Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą:
laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų

Santrauka

I

Lyčių lygybė – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių. Yra plačiai pripažįstama, kad ja taip pat svariai prisidedama prie ekonomikos augimo. „Lyčių aspekto integravimas“ – aktyvus moterų ir vyrų lygybės skatinimas visais politikos formavimo ir įgyvendinimo etapais ir visose su jais susijusiose srityse. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo suteikia pagrindą lyčių aspekto integravimui, nes pagal ją ES yra įpareigota visoje savo veikloje skatinti vyrų ir moterų lygybę.

II

Komisija įsipareigojo įgyvendinti lyčių aspekto integravimą, o Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžė, kad ES reikia įgyvendinti savo didelio užmojo lyčių aspekto integravimo įsipareigojimus. Vesdamos derybas tiek dėl 2014–2020 m., tiek dėl 2021–2027 m. daugiamečių finansinių programų (DFP), šios trys institucijos sutarė, kad labai svarbu sudarant ES biudžetą atsižvelgti į lyčių lygybę.

III

Mūsų audite atsižvelgiama į pagrindinių šios srities suinteresuotųjų subjektų išreikštą interesą; šiuo metu šis klausimas yra itin aktualus, nes Komisija neseniai paskelbė naują lyčių lygybės strategiją. Be to, jis yra iškeltas pačiu laiku, nes pagal naująją 2021–2027 m. DFP ir priemonę „Next Generation EU“ bus panaudojama daug ES lėšų.

IV

Įvertinome, ar sudarant ES biudžetą buvo taikomas lyčių aspekto integravimas, siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę nuo 2014 m. Visų pirma įvertinome, ar Komisijos paramos lyčių aspekto integravimui sistema buvo tinkama, ar ES biudžeto cikle atsižvelgta į lyčių lygybę ir ar lyčių lygybės aspektas buvo įtrauktas į penkias atrinktas ES finansavimo programas: tris iš penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos žemės ūkio garantijų fondą ir programą „Erasmus+“. Kartu jos sudaro 66 % 2014–2020 m. DFP. Taip pat išanalizavome kai kuriuos svarbiausius Komisijos finansavimo pasiūlymus, susijusius su 2021–2027 m. DFP ir priemone „Next Generation EU“.

V

Padarėme išvadą, kad Komisija dar neįvykdė savo įsipareigojimo į ES biudžetą integruoti lyčių aspektą. Nustatėme, kad Komisijos lyčių lygybės strategijoje nepakankamai skatinamas lyčių aspekto integravimas ir kad jos institucine sistema, nors ir sustiprinta, dar nevisiškai remiamas lyčių aspekto integravimas. Nustatėme, kad ES biudžeto cikle nebuvo tinkamai atsižvelgta į lyčių lygybę. Komisija mažai dėmesio skyrė mūsų patikrintų politikos sričių ir programų lyčių aspekto analizei. Ji ribotai naudojosi pagal lytį suskirstytais duomenimis ir rodikliais ir skelbė mažai informacijos apie bendrą ES biudžeto poveikį lyčių lygybei. Vis dėlto tose srityse, kuriose teisiniai reikalavimai buvo išsamiai išdėstyti, buvo sudarytos palankesnės sąlygos į programas įtraukti lyčių lygybės aspektą.

VI

Komisijai rekomenduojame:

• stiprinti institucinę paramos lyčių aspekto integravimui sistemą;
• atlikti lyčių poreikių ir poveikio analizę lyčių požiūriu ir atnaujinti savo geresnio reglamentavimo gaires;
• sistemingai rinkti, analizuoti ir pateikti turimus pagal lytį suskirstytus duomenis, skirtus ES finansavimo programoms;
• taikyti su lyčių aspektu susijusius tikslus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų stebima pažanga;
• sukurti lyčių lygybei remti skirtų ir panaudotų lėšų sekimo sistemą ir kasmet pranešti apie pasiektus rezultatus, susijusius su lyčių lygybe, ir
• įvertinti, ar valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose bus sprendžiamas lyčių lygybės klausimas, ir teikti apie tai ataskaitas.

Įvadas

Lyčių lygybė ir ekonomikos augimas

01

Lyčių lygybė – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose. Ji grindžiama principu, kad moterų ir vyrų teisės, pareigos ir galimybės turėtų būti vienodos. Šioje ataskaitoje kalbama apie „moteris“ ir „vyrus“. Šie terminai vartojami ES Sutartyse. Vis dėlto pripažįstame, kad lytinė tapatybė neapsiriboja šiomis dviem sąvokomis.

02

Taip pat plačiai pripažįstama, kad lyčių lygybė svariai prisideda prie ekonomikos augimo¹. Komisijos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje² nurodyta, kad „lyčių lygybė reiškia daugiau darbo vietų ir didesnį našumą“, remiantis Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimu³. Tyrime nustatyta, kad dėl didesnės lyčių lygybės iki 2050 m. ES BVP vienam gyventojui galėtų padidėti nuo 6,1 iki 9,6 %; tam tikrose ES valstybėse narėse iki 2050 m. BVP galėtų padidėti iki 12 %. Žr. 1 diagramą.

03

Komisijos atlikti COVID-19 krizės poveikio tyrimai⁴ rodo, kad ekonominiu požiūriu moterys patiria neproporcingai neigiamą poveikį. Europos Parlamentas⁵ pripažįsta, kad dėl pandemijos esama struktūrinė lyčių nelygybė dar padidėjo, ir pritarė tam, kad lyčių aspekto integravimas ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą būtų įtraukti į ekonomikos gaivinimo po COVID-19 priemonę, taip pat kad būtų taikoma įgyta patirtis, susijusi su neigiamu ankstesnių ekonomikos krizių poveikiu lyčių lygybei.

04

Atlikus kelis tyrimus⁶ padaryta išvada, kad pastaraisiais metais kai kuriose šalyse parama lygioms teisėms sumažėjo. Komisija pažangą siekiant visiškos lyčių lygybės vadina „lėta“. Ji nurodė, kad „pagal 2019 m. ES lyčių lygybės indeksą valstybės narės vidutiniškai gavo 67,4 balo iš 100 – nuo 2005 m. šis rodiklis pagerėjo tik 5,4 balo“⁷. Vis dėlto valstybėse narėse padėtis smarkiai skiriasi⁸. EIGE rengia lyčių lygybės indeksą ir pagal jį lyčių lygybė vertinama šešiose srityse: darbo, žinių, galios, pinigų, sveikatos ir laiko. Komisija⁹ pabrėžė, kad darbo rinka – viena iš svarbiausių sričių, kuriose esama lyčių nelygybės. Ji pažymėjo, kad 2017 m. moterų dalyvavimas ES darbo rinkoje buvo maždaug 11,5 procentinių punktų mažesnis už vyrų, o moterų vidutinis darbo užmokestis – maždaug 16 % mažesnis.

Lyčių aspekto integravimas – vienas iš būdų pasiekti lyčių lygybę

05

Lyčių aspekto integravimas yra vienas iš būdų pasiekti lyčių lygybę. Jis yra grindžiamas paprasta mintimi, kad reikia aktyviai skatinti moterų ir vyrų lygybę visais politikos formavimo ir įgyvendinimo etapais ir visose su jais susijusiose srityse, įskaitant sritis, kurios gali atrodyti nesusijusios. Lyčių aspekto integravimas yra orientuotas į procesus ir organizacinę tvarką visose valdymo ir viešosios politikos srityse ir juo siekiama panaikinti šališkumą lyčių atžvilgiu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja lyčių aspekto integravimą vykdyti kartu nustatant konkrečius tikslingus veiksmus, kuriais būtų skatinama lyčių lygybė¹⁰.

06

Lyčių aspekto integravimas gali būti vykdomas derinant įvairius metodus ir priemones. Viena pagrindinių priemonių – visais politikos ciklo etapais atliekamos lyčių aspekto analizės. Jos naudojamas skirtingoms moterų ir vyrų sąlygoms ir poreikiams nustatyti (lyčių poreikių vertinimai) ir politikos ar programos padariniams moterims ir vyrams numatyti (ex ante ir ex post poveikio lytims vertinimai). Lyčių aspekto stebėsena ir vertinimas turi būti vykdomi remiantis aiškiais su lytimi susijusiais tikslais ir rodikliais, pagal kuriuos būtų sekama jų įgyvendinimo pažanga. Lyčių aspekto analizėms, stebėsenai ir vertinimui atlikti reikėtų sistemingai rinkti ir analizuoti pagal lytį suskirstytus¹¹ duomenis.

07

Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą reiškia lyčių aspekto integravimą visais biudžeto proceso lygmenimis. Pirmiau aprašytos priemonės naudojamos tam, kad būtų pakeistos viešosios išlaidos ir pajamos, siekiant jas koreguoti dėl nelygybės.

ES įsipareigojimas skatinti lyčių aspekto integravimą

08

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje reikalaujama, kad ES visais savo veiksmais skatintų vyrų ir moterų lygybę ir taip sudarytų pagrindą lyčių aspekto integravimui.

09

ES taip pat įsipareigojo vykdyti lyčių aspekto integravimą pagal 1995 m. JT Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą ir 2015 m. priimtus JT darnaus vystymosi tikslus (DVT). Lyčių lygybė yra susijusi su konkrečiu DVT „Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites“ (5 DVT). Lyčių lygybė taip pat yra visų kitų DVT įgyvendinimui svarbus įvairias sritis apimantis klausimas.

10

Europos Parlamentas ir Taryba ne kartą pabrėžė, kad ES turi įgyvendinti savo plataus masto įsipareigojimus lyčių aspekto integravimo srityje, ir daugiametėje finansinėje programoje (DFP) ir ES biudžete išreiškė tvirtą paramą lyčių aspekto integravimui. Vesdami derybas dėl 2014–2020 m. DFP, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė, kai tikslinga, vykdant 2014–2020 m. DFP biudžeto procedūras taikyti „lyčiai atžvalgius elementus“¹². Šis požiūris buvo dar kartą patvirtintas rengiant 2021–2027 m. DFP ir priemonę „Next Generation EU“. 2020 m. liepos mėn.¹³ Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad vykdant 2021–2027 m. DFP turėtų būti skatinamos lygios galimybės, pasitelkiant lyčių aspekto integravimą.

11

2 diagramoje pateikiama nuo 2014 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtų pagrindinių rezoliucijų ir išvadų dėl lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo apžvalga.

ES įsipareigojimas ir pareigos vykdyti lyčių aspekto integravimą

12

1996 m. Komisija savo komunikate „Moterų ir vyrų lygių galimybių nuostatų įtraukimas į visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklą“¹⁴ oficialiai įtvirtino savo įsipareigojimą vykdyti lyčių aspekto integravimą. Jame nurodyta, kad: „sistemingas moterų ir vyrų padėties, sąlygų ir poreikių skirtumų įvertinimas visose Bendrijos politinių priemonių srityse ir veiksmuose <…> yra pagrindinė Komisijos priimto „integravimo“ principo ypatybė“.

13

Komisija nuo 1996 m. plėtoja savo įsipareigojimą vykdyti lyčių aspekto integravimą, o jį įgyvendinant dalyvauja skirtingi padaliniai. Žr. 3 diagramą.

14

EIGE yra lyčių lygybę skatinanti ES agentūra. EIGE savo pagrindinę veiklą pradėjo vykdyti 2010 m. Nuo 2011 m. jos veikla priklauso Teisingumo ir vartotojų reikalų GD kompetencijai. EIGE užduotys apima dalijimusi žiniomis apie lyčių aspekto integravimą visose ES įstaigose ir priemonių, kuriomis būtų remiamas lyčių lygybės aspekto įtraukimas į visas ES politikos sritis, rengimą.

Audito apimtis ir metodas

15

Savo audito metu daugiausia dėmesio skyrėme tam, kad išaiškintume, ar nuo 2014 m. iki 2021 m. vasario mėn. ES biudžete buvo taikomas lyčių aspekto integravimas. Jame atsižvelgiama į svarbių šios srities suinteresuotųjų subjektų išreikštą interesą; šiuo metu šis klausimas yra itin aktualus, nes Komisija neseniai paskelbė naują lyčių lygybės strategiją. Be to, jis yra iškeltas pačiu laiku, nes pagal naująją 2021–2027 m. DFP ir priemonę „Next Generation EU“ bus panaudojama daug ES lėšų.

16

Įvertinome, ar Komisijos sistema, pagal kurią lyčių lygybė skatinama į ES biudžetą integruojant lyčių aspektą, yra tinkama. Buvo vertinamas „2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų užtikrinti lyčių lygybę“ dokumentas ir 2014–2019 m. Komisijos¹⁵ institucinė sistema. Taip pat išanalizavome 2019–2024 m. Komisijos funkcijas ir pareigas¹⁶ ir naująją 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją.

17

Taip pat įvertinome, ar ES biudžeto cikle buvo deramai atsižvelgta į lyčių lygybės aspektą. Daugiausia dėmesio skyrėme 2014–2020 m. DFP, įskaitant atskirus metinius to laikotarpio ES biudžetus ir susijusius ataskaitų dokumentus. Taip pat išanalizavome kai kuriuos svarbius Komisijos finansavimo pasiūlymus, susijusius su 2021–2027 m. DFP ir priemone „Next Generation EU“.

18

Įvertinome, ar lyčių lygybės aspektas buvo įtrauktas į atrinktas ES finansavimo programas. Į mūsų auditą įtraukta programa „Erasmus+“, taip pat trys iš penkių Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų: Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Atlikome dviejose valstybėse narėse (Ispanijoje ir Rumunijoje) vykdomų 12 programų dokumentų peržiūrą. Šias šalis pasirinkome dėl to, kad jos atitinka įvairius kriterijus, įskaitant jų pozicijas EIGE indekse, jų išbandytą EIGE biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemonių rinkinį, joms skirtą ESI fondų finansavimą ir santykinę tokio finansavimo kaip BVP dalies svarbą.

19

Sudarėme sutartį su nepriklausomu ekspertu, kad jis įvertintų, kaip skirstant Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) buvo atsižvelgta į lyčių lygybę. Mūsų ekspertas ištyrė keturis Ispanijos, Airijos, Rumunijos ir Švedijos atvejus. Jie atrinkti atsižvelgiant į tokius aspektus kaip geografinė pusiausvyra ir skirtingi ūkių ypatumai kiekvienoje šalyje.

20

Kartu visos atrinktos lėšos sudaro 66 % 2014–2020 m. DFP (1 087 milijardo eurų).

21

Nors pateikiame kai kuriuos su parama vystymuisi susijusius pavyzdžius, ši sritis nepatenka į šio audito apimtį. Į mūsų specialiąją ataskaitą dėl ES humanitarinės pagalbos švietimo srityje¹⁷ įtraukta lyčių aspekto integravimui toje srityje svarbi analizė. Į mūsų auditą neįtrauktos politikos sritys, kurios nėra susijusios su ES finansavimo programomis (kaip antai atstovavimo moterims Komisijos vadovaujamose pozicijose), arba reguliavimo priemonės (kaip antai Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva). Į jį taip pat neįtraukti tiksliniai veiksmai (pavyzdžiui, programos, kuriomis siekiama kovoti su smurtu prieš moteris).

22

Su šiuo auditu labiausiai susiję Komisijos generaliniai direktoratai (GD) yra Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, Biudžeto GD ir tie generaliniai direktoratai, kuriems teko didžiausia atsakomybė už mūsų atrinktas ES finansavimo programas. Už EŽŪGF ir EŽŪFKP atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD. Už ERPF – Regioninės ir miestų politikos GD. Už ESF – Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD. Už „Erasmus+“ – Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros GD. Komisijos generalinis sekretoriatas, Eurostatas ir EIGE taip pat buvo svarbūs mūsų auditui.

23

Atlikdami auditą kaip kriterijais rėmėmės atitinkamais ES teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais (09 dalis), taip pat Komisijos, valstybių narių ir EIGE paskelbtomis gairėmis ir nurodymais. Taip pat naudojome visuotinai priimtus kriterijus, kuriuos parengė tarptautinės organizacijos, visų pirma Europos Taryba ir EBPO.

Pastabos

Komisija dar nėra sukūrusi veiksmingos paramos lyčių aspekto integravimui į ES biudžetą sistemos

24

Šiame ataskaitos skyriuje daugiausia dėmesio skiriama Komisijos lyčių aspekto integravimo į ES biudžetą įgyvendinimo sistemai. 4 diagramoje matyti paramos lyčių aspekto integravimui sistemos būtinos išankstinės sąlygos, kurias nurodė EBPO ir Europos Taryba ir kurios pritaikytos Komisijai.

Komisijos lyčių lygybės strategijoje nepakankamai skatinama integruoti lyčių aspektą

25

Įvertinome, ar buvo priimta tinkama ES lyčių lygybės strategija, įskaitant lyčių aspekto integravimą. Vadovavomės 4 diagramoje išdėstytais kriterijais.

2016–2019 m. laikotarpiu Komisija savo ankstesnę lygybės strategiją pakeitė neprivalomu dokumentu

26

Kai Komisija rengė ES strateginę lyčių lygybės programą po 2016 m., įvairūs suinteresuotieji subjektai ragino ją savo strategijoje nustatyti lyčių lygybės tikslus. Žr. 5 diagramą.

27

Nuo 1996 m., kai Komisija oficialiai įsipareigojo vykdyti lyčių aspekto integravimą (12 dalis), Komisijos narių kolegija priėmė visas tris lyčių lygybės strategijas Komisijos komunikatuose. Tačiau 2014–2019 m. strategijoje, kuri paskelbta kaip komunikatas, Komisija nenustatė savo lyčių lygybės tikslų. Vietoj to jie buvo nustatyti atskirame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,“¹⁸. Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais Komisija neprisiima nei teisinių, nei politinių įsipareigojimų.

28

Nebuvo atsižvelgta į paskesnius suinteresuotųjų subjektų raginimus stiprinti dokumento statusą priimant komunikatą. Taip pat žr. 5 diagramą.

29

Komisija pagrindė šį sprendimą nurodžiusi savo politiką, pagal kurią vengiama naudoti komunikatus sektorių strategijų srityje. Vis dėlto atkreipiame dėmesį į tai, kad kitas strategijas Komisija priėmė kaip komunikatus¹⁹. Remiantis 2019 m. Komisijos užsakymu atliktu 2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumento vertinimu²⁰, įsipareigojimo paskelbimas Komisijos tarnybų darbiniame dokumente reiškia „politinio statuso silpnėjimą, palyginti su ankstesne strategija“, ir dėl to mažėja jo poveikis. 2019 m. už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakingas Komisijos narys (2014–2019 m.) pateikė panašią išvadą²¹.

Į dokumentą „2016–2019 m. strateginiai įsipareigojimai užtikrinti lyčių lygybę“ nebuvo įtrauktas lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo ir stebėsenos planas

30

2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumente nenustatytas lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo planas. Jame reikalauta poveikio vertinimuose atsižvelgti į lyčių lygybę, tačiau nenustatyti jokie pažangos stebėsenos rodikliai. Į šį dokumentą neįtrauktos jokios kitos priemonės, kuriomis būtų siekiama įgyvendinti lyčių aspekto integravimą, kaip antai pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas, su lyčių aspektu susijusių tikslų įtraukimas į visas ES programas arba mokymus. Prie ankstesnės 2010–2015 m. strategijos pridėtame tarnybų darbiniame dokumente nurodyti visi pirmiau minėti veiksmai²².

31

Po konsultacijų²³, kurios vykdytos siekiant parengti 2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumentą, pateikta keletas konkrečių pasiūlymų imtis priemonių: pavyzdžiui, atlikti ES politikos sričių lyčių aspekto analizę, gerinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, visapusiškai naudotis EIGE praktine patirtimi ir visiems Komisijos darbuotojams teikti mokymus lyčių aspekto klausimu. Vis dėlto nė vienas iš šių pasiūlymų nebuvo įtrauktas į galutinį dokumentą. Komisija nurodė, kad tai yra Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, todėl Komisija nėra nei teisiškai, nei politiškai įpareigojama.

32

2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumente reikalaujama, kad Teisingumo ir vartotojų reikalų GD parengtų vidaus įgyvendinimo ataskaitas ir skelbtų metines pažangos ataskaitas. Nei vienu iš šių dokumentų nebuvo sudarytos sąlygos stebėti, kaip įgyvendinamas lyčių aspekto integravimas. Užuot parengęs vidaus įgyvendinimo ataskaitas, Teisingumo ir vartotojų reikalų GD parengė vidaus naudojimui skirtas lenteles. Tačiau jis nepatvirtino surinktos informacijos ir neišplatino jos kitiems subjektams, nepriklausantiems tarpžinybinei lyčių lygybės grupei, kurią sudaro generalinių direktoratų atstovai. Į metines pažangos ataskaitas dėl lyčių lygybės – ataskaitas dėl moterų ir vyrų lygybės – įtraukta iš įvairių generalinių direktoratų surinkta faktinė informacija, visų pirma apie tikslinius veiksmus. Komisijos manymu, šios metinės ataskaitos yra komunikacijos su piliečiais ir pilietine visuomene, o ne stebėsenos priemonė.

33

Komisija nestebėjo savo bendros pažangos lyčių aspekto integravimo srityje. Taryba ir EIGE parengė rodiklių, pagal kuriuos būtų reguliariai stebimas pagal Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą prisiimtų ES įsipareigojimų vykdyti lyčių aspekto integravimą įgyvendinimas, rinkinį. Šie rodikliai skirti vien tik valstybėms narėms. Eurostatas nustatė rodiklius, pagal kuriuos galima sekti ES pažangą siekiant DVT, ir kasmet teikia dėl jų ataskaitas. Vis dėlto tarp tų rodiklių neįtrauktas konkretus rodiklis, kuriuo vadovaujantis JT siūlo stebėti lyčių aspekto integravimą pagal 5 DVT.

Naujojoje 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje pabrėžiamas Komisijos įsipareigojimas vykdyti lyčių aspekto integravimą, tačiau vis dar nepriimta konkrečių priemonių

34

2020 m. kovo mėn. 2019–2024 m. kadencijos Komisijos narių kolegija Komisijos komunikatu priėmė 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją²⁴ ir pabrėžė Komisijos įsipareigojimą vykdyti lyčių aspekto integravimą. Žr. 6 diagramą.

35

2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje nurodyta, kad Komisija sieks aktyviau integruoti lyčių aspektą „sistemingai atsižvelgdama į lyčių aspektą visais politikos formavimo etapais, visose ES politikos srityse“. Vis dėlto, kaip ir 2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumente (30 dalis), į šią strategiją neįtraukti konkretūs veiksmai, kuriais būtų siekiama sistemingai atsižvelgti į lyčių lygybę visose ES politikos srityse.

Komisijos institucinė sistema yra stiprinama, tačiau ja dar neteikiama visapusiška parama lyčių aspekto integravimui įgyvendinti

36

Įvertinome, ar Komisija yra sukūrusi tinkamą institucinę paramos lyčių aspekto integravimui sistemą. Vadovavomės 4 diagramoje išdėstytais kriterijais.

2014–2019 m. Komisija nenustatė lyčių aspekto integravimo įgyvendinimui ir stebėsenai būtinų mechanizmų

37

Nuo 2010 m. už su lyčių lygybe susijusius klausimus atsakingas Komisijos skyrius priklauso Teisingumo ir vartotojų reikalų GD. Vis dėlto į 2014–2019 m. kadencijos už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakingo Komisijos nario įgaliojimus nebuvo įtrauktas tikslas vadovauti lyčių aspekto integravimui ir jį stebėti. Taip pat lyčių aspekto integravimas nebuvo vienas iš Teisingumo ir vartotojų reikalų GD tikslų, įtrauktų į 2016–2020 m strateginius ir valdymo planus. Tuo tarpu 2009–2014 m. už šią politikos sritį atsakingo Komisijos nario įgaliojimai apėmė ir lyčių aspekto integravimo tikslą, ir Teisingumo ir vartotojų reikalų GD taip pat turėjo konkretų tikslą gerinti lyčių aspekto integravimą.

38

Iš kitų Komisijos generalinių direktoratų tik Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD strateginiuose planuose buvo nustatyti tikslai, susiję su lyčių lygybės aspekto įtraukimu į jo politikos sritį. Žr. 1 langelį. 2014–2019 m. už biudžetą atsakingo Komisijos nario įgaliojimai ir Biudžeto GD tikslai nebuvo susiję su lyčių aspekto integravimu į ES biudžetą. Generalinis sekretoriatas lyčių aspekto integravimo nelaikė politikos koordinavimo tikslu.

39

GD netaikomas reikalavimas skirti darbuotojų arba skyrių lyčių aspekto integravimui remti politiniu lygmeniu. Vos keli GD buvo paskyrę darbuotojų, skyrių ar sektorių, kurie būtų konkrečiai atsakingi už lyčių lygybės klausimus, nors dauguma generalinių direktoratų turėjo darbuotojų, kuriems pavesta dalyvauti Teisingumo ir vartotojų reikalų GD vadovaujamos tarpžinybinės lyčių lygybės grupės veikloje. 2019 m. Komisijos užsakymu atliktame 2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumento vertinime pateikta rekomendacija vyresniesiems pareigūnams suteikti atsakomybę imtis vadovaujamo vaidmens sprendžiant su lytimis susijusius klausimus ir palaikant ryšius su Teisingumo ir vartotojų reikalų GD.

40

Komisija nereikalavo, kad jos GD priimtų lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo planą. Vietoj to 2015 m. už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakingas Komisijos narys kreipėsi į visus kitus Komisijos narius klausdamas, kaip jie planuoja savo portfeliuose atsižvelgti į lyčių lygybę.

41

2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumente lyčių lygybės aspekto integravimo visoje Komisijoje stebėsenos ir valdymo vaidmuo paskirtas tarpžinybinei lyčių lygybės grupei. Tačiau tarpžinybinė lyčių lygybės grupė neturėjo įgaliojimų tai daryti veiksmingai. Labai mažai tarpžinybinės lyčių lygybės grupės narių savo GD buvo oficialiai atsakingi už lyčių lygybę. 2019 m. Komisijos užsakymu atliktame vertinime pateikta rekomendacija gerinti generalinių direktoratų veiksmų derinimą tarpžinybinėje lyčių lygybės grupėje, siekiant nuosekliau įtraukti lyčių lygybę į politikos formavimą.

42

2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų dokumente taip pat nurodyta, kad tarpžinybinė lyčių lygybės grupė turėtų apsvarstyti galimybę 2017 m. kartu su Komisija paskelbti ataskaitą dėl lyčių aspekto integravimo. Ji to nepadarė. 2019 m. Komisijos užsakymu atliktame vertinime pateikta išvada, kad tai – didelis trūkumas, ir rekomenduota vis dėlto parengti tokią ataskaitą. Komisija vis dar nesiėmė veiksmų dėl šios rekomendacijos.

2014–2019 m. Komisija generaliniams direktoratams nesuteikė reikiamų mokymų ar praktinių žinių lyčių aspekto integravimui veiksmingai įgyvendinti

43

Komisija nebuvo priėmusi strategijos dėl mokymų lyčių aspekto integravimo srityje. Buvo galima lankyti tik vienus neprivalomus įžanginius mokymo kursus. Labai mažai GD (nė vienas iš mūsų audituotų) teikė mokymus apie lyčių lygybę, susijusią su jų politikos sritimis. Siekdamas sudaryti geresnes sąlygas viduje dalytis informacija ir patirtimi, 2014 m. Teisingumo ir vartotojų reikalų GD sukūrė lyčių aspekto integravimo intraneto svetainę. Tačiau ji nebuvo reguliariai atnaujinama.

44

EIGE rengia priemones, kurias valdžios institucijos gali naudoti įvairiais lygmenimis, taip pat ir ES lygmeniu (13 dalis). Ji parengė lyčių aspekto integravimo gaires ir priemonių rinkinius²⁵, į kuriuos įtrauktos gairės dėl lyčių aspekto analizės ir poveikio lytims vertinimo, biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą bei mokymų lyčių lygybės srityje. Savo specialiojoje ataskaitoje dėl ES agentūrų²⁶ rekomendavome, kad Komisija turėtų „užtikrinti nuoseklų naudojimąsi agentūrų technine patirtimi ir kitomis galimybėmis“.

45

Nustatėme, kad Komisija menkai naudojosi EIGE priemonėmis ir praktine patirtimi lyčių aspekto integravimo srityje, visų pirma kalbant apie biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą. Pavyzdžiui, 2019 m. EIGE parengė 2021–2027 m. ESI fondų biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemonių rinkinį. Į šį rinkinį įtraukta lyčių lygybei skirtų lėšų sekimo sistema, kuri buvo išbandyta keliose valstybėse narėse. Nors Komisija palankiai įvertino priemonių rinkinį, ji primygtinai rekomendavo EIGE neskelbti sekimo sistemos kartu su likusia priemonių rinkinio dalimi²⁷. Tuo pat metu, kai EIGE rengė šią priemonę, Komisija sukūrė su lyčių aspektu susijusių išlaidų sekimo pogrupį, į kurį EIGE nebuvo įtraukta.

2019–2024 m. Komisija išaiškino su lygybės aspekto integravimu susijusias funkcijas ir atsakomybes.

46

2019–2024 m. kadencijos Komisijoje už lygybę atsakingas Komisijos narys yra atsakingas ne tik už lyčių, bet ir už visų kitų rūšių lygybę. Buvo sukurta lygybės darbo grupė, kurios tikslas – padėti Komisijos nariui ir sudaryti palankesnes sąlygas integruoti su lygybe susijusias priemones dėl šešių diskriminacijos pagrindų: lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos. Darbo grupei pirmininkauja ir ją valdo generalinis sekretoriatas. Visi GD buvo paraginti paskirti po lygybės koordinatorių.

47

Darbo grupė yra atsakinga už tai, kad Komisijoje būtų įgyvendintas lygybės aspekto integravimas. 2021 m. vasario mėn. darbo grupė visiems GD paskelbė gaires dėl lygybės aspekto integravimo rengiant, įgyvendinant ir vertinant ES politiką ir programas. Jos 2020 m. darbo programoje taip pat reikalaujama parengti strategiją dėl mokymų lygybės aspekto integravimo srityje. EIGE nepriklauso šiai darbo grupei ir mums atliekant auditą nepalaikė nuolatinių ryšių su ja.

48

Pagal naująją tvarką svarbiausias vaidmuo tenka generaliniam sekretoriatui, kuris yra įsipareigojęs užtikrinti, kad formuojant politiką būtų atsižvelgta į lygybės aspektą. Biudžeto GD yra pagrindinis Komisijos padalinys, atsakingas už ES biudžeto valdymą per visą metinį ir daugiametį ciklą. Į jo užduotis įtrauktas vadovavimas strateginiam biudžeto planavimui ir metinio biudžeto sudarymo procesui, taip pat ataskaitų apie biudžeto įgyvendinimą teikimas²⁸. Todėl jis gali atlikti svarbų vaidmenį integruojant lyčių aspektą į ES biudžeto sudarymą. Vis dėlto jam nebuvo suteikti palyginti svarbūs įgaliojimai.

ES biudžeto cikle nebuvo tinkamai atsižvelgta į lyčių lygybę

49

Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriame tam, ar Komisija dabartiniame ES biudžeto cikle atsižvelgė į lyčių lygybę. Vadovavomės 7 diagramoje nurodytomis keturiomis priemonėmis.

Komisija mažai dėmesio skyrė mūsų patikrintų politikos sričių ir programų lyčių aspekto analizei

50

2018 m. EBPO priemonių rinkinyje aprašyti pagrindiniai tinkamos lyčių aspekto analizės ypatumai. Jame pabrėžiama, kokia svarbi visais politikos ciklo etapais yra įrodymais pagrįsta lyčių aspekto analizė. Jame ypatingas dėmesys skiriamas lyčių poreikių vertinimams ir poveikio Iytims vertinimams (06 dalis).

51

Kadangi ES metiniai biudžetai yra ribojami septynerių metų laikotarpio DFP, rengiant DFP svarbu atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą. Kartu su bendruoju pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl DFP pateikiami sektorių pasiūlymai, apimantys pagrindines ES finansavimo programas. Remiantis Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarke, turi būti atliekami šių pasiūlymų poveikio vertinimai.

52

Įvertinome, ar į aštuonis sektorių pasiūlymų dėl mūsų audituotų ES finansavimo programų, vykdomų pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. DFP, poveikio vertinimus buvo įtraukta lyčių analizė. Taip pat patikrinome, ar į bendruosius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl DFP ir plano „Next Generation EU“ įtrauktas reikalavimas dėl lyčių aspekto integravimo.

53

Komisija yra priėmusi gaires, kad įvertintų pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto galimą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį atliekant poveikio vertinimus. Į 2014–2020 m. DFP taikomas gaires²⁹ įtrauktos gairės dėl siūlomų teisės aktų poveikio lytims nustatymo ir vertinimo. Mūsų peržiūrėtuose poveikio vertinimuose toks vertinimas nebuvo atliktas. Juose lyčių lygybė paminėta mažai ir nepateikta tinkama lyčių aspekto analizė (06 dalis).

54

Komisijos poveikio vertinimo gairėse dėl 2021–2027 m. DFP³⁰ pateikta rekomendacija formuojant politiką atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą, tačiau tik tais atvejais, kai tai daryti yra „proporcinga“. Iš aštuonių mūsų analizuotų poveikio vertinimų ESF+ poveikio vertinime atlikta ribota lyčių aspekto analizė, o BŽŪP poveikio vertinime trumpai aprašyta moterų padėtis kaimo vietovėse. Nė viename iš poveikio vertinimų nepateiktas paaiškinimas, kodėl nebūtų „proporcinga“ atlikti tokią analizę. Komisijos organo (Reglamentavimo patikros valdybos), kuriam pavesta įvertinti poveikio vertinimų kokybę, analizėje patvirtinta, kad poveikio vertinimuose lyčių lygybės aspektas minimas retai. 2017 ir 2018 m. tik 6 iš 129 valdybos nagrinėtų poveikio vertinimų buvo paminėta lyčių lygybė.

55

Komisijos bendruosiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl abiejų DFP lyčių aspekto integravimas arba „lygybė“ paminėti tik bendrais bruožais ir tik kalbant apie teisingumo politikos sritį. Pasiūlyme dėl priemonės „Next Generation EU“ lyčių aspektas paminėtas vieną kartą, pabrėžiant, kokios svarbios yra lyčių lygybės priemonės. Jame nurodytas tam tikras COVID-19 krizės poveikis moterims. Pavyzdžiui, jame pažymėta, kad ši krizė itin sudėtinga vienišiems tėvams, iš kurių 85 % yra moterys.

56

Pažymime, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri yra didžiausia priemonės „Next Generation EU“ dalis, prisiimtas įsipareigojimas atsižvelgti į lyčių lygybę. Todėl teikiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus reikės paaiškinti, kaip siūlomomis priemonėmis bus prisidedama prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems, ir kaip šie tikslai bus integruojami. Į Komisijos atliktą šių planų vertinimą taip pat bus įtrauktas jų indėlis į valstybių narių socialinį atsparumą ir vertinimas, ar jais veiksmingai mažinamas COVID-19 krizės socialinis poveikis. Taryba, remdamasi šiuo vertinimu, priima sprendimą dėl jų patvirtinimo. Į Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo ataskaitą, kuri turi būti pateikta 2022 m. viduryje, bus įtrauktas vertinimas, kaip valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai padėjo kovoti su moterų ir vyrų nelygybe. Vis dėlto, kaip pažymėjome savo nuomonėje dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės³¹, dėl to, kad nenustatyti bendrieji rodikliai, bus sudėtinga stebėti ir sekti rezultatus, taip pat ir lyčių lygybės srityje.

57

Siekiant sudaryti sąlygas tinkamai lyčių aspekto analizei atlikti ir suteikti galimybę parengti tinkamą įrodymais pagrįstą politiką, politikos formuotojai turi turėti galimybę gauti statistinius duomenis, kurie tiksliai atspindėtų lyčių skirtumus ir nelygybę. Tokie statistiniai duomenys padeda sekti politikos poveikį, atskleidžia, kuriose srityse galima imtis aktyvesnių veiksmų lyčių skirtumams panaikinti³², ir suteikia galimybę įvertinti moterų ir vyrų skirtumus, susijusius su įvairiais socialiniais ir ekonominiais aspektais³³.

58

Todėl atkreipėme dėmesį į duomenų ir statistinių duomenų, pagrįstų pagal lytį suskirstytais duomenimis, prieinamumą. ES statistikos tarnyba, Eurostatas, iš maždaug dviejų trečdalių visų duomenų rinkinių (2 786) rengia pagal lytį suskirstytus duomenis, susijusius su pagrindinėmis ES socialinės politikos sritimis³⁴. Eurostatas taip pat teikia pagal lytį suskirstytą informaciją apie tam tikras kitas ES politikos sritis, bet ne apie visas, pavyzdžiui, neteikiama pagal lytį suskirstyta informacija apie transporto keleivių skaičius. Komisija taip pat turi portalą, kuriame visuomenei suteikiama galimybė susipažinti su Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų skelbiamais duomenimis³⁵. Iš 15 749 portale pateiktų duomenų rinkinių maždaug ketvirtadalis priklauso tiesiogiai su lyčių statistika susijusiai sričiai „Gyventojai ir visuomenė“. Apie pusė jų yra suskirstyti pagal lytį. EIGE rengia lyčių statistiką, įskaitant Lyčių lygybės indeksą (04 dalis). EIGE lyčių statistikos duomenų bazėje pateikiami duomenys, susiję su 1 888 rodikliais.

59

Kartu šie šaltiniai suteikia galimybę susipažinti su daugybe pagal lytį suskirstytų duomenų. Tačiau mūsų peržiūrėtuose fonduose beveik neradome įrodymų, kad Komisija, atlikdama lyčių aspekto analizes, jais sistemingai naudojosi. Iš peržiūrėtų abiejų DFP poveikio vertinimų tik viename (dėl ESF+³⁶) minimi su lytimis susiję skirtumai, o tai rodo, kad buvo naudotasi pagal lytį suskirstytais duomenimis.

Komisija nustatė mažai su lytimis akivaizdžiai susijusių tikslų

60

Remiantis 2018 m. EBPO priemonių rinkiniu, valdžios institucijos turėtų nustatyti su lyčių aspektu susijusius įvairių politikos sričių veiksmingumo tikslus, kad būtų galima sekti pažangą siekiant lyčių lygybės tikslų. Į Finansinį reglamentą, kuriuo reglamentuojamas ES bendrasis biudžetas, neįtraukta jokių konkrečių reikalavimų dėl su lytimis susijusių tikslų, tačiau į jį įtrauktas bendro pobūdžio reikalavimas nustatyti programų tikslus.

61

Programų tikslai yra išvardyti „programų suvestinėse“. Prie kiekvienų metų biudžeto projekto pridedamos ataskaitos, kuriose pateikiama informacija apie praėjusiais metais padarytą pažangą siekiant programos tikslų. Įvertinome, ar programų suvestinės, kurios pateiktos kartu su metinio 2014–2020 m. DFP biudžeto projektais, atsispindėjo su lytimis susijusių tikslų taikymas įvairiose politikos srityse. Kalbant apie 2021–2027 m. DFP, išnagrinėjome pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad nustatytume, ar į juos įtraukti su lyčių aspektu susiję tikslai.

62

Iš 58 2014–2020 m. DFP išlaidų programų keturiose (Teisių, lygybės ir pilietiškumo, Europos socialinis fondo, „Erasmus+“ ir Sveikatos programose) aiškiai nurodyta, kad vienas iš tikslų – skatinti lyčių lygybę. Komisijos pasiūlymai dėl Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (kuri buvo pervadinta į Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą) ir ESF+ buvo vienintelės 2021–2027 m. DFP programos, į kurias įtraukti tikslai, kuriuose aiškiai nurodyta lyčių lygybė.

Komisija veiksmingai nestebėjo ES biudžeto indėlio siekiant lyčių lygybės

63

2018 m. EBPO priemonių rinkinyje nurodyta, kad stebėsenos mechanizmai suteikia galimybę įvertinti pažangą, gerinti sprendimų priėmimą ir koreguoti programas ir išteklius, kad būtų pasiektas kuo didesnis poveikis. ES finansiniame reglamente nurodyta, kad tikslų įgyvendinimas turėtų būti stebimas vadovaujantis veiklos rezultatų rodikliais.

64

Komisija programų suvestinėse skelbia veiklos rezultatų rodiklių duomenis. Šie rodikliai nustatyti teisės aktuose, kuriais grindžiamos programos, arba susijusiuose antrinės teisės aktuose. Įvertinome, ar į 2014–2020 m. DFP programų suvestines buvo įtraukti su lytimis susijusių tikslų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai.

65

Į 2020 m. paskelbtas programų suvestines, apimančias 58 išlaidų programas, įtraukta daugiau kaip 1 000 rodiklių. Iš jų 29 penkių programų rodikliai buvo susiję su lyčių lygybe. Pagal šiuos rodiklius vertinami per ilgą laiką įvykę su lytimis susiję pokyčiai, pavyzdžiui, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. Devyniolika rodiklių taip pat buvo pagrįsti pagal lytį suskirstytais duomenimis, pavyzdžiui, užimtumo lygiu pagal lytį. Šios programos sudaro 21,7 % bendros 2014–2020 m. DFP sumos. Žr. 8 diagramą. Komisijos pasiūlymuose dėl 2021–2027 m. DFP taikyta tik 10 iš 29 mūsų nustatytų su lytimis susijusių rodiklių.

Komisija pateikė mažai informacijos apie bendrą ES biudžeto poveikį lyčių lygybei

66

Visuomenės informavimas apie biudžeto poveikį lyčių lygybei prisideda prie sisteminės priežiūros ir atskaitomybės³⁷. Tai gali apimti viešą informaciją apie lyčių lygybės tikslams skirtas ir jų įgyvendinimui naudojamas lėšas bei viešas ataskaitas dėl programos rezultatų. Taip sudaromos geresnės sąlygos vykdyti parlamentinę kontrolę. Žr. 2 langelį.

67

Dvi svarbios Komisijos ataskaitos dėl ES biudžeto rezultatų yra prie metinio biudžeto projekto pridedamos programų suvestinės ir metinė valdymo ir veiklos ataskaita, pateikiama metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros reikmėms. Įvertinome, ar Komisija šiose dviejose ataskaitose pranešė apie bendrą ES biudžeto ir jo finansavimo programų poveikį lyčių lygybei.

Komisija su ES biudžeto projektu pateikė daugiau su lytimis susijusios informacijos, tačiau ji buvo pateikta nenuosekliai

68

Į tam tikras programų suvestines įtraukta sektorių ataskaita dėl lyčių aspekto integravimo. Iš 2016 m. (pirmieji metai, kai tokia informacija buvo įtraukta) paskelbtų 58 programų suvestinių toks skyrius įtrauktas į 20; tarp 2020 m. paskelbtų programų suvestinių šis skaičius padidėjo iki 34³⁸. Tai reiškia, kad į 59 % programų, kurios sudaro 88 % 2014–2020 m. DFP, išlaidų suvestinių šiuo metu įtraukiama kiekybinė ar kiekybinė su lytimis susijusi informacija.

69

Vis dėlto nustatėme šios informacijos trūkumų. Iš 2020 m. paskelbtų 34 programų suvestinių, į kurias įtraukta su lytimis susijusi informacija, tik dešimtyje (29 %) buvo pateikti finansiniai ES biudžeto indėlio į lyčių lygybę skaičiavimai. Tarp jų buvo programos, kurioms skiriamos ESF ir ERPF lėšos, išskyrus EŽŪGF, EŽŪFKP ar „Erasmus+“. Vis dėlto, kadangi nėra bendros skiriamų arba lyčių lygybės srityje naudojamų ES biudžeto lėšų sekimo sistemos, GD naudojo skirtingus metodus savo programų indėliui į lyčių lygybę nustatyti. Dėl to neįmanoma apskaičiuoti bendro viso ES biudžeto indėlio. Komisija seka lėšų skyrimą ir naudojimą kitoms bendrosioms politikos sritims. Žr. 3 langelį. Tačiau tokia su lyčių lygybe susijusi sistema nebuvo nustatyta.

70

9 diagramoje apibendrinama su lytimis susijusi informacija, pateikta programų suvestinėse, įskaitant su lytimis susijusius tikslus (62 dalis), rodiklius (65 dalis) ir finansinius skaičiavimus (69 dalis).

71

2020–2025 m. Lyčių lygybės strategijoje Komisija įsipareigojo „apsvarstyti galimybę“ 2021–2027 m. DFP programos lygmeniu apskaičiuoti išlaidas, susijusias su lyčių lygybe. 2020 m. lapkričio mėn. Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas susitarė, kad Komisija turėtų parengti atitinkamų išlaidų vertinimo 2021–2027 m. DFP programos lygmeniu metodą. Pagal šį tarpinstitucinį susitarimą⁴² Komisija iki 2023 m. sausio mėn. įgyvendins šį metodą tam tikroms centralizuotai valdomoms programoms, kad patikrintų jo pagrįstumą. Tai reiškia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija negalės parodyti, kiek lėšų pagal visas ES finansavimo programas naudojama lyčių lygybei remti.

Metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje pateikta labai mažai informacijos apie rezultatus siekiant lyčių lygybės

72

Metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra įtraukta į Komisijos integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį⁴³. Ji svariai prisideda prie metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos 1 skyriuje vertinama pažanga siekiant įgyvendinti politikos tikslus. Savo ataskaitoje dėl ES biudžeto veiksmingumo⁴⁴ atkreipėme dėmesį į tai, kad skelbiama ribota informacija apie ES išlaidų programų indėlį siekiant lyčių lygybės.

73

Nuo to laiko, kai 2016 m. paskelbta pirmoji metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita⁴⁵, Komisija nepateikė ataskaitos, konkrečiai susijusios su lyčių lygybe, kuri yra horizontalusis prioritetas. Taip pat ji nepateikė jokios analizės atskiruose skyriuose. Vis dėlto į metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą įtraukta ataskaita apie išlaidas kitiems horizontaliesiems prioritetams. 2019 m. metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje⁴⁶ Komisija nurodė, kad į visą biudžetą reikia geriau integruoti horizontaliosios politikos tikslus, visų pirma kalbant apie su klimatu susijusias išlaidas, biologinės įvairovės apsaugą ir DVT. Kitais atžvilgiais metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje lyčių lygybė nebuvo paminėta.

Nustačius išsamius teisinius reikalavimus buvo sudarytos geresnės sąlygos lyčių lygybės aspektą įtraukti į programas

74

Paskutinėje ataskaitos dalyje daugiausia dėmesio skyrėme atskiroms programoms ir vertinome, ar Komisija atsižvelgė į lyčių lygybę skirstydama ESF, ERPF, EŽŪFKP, EŽŪGF ir vykdydama programą „Erasmus+“. Nagrinėjome, ar buvo atliktos lyčių aspekto analizės ir nustatyti su lytimis susiję tikslai. Siekėme nustatyti, ar Komisija gebėjo įrodyti programų rezultatus, susijusius su lyčių lygybe.

75

Daugiausia dėmesio skyrėme šiems penkiems fondams ne tik dėl jų finansinės svarbos pagal DFP, bet ir dėl to, kad jais gali būti skatinamas ekonomikos augimas ir prisidedama prie lyčių lygybės (02 dalis). ESF remiami užimtumo, socialinės įtraukties, švietimo ir mokymo sričių projektai visoje ES. ERPF siekiama skatinti suderintą vystymąsi skirtinguose ES regionuose. EŽŪFKP daugiausia dėmesio skiriama konkretiems ES kaimo vietovėse kylantiems sunkumams. EŽŪGF siekiama užtikrinti ūkininkų pajamas teikiant tiesiogines išmokas. Pagal programą „Erasmus+“ teikiamas ES finansavimas švietimui ir mokymui remti, siekiant skatinti ekonomikos augimą.

ESI fondai turi didelį potencialą prisidėti prie lyčių lygybės, tačiau radome mažai informacijos apie 2014–2020 m. DFP laikotarpio rezultatus.

76

Daugiau kaip pusė ES finansavimo teikiama per penkis ESI fondus. Šiuos fondus bendrai valdo Komisija ir valstybės narės. Atlikome ESF, ERPF ir EŽŪFKP auditus Ispanijoje ir Rumunijoje. Mūsų darbas apėmė šių dviejų šalių partnerystės susitarimus ir 12 jų programų.

77

Konkrečiuose ESI fondų reglamentuose teisiniai reikalavimai dėl lyčių lygybės skiriasi. Tačiau Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR)⁴⁷ nustatytos 2014–2020 m. DFP ESI fondų bendrosios nuostatos. Šio reglamento 7 straipsnyje nustatyta, kad visų programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo metu valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad būtų skatinama vyrų ir moterų lygybė ir būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę. Jame reikalaujama, kad visose srityse vykdoma veikla būtų siekiama lyčių lygybės, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip ex ante vertinimai ir ex ante sąlygos, stebėsenos komitetai, atrankos procedūros ir kriterijai.

78

Iš pradžių į Komisijos pasiūlymą dėl naujojo 2021–2027 m. DFP BNR nebuvo įtrauktos 2014–2020 m. BNR 7 straipsnyje pateiktas nuostatas atitinkančios nuostatos. Tačiau po pirminės peržiūros paskesnėje dokumento versijoje buvo atkurtos panašios nuostatos. Naujajame BNR reikalaujama, kad valstybės narės būtų priėmusios nacionalinę lyčių lygybės strateginę programą – tik su šia sąlyga ji gali naudotis ESI fondais investuodama į lyčių pusiausvyros darbo rinkoje, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros arba vaikų priežiūros infrastruktūros gerinimą.

Rengiant mūsų nagrinėtas programas buvo atsižvelgta į lyčių lygybės aspektą

79

Nagrinėdami Ispanijoje ir Rumunijoje vykdomas programas, nustatėme, kad prievolės atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą dažniau buvo laikomasi programos rengimo etapu, o ne įgyvendinimo ir stebėsenos etapais. Buvo atlikta visų programų lyčių aspekto analizė ir jas rengiant buvo įvairiu mastu atsižvelgta į lyčių lygybės aspektą. Taip pat abi valstybės narės atliko ex ante vertinimus dėl to, ar tikėtina, kad planuojamomis priemonėmis bus sėkmingai skatinama lyčių lygybė. Nustatėme keletą pavyzdžių, kai vykdant atrankos procedūras buvo skatinama atlikti lyčių aspekto analizes. Žr. 4 langelį.

Mūsų nagrinėtose programose retai atsižvelgta į su lytimis susijusius tikslus ir pateikta mažai informacijos apie jų poveikį lyčių lygybei

80

Programos turi atitikti pagrindinius konkrečiuose teisės aktuose, kuriais reglamentuojami jas finansuojantys fondai, ir BNR nustatytus tikslus. Valstybėms narėms leidžiama įtraukti savo su lytimis susijusius tikslus. Ispanijoje, tačiau ne Rumunijoje, pagal ESF buvo įtraukti konkretūs su lytimis susiję tikslai ir kai kurių investavimo prioritetų rodikliai. Kiti mūsų peržiūrėti fondai nebuvo nustatę jokių su lytimis susijusių tikslų.

81

BNR reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė pateiktų kiekvienos programos metinę įgyvendinimo ataskaitą. Jame taip pat nurodyta, kad į 2016 ir 2018 m. ataskaitas turi būti įtrauktas veiksmų, kuriais siekta skatinti lyčių lygybę ir nediskriminavimą, vertinimas.

82

Į visų atrinktų programų ataskaitas įtrauktas skyrius, kuriame pateikiami duomenys (daugiausia kokybiniai, tačiau tam tikrais atvejais ir kiekybiniai) apie konkrečius veiksmus, kurių imtasi siekiant skatinti lyčių lygybę, ir priimtus susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę. Tačiau ataskaitose nepateikta informacija apie rezultatus ar poveikį.

83

Komisija, remdamasi šiomis ataskaitomis, 2017 ir 2019 m. taip pat paskelbė ataskaitas dėl ESI fondų įgyvendinimo. 2018 m. ji taip pat paskelbė suvestinę įgyvendinimo ataskaitą, apimančią ESI fondų finansuojamos programos įgyvendinimą nuo 2014 iki 2017 m. Vis dėlto šiose ataskaitose pateikta mažai informacijos, susijusios su lyčių lygybe.

84

Komisijos ESI fondų atvirųjų duomenų platformoje pateikiami duomenys apie finansuojamos veiklos dalyvius. Tačiau šiuose duomenyse nenurodyta jų lytis. Dėl to nėra viešai prieinamų konsoliduotų pagal lytį suskirstytų duomenų apie nei vieno iš ESI fondų bendrus rodiklius.

Tiesioginėmis EŽŪGF išmokomis ūkininkams nebuvo atsižvelgiama į lyčių aspektą

85

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) sudaro daugiau kaip trečdalį ES finansavimo. EŽŪGF sudaro maždaug tris ketvirtadalius BŽŪP ir daugiausia yra naudojamas ūkininkų pajamoms remti teikiant tiesiogines išmokas. Tai – didžiausia programa, kuriai skiriamas ES biudžetas ir 2014–2020 m. DFP ji sudarė daugiau kaip 300 milijardų eurų.

Tiesioginių išmokų reglamentu neatsižvelgiama į lyčių lygybę ir ribojamos valstybių narių galimybės tai daryti

86

2014–2020 m. Tiesioginių išmokų reglamente nenustatyti teisiniai reikalavimai, susiję su lyčių aspekto integravimu ar lyčių lygybe. Savo nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP po 2020 m.⁴⁸ nurodėme, kad valstybė narė, kuri buvo susirūpinusi, pavyzdžiui, dėl tiesioginių išmokų poveikio lytims, turės „nedaug galimybių“ pakeisti subsidijų paskirstymą, nes tai, kaip bus skiriamos tiesioginės išmokos, iš esmės bus nustatyta siūlomuose ES teisės aktuose.

87

Radome šio aspekto pavyzdžių dviejuose iš mūsų ekspertų atliktų keturių atvejų tyrimų (19 dalis). Andalūzijoje (Ispanija) sudarant regiono biudžetą atsižvelgiama į lyčių aspektą. Maždaug 90 % joje vykdomų programų siekiama skatinti lyčių lygybę. Vis dėlto tai netaikoma Andalūzijos žemės ūkio garantijų fondui, nes tiesioginių išmokų sistema nesuteikia galimybės imtis moterų padėtį pagerinsiančių veiksmų⁴⁹. Švedijoje taikomas biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir teikiami pagrindiniai duomenys, rodantys nelygybę žemės ūkio sektoriuje. Tačiau Švedijos institucijos paaiškino, jog dėl to, kad jos ne rengia, o įgyvendina politiką ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą nėra privalomas pagal Tiesioginių išmokų reglamentą, jos negali to naudoti nelygybei pašalinti.

Kadangi trūksta duomenų ir lyčių aspekto analizės, esama rizikos, kad lyčių nelygybės įsigalios

88

BŽŪP peržiūros yra analizuojamos poveikio vertinimuose, siekiant nedidinti ūkininkų nelygybės, susijusios su amžiumi, ūkio dydžiu arba ES regionu. Nėra konkrečiai atsižvelgiama į vyrų ūkininkų ir moterų ūkininkių skirtumus. Savo nuomonėje dėl BŽŪP po 2020 m. (86 dalis), pažymėjome, kad Komisija savo poveikio vertinime į lyčių lygybę atsižvelgė DVT kontekste, tačiau panašu, kad tai turėjo nedidelį poveikį pasiūlymui.

89

Savo nuomonėje taip pat kritikavome tai, kad nėra tikslios informacijos apie ūkininkų šeimos ūkių pajamas ir nenustatyti jokie reikalavimai valstybėms narėms rinkti statistinius duomenis apie disponuojamąsias ūkių pajamas. Tai, kad nėra tokių pagal lytį suskirstytų statistinių duomenų taip pat yra duomenų trūkumas, atsižvelgiant į tiesioginių išmokų poveikį lyčių lygybei.

90

Kitas didelis duomenų trūkumas yra susijęs su tuo, kad nėra pagal lytį suskirstytų statistinių duomenų apie tiesioginių išmokų gavėjus. Į EŽŪGF reglamentą neįtrauktas joks reikalavimas teikti tokius statistinius duomenis. Komisija neturėjo duomenų apie moterims ir vyrams skiriamų išmokų proporcijas. Vis dėlto mūsų ekspertų atliktame atvejo tyrime nurodyta, kad Švedijos žemės ūkio taryba turi duomenų, iš kurių matyti, kad 2019 m. Švedijoje 16 % paraiškų pateikėjų sudarė moterys, tačiau joms buvo išmokėta tik 7 % paramos. O Airijoje, pasak Airijos ūkininkų asociacijos, 2019 m. moterims priklausė 10 % reikalavimus atitinkančios žemės ploto ir joms buvo išmokėta tik 8 % paramos⁵⁰. Kadangi tiesioginės išmokos yra pagal vietovę mokamos išmokos, teikiamos ūkininkams, kuriems priklauso žemės ūkio veiklai skirta žemė („valda“), yra keletas veiksnių, kuriais remiantis galima paaiškinti šiuos skaičius.

91

2019 m. Europos Parlamento užsakytame tyrime⁵¹ pažymėta, kad „[m]oterys ūkininkės turi gerokai mažiau galimybių gauti žemės, kontroliuoja ir joms priklauso gerokai mažiau žemės ir kito gamybinio turto, palyginti su vyrais ūkininkais”. Pasak Žemės ūkio profesinių organizacijų komiteto⁵², moterims sudėtinga gauti paskolas. Eurostatas neturi pagal lytį suskirstytos informacijos apie ūkio nuosavybę, tačiau jis rengia duomenis apie ūkių savininkus. Savininkams gali priklausyti ūkis, taip pat jie gali jį nuomotis, būti nuomininkai arba patikėtiniai. Remiantis Eurostato duomenimis, 2016 m. Europoje apytikriai tik 30 % ūkio savininkų buvo moterys⁵³.

92

Eurostato duomenys taip pat rodo, kad moterims dažnai priklauso mažesni ūkiai: 2016 m. moterims priklausė tik 16 % didesnių ūkių, palyginti su 35 % mažesnių ūkių⁵⁴. 2017 m. Komisija nustatė, kad moterų valdomų ūkių išdirbis (vieno ūkio) buvo gerokai mažesnis (2013 m. – kiek mažiau nei 12 000 eurų) nei vyrų valdomų ūkių (beveik 40 000 eurų). Taip pat nustatyta, kad moterys ūkininkės valdo gerokai mažiau žemės (12 %) nei vyrai (61 %; likusią žemę valdo įmonės)⁵⁵. Savo nuomonėje dėl BŽŪP po 2020 m. pažymėjome, jog Komisijos skaičiai „rodo, kad vyrai gauna maždaug tris penktadalius tokių subsidijų [t. y. ūkininkų pajamų paramos], moterys – vieną aštuntadalį, o įmonės gauna likusią dalį“.

93

Iš visos pirmiau pateiktos informacijos aiškiai matyti, kad reikia atlikti ūkininkams tiesioginėmis išmokomis teikiamos pajamų paramos, įskaitant pajamų paskirstymą ir jų sąsają su žemės nuosavybe, tinkama žeme ir išmokų gavėjais, lyčių aspekto analizę. Tam reikės rinkti ir platinti išsamesnius duomenis apie moteris žemės ūkyje. Dar 2017 m. Europos Parlamentas⁵⁶ ragino Komisiją ir valstybes nares įvertinti moterų indėlį į kaimo pajamas ir nustatyti moterų vaidmenį žemės ūkyje. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybės narės turi pateikti naujausių statistinių duomenų apie moterims priklausančią žemę.

Komisija ne visais programos „Erasmus+“ aspektais atsižvelgė į lyčių lygybės aspektą

94

„Erasmus+“ – tai ES programa švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui remti. Programos judumo komponentas besimokantiesiems ir mokymo personalui suteikia galimybę įgyti įgūdžių studijuojant, dirbant ir savanoriaujant užsienyje.

95

Reglamento, kuriuo pagal 2014–2020 m. DFP reglamentuojama programa „Erasmus+“ konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad programos tikslai apima vyrų ir moterų lygybės skatinimą. Nors pagrindiniame Reglamento tekste nepateikti privalomi teisiniai reikalavimai, susiję su lyčių aspekto integravimu ar pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimu, I priede yra reikalavimas rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis dėl 2 iš 25 programos pagrindinių rodiklių.

96

Iš pradžių į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2021–2027 m. DFP programos „Erasmus+“ nebuvo įtraukta jokių teisinių nuostatų dėl lyčių aspekto integravimo ar reikalavimų rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis. Vis dėlto Europos Parlamentas pasiūlė pakeitimus⁵⁷, kuriais reikalaujama, kad kiekybiniai programos „Erasmus+“ rodikliai būtų suskirstyti pagal lytį.

Komisija, rengdama programą, menkai atsižvelgė į lyčių lygybę

97

Komisijos atliktame 2014–2020 m. DFP programos „Erasmus+“ poveikio vertinime buvo atsižvelgta į lyčių lygybės aspektą, tačiau tai padaryta ribotai. Į jį paprasčiausiai įtraukta lentelė su kiekvieno politinio pasiūlymo numatomo poveikio lyčių lygybei aprašymu, tačiau nepateikta jokia tinkama lyčių poreikių ir poveikio joms analizė.

98

2021–2027 m. DFP poveikio vertinime pabrėžta, kad lyčių lygybė – vienas iš klausimų, kuriuos reikėtų spręsti vykdant programą „Erasmus+“. 2017 m. atvirose viešose konsultacijose dėl programos „Erasmus+“ ateities taip pat atkreiptas dėmesys į lyčių lygybės problemą. Todėl buvo aiškiai nustatyta, kad visais programos „Erasmus+“ aspektais reikia atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą. Vis dėlto pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija tik pasiūlė aktyviai skatinti lyčių lygybę vienoje programos „Erasmus+“ srityje – „Sportas“.

99

Komisija turi reikiamų duomenų, kad galėtų atlikti lyčių aspekto analizę arba įvertinti lyčių pusiausvyrą, be kita ko, pagal programos „Erasmus“ studijų sritis. Tačiau 2019 m. „Erasmus+“ metinėje ataskaitoje nepateikta nei informacijos apie poveikį arba rezultatus lytims, nei jokių pagal lytį suskirstytų duomenų. Nurodytas bendras studentų ar dalyvių skaičius. Tačiau šie skaičiai nėra suskirstyti pagal lytį.

100

2020 m. paskelbtoje programos suvestinėje Komisija nurodė, kad iki tol programos „Erasmus+“ dalyvių lyčių pusiausvyra buvo „puiki“, tačiau nepateikė jokių skaičių. Komisija tokią išvadą padarė neatsižvelgdama į savo 2019 m. atliktą tyrimą⁵⁸, kuriame nurodyta, kad programoje „Erasmus+“ esama didelių lyčių skirtumų, nes joje dalyvauja daugiau moterų nei vyrų. Iš naujausių turimų Komisijos duomenų⁵⁹ matyti, kad 2014–2018 m. buvo didelių lyčių skirtumų skirtingose studijų srityse. Pavyzdžiui, IT srityje dalyvavo maždaug du su puse karto daugiau vyrų nei moterų, o menų ir humanitarinių mokslų srityse – gerokai daugiau moterų. Tai rodo, kad, planuojant programą „Erasmus+“, reikia atsižvelgti į lyčių aspektą ir atlikti plataus masto analizes, kurios neapsiribotų bendru dalyviu skaičiumi, suskirstytu pagal konkrečias dalykų sritis.

Išvados ir rekomendacijos

101

Apskritai vykdant ES biudžetą dar nebuvo vykdomas lyčių aspekto integravimas. Be to, paramos lyčių aspekto integravimui į visą ES biudžetą sistema nėra visiškai sukurta. Nustatėme, kad ES biudžeto cikle nebuvo tinkamai atsižvelgta į lyčių lygybę. Darome išvadą, kad Komisija dar neįvykdė savo įsipareigojimo į ES biudžetą integruoti lyčių aspektą.

102

Kalbant konkrečiau, nustatėme, kad Komisijos lyčių lygybės strategijoje nėra pakankamai skatinamas lyčių aspekto integravimas. 2016–2019 m. laikotarpiu Komisija savo ankstesnę lygybės strategiją pakeitė neprivalomu dokumentu, į kurį neįtraukė lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo ir stebėsenos plano. Naujojoje 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje sustiprinamas Komisijos įsipareigojimas vykdyti lyčių aspekto integravimą, tačiau vis dar nenustatytos būtinos išankstinės sąlygos ir konkrečios priemonės (25–35 dalys).

103

Nustatėme, kad Komisijos institucinė sistema yra stiprinama, tačiau ja dar neteikiama visapusiška parama lyčių aspekto integravimo įgyvendinimui. 2014–2019 m. Komisija nenustatė lyčių aspekto integravimo įgyvendinimui ir stebėsenai būtinų mechanizmų. Ji generaliniams direktoratams nesuteikė reikiamų mokymų ar praktinių žinių lyčių aspekto integravimui veiksmingai įgyvendinti. 2019–2024 m. Komisija išaiškino su lygybės aspekto integravimu susijusias funkcijas ir pareigas. Pagal naująją tvarką svarbiausias vaidmuo tenka generaliniam sekretoriatui, kuris yra įsipareigojęs užtikrinti, kad formuojant politiką būtų atsižvelgta į lygybės aspektą. Tačiau Biudžeto GD, kuris yra atsakingas už ES biudžeto valdymą ir gali atlikti svarbų vaidmenį integruojant lyčių aspektą į ES biudžetą, nebuvo suteikti atitinkamai svarbūs įgaliojimai. Komisija planuoja parengti mokymo strategiją lygybės aspekto integravimo srityje (36–48 dalys).

1 rekomendacija. Stiprinti Komisijos institucinę sistemą

Siekdama stiprinti institucinę lyčių aspekto integravimo sistemą ir savo įsipareigojimą integruoti lyčių aspektą perkelti į konkrečius veiksmus, Komisija turėtų:

1. išaiškinti funkcijas, susijusias su lyčių aspekto integravimu visose politikos srityse, visuose generaliniuose direktoratuose paskirti darbuotojus ir parengti lyčių aspekto integravimo savo politikos srityse įgyvendinimo planus;
2. užtikrinti, kad Biudžeto GD tektų pagrindinis vaidmuo lyčių aspekto integravimo į ES biudžetą (t. y. biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą) valdymo, koordinavimo ir stebėsenos srityse;
3. visiems darbuotojams sudaryti galimybę gauti mokymus lyčių aspekto integravimo srityje ir
4. užtikrinti, kad generaliniai direktoratai keistųsi informacija ir dalytųsi patirtimi ir, įgyvendindami lyčių aspekto integravimą, naudotųsi turimomis priemonėmis ir praktine patirtimi, be kita ko, EIGE priemonėmis ir patirtimi.

Terminas: iki 2021 m. gruodžio mėn.

104

Nustatėme, kad ES biudžeto cikle nebuvo tinkamai atsižvelgta į lyčių lygybę. Komisija mažai dėmesio skyrė mūsų patikrintų politikos sričių ir programų lyčių aspekto analizei. Iš aštuonių mūsų peržiūrėtų poveikio vertinimų ESF+ poveikio vertinime atlikta ribota lyčių aspekto analizė, o BŽŪP poveikio vertinime trumpai aprašyta moterų padėtis kaimo vietovėse. Nustatėme, kad Komisijos gairės dėl galimo pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio vertinimo buvo nepakankamai konkrečios ir jomis nebuvo užtikrinta, kad bus tinkamai atsižvelgta į lyčių lygybę. Mūsų manymu, būtina naudoti lyčių aspekto analizes, kad būtų pasiekta pažanga lyčių lygybės srityje (50–55 dalys).

2 rekomendacija. Atlikti lyčių aspekto analizę

Siekdama į ES biudžeto ciklą geriau integruoti lyčių lygybės aspektą, Komisija turėtų:

1. atnaujinti savo geresnio reglamentavimo gaires dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl padarinių lytims analizės stiprinimo galimo ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio poveikio vertinimo ir

Terminas: iki 2021 m. gruodžio mėn.

2. atlikti ES finansavimo programų ir priemonių lyčių poreikių ir poveikio analizes ir poveikio vertinimuose, vertinimuose ir veiklos veiksmingumo ataskaitose paskelbti šiuos rezultatus arba paaiškinti priežastis, dėl kurių tokių analizių nebuvo atlikta.

Terminas: nuo 2022 m. sausio mėn.

105

Iš esmės atlikdami fondų peržiūrą beveik neradome įrodymų, kad Komisija, atlikdama lyčių aspekto analizę, sistemingai naudojosi pagal lytį suskirstytais duomenimis (57–59 dalys). Nustatėme, kad audituotose programose nebuvo viešai prieinamų konsoliduotų pagal lytį suskirstytų duomenų apie jokių ESI fondų bendrus rodiklius (84 dalis). Nustatėme, kad ūkininkavimo sektoriuje itin trūksta duomenų, nes nėra pagal lytį suskirstytos statistikos apie ūkio pajamų paskirstymą, žemės nuosavybę ir tiesioginių EŽŪGF išmokų gavėjus (89–93 dalys). Ataskaitoje dėl programos „Erasmus+“ nurodytas bendras studentų ar dalyvių skaičius, tačiau šie skaičiai nėra suskirstyti pagal lytį, nors tokia informacija yra prieinama (99 dalis).

3 rekomendacija. Rinkti ir analizuoti pagal lytį suskirstytus duomenis

Siekdama suteikti geresnį pagrindą lyčių aspekto analizėms ir sudaryti galimybę įvertinti moterų ir vyrų padėties skirtumus ir stebėti lyčių aspekto integravimo poveikį ir apie jį pranešti, Komisija turėtų:

1. sistemingai rinkti, analizuoti ir pateikti pagal lytį suskirstytus turimus duomenis, skirtus tiesiogiai valdomoms ES finansavimo programoms;
2. sistemingai konsoliduoti, analizuoti ir pranešti valstybių narių pateiktą informaciją, laikantis teisinių pasidalijamuoju būdu valdomų ES finansavimo programų reikalavimų, ir
3. į būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti reikalavimą sistemingai rinkti ir teikti pagal lytį suskirstytus ES finansavimo programų duomenis.

Terminas: nuo 2022 m. sausio mėn.

106

Sužinojome, kad Komisija nustatė mažai su lytimis konkrečiai susijusių tikslų. Iš 58 2014–2020 m. DFP išlaidų programų tik keturiose aiškiai nurodyta, kad vienas iš jų tikslų – skatinti lyčių lygybę. Iš Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 2021–2027 m. DFP tik į dvi programas įtraukti tikslai, kuriuose aiškiai nurodyta lyčių lygybė (60–62 dalys).

107

Komisija veiksmingai nestebėjo ES biudžeto indėlio siekiant lyčių lygybės. Iš daugiau kaip 1 000 2020 m. paskelbtose programų suvestinėse pateiktų rodiklių penkiose programose nustatėme 29 su lytimis susijusius rodiklius. Iš penkių mūsų peržiūrėtų programų tik ERPF ir „Erasmus+“ programose buvo nustatyti su lytimis susiję rodikliai. Tikėtina, kad 2021–2027 m. DFP bus pateikta dar mažiau tokių rodiklių, nes siūlomuose teisės aktuose iš mūsų nustatytų rodiklių buvo išsaugota vos dešimt (63–65 dalys). Vis dėlto tose srityse, kuriose teisiniai reikalavimai buvo išsamiai išdėstyti, buvo sudarytos palankesnės sąlygos į programas įtraukti lyčių lygybės aspektą (74–100 dalys).

4 rekomendacija. Taikyti su lyčių aspektu susijusius tikslus ir rodiklius

Kad būtų geriau atsižvelgta į lyčių lygybės horizontalųjį prioritetą visose ES biudžeto srityse ir sudarytos sąlygos stebėti padarytą pažangą, Komisija turėtų:

1. 2021–2027 m. ES finansavimo programų ir priemonių srityje nustatyti ir naudoti atitinkamus turimus duomenis apie lyčių lygybę, įskaitant rodiklius, dėl kurių turima pagal lytį suskirstytų duomenų;
2. į būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti su lytimi susijusius tikslus ir veiklos rezultatų rodiklius, kurie būtų nustatyti atsižvelgiant į lyčių analizės rezultatus.

Terminas: nuo 2022 m. sausio mėn.

108

Komisija dviejose svarbiose ataskaitose dėl ES biudžeto rezultatų – prie kiekvienų metų biudžeto projektų pridedamose programų suvestinėse ir metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo – pateikė mažai informacijos apie bendrą ES biudžeto poveikį lyčių lygybei. Nebuvo priimta bendra GD lyčių lygybei remti skirtų lėšų sekimo sistema, todėl Biudžeto GD negalėjo apskaičiuoti bendro ES biudžeto indėlio į lyčių lygybę. Pažymime, kad 2020 m. lapkričio mėn. Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas susitarė, kad Komisija turėtų parengti atitinkamų išlaidų vertinimo 2021–2027 m. DFP programos lygmeniu metodą. Pagal šį susitarimą Komisija iki 2023 m. sausio mėn. įgyvendins šį metodą tam tikroms centralizuotai valdomoms programoms, kad patikrintų jo pagrįstumą. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad Komisija pasiūlė skirti lėšų tam tikriems jos horizontaliosios politikos klausimams, bet ne lyčių lygybei (66–73 dalys).

5 rekomendacija. Gerinti ataskaitų apie lyčių lygybę teikimą

Siekdama didinti atskaitomybę ir biudžeto skaidrumą ir užtikrinti, kad programos lygmeniu 2021–2027 m. DFP būtų prieinama patikima informacija apie skiriamas arba lyčių lygybės srityje naudojamas lėšas, Komisija turėtų:

1. sukurti patikimą lyčių lygybei remti skirtų ir naudojamų lėšų sekimo sistemą, kuri galėtų būti taikoma visoms ES finansavimo programoms, įskaitant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

Terminas: iki 2022 m. gruodžio mėn.

2. kasmet metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje ir biudžeto projekte pranešti pasiektus rezultatus, susijusius su lyčių lygybe, ir bendrą lyčių lygybei remti pagal visas ES finansavimo programas, įskaitant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, skirtų ir naudojamų lėšų sumą ir

Terminas: palaipsniui, nuo 2024 m. sausio mėn. iki visiškos visų ES finansavimo programų aprėpties.

3. analizuoti, ar tinkama siūlyti tam tikrą ES biudžeto procentinę dalį panaudoti lyčių lygybei remti.

Terminas: rengiant pasiūlymus dėl laikotarpio po 2027 m.

109

Pažymime, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri yra didžiausia priemonės „Next Generation EU“ dalis, prisiimtas įsipareigojimas atsižvelgti į lyčių lygybę. Todėl teikiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus reikės paaiškinti, kaip siūlomomis priemonėmis bus prisidedama prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems, ir kaip šie tikslai bus integruojami. Vis dėlto, bendrieji rodikliai nėra nustatyti, todėl bus sudėtinga stebėti ir sekti rezultatus, taip pat ir lyčių lygybės srityje (56 dalis).

6 rekomendacija. Įvertinti, ar vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę sprendžiamas lyčių lygybės klausimas ir pranešti apie tai

Komisija turėtų įvertinti siūlomas priemones, įtrauktas į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir vėliau pranešti, ar jas įgyvendinant prisidėta prie lyčių lygybės.

Terminas: nuo 2021 m. gegužės mėn.

Šią ataskaitą priėmė V kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Tony Murphy, Liuksemburge 2021 m. gegužės 4 d.

Santrumpos

Biudžeto GD: Europos Komisijos Biudžeto generalinis direktoratas.

DFP: daugiametė finansinė programa.

DVT: darnaus vystymosi tikslai.

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

EIGE: Europos lyčių lygybės institutas.

ERPF: Europos regioninės plėtros fondas.

ESF: Europos socialinis fondas.

ESF+: „Europos socialinis fondas +“.

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai.

Eurostatas: Europos Sąjungos statistikos tarnyba.

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

EŽŪGF: Europos žemės ūkio garantijų fondas.

ISG: tarpžinybinė lyčių lygybės grupė.

MVVA: metinė valdymo ir veiklos ataskaita.

REC: Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa.

Regioninės ir miestų politikos GD: Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas.

SWD: atskiras Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros GD: Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas.

Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD: Europos Komisijos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas.

Teisingumo ir vartotojų reikalų GD: Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas.

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD: Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD: Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas.

Žodynėlis

Bendrųjų nuostatų reglamentas: reglamentas, kuriuo nustatomos visiems penkiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikomos taisyklės.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas: kasmet Europos Parlamento priimamas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad Komisija galutinai įvykdė biudžetą.

Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą: lyčių aspekto integravimas visais biudžeto proceso lygmenimis.

Daugiametė finansinė programa: ES išlaidų planas, kuriame – paprastai septyneriems metams – nustatomi prioritetai (grindžiami politikos tikslais) ir viršutinės ribos. Tai struktūra, pagal kurią sudaromi metiniai ES biudžetai apribojant kiekvienos kategorijos išlaidas.

Europos regioninės plėtros fondas: ES fondas, kuriuo stiprinama ES ekonominė ir socialinė sanglauda Europos Sąjungoje, finansuojant investicijas regionų skirtumams mažinti.

Europos socialinis fondas: ES fondas, skirtas švietimo ir užimtumo galimybėms sudaryti ir žmonių, kuriems gresia skurdas, padėčiai pagerinti.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai: penki pagrindiniai ES fondai, kurie visi kartu remia ekonominę plėtrą visoje ES: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai: ES fondas, skirtas finansuoti ES įnašą į kaimo plėtros programas.

Europos žemės ūkio garantijų fondas: ES fondas, skirtas finansuoti tiesiogines išmokas ūkininkams ir priemones, kuriomis reguliuojamos arba remiamos žemės ūkio rinkos.

Gavėjas: fizinis ar juridinis asmuo, gaunantis subsidiją arba paskolą iš ES biudžeto arba galiausiai gaunantis naudos iš ES finansuojamos veiklos.

Geresnis reglamentavimas: koncepcija, kuria vadovaujantis formuojama ES politika ir priimami teisės aktai, remiantis principais, pagal kuriuos reglamentavimo tikslai turėtų būti pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, o pats reglamentavimas turi būti nustatomas skaidriai, remiantis įrodymais ir dalyvaujant piliečiams bei suinteresuotiesiems subjektams.

Lyčių aspekto analizė: skirtingų moterų ir vyrų sąlygų ir poreikių (lyčių poreikių vertinimas) ir (galimų) politikos ar programos padarinių moterims ir vyrams (poveikio lytims vertinimas) nagrinėjimas.

Lyčių aspekto integravimas: sistemingas atsižvelgimas į su lytimis susijusius klausimus visais politikos, priemonių, programų ir fondų gyvavimo ciklo etapais.

Lyčių lygybė: principas, kuriuo vadovaujantis moterys ir vyrai, taip pat mergaitės ir berniukai turėtų turėti vienodas teises, laisves ir galimybes.

Lytis: socialinė ir kultūrinė sąvoka, žyminti skirtumą tarp moterų ir vyrų, taip pat mergaičių ir berniukų ypatumų ir kuria vadovaujantis atitinkamai laikoma, kad moterys ir vyrai turi tam tikrus atskirus vaidmenis ir pareigas.

Metinė valdymo ir veiklos ataskaita: kasmet Komisijos rengiama ataskaita dėl ES biudžeto valdymo ir pasiektų rezultatų.

Pagal lytį suskirstyti duomenys: renkami ir į atskiras skiltis skirstomi moterų ir vyrų duomenys, suteikiantys galimybę įvertinti moterų ir vyrų skirtumus, susijusius su įvairiais socialiniais ir ekonominiais aspektais.

Pasidalijamasis valdymas: ES biudžeto panaudojimo metodas, kai, priešingai tiesioginiam valdymui, Komisija užduočių vykdymą perduoda valstybėms narėms, išlaikydama galutinę atsakomybę.

Poveikio vertinimas: galimo (ex ante) arba tikrojo (ex post) politikos iniciatyvos ar kitos veiksmų eigos poveikio analizė.

Programa „Erasmus+“: ES programa, kuria remiamos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sritys Europoje ir iš esmės universiteto studentams suteikiama galimybė studijuoti ir įgyti patirties užsienyje.

Su lyčių aspektu susiję rodikliai: vertinimai, iš kurių matyti moterų ir vyrų santykių pokyčiai tam tikroje srityje.

Tiesioginės išmokos: tiesiogiai ūkininkams mokamos žemės ūkio paramos išmokos.

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami jų auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Tony Murphy vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Eva Lindström, jai padėjo kabineto vadovė Katharina Bryan, kabineto atašė Johan Stalhammar, kabineto asistentė Karin Andersson, kabineto stažuotoja Amanda Ramer, pagrindinė vadybininkė Margit Spindelegger, užduoties vadovė Elisa Gómez, užduoties vadovas Rogelio Abarquero Grossi, auditoriai Giuseppe Diana ir Marilena Elena Friguras, deleguotasis nacionalinis ekspertas Quirino Mealha, stažuotojai Joniada Goçaj ir Thomas Hebenstreit, iliustracijas parengti padėjo Jesús Nieto Muñoz, kalbinę pagalbą teikė Richard Moore, IT paslaugas teikė Emanuele Fossati ir Danilo De Pascalis, statistinius duomenis parengti padėjo Bogomil Kovachev, sekretoriato paslaugas teikė Valérie Tempez-Erasmi ir Manuela Magliocca.

Galinės išnašos

¹ Pavyzdžiui: McKinsey Global Institute, How advancing women’s equality can add $12 trillion to global growth, 2015 m. rugpjūčio mėn.; Pasaulio ekonomikos forumas, Global Gender Gap Report 2020, 2019 m. gruodžio mėn.; TVF, Gender Inequality and Economic Growth: Evidence from Industry-Level Data, 2020 m. liepos mėn.; TVF, Women, Work, and the Economy: Macroeconomic Gains from Gender Equity, 2013 m. gruodžio mėn.; Åsa Löfström, Umeå universitetas, Gender equality, economic growth and employment.

² COM(2020) 152 final.

³ EIGE, „Lyčių lygybės ekonominė nauda Europos Sąjungoje“ (Economic Benefits of Gender Equality in the European Union).

⁴ Europos Komisija, „Ekonomikos sektoriai, kuriems dėl COVID-19 sutrikimų kyla grėsmė: ar poveikis vyrams ir moterims ES bus panašus?“ (Economic sectors at risk due to COVID-19 disruptions: will men and women in the EU be affected similarly), 2020 m.; Europos Komisija, „Lyčių ir lyties poveikis COVID-19 pandemijos metu“, 2020 m.

⁵ 2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija „Lyčių aspektu grindžiamas požiūris COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu“.

⁶ Pavyzdžiui: Europos Parlamentas, Backlash in Gender Equality and Women’s and Girls’ Rights, 2018 m. birželio mėn.; JT Moterys, Democratic backsliding and the backlash against women’s rights: Understanding the current challenges for feminist politics; EIGE, „Pekinas +25: penktoji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“, 2020 m.

⁷ COM(2020) 152 final, Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija.

⁸ EIGE, Lyčių lygybės indeksas. Žiūrėti šalis.2020 m. leidimas.

⁹ SWD(2019) 101 final, 2019 m. moterų ir vyrų lygybės ES ataskaita.

¹⁰ EBPO, „Lyčių lygybės aspekto integravimo ir įgyvendinimo priemonių rinkinys“ (Toolkit for Mainstreaming and Implementing Gender Equality), 2018 m.

¹¹ Šioje ataskaitoje pagal vyrus ir moteris suskirstytiems duomenims įvardyti naudojamas terminas „pagal lytį suskirstyti duomenys“.

¹² 2013 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento projekto, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa.

¹³ 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

¹⁴ COM(96) 67 final.

¹⁵ 2014–2019 m. Komisijos kadencija truko nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.

¹⁶ 2019 m. gruodžio 1 d. darbą pradėjo 2019–2024 m. kadencijos Komisija.

¹⁷ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 02/2021 „ES humanitarinė pagalba švietimo srityje: pažeidžiami vaikai sulaukia pagalbos, tačiau ji turėtų būti teikiama ilgiau ir pasiekti daugiau mergaičių“.

¹⁸ SWD(2015) 278 final.

¹⁹ Pavyzdžiui, „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją“, COM(2015) 550 final.

²⁰ 2019 m. Teisingumo ir vartotojų reikalų GD užsakytas „2016–2019 m. strateginių įsipareigojimų užtikrinti lyčių lygybę stipriųjų ir silpnųjų pusių vertinimas“.

²¹ 2019 m. balandžio 3–4 d. EIGE ekspertų forumo susitikimo protokolas.

²² SEC(2010) 1079.

²³ Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, Visions for gender equality, 2015 m., Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas, Opinion on Gender Equality in the EU in the 21st century: remaining challenges and priorities, 2014 m.; Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, Report on the Forum on the future of gender equality in the EU, 2015 m.

²⁴ COM(2020) 152 final.

²⁵ EIGE, „Lyčių aspekto integravimas“ (Gender mainstreaming).

²⁶ Specialioji ataskaita Nr. 22/2020 „ES agentūrų ateitis. Didesnio lankstumo ir bendradarbiavimo galimybės“.

²⁷ 2019 m. lapkričio mėn. 33-iojo EIGE valdybos posėdžio protokolas.

²⁸ Biudžeto GD „2020–2024 m. strateginis planas“.

²⁹ SEC(2009) 92.

³⁰ SWD(2017) 350 final.

³¹ Audito Rūmų nuomonė Nr. 6/2020 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

³² JT „Lyčių aspekto integravimas į statistinius duomenis“ (Integrating a Gender Perspective into Statistics), 2016 m.

³³ EIGE „Glosarijus ir žodynas“.

³⁴ Eurostato duomenų bazė, 2021/03/17.

³⁵ ES atvirųjų duomenų portalas 2021/03/17.

³⁶ SWD(2018) 289 final.

³⁷ EBPO, Designing and Implementing gender budgeting. A path to action, 2019 m.

³⁸ Taip pat jis įtrauktas į vieną specialiosios priemonės suvestinę.

³⁹ OECD DAC Rio Markers for Climate.Handbook.

⁴⁰ Audito Rūmų apžvalga Nr. 01/2020, „Klimato srities išlaidų ES biudžete stebėjimas“.

⁴¹ Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2016 „Bent vieną iš penkių ES biudžeto eurų išleisti klimato politikai – vykdomas plataus užmojo darbas, bet yra didelė rizika, kad tikslai nebus pasiekti“.

⁴² Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo.

⁴³ SESV 318 straipsnis ir Finansinio reglamento 247 straipsnio 1 dalies e punktas.

⁴⁴ Audito Rūmai, Europos Audito Rūmų ataskaita „ES biudžeto veiksmingumas. Padėtis 2019 m. pabaigoje“.

⁴⁵ COM(2016) 446 final, 2015 m. metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita.

⁴⁶ COM(2020) 265 final.

⁴⁷ Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013.

⁴⁸ Audito Rūmų nuomonė Nr. 7/2018 dėl Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika po 2020 m.

⁴⁹ Gender impact evaluation report on the Budget of the Autonomous Region of Andalusia, 2019 m. spalio mėn.

⁵⁰ IFA Diversity Strategy Towards 2025, 2019 m. spalio mėn.

⁵¹ Europos Parlamentas, „Profesinis kaimo vietovėse gyvenančių moterų statusas ES“ (The professional status of rural women in the EU), 2019 m.

⁵² Žemės ūkio profesinių organizacijų komitetas, „Sunkumai ir galimybės siekiant lyčių lygybės ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų ir mergaičių įgalėjimo“ (Challenges and opportunities in achieving gender equality and the empowerment of rural women and girls), 2017 m.

⁵³ Farm indicators by agricultural area, type of farm, standard output, sex and age of the manager and NUTS 2 regions, gauta 2020 m. gruodžio mėn.

⁵⁴ Ekonominis dydis, pagrįstas standartine produkcija eurais: mažos valdos < 8000 eurų; didesnės valdos ≥ 25 000 eurų.

⁵⁵ European Commission news, Future of CAP: Where are all the women?, 2017 m.

⁵⁶ 2017 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse.

⁵⁷ 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Erasmus“. 170 pakeitimas.

⁵⁸ Europos Komisija, „Erasmus+“ poveikio aukštajam mokslui tyrimas“ (Erasmus+ higher education impact study), 2019 m.

⁵⁹ ES atvirųjų duomenų portalas, „2014–2018 m. „Erasmus“ judumo statistiniai duomenys“.

⁶⁰ Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo.

⁶¹ https://europa.eu/!Cg88wR.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / audito pradžia	2019 12 13
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamam subjektui)	2021 03 10
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2021 05 04
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2021 06 01

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021

PDF	ISBN 978-92-847-6043-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/30	QJ-AB-21-009-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-6071-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/03160	QJ-AB-21-009-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2021.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote turėti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

4, 6 ir 7 diagramos – piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.