Potvynių direktyva: pasiekta pažanga vertinant riziką, tačiau būtina pagerinti planavimą ir įgyvendinimą

Santrauka

I

Potvyniai gali tapti sužalojimų ar gyvybės netekimo, didelių ekonominių išlaidų priežastimi, taip pat padaryti žalos aplinkai ir kultūros paveldui. Dideli potvyniai Europą ištinka vis dažniau. Palyginti su XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaiga, pastaraisiais metais staigių vidutinių ir didelių potvynių skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Sunkinantis veiksnys yra klimato kaita, kuri sukelia kritulių ir oro sąlygų pokyčius, jūros lygio kilimą, taigi ir dažnesnius bei didesnius potvynius. Kai kurie reiškiniai, pvz., pakrančių erozija, audros jūroje, dideli potvyniai ir vėjai, nešantys potvynio vandenis į sausumą, didina pakrančių teritorijų užtvindymo riziką.

II

Reaguodama į dažnėjančius potvynius, 2007 m. ES priėmė Potvynių direktyvą. Remdamiesi šia sistema siekėme nustatyti, ar potvynių prevencija, apsauga ir pasirengimas pagal Potvynių direktyvą paremti išsamia analize ir ar taikomas požiūris gali būti efektyvus.

III

Nustatėme, kad Potvynių direktyva apskritai turi teigiamą poveikį, tačiau su potvyniais susijusių veiksmų įgyvendinimą neigiamai veikia finansavimo trūkumai. Visos valstybės narės pradėjo įgyvendinti potvynių rizikos valdymo planus (PRVP), tačiau juos reikia tobulinti. Pastebėjome, kad ateityje išlieka didelių sunkumų, susijusių su visapusiškesniu klimato kaitos, draudimo nuo potvynių ir teritorijų planavimo klausimų integravimu į potvynių rizikos valdymą.

IV

Nustatėme, kad, įsigaliojus Potvynių direktyvai, imta geriau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus, ypač Komisijai atliekant priežiūros ir stebėjimo vaidmenį ir įsteigus specialią darbo grupę, skirtą koordinuoti veiklą bei dalytis žiniomis ir geriausia patirtimi. Aplankytos valstybės narės pripažįsta, kad Potvynių direktyva atliko teigiamą vaidmenį standartizuojant potvynių rizikos vertinimą ir valdymą. Direktyva buvo rengiama remiantis atliktais darbais, ypač ilgamečiu valstybių narių bendradarbiavimu, taip pat reikėjo, kad valstybės narės imtųsi veiklos, leidžiančios geriau informuoti tam tikrą piliečių dalį apie potvynius.

V

PRVP numatyti finansavimo šaltiniai buvo tik iš dalies nustatyti ir užtikrinti, o tarpvalstybinių investicijų finansavimas buvo ribotas. Be to, pačios klasifikavimo procedūros, nuo kurių priklauso šių ribotų išteklių skirstymas, turėjo trūkumų, – lėšos buvo skirstomos neatsižvelgiant į nustatytus prioritetus.

VI

Įgyvendindamos su potvyniais susijusius projektus, valstybės narės atliko sąnaudų ir naudos analizę, kad užtikrintų geriausią kainos ir kokybės santykį, tačiau nustatėme jos taikymo trūkumų. Dėmesys buvo skiriamas projektų atitikties Vandens pagrindų direktyvai užtikrinimui, tačiau kai kurios valstybės narės šiuo požiūriu turi labiau pasistengti. Žaliosios infrastruktūros projektai – ekonomiškai efektyvi potvynių rizikos mažinimo priemonė, tačiau dviejų trečdalių aplankytų valstybių narių planuose žaliosios infrastruktūros nėra.

VII

Žvelgiant į būsimas problemas, nustatėme, kad aplankytos valstybės narės negali įvertinti klimato kaitos poveikio potvynių mastui, dažnumui ir vietai. Valstybės narės apskritai rėmėsi ankstesnio laikotarpio duomenimis, o dėl to kyla rizika, kad nebus atsižvelgta į būsimas oro sąlygas ar galimus potvynių dažnumo ir stiprumo pokyčius. Dėl nestruktūrinių su potvyniais susijusių priemonių nustatėme, kad tais atvejais, kai valstybės narės pasirinko privatų draudimą nuo potvynių, draudimo aprėptis išliko nedidelė. Potvynių rizikai mažinti buvo taikomos kai kurios žemės naudojimo ir teritorijų planavimo taisyklės, tačiau valstybės narės turėjo daugiau nuveikti, kad jas patobulintų.

VIII

Remdamiesi šiomis išvadomis, Komisijai rekomenduojame:

• patikrinti, ar valstybės narės didina atskaitomybę PRVP apibrėžtam laikotarpiui nustatydamos kiekybiškai įvertinamus su potvyniais susijusių veiksmų tikslus;
• įvertinti ir pranešti, ar valstybės narės nustato finansavimo šaltinius, kad patenkintų poreikius pagal PRVP, ir paskirti atitinkamą terminą; taip pat nurodyti valstybėms narėms kartu apsvarstyti galimybę tarpvalstybiniu lygiu investuoti į potvynių prevencijos priemones tarpvalstybiniuose upių baseinuose;
• bendrai finansuoti tik tas potvynių prevencijos priemones, pagal kurias vykdomiems projektams pirmenybė skiriama remiantis objektyviais ir susijusiais kriterijais, pvz., kokybiška sąnaudų ir naudos analize, o kai tinkama, ir tarpvalstybinio projektų poveikio kriterijumi;
• užtikrinti naujos potvynių infrastruktūros, pasiūlytos valstybių narių PRVP, atitiktį Vandens pagrindų direktyvai; ir patikrinti, ar bendro ES finansavimo atveju valstybės narės išnagrinėjo galimybę įgyvendinti svarbias papildomas ekologines priemones;
• patikrinti, ar PRVP numatytos žinių tobulinimo priemonės ir klimato kaitos poveikio potvyniams modeliavimas. Peržiūrint antrajam etapui reikalingus dokumentus, patikrinti, ar valstybės narė geriau integravo klimato kaitos poveikio aspektą į apsaugos nuo potvynių rizikos, prevencijos ir pasirengimo priemones; patikrinti, ar valstybės narės suplanavo visuomenės informavimo apie draudimo nuo potvynių rizikos naudą ir draudimo aprėpties didinimo veiksmus, pvz., bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam draudimo nuo potvynių sektoriams;
• patikrinti, ar valstybės narės vadovavosi savo PRVP vertindamos, kokiu mastu valstybėse narėse taikomos žemės paskirties planavimo taisyklės yra suderintos su Potvynių direktyva, ir teikti valstybėms narėms gerąją patirtį bei gaires.

Įvadas

Kodėl potvynių klausimas yra svarbus?

01

Potvyniai gali tapti sužalojimų, gyvybės netekimo, didelių ekonominių išlaidų priežastimi, daryti žalą aplinkai ir kultūros paveldui bei priversti žmones persikelti. Pavyzdžiui, per mažiau nei dvi savaites 2016 m. gegužės ir birželio mėn. potvyniai nusinešė mažiausiai 18 žmonių gyvybes ir pridarė nuostolių už daugiau nei 3,7 mlrd. EUR devyniose valstybėse narėse¹. 2013 m. gegužės ir birželio mėnesiais dėl panašių reiškinių žuvo mažiausiai 26 žmonės, o nuostolių padaryta už daugiau nei 13 mlrd. EUR septyniose valstybėse narėse².

02

Ekonominės hidrologinių reiškinių sąnaudos 1980–2017 m. laikotarpiu visoje ES sudarė apie 166 mlrd. EUR. Tai maždaug trečdalis nuostolių, susijusių su klimato reiškiniais³. Pagal įprastą scenarijų⁴ numatoma, kad visoje ES nuostoliai dėl potvynių bei bendro klimato kaitos ir ekonominių pokyčių poveikio padidės nuo 7 mlrd. EUR per metus kontroliniu 1981–2010 m. laikotarpiu iki 20 mlrd. EUR per metus iki šio amžiaus 3-iojo dešimtmečio, 46 mlrd. EUR per metus iki 6-ojo dešimtmečio ir 98 mlrd. EUR iki 9-ojo dešimtmečio⁵.

03

Nuo 1985 m. potvyniai Europoje padažnėjo. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vidutinio ir didelio masto staigių potvynių užregistruota daugiau nei dukart daugiau⁶ negu 9-ojo dešimtmečio pabaigoje⁷.

Klimato kaitos reikšmė

04

Kintant klimatui, ES kenčia dėl stipresnių liūčių, smarkesnių audrų ir kylančio jūros lygio. Europos aplinkos agentūros (EAA)⁸ duomenimis, upinių potvynių, lietaus poplūdžių ir pakrančių potvynių Europoje padariniai tik iš esmės pablogės, kadangi vietiniai ir regioniniai potvyniai taps dar intensyvesni.

05

Iš stebimų klimato kaitos tendencijų ir būsimos klimato kaitos prognozių matyti, kad įvairiuose Europos regionuose kritulių kiekis labai skiriasi. Prognozės rodo, kad kritulių kiekis Šiaurės Europoje kasmet didės. Kai kuriose Europos dalyse iki paskutinių šio šimtmečio dviejų dešimtmečių kritulių kiekis žiemą galėtų padidėti daugiau nei 25 % (žr. 1 pav.).

06

Jeigu upių sistemai trūksta drenažinio pajėgumo sulaikyti lietaus vandenį, kyla lietaus poplūdžiai. Didelės upės, pvz., Dunojus, Reinas arba Elbė, gali patvinti praėjus nemažai laiko po liūties ir neslūgti net ne vieną mėnesį⁹.

07

Tačiau iki paskutinių šio šimtmečio dviejų dešimtmečių bendras metinis kritulių kiekis ES Viduržemio jūros pakrantėje galėtų sumažėti daugiau nei 50 %¹⁰. Ilgesni ir dažnesni laikotarpiai be lietaus galėtų pakenkti žemės dangai, paskatinti eroziją, dėl to perkūnijų metu padidėtų paviršinių vandenų kiekis¹¹.

08

Visoje Europoje liūtys gali suintensyvėti¹². Labai lokalizuoti ir intensyvūs lietūs gali sukelti staigius potvynius. Jie gali tapti mirčių ir didelės žalos priežastimi¹², ypač miestuose ir didmiesčiuose, kuriuose nėra tinkamos drenavimo sistemos. Staigių potvynių pasitaiko vis dažniau, ypač Viduržemio jūros regione ir kalnuose¹³. Staigius potvynius yra sunkiau numatyti, kadangi juos lemia tam tikra meteorologinė dinamika, susijusi su vietos sąlygomis, kaip antai topografija, vėjai ir atstumas nuo jūros kranto. Norint gerinti tokių reiškinių prognozavimą, reikia atlikti specialius tyrimus (žr. 1 langelį).

09

Kai kurie reiškiniai, pvz., pakrančių erozija, audros jūroje, dideli potvyniai ir vėjai, nešantys potvynio vandenis į sausumą, didina ES pakrančių teritorijų užtvindymo riziką. Dėl klimato kaitos sukelto jūros lygio kilimo ši rizika didėja (žr. 2 langelį).

10

Jūros lygis visoje ES kils nevienodai, tačiau, palyginti su 1986–2005 m. laikotarpiu, pagal IPCC 1,8 °C visuotinio atšilimo scenarijų iki šio amžiaus pabaigos didžiojoje daugumoje pakrančių jūros lygis tikėtinai pakils daugiau nei 30 cm¹⁷ (žr. 2 pav.). Pagal didelio išmetamų teršalų kiekio scenarijų (palyginti su 1986–2005 m., iki šio amžiaus pabaigos temperatūra pakils 3,7 °C¹⁸), jūros lygis galėtų pakilti 45–82 cm.

11

Numatoma, kad dėl prognozuojamo jūros lygio kilimo bei audrų dažnumo ir intensyvumo pokyčių didelę žalą patirs visos Europos pakrančių teritorijos²⁰. Šiose tankiai apgyvendintose teritorijose sutelkta didelė turto dalis. Dėl klimato kaitos grėsmės intensyviai naudojamoms teritorijoms didėja galimų nuostolių mastas, atsiranda dar vienas papildomas rizikos ir kainų neaiškumo modeliavimo sudėtingumo aspektas²¹.

12

Minėtas problemas taip pat dar labiau paaštrins dažnesni, intensyvesni ir ilgalaikiai visų tipų klimato reiškiniai²². Tirpstant ledynams gali susilpnėti pagrindinės jūrų srovės, įskaitant Golfo srovę, bei vėjų srovės, įskaitant aukštutines atmosferines sroves (angl. Jet Stream), tekančias tarp Amerikos ir Europos²³. Dėl šių pokyčių Europoje gali pakisti oro sąlygos, pvz., pailgėti audrų, liūčių ar sausrų laikotarpiai.

13

Toliau 1 lentelėje apibendrinami 5–12 punktuose apibūdinti reiškiniai ir jų poveikis įvairių tipų potvyniams.

1 lentelė

Su klimato kaita susijusių reiškinių ir jų poveikio potvyniams apžvalga

	Poveikis stiprumui…
Su klimato kaita susijusių reiškinių	Upių potvynių	Lietaus poplūdžių	Pakrančių potvynių
Didesnis metinis kritulių kiekis kai kuriose Europos dalyse, intensyvesnės liūtys	⇧	⇧
Mažesnis metinis kritulių kiekis kitose vietose, bet didesnis paviršinių vandenų kiekis ir intensyvesni reiškiniai	⇩	⇧
Jūros lygio kilimas	⇧ (estuarijos)		⇧
Dažnesni, intensyvesni ir ilgiau trunkantys visų tipų ekstremalūs reiškiniai	⇧	⇧	⇧

Kokių veiksmų imasi ES?

Kokie yra sprendimai, susiję su potvynių prevencija, apsauga ir pasirengimu?

14

Reaguodama į 2002 m. stiprius potvynius Vidurio Europoje ir pietų Prancūzijoje, ES priėmė 2007 m. Potvynių direktyvą²⁴, kad upių baseinų lygiu koordinuotų valstybių narių vidaus ir tarpusavio veiksmus potvynių prevencijos, apsaugos nuo jų ir pasirengimo jiems srityje. Su potvyniais geriausiai susitvarkoma upių baseinų lygiu taikant įvairias priemones, kuriomis ribojamas paviršinių vandenų kiekis, stabdomas upių tekėjimas, leidžiama potvyniams plisti natūraliose ir žemės ūkio paskirties žemėse, apsaugomas pažeidžiamas turtas (žr. upių baseinų lygio priemones, nurodytas 3 pav.) ir nedidinama potvynių rizika žemupiuose, kaip reikalaujama pagal Potvynių direktyvą (žr. potvynių išvengimo žemupiuose principą, pavaizduotą 4 pav.).

15

Toliau apibūdintas žaliąją ir pilkąją infrastruktūras galima naudoti kartu sprendžiant potvynių problemas upių baseinų lygiu, kaip pavaizduota 3 ir 4 pav.:

• Tradiciniai apsaugos nuo potvynių sprendimai yra užtvankos, pylimai, kanalai, apsaugos nuo audrų sukeltų potvynių ir apskritai užtvarai²⁵. Dažnai jie būna pagaminti iš betono; toks metodas vadinamas pilkąja infrastruktūra.
• Potvynių poveikį gali sumažinti salpos, šlapynės ar upių vingiai. Tokie sprendimai vadinami žaliąja infrastruktūra. Pagal Potvynių direktyvos 7 straipsnį PRVP turi būti atsižvelgiama į teritorijas, turinčias potvynių vandens sulaikymo potencialą, pvz., natūralias salpas.

16

Be struktūrinės pilkosios ir žaliosios infrastruktūrų (žr. I priedą), yra ir kitų sprendimų, galinčių sumažinti potvynių poveikį žmonėms ir turtui. Be kita ko, tai žemės paskirties planavimas²⁶, informavimo veikla²⁷ ir draudimas. Jie vadinami nestruktūrinėmis priemonėmis.

Europos Komisijos ir valstybių narių vaidmuo

17

Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas atlieka Potvynių direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo koordinavimo ir priežiūros vaidmenį. Taip pat jis turi įgaliojimus inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai valstybės narės nevykdo reikalavimų. Kiti Komisijos generaliniai direktoratai, daugiausia Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas bei Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, taip pat dalyvauja įgyvendinant su potvyniais susijusius veiksmus valdydami Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESIF²⁸) (žr. 21 punktą).

18

Komisija planuoja 2019 m. užbaigti su vandeniu susijusių teisės aktų vertinimą, siekdama ateityje toliau plėtoti ES vandens politiką, įskaitant potvynių rizikos valdymą.

19

Valstybės narės yra atsakingos už faktinį Potvynių direktyvos įgyvendinimą valdant potvynių riziką. Tuo tikslu valstybės narės paskyrė upių baseinų rajonų institucijas. Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės turi įvertinti visos žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvindymo riziką, planuoti buvusių ir tikėtinai būsimų potvynių mastą, sudaryti pažeidžiamo turto ir žmonių žemėlapius bei imtis priemonių potvynių rizikai mažinti (žr. 3 langelį).

20

Direktyvoje taip pat numatyta, kad valstybės narės koordinuoti savo potvynių rizikos valdymo praktiką tarpvalstybiniuose upių baseinuose ir vengtų priemonių, dėl kurių kaimyninėse šalyse padidėtų potvynių rizika. Pirmas Direktyvos Potvynio rizikos valdymo planų (PRVP) įgyvendinimo ciklas apima 2016–2021 m. laikotarpį; antras etapas – 2022–2027 m. laikotarpį.

21

ESIF programoms, valdomoms bendromis pastangomis, valstybės narės parengia programavimo dokumentus, kuriuos vėliau Komisija įvertina ir patvirtina. Valstybės narės parengia, įgyvendina ir kontroliuoja į programas įtrauktas priemones. Pagal šias programas bendrai gali būti finansuojami PRVP numatyti su potvyniais susiję veiksmai.

ES turimos lėšos

22

Potvynių rizikos valdymo išlaidos apmokamos ir iš valstybių narių, ir iš ES biudžeto. Su potvyniais susijusių išlaidų duomenys nėra sistemingai renkami ir teikiami nei valstybėse narėse, nei Europos Komisijoje.

23

Atlikus su potvyniais susijusių valstybių narių išlaidų tyrimą³⁰, Komisija nustatė, kad 17 valstybių narių, kurios galėjo naudotis informacija, per ketverių metų laikotarpį iki 2015 m. kasmet vidutiniškai išleido 2,5 mlrd. EUR³¹ lėšų iš nacionalinių ir ES šaltinių.

24

Iš ERPF, Sanglaudos fondo ir EŽŪFKP potvyniams skirtų sumų kiekybiškai įvertinti negalima. 2014–2020 m. ERPF ir Sanglaudos fondo išlaidos prisitaikymui prie klimato kaitos bei su klimato kaita susijusios rizikos, įskaitant potvynius, eroziją, gaisrus, audras ir sausrą, prevencijai ir valdymui sudarė apie 6,3 mlrd. EUR³², t. y. kasmet vidutiniškai apie 0,9 mlrd. EUR. Tik nežinoma šios sumos dalis yra siejama su potvyniais. Patikimų EŽŪFKP potvyniams skirtų sumų įverčių nėra.

Audito apimtis ir metodas

25

Mes siekėme nustatyti, ar potvynių prevencija, apsauga nuo jų ir pasirengimas jiems pagal Potvynių direktyvą yra grindžiami patikima sistema ir ar taikomas metodas gali būti efektyvus.

26

Tiksliau, išnagrinėjome, ar Potvynių direktyva apskritai turėjo teigiamą poveikį diegiant su potvyniais susijusių veiksmų sistemą; ar valstybės narės tinkamai valdė naudojamus finansinius išteklius ir veiksmingai įgyvendino savo PRVP; ar jos deramai atsižvelgė į kai kurias pagrindines ateities problemas.

27

Audito kriterijus nustatėme remdamiesi ES politikos dokumentais, teisės aktais, Komisijos gairėmis, tyrimais ir kitais leidiniais, susitikimais su valstybių narių institucijomis³³, taip pat bandomąja misija Nyderlanduose, vykusia 2017 m. rugsėjo mėn. Taip pat peržiūrėjome esamą literatūrą ir konsultavomės su klimato kaitos ir draudimo nuo potvynių sričių ekspertais.

28

2017 m. spalio–gruodžio mėn. surengėme audito patikras atrinktuose upių baseinuose, esančiuose šiose aštuoniose valstybėse narėse: Slovėnijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Austrijoje ir Čekijoje³⁴. Šiuose upių baseinuose³⁵ taip pat vietoje patikrinome 31 bendrai finansuojamą su potvyniais susijusį projektą³⁶, kad įvertintume jų atitiktį Potvynių direktyvai ir PRVP.

29

Taip pat įvertinome, ar Komisija³⁷ užtikrino tinkamą Potvynių direktyvos ir kitose politikos srityse taikomų su potvyniais susijusių priemonių įgyvendinimą.

30

Dar nepasibaigus ankstyvajam 2016–2021 m. laikotarpio PRVP išlaidų etapui, šioje ataskaitoje dėmesys skiriamas šiuose planuose ir ESIF programose numatytoms planuotoms išlaidoms. Todėl ataskaitoje nėra vertinamas pirmajam Potvynių direktyvos etapui suplanuotų priemonių bendras veiksmingumas.

31

Mes nenagrinėjome veiksmų ekstremaliosios situacijos atveju ir atkuriamųjų veiksmų, nes šios srities auditą jau atlikome³⁸ ir bet kuriuo atveju jai netaikoma Potvynių direktyva.

Pastabos

Potvynių direktyva apskritai turi gerą poveikį …

32

Šiame skirsnyje vertinama, ar įgyvendinant Potvynių direktyvą pavyko sėkmingai sukurti sistemą, kuri, atsižvelgiant į valstybėse narėse vykstančius pokyčius ir pasitelkiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, paskatino potvynių rizikos vertinimą ir valdymą.

Direktyva pagerino Komisijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimą

33

Komisija peržiūrėjo valstybių narių atsiųstus preliminarius potvynių rizikos vertinimus bei potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius³⁹. PRVP šiuo metu peržiūrimi. Šio darbo rezultatai turėtų būti įtraukti į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Potvynių direktyvos įgyvendinimo, taip pat atsižvelgiant į klimato kaitą, kuri turi būti pateikta iki 2018 m. gruodžio mėn.

34

Komisija patikrino⁴⁰, kaip valstybės narės perkėlė Potvynių direktyvą į nacionalinę teisę. Nuo 2018 m. liepos mėn. Komisija baigė visas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, susijusias su teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę; visgi dar nebaigtos nagrinėti dvi bylos dėl pavėluotai pateiktų Graikijos ir Ispanijos PRVP.

35

Potvynių direktyva privalo būti įgyvendinama derinant su Vandens pagrindų direktyva. Tokį koordinavimą Komisija iš esmės užtikrina taikydama bendrą įgyvendinimo strategiją, kuria remiamas abiejų direktyvų įgyvendinimas, visų pirma per Potvynių darbo grupę, žinomą kaip F darbo grupę, kurioje valstybės narės dalijasi patirtimi.

36

Nustatėme, kad F darbo grupė, kurioje Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, dirba sėkmingai⁴¹.

37

Potvynių direktyvoje numatyta, kad už rizikos vertinimą ir planavimą atsako pačios valstybės narės. Apskritai nustatėme, kad valstybių narių atsakingos institucijos užtikrino aiškų vaidmenų ir atsakomybės pasidalijimą tarp įvairių įstaigų, veikiančių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu.

Potvynių direktyva paskatino pažangą potvynių rizikos vertinimo srityje

38

Pagrindinis Potvynių direktyvos rezultatas – potvynių rizikos apibrėžties standartizavimas. Potvynių rizika – tai tikimybė, kad gali kilti potvynis, taip pat jo poveikis žmonėms, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonomikai. Visos aplankytos valstybės narės taikė šį principą potvynių rizikai nustatyti.

39

Visos mūsų aplankytos valstybės narės savo vertinimo ir valdymo procesams taikė penkių pakopų principą (žr. 5 pav.), kuris yra būtinas pagal Potvynių direktyvą.

40

Potvynių grėsmės žemėlapiuose atsispindi potvynių mastas įvairių potvynių tikimybės scenarijų atvejais. Visos aplankytos valstybės narės vadovavosi trimis potvynių tikimybės scenarijais, numatytais Potvynių direktyvoje: mažos tikimybės, vidutinės tikimybės ir didelės tikimybės scenarijais. Pagal Potvynių direktyvą taip pat reikalaujama, kad kiekvieno tikimybės scenarijaus potvynių grėsmės žemėlapiuose be potvynių masto būtų pavaizduotas vandens gylis (žr. vieną pavyzdį II priede) ir, jeigu tinkama, vandens srauto greitis. Šie parametrai labai svarbūs vertinant galimą potvynio žalą turtui ir žmonių gyvybėms, ypač staigių potvynių atveju. Valstybės narės parengė žemėlapius taikydamos sudėtingus modelius, suderintus pagal vietoje atliktus matavimus (taip pat žr. 63–67 punktus).

Potvynių direktyva pagrįsta anksčiau atliktais darbais, įskaitant tebevykstantį ilgametį valstybių narių bendradarbiavimą

41

Siekiant išvengti darbų dubliavimo, pagal Potvynių direktyvą valstybėms narėms leidžiama naudoti esamus rizikos vertinimo ir planavimo dokumentus. Pavyzdžiui, Italija ir Portugalija naudojosi esamais dokumentais užuot atlikę naują preliminarų potvynių rizikos vertinimą, o tai užtikrino praktikos tęstinumą.

42

Potvynių direktyva įpareigoja atsakingas institucijas kiekviename rizikos vertinimo ir planavimo proceso etape atsižvelgti į tarpvalstybinius aspektus (žr. 4 langelį).

43

Tarpvalstybinės su potvyniais susijusios priemonės grindžiamos vykstančiu ilgamečiu valstybių narių bendradarbiavimu; daugiausia jos apima keitimąsi informaciją dvišaliuose susitikimuose, informacijos teikimą apie hidrologines prognozes ir techninių standartų derinimą. Aplankytos valstybės narės dar neparengė tarptautinių PRVP tarptautinių upių baseinų rajonų lygiu, kaip rekomenduojama Potvynių direktyvoje⁴².

Valstybės narės vykdė piliečių informavimo veiklą

44

Informuojant ir konsultuojant visuomenę ugdomas piliečių sąmoningumas potvynių rizikos srityje. Pagal Potvynių direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės informuotų visuomenę apie preliminarų potvynių rizikos vertinimą, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius bei PRVP. Nustatėme, kad visos valstybės narės įvykdė šį reikalavimą minėtą informaciją paskelbdamos internete.

45

Gerosios patirties pavyzdys yra Nyderlandai ir Portugalija, kurios išanalizavo informuotumo apie potvynių riziką lygį. Tačiau jos nustatė, kad informuotumo lygis išlieka žemas.

… tačiau skiriant lėšas buvo trūkumų

46

Šiame skirsnyje apžvelgiame procedūras, taikomas valstybių narių skiriant lėšas potvynių rizikos valdymui.

Potvynių rizikos valdymo planuose nustatyti tikslai paprastai nėra kiekybiškai įvertinti ar numatyti apibrėžtam laikotarpiui

47

Pagal patikimo finansų valdymo principus politikos tikslai turi būti konkrečiai, tinkamai ir laiku suformuluoti taip, kad jie būtų pamatuojami ir pasiekiami. Potvynių direktyvos 7 straipsnis įpareigoja valstybes nares nustatyti tinkamu potvynių rizikos valdymo tikslus ir įtraukti jų įgyvendinimo priemones į savo PRVP.

48

Austrijoje tikslams pasiekti buvo nustatytas laikotarpis, o institucijos taikė septynias kategorijas įvertinti pažangai, padarytai įgyvendinant priemones. Nustatėme, kad Nyderlanduose programai „Room for the River“ buvo taikomi kiekybiškai įvertinti tikslai (žr.67 punktą).

49

Tačiau kitose aplankytose septyniose valstybėse narėse PRVP numatyti politikos tikslai apskritai buvo pernelyg plataus masto. Pavyzdžiui, Italijos rytų Alpių regionui parengtame plane Potvynių direktyvos tikslai nebuvo pritaikyti baseinui, į planą įtraukti bendrieji tikslai: mažinti neigiamą potvynių poveikį i) žmonių sveikatai, ii) aplinkai, ii) kultūros paveldui ir iv) ekonominei veiklai. Šiame plane nenustatyti kiekybiškai įvertinami ir per apibrėžtą laiką pasiektini tikslai. 2015 m. vertindama PRVP projektus, Komisija priėjo panašią išvadą.

Planuotoms su potvyniais susijusioms priemonėms nustatytos ir užtikrintos nepakankamos lėšos, tarpvalstybinių investicijų finansavimas buvo ribotas

50

PRVP reikia apibrėžti su potvyniais susijusių priemonių finansavimo šaltinius, o valstybės narės institucijos turi užtikrinti reikalingą finansavimą. Įvertinome, kokiu mastu PRVP nustatytos nacionalinės ir ES lėšos, kurios gali būti faktiškai panaudotos su potvyniais susijusioms priemonėms, įskaitant tarpvalstybines investicijas.

Finansavimo šaltiniai apibrėžti ir užtikrinti tik iš dalies

51

Šešiuose iš devynių aplankytų valstybių narių PRVP nėra aiškiai apibrėžtas finansavimui reikalingų lėšų šaltinis ir suma (žr. 5 langelį). 49 punkte paminėtame Komisijos vertinime teigiama, kad tik mažumoje peržiūrėtų planų projektų pateikiama aiški informacija apie turimą biudžetą.

52

PRVP nėra finansavimo programos. Plane užfiksuota suma nebūtinai yra prieinama. Planus tvarkančios upių baseinų institucijos paprastai neturi jokių įgaliojimų, susijusių su finansavimu. Planus finansuoja ir sprendimus pagal savo pačios procedūras priima ne viena institucija. Esant tokiai padėčiai, atsiranda netikrumas dėl su potvyniais susijusių priemonių finansavimo. Pavyzdžiui, tikrindami Italijos rytų Alpių upių baseinų rajoną nustatėme, kad skirtumas tarp planuotų išlaidų ir turimų lėšų sudaro daugiau nei 1,1 mlrd. EUR, arba 80 %.

53

Tačiau radome įrodymų, kad buvo stengiamasi užtikrinti su potvyniais susijusių priemonių finansavimą. Nyderlandų Delta fondas iki 2030 m. su potvyniais susijusioms investicijoms skyrė apie 7 mlrd. EUR ir apibrėžė savo finansinius poreikius iki 2050 m. Slovėnija aiškiai apibrėžė finansavimo šaltinius apytikriai 75 % iš 540 mln. EUR, kurių reikia 2017–2021 m. laikotarpiui.

Prie kai kurių PRVP finansavimo prisidėta ES lėšomis.

54

Keturiose iš aplankytų valstybių narių ES lėšos sudaro didelę finansavimo dalį (žr. 6 langelį).

55

Dvi aplankytos Ispanijos upių baseinų institucijos turėjo nevienodas galimybes pasinaudoti ES finansavimu: viename upių baseine taikomos kovos su potvyniais priemonės neatitiko ERPF bendro finansavimo reikalavimų, bet kartu nebuvo užtikrintas ir nacionalinis finansavimas⁴⁴. Todėl atsirado dviejų aplankytų projektų biudžeto trūkumas. Priešingai, kitame upių baseine pagal ERPF veiklos programą buvo finansuojama 15 % PRVP.

56

Rumunija skyrė 44 % dideliems infrastruktūros projektams skirtos veiksmų programos tikslo, nustatyto pagal prioritetinę kryptį „Prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas“ (žr. 6 langelį) vienam pakrantės apsaugos projektui, skirtam atkurti 13 km paplūdimio Juodojoje Jūroje. Šis projektas bus naudingas vietos nekilnojamojo turto ir turizmo rinkoms. Tai reiškia, kad likusieji 239 mln. EUR ES lėšų pagal šią veiklos programą galėtų būti panaudoti maždaug dviejų trečdalių potvynių prevencijos ir apsaugos nuo jų projektų, apibrėžtų kaip prioritetiniai, išlaidoms padengti.

Su potvyniais susijusios išlaidos tarpvalstybinėms investicijoms buvo ribotos

57

Tarpvalstybinius projektus daugiausia sudarė informacijos mainai (žr. 20, 42 ir 43 punktus). Finansavimas apsiribojo su potvyniais susijusia infrastruktūra, turinčia galimą tarptautinį poveikį. Tačiau nustatėme ir teigiamų pavyzdžių; vienas jų pateikiamas 7 langelyje.

Projektų klasifikavimo procedūros turėtų būti labiau siejamos su PRVP nustatytais prioritetais

58

Pagal Potvynių direktyvą reikalaujama, kad PRVP priemonių pirmenybė būtų nustatoma atsižvelgiant į tikslus. Patikrinome, ar valstybės narės taikė tokias procedūros klasifikuodamos ir atrinkdamos projektus.

59

Nustatėme, kad kai kuriais atvejais prioritetai buvo nustatomi pagal objektyvius kriterijus (žr. 8 langelį).

60

Mūsų išnagrinėtuose PRVP buvo nurodytos klasifikavimo procedūros. Tačiau septynių iš devynių aplankytų valstybių narių procedūros turėjo trūkumų. Pavyzdžiui, Čekijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje pagrindinis klasifikavimo kriterijus buvo projekto parengtumas įgyvendinimui, o ne galimas jo veiksmingumas. Rumunijoje siūlyta finansuoti projektą pagal veiklos programą, net jeigu pagal patvirtintą metodiką jis nebuvo priskirtas prie prioritetinių projektų, nes buvo parengta galimybių studija.

Nors valstybės narės pradėjo įgyvendinti savo potvynių rizikos valdymo planus, juos reikia tobulinti

61

Potvynių direktyvoje numatyta, kad PRVP atsižvelgiama į projektų sąnaudas ir naudą. Šiame skirsnyje įvertinama, kokiu mastu įgyvendinant PRVP valstybės narės atsižvelgė į tokius aspektus, panaudodamos technologijas ir kokybiškus duomenis, taikydamos sąnaudų ir naudos analizę bei modelius.

62

Taip pat vertinama, kokiu mastu valstybės narės derino Potvynių direktyvos įgyvendinimą su Vandens pagrindų direktyva ir atitinkamai apsvarstė galimybė panaudoti žaliąją infrastruktūrą sprendžiant potvynių rizikos problemas⁴⁶.

Duomenys: pagrindinė potvynių rizikos valdymo informacija

63

Potvynių rizikos valdymui reikia kokybiškų duomenų apie oro sąlygas ir kritulius, topografiją ir žemės dangą, upes ir hidrologines sistemas bei žmogaus vykdomą veiklą. Nustatėme, kad informacija apie grėsmę ir riziką renkama iš įvairių šaltinių, pvz., CORINE Land Cover⁴⁷, gyventojų surašymų, topografinių duomenų ir informacijos iš prekybos registrų, meteorologinių ir hidrologinių duomenų. Apskritai nustatyta, kad potvynių prognozės ir ankstyvojo perspėjimo sistemos (taip pat žr. 43 punktą) yra labai svarbios didinant parengtumą.

64

Rumunijoje radome topografinių ir žemės naudojimo duomenų, kurie labai svarbūs modeliuojant lietaus vandens nutekėjimą ir susidarančius upių srautus, trūkumų. Taip pat pastebėjome, kad Rumunija neseniai ėmėsi iniciatyvų, kad pagerintų duomenų kokybę.

65

Nustatėme, kad visos aplankytos valstybės narės tiki investicijų į technologijas ir duomenis, kurie naudojami kuriant potvynių riziką suvaldyti padedančius modelius, nauda. Pavyzdžiui, Ispanija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija investavo į lietaus poplūdžių ir upinių potvynių matavimo stočių įrengimą (žr. 9 langelį). Šios stotys gali teikti geresnius duomenis meteorologinėms ir hidrologinėms, ypač trumpalaikių reiškinių, pvz., staigių potvynių, prognozėms (žr. 8 punktą ir 1 langelį).

66

Duomenis, gautus iš stebėjimo stočių, galima papildyti informacija iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, aplankytame Italijos upių baseinų rajone įgyvendinus novatorišką bandomąjį projektą „WeSenseIT“ piliečiams suteikta galimybė informacija dalytis socialiniuose tinkluose ar išmaniųjų telefonų programose. Šie duomenys papildo stebėjimo stočių surinktus duomenis. Tokiu abipusiu piliečių ir institucijų bendravimu siekiama didinti reagavimo pajėgumus. PRVP numatyta priemonė šį projektą įgyvendinti visame upių baseine.

Nors rengiant projektus dauguma aplankytų valstybių narių taikė sąnaudų ir naudos analizę ir modelius, juos reikia patobulinti

67

Visų aplankytų valstybių narių institucijos sudarydamos potvynių rizikos žemėlapius pasitelkė modeliavimą ir įrodymais pagrįstą metodą (žr. 40 punktą). Modeliavimas taip pat buvo naudingas rengiant su potvyniais susijusius projektus. Pavyzdžiui, taikydamos hidraulinius modelius institucijos galėjo nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis (pvz., žr. 10 langelį).

68

Rengiant ar atrenkant projektus, visos aplankytos valstybės narės, išskyrus Italija ir Portugaliją, atliko sąnaudų ir naudos analizę. Tačiau šios analizės turėjo įvairių trūkumų. Pavyzdžiui, Ispanijoje sąnaudų ir naudos analizė buvo dar rengiama, ji buvo taikoma nesistemingai ir netinkamai.

Derinant Potvynių direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą pasiekta sinergijos

69

Italijos, Slovėnijos ir Ispanijos upių baseinų PRVP dėmesys buvo skirtas ir Vandens pagrindų direktyvos reikalavimų įvykdymui. Italijos ir Slovėnijos PRVP apibrėžtos priemonės, kurios dera su abiejų direktyvų tikslais, ir priemonės, kurios gali prieštarauti šių direktyvų tikslams. Italijoje apie 25 % priemonių buvo pažymėtos kaip priemonės, kurios dera su Vandens pagrindų direktyva, ir tik 1 % priemonių gali jai prieštarauti.

70

Mes išnagrinėjome projektus, įgyvendintus Bulgarijoje ir Rumunijoje, pagal kuriuos taikytos kovos su potvyniais priemonės neatitiko Vandens pagrindų direktyvos reikalavimų. Rengdamos visus patikrintus projektus Bulgarijos institucijos neapsvarstė galimybės panaudoti žaliąją infrastruktūrą (žr. 71–76 punktus) kaip alternatyvų būdą sulaikyti vandenį žemupyje⁴⁸ (žr. 11 langelį). Rumunijos institucijos planavo 6 km ilgio upės kranto sutvirtinimui panaudoti betoną ir akmenis, nesvarstydamos galimybės taikyti žaliosios infrastruktūros sprendimus.

Žaliosios infrastruktūros projektai teikia įvairiapusę naudą, tačiau juos gali būti sunku įgyvendinti

71

Naujausioje EAA ataskaitoje⁴⁹ teigiama, kad žalioji infrastruktūra yra ekonomiškai efektyvi potvynių rizikos mažinimo priemonė. Komisija ėmėsi veiksmų, ypač per F darbo grupę, kad paskatintų ekologiškus sprendimus, daugiausia priimdama gairių dokumentus⁵⁰. Mes patikrinome, kiek PRVP buvo skiriamas dėmesys žaliajai infrastruktūrai kaip potvynių valdymo priemonei, ir išnagrinėjome, kaip žalioji infrastruktūra buvo įgyvendinama.

Nedaugelyje planų dėmesys skiriamas žaliajai infrastruktūrai…

72

Portugalijos ir Ispanijos PRVP dėmesys skiriamas žaliajai infrastruktūrai. Pavyzdžiui, viename Ispanijos PRVP numatytos visos apsaugos priemonės sudaro žaliąją infrastruktūrą Viename aplankytame kito Ispanijos upių baseino projekte derinamas pilkasis ir žaliasis metodai (žr. 12 langelį).

73

Tačiau žalioji infrastruktūra sudarė nedidelę mūsų peržiūrėtų kitų šešių valstybių narių PRVP dalį. Čekijoje žalioji infrastruktūra sudarė tik 15 % apsaugos priemonių. Italijoje mažiau nei 2 % iš 469 taikomų priemonių buvo susijusios su žaliąja infrastruktūra.

… yra ir jos įgyvendinimo kliūčių

74

Bent trijų valstybių narių suinteresuotieji subjektai nerėmė žaliosios infrastruktūros. Slovėnijos plane buvo numatyta skatinti žaliąją infrastruktūrą, nors piliečiai ir vietos politikai rinkosi pilkąją infrastruktūrą kaip efektyvesnę apsaugą nuo potvynių. Tokias pat skeptiškas nuotaikas pastebėjome ir Bulgarijoje, kur žalioji infrastruktūra dar nebuvo pradėta kurti, nors ji įtraukta į nacionalinį priemonių katalogą.

75

Taip pat nustatėme, kad yra praktinių žaliosios infrastruktūros įgyvendinimo trukdžių. Pavyzdžiui, Rumunijos valdžios institucijos pareiškė, jog tai, kad nėra žemės registro, kuris yra svarbus nustatant žemės savininkų tapatybę, labai trukdo diegti žaliąją infrastruktūrą. Bulgarijoje institucijos netaiko jokios galimai tinkamų žemės sklypų, kuriuose būtų galima kurti žaliąją infrastruktūrą, nustatymo metodikos. Italijos ir Ispanijos institucijos paaiškino, kad žalioji infrastruktūra yra menkai išvystyta dėl sudėtingų administracinių ir teisinių procedūrų arba laisvos žemės trūkumo.

76

EŽŪFKP lėšomis taip pat būtų galima finansuoti žaliąsias apsaugos nuo potvynių priemones⁵¹. Visgi nustatėme, kad šiuo metu ribotas EŽŪFKP vaidmuo yra dar vienas trukdis įgyvendinti žaliąją infrastruktūrą (žr. 24 punktą). Pavyzdžiui, PRVP, kuriuos peržiūrėjome Bulgarijoje, Italijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje, nenumatytas bendras EŽŪFKP finansavimas, skirtas apsaugos nuo potvynio priemonėms. Taip pat 2016 m. Europos Komisija padarė išvadą⁵²: „Daugumoje KPP neišnaudota galimybė skatinti natūralias vandens sulaikymo priemones <…>, kurios gali tapti efektyviomis taisomosiomis priemonėmis.“

Kai kurios esminės problemos lieka neišspręstos

77

Vienas iš pagrindinių Potvynių direktyvos priėmimo pateisinimų buvo atsižvelgti į dėl klimato kaitos kylančią potvynių riziką. Iš tiesų Potvynių direktyvoje teigiama, kad dėl klimato kaitos dažnėja dideli potvyniai.

78

Pirmo etapo preliminariuose potvynių rizikos vertinimuose turėjo būti atsižvelgta į klimato kaitos poveikį, remiantis turima ar lengvai prieinama informacija⁵³. Antrame etape, kuris prasidės 2022 m., šių valstybių narių vertinimų ir PRVP „peržiūrų metu turi būti atsižvelgta į galimą klimato kaitos poveikį potvyniams“⁵⁴.

79

Potvynių direktyvoje taip pat rekomenduojama, kai tinkama, naudoti nestruktūrines priemones (žr. 16 punktą). Taip pat įvertinome, kokiu mastu institucijos taikė tokias priemones kaip draudimas nuo potvynių bei žemės paskirties planavimas potvynių valdyme.

Naujausių žinių apie galimą klimato kaitos poveikį potvyniams trūkumas

80

Aplankytos valstybės narės negalėjo nustatyti klimato kaitos poveikio potvynių mastui, dažnumui ir vietai. Kai kurios tendencijos, pvz., didesnis staigių potvynių skaičius, pripažįstamos, tačiau į potvynių modelius jos neįtrauktos.

Žinių apie klimato kaitos poveikį upių potvyniams ir kritulių periodiškumui trūkumas

81

Bulgarija, Rumunija ir Slovėnija neturi pakankamai informacijos apie klimato kaitos poveikį kritulių periodiškumui ir susijusiems potvyniams ir planuoja šiuo požiūriu atlikti tyrimus antrame Potvynių direktyvos įgyvendinimo etape, kuris prasidės 2022 m. Čekijos institucijos prognozavo didesnį kritulių kiekį pavasarį ir rudenį, o mažesnį – vasarą ir žiemą. Čekijos nacionalinis meteorologijos institutas neketino padidinti potvynių tikimybę atsižvelgiant į klimato kaitos aspektą.

82

EAA pranešė, kad 1960–2015 m. laikotarpiu Pietų Europoje esančiame Iberijos pusiasalyje metinis kritulių kiekis sumažėjo⁵⁵. Toje pačioje ataskaitoje taip pat įspėjama apie didesnius nuostolius, kuriuos sukelia trumpesni ir daugiau lokalizuoti staigūs potvyniai. Tačiau Italijos, Portugalijos ir Ispanijos institucijos kiekybiškai neįvertino klimato kaitos poveikio upinių potvynių ir lietaus poplūdžių tikimybei.

Nevisapusiškai atsižvelgta į jūros lygio kilimą

83

Dėl klimato kaitos kylant jūros lygiui didėja pakrančių potvynių rizika (žr. 9, 10 ir 13 punktus). Pirmame Potvynių direktyvos įgyvendinimo etape aplankytos valstybės narės, turinčios jūros pakrantę (Bulgarija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Rumunija ir Slovėnija), išskyrus Portugaliją, konkrečias pakrančių GDPRT apibūdino bendrais bruožais.

84

2017 m. kovo mėn. vykusio F darbo grupės seminaro, skirto klimato kaitos klausimui, pagrindinė išvada ta, kad dauguma valstybių narių į klimato kaitą atsižvelgė tik apibrėždamos pakrančių, bet ne žemynines GDPRT. Taip pat daugumoje atveju buvo neaišku, kaip į būsimas jūros lygio kilimo tendencijas atsižvelgta taikomose metodikose. Šiuo atveju Bulgarija yra išimtis; ji pateikė įvairias klimato kaitos paskatinto jūros lygio kilimo vertes, nustatytas atsižvelgiant į tris tikimybės laipsnius pagal du scenarijus.

85

Ateityje darysis vis svarbiau, kad valstybės narės, kurių pakrančių regionuose yra įsikūrę pagrindiniai miestai, didelė gyventojų dalis ir infrastruktūra, suprastų, kad pasaulio ir vietos jūros lygis gali kilti. Galima jūros lygio kilimo rizika kiekybiškai įvertinta iki 2050 m.; didesnis neužtikrintumas lemia galimus pokyčius 2050–2100 m. laikotarpiu (žr. 6 pav.), kuomet jie gali dar paspartėti.

Valstybės narės daugiausia naudojosi praėjusio laikotarpio duomenimis, todėl kyla pavojus, kad nebus atsižvelgta į didesnę klimato kaitos riziką

86

Potvynių direktyvoje nereikalaujama, kad sudarant žemėlapius būtų atsižvelgta į klimato kaitos poveikį potvyniams. Sudarydamos potvynių rizikos žemėlapius, visos aplankytos valstybės narės rėmėsi potvynių scenarijais, pagrįstais trimis Potvynių direktyvoje numatytomis tikimybėmis (žr. 40 punktą). Šios potvynių tikimybė nurodyta kaip „galimo pasikartojimo laikotarpis“ arba perteikta procentine potvynio tikimybės konkrečiais metais išraiška. Ši bendro pobūdžio klasifikacija paremta ankstesnio laikotarpio statistikos eilutėmis, kuriose atsižvelgiama tik į ankstesnio laikotarpio hidrologinius ir meteorologinius modelius. Tačiau ji neatspindi būsimų oro sąlygų ar galimų potvynių dažnumo ir masto pokyčių dėl klimato kaitos. Kad į šias sąlygas ateityje būtų atsižvelgta, reikia tinkamų prognozavimo pajėgumų (žr. 80–82 punktus).

87

Taip pat nustatėme, kad investiciniai sprendimai neretai buvo priimami remiantis rizikos vertinimais ir apsaugos laipsniu, išreikštu metais, pvz., „1 iš 100 metų“. Todėl, esant nepakankamam supratimui apie sparčios klimato kaitos nulemtus rizikos laipsnio pokyčius, investiciniai sprendimai galėjo būti priimami netinkamai (žr. 4–13 punktus).

88

Staigių potvynių, kuriuos lemia intensyvesnis lietus (žr. 4, 8 ir 82 punktus), padariniai ir jūros lygio kilimo poveikis (žr. 13 langelį) gali būti nepakankamai įvertinti, todėl kyla pavojus, kad investicijos bus sumažintos arba baigsis anksčiau, nei tikėtasi, o turtas, į kurį investuota, liks „apleistas“.

Kai valstybės narės pasirinko privatų draudimą nuo potvynių, draudimo aprėptis liko nedidelė

89

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje rekomenduojama visų pirma „skatinti draudimą ir kitus finansinius produktus, skirtus patikimoms investicijoms ir verslo sprendimams“⁵⁶. Skaičiuojant pagal potvynių riziką pakoreguotas draudimo įmokas galima didinti privačių informuotumą apie potvynių riziką ir atgrasyti nuo įsikūrimo teritorijose, kuriose gali kilti potvyniai. Draudimo išmokos atlyginant potvynių padarytą žalą taip pat gali paskatinti ekonomikos atgaivinimą įvykus nelaimei. Draudimo sektoriaus duomenimis⁵⁷, 1980–2017 m. laikotarpiu apie 25 % potvynių sukeltų nuostolių Europoje atlygino draudimas.

90

Kontroliuodama, kaip ši strategija įgyvendinama valstybėse narėse, Komisija nustatė, kad draudimo priemonės nebuvo tinkamai integruotos į nacionalinius sprendimų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos priėmimo procesus ar į platesnio masto klimato kaitos rizikos valdymo strategijas. Rengiant ES strategiją Komisija siekė skatinti daugiau naudotis draudimu nuo gaivalinių nelaimių. Jeigu draudimo aprėptis nepadidės, draudimo nuo potvynių įmokos išliks didelės, o tai savo ruožtu dar labiau mažins draudimo paklausą⁵⁸.

91

Nustatėme, kad draudimo nuo potvynių aprėptis yra nedidelė. Nors taikomi įvairūs draudimo modeliai (žr. 7 pav.), aplankytose valstybėse narėse plačiausiai naudojamasi neprivalomu privačiu draudimu nuo potvynių. Šis modelis naudojamas Bulgarijoje, Čekijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje. Rumunijoje taip pat galioja privataus draudimo sistema, būsto draudimas nuo potvynių yra privalomas. Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje nuo potvynių apsidraudžia nedaug žmonių (žr. 14 langelį).

92

EBPO padarė išvadą, kad dėl mažos draudimo aprėpties vyriausybėms gali būti daromas didesnis spaudimas kompensuoti potvynių padarytus nuostolius, o tai stabdytų draudimo aprėpties didėjimą⁵⁸. Šią padėtį galima iliustruoti Austrijos pavyzdžiu; naujausiame tyrime⁵⁹ nustatyta, kad viešojo kompensavimo sistema „Katastrophenfonds“ gali atgrasyti draudimo sektorių nuo svaresnio vaidmens kompensuojant ekstremalių oro sąlygų sukeltus nuostolius.

93

Nyderlanduose labai didelis rizikos laipsnis⁶⁰, kurį lemia didelių pakrančių potvynių, ar užtvankų griūties galimybė, rodo, kad reikia valstybės intervencijos. Valstybinė apsaugos ir prevencijos sistema iš tiesų veikia kaip kolektyvinio ar valstybinio draudimo nuo potvynių sistema.

94

Ispanijoje viešoji įstaiga tvarko draudimo nuo ypatingos rizikos, įskaitant potvynius, sistemą bendradarbiaudamas su privačiuoju sektoriumi. Nustatėme, kad šios sistemos finansavimo modelis ir padengimo turtu mastas turi pranašumų (žr. 15 langelį).

Buvo taikomos kai kurios žemės naudojimo ir teritorijų planavimo taisyklės, skirtos potvynių rizikai mažinti, tačiau valstybės narės turi imtis papildomų veiksmų

95

Potvynių direktyvoje žemės naudojimas ir teritorijų planavimas įvardinami kaip aspektai, į kuriuos turi būti atsižvelgta PRVP. Tokia veikla yra svarbi ribojant poveikį turtui ir žmonėms teritorijose, kuriose kyla potvynio pavojus (žr. 16 punktą), ir mažinant paviršinio vandens nutekėjimą iš žemupio rajonų.

96

Nustatėme, kad visos aplankytos valstybės narės taikė kai kurias žemės paskirties planavimo taisykles, kuriomis tam tikra veikla ribojama arba draudžiama teritorijose, kuriose gali kilti potvyniai. Austrija, Slovėnija ir Ispanija aiškiai integravo savo teritorijų planavimo politiką į potvynių rizikos valdymo procesą (žr. 16 langelį).

97

Tačiau penkiose aplankytose valstybėse narėse teritorijos, kuriose gali kilti potvyniai, neretai apibrėžtos neaiškiai arba ne visada buvo pateikiama nuoroda į potvynių grėsmės žemėlapius, kurie yra privalomi pagal Potvynių direktyvą. Pavyzdžiui, nors Rumunija įvedė apribojimus „užliejamose teritorijose“, ši sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, o įstatyme ji nėra siejama su potvynių žemėlapiais. Taisyklėse nenurodomas nei potvynių tipas, nei dažnumas, taip pat neatsižvelgiama į vandens gylį.

98

Bulgarijos, Čekijos, Portugalijos ir Rumunijos PRVP numatytos dar neįgyvendintos priemonės siekiant atnaujinti planavimo taisykles arba geriau integruoti žemės paskirties planavimą į potvynių rizikos valdymą; tokiu būdu pripažįstama, kad galiojančios taisyklės turi trūkumų. Portugalijoje nacionalinėmis prevencijos priemonėmis siekiama nustatyti potvynių teritorijas remiantis potvynių scenarijais. Šia priemone ketinama nustatyti statybos sąlygas teritorijose, kuriose yra vidutinė potvynių tikimybė, ir uždrausti statybas teritorijose, kuriose potvynių tikimybė yra didelė.

99

Visos aplankytos valstybės narės taiko teisines priemones turtui perkelti, pavyzdžiui, jį nusavinant (žr. 8 pav.). Tačiau aplankytų valstybių narių institucijos paaiškino, kad šie įgaliojimai įgyvendinami retai arba jų imamasi tik kaip paskutinės priemonės. Toks principas taikomas visur daugiausia todėl, kad turto ir žmonių perkėlimo sąlygas teisiškai sunku ir brangu įvykdyti.

Išvados ir rekomendacijos

100

Nustatėme, kad apskritai Potvynių direktyva turi teigiamą poveikį (žr. 32–45 punktus), ypač turint omenyje Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą (žr. 33–37 punktus) bei potvynių rizikos vertinimą (žr. 38–40 punktus). Buvo trūkumų, taip pat ir gerosios patirties, susijusios su finansavimo skyrimu (žr. 50–57 punktus), prioritetinių su potvyniais susijusių priemonių nustatymu (žr. 58–60 punktus) ir potvynių rizikos valdymo planų įgyvendinimu (žr. 61–76 punktus). Lieka neišspręstos problemos dėl patikimesnio klimato kaitos, draudimo nuo potvynių sistemų ir teritorijų planavimo aspektų integravimo į potvynių rizikos valdymo procesą (žr. 77–99 punktus).

101

Potvynių direktyva pagerino Komisijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimą, pasiekta pažangos potvynių rizikos vertinimo srityje. Potvynių direktyva parengta atsižvelgiant į vykdomus darbus, įskaitant ilgametį valstybių narių bendradarbiavimą. Tačiau tarptautinis bendradarbiavimas daugiausia vyko keičiantis informacijas, tačiau jis neapėmė tarptautinio bendro upių baseinų planavimo (žr. 32–45 punktus).

102

PRVP numatyti tikslai apskritai nebuvo nei kiekybiškai įvertinti nei nustatyti apibrėžtam laikotarpiui. Septynių aplankytų valstybių narių PRVP nustatyti pernelyg plataus masto politikos tikslai. Tai trukdė įvertinti rezultatus ir sukurti procese dalyvaujančių institucijų atskaitomybės sistemą (žr. 47–49 punktus).

1 rekomendacija. Gerinti atskaitomybę

Vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir peržiūrėdama antro ir paskesnių etapų PRVP, Komisija turi patikrinti, ar valstybės narės nustatė kiekybiškai įvertintus apibrėžto laikotarpio tikslus su potvyniais susijusioms priemonėms, sudarydamos sąlygas siekti pažangos, kuri bus vertinama pagal Potvynių direktyvą. Bet kokiais gerosios patirties pavyzdžiais, susijusiais su tikslų nustatymu, ji turi dalytis su visomis valstybėmis narėmis.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2022 m. kovo mėn.

103

Nustatėme, kad ir nacionaliniai, ir ES finansavimo šaltiniai buvo apibrėžti ir užtikrinti tik iš dalies ir kad tarpvalstybinių investicijų finansavimas buvo ribotas. PRVP nėra finansavimo programos, todėl nurodytų lėšų gali ir nebūti. Dėl šios padėties didėja su potvyniais susijusių priemonių finansavimo neužtikrintumas (žr. 50–55 punktus). Tarpvalstybinių investicijų finansavimas buvo ribotas (žr. 57 punktą).

2 rekomendacija. Geriau PRVP apibrėžti finansinius išteklius, įskaitant išteklius, skirtus tarpvalstybinėms priemonėms

Vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, antrame Potvynių direktyvos įgyvendinimo etape Komisija turi įvertinti ir pranešti, ar valstybės narės:

1. apibrėžė finansavimo šaltinius, kad būtų patenkinti investicijų poreikiai, susiję su PRVP, ir būtų nustatytas įgyvendinimo terminas atsižvelgiant į turimas lėšas;
2. tarptautiniuose upių baseinuose taikydamos apsaugos nuo potvynių priemones, apsvarstė tarpvalstybinių investicijų galimybę.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2022 m. kovo mėn.

104

Skiriant išteklius apsaugos nuo potvynių priemonėms, projektų klasifikavimo procedūros turi būti labiau susietos su PRVP nustatytais prioritetais. Septyniose aplankytose valstybėse narėse šios procedūros turėjo trūkumų. Pavyzdžiui, keturiose valstybėse narėse pagrindinis prioriteto nustatymo kriterijus buvo projekto parengtumas įgyvendinimui, o ne galimas jo veiksmingumas (žr. 58–60 punktus).

105

Potvynių rizikos valdymo tikslais reikalingi kokybiški duomenys apie oro sąlygas, topografiją, hidrologija ir žmogaus veiklą. Nustatėme, kad aplankytos valstybės narės supranta investicijų į technologijas ir duomenis, kurie naudojami kuriant potvynių riziką suvaldyti padedančius modelius, naudą. Visose aplankytose valstybėse narėse įsitikinome, kad modeliavimas padėjo įgyvendinti su potvyniais susijusius projektus (žr. 63–67 punktus).

106

Rengdamos ar atrinkdamos projektus, dauguma aplankytų valstybių narių taikė sąnaudų ir naudos analizę. Yra atvejų, kai buvo nustatyti trūkumai (žr. 68 punktą).

3 rekomendacija. Tobulinti prioritetų nustatymo procedūras ir užtikrinti ekonominį naudingumą

Jeigu prašoma skirti ES lėšų, vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir taikydama bendro valdymo principą, Komisija turi bendrai finansuoti tik apsaugos nuo potvynių priemones, kurios būsimuose PRVP yra prioritetinės. Prioritetus valstybės narės nustato remdamosi objektyviais ir svarbiais kriterijais, be kita ko:

• kokybiška sąnaudų ir naudos analize, kad užtikrintų investicijų ekonominį naudingumą,
• kai tinkama, atsižvelgdamos į projektų tarpvalstybinį poveikį.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2022 m. kovo mėn.

107

Derinant Potvynių direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimą paprastai pasiekiama sinergijų. Iš kai kurių PRVP buvo matomos pastangos nenukrypti nuo Vandens pagrindų direktyvos. Tačiau Bulgarijoje ir Rumunijoje patikrinome projektus, kurie neatitinka Vandens pagrindų direktyvos reikalavimų (žr. 69 ir 70 punktus).

4 rekomendacija. Pasiekti, kad valstybės narės vykdytų Vandens pagrindų direktyvos reikalavimus

Vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje, Komisija turi patikrinti ir užtikrinti naujos potvynių infrastruktūros atitiktį Vandens pagrindų direktyvai.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. sausio mėn.

108

Žaliosios infrastruktūros projektai teikia visapusę naudą. Jie užtikrina ekonomiškai efektyvias potvynių rizikos mažinimo priemones, o Komisija ėmėsi veiksmų skatinti ekologiškus sprendimus (žr. 71 punktą). Juos galima efektyviai derinti su pilkąja infrastruktūra (žr. 72 punktą ir 12 langelį) kaip papildomas priemones.

109

Tačiau kartais įgyvendinti ekologiškus sprendimus gali būti sudėtinga. Šešių aplankytų valstybių narių PRVP žaliajai infrastruktūrai dėmesys neskirtas. Be suinteresuotųjų subjektų paramos trūkumo tam tikrais atvejais, nustatėme, kad yra praktinių trukdžių, neleidžiančių kurti žaliąją infrastruktūrą, pavyzdžiui, tinkamos metodikos, žemės registro ar laisvos žemės nebuvimas (žr. 72–76 punktus).

5 rekomendacija. Tikrinti ar valstybės narės, prireikus, išanalizavo žaliųjų priemonių įgyvendinimo kartu su pilkąja infrastruktūra galimybes

Kaskart kai prašoma skirti ES lėšų, Komisija, vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje, turi patikrinti, ar valstybės narės išanalizavo galimybę įgyvendinti svarbias ekologiškas priemones atskirai ar kartu su pilkosios infrastruktūros sprendimais.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. sausio mėn.

110

Aplankytos valstybės narės negalėjo nustatyti klimato kaitos poveikio potvynių mastui, dažnumui ir vietai. Pripažintos kai kurios tendencijos, pvz., staigūs potvyniai, tačiau į jas neatsižvelgta rengiant potvynių modelius (žr. 81 ir 82 punktus).

111

Dėl klimato kaitos kylant jūros lygiui didėja pakrančių potvynių rizika. Dauguma valstybių narių į klimato kaitą atsižvelgė tik nustatydamos pakrančių GDPRT. Tačiau daugumoje atvejų liko neaišku, kaip būsimos jūros lygio kilimo tendencijos atsispindi taikomose metodikose. Ateityje darysis vis svarbiau, kad valstybės narės, kurių pakrančių regionuose yra įsikūrę pagrindiniai miestai, didelė gyventojų dalis ir infrastruktūra, suprastų, kad pasaulio ir vietos jūros lygis gali kilti (žr. 83–85 punktus).

112

Valstybės narės apskritai rėmėsi ankstesnio laikotarpio duomenimis, o dėl to kyla pavojus, kad nebus atsižvelgta į dėl klimato kaitos didėjančią ir kintančią riziką. Rengiant žemėlapius, potvynių tikimybė nurodoma kaip „galimo pasikartojimo laikotarpis“ arba perteikiama procentine potvynio tikimybės konkrečiais metais išraiška. Tokie ankstesnio laikotarpio duomenimis pagrįsti skaičiai neatspindi būsimų oro sąlygų ar galimų potvynių dažnumo ir masto pokyčių. Investicinius sprendimus dažnai lėmė tos pačios tendencijos. Staigių potvynių padariniai ir jūros lygio kilimo poveikis gali būti nepakankamai įvertinti, todėl kyla pavojus, kad investicijos baigsis anksčiau, nei tikėtasi, o turtas, į kurį investuota, liks „apleistas“ (žr. 86–88 punktus).

6 rekomendacija. Geriau integruoti klimato kaitos poveikio aspektą į potvynių rizikos valdymą

A- Vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, Komisija turi patikrinti, ar į PRVP įtrauktos žinių ir klimato kaitos poveikio potvyniams modeliavimo tobulinimo priemonės.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. liepos mėn.

B- Vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, ir peržiūrėdama Potvynių direktyvos įgyvendinimo antrame etape būtinus dokumentus, Komisija turi patikrinti, ar valstybės narės:

1. įvertina ir modeliuoja klimato kaitos poveikį potvyniams atlikdamos analizes ir tyrimus;
2. rengia tinkamas priemones, kad galėtų geriau išanalizuoti ir prognozuoti:
   • lietaus poplūdžius, įskaitant staigius potvynius;
   • jūros lygio kilimo sukeltus pakrančių potvynius;
3. kai klimato kaitos poveikio neįmanoma kiekybiškai įvertinti, jeigu reikia, suplanuoja lanksčias apsaugos laipsnio koregavimo priemones.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. kovo mėn. (preliminarus potvynių rizikos vertinimas) ir 2022 m. kovo mėn. (PRVP).

113

Didėjant su klimato kaita susijusiai rizikai (žr. 4–13 punktus), potvynių rizikos valdymo priemonės yra draudimas (žr. 16 punktą). Nors taikomi įvairūs draudimo modeliai, aplankytose valstybėse narėse plačiausiai naudojamasi neprivalomu privačiu draudimu nuo potvynių. Kai valstybės narės pasirinko privatų draudimą nuo potvynių, draudimo aprėptis išliko nedidelė, t. y. rinkos nepakankamumas nesumažėjo. Nustatėme, kad viešajam ir privačiajam sektoriams bendradarbiaujant draudimo nuo potvynių srityje, turto apsauga padidėjo (žr. 89–94 punktus).

7 rekomendacija. Labiau informuoti visuomenę apie draudimo nuo potvynių naudą ir siekti didinti draudimo apsaugą

Antrame etape peržiūrėdama PRVP, Komisija turi patikrinti, ar valstybės narės suplanavo priemones, skirtas:

1. visuomenei informuoti apie draudimo nuo potvynių rizikos naudą;
2. didinti draudimo apsaugą, pvz., viešajam ir privačiajam sektoriams bendradarbiaujant draudimo nuo potvynių srityje.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2022 m. kovo mėn.

114

Potvynių rizikai mažinti buvo taikomos kai kurios žemės naudojimo ir teritorijų planavimo taisyklės, tačiau valstybės narės turėjo daugiau nuveikti, kad jas patobulintų. Visos aplankytos valstybės narės taikė kai kurias žemės paskirties planavimo taisykles, kuriomis tam tikra veikla ribojama arba draudžiama teritorijose, kuriose gali kilti potvyniai. Nustatėme atvejus, kai valstybės narės aiškiai integravo teritorijų planavimo politiką į potvynių rizikos valdymo procesą (žr. 95 ir 96 punktus).

115

Tačiau kai kurios nacionalinės žemės naudojimo ir teritorijų planavimo taisyklės buvo nepakankamai konkrečios ir išsamios, kad būtų tinkamai atsižvelgta į potvynių riziką. Kai kuriuose PRVP numatytos priemonės, skirtos atnaujinti planavimo taisykles arba geriau ateityje integruoti žemės paskirties planavimą į potvynių rizikos valdymą; tokiu būdu pripažįstama, kad galiojančios taisyklės turi trūkumų. Šios priemonės dar neįgyvendintos. Net jeigu ir taikomos teisines priemones turtui perkelti, pavyzdžiui, jį nusavinant, šie įgaliojimai įgyvendinami retai arba jų imamasi tik kaip paskutinės priemonės (žr. 97–99 punktus).

8 rekomendacija. Įvertinti, kiek PRVP yra suderinti su žemės paskirties planavimo taisyklėmis

Vykdydama priežiūros funkciją, numatytą Potvynių direktyvoje, Komisija turi:

1. patikrinti, ar valstybės narės rėmėsi savo PRVP vertindamos, kiek tinkamai žemės paskirties planavimo taisyklės valstybėse narėse yra parengtos ir efektyviai taikomos teritorijose, kuriose kyla potvynio pavojus;
2. dalytis gerąja patirtimi su valstybėmis narėmis ir teikti joms gaires.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m. kovo mėn.

Šią specialiąją ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos A. MILIONIS, 2018 m. rugsėjo 19 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis

Galimos didelės potvynių rizikos teritorija (GDPRT) – teritorijos, kuriose nustatyta galima didelė upių, lietaus, gruntinio vandens, jūros ir natūralių ar dirbtinių ežerų sukeltų potvynių rizika.

Lietaus poplūdis – potvynis, sukeltas gausaus lietaus, užtvindančio užpildytas natūralias ar miesto drenavimo sistemas. Nesulaikytas vandens perteklius užplūsta gatves arba liejasi nuo šlaitų.

Pakrantės potvynis – jūros, estuarijos ar pakrantės ežerų potvynis pakrantėje esančioje žemumoje, kurį sukelia tokie reiškiniai kaip labai dideli potvyniai, audros ar vandens lygio pakilimas dėl bangavimo.

Potvynis – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) potvynį apibūdina kaip „srovės ar kito vandens telkinio išsiliejimas iš krantų arba vandens susikaupimas teritorijose, kurios paprastai nebūna užlietos“.

Potvynių grėsmė – galimai žalingo potvynio tikimybė per tam tikrą laikotarpį.

Potvynių rizikos valdymas – praktika, apimanti išankstinį potvynių rizikos nustatymą, analizę ir mažinimą, dėmesį skiriant:

• prevencijai – potvynių padarytos žalos prevencijai, pvz., draudžiant statybas teritorijose, kurios gali būti užtvindytos.
• apsaugai – potvynių tikimybės arba potvynių poveikio konkrečioje vietovėje mažinimo priemonių taikymui, pvz., salpų ir šlapynių atkūrimui.
• pasirengimui – visuomenės informavimui apie tai, ką daryti potvynio atveju.

Potvynių rizikos valdymo planas (PRVP) – dokumentas, kuriame nustatyti tinkami tikslai bei potvynių prevencijos, apsaugos ir pasirengimo priemonės. Valstybės narės parengia PRVP ir koordinuoja suplanuotus veiksmus upių baseinų lygiu.

Staigus potvynis – staigius potvynius sukelia lietaus poplūdžiai. Staigus potvynis – tai menkai nuspėjamas ar nenuspėjamas potvynis, kurio metu vandens lygis gana sparčiai pakyla ir nuslūgsta, paprastai dėl intensyvių kritulių, iškritusių santykinai nedidelėje teritorijoje.

Upės baseinas – sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per sroves, upes ir ežerus nuteka į jūrą ties vienos upės žiotimis, estuarija ar delta.

Upinis potvynis – potvynis, kylantis, kai viršijamas natūralios ar dirbtinės drenažo sistemos, pvz., upės, srovės ar drenažo kanalo pajėgumas.

Upių baseinų rajonai – tai pagrindiniai upių baseinų valdymo vienetai. Dauguma upių baseinų rajonų, nurodytų Potvynių direktyvoje, atitinka Vandens pagrindų direktyvoje numatytus upių baseinų rajonus.

Vandens pagrindų direktyva – 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

Žalioji infrastruktūra – suplanuotas natūralių ar pusiau natūralių plotų tinklas miesto ar kaimo vietovėse, skirtas spręsti su klimato kaita susijusias problemas, kartu palaikant ar atkuriant natūralius ekologinius procesus. Žaliosios infrastruktūros pavyzdys šioje ataskaitoje yra salpos atkūrimas siekiant užkirsti kelią pažeidžiamų teritorijų užtvindymui.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Europos Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Phil Wynn Owen, jam talkino kabineto vadovas Gareth Roberts, kabineto atašė Olivier Prigent, pagrindinis vadybininkas Robert Markus, užduoties vadovas Bertrand Tanguy ir auditoriai Marco Bridgford, Katharina Bryan, Ingrid Ciabatti, Laure Gatter, Victoria Gilson, Jan Kubat, Liia Laanes, Radostina Simeonova. Kalbinę pagalbą teikė Hannah Critoph, o sekretoriavimo užduotimis rūpinosi Annette Zimmerman.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-1002-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/926071	QJ-AB-18-024-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-0971-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/404904	QJ-AB-18-024-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais