ES žuvininkystės kontrolė: reikia dėti daugiau pastangų

Santrauka

I

Bendra žuvininkystės politika (BŽP) siekiama užtikrinti, kad žuvų ištekliai ir žvejybos sektorius ilguoju laikotarpiu būtų tausūs. Daug rūšių žuvų išteklių pereikvojama, taigi būtina toliau dėti pastangas, kad žuvininkystė būtų valdoma veiksmingai. Todėl BŽP apima priemones, kuriomis siekiama apriboti žvejybos laivyno pajėgumą ir valdyti žuvininkystę, leidžiamą sužvejoti kiekį (kaip antai kvotas) ir žvejybos veiklą (kaip antai žvejybos pastangų apribojimus arba tam tikros žvejybos technines taisykles). Tam, kad BŽP būtų sėkminga, būtina parengti ir įgyvendinti veiksmingą kontrolės sistemą. Paskutinį kartą BŽP kontrolės sistema buvo pertvarkyta 2009 m. siekiant pašalinti tuo metu buvusius rimtus trūkumus, kuriuos mes nustatėme Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 7/2007.

II

Mūsų audito tikslas buvo atsakyti į klausimą, „ar ES turi įdiegusi veiksmingą žuvininkystės kontrolės sistemą?“

III

Nuo to laiko, kai mes 2007 m. atlikome savo auditą ir buvo reformuotas Kontrolės reglamentas, valstybės narės ir Komisija padarė pažangą keliose srityse. Tačiau mes nustatėme, kad dėl reikšmingų trūkumų daugelyje audituojamų sričių Europos Sąjunga dar nebuvo įdiegusi pakankamai veiksmingos žuvininkystės kontrolės sistemos, kuri padėtų užtikrinti BŽP sėkmę. Valstybės narės dar nebuvo visapusiškai įgyvendinusios ES žuvininkystės kontrolės reglamento, o kai kurios reglamento nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai kontroliuoti žuvininkystės veiklą.

IV

Mūsų aplankytos valstybės narės pakankamai nepatikrino savo laivynų pajėgumo ir informacijos apie laivus laivyno registre tikslumo. Nors Kontrolės reglamente konkrečiai numatytos variklio galios dokumentinių ir fizinių patikrinimų taisyklės, jame nenumatyti bendrosios talpos patikrinimai. Mes atkreipėme dėmesį į tai, kad mūsų aplankytos keturios valstybės narės nepatikrino savo žvejybos laivų talpos ir kad dvi valstybės narės dar nebuvo atlikusios būtinų variklio galios patikrinimų. Be to, mes nustatėme daug neatitikimų tarp laivyno registre užfiksuotų duomenų apie laivus ir duomenų, pateiktų patvirtinamuosiuose dokumentuose.

V

Mes nustatėme, kad iš esmės tikrintos valstybės narės tinkamai įgyvendino žuvininkystės valdymo priemones. Valstybių narių laivų stebėjimo sistemos (LSS), naudojančios palydovinę sekimo technologiją, teikė efektyvią žvejybos veiklos stebėjimui ir kontrolei skirtą informaciją. Tačiau dėl to, kad buvo taikomos Kontrolės reglamento taisyklės, LSS nebuvo stebima 89 % ES laivyno, o tai trukdė veiksmingai valdyti su kai kuriomis žuvų rūšimis susijusią žuvininkystę kai kuriuose žvejybos plotuose.

VI

Mūsų aplankytos valstybės narės tinkamai valdė joms skirtų žvejybos kvotų naudojimą. Tačiau kuomet valstybių narių institucijos leisdavo gamintojų organizacijoms valdyti kvotų paskirstymą, jos ne visada žinodavo, kokie kriterijai buvo naudojami skirstant kiekvienam gavėjui skirtas kvotas. Dėl šio skaidrumo trūkumo valstybėms narėms sudėtinga sužinoti, kokie yra faktiniai žvejybos galimybių gavėjai, taigi įvertinti bet kokį galimą neigiamą poveikį aplinkai ir vietos ekonomikai bei prireikus imtis būtinų taisomųjų priemonių. Be to, dėl šio skaidrumo trūkumo padidėja rizika, kad pirmenybė bus teikiama konkretiems tam tikrų ekonominės veiklos vykdytojų interesams kitų sąskaita. Buvo sudėtinga stebėti atitiktį žuvininkystės valdymo priemonėms, ypač tų laivų, kurie nėra susieti su palydovinėmis laivų stebėjimo sistemomis, atveju. Tačiau mes nustatėme gerosios praktikos pavyzdžių, kuomet žuvininkystės profesinės organizacijos reikalaudavo, kad jų nariai laikytųsi papildomų, tačiau geriau pritaikytų išsaugojimo priemonių už tas, kurių reikalaujama pagal bendrą žuvininkystės politiką.

VII

Žvejybos veiklos duomenys, surinkti taikant Kontrolės reglamentą, buvo nepakankamai išsamūs ir patikimi. Laivų, pildančių popieriuje surašytas deklaracijas ir sudarančių didelę ES laivyno dalį, duomenys apie sužvejotų žuvų kiekį buvo neišsamūs ir dažnai neteisingai registruojami valstybių narių duomenų bazėse. Buvo reikšmingų neatitikimų tarp deklaruojamo iškraunamo laimikio ir vėlesnių pirminio pardavimo įrašų. Dvi iš keturių aplankytų valstybių narių nepakankamai dalindavosi su vienos vėliavos valstybės narės laivų veikla, vykdoma kitoje valstybėje narėje, susijusia informacija ir ją nepakankamai atsekdavo. Valstybių narių duomenų patvirtinimo procesai buvo nepakankami. Be to, buvo reikšmingų valstybių narių užregistruotų duomenų apie bendrą sužvejotų žuvų kiekį ir Komisijos turimų duomenų skirtumų. Kontrolės reglamente reikalaujama, kad valstybės narės siųstų subendrintus duomenis apie sugautų žuvų kiekį pagal žuvų išteklius. Tačiau tai, kad jame nereikalaujama siųsti duomenų su išsamia informacija apie žvejybos plotus, laivų dydį ir žvejybos įrankius, riboja galimybes atlikti išsamią Europos laivyno veiklos analizę.

VIII

Apskritai mūsų aplankytos valstybės narės tinkamai planavo ir vykdė žvejybos patikrinimus. Tačiau tai, kad inspektoriai neturėjo prieigos tikruoju laiku prie informacijos apie laivus, sumažino patikrinimų veiksmingumą. Valstybės narės buvo nustačiusios standartines patikrinimų procedūras, tačiau mes nustatėme atvejų, kai inspektoriai nesinaudojo turimais ataskaitų šablonais. Patikrinimų rezultatai ne visada buvo teisingai registruojami nacionalinėse duomenų bazėse. Mes taip pat nustatėme, kad taikomos sankcijos ne visuomet būdavo atgrasančios. Taškų sistema – viena pagrindinių dabartinio kontrolės reglamento naujovių, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas žvejybos veiklos vykdytojams – mūsų aplankytose valstybėse narėse ir net toje pačioje valstybėje narėje buvo taikoma labai skirtingai. Galiausiai šiuo metu nėra Europos pažeidimų ir sankcijų registro, kuris leistų geriau vykdyti geresnius su skirtais taškais susijusius tolesnius veiksmus, veiksmingesnę rizikos analizę ir užtikrinti didesnį skaidrumą tarp valstybių narių.

IX

Mes Komisijai ir valstybėms narėms teikiame kelias rekomendacijas, skirtas pagerinti informacijos apie žvejybos laivynus patikimumą, žuvininkystės valdymo priemonių stebėjimą, žuvininkystės duomenų patikimumą bei patikrinimus ir sankcijas.

Įvadas

Bendra žuvininkystės politika

01

Pagrindinis paskutinį kartą 2013 m. peržiūrėtos Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tausumą. Tai nebuvo lengvas uždavinys, kadangi istoriškai kai kurių žuvų ištekliai Europos Sąjungos vandenyse sumažėjo dėl peržvejojimo. Taigi BŽP siekiama sumažinti žuvų ištekliams daromą neigiamą poveikį, vadovaujantis atsargumo principu² ir nustatant leidžiamus sužvejoti kiekius remiantis geriausia turima moksline informacija apie išteklius; ja taip pat siekiama subalansuoti laivyno pajėgumą su turimais žvejybos ištekliais. Todėl ES nustatė viršutinę Europos laivyno pajėgumo ribą, kuri ilgainiui turėtų būti subalansuota su turimomis žvejybos galimybėmis (žr. 1 langelį) ir žuvininkystės valdymo priemonėmis siekiant užtikrinti žvejybos sektoriaus tausumą.

02

Vis dėlto naujausios mokslinės rekomendacijos rodo, kad nepaisant tam tikrų patobulinimų, daug rūšių žuvų išteklių pereikvojama, ypač Viduržemio ir Juodojoje jūrose. 1 paveiksle parodyta skirtingų žuvų išteklių padėtis pagal jūrų baseinus.

03

Europos Sąjungos priimtos valdymo priemonės gali būti suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas (žr. 2 langelį):

• Produkcijos kontrolės priemones – tai iš esmės konkrečiame žvejybos plote sužvejotų žuvų kiekio apribojimas, visų pirma nustatant bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas.
• Išteklių kontrolės priemones, kurios yra susijusios su naudojamomis žvejybos priemonėmis ir apima laivyno veiklos taisykles, kaip antai žvejybos laivų galimybių naudotis tam tikrais vandenimis apribojimą; žvejybos pastangų kontrolę siekiant reguliuoti žvejybos pajėgumus ir laivų naudojimą ir technines priemones, reglamentuojančias žvejybos įrankių naudojimą bei laikotarpius ir geografinius rajonus, kuriuose leidžiama žvejyba.

BŽP kontrolės sistema

04

Jei BŽP yra norima užtikrinti, kad žuvų ištekliai ir žvejybos sektorius būtų tausūs, būtina įdiegti veiksmingą BŽP laivyno ir žuvininkystės valdymo priemonių kontrolės sistemą. Tai apima laivyno pajėgumo ir veiklos, valdymo priemonių atitikties ir vykdymo užtikrinimo priemonių tais atvejais, kai yra nustatoma pažeidimų, kontrolę ir, prireikus, sankcijas. Be to, būtinas pagrindas, kuris užtikrintų, kad laivyno ir sužvejotų žuvų kiekio duomenys būtų patikimi tiek siekiant sudaryti sąlygas tinkamų žuvininkystės valdymo priemonių vykdymui, tiek paremti mokslinių ataskaitų rengimą.

05

Nors BŽP įgyvendinama nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio, pirmosios kontrolės sistemos pradėtos taikyti nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio. Tačiau jos buvo nepakankamos, kad būtų užtikrinta atitiktis BŽP. Apie šias problemas Audito Rūmai pranešė 2007 m.³ Paskelbus mūsų ataskaitą, 2009 m.⁴ Tarybos kontrolės reglamentu, o 2011 m. – Komisijos įgyvendinimo taisyklėmis buvo patvirtintos pagrindinės BŽP kontrolės sistemos reformos.

06

Pagal Kontrolės reglamentą valstybės narės yra atsakingos už kontrolę ir privalo skirti tinkamus išteklius bei nustatyti būtinas struktūras, kad visoje gamybos grandinėje būtų galima atlikti kontrolę. Yra konkrečių žvejybos laivyno kontrolės, atitikties valdymo priemonėms, ataskaitų teikimo reikalavimų, patikrinimų ir sankcijų reikalavimų. Pagrindinės laivyno valdymo priemonės apima laivyno registrą (kuriame pateiktos visos žvejybos laivų charakteristikos, žvejybos licencijos, žvejybos leidimai ir t. t.) ir palydovines laivų buvimo vietos stebėjimo sistemas.

07

Laivų ataskaitų teikimo reikalavimai priklauso nuo laivų dydžio pradedant tuo, kad iki 10 m ilgio laivams netaikomi jokie ataskaitų teikimo reikalavimai iki elektroninių ataskaitų teikimo reikalavimų didesniems laivams (daugiau informacijos pateikta I priede). 2 paveiksle parodyta ES laivyno sudėtis.

• Iki 10 m ilgio žvejybos laivai neprivalo registruoti savo žvejybos veiklos;
• Laivai, kurių ilgis yra nuo 10 iki 12 metrų, privalo teikti popieriuje pateiktą informaciją apie sužvejotų ir iškrautų žuvų kiekį;
• Ilgesni nei 12 m laivai privalo teikti elektroninę informaciją apie savo sužvejotų ir iškrautų žuvų kiekį; Tačiau laivai, kurių ilgis yra nuo 12 iki 15 metrų, gali būti atleisti nuo elektroninių ataskaitų teikimo reikalavimų.

08

Kontrolės sistema turėtų būti sustiprinta priežiūros ir inspektavimo veikla. Neatitikties atveju Kontrolės reglamente nustatyta, kad valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudas. Kiekviena valstybės narė, remdamasi subsidiarumo principu, nusprendžia, kokias baudas taikyti. Nuo 2012 m. siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų taikomos teisingai, valstybės narės turi įgyvendinti baudos taškų sistemą žvejybos licencijų turėtojams ir žvejybos laivų kapitonams. Šie taškai skiriami rimtų galiojančių BŽP taikomų taisyklių pažeidimų atveju. Nustačius kelis sunkius nusikaltimus, dėl sukauptų taškų gali būti sustabdytas žvejybos licencijos galiojimas ir galiausiai jis gali būti atimtas, taipogi gali būti pripažintas netinkamumas finansuoti iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.

Komisijos ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros vaidmuo

09

Komisija prižiūri bendrą valstybių narių vykdomą BŽP įgyvendinimą. Ji iš valstybių narių gauna svarbius duomenimis, visų pirma susijusius su sužvejotų žuvų kiekiu, kvotų naudojimu, žvejybos pastangomis ir žvejybos laivyno pajėgumu. Komisija taip pat gali atlikti auditus ir patikrinimus bei dalyvauti atliekant nacionalinius patikrinimus.

10

Komisijai pastebėjus, kad nacionalinės institucijos neužtikrina tinkamo žuvininkystės taisyklių įgyvendinimo, ji pirmiausia stengiasi išspręsti problemas pasitelkdama konsultacijas. Ji gali uždrausti žvejybą, kol problema nebus išspręsta. Komisija taip pat gal sudaryti su nacionalinėmis institucijomis sutartą veiksmų planą situacijai pagerinti. Atitinkamai valstybei narei nesiimant tinkamų veiksmų, Komisija gali prieš ją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

11

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) padeda užtikrinti, kad BŽP taisyklės būtų taikomos veiksmingai ir vienodai vykdant operatyvinį valstybių narių kontrolės ir inspektavimo veiklos koordinavimą. EŽKA taip pat atsakinga už valstybių narių bendros kontrolės ir patikrinimų koordinavimą⁵. Tačiau audito metu šie konkretūs aspektai nebuvo analizuojami.

Audito apimtis ir audito metodas

12

Mes didžiausią dėmesį skyrėme žuvininkystės kontrolės reglamento pagrindinių reikalavimų tinkamumui ir tam, kaip juos įgyvendino mūsų aplankytos valstybės narės. Mes siekėme atsakyti į šį bendrą audito klausimą – „ar ES turi įdiegusi veiksmingą žuvininkystės kontrolės sistemą?“ Po to, pagrindinis audito klausimas buvo išskaidytas į šiuos tris konkrečius klausimus:

1. Ar valstybės narės turi patikimos informacijos apie savo laivyno charakteristikas? Siekdami į šį klausimą atsakyti mes nagrinėjome, kaip valstybės narės tikrino laivyno pajėgumo komponentus (išreikštus kW ir GT) ir tikrinome, ar jos atnaujindavo laivyno registrą.
2. Ar žuvininkystės valdymo priemonės tinkamai įgyvendinamos? Nagrinėdami šį konkretų klausimą mes tikrinome, kaip valstybės narės naudojo laivų stebėjimo sistemas ir kaip jos valdė žvejybos kvotas, žvejybos pastangų režimus ir technines priemones. Savo peržiūros metu mes dėmesį telkėme ne į konkrečią žuvininkystės sritį, o nagrinėjome bendras problemas.
3. Ar žuvininkystės valdymui būtini duomenys išsamūs ir patikimi? Siekdami atsakyti į šį konkretų klausimą, mes nagrinėjome, kaip valstybės narės užtikrino, kad sužvejotų žuvų kiekio duomenys ir jų iškrovimo deklaracijos būtų visapusiškos, nuoseklios ir patvirtintos. Mes tikrinome, kaip valstybės narės dalijosi valdymo informacija, ypač tuomet, kai su vienos valstybės narės⁶ vėliava plaukiojantys laivai žvejojo kitos valstybės narės vandenyse. Mes taip pat nagrinėjome, kaip Komisija konsolidavo valstybių narių duomenis.
4. Ar patikrinimai ir sankcijos tinkamai planuojami, atliekami ir taikomi? Mes nagrinėjome, kaip valstybės narės planavo ir atliko žvejybos patikrinimus bei teikė apie juos ataskaitas. Mes taip pat nagrinėjome, ar valstybės narės ėmėsi tolesnių su patikrinimais susijusių veiksmų taikydamos veiksmingas sankcijas. Tam, kad tai pasiektume, mes visų pirma svarstėme, ar sankcijos yra atgrasančios ir tikrinome, kaip baudos taškų sistema buvo įgyvendinama praktiškai.

13

Auditą atlikome 2016 m. balandžio–spalio mėn. Auditas apėmė vizitus į Europos Komisiją ir keturias valstybes nares (Ispaniją, Prancūziją, Italiją ir JK) (didžiausią dėmesį skiriant Škotijai⁷)). Šios valstybės narės buvo pasirinktos, kadangi joms teko daugiau kaip pusė ES laivyno pajėgumų ir beveik pusė ES sužvejotų žuvų kiekio ir kadangi jų laivynai vykdė aktyvią veiklą Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje, kuriuose buvo reikšmingų su žuvininkyste ir laivyno valdymo priemonėmis susijusių skirtumų.

Pastabos

Registre turima informacija apie laivyno charakteristikas ne visada būdavo tiksli ir patikrinta

14

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį žuvų ištekliams, BŽP valstybėms narėms nustato privalomas laivyno pajėgumo viršutines ribas ir konkrečių žuvų išteklių arba žvejybos plotų valdymo priemones. Siekdamos užtikrinti atitiktį viršutinei pajėgumų ribai ir taikomoms valdymo priemonėms, valstybės narės reikalauja teikti patikimą naujausią informaciją apie savo žvejybos laivų pajėgumus ir technines charakteristikas. Todėl mes nagrinėjome, kaip valstybės narės tikrino savo laivų kilovatus (kW) ir bendrą talpą (GT) ir stebėjo savo laivyno registro patikimumą.

Žvejybos pajėgumų patikros buvo neišsamios

15

Pagal Kontrolės reglamentą valstybės narės privalo tikrinti atitiktį savo leidžiamoms pajėgumų viršutinėms riboms, išreikštoms kilovatais ir bendrąja talpa, kurios įgyvendinant BŽP naudojamos kaip laivo gebėjimo gaudyti žuvį rodikliai. Laivų leidžiama pajėgumų viršutinė riba registruojama laivyno registre.

16

Tačiau nors tai ir numatyta Kontrolės reglamente, kol kas išsamių laivynų bendrosios talpos reglamentavimo taisyklių nėra priimta. Todėl valstybės narės neatliko visų savo laivų matavimų. Tačiau Kontrolės reglamente numatytos variklio galios tikrinimo procedūros. Jame reikalaujama, kad valstybės narės nuo 2012 m. sausio mėn. atliktų rizikos analizę ir sudarytų reprezentatyvią imtį, vėliau jos turi atlikti nuodugnią dokumentų patikrą, nors reglamente nenustatytas reikalaujamas patikrų dažnumas. Jei patikros rezultatai rodo, kad laivo duomenys gali būti netikslūs, variklio galia turi būti patikrinta fiziškai⁸. Nors atliekant fizines patikras reikia didelių išteklių, jos sudaro galimybę nustatyti bet kokius variklio galios pokyčius atidavus laivą ir jo variklį eksploatuoti. Kaip nurodyta Komisijos 2016 m. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl valstybių narių pastangų 2014 m. pasiekti tvarią žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą⁹, 17 iš 23 Europos pakrantės šalių iki 2015 m. pabaigos buvo patvirtinusios variklio galiai tikrinti skirtus atrankos planus.

17

Iš keturių mūsų aplankytų šalių tik Ispanija ir JK (Škotija) buvo atlikusios šią patikrą remdamosi atrankos planu, kaip ir yra reikalaujama. Išsami informacija pateikta 3 langelyje.

18

Prancūzija buvo užbaigusi rengti rizikos analizę ir buvo pradėjusi vykdyti su variklio galia susijusias dokumentų patikras. Mūsų audito metu nebuvo galimybės susipažinti su rezultatais. Remiantis audito metu gauta informacija, Italija šio proceso nebuvo pradėjusi vykdyti.

19

Kaip nurodyta Komisijos 2016 m. ataskaitoje dėl laivyno pajėgumų, visos pakrantės valstybės narės laikėsi savo laivyno pajėgumų viršutinių ribų (žr. 3 paveikslą). Tačiau šešios valstybės (Bulgarija, Graikija, Kroatija, Italija, Rumunija ir Slovėnija) naudojo beveik 95 % kilovatais išreikštų viršutinių pajėgumo ribų, taigi joms buvo kilusi didesnė viršutinių ribų viršijimo rizika. 2015 m. pabaigoje tik Kroatija ir Bulgarija buvo patvirtinusios atrankos planus, skirtus variklio galiai patikrinti.

20

Nors Ispanijos institucijų patikros (žr. 3 langelį) negali būti ekstrapoliuojamos į likusią laivyno dalį, jos atskleidžia sistemingo požiūrio į variklio galios fizinį patikrinimą svarbą, ypač prie pajėgumų viršutinių ribų artėjančių valstybių narių atžvilgiu.

Informacija nacionaliniuose laivynų registruose ne visada tiksli

21

Kiekviena valstybė narė tvarko nacionalinį registrą, t. y. duomenų bazę, kurioje pagal ES teisės aktus turi būti registruojami visi su tos valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai. Europos Komisija tvarko ES laivyno registrą, į kurį įtraukta svarbi su laivais susijusi informacija, kurią valstybės narės reguliariai teikia iš savo nacionalinių registrų. Ji apima tokią informaciją kaip laivo pavadinimas ir registracijos numeris, pagrindiniai ir pagalbiniai žvejybos įrankiai, bendras ilgis, bendra talpa (GT) ir variklio galia (kW).

22

Žvejybos laivyno registras yra esminė BŽP priemonė. Ji leidžia stebėti, ar laikomasi žvejybos laivyno pajėgumų viršutinių ribų ir teikia pagrindinius duomenis apie valdymo priemones, kaip antai žvejybos įrankių apribojimus, laivų ataskaitų teikimo prievoles ir laivų stebėjimo sistemą.

23

Mes patikrinome nacionalinių registrų tikslumą ir nustatėme daug registro ir pirminių dokumentų neatitikimų laivų imtyje¹⁰ trijose iš keturių valstybių narių (žr. 4 langelį). Dėl nepatikimos registro informacijos sumažėja ES registro, kaip esminės BŽP valdymo priemonės, patikimumas.

24

Valstybės narės privalo kas tris mėnesius atnaujinti ES registrą, atlikdamos papildomus atnaujinimus atsiradus reikšmingam pokyčiui. Mes, remdamiesi nacionalinių registrų ir ES registro duomenų palyginimu 2015 m. pabaigoje, nustatėme, kad ES registras buvo iš esmės atnaujintas ir atspindėjo informaciją nacionaliniuose registruose, išskyrus Italiją, kuri buvo vienintelė išimtis lyginant su kitomis aplankytomis valstybėmis narėmis.

Žuvininkystės valdymo priemonės buvo teisingai įgyvendinamos, tačiau buvo reikšmingų mažų laivų kontrolės reikalavimų trūkumų

25

Žvejybos veiklos stebėjimas – tai esminė bet kokios žuvininkystės tausumo politikos dalis, leidžianti surinkti informaciją, kuri yra naudojama padedant rengti ir vertinti tinkamas žuvininkystės valdymo priemones¹¹. Šio stebėjimo kokybė darys poveikį valdymo priemonių veiksmingumui.

26

BŽP apima žuvininkystės valdymo priemonių paketą (žr. 3 dalį ir 2 langelį), įskaitant kvotas, žvejybos pastangų apribojimus ir konkretiems žvejybos plotams taikomas technines priemones. Valstybės narės taip pat privalo įgyvendinti ir stebėti nacionaline ir tarptautine teise nustatytas žuvininkystės valdymo priemones (įskaitant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rezoliucijas) ir užtikrinti, kad ES vandenyse žvejojantys tiek ES, tiek užsienio laivai laikytųsi taikomų taisyklių ir apribojimų.

Laivų stebėjimo sistemos teikia efektyvią stebėjimo informaciją, tačiau į ją neįtraukta didelė žvejybos laivyno dalis

27

Kontrolės reglamente reikalaujama, kad valstybės narės turėtų žvejybos stebėjimo centrą (ŽSC), kad būtų galima automatiškai tvarkyti Laivų stebėjimo sistemoje (LSS) registruojamus su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų perduotus duomenis. Duomenys apie laivo atpažintį, buvimo vietą, datą, laiką, kursą ir greitį yra perduodami laivuose įrengtais palydoviniais sekimo įrenginiais (žr. 4 paveikslą). Tai suteikia labai efektyvios informacijos realiuoju laiku, skirtos žvejybos veiklos stebėjimui ir patikrinimų planavimui. Pavyzdžiui, ŽSC, naudodamas laivo perduodamą informaciją apie savo greitį ir buvimo vietą, gali nustatyti, ar žvejybos laivas žvejoja apribojimų zonoje. Tuomet jis gali patikrinti, ar laivas turi reikiamą leidimą arba žvejybos veiklai tame plote leidžiamas charakteristikas.

28

Aplankytose valstybėse narėse LSS sistemos buvo iš esmės teisingai naudojamos planuojant patikrinimus ir stebint su sistema susijusią laivų žvejybos veiklą. Tačiau Italijoje, kitaip nei kitose aplankytose šalyse, sistema negeneravo automatinių įspėjimų, žvejybos laivams įplaukus į plotus, kuriuose žvejyba ribojama, siekiant institucijoms sudaryti galimybes patikrinti, ar laivas turėjo leidimą žvejoti. Valstybės narės kartais nustato griežtesnes sąlygas nei tos, kurios yra būtinos pagal Kontrolės reglamentą. Pavyzdžiui, tam, kad būtų geriau tikrinama laivo veikla pagal nacionalinį Viduržemio jūros valdymo planą¹², Ispanija reikalavo, kad visi gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai¹³ ir traleriai¹⁴, nepaisant jų dydžio, būtų susieti su LSS. Be to, kai kurios regioninės institucijos Ispanijoje reikalavo, kad visuose laivuose, žvejojančiuose tam tikrose saugomose zonose, būtų įrengtos paprastesnės (ne LSS) buvimo vietos nustatymo sistemos.

29

Kontrolės reglamente reikalaujama, kad LSS įranga būtų įrengta visuose žvejybos laivuose, kurių ilgis bent 12 metrų. Valstybės narės gali nuo šio reikalavimo atleisti mažesnio nei 15 metrų ilgio žvejybos laivus, jei jie žvejoja tik savo vėliavos valstybės narės vandenyse arba kurie jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, skaičiuojant trukmę nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.

30

Išanalizavę informaciją ES laivyno registre, nustatėme, kad 2 % laivų, ilgesnių nei 15 metrų ir kuriems leidžiama žvejoti, neturėjo LSS, o tai prieštarauja Kontrolės reglamento reikalavimams. Komisija buvo aptikusi šį pažeidimą, tačiau jis audito metu ištaisytas nebuvo.

31

Dėl ribotų Kontrolės reglamento reikalavimų 2015 m. gruodžio 31 d. 89 % į ES registrą įtrauktų ES žvejybos laivų neturėjo juose įrengtos LSS įrangos (žr. 5 paveikslą). Iš jų 95 % sudarė iki 12 m ilgio žvejybos laivai, kurie pagal Kontrolės reglamentą neprivalo turėti LSS. Daugumą nuo 12 iki 15 metrų ilgio laivų (79 %) valstybės narės atleido nuo prievolės turėti LSS. Mes pripažįstame poreikį mažų laivų veiklos vykdytojams neužkrauti per didelės naštos, nustatant reikalavimą įdiegti brangias ir sudėtingas buvimo vietos nustatymo sistemas. Tačiau tai, kad didelėje žvejybos laivyno dalyje nėra įrengta LSS, yra reikšmingas žuvininkystės valdymo sistemos trūkumas, kadangi:

• tuomet, kai laivuose neįrengta LSS (ar kitos nuotolinės laivų buvimo vietos, kurso ir greičio nustatymo sistemos), laivai, įplaukiantys į plotus, kuriose žvejyba yra apribota, arba žvejojantys neleistinu laiku, gali būti aptikti vykdant priežiūrą iš oro ar jūros (naudojant patruliavimo laivus). Plotai, kuriuose žvejyba ribojama, ir žvejybos draudimo laikotarpiai yra svarbios techninės išteklių atkūrimo priemonės;
• nuo 12 iki 15 metrų ilgio laivai gali būti atleisti nuo reikalavimo įrengti LSS ir teikti elektronines deklaracijas, jei jie jūroje būna mažiau nei 24 valandas arba žvejoja tik teritoriniuose vandenyse. Tačiau nesant LSS, nelengva patikrinti sąlygų vykdymą, nebent uostų direkcijos reikalautų laivus informuoti jas, jiems įplaukiant ir išplaukiant iš uosto, kaip tai yra Italijos atveju;
• laivai, kuriems leidžiama žvejoti pagal žvejybos pastangų režimą, gali būti veiksmingai patikrinti tik tuo atveju, jei juose įrengta LSS, nebent jie gan greitai teiktų kitokią informaciją (elektroninius ar popierinius žvejybos žurnalus¹⁵ arba pardavimo pažymas, nurodant laiką ir žvejybos plotą), tačiau dažnai taip nėra (žr. 5 langelį);
• veiklos duomenys negali būti kryžmiškai patikrinti (tikrinant sugautas žuvų rūšis ir kiekius su žūklės plotu, apie kurį pranešama per LSS). Tai taip trukdo atlikti automatinę kvotų naudojimo kontrolę.

32

Laivai, kuriuose neįrengta LSS, paprastai yra trumpesni nei 15 metrų. Nors atskirai jie galbūt ir nesugaus didelio žuvų kiekio, jų bendras kai kuriuose žvejybos plotuose sužvejojamų žuvų kiekis ir ypač jų poveikis kai kurioms žuvų rūšims gali būti reikšmingas. Tai itin pasakytina apie Viduržemio jūros baseiną, kur daugumos laivų ilgis buvo mažesnis nei 15 metrų ir kur išteklių būklė buvo labai rimta (žr. 1 paveikslq).

Bendri leidžiami sužvejoti kiekiai, kvotos ir žvejybos pastangų režimai apskritai buvo gerai valdomi, tačiau kartais būdavo sudėtinga stebėti techninių išsaugojimo priemonių vykdymą

33

Kaip apibūdinta įvade (3 dalyje ir 2 langelyje), ES žuvininkystės išteklių valdymas daugiausia grindžiamas bendrais leidžiamais sužvejoti kiekiais (BLSK) arba žvejybos galimybėmis, nustatomomis tiems patiems ištekliams, kuriuos tuomet pasidalija ES šalys nacionalinių kvotų, žvejybos pastangų režimų ir techninių priemonių forma. II priede pateikta daugiau informacijos apie tai, kaip mūsų aplankytos valstybės narės įgyvendino kvotų ir žvejybos pastangų režimus. Pagal BŽP reikalaujama, kad valstybės narės skirstytų nacionalines kvotas remdamosi skaidriais ir objektyviais kriterijais. Taikant šiuos kriterijus galima atsižvelgti į žvejybos poveikį aplinkai (pavyzdžiui, žvejybos įrankių tipą arba laivų naudojamą techniką), atitikties istoriją, indėlį vietos ekonomikai ir istorinius sužvejojamų žuvų kiekio lygius.

34

Valstybės narės naudojo skirtingą praktiką, apie kurią ne būdavo visapusiškai pranešama Komisijai. Kai kurios valstybės narės žvejybos laivams kvotas skyrė tiesiogiai, o kai kurios jų kvotas valdyti leido gamintojų organizacijoms. Pastaruoju atveju valstybė narė ne visada žinojo, kokie kriterijai buvo naudojami skirstant kvotas arba kokios sumos buvo skirtos kiekvienam naudos gavėjui. Taip buvo Škotijoje ir Prancūzijoje daugelio žuvų rūšių atveju. Dėl šio skaidrumo trūkumo valstybėms narėms sudėtinga sužinoti, kokie yra faktiniai žvejybos galimybių gavėjai, jų žvejybos įrankiai ir charakteristikos, taigi, pavyzdžiui, įvertinti bet kokį galimą neigiamą poveikį aplinkai ir vietos ekonomikai bei prireikus imtis būtinų taisomųjų priemonių. Be to, dėl kvotų paskirstymo skaidrumo trūkumo padidėja rizika, kad pirmenybė bus teikiama konkretiems tam tikrų ekonominės veiklos vykdytojų interesams kitų sąskaita.

35

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad kvotos nebūtų viršytos. Išnaudojus turimą konkrečiai rūšiai skirtą kvotą, valstybė narė turi uždrausti žvejybą ir informuoti apie tai Komisiją. Komisija suteikia galimybę valstybėms narėms naudotis informacijos mainų sistema, kuri taip pat leidžia joms valdyti kvotas ir tarpusavyje perskirstyti ribines vertes. Metų pabaigoje Komisija lygina paskirstymą (įskaitant iš kitų valstybių narių gautus perskirstymus) ir valstybės narės panaudotas kvotas. Jei su viena ar daugiau žuvų rūšių susijusios panaudotos kvotos viršija paskirtas kvotas, su šiomis rūšimis susijusios kvotos išskaičiuojamos iš sekančių metų atitinkamai valstybei skirtų kvotų.

36

Mes išnagrinėjome įdiegtą kvotų panaudojimo stebėjimo sistemą keturiose aplankytose valstybėse narėse. Mes nustatėme, kad kvotų naudojimas buvo griežtai stebimas taikant specialias procedūras, kurios pareikalavo didelių valstybių narių administracinių pastangų (žr. II priedą). Žuvų rūšių, kurioms taikomos kvotos, atveju šios procedūros atsvertų bendro duomenų apie sužvejotą kiekį valdymo sityje nustatytus trūkumus (žr. 42–71 dalis). Mes palyginome Komisijai skirtas valstybių narių deklaracijas dėl kvotų panaudojimo 2015 m. su valstybių narių pateiktais duomenimis apie sužvejotą kiekį (Ispanijos, Italijos ir JK atveju naudodami su atskirais laivais susijusius duomenis). Reikšmingų trūkumų nenustatėme.

37

Valstybės narės valdė nustatytas žvejybos pastangų režimų ribines vertes (žr. 2 langelį), suteikdamos žvejybos leidimus laivams, kurie atitiko būtinas sąlygas (pavyzdžiui, susijusias su laivų charakteristikomis arba žvejybos įrankiais). Maksimalus žvejybos veiklos dienų skaičius buvo nustatytas atsižvelgiant į bendrus laivų, kuriems išduotas leidimas, pajėgumus. Valstybės narės, siekdamos stebėti šių žvejybos pastangų panaudojimą, paprastai apskaičiuodavo laivų jūroje praleistų dienų skaičių rankiniu būdu. Šią informaciją kartais būdavo sudėtinga gauti, jei laivuose nebūdavo įrengta LSS ir valstybėms narėms tuomet reikėdavo remtis kita informacija, leidžiančia joms nustatyti arba apskaičiuoti šią trukmę (žvejybos žurnalais, pardavimo pažymomis). Valstybės narės, apskaičiuodamos dienas, praleistas jūroje, naudojo skirtingus metodus¹⁶. Kuomet režimas taikomas skirtingoms valstybėms narėms, tai gali nulemti faktinio laiko, kurį kiekviena valstybės narė skiria laivams žvejybos veiklai vykdyti, skirtumus ir konsoliduotų pastangų panaudojimo netikslumus.

38

Šiuo metu yra daugiau nei 30 reglamentų, kuriuose nurodomos techninės žvejybos priemonės (žr. 2 langelį), taikomos tiek ES, tiek ne ES vandenims, kuriuose ES laivai vykdo savo veiklą. 2016 m. kovo mėn. Komisija pateikė reglamento pasiūlymą dėl techninių priemonių, akcentuojant regionalizavimą ir supaprastinimą¹⁷.

39

Techninės priemonės yra ypač svarbios Viduržemio jūroje, kur, kitaip nei Atlanto vandenyne, žuvininkystės valdymo sistema nėra pagrįsta kvotomis, o žuvų ištekliai nėra geros aplinkosauginės būklės (žr. 1 paveikslą). Pasak Komisijos¹⁸, vertinama, kad 95 % Viduržemio jūros žuvų išteklių yra pereikvojama.

40

Mes nustatėme, kad žvejams buvo sudėtinga taikyti technines priemones, o inspektoriams – juos kontroliuoti, kadangi tiek daug jų yra taikoma Viduržemio jūroje¹⁹. Tai patvirtino suinteresuotieji subjektai²⁰, su kuriais mes kalbėjomės. Be to, dauguma Viduržemio jūroje veiklą vykdančių žvejybos laivų buvo maži²¹, todėl jiems netaikoma laivų stebėjimo sistema ir elektroninės komunikacijų sistemos. Tai – dar vienas veiksnys, trukdantis vykdyti žuvininkystės valdymą, apribojant laivyno veiklos ir sužvejotų žuvų kiekio kontroliavimo galimybes.

41

Mes nustatėme, kad visų pirma Ispanijoje ir Prancūzijoje profesinės žuvininkystės organizacijos reikalavo, kad jų nariai laikytųsi papildomų techninių ir kontrolės priemonių be tų, kurios yra privalomos pagal ES reglamentavimo sistemą (pavyzdžiui, papildomi sustabdymo atvejai valdžios institucijų nenustatytais laikotarpiais, didesni minimalūs sužvejoto kiekio dydžiai, LSS prievolės mažesniems laivams, papildoma tarpusavio kontrolė). Šios priemonės buvo labiau pritaikytos atitinkamų regionų specifikai, todėl žvejams buvo paprasčiau jas suprasti ir taikyti. Yra galimybių pasinaudoti šiuo sąmoningumu ir įsipareigojimais regionų lygmeniu, ypač atsižvelgiant į būsimą regioninį sprendimų priėmimo procesą (žr. 38 dalį).

Pagal Kontrolės reglamentą surinkti žuvininkystės duomenys buvo neišsamūs ir nepatikimi

42

Siekiant įgyvendinti tausaus žuvų išteklių naudojimo tikslą, turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp esamų žuvų išteklių lygių ir žvejybos intensyvumo. Patikimi ir išsamūs duomenys apie sužvejotų žuvų kiekį yra labai svarbūs tiek siekiant moksliškai įvertinti žuvų išteklius, tiek imantis tinkamų valdymo priemonių siekiant išsaugoti ar atkurti išteklius. Patvirtinus priemones, jos turi būti taikomos teisingai, o laivyno veikla turi būti kontroliuojama.

43

Kontrolės reglamente reikalaujama, kad visi laivai, kurių bendras ilgis 10 metrų ar daugiau, teiktų dokumentų rinkinį elektroniniu būdu (per elektroninę duomenų perdavimo sistemą (EDPS²²)) arba popieriuje. Tai apima žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir pardavimo pažymas, susijusias su nustatytą ribą viršijančiais kiekiais. Kontrolės reglamento nuostatos ir kiekvienos audituotos valstybės narės naudojamos procedūros pateiktos I priede.

44

Kontrolės reglamente reikalaujama, kad valstybės narės atliktų kryžmines patikras siekiant užtikrinti, kad jų duomenys būtų pakankamos kokybės. Kryžminės patikros apima LSS duomenis, duomenis apie žvejybos veiklą, pardavimų informaciją, išsamią informaciją apie žvejybos leidimus ir licencijas bei inspektavimo ataskaitos duomenis.

45

Valstybių narių pagal Kontrolės reglamentą pateikta informacija apie žvejybos veiklą (iškrovimus, sužvejotus žuvų kiekius ir pastangas) taip pat naudojama kitais tikslais. Tai pagrindinis informacijos šaltinis siekiant įvykdyti valstybių narių prievolę teikti statistinius duomenis apie iškrovimus vadovaujantis teisės aktais²³. Tai vienas šaltinių pagal Duomenų rinkimo sistemą (žr. III priedą), kuri buvo sukurta siekiant paremti mokslinių rekomendacijų teikimą pagal BŽP.

46

Mes išanalizavome svarbių Komisijos iš šių šaltinių gautų duomenų apie sužvejotus žuvų kiekius patikimumą:

• žvejybos žurnalus arba tolygius dokumentus, naudojamus registruoti sužvejotus žuvų kiekius;
• iškrovimo deklaracijas, registruojančias faktinius iškrautus kiekius; ir
• pardavimo pažymas, registruojančias pirmam pirkėjui parduotus kiekius.

Valstybių narių mažų laivų duomenys apie sužvejotus žuvų kiekius nenaudojant elektroninių deklaracijų buvo neišsamūs ir kartas neteisingi

47

Patikimi ir išsamūs duomenys apie žvejybos veiklą yra nepaprastai svarbūs norint veiksmingai valdyti žuvininkystę. Siekiant duomenis konsoliduoti ir naudoti ES lygmeniu, jie turi būti palyginami visose valstybėse narėse ir teikiami laiku.

48

Kontrolės reglamentas neįpareigoja iki 10 metrų ilgio laivų teikti duomenų apie sužvejotus žuvų kiekius ir iškrovimus. Valstybės narės, remdamosi atrankos planais arba reikalaudamos, kad šie laivai pateiktų pardavimo pažymas arba mėnesines savo sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas, privalo stebėti šių laivų veiklą tam, kad užtikrintų jų atitiktį BŽP taisyklėms. Be to, valstybės narės gali įpareigoti šių laivų kapitonus vesti žvejybos žurnalą.

49

Mes nustatėme, kad Prancūzija ir Škotija reikalavo, jog iki 10 metrų ilgio laivai pildytų supaprastintą žvejybos žurnalo formą. Ispanijoje visi pardavimai turėjo būti vykdomi per aukcionų centrą ir buvo galima naudotis pardavimo pažymomis.

50

Italija nerinko iki 10 metrų ilgio laivų sužvejotų žuvų kiekio ar jų iškrovimo duomenų. Be to, šiems laivams buvo leidžiama tiesiogiai vartotojui parduoti prekes remiantis Kontrolės reglamentu (žr. I priedą) be jokios prievolės deklaruoti pardavimus. Tačiau, priešingai Kontrolės reglamento reikalavimams, Italija nebuvo įgyvendinusi atrankos plano šios laivų kategorijos žuvininkystės veiklos duomenims rinkti. Užuot tai dariusi, Italija naudojo kitiems tikslams surinktą informaciją²⁴, taikydama skirtingus nei Kontrolės reglamente nurodyti duomenų rinkimo metodus ir tikslus, neparemtus rizikos analize ir gautus praėjus keliems mėnesiams po žvejybos veiklos įvykdymo.

51

Laivų aplankytose valstybėse narėse²⁵, naudojančių popierines ir elektronines duomenų deklaracijas, procentinė dalis iliustruojama 6 paveiksle. Tai rodo, kad santykinai mažai laivų naudojo elektronines deklaracijas. Ispanijoje ir Italijoje dauguma nuo 12 iki 15 metrų ilgio (atitinkamai 85 % ir 90 % laivų) buvo atleisti nuo reikalavimo teikti elektronines deklaracijas.

52

Dėl savo pobūdžio popierinės deklaracijos padidina riziką, kad valstybių narių sužvejotų žuvų kiekio duomenų bazėse bus užregistruota klaidų. Todėl mes patikrinome popierinių sužvejotų žuvų kiekio ir jų iškrovimo deklaracijų imtį, lygindami ją su valstybių narių sužvejotų žuvų kiekio duomenų bazės įrašais. Mes taip pat patikrinome, ar laivyno registre laivai buvo užregistruoti kaip aktyvūs.

53

Atlikus audito darbą paaiškėjo, kad informacija buvo neišsami, kad buvo duomenų užrašymo klaidų ir kad kai kuriais atvejais sužvejotų žuvų kiekiai buvo registruojami tiems laivams, kurie laivyno registruose buvo nurodyti kaip neaktyvūs. 5 langelyje parodyti pagrindiniai mūsų nustatyti trūkumai.

54

Sužvejotų žuvų kiekio duomenys yra svarbus informacijos, skirtos rengti mokslines analizes ir konsultacijas²⁷ ir įvertinti neigiamą poveikį žuvų ištekliams, šaltinis. Šios informacijos patikimumą mažina sužvejotų žuvų kiekio duomenų, susijusių su iki 10 metrų ilgio laivais, trūkumai ir trūkumai, nustatyti tvarkant popierines sužvejotų žuvų kiekio deklaracijas. Komisija pati pabrėžė²⁸ tikslaus sužvejotų žuvų kiekio poreikį ir akcentavo tokios informacijos trūkumo svarbą mažiems laivams, kuriems netaikomi ataskaitų apie sužvejotų žuvų kiekį teikimo reikalavimai.

Pardavimų duomenys nebuvo pakankamai išsamūs arba neatitiko iškrovimo deklaracijų

55

Kontrolės reglamentas įpareigoja valstybes nares kryžmiškai tikrinti su žvejybos veikla susijusią informaciją (kaip antai informaciją apie sužvejotus žuvų kiekius, jų iškrovimą ir pardavimo pažymas). Šios priemonės turėtų pagerinti sužvejotų žuvų kiekio duomenų patikimumą.

56

Mes kryžmiškai patikrinome laivų imties iškrovimo deklaracijas ir pardavimo pažymas (žr. 11 išnašą). Mes nustatėme, kad pardavimo pažymos ne visuomet buvo prieinamos ir kad buvo reikšmingų nepaaiškinamų skirtumų tarp iškrovimo deklaracijų ir kiekių, kurie buvo užregistruoti kaip parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės vėliau naudoja šiuos informacijos šaltinius tvirtindamos duomenis, mūsų imtyje nustatytų trūkumų mastas rodo, kad dar yra ką tobulinti. Išsami informacija pateikta 6 langelyje.

Valstybių narių apsikeitimo informacija sistema buvo neveiksminga

57

Kontrolės reglamente numatytas dalijimasis informacija tarp valstybių narių, o tai yra svarbu siekiant išnagrinėti dažnus laivų žvejojimo, žuvų iškrovimo ir savo sužvejotų žuvų kiekių pardavimo ne savo, o kitose valstybėse narėse, atvejus. Komisija valstybėms narėms sukūrė šiems mainams skirtą interneto platformą, tačiau šio tipo informacijos dalijimosi tarp valstybių narių neprižiūri.

58

Audituotose valstybėse narėse mes kryžmiškai patikrinome su vienos valstybės narės laivais susijusius iškrovimo duomenis su duomenimis kitose audite dalyvavusiose valstybėse narėse. Mes nustatėme, kad Prancūzija buvo klaidingai deklaravusi Ispanijos laivų JK iškrautus ir Prancūzijoje parduotus sužvejotų žuvų kiekius kaip „iškrautus Prancūzijoje“. Mes taip pat pastebėjome, kad Italija nebuvo deklaravusi jokių Ispanijos laivų savo uostuose 2015 m. iškrautų sužvejotų žuvų kiekių kaip „iškrautų Italijoje“. Tačiau Ispanija buvo persiuntusi savo žvejybos laivų pranešimus apie iškrovimą Italijos institucijoms, kurios tokiu būdu turėjo žinoti apie Ispanijos laivų iškrautus sužvejotų žuvų kiekius.

59

Komisija žino, kad valstybių narių informacijos mainų sistemos yra nepatikimos ir dėl to atsiranda duomenų perdavimo klaidų. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad valstybių narių vidinis duomenų saugojimo ir perdavimo sistemų organizavimas dažnai yra sudėtingas, o IT sistemos dažnai nesuderinamos su kitų valstybių narių sistemomis ir atskirose valstybėse narėse.

60

Škotijos inspektoriai naudojo kitą internetinę dalijimosi dokumentais sistema, siekdami sudaryti galimybę susipažinti su laivų, plaukiojančių su kitų valstybių narių vėliava, sužvejotų žuvų kiekių ir iškrautų jų uostuose transportavimo dokumentais. Už Škotijos ribų išvežus sužvejotų žuvų kiekius, tai leido paskirties valstybei narei tikrinti prekes vežančius sunkvežimius, jei ji manė, kad tai yra būtina, ir kryžmiškai patikrinti informaciją su kitais duomenimis. Nors tai teigiamas bendradarbiavimo pavyzdys, tai taip pat reiškė, kad duomenų mainai ir informacija apie esamas platformas galėjo būti veiksmingesni

Buvo duomenų tvirtinimo sistemų ir procesų trūkumų

61

Užtikrinusi, kad būtini duomenys būtų įvesti laikantis Kontrolės reglamento, kiekviena valstybė narė turi įdiegti savo pačios duomenų tvirtinimo sistemą, nustatyti neatitikimus, klaidas ir trūkstamus duomenis.

62

Mes nagrinėjome, ar aplankytos valstybės narės buvo įgyvendinusios tinkamas tvirtinimo sistemas. Pagrindiniai tvirtinimo trūkumai buvo susiję su nepatikimais tvirtinimo algoritmais ir skirtingų informacijos šaltinių ir duomenų bazių kryžminių patikrų trūkumu. Jie aptariami 7 langelyje.

63

Kai kurios aplankytos valstybės narės ne tik įvykdė Kontrolės reglamento reikalavimus, bet ir atliko papildomas duomenų patikras, siekdamos dar labiau pagerinti jų kokybę:

1. kryžminį laivo atpažinties numerio sutikrinimą su numeriu registre, siekiant įsitikinti, ar laivas buvo aktyvus. Italijoje, vienintelėje šalyje, kurioje mes nustatėme, kad ši patikra nebuvo atlikta, laivai, kurie daugiau nebuvo registruojami laivyno registre, deklaravo sužvejotų žuvų kiekius (žr. 5 langelį).
2. patikrą siekiant patikrinti, ar sužvejotų žuvų kiekio ir iškrovimo deklaracijose buvo nurodyti žvejybos plotai. Italijoje, vienintelėje šalyje, kur mes nustatėme, kad tokia patikra nebuvo atlikta, mes nustatėme, kad 2015 m. nenurodant žvejybos plotų iš viso kaip iškrautos buvo deklaruotos 50 576 tonos žuvies, o nenurodant žvejybos plotų kaip sužvejotų žuvų kiekiai buvo deklaruotos 2 774 tonos žuvies.
3. patikrą, kad buvo laikomasi sužvejotų žuvų kieko ir iškrovimo deklaracijų 10 % leistino nuokrypio²⁹ pagal rūšis. Iš keturių audito metu aplankytų šalių tik Škotija buvo įdiegusi šią automatinę palyginimo sistemą.

64

Nepaisant valstybių narių pastangų, audito metu trys iš keturių aplankytų valstybių narių nesilaikė visų reikalavimų. Ypač Prancūzija ir Italija dar turėjo padaryti didelę pažangą.

Komisija iš valstybių narių negavo išsamių patvirtintų duomenų rinkinių

65

Kontrolės reglamente reikalaujama, kad kiekviena vėliavos valstybė narė Komisijai elektroniniu būdu iki sekančio mėnesio 15 d. praneštų apibendrintus sužvejotų žuvų kiekio duomenis apie žuvų išteklius arba išteklių grupes, kurioms taikomi BLSK ir kvotos. Valstybės narės be tų kiekių, apie kuriuos turi būti pranešama kas mėnesį, kas ketvirtį taip pat turi informuoti Komisiją apie apibendrintus žuvų išteklių kiekius. Ši informacija yra pagrindinis Komisijos duomenų apie kvotų naudojimą ir ES laivyno žvejybos veiklą šaltinis. Komisija šiuos duomenis perduoda regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms. Todėl svarbu, kad duomenys būtų patikimi, jog būtų galima priimti teisingą žuvininkystės valdymo sprendimą.

66

Valstybės narės taip pat praneša informaciją apie sužvejotą žuvų kiekį Eurostatui, kuris lygina ES skirtą žuvininkystės statistiką.

67

Mes kryžmiškai sutikrinome apibendrintus su keturiomis aplankytomis šalimis susijusius Komisijos (DG MARE ir Eurostato) turimus duomenis apie sužvejotą žuvų kiekį su tiesiogiai nacionalinių institucijų pateiktais duomenimis. Mes nustatėme reikšmingų skirtumų, kurie išsamiau aptariami 1 lentelėje.

1 lentelė

Valstybių narių, DG MARE ir Eurostato duomenų skirtumai

Sužvejotų žuvų kiekis pagal valstybę narę (1000 tonų)	Duomenų šaltinis	2013	2014	2015
Ispanija	Valstybių narių duomenys	878	910	870
	DG MARE	483	942	926
	Eurostatas	904	1 237	902
	DG MARE lyginant su VN	-45 %	3 %	6 %
	DG MARE lyginant su Eurostatu	-47 %	-24 %	3 %
Prancūzija	Valstybių narių duomenys	542	537	477
	DG MARE	574	536	436
	Eurostatas	529	544	497
	DG MARE lyginant su VN	6 %	0 %	-8 %
	DG MARE lyginant su Eurostatu	9 %	-1 %	-12 %
Italija	Valstybių narių duomenys	76	76	80
	DG MARE	38	28	23
	Eurostatas	173	177	191
	DG MARE lyginant su VN	-50 %	-63 %	-72 %
	DG MARE lyginant su Eurostatu	-78 %	-84 %	-88 %
Jungtinė Karalystė	Valstybių narių duomenys	628	759	708
	DG MARE	911	752	707
	Eurostatas	618	752	702
	DG MARE lyginant su VN	45 %	-1 %	0 %
	DG MARE lyginant su Eurostatu	47 %	0 %	1 %

Šaltinis: Valstybės narės, DG MARE ir Eurostatas.

68

Buvo įvairių šių skirtumų paaiškinimų: trūkstama informacija, susijusi su tam tikrais laivyno segmentais arba tam tikrais žuvų ištekliais, valstybių narių atliktos duomenų peržiūros arba duomenų dubliavimosi atvejai (žr. 8 langelį).

69

Nors DG MARE ir Eurostato apibendrintų duomenų skirtumai šiek tiek sumažėjo, DG MARE atliktų žuvų rūšių imties testų rezultatai parodė, kad vis dar yra su tam tikromis rūšimis susijusių reikšmingų skirtumų. Kadangi su skirtingomis rūšimis susiję skaičiai gali būti didesni arba mažesni, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad apibendrintų duomenų kokybė pagerėjo. Abi tarnybos, siekdamos pagerinti duomenų kokybę ir panaikinti skirtumus, subūrė darbo grupę.

70

Dėl bendrų skirtumų masto kyla abejonių dėl Komisijos turimų sužvejotų žuvų kiekio duomenų patikimumo, išsamumo ir palyginamumo. Šie duomenys taip pat naudojami taikant Duomenų rinkimo sistemą, kuria remiantis teikiama informacija, padedanti rengti mokslines nuomones ir žuvininkystės valdymo sprendimus. Todėl dėl duomenų nepatikimumo sudėtinga valdyti žuvininkystę ir kyla rizika, kad ne visada bus priimami teisingi sprendimai (pavyzdžiui, susiję su BLSK, kvotomis, žvejybos pastangomis ar techninėmis priemonėmis).

71

Be to, Kontrolės reglamente reikalaujama, kad valstybės narės siųstų subendrintus duomenis apie sugautų žuvų kiekį pagal žuvų išteklius. Tačiau tai, kad jame nereikalaujama siųsti duomenų su išsamia informacija apie žvejybos plotus, laivų dydį ir žvejybos įrankius, riboja galimybes atlikti išsamią duomenų apie sugautų žuvų kiekį (pavyzdžiui, laivyno segmento poveikio tam tikriems žuvų ištekliams) analizę.

Tikrinimo sistema veikė, tačiau dėl sankcijų taikymo trūkumų sumažėjo vykdymo užtikrinimo veiksmingumas

72

Veiksminga tikrinimo sistema yra vienas pagrindinių veiksnių užtikrinant žvejybos veiklos tausumą ir ilgalaikę sektoriaus ateitį. Taikant sistemą turi būti patikrinta atitiktis valdymo (pavyzdžiui LSS veikimo, deklaracijų teikimo, atitikties įrankių specifikacijoms, žuvų dydžio ir t. t.) taisyklėms, taikomoms visiems žvejybos sektoriaus veiklos vykdytojams, ir nustatytos sankcijos neatitikties atveju. Valstybės narės yra atsakingos už būtinų struktūrų nustatymą ir finansavimo, įrangos ir darbuotojų, reikalingų patikrinimams atlikti ir sankcijoms taikyti, suteikimą. Atliekant šias užduotis turi būti atsižvelgiama į nediskriminavimo ir konkurencijos tarp sektorių, laivų ir žmonių neiškraipymo principus, kaip pripažinta Kontrolės reglamente. Šie principai yra ypač svarbūs dėl būdingo tarpvalstybinio žvejybos veiklos pobūdžio, kuomet laivai gali savo veiklą vykdyti kitų valstybių narių vandenyse.

Apskritai valstybės narės tinkamai planavo patikrinimus, tačiau patikrinimų ataskaitos turi būti toliau standartizuojamos ir geriau registruojamos

73

Tam, kad patikrinimų sistema tinkamiau veiktų³⁰, valstybės narės turi įdiegti tinkamas struktūras ir atlikti rizikos analizes, siekiant nustatyti skirtingų laivynų, veiklos ir veiklos operatorių rizikos lygius. Jos, remdamosi nustatyta rizika, turi sudaryti metinį tikrinimo planą ir skirti būtiną finansavimą, įrangą ir darbuotojus. Valstybės narės turėtų sukurti elektroninę domenų bazę, siekdamos sudaryti sau sąlygas stebėti įgyvendinimo planą ir tuomet analizuoti ir naudoti patikrinimų rezultatus. Duomenų bazė turėtų būti atnaujinama ir joje turi būti pateiktos visos jų darbuotojų parengtos patikrinimų ir priežiūros ataskaitos. Kai tikrinamas žvejybos laivas plaukioja su kitos valstybės narės vėliava, patikrinimų ataskaitos kopija turi būti nedelsiant išsiųsta atitinkamai šaliai, jei patikrinimo metu nustatoma pažeidimų.

Patikrinimų veikla buvo iš esmės gerai planuojama

74

Mes audituotose valstybėse narėse³¹ vertinome patikrinimų veiklos organizavimą ir įdiegtas rizikos analizių atlikimo bei tikrinimo planų sudarymo ir įgyvendinimo procedūras. IV priede paaiškinta, kaip aplankytose valstybėse narėse organizuojami patikrinimai.

75

Audito metu mes nustatėme, kad rizikos analizė buvo atlikta visose mūsų aplankytose keturiose valstybėse narėse ir, išskyrus Prancūziją, ji buvo koordinuojama nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant tiek į nacionalines, tiek į vietines rizikos rūšis. Atlikus šias rizikos analizes buvo sudaryti tikrinimo planai. Prancūzijoje nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų koordinavimui neigiamos įtakos turėjo administracinio organizavimo sudėtingumas.

76

Mes nustatėme, kad valstybėms narėms kartais būdavo trukdoma įgyvendinti jų tikrinimo planus. Prancūzijoje ir Ispanijoje išteklius skirianti institucija nebuvo nustačiusi tikrinimo prioritetų. Prancūzijoje kartais būdavo neatitikimų tarp paskirtų užduočių ir skirtų išteklių, todėl kontrolės grupės negalėjo išnagrinėti visų tikslinių iškrovimų, o patikrinimų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo. Pasak valstybių narių institucijų, žvejybos patikrinimų prioritetų lygį galėjo sumažinti išorės veiksniai (pavyzdžiui, dėl migrantų krizės Viduržemio jūroje reikėjo naudotis jūriniais ištekliais).

77

Valstybės narės suteikė inspektoriams įvairias IT priemones ir duomenų bazes siekdamos padėti jiems atlikti savo darbą ir pateikti už jį ataskaitą. Tačiau išskyrus Ispaniją ir vieną Prancūzijos departamentą inspektoriai, dirbdami vietoje, neturėjo prieigos prie informacijos (pavyzdžiui, per judriojo ryšio galinius įrenginius). Vietoj to jie turėjo skambinti ŽSC, kad šis jiems suteiktų informacijos. Tai – problema, ypač tais atvejais, kai tikrinimas negali būti suplanuotas iš anksto, o turi būti atliktas ad hoc pagrindu atplaukus į uostą. Šiais atvejais turint greitą prieigą prie informacijos būtų galima veiksmingiau atrinkti tikrintinus laivus. Be to, jei patikrinimų metu nėra prieigos realiuoju laiku, inspektoriai negali kryžmiškai patikrinti laivo atpažinties, leidimų ir charakteristikų su laive esančiais dokumentais. Dėl to yra dar sudėtingiau aptikti duomenų bazių klaidas, kaip antai audito metu nustatytas klaidas (žr. 4 langelį) ir neteisėtus laivų charakteristikų pakeitimus. Kai kuriuose uostų biuruose Prancūzijoje inspektoriams netgi buvo labai sudėtinga gauti prieigą prie IT programų iš savo biurų, todėl buvo neįmanoma efektyviai pasirengti patikrinimams.

Tikrinimo praktiką reikėjo toliau standartizuoti

78

Tam, kad žvejybos patikrinimais būtų efektyviai tikrinama atitiktis, o žvejybos veiklos vykdytojai būtų vienodai vertinami, valstybių narių institucijos turėtų standartizuotai atlikti panašius patikrinimus ir parengti tinkamus tikrinimo protokolus ir vadovus. Mes nagrinėjome, kaip mūsų aplankytose valstybėse narėse buvo atliekami žuvų iškrovimo patikrinimai. Patikrinimų metu buvo naudojamas vienas nacionalinės ataskaitos šablonas (Italija ir Prancūzija) arba tikrinimo vadovai ir šablonai (Ispanija ir Škotija), išskyrus Prancūzijos Viduržemio jūros regioną, kur inspektoriai patikrinimo metu naudojo skirtingus kontrolinius sąrašus arba apskritai jokių nenaudojo. Sukurtos standartizavimo priemonės suteikė tinkamą atitikties nediskriminaciniam kontrolės veiklos principui pagrindą, tačiau ne visada būdavo naudojamos.

79

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) yra atsakinga už operatyvinio valstybių narių kontrolės veiklos koordinavimo organizavimą. Ji teikia pagalbą valstybėms narėms ir Komisijai, daugiausia regioninių jungtinės veiklos planų forma (JVP)³². Mes nustatėme, kad Viduržemio jūros paprastiesiems tunams ir durklažuvėms skirto JVP kontekste, atliekant žuvų iškrovimo patikrinimus, buvo galima naudotis labai išsamiais kontroliniais sąrašais. Tačiau jie nėra privalomi ir yra skirti pedagoginei paramai suteikti, o praktikoje, nepaisant to, kad ji yra gera tikrinimo metodų standartizavimo priemonė, jie nebuvo naudojami atliekant nacionalinius patikrinimus Italijoje ir Prancūzijoje.

Nacionalinėse duomenų bazėse buvo pranešta ne apie visą inspektavimo veiklą

80

Kontrolės reglamente reikalaujama, kad valstybės narės turėtų elektroninę visų su žvejyba susijusių patikrinimų (įskaitant transporto ir rinkos patikrinimų) ir priežiūros veiklos duomenų bazę³³. Jei tokios duomenų bazės yra tvarkomos tinkamai, jos yra veiksminga geresnio patikrinimų planavimo, atlikimo ir ataskaitų už juos teikimo priemonė. Mes nustatėme, kad patikrinimų duomenų bazės ne visada veikdavo pilnu pajėgumu ir į jas nebūdavo sistemingai įtraukiamos visų institucijų (pavyzdžiui, transporto, pirmojo pardavimo operacijų vykdytojų nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu), susijusių su žvejybos veikla, patikrinimų ataskaitos, kaip parodyta 9 langelyje.

Taikytos sankcijos ne visada buvo atgrasančios, proporcingos ir veiksmingos

81

Tam, kad patikrinimai būtų veiksmingi ir sumažintų BŽP pažeidimų skaičių, prireikus turi būti taikomos sankcijos. Šios valstybių narių nustatytos sankcijos turi būti atgrasančios, proporcingos ir veiksmingos³⁴. Jas taikant turėtų būti atsižvelgiama į pažeidimo rimtumą ir galimą ekonominę naudą.

82

Siekiant veiklos operatoriams užtikrinti vienodas sąlygas, nepriklausomai nuo to, kuriuose vandenyse buvo įvykdytas pažeidimas, tuo pat metu užtikrinant valstybių narių teisę įdiegti jų pačių sankcijų sistemą laikantis subsidiarumo principo, Kontrolės reglamente nustatyta rimtiems su laivo licencija ar kapitonu susijusiems pažeidimams skirta taškų sistema. Taškų sistema buvo taikoma nuo 2012 m. sausio 1 d. Jei bendras taškų skaičius atitinka tam tikrą lygį ar jį viršija, žvejybos licencija turi būti sustabdyta arba panaikinta visam laikui.

Taikomos sankcijos ne visada užkirsdavo kelią pažeidimų pasikartojimui

83

Valstybės narės BŽP pažeidimams naudojo įvairias sankcijų sistemas, kaip parodyta 2 lentelėje.

2 lentelė

Valstybių narių sankcijų procedūros

Valstybė narė	Sankcijų tipas
Ispanija	Buvo naudojama administracinė procedūra. Paskirtos baudos suma atitiko pažeidimo kategoriją ir priklausė nuo poveikio aplinkai, pažeidimo pasikartojimo ir rimtumo. Sužvejotų žuvų kiekio vertė galėtų būti pridėta prie bendros sankcijos sumos. Taškų sistema buvo naudojama tik iš dalies.
Prancūzija	Buvo naudojamos administracinės ir baudžiamosios procedūros, kurias savo nuožiūra pasirinko tikrinimo institucija. Nacionaliniu lygmeniu nebuvo jokios informacijos apie taikytas baudžiamąsias sankcijas. Nors nacionaliniuose teisės aktuose numatytos ekonominei naudai proporcingos nustatyto dydžio sumos arba sankcijos, faktiškai kiekviena viešoji valdžios institucija nustatydavo sankcijas neatsižvelgdama į šias aplinkybes. Taškų sistema nebuvo naudojama.
Italija	Tikrinimo institucijos naudojo administracines ir baudžiamąsias procedūras. Valdžios institucija nustatydavo baudos sumą per teisės aktuose nustatytą laikotarpį. Nebuvo jokios sąsajos tarp sankcijų ir ekonominės naudos, išskyrus du atvejus. Institucijos, siekdamos paspartinti procesą, pasiūlė pasirinkti šias galimybes: arba dukart sumokėti minimalią baudos sumą arba sumokėti maksimalios baudos, atitinkančios konkrečią pažeidimo kategoriją, trečdalį ir sumą, dėl kurios yra nusprendęs teisėjas. Taškų sistema buvo naudojama rimtiems pažeidimams.
Jungtinė Karalystė (Škotija)	Buvo naudojamos administracinės ir baudžiamosios procedūros. Baudos būdavo taikomos retai, o prevencinės priemonės buvo įgyvendinamos dažniau nei faktinės sankcijos. Kai jos būdavo taikomos, valdžios institucijos spręsdavo dėl piniginių nuobaudų per teisės aktuose nustatytą laikotarpį, atsižvelgdamos į ekonominę naudą. Ribotas taškų sistemos naudojimas (ji nebūdavo taikoma nuosekliai ir ne visais rimtų pažeidimų atvejais).

Šaltinis: Teisės aktai, vietoje turima informacija bei pažeidimų ir sankcijų duomenų bazės.

84

Mes nustatėme, kad Ispanijoje buvo sistemingai taikomas reikalavimas susieti sankciją su ekonomine nauda, susijusia su pažeidimu. Škotijoje jis buvo sistemingai taikomas keliais atvejais, kuomet buvo nuspręsta skirti baudas. Nors tam tikrais atvejais tai buvo numatyta teisės aktuose Italijoje³⁵ ir Prancūzijoje, tai nebuvo iš esmės taikoma praktikoje.

85

Siekdami įvertinti sankcijos atgrasomąjį poveikį, mes išanalizavome sankcijų sąrašą aplankytose valstybėse narėse siekdami nustatyti laivus, kuriems sankcijos buvo pritaikytos kelis kartus. Laivų, kurių atveju buvo nustatyti daugiau kaip penki pažeidimai, skaičius pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė

Laivynas, patikrinimai, pažeidimai ir pažeidimų pasikartojimas aplankytose valstybėse narėse 2013–2015 m. laikotarpiu

Valstybė narė	Visas laivynas 2015 12 31	Iš viso patikrinimų jūroje ir iškrovus žuvį	Iš viso patikrinimų, kuriuos atlikus buvo nustatyta pažeidimų	Patikrinimų pažeidimų procentinė dalis	Iš viso laivų, kurių atžvilgiu per trejus metus buvo nustatyta daugiau kaip 5 pažeidimai	Laivyno procentinė dalis, kuomet buvo nustatyta daugiau kaip 5 pažeidimai
Ispanija	9 396	23 146	4 703	20 %	25	0 %
Prancūzija1	6 910	39 515	1 585	4 %	43	1 %
talija2	12 316	18 038	3 536	20 %	72	1 %
Jungtinė Karalystė (Škotija)3	2 015	16 990	5 150	30 %	169	8 %

1 FR duomenys apima įvairių susijusių institucijų atliktus patikrinimus ir realizavimo grandinę. Dėl 2014–2015 m. laikotarpio mes turėjome tik dalinius duomenis (žr. 9 langelį).

2 Už patikrinimus atsakingos institucijos Italijoje taip pat yra atsakingos už patikrinimus po pirmojo pardavimo ir taip pat turėjo kitų pareigų, neįtrauktų į Kontrolės reglamento taikymo sritį.

3 Visą JK laivyną sudarė 6 232 laivai; 2 015 – laivų Škotijoje 2015 m. pabaigoje skaičius, remiantis „Marine Scotland“ statistiniais duomenimis.

Šaltinis: Iš valstybių narių gauti duomenys.

86

Ispanijoje laivų, kuriems 2013–2015 m. buvo nustatyti daugiau penki pažeidimai, skaičius sudarė nereikšmingą viso laivyno procentinę dalį. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad baudos teisiškai gali būti padvigubintos, jei kapitonas tą patį pažeidimą yra padaręs per aštuoniolika mėnesių arba jei apskritai koks nors pažeidimas buvo įvykdytas per trejus metus nuo paskutinio pažeidimo.

87

Škotijai teko didžiausia laivų, kuriems buvo nustatyti daugiau kaip penki pažeidimai, proporcinė dalis, o atskirų veiklos vykdytojų, kurie 2013–2015 m. buvo įvykdę daugiau nei penkis pažeidimus, skaičius siekė 169. Nors bauda yra padvigubinama, jei pažeidimas, dėl kurio anksčiau buvo skirta bauda, yra kartojamas, taikytų baudų skaičius buvo labai mažas. Praktikoje dauguma veiksmų, kurių buvo imtasi įvykus pažeidimams, buvo rekomendaciniai raštai bei įspėjimai raštu ir žodžiu. Šios „švelnios priemonės“ buvo taikomos net ir rimtų pažeidimų atvejais (pavyzdžiui, sužvejojus žuvį net ir po to, kai atitinkamame žvejybos plote buvo uždrausta žvejyba) ir neatrodė, kad šios priemonės būtų užkirtusios kelią pažeidimų pasikartojimui. Nors tikrinimo pastangos ir aprėptis buvo didesnės ne kitose valstybėse narėse, pažeidimų pasikartojimas buvo dažnesnis, o tai rodo, kad sankcijos buvo ne tokios atgrasančios.

88

Italijoje didžiausia pažeidimų pasikartojimų procentinė dalis buvo susijusi su Laivybos kodeksu (laivų žymėjimu, su įgula susijusiomis taisyklėmis), o tai nėra BŽP dalis. Prancūzijoje auditoriai negalėjo susidaryti visų sankcijų vaizdo, kadangi jūrų reikalų biurai (Žemės ir jūrų departamento direkcija, Tarpregioninė jūrų direkcija ir Jūrų žvejybos ir akvakultūros jūrų direkcija) negavo jokios informacijos, susijusios su sankcijomis, taikytomis teisme iškėlus baudžiamąją bylą. Todėl analizė yra neišsami.

Taškų sistema taikyta nenuosekliai

89

Mes nustatėme, kad pagal Kontrolės reglamentą³⁶ reikalaujama rimtiems pažeidimams taikoma taškų sistema Italijoje buvo įdiegta ir veikė tinkamai. Ji buvo iš dalies taikoma Ispanijoje, nenuosekliai taikoma Škotijoje ir neįgyvendinta Prancūzijoje. Daugiau informacijos pateikta 10 langelyje.

90

Žvejybos veiklos vykdytojams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos, kadangi valstybės narės netaikė taškų sistemos nuosekliai. ES veiklos vykdytojai, kurie buvo įvykdę konkretų rimtą pažeidimą kitose valstybėse narėse arba skirtinguose tos pačios valstybės narės regionuose, galėjo negauti taškų.

91

Pažeidimui įvykus kitos valstybės narės vandenyse, vėliavos valstybė narė yra atsakinga už taškų skyrimą. Valstybės narės keičiasi su pažeidimu susijusiais duomenimis. Tačiau šiuo metu nėra Europos pažeidimų ir sankcijų registro, kuris leistų geriau vykdyti geresnius su skirtais taškais susijusius tolesnius veiksmus, veiksmingesnę rizikos analizę ir užtikrinti didesnį skaidrumą tarp valstybių narių.

92

EŽKA sukūrė Elektroninę inspektavimo ataskaitos teikimo sistemą (EIR), kuri valstybėms narėms buvo pateikta naudoti kaip jų nacionalinė inspektavimo ataskaitų duomenų bazė. Valstybės narės gali šia priemone naudotis keisdamosi informacija apie patikrinimus ir taškus.

Išvados

93

Bendra žuvininkystės politika reikalauja įdiegti veiksmingą kontrolės sistemą siekiant sėkmingai užtikrinti, kad žuvų ištekliai ir žvejybos sektorius būtų tausūs ilguoju laikotarpiu. ES žuvininkystės kontrolės sistema paskutinį kartą buvo peržiūrėta 2009 m. Tarybos reglamentu, siekiant pašalinti tuo metu buvusius trūkumus, kuriuos mes nustatėme Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 7/2007. Jame pateikti žvejybos veiklos kontrolės principai ir taisyklės, žuvininkystės valdymo priemonės, duomenų reikalavimai bei patikrinimai ir sankcijos.

94

Mes įvertinome, ar ES turėjo įdiegusi veiksmingą žuvininkystės kontrolės sistemą, nagrinėdami pagrindinius ES žuvininkystės kontrolės reglamento reikalavimus ir tai, kaip juos įgyvendino valstybės narės. Mes išanalizavome, kaip valstybės narės tikrino laivyno pajėgumų komponentus (bendrąją talpą ir variklio galią) ir ar jos atnaujindavo savo laivyno registrą, ar žuvininkystės valdymo priemonės buvo tinkamai įgyvendintos ar duomenys, kurių reikia žuvininkystės valdymui, buvo išsamūs ir patikimi ir ar patikrinimai bei sankcijos buvo tinkamai suplanuoti, vykdomi ir taikomi.

95

Nuo to laiko, kai mes 2007 m. atlikome savo auditą ir buvo reformuotas Kontrolės reglamentas, valstybės narės ir Komisija padarė pažangą keliose srityse. Tačiau mes nustatėme, kad dėl reikšmingų trūkumų daugelyje audituojamų sričių ES dar nėra įdiegusi pakankamai veiksmingos žuvininkystės kontrolės sistemos, kuri padėtų užtikrinti BŽP sėkmę. Valstybės narės dar nebuvo visapusiškai įgyvendinusios ES žuvininkystės kontrolės reglamento, o kai kurios reglamento nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai kontroliuoti žuvininkystės veiklą.

96

Mūsų aplankytos valstybės narės nepakankamai tikrino savo laivynų pajėgumų tikslumą bendrosios talpos ir variklio galios požiūriu. Nors Kontrolės reglamente konkrečiai numatytos variklio galios dokumentiniai ir fiziniai patikrinimai, jame nenumatyti bendrosios talpos patikrinimai. Mes atkreipėme dėmesį į tai, kad mūsų aplankytos valstybės narės tikrai nepatikrino savo žvejybos laivų talpos ir kad dvi valstybės narės dar nebuvo atlikusios būtinų variklio galios patikrinimų. Tais atvejais, kai tokios patikros buvo atliktos, jomis buvo nustatyti faktinės ir dokumentuotos variklio galios skirtumai. Tai rodo, kad tokias patikras vykdyti būtina, visų pirma kadangi kai kurios valstybės narės jau beveik išnaudojo savo laivyno pajėgumus (14–20 dalys). Audito metu mes taip pat nustatėme daug neatitikimų tarp laivyno registre užfiksuotų duomenų apie laivus ir duomenų, pateiktų patvirtinamuosiuose dokumentuose (21–24 dalys).

1 rekomendacija. Informacijos apie žvejybos laivynus patikimumo gerinimas

Valstybės narės, siekdamos pagerinti žvejybos pajėgumų informacijos tikslumą, iki 2018 m. turėtų

1. nustatyti procedūras siekiant patikrinti informacijos, užregistruotos jų nacionaliniuose laivyno registruose, tikslumą;

Bet kokių vėlesnių Kontrolės reglamento pakeitimų kontekste ir siekdami pagerinti žvejybos pajėgumų informacijos tikslumą, mes rekomenduojame Komisijai į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti

1. išsamias reguliarių tiek bendrosios talpos (GT), tiek variklio galios (kW) rodiklių, naudojamų apskaičiuojant žvejybos pajėgumus, dokumentų patikrų ir patikrų vietoje taisykles.

97

Valstybės narės privalo įgyvendinti žuvininkystės valdymo priemones, nustatytas nacionaliniuose, Europos ir tarptautiniuose teisės aktuose (25–26 dalys). Siekiant užtikrinti žuvininkystės tvarumą labai svarbu, kad būtų vykdoma žvejybos veiklos priežiūra ir kontrolė. Mes nustatėme, kad valstybių narių laivų stebėjimo sistemos (LSS), naudojančios palydovines sekimo technologijas, teikė efektyvią tokiai veiklai skirtą informaciją ir kad apskritai valstybės narės žuvininkystės valdymo priemones įgyvendino tinkamai. Tačiau dėl to, kad buvo taikomos Kontrolės reglamento taisyklės, LSS nebuvo stebima 89 % ES laivyno. Tai trukdė veiksmingai valdyti žuvininkystę (25–32 dalys).

98

Mūsų aplankytos valstybės narės investavo daug išteklių į joms skirtų žvejybos kvotų naudojimo valdymą ir tai joms gerai sekėsi. Tačiau kuomet valstybių narių institucijos leisdavo gamintojų organizacijoms valdyti kvotų paskirstymą, jos ne visada žinodavo, kokie kriterijai buvo naudojami skirstant kiekvienam gavėjui skirtas kvotas. Dėl šio skaidrumo trūkumo valstybėms narėms sudėtinga sužinoti, kokie yra faktiniai žvejybos galimybių gavėjai, taigi įvertinti jų neigiamą poveikį aplinkai ir vietos ekonomikai bei prireikus imtis būtinų taisomųjų priemonių. Be to, dėl šio skaidrumo trūkumo padidėja rizika, kad pirmenybė bus teikiama konkretiems tam tikrų ekonominės veiklos vykdytojų interesams kitų sąskaita (33–36 dalys). Žvejybos pastangų režimus buvo sudėtinga prižiūrėti, visų pirma laivų, nesusietų su LSS, atveju, o valstybės narės, apskaičiuodamos jūroje praleistų dienų skaičių, naudojo skirtingus metodus, o tai yra vienas pagrindinių šių režimų elementų (37 dalis). Buvo pernelyg daug techninių priemonių, kurias žvejams kartais būdavo sudėtinga taikyti, o inspektoriams – kontroliuoti. Tačiau mes nustatėme gerosios praktikos pavyzdžių, kuomet žuvininkystės profesinė organizacija reikalaudavo, kad jų nariai laikytųsi papildomų, tačiau geriau pritaikytų išsaugojimo priemonių už tas, kurių reikalaujama pagal bendrą žuvininkystės politiką (38–41 dalys).

2 rekomendacija. Žuvininkystės valdymo priemonių stebėjimo gerinimas

Bet kokių vėlesnių Kontrolės reglamento pakeitimų kontekste ir siekdami pagerinti mažų žvejybos laivų veiklos stebėjimą, mes rekomenduojame Komisijai į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti

1. nuostatą dėl LSS lengvatų laivams, kurių ilgis nuo 12 iki 15 metrų, panaikinimo;
2. reikalavimą, kad iki 12 metrų ilgio laivams būtų įrengtos mažesnės ir pigesnės buvimo vietos nustatymo sistemos.

Valstybės narės, siekdamos užtikrinti žvejybos kvotų paskirstymo skaidrumą, iki 2019 m. turėtų

2. informuoti Komisiją apie savo kvotų paskirstymo sistemą laikantis BŽP reglamento 16 straipsnio, taipogi apie tai, kaip skaidrūs ir objektyvūs kriterijai buvo įtraukti į žvejybos kvotų tarp suinteresuotųjų šalių paskirstymo procesą.

99

Žvejybos veiklos duomenys, surinkti taikant Kontrolės reglamentą, buvo nepakankamai išsamūs ir patikimi. Laivų, pildančių popieriuje surašytas deklaracijas ir sudarančių didelę ES laivyno dalį, duomenys apie sužvejotų žuvų kiekį buvo neišsamūs. Be to, mes nustatėme reikšmingą klaidų lygį ir sistemų trūkumų registruojant popierines deklaracijas valstybių narių duomenų bazėse (47–54 dalys). Nustatėme reikšmingų neatitikimų tarp deklaruojamo iškraunamo laimikio ir vėlesnių pirminio pardavimo įrašų (55–56 dalys). Dvi iš keturių aplankytų valstybių narių nepakankamai dalindavosi su vienos vėliavos valstybės narės laivų veikla, vykdoma kitoje valstybėje narėje, susijusia informacija ir ją nepakankamai atsekdavo, nors buvo tam tikrų gerų dvišalių iniciatyvų (57–60 dalys). Mes nustatėme valstybių narių duomenų tvirtinimo ir kryžminio tikrinimo procesų trūkumų, kurie neleidžia aptikti neatitikimų, klaidų ir trūkstamos informacijos (61–64 dalys). Be to, buvo reikšmingų valstybių narių užregistruotų duomenų apie bendrą sužvejotų žuvų kiekį ir įvairių Komisijos tarnybų turimų duomenų skirtumų (65–70 dalys). Galiausiai Kontrolės reglamente nereikalaujama, kad valstybės narės siųstų duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį su išsamia informacija apie žvejybos plotus, laivų dydį ir žvejybos įrankius, o tai riboja galimybes atlikti išsamią Europos laivyno veiklos analizę (71 dalis).

3 rekomendacija. Žuvininkystės duomenų patikimumo gerinimas

1. Siekdamos pagerinti žuvininkystės duomenų išsamumą ir patikimumą,

Valstybės narės iki 2019 m. turėtų

1. peržiūrėti ir pagerinti popieriuje teikiamų duomenų apie žvejybos veiklą registravimo ir tikrinimo procesą;
2. užtikrinti, kad jos turėtų patikimus duomenis apie iki 10 metrų ilgio laivų veiklą ir kad jos taikytų žuvininkystės Kontrolės reglamente nustatytas taisykles, kad šie duomenys būtų surinkti;
3. užbaigti žvejybos veiklos duomenų tvirtinimą ir kryžminį tikrinimą.

Komisija iki 2020 m. turėtų

3. nustatyti informacijos mainų platformą, kuria naudotųsi valstybės narės, norėdamos siųsti patvirtintus duomenis standartiniu formatu ir su standartiniu turiniu, kad skirtingų Komisijos tarnybų turima informacija sutaptų su valstybių narių duomenimis;
4. skatinti pigesnės, paprastesnės ir vartotojui pritaikytos sistemos kūrimą siekiant sudaryti palankias sąlygas iki 12 metrų ilgio laivų žvejybos veiklos elektroninei komunikacijai;
5. valstybių narių lygmeniu išanalizuoti likusias duomenų išsamumo ir patikimumo problemas ir prireikus nuspręsti kartu su valstybėmis narėmis imtis veiksmų.

2. Bet kokių vėlesnių Kontrolės reglamento pakeitimų kontekste ir siekdami pagerinti žuvininkystės duomenų išsamumą ir patikimumą, mes rekomenduojame Komisijai į savo teisėkūros pasiūlymą įtraukti

6. nuostatą dėl Elektroninės duomenų perdavimo sistemos (EDPS) įdiegimo ir elektroninių deklaracijų teikimo lengvatų laivams, kurių ilgis nuo 12 iki 15 metrų, panaikinimo arba galimybes apsvarstyti alternatyvius sprendimus;
7. valstybių narių sužvejotų žuvų kiekio duomenų perdavimo prievolių, nustatytų Kontrolės reglamente, siekiant įtraukti išsamią informaciją apie žvejybos plotą, laivų dydį ir žvejybos įrankius, peržiūrą.

100

Veiksminga žvejybos kontrolės sistema yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir kad žvejybos veikla išliktų tausi (žr. 72 dalį). Mes nustatėme, kad apskritai patikrinimai buvo suplanuoti tinkamai. Tačiau tai, kad inspektoriai neturėjo prieigos tikruoju laiku prie informacijos apie laivus, sumažino patikrinimų veiksmingumą (73–77 dalys). Aplankytos valstybės narės buvo nustačiusios standartines patikrinimo procedūras, tačiau mes nustatėme atvejų, kai inspektoriai nesinaudojo turimais ataskaitų šablonais (78–79 dalys). Be to, patikrinimų rezultatai ne visada buvo teisingai registruojami nacionalinėse duomenų bazėse (80 dalis).

101

Tam, kad patikrinimai būtų veiksmingi, jie turi būti sutvirtinti atgrasančiomis, proporcingomis ir veiksmingomis sankcijomis, įskaitant taškų sistemą, skirtą rimtiems atvejams, siekiant užtikrinti, kad žvejybos veiklos vykdytojams būtų taikomos vienodos sąlygos (81–82 dalys). Nustatėme, kad taikomos sankcijos ne visuomet būdavo atgrasančios (83–88 dalys). Taškų sistema skirtingose valstybėse narėse ir net toje pačioje valstybėje narėje buvo taikoma labai skirtingai, todėl nebuvo užtikrinta, kad veiklos vykdytojams būtų taikomos vienodos sąlygos. Galiausiai šiuo metu nėra Europos pažeidimų ir sankcijų registro, kuris leistų geriau vykdyti geresnius su skirtais taškais susijusius tolesnius veiksmus, veiksmingesnę rizikos analizę ir užtikrinti didesnį skaidrumą tarp valstybių narių (89–92 dalys).

4 rekomendacija. Patikrinimų ir sankcijų gerinimas

1. Siekdamos pagerinti patikrinimus

Valstybės narės iki 2019 m. turėtų

1. įsigaliojus naujajam Reglamentui dėl techninių priemonių, konsultuojantis su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) parengti ir naudoti standartinius inspektavimo protokolus ir ataskaitas, labiau pritaikytas konkrečioms regioninėms ir techninėms žvejybos sąlygoms nei tos, kurios yra numatytos Reglamento Nr. 404/2011 XXVII priede;

Bet kokių vėlesnių Kontrolės reglamento pakeitimų kontekste, mes rekomenduojame Komisijai į savo teisėkūros pasiūlymą

1. nuostatą, kad valstybėms narėms yra privaloma naudoti Elektroninės inspektavimo ataskaitos teikimo sistemą siekiant užtikrinti jų nacionalinių patikrinimų rezultatų išsamumą ir atnaujinimą bei su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis apsikeisti patikrinimų rezultatais.

2. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti sankcijų sistemos veiksmingumą, iki 2019 m. turėtų

2. nustatydamos sąlygas deramai atsižvelgti į pasikartojančius pažeidimus arba nuolatinius pažeidėjus;
3. siekdamos veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas sąlygas, visapusiškai įgyvendinti taškų sistemas ir užtikrinti, kad jos atitinkamose teritorijose būtų taikomos nuosekliai.

Bet kokių vėlesnių Kontrolės reglamento pakeitimų kontekste, mes rekomenduojame Komisijai į savo teisėkūros pasiūlymą

4. bendradarbiaujant su EŽKA ir valstybėmis narėmis įtraukti nuostatą, numatančią duomenų mainų apie pažeidimus ir sankcijas sistemą.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Phil WINN OWEN, 2017 m. balandžio 5 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos

BLSK: Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis

BVJŽK: Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija

BŽP: Bendra žuvininkystės politika

EDPS: Elektroninė duomenų apie žvejybos veiklą perdavimo sistema

ES: Europos Sąjunga

EŽKA: Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

FAO: Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija

FIDES: Keitimosi žuvininkystės informacijos duomenimis sistema

GT: Bendroji talpa

kW: Variklio galia kilovatais

LSS: Laivų stebėjimo sistema

RŽVO: Regioninė žuvininkystės valdymo organizacija

ŽSC: Žvejybos stebėjimo centras

Terminų žodynėlis

DG MARE: Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas.

Elektroninė inspektavimo ataskaitos teikimo sistema: EŽKA sukurta sistema, skirta leisti valstybėms narėms keistis inspektavimo ataskaitos duomenimis.

ES laivynų registras: Komisijos tvarkomas registras, kuriame pateikta informacija apie visus Sąjungos žvejybos laivus.

Eurostatas: Europos Sąjungos statistikos tarnyba.

Laivų stebėjimo sistema: Palydovinė žvejybos laivų stebėjimo sistema, per kurią žuvininkystės institucijos (Žvejybos stebėjimo centras) reguliariai gauna laivų buvimo vietos, kurso ir greičio duomenis.

Maži laivai: Tik šioje ataskaitoje – iki 15 m ilgio laivai.

Nacionalinis laivyno registras: Kiekvienos valstybės narės tvarkomas visų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų registras.

Regioninė žvejybos valdymo organizacija: Subregioninė, regioninė ar panaši organizacija, turinti pagal tarptautinę teisę pripažįstamą kompetenciją nustatyti gyvųjų jūrų išteklių, kurie jai buvo priskirti ją įkuriančia konvencija arba susitarimu, išsaugojimo ir valdymo priemones.

Vėliavos valstybė: Valstybė, kurioje registruotas tam tikras laivas.

Žvejybos leidimas: Kartu su žvejybos licencija išduotas oficialus dokumentas, kuriuo Sąjungos žvejybos laivui suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą.

Žvejybos licencija: Oficialus dokumentas, kuriuo jo turėtojui, kaip nustatyta nacionalinėse taisyklėse, suteikiama teisė naudoti tam tikrus žvejybos pajėgumus gyvųjų vandens išteklių eksploatavimui komerciniais tikslais. Žvejybos licencijoje pateikiami Sąjungos žvejybos laivo identifikavimo, jo techninių charakteristikų ir įrengimo būtiniausi reikalavimai.

Žvejybos pajėgumai: Žvejybos pajėgumai – tai žuvų kiekis, kurį laivas arba laivynas gali sugauti per tam tikrą laikotarpį, jei jais yra visapusiškai naudojamasi esant konkrečioms išteklių naudojimo sąlygoms. Pagal BŽP jie išreiškiami laivo talpa, išreikšta GT (bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 [19] 4 ir 5 straipsniuose¹.

Žvejybos pastangos: Žvejybos laivo pajėgumų ir veiklos sandauga; žvejybos laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės žvejybos laivų žvejybos pastangų suma.

Žvejybos stebėjimo centras: Vėliavos valstybės narės įsteigtas operatyvusis centras, turintis kompiuterių aparatinę ir programinę įrangą, kuria galima automatiškai gauti ir tvarkyti duomenis bei juos perduoti elektroninėmis priemonėmis.

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Phil Wynn Owen vadovaujama I audito kolegija, kuri specializuojasi tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityje. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Janusz Wojciechowski, jam padėjo kabineto vadovė Kinga Wiśniewska-Danek, kabineto atašė Katarzyna Radecka-Moroz, pagrindinis vadybininkas Colm Friel ir užduoties vadovė Maria Luisa Gómez-Valcárcel. Audito grupę sudarė Armando do Jogo, Aris Konstantinidis, Bernard Moya, Mihaela Pavel ir Frédéric Soblet.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.
Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

ES žuvininkystės kontrolė: reikia dėti daugiau pastangų
(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PDF	978-92-872-7379-6	1977-5725	10.2865/624477	QJAB17008LTN
HTML	978-92-872-7418-2	1977-5725	10.2865/070826	QJAB17008LTQ

© Europos Sąjunga, 2017

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių:
  • svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);
• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį:
  • Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm),
  • ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm),
  • susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm)
  • arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).