Žemės ūkio produktų tiekimo grandinių užtikrinimas per COVID-19 ES atsakas buvo greitas, bet valstybės narės nepakankamai tikslingai pasinaudojo parama

Santrauka

I COVID-19 pandemija paveikė žemės ūkio produktų tiekimo grandines nuo ūkio iki stalo ir turėjo įtakos kelioms žemės ūkio rinkoms. Reaguodama į tai ES patvirtino keletą išskirtinių paramos priemonių.

II Šio audito tikslas buvo įvertinti, ar ES tinkamai reagavo į pandemijos keliamą grėsmę žemės ūkio produktų tiekimo grandinėms. Vertinome, ar ES greitai reagavo į pandemijos sukeltus žemės ūkio maisto produktų sektoriaus sutrikimus, ir nagrinėjome, ar ES parama buvo tikslingai skirta tiek sektoriams, tiek paramos gavėjams, kuriems jos labiausiai reikėjo. Komisijos priemonės buvo patvirtintos 2020 m., mes apžvelgėme jų įgyvendinimą iki 2021 m. pabaigos. Tikimės, kad mūsų atliktas auditas padės pagerinti priemonių rengimą ateityje kilus krizėms, turinčioms įtakos žemės ūkio produktų tiekimo grandinėms.

III Padarėme išvadą, kad Komisijos atsakas į COVID-19 pandemijos keliamą grėsmę žemės ūkio produktų tiekimo grandinėms daugeliu atžvilgių buvo tinkamas, tačiau nepakankamai tikslinis.

IV Nustatėme, kad Komisija į pandemiją reagavo greitai. Ji paskelbė naudingas prekių ir ypač svarbių darbuotojų judėjimo gaires, ir šios sušvelnino žemės ūkio maisto produktų sektoriaus sutrikimus. Tiesioginė parama (jos biudžetas – 712 milijonų eurų) buvo greitai įgyvendinta perskirsčius nepanaudotas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšas. Nustatėme, kad šia priemone daugiausia pasinaudojo valstybės narės, 2019 m. pabaigoje turėjusios didelę nepanaudotą EŽŪFKP biudžeto dalį.

V Didžiausio fiskalinio atsako reaguojant į pandemiją buvo sulaukta iš nacionalinių biudžetų, o Komisija nustatė procedūras, kuriomis buvo palengvintas valstybės pagalbos teikimas. Nustatėme valstybių narių konkurencijos iškraipymo riziką, taip pat per didelio kompensavimo riziką, kai valstybės pagalba buvo remtas sektorius, taip pat gavęs ES lėšų.

VI Valstybės narės tiesioginę paramą skyrė nepakankamai tikslingai. Penkios iš 14 valstybių narių, taikiusių šią priemonę, ES lėšas skyrė visiems nuostolių patyrusiems ūkininkams, o kitos devynios ją skyrė atrinktiems sektoriams ir paramos gavėjus rėmė neatsižvelgdamos į tai, ar jie patyrė nuostolių.

VII Siekdama stabilizuoti rinką ir sumažinti perteklinę pasiūlą ES taip pat patvirtino priemones – privačiojo sandėliavimo ir vyno distiliavimo krizės atveju. Privačiuoju sandėliavimu pasinaudota nedaug, ypač mėsos sektoriuje. Distiliavimo krizės atveju priemonė (jai skirtas 293 milijonų eurų biudžetas) mūsų audituotose valstybėse narėse buvo įgyvendinta labai skirtingai. Distiliuotojų pasiliekamos paramos sumos taisyklės buvo neaiškios.

VIII Remdamiesi šiais nustatytais faktais rekomenduojame Komisijai dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais, kad BŽŪP priemonės būtų tikslingesnės, ir parengti aiškias taisykles krizių atveju ateityje.

Įžanga

COVID-19 pandemija ir žemės ūkio produktų tiekimo grandinės

01 ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) siekiama užtikrinti nuolatinį aprūpinimą maistu prieinamomis kainomis ir tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį¹. COVID-19 pandemija paveikė žemės ūkio produktų tiekimo grandines nuo ūkio iki stalo, sutrikdydama derliaus nuėmimą, logistiką, perdirbimą ir viešuosius pirkimus ir padarydama jiems ekonominės žalos.

02 Pandemijos pradžioje kelios valstybės narės vienašališkai uždarė savo sienas dėl visuomenės sveikatos priežasčių, nors Komisija rekomendavo² taikyti suderintą metodą, pagal kurį būtų nustatomi laisvo asmenų ir prekių judėjimo apribojimai. Dėl tų pačių priežasčių buvo sudėtinga vežti produktus, ypač per sienas. Daug maisto perdirbimo įmonių buvo uždarytos dėl neatidėliotinų priemonių arba darbuotojų trūkumo. Buvo uždarytas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, o prekybos centruose trūko darbuotojų ir kilo tiekimo problemų³.

ES veiksmai, skirti žemės ūkio maisto sektoriui remti per COVID-19 pandemiją

03 Atsakomybė už priemones, susijusias su žemės ūkio maisto produktų sektoriumi, pirmiausia tenka valstybėms narėms. Komisija skelbia gaires ir siūlo finansines priemones sektoriui remti⁴. Komisija ir valstybės narės šioms priemonėms taiko pasidalijamąjį valdymą. Valstybės narės atrenka paramos gavėjus ir įgyvendina Komisijos siūlomas priemones. Komisija taip pat yra atsakinga už valstybės pagalbos sistemų, kurias valstybės narės gali norėti įgyvendinti, patvirtinimą.1 diagramoje pateikta ES patvirtintų priemonių chronologija.

04 Visų pirma ES buvo nustatytos šios priemonės (daugiau informacijos pateikta 1 lentelėje ir I priede):

• Komisijos gairės, kuriomis siekiama ES užtikrinti veiksmingą maisto tiekimo grandinę, nustatant, kad sezoniniai darbuotojai yra „itin svarbūs“ maisto sektoriui palaikyti;
• tiesioginė parama ūkininkams ir MVĮ – vienkartinės išmokos (kaimo plėtros 21 priemonė), paskolos ir garantijos, didesni avansai ir didesnė valstybės pagalba pagal laikinąją sistemą, skirtą ūkininkams ir maisto perdirbimo įmonėms;
• išskirtinės rinkos priemonės – pagalba privačiajam sandėliavimui, vyno distiliavimas krizės atveju ir lankstumas įgyvendinant rinkos rėmimo programas;
• BŽŪP lankstumo priemonės – jomis pratęsti BŽŪP mokėjimo paraiškų pateikimo terminai, o ūkių patikros vietoje laikinai pakeistos alternatyviais įrodymų šaltiniais, pavyzdžiui, palydovinėmis nuotraukomis arba nuotraukomis su geografinės vietos žymomis, siekiant kuo labiau sumažinti fizinį ūkininkų ir inspektorių kontaktą.

05 COVID-19 pandemija – ne vienintelis išorės įvykis, turėjęs įtakos ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. padarė didelį poveikį saugumui Europoje, įskaitant apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimą. Dėl šių dviejų nesusijusių įvykių imtasi panašių priemonių. Informacijos apie tai galima rasti II priede – jame pateiktos apsirūpinimo maistu užtikrinimo priemonės, pradėtos taikyti prasidėjus karui Ukrainoje, kartu su priemonėmis, taikytomis dėl COVID-19 krizės.

Audito apimtis ir metodas

06 Šiuo auditu tikrinta, ar ES tinkamai reagavo į COVID-19 pandemijos keliamą grėsmę žemės ūkio produktų tiekimo grandinėms. Šią temą nagrinėjome atsižvelgdami į precedento neturinčius sunkumus, kilusius žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėse visoje ES, ir į sutrikdytas žemės ūkio produktų rinkas. Europos Parlamentas susidomėjo mūsų atliktu rinkos priemonių, susijusių su maisto tiekimo grandinėmis kilus COVID-19 pandemijai, veikimo vertinimu.

07 Siekdami atsakyti į pagrindinį audito klausimą vertinome, ar ES greitai reagavo, kad užkirstų kelią žemės ūkio produktų tiekimo grandinių sutrikimams, ir ar ES parama buvo tikslinė ir atitiko ūkininkų poreikius. Atlikdami vertinimą nagrinėjome ES gaires, išskirtinę paramą, rinkos priemones ir valstybės pagalbą.

08 ES priemonių įgyvendinimą tikrinome penkiose valstybėse narėse (Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje), joms teko 69 % ir 87 % sumų, atitinkamai skirtų išskirtinei pagalbai pagal 21 priemonę ir distiliavimui krizės atveju (žr. 2 diagramą).

09 Mūsų auditas apėmė 2020 ir 2021 m., per juos buvo įgyvendinta dauguma nustatytų priemonių. Audito įrodymus rinkome šiais būdais:

• apžvelgėme nacionalinius bei regioninius teisės aktus ir statistiką;
• penkių atrinktų valstybių narių nacionalinės institucijos užpildė klausimyną apie tai, kaip jos naudojosi ES paramos priemonėmis, pradėtomis taikyti per COVID–19 pandemiją;
• ėmėmės penkių tolesnių veiksmų stebėjimo, susijusio su atrinktų valstybių narių nacionalinėmis arba regioninėmis institucijomis;
• rengėme pokalbius su Komisijos pareigūnais ir apžvelgėme Komisijos dokumentus.

Mūsų auditas neapima Komisijos veiksmų, kurių imtasi reaguojant į karą Ukrainoje.

10 Tikimės, kad mūsų darbas padės Komisijai geriau rengti ir tikslingiau taikyti būsimas reagavimo į krizes priemones, skirtas žemės ūkio maisto produktų sektoriui remti ir žemės ūkio produktų tiekimo grandinėms apsaugoti.

Pastabos

ES greitai reagavo į pandemiją

11 Vertinome:

1. ar Komisija ir valstybės narės nedelsdamos užtikrino prekių judėjimą visoje ES. Vertinome Komisijos vaidmenį rengiant žaliųjų koridorių gaires ir tikrinome, kaip ji stebėjo šių gairių taikymą;
2. ar Komisija per pirmuosius mėnesius nuo pandemijos pradžios greitai pradėjo teikti tiesioginę paramą ūkininkams;
3. ar Komisija ir valstybės narės greitai įdiegė valstybės pagalbos priemones ūkininkams remti ir ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad dėl jų nebūtų iškraipyta konkurencija ir mokamos pernelyg didelės kompensacijos.

Komisija savo gairėmis dėl sienų valdymo priemonių sumažino žemės ūkio maisto produktų sektoriaus sutrikdymo mastą

12 Prasidėjus pandemijai Komisija paskelbė prekių⁶ ir sezoninių darbuotojų⁷ judėjimo žaliųjų koridorių gaires. 2020 m. kovo 23 d. ji sukūrė žaliųjų koridorių⁸ sistemą ir paragino valstybes nares imtis būtinų operatyvinių ir organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas visų prekių, įskaitant žemės ūkio maisto produktus, bendrosios rinkos veikimas.

13 Žaliųjų koridorių gairėmis buvo siekiama užtikrinti nepertraukiamą prekių judėjimą ES ir laisvą transporto sektoriaus darbuotojų judėjimą. Buvo nustatyta, kad žalieji koridoriai yra pagrindiniai sienos kirtimo punktai, ir juose patikrinimai neturėjo trukti ilgiau kaip 15 minučių.

14 Komisija bendradarbiavo su ES kosmoso programos agentūra, kad būtų sukurta mobilioji programėlė. Programėlėje „Galileo Green Lane“ pateikiami duomenys apie tai, kaip laikomasi Komisijos komunikato dėl žaliųjų koridorių atvėrimo. Sienų kontrolės darbuotojai ir programėlę naudojantys krovininio transporto sektoriaus darbuotojai registruoja sienos kirtimo laiką 178 transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sienos kirtimo punktuose. Tai programėlės naudotojams padeda geriau planuoti savo keliones. 2022 m. lapkričio mėn. programėlė tebeveikia ir yra naudojama siekiant palengvinti susisiekimą tebesitęsiant krizei po Rusijos invazijos į Ukrainą.

15 Komisijos duomenys patvirtino, kad vidutinis sienos kirtimo laikas kontrolės punktuose nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. maksimalų 15 minučių laiką viršijo mažiau nei viena minute⁹. Struktūrizuotų duomenų apie laikotarpį iki 2020 m. birželio mėn. nėra. 3 diagramoje parodytas vidutinis savaitės sienos kirtimo laikas. Žaliojo koridoriaus riba labiausiai buvo viršyta 2020 m. birželio–rugpjūčio mėn. ir 2021 m. gegužės–rugpjūčio mėn. Šie laikotarpiai sutapo su kelionių apribojimais valstybėse narėse per įvairias COVID-19 bangas.

16 Pačioje pandemijos pradžioje Komisija įsteigė Nacionalinių transporto kontaktinių centrų tinklą (NTCPN), jis tapo neoficialia platforma, kurioje valstybės narės galėjo išryškinti ir aptarti transporto problemas, rasti bendrus sprendimus ir dalytis geriausia patirtimi. Valstybės narės, su kuriomis konsultavomės atlikdami auditą, laikėsi nuomonės, kad šie susitikimai padėjo racionalizuoti ES bendradarbiavimą krovininio transporto srityje.

17 Komisijai taip pat teko vaidmuo atidžiai stebėti sienos kirtimo laiką ir per NTCPN posėdžius, bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis, spręsti vėlavimo problemas. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, NTCPN ir toliau yra valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija forumas.

18 Visų penkių audituotų valstybių narių valdžios institucijos teigiamai atsiliepė apie transporto gaires – jos, jų nuomone, buvo veiksminga priemonė sienos kirtimui valdyti per COVID-19. Pavyzdžiui, Rumunijos institucijos pabrėžė, kad žalieji koridoriai padėjo išlaikyti vaistų ir kitų svarbiausių prekių, pavyzdžiui, žemės ūkio produktų, judėjimą.

Tiesioginės paramos sistema buvo greitai sukurta

19 2020 m. balandžio 22 d., praėjus vos mėnesiui nuo pandemijos paskelbimo¹⁰, Komisija pasiūlė reglamentą¹¹ dėl konkrečių priemonių, kuriomis suteikiama išskirtinė laikina EŽŪFKP parama pagal naująją 21 priemonę, reaguojant į COVID-19 protrūkį. Reglamentas¹² priimtas 2020 m. birželio 24 d. Šią paramą sudarė vienkartinė išmoka iki 5 000 eurų vienam ūkininkui (2020 m. birželio mėn. teisės aktų leidėjai nusprendė iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą ir didžiausią paramos sumą ūkininkams padidino iki 7 000 eurų) ir 50 000 eurų vienai MVĮ. Valstybės narės privalėjo įrodyti, kad parama skirta labiausiai nukentėjusiesiems, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais¹³.

20 21 priemonė (jos biudžetas – 712 milijonų eurų) nebuvo finansuojama padidinus ES žemės ūkiui skirtą biudžetą. Valstybės narės perskirstė nepanaudotas kitų EŽŪFKP priemonių lėšas. Priemonei skirtas EŽŪFKP įnašas negalėjo viršyti 2 % viso 2014–2020 m. kaimo plėtros programai skirto EŽŪFKP įnašo.

21 21 priemone daugiausia naudojosi valstybės narės, 2019 m. pabaigoje turėjusios daug nepanaudotų EŽŪFKP biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, Lenkija tuo metu buvo skyrusi 57 % savo EŽŪFKP biudžeto (mažiausiai iš visų 27 ES valstybių narių) ir turėjo didžiausią 21 priemonės biudžetą. Trylika iš 14 valstybių narių, pasirinkusių 21 priemonę, iki 2019 m. pabaigos buvo numačiusios skirti mažiau nei 90 % savo EŽŪFKP biudžeto.

ES greitai pradėjo taikyti valstybės pagalbos priemones, tačiau dėl jų kilo konkurencijos iškraipymo ir pernelyg didelio kompensavimo rizika

22 2020 m. kovo 19 d. Komisija nedelsdama patvirtino laikinąją valstybės pagalbos sistemą¹⁴, suteikusią valstybėms narėms galimybę pasinaudoti valstybės pagalbos taisyklėse nustatytu lankstumu ir per COVID-19 remti ekonomiką.

23 Vokietija, Ispanija, Austrija ir Slovakija patvirtino bendrąsias schemas, apėmusias pagalbą, tačiau žemės ūkiui skirtos sumos atskirai neatskleidė. Kalbant apie kitas valstybes nares, į biudžetą įtraukta valstybės pagalba miškininkystės, akvakultūros ir žemės ūkio sektoriams sudarė daugiau kaip 9 milijardus eurų. Valstybės pagalba galėjo būti teikiama kaip dotacijos, grąžintini avansai, mokesčių lengvatos, paskolos arba subsidijuojamos garantijos. Atrinktiems sektoriams valstybių narių teikta valstybės pagalba pinigine išraiška buvo daug didesnė nei ES tiesioginė parama (žr. 20 dalį).

24 2022 m. gegužės mėn. duomenimis, faktiškai žemės ūkiui suteikta valstybės pagalba sudarė bent 1,5 milijardo eurų. Komisijos teigimu, 10 valstybių narių nepateikė duomenų konkrečiai apie žemės ūkio sektorių, todėl ji neturi valstybės pagalbos žemės ūkiui apžvalgos.

25 Komisija privalo užtikrinti, kad ES vidaus rinka nebūtų susiskaidžiusi ir kad būtų išlaikytos vienodos sąlygos¹⁵. SESV 107¹⁶ straipsnyje nereikalaujama, kad Komisija valstybės pagalbos priemonės biudžetą lygintų su kitų valstybių narių biudžetu. Tai, kad pagalba teikiama tam tikram sektoriui vienoje valstybėje narėje, kai kita valstybė narė neteikia tokios pačios rūšies pagalbos arba kai subsidija vienoje valstybėje narėje yra daug didesnė, gali iškraipyti konkurenciją.

26 Komisijos teigimu, jos atliktos valstybės pagalbos schemų patikros ir bendros viršutinės paramos ribos suteikia tam tikrą garantiją, kad tarp valstybių narių būtų išvengta žalingo varžymosi dėl subsidijų¹⁷, nes laikinoji sistema atitinka SESV valstybės pagalbos taisyklių modelį. Vis dėlto, dėl nepakankamo koordinavimo valstybėse narėse kyla rizika, kad bus iškraipyta konkurencija¹⁸.

27 Per izoliaciją ypač nukentėjo sodininkystės sektorius, nes buvo uždarytos augalų ir gėlių parduotuvės, o paklausa sumažėjo 80 %¹⁹. 2 lentelėje parodyta valstybės pagalba šiam sektoriui, skirta dviem pagal vertę didžiausiems augalų ir gėlių augintojams (Nyderlandams ir Ispanijai). Nyderlanduose valstybės pagalba šiam sektoriui sudarė beveik 9 % produkcijos vertės, o Ispanijoje ji buvo daug mažesnė. Toks paramos sektoriui skirtumas gali sukelti nesąžiningą konkurenciją.

28 Ispanijoje pagal Andalūzijos kaimo plėtros programą avienos ir ožkienos sektorius patyrė 8,6 milijono eurų nuostolių. Šiam sektoriui pagal 21 priemonę skirta 8,7 milijono eurų parama. Be to, šiam sektoriui skirta 10 milijonų eurų nacionalinė parama²⁰. Todėl kyla rizika, kad kai kuriems paramos gavėjams išmokėta per didelė kompensacija, kaip matyti iš šio pavyzdžio, kai valstybės pagalba ir ES parama pagal 21 priemonę sutapo.

29 1 langelyje aprašyti papildomi galimo per didelio kompensavimo atvejai, susiję su distiliavimu krizės atveju.

Šaltinis: SA.56985 (2020/N) – Prancūzija – SA.59520 (2020/N) – Rumunija.

Valstybės narės, teikdamos ES tiesioginę paramą, susijusią su reagavimu į pandemiją, ją nepakankamai tikslingai teikė paramos gavėjams, kuriems jos reikėjo

30 Dėl žemės ūkio sektoriaus ir kaimo bendruomenių ekonomikos sutrikdymo ūkininkai ir žemės ūkio produktus perdirbančios MVĮ susidūrė su likvidumo ir pinigų srautų problemomis, ir dėl to, pasak Komisijos, jiems skubiai reikėjo paramos.

31 Reaguodamos į grėsmę, COVID-19 pandemijos keliamą žemės ūkio produktų tiekimo grandinėms, Komisija ir valstybės narės ėmė teikti tiesioginę paramą, paramą privačiajam sandėliavimui ir taikyti kitas priemones, kad padėtų ūkininkams atlaikyti ekonominį poveikį. Vertinome, ar:

• 21 priemonė buvo tikslingai skirta ir sektoriams, ir paramos gavėjams, kuriems labiausiai reikėjo paramos, todėl nebuvo remiami nuo krizės nenukentėję ūkininkai;
• Komisijos pasiūlytos išskirtinės rinkos priemonės atitiko rinkos poreikius; ir
• parama vyno sektoriui buvo teikiama nuosekliai.

21 priemonė: valstybės narės paramą nepakankamai tikslingai skyrė labiausiai nuo krizės nukentėjusiems sektoriams ir paramos gavėjams

32 Laikydamasi teisinės sistemos ir atitinkamos atsakomybės (žr. 03 dalį), Komisija, nustatydama tinkamumo sąlygas ir atrankos kriterijus, rėmėsi valstybių narių parama tiems sektoriams arba paramos gavėjams, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 krizės²¹. Visas priemones Komisija patvirtino peržiūrėjusi KPP. Iš viso 14 valstybių narių nusprendė į savo KPP įtraukti 21 priemonę, ir bendras biudžetas buvo 712 milijonų eurų.

33 Penkios iš šių valstybių narių – Estija, Prancūzija (Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje ir Majote), Kroatija, Lietuva ir Slovėnija – galimybę gauti paramą suteikė visiems ūkininkams, nustatydamos įvairius paramos dydžius iki didžiausios ribos. Šiose penkiose valstybėse narėse buvo specialios nuostatos, pagal kurias parama buvo susieta su finansiniais nuostoliais, palyginti su metais prieš pandemiją. Kitos devynios valstybės narės paramą teikė konkretiems žemės ūkio sektoriams, tačiau paramos nesiejo su finansiniais nuostoliais (žr. 4 diagramą). Tačiau pagal teisinę sistemą nebuvo reikalaujama, kad paramos dydis būtų susietas su finansiniais nuostoliais, įvertintais atskirų paramos gavėjų lygmeniu.

34 Tikrinome, kaip 21 priemonė įgyvendinta penkiose valstybėse narėse: Graikijoje, Ispanijoje (Andalūzijoje), Prancūzijoje (Gvadelupoje ir Prancūzijos Gvianoje), Lenkijoje ir Rumunijoje. Gvadelupa ir Prancūzijos Gviana paramą teikė visiems sektoriams, ją tikslingai skirdamos tiems, kuriems jos reikėjo. Kitos keturios audituotos valstybės narės paramą teikė atrinktiems nukentėjusiems sektoriams, tačiau teikiama parama nebuvo grindžiama individualiu ūkininkų patirtų nuostolių vertinimu.

35 Gali būti, kad nukentėjusiame žemės ūkio sektoriuje ne visi ūkininkai susiduria su finansinėmis problemomis. Paramos teikimas visam nukentėjusiam sektoriui ir jos nenukreipiant paramos gavėjams, kuriems jos labiausiai reikia, buvo leidžiamas pagal teisinę sistemą. Todėl kyla rizika, kad paramą gali gauti krizės nepaveikti ūkininkai.

36 Andalūzija nusprendė savo vynuogių augintojus ir vyno gamintojus remti pagal 21 priemonę. Andalūzija vynuogių augintojų patirtus nuostolius apskaičiavo remdamasi vienoda 336 eurų už hektarą (saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) žymimiems vynuogynams) arba 198 eurų už hektarą (SKVN nežymimiems vynuogynams) norma augintojams, turintiems iki 10 hektarų vynuogynų²². Tačiau augintojai, turintys daugiau kaip 10 hektarų, gavo fiksuotą 7 000 eurų sumą. Dėl to 11–20 hektarų vynuogynų turintiems augintojams nuostolių kompensacija galėjo būti pernelyg didelė (žr. 3 lentelę).

Komisija skyrė lėšų privačiajam sandėliavimui, tačiau jomis nedaug pasinaudota

37 Komisija ir valstybės narės nustatė tuos rinkos sektorius, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 krizės ir kuriems reikėjo privačiojo sandėliavimo, ir suteikė jiems pagalbą. Komisija numatė, kad didžiausią poveikį patirs mėsos ir pieno produktų rinkos, ir nustatė priemonę, skirtą privačiajam sandėliavimui šiose rinkose remti. Šia priemone buvo leista laikinai pašalinti produktus iš rinkos nuo dviejų iki šešių mėnesių.

38 Pagalba privačiajam sandėliavimui pieno, jautienos, avienos ir ožkienos sektoriuose sudarė mažiau nei 10 milijonų eurų (beveik pusė šios sumos skirta sviestui). Sviesto ir sūrio privačiojo sandėliavimo sistemomis pasinaudojo atitinkamai 16 ir 15 valstybių narių, o dėl mėsos ir nugriebto pieno miltelių sistemų kreipėsi mažiau nei pusė valstybių narių (žr. 4 lentelę).

39 Privačiojo sandėliavimo sistema avienos ir ožkienos sektoriuje pasinaudojo tik Ispanija (140 tonų). Gamintojai nemanė, kad ši parama yra patraukli, nes pagalba jau sandėliuojamai mėsai negalėjo būti taikoma atgaline data. Sandėliavimo poreikis šiame sektoriuje atsirado anksčiau nei buvo paskelbtas Komisijos reglamentas²³. Priešingai, kalbant apie sūrį, Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad privačiojo sandėliavimo priemonė taikoma tik jau sandėliuojamiems produktams²⁴, todėl jos panaudojo tik 37 % skirtų lėšų. Šie pavyzdžiai rodo galimus priemonių rengimo trūkumus, pavyzdžiui, dėl to, kad prieš nustatant priemones nebuvo atliktas poreikių vertinimas.

Dėl reikšmingų skirtumų, susijusių su paramos vyno sektoriui įgyvendinimu valstybėse narėse, vyno gamintojams taikytos nevienodos sąlygos

40 Komisija įvertino, kad COVID-19 pandemija labai sutrikdė vyno rinką²⁵. Dėl izoliacijos, ypač dėl to, kad buvo sustabdyta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus veikla, vyno platinimas ir pardavimas buvo apriboti. Vyno sektorių taip pat paveikė Jungtinių Valstijų, pagrindinės ES vyno eksporto rinkos, nustatyti papildomi importo muitai ir didelės ES vyno atsargos, 2019 m. buvusios didžiausiomis nuo 2009 m.²⁶

41 Komisija nusprendė pradėti taikyti priemones, kuriomis siekta vyną galutinai (distiliavimas krizės atveju) arba laikinai (sandėliavimas krizės atveju) pašalinti iš rinkos, kad būtų sprendžiama sutrikimų problema. Šias priemones ji pradėjo taikyti pagal nacionalines vyno sektoriaus paramos programas.

42 Vyno distiliavimas – tai vyno perdirbimas į denatūruotą alkoholį, netinkamą maistui, galutinai pašalinant vyną iš rinkos (žr. 5 diagramą).

43 Komisija 10 valstybių narių suteikė paramą, kad vynas būtų pašalintas iš rinkos jį distiliuojant krizės atveju. ES išlaidos šiai priemonei buvo 293 milijonai eurų. 5 lentelėje pateiktos šiai priemonei išleistos ES ir nacionalinės lėšos, taip pat keturiose mūsų audituotose valstybėse narėse distiliuoto vyno kiekis – tai sudarė beveik 90 % visų ES išlaidų. Šioms valstybėms narėms skirtos ES lėšos svyravo nuo 33 iki 92 eurų už distiliuoto vyno hektolitrą.

Dėl neaiškių taisyklių, susijusių su paramos suma, kurią distiliuotojai galėjo pasilikti, pasitaikė neproporcingų kompensacijų

44 Distiliavimo krizės atveju priemonės tikslas buvo padėti pagerinti vyno gamintojų ekonominę padėtį²⁷. ES parama pagal šią priemonę galėjo pasinaudoti ir vyno gamintojai, ir distiliuotojai. Reikalavimus atitinkančias išlaidas sudarė distiliuotojams tiekiamo vyno kaina, vežimo ir distiliavimo išlaidos. Pagal taisykles valstybės narės paramos, skiriamos paramos gavėjams, sumą turėjo nustatyti remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

45 Prancūzija, Rumunija ir Ispanija paramos gavėjomis pasirinko distiliavimo įmones. Tačiau dėl to, kad distiliuotojai tapo paramos gavėjais, nacionalinės valdžios institucijos negalėjo sutelkti dėmesio į didžiausius sunkumus patiriančius vyno gamintojus, nes valdžios institucijos negalėjo kontroliuoti, kurie gamintojai gaus lėšas. Graikija nusprendė, kad šios paramos gavėjais bus vyno gamintojai (žr. 2 langelį).

Šaltinis: Graikijos oficialusis valstybės leidinys, Nr. 2764 ir 3275.

46 Kai paramos gavėjai yra distiliavimo įmonės, jos privalo sudaryti tiekimo sutartis su vyno gamintojais. Jos vyno gamintojams moka už distiliuotiną vyną ir gauna kompensaciją pagal išdistiliuoto vyno kiekį. Atsižvelgiant į nacionalines taisykles, distiliavimo įmonės gali savo nuožiūra pasirinkti, kokią paramos sumą pasilikti savo perdirbimo išlaidoms ir vyno pirkimo kainai padengti.

47 III priede nurodyta, kaip parama buvo paskirstyta distiliavimo įmonėms ir vyno gamintojams. Didžiausią ES paramos procentinę dalį distiliavimo įmonės pasiliko Rumunijoje – vidutiniškai 15 % ES paramos. Iš 6 lentelės matyti, kad Prancūzijos, Rumunijos ir Ispanijos distiliavimo įmonėms ES bendrai skyrė iki 22 milijonų eurų finansinę paramą jų distiliavimo ir, tam tikrais atvejais, vyno vežimo išlaidoms padengti.

48 Taikant distiliavimo krizės atveju priemonę distiliavimo įmonės Prancūzijoje, Ispanijoje ir Rumunijoje:

• sumokėjo už žaliavą (vyną) ir joms ES lėšomis buvo kompensuota 100 % išlaidų;
• gavo papildomą paramą vynui perdirbti į alkoholį ir kompensaciją už patirtas vežimo išlaidas;
• gavo pajamų iš pagaminto alkoholio pardavimo pramoniniam naudojimui.

49 6 diagramoje matyti, kaip, taikant distiliavimo krizės atveju priemonę, viena Rumunijos distiliavimo įmonė gavo neproporcingai didelę naudą. 2020 m. ši distiliavimo įmonė gavo 37 EUR už hektolitrą perdirbimo ir vežimo išlaidoms padengti. Palyginti, Prancūzijos ir Ispanijos distiliavimo įmonės tokioms išlaidoms padengti galėjo gauti ne daugiau kaip 5 eurus už hektolitrą.

50 Prancūzijos ir Graikijos vyno gamintojai gavo nacionalinėmis taisyklėmis nustatytą kainą pagal iš rinkos pašalinto vyno, skirto distiliavimui, rūšį. Prancūzijos teisės aktais buvo nustatyta ir vyno kaina, vyno gamintojams mokėtina per distiliavimo įmones, ir distiliavimo įmonėms mokėtina kompensacija už perdirbimo ir vežimo išlaidas. Ispanijos ir Rumunijos vyno gamintojai (tik 2020 m.) gavo sumą, dėl kurios buvo susitarta su distiliavimo įmonėmis. Šiose dviejose valstybėse narėse nustatėme atvejų, kai distiliavimo įmonės su vyno gamintojais susitarė dėl skirtingų kainų už tos pačios rūšies distiliuotiną vyną.

51 Pavyzdžiui, Rumunijoje, remiantis nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis, viena distiliavimo įmonė vienam vyno gamintojui už tos pačios rūšies vyno pristatymą distiliuoti sumokėjo 11 % mažiau nei kitam. Taigi, ne visiems vyno gamintojams buvo taikomos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su parama, kurią jie gaudavo pašalindami savo vyną iš rinkos. Tai reiškia vyno gamintojų diskriminavimą valstybėje narėje ir neatitikimą taisyklėms²⁸ – jose teigiama, kad valstybės narės paramos, skiriamos paramos gavėjams, sumą turi nustatyti remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

52 Rumunija paramą, skirtą distiliavimui krizės atveju, teikė paskelbusi du kvietimus (pirmasis etapas buvo 2020 m., antrasis – 2021 m.). Antrajame distiliavimo etape ji šią problemą pašalino, ir 2021 m. vyno gamintojams buvo taikytos vienodos sąlygos.

Distiliavimui skirto vyno kainos ne visais atvejais atspindėjo krizinę situaciją

53 7 lentelėje lyginamos mūsų audituotų valstybių narių vyno, skirto distiliavimui krizės atveju, pirkimo kainos, mokėtos arba distiliavimo įmonėms, arba vyno gamintojams. Už SKVN (saugoma kilmės vietos nuoroda) ir SGN (saugoma geografine nuoroda) žymimus vynus bei kitus vynus Rumunija siūlė didžiausią kainą iš visų audituotų valstybių narių (už „kitus vynus“ – tik pirmajame etape).

54 Rumunijos valdžios institucijos distiliavimui skirto vyno kainą nustatė remdamosi Eurostato penkerių metų svertiniu vidurkiu (2015–2019 m.), t. y. per pirmąjį distiliavimo krizės atveju priemonių etapą SKVN ir SGN žymimų vynų kaina buvo 93 EUR už hektolitrą, kitų vynų kaina – 73 EUR už hektolitrą. Šios kainos sudaro atitinkamai 92 % ir 93 % penkerių metų svertinio vidurkio. Prancūzija SKVN ir SGN nežymimiems vynams nustatė 68 EUR už hektolitrą kainą, ir tai sudaro 98 % vyno kainos, remiantis Eurostato penkerių metų svertiniu vidurkiu (2015–2019 m.). Šios kainos neatspindėjo krizės situacijos, kai kainos paprastai būna mažesnės nei nesutrikdytoje rinkoje. Rumunijos ir Prancūzijos kainos buvo didžiausios iš mūsų tikrintų valstybių narių. Kitų audituotų valstybių narių vyno pirkimo kainos (7 lentelė) buvo gerokai mažesnės už pardavimo kainų svertinį vidurkį (Eurostato duomenys²⁹).

55 Rumunijoje esanti distiliavimo įmonė taip pat buvo vyno gamintoja. Jos vyno darykla vyną savo distiliavimo įmonei (75 % pagal 2020 m. jos distiliuoto vyno vertę) „tiekė“ už 101 eurą už hektolitrą. Tai viršijo Rumunijos valdžios institucijų nustatytą 94 eurų už hektolitrą kainą.

Sandėliavimas krizės atveju galėjo būti veiksmingesnis už distiliavimą krizės atveju

56 Distiliavimas krizės atveju buvo laikina priemonė, dėl jos buvo galima galutinai pašalinti vyną iš rinkos ir tai padėjo atkurti vyno rinkos pusiausvyrą. Kitaip nei kitus žemės ūkio produktus, vyną buvo galima sandėliuoti, ir tai būtų sušvelninę vėlesnio prasto 2021 m. derliaus poveikį. Distiliavimo krizės atveju priemonė buvo daug brangesnė nei privatusis sandėliavimas, kai sandėliavimo infrastruktūra jau buvo.

57 Pavyzdžiui, Prancūzijos valdžios institucijų duomenimis, 2,6 milijono hektolitrų distiliuoto alkoholio distiliavimas krizės atveju kainavo 208 milijonus eurų (iš jų 127 milijonai eurų – ES lėšos), o 5,5 milijono hektolitrų privatusis sandėliavimas kainavo 52 milijonus eurų (iš jų 13 milijonų eurų – ES lėšos).

Išvados ir rekomendacijos

58 Padarėme išvadą, kad Komisijos atsakas į COVID-19 pandemijos keliamą grėsmę žemės ūkio tiekimo grandinėms iš esmės buvo tinkamas. Nustatėme, kad Komisija reagavo greitai, ir jos priemonės padėjo sumažinti žemės ūkio produktų tiekimo sutrikimus. Tačiau ES tiesioginė parama buvo nepakankamai tikslinė.

59 Visų penkių audituotų valstybių narių institucijos laikėsi nuomonės, kad Komisijos pasiūlytos gairės, kuriomis siekiama užtikrinti nenutrūkstamą prekių judėjimą ES, yra veiksmingos gairės, kaip valdyti sienų kirtimą per COVID-19 pandemiją (12–18 dalys). 21 priemonė buvo greitas būdas perskirstyti nepanaudotas EŽŪFKP lėšas, kad būtų suteikta išskirtinė laikina parama žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui. Šia priemone pasinaudojo keturiolika valstybių narių, ir nustatėme, kad tai buvo valstybės narės, kuriose 2019 m. pabaigoje buvo daugiausia nepaskirstytų lėšų (19–21 dalys).

60 Atrinktiems sektoriams valstybių narių teikta valstybės pagalba pinigine išraiška buvo daug didesnė nei ES finansavimas. Valstybės pagalbos lygis valstybėse narėse labai skyrėsi, ir dėl to galėjo būti iškraipyta konkurencija. Keliais atvejais nustatėme ES paramos ir valstybės pagalbos sutapimo, dėl kurio kompensavimas galėjo būti per didelis, pavyzdžių (22–29 dalys).

61 21 priemonė nebuvo orientuota į sektorius ir paramos gavėjus, kuriems labiausiai reikia paramos. Iš 14 valstybių narių, pasinaudojusių 21 priemone, penkios turėjo specialių nuostatų, pagal kurias parama buvo susieta su finansiniais nuostoliais, palyginti su metais prieš pandemiją. Kitos devynios valstybės narės teikė paramą konkretiems žemės ūkio sektoriams, tačiau paramos nesiejo su finansiniais nuostoliais. Tai nebuvo teisinės sistemos reikalavimas. Teikiant paramą visam nukentėjusiam sektoriui ir jos nenukreipiant paramos gavėjams, kuriems jos labiausiai reikia, kyla rizika, kad paramą gali gauti krizės nepaveikti ūkininkai (32–36 dalys). Komisija taip pat suteikė pagalbą privačiajam sandėliavimui, tačiau ja buvo menkai pasinaudota (37–39 dalys).

62 Vyno distiliavimas krizės atveju lėmė galutinį tam tikro vyno kiekio pašalinimą iš rinkos ir padėjo atkurti vyno rinkos pusiausvyrą. Tačiau nustatėme, kad valstybių narių parama vyno sektoriui labai skyrėsi, įskaitant neaiškias taisykles dėl paramos sumos, kurią distiliavimo įmonės galėjo pasilikti, ir distiliavimo kainas, neatspindėjusias krizinės padėties (40–57 dalys).

Rekomendacija. Parengti aiškias taisykles ir dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais, kad BŽŪP priemonės būtų tikslingesnės

Komisija turėtų:

1. į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl būsimų krizių priemonių įtraukti aiškias taisykles dėl paramos teikimo remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir
2. pasirengti būsimoms krizėms, pasidalyti įgyta patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais su valstybėmis narėmis, siekiant paramą nukreipti į sektorius ir paramos gavėjus, kuriems jos labiausiai reikia.

Tikslinė įgyvendinimo data:

1. būsimų krizių atveju
2. 2024 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger, 2023 m. kovo 1 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. Patvirtintų priemonių sąrašas

Laisvo prekių ir žemės ūkio darbuotojų judėjimo gairės

• Žalieji koridoriai maisto judėjimui Europoje užtikrinti
• Sezoniniai darbuotojai yra laikomi ypač svarbiais darbuotojais, siekiant palaikyti maisto sektorių

BŽŪP lankstumo priemonės

• BŽŪP mokėjimo paraiškų termino pratęsimas
• Fizinių patikrinimų vietoje skaičiaus sumažinimas ir laisvas laiko reikalavimų laikymasis

II priedas. Apsirūpinimo maistu saugumo priemonės reaguojant į COVID-19 ir karą Ukrainoje

III priedas. ES paramos paskirstymas distiliavimui krizės atveju (2020 m.)

Akronimai ir santrumpos

AGRI GD: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas.

BŽŪP: bendra žemės ūkio politika.

EŽŪFKP: Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

EŽŪGF: Europos žemės ūkio garantijų fondas.

KPP: kaimo plėtros programa.

MOVE GD: Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas.

NTCPN: Nacionalinių transporto kontaktinių centrų tinklas.

SGN: saugoma geografinė nuoroda.

SKVN: saugoma kilmės vietos nuoroda.

VMĮ: mažosios ir vidutinės įmonės.

Komisijos atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=63733

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=63733

Audito Rūmų grupė

Šią Audito Rūmų Specialiąją ataskaitą „Žemės ūkio produktų tiekimo grandinių užtikrinimas per COVID-19“ patvirtino Audito Rūmų narės Joëlle Elvinger vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Joëlle Elvinger, jai padėjo kabineto vadovė Ildiko Preiss ir kabineto atašė Paolo Pesce; pagrindinis vadybininkas Paul Stafford; užduoties vadovas Aris Konstantinidis, vyresnioji auditorė Celine Ollier, vyresnysis auditorius Lorenzo Pirelli, auditorė Lenka Hill, auditorius Xavier Ignasi Farrero Gonzalez, auditorė Marika Meisenzahl ir stažuotojas Pedro Ferrao Batarda Marinheiro. Sekretoriavimo pagalbą teikė Judita Frangež.

Iš kairės į dešinę: Joëlle Elvinger, Paul Stafford, Celine Ollier, Paolo Pesce, Aris Konstantinidis, Xavier Ignasi Farrero Gonzalez, Lenka Hill, Ildiko Preiss ir Judita Frangež.

Galinės išnašos

¹ Apie bendrą žemės ūkio politiką glaustai.

² C(2020) 499 final.Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl suderinto metodo, pagal kurį reaguojant į COVID-19 pandemiją nustatomi laisvo judėjimo apribojimai.

³ Preliminarus COVID-19 pandemijos poveikis Europos žemės ūkiui: sektorinė maisto sistemų ir rinkos atsparumo analizė, p. 31–35.

⁴ Parama žemės ūkio ir maisto sektoriams koronaviruso protrūkio atveju (Europos Komisija).

⁵ Ten pat.

⁶ 2020/C 86 I/01. Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės.

⁷ 2020/C 235 I/01, Gairės dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį.

⁸ C(2020) 1897 final. Komisijos komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires.

⁹ Mobilumo ir transporto GD pateiktas duomenų rinkinys, pagrįstas „Galileo“ programėle.

¹⁰ PSO. Ligos COVID-19 pandemija.

¹¹ Komisija pristato išskirtines paramos žemės ūkio maisto produktų sektoriui priemones.

¹² Reglamentas (ES) 2020/872.

¹³ Ten pat, 3 konstatuojamoji dalis.

¹⁴ C(2020)1863. Komunikatas.

¹⁵ C(2020)1863, Komunikatas, p. 3.

¹⁶ SESV, 107 straipsnis.

¹⁷ (2020/C 91 I/01), 10 dalis.

¹⁸ Preliminarus COVID-19 pandemijos poveikis Europos žemės ūkiui: sektorinė maisto sistemų ir rinkos atsparumo analizė, p. 83.

¹⁹ Ten pat, p. 27.

²⁰ Real Decreto 508/2020.

²¹ Reglamentas (ES) 2020/872, 39b straipsnis.

²² Andalūzijos kaimo plėtros programa, 11.1 redakcija.

²³ Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/595.

²⁴ Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/591 11 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnio 2 dalis.

²⁵ Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/592 1 konstatuojamoji dalis.

²⁶ Ten pat, 5–6 konstatuojamosios dalys.

²⁷ Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/592.

²⁸ Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/592 3 straipsnis.

²⁹ Eurostato vyno statistika.

³⁰ Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 25a straipsnio 11 dalis, 37 straipsnio 4 dalis.

³¹ Reglamentas (ES) 2020/872.

³² Reglamentas (ES) 2020/531.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023

PDF	ISBN 978-92-847-9735-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/941	QJ-AB-23-010-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-9744-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/02280	QJ-AB-23-010-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2023

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika nustatyta Audito Rūmų sprendime Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Todėl paprastai pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi bet kokie padaryti pakeitimai. Tie asmenys, kurie pakartotinai naudoja Audito Rūmų turinį, neturi iškreipti pirminės prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Būtina gauti papildomą leidimą, jei tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikiami trečiųjų asmenų kūriniai.

Gavus tokį leidimą, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi bet kokie naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

5 ir 6 diagramos ir II priedas – piktogramos: šios diagramos parengtos naudojant Flaticon.com išteklius. © Freepik Company S.L. Visos teisės saugomos.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktą privatumo ir autorių teisių politiką.

Audito Rūmų logotipo naudojimas

Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai
ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys
Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.