ES reikalavimai nacionalinėms biudžeto sistemoms. Reikia dar labiau juos griežtinti ir atidžiau stebėti jų įgyvendinimą

Santrauka

Siekdama pašalinti pagrindines finansų krizės priežastis, Komisija manė, kad taisyklėmis pagrįstą fiskalinę sistemą reikia papildyti privalomomis nacionalinėmis nuostatomis. Todėl pasiūlė tris teisėkūros aktus, kad būtų sugriežtintos nacionalinės biudžeto sistemos (t. y. biudžeto politikų vykdymo būdas). Du iš šių trijų aktų buvo priimti (2011 m., kaip „šešių dokumentų rinkinio“ dalis, ir 2013 m., kaip „dviejų dokumentų rinkinio“ dalis), o 2017 m. pasiūlymo dėl direktyvos teisėkūros procesas tebevyksta. Be to, 2012 m. 25 valstybės narės pasirašė tarpvyriausybinę sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir bendrojo valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Šiuose teisėkūros aktuose be kita ko reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų nepriklausomas fiskalines institucijas, nustatytų nacionalines fiskalines taisykles ir įdiegtų daugiametes taisyklėmis grindžiamas biudžeto sistemas. Tinkamai parengtos nepriklausomos fiskalinės institucijos yra susijusios su geresniu fiskalinių taisyklių laikymusi ir tikslesnėmis ir mažiau šališkomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis, o vidutinės trukmės biudžeto sistemos apskritai yra pripažįstamos kaip prisidedančios prie geresnių fiskalinių rezultatų, nes jos parodo, ar dabartiniai politikos sprendimai ir būsimos programos atitinka tvarius vidutinės trukmės biudžeto asignavimus ir kokiu mastu.

Atliekant auditą buvo siekiama įvertinti, ar Komisijos veiksmais, kuriais siekiama stiprinti ES valstybių narių biudžeto sistemas, buvo pasiekti numatyti rezultatai. Todėl analizavome, ar:

1. ES teisės aktų reikalavimai, keliami nacionalinėms biudžeto sistemoms, buvo veiksmingi;
2. nacionalinės biudžeto sistemos buvo stiprinamos užtikrinant tinkamą ir aiškią Komisijos, nepriklausomų fiskalinių institucijų ir Europos fiskalinės valdybos sąveiką;
3. Komisija tinkamai įvertino, kaip valstybėse narėse buvo įgyvendinami ir taikomi ES teisės aktų reikalavimai.

ES teisėkūros veiksmais suteiktas akstinas stiprinti nacionalines biudžeto sistemas. Tačiau dar išlieka galimybių pagerinti teisinį pagrindą. Palyginti su tarptautiniais standartais ir geriausia patirtimi, reikalavimai yra ne tokie griežti keliais aspektais, visų pirma reikalavimai, taikomi vidutinės trukmės biudžeto sistemoms ir nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms. 2017 m. Komisijos pasiūlyta direktyva šalinami kai kurie, tačiau ne visi, mūsų pastebėti trūkumai.

Nacionalinės fiskalinės institucijos įvertina atitiktį nacionalinėms taisyklėms. Be to, ne tik Komisija, bet ir kai kurios nepriklausomos nacionalinės fiskalinės institucijos įvertina valstybių narių atitiktį ES taisyklėms, kadangi jos yra įpareigotos tai padaryti jų pačių teisiniu pagrindu arba kadangi jos nusprendžia tai padaryti savanoriškai. Komisijos diskrecinių įgaliojimų naudojimas bei kiti veiksniai lemia Komisijos ir nepriklausomų fiskalinių institucijų vertinimo dėl ES fiskalinių taisyklių laikymosi nesutapimo riziką. Jei rizika realizuotųsi, sumažėtų ES fiskalinės sistemos veiksmingumas.

2015 m. paskelbtame penkių pirmininkų pranešime pasiūlyta įsteigti Europos fiskalinę valdybą, teikiančią viešą ir nepriklausomą nacionalinių biudžetų ir jų įvykdymo veiksmingumo įvertinimą Europos lygmeniu, palyginti su ES fiskaliniais tikslais. Komisija ją įsteigė savo sprendimu tais pačiais metais. Europos fiskalinės valdybos struktūra ir įgaliojimai neatitiko šiame pranešime numatytų užduočių. Be to, dabartinę institucinę struktūrą dar yra galimybių gerinti jos nepriklausomumo atžvilgiu. Galiausiai, Komisija gali, nepateikusi tinkamo paaiškinimo, neatsižvelgti į Europos fiskalinės valdybos pasiūlymus ir rekomendacijas.

Komisija iki šiol yra gavusi tik ribotą patikinimą, kad ES reikalavimai, keliami nacionalinėms biudžeto sistemoms, yra tinkamai įgyvendinti ir taikomi. Iš tikrųjų nacionalinės teisės aktų atitikties Direktyvos 2011/85/ES reikalavimams vertinimas dar nebuvo atliktas. ES teisinio pagrindo taikymo vertinimai dar nebuvo atlikti arba jis yra pernelyg ankstyvame įgyvendinimo etape, kad jo vertinimas būtų prasmingas.

Komisijai rekomendavome:

1. sustiprinti bendradarbiavimą su nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis, kad būtų kuo mažiau skirtumų tarp Komisijos ir nepriklausomų fiskalinių institucijų vertinimo dėl ES fiskalinių taisyklių laikymosi;
2. peržiūrėti nacionalinių biudžeto sistemų reikalavimus be kitų dalykų atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir geriausią praktiką;
3. sustiprinti Europos fiskalinę valdybą;
4. išspręsti aktualias atitikties problemas ir gauti tvirtesnį patikinimą dėl nacionalinių biudžeto sistemų veikimo.

Įžanga

Pagrindiniai faktai

Kadangi dėl 2009 m. valstybės skolos krizės protrūkio iškilo grėsmė euro zonos stabilumui, ES teisės aktų leidėjai priėmė keletą teisėkūros aktų, kuriais buvo siekiama pagerinti fiskalinį bendrąjį valdymą. Tikslas buvo pagerinti Stabilumo ir augimo pakto (SAP) įgyvendinimą ir sustiprinti nacionalines biudžeto sistemas (NBS)¹ (žr. 1 langelį dėl NBS komponentų).

1 langelis

Nacionalinės biudžeto sistemos

NBS yra tvarkos, procedūrų, taisyklių ir institucijų visuma, kuria grindžiama biudžeto politika.

Šaltinis: EAR.

Ekonominėje literatūroje plačiai sutariama, kad daugiametės taisyklėmis grindžiamos fiskalinės sistemos yra susijusios su geresniais fiskaliniais rodikliais², nes jie parodo, kiek dabartiniai politikos sprendimai ir būsimos programos atitinka tvarius vidutinės trukmės biudžeto asignavimus. Patikimos vidutinės trukmės biudžeto sistemos (angl. MTBF) taip pat padeda vyriausybėms fiskaliniam tvarumui taikomus reikalavimus suderinti su galimu fiskalinės politikos naudojimu ekonominių ir finansinių sukrėtimų poveikiui sušvelninti³.

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) valstybės narės išlaiko savo suverenitetą biudžeto politikos srityje. Nepaisant to, politiką koordinuoti yra būtina, kad būtų išvengta neigiamo šalutinio poveikio ir grėsmių pinigų stabilumui euro zonoje. Komisija laikėsi nuomonės, jog tam, kad šis koordinavimas būtų sėkmingas, ES biudžeto tikslai turi būti integruoti į nacionalinę biudžeto politiką⁴. 2005 m. „Taryba laikėsi nuomonės, kad ES sistemą turėtų papildyti vidaus bendrojo valdymo nuostatos“⁵. Tačiau tuo pat metu nebuvo pateikta jokia i) tuometinės ES sistemos trūkumų arba ii) būsimo dviejų bendrojo valdymo nuostatų koordinavimo visapusiška analizė. 2009 m. spalio mėn. ES Taryba (toliau – Taryba) vėl padarė išvadą, kad NBS turėtų būti stiprinamos, siekiant paremti ilgalaikį fiskalinį tvarumą⁶.

Nuo 2006 m. Komisija, atlikdama atitinkamų nacionalinių institucijų apklausas, rinko kokybinę informaciją ir duomenis apie pagrindinius NBS elementus (t. y. fiskalines taisykles, nepriklausomas fiskalines institucijas (NFI) ir MTBF). Ši informacija įvedama į Komisijos fiskalinio bendrojo valdymo duomenų bazę ir yra naudojama šių elementų tvirtumo ir kokybės indeksams apskaičiuoti.

Teisinis pagrindas

Pirmasis žingsnis, kaip politinių diskusijų rezultatas, žengtas rengiant teisinį pagrindą, buvo Direktyvos 2011/85/ES⁷ – vienos iš šešių teisėkūros priemonių, vadinamų šešių dokumentų rinkiniu, – priėmimas. Direktyva 2011/85/ES nustatomi minimalūs reikalavimai NBS (atitinkamų teisės aktų apžvalgą ir jų tvirtinimo istoriją rasite I priede):

1. valstybių narių fiskalinis planavimas turėtų būti grindžiamas paskirtos institucijos pateiktomis tikroviškomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis;
2. valstybės narės turėtų būti nusistačiusios konkrečias fiskalines taisykles, kurių laikymąsi stebėtų nepriklausomos įstaigos;
3. valstybės narės turėtų būti nusistačiusios patikimą ir veiksmingą vidutinės trukmės biudžeto sistemą, kuri apimtų mažiausiai trejų metų fiskalinio planavimo laikotarpį;
4. valstybės narės turėtų turėti išsamias, nuoseklias ir skaidrias biudžeto apskaitos ir statistinės atskaitomybės sistemas.

Kitas žingsnis buvo 2012 m. kovo mėn. pasirašyta tarpvyriausybinė Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir bendrojo valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) ir visų pirma fiskalinis susitarimas (III antraštinė dalis), kurie 2012 m. birželio mėn. buvo papildyti Komisijos komunikatu, kuriuo nustatomi septyni bendri principai⁸ („Komisijos bendri principai“). Fiskalinį susitarimą priėmusios susitariančiosios šalys (visos 19 euro zonos valstybės narės, Bulgarija, Danija ir Rumunija) privalėjo nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti struktūrinio subalansuoto biudžeto taisyklę ir sukurti automatinio koregavimo mechanizmą, taip pat įsteigti NFI (žr. 2 langelį).

Tinkamai parengtos NFI paprastai laikomos susijusiomis su geresniais fiskaliniais rezultatais⁹, geresniu fiskalinių taisyklių laikymusi¹⁰ ir tikslesnėmis ir mažiau šališkomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis¹¹.

Trečias žingsnis buvo Reglamento (ES) Nr. 473/2013¹², kuris yra dviejų dokumentų rinkinio dalis ir kuriuo, be kita ko, į ES teisę turėjo būti įtrauktos SSKV nuostatos, taikomos euro zonos valstybėms narėms, priėmimas.

Galiausiai, 2017 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, siekdama įtraukti SSKV turinį į ES teisę¹³ („2017 m. direktyvos projektas“). Šios ataskaitos rašymo metu priėmimo procesas Taryboje buvo sustabdytas, kol Komisija atliks šešių ir dviejų dokumentų rinkinių vertinimą, kuris turi būti pateiktas iki 2019 m. pabaigos¹⁴. Europos Parlamentas nuomonės dėl pasiūlymo taip pat dar nepaskelbė.

2015 m. Komisija įsteigė Europos fiskalinę valdybą (EFV) sprendimu („EFV sprendimu“)¹⁵. Tai buvo pagrįsta rekomendacija, pateikta penkių pirmininkų pranešime¹⁶, įsteigti patariamąją EFV, kad sustiprintų ES bendrojo valdymo sistemą be kita ko koordinuodama ir papildydama nacionalines NFI ir teikdama viešą ir nepriklausomą biudžetų ir jų įvykdymo ES fiskalinių tikslų atžvilgiu vertinimą.

Audito apimtis ir metodas

2016–2018 m. išnagrinėjome tiek korekcinę¹⁷, tiek prevencinę¹⁸ SAP dalis, taip pat makroekonominio disbalanso procedūrą¹⁹. Kad susidarytume išsamų ES ekonomikos bendrojo valdymo vaizdą, nusprendėme atlikti su fiskaliniu stabilumu susijusių susitarimų auditą.

Šiuo auditu buvo siekiama įvertinti, ar Komisijos veiksmais, kuriais siekta stiprinti ES valstybių narių biudžeto sistemas, remiantis trimis pagrindiniais komponentais – i) fiskalinėmis taisyklėmis ir koregavimo mechanizmu, ii) MTBF ir iii) NFI (žr. 1 langelį) – buvo pasiekti numatyti rezultatai. Todėl išnagrinėjome, ar:

1. ES teisės aktų reikalavimai, keliami NBS, buvo veiksmingi;
2. NBS buvo stiprinamos užtikrinant tinkamą ir aiškią Komisijos, NFI ir EFV sąveiką;
3. Komisija tinkamai įvertino, kaip valstybėse narėse buvo įgyvendinami ir taikomi ES teisės aktų reikalavimai.

Dėmesį sutelkėme į aštuonių į mūsų imtį įtrauktų valstybių narių (Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Liuksemburgo, Portugalijos ir Nyderlandų) atvejus²⁰. Nepaisant to, atlikdami analizę, prireikus, dėmesio skyrėme ir kitų valstybių narių atvejams. Taip pat analizavome EFV vaidmenį ir vietą ES fiskalinėje sistemoje.

Savo audito kriterijus apibrėžėme remdamiesi įvairiais šaltiniais: i) teisiniais dokumentais, ii) Komisijos dokumentais ir kriterijais bei iii) įvairių ES institucijų, kitų tarptautinių organizacijų arba mokslo tyrimų pareigūnų paskelbtais dokumentais ir parengtais standartais. Išsamesnė informacija pateikiama atitinkamose šios ataskaitos dalyse.

Savo audito įrodymus rinkome remdamiesi:

1. atitinkamų Komisijos ir EFV dokumentų peržiūra;
2. tarptautinių organizacijų (TVF, EBPO, Pasaulio banko) leidinių, gairių ir standartų, taip pat nepriklausomų institucijų ir akademinės literatūros peržiūra;
3. internetine ES NFI apklausa, į kurią atsakė 31 NFI iš 26 valstybių narių²¹;
4. pokalbiais su Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato (ECFIN GD) darbuotojais;
5. pokalbiais su į mūsų aštuonių valstybių narių imtį įtrauktų atitinkamų ministerijų, NFI, centrinių bankų ir idėjų institutų darbuotojais, per kuriuos buvo siekiama gauti grįžtamosios informacijos apie ES reikalavimus ir jų taikymą.

Šia specialiąja ataskaita siekiama prisidėti prie diskusijų Europos Parlamente ir Taryboje dėl Komisijos pasiūlyto 2017 m. Direktyvos dėl fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse projekto.

Pastabos

ES teisiniai reikalavimai suteikė postūmį tobulinti nacionalines biudžeto sistemas, tačiau jas dar yra galimybių gerinti

Kaip tikėtasi, ES teisėkūros veiksmais (žr. 05–10 dalis) suteiktas akstinas stiprinti NFI ES valstybėse narėse. Kaip parodyta 1 diagramoje, priėmus Direktyvą 2011/85/ES, nacionalinių fiskalinių taisyklių ir NFI skaičius labai padidėjo.

Pastaba. 2011 m. (raudonoji linija) priimta Direktyva 2011/85/ES.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

Tačiau skirtingi NBS elementai šiuo metu yra reglamentuojami susiskaidžiusiu teisiniu pagrindu (žr. 2 paveikslą). Šie skirtingi elementai yra: i) skaitinės fiskalinės taisyklės, ii) koregavimo mechanizmas, iii) MTBF, iv) NFI ir v) biudžeto procedūros.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, * Kai kurios nuostatos netaikomos Jungtinei Karalystei.

Kartu galioja įvairūs skirtingo teisinio pobūdžio aktai (ES teisė ir tarpvyriausybinė sutartis):

• jų vykdymo užtikrinimo galimybės yra skirtingos (ES Teisingumo teismas gali priimti sprendimą tik dėl SSKV perkėlimo į nacionalinę teisę; SSKV taikymo atžvilgiu ES institucijos neturi jokių įgaliojimų užtikrinti, kad būtų vykdomi nacionalinės teisės aktai, kuriais ji perkeliama į nacionalinę teisę);
• nors kai kurios nuostatos yra įtvirtintos reglamentuose, kurie taikomi tiesiogiai, kitos nuostatos yra nustatytos direktyvoje, kurią perkelti į nacionalinę teisę valstybėms narėms duota laiko ir jos gali savo nuožiūra nuspręsti, kaip ją taikyti, todėl nacionalinės sistemos tampa įvairiarūšiškesnės;
• galimybės juos taikyti konkrečioms valstybėms narėms yra skirtingos, visų pirma priklausomai nuo to, ar jos priklauso euro zonai.

Komisija parengė Direktyvą 2011/85/ES per labai trumpą laiką (tris mėnesius). Ji pabrėžė, kad Direktyva 2011/85/ES turėtų būti laikoma „būtiniausių reikalavimų“ rinkiniu, o ne geriausia patirtimi arba net pageidaujamais MTBF elementais. Ji pareiškė, kad geriausios patirties įtraukimas į ES teisinį pagrindą „būtų nesuderinamas su gana dideliais valstybių narių administracinių ir institucinių struktūrų skirtumais“²².

Kaip minėta 09 dalyje, 2017 m. direktyvos projektu buvo siekta esmines SSKV nuostatas įtraukti į ES teisę. Komisija pasirinko ne galimybę teisės aktą perkelti į nacionalinę teisę pažodžiui, o jos vadinamą teleologinį metodą, t. y. integravimą, sutelktą į pagrindinį fiskalinio susitarimo tikslą, – užtikrinti, kad valdžios sektoriaus skola priartėtų prie apdairaus lygio. Faktiškai, 2017 m. direktyvos projekte be kita ko reikalaujama, kad būtų nustatytas struktūrinio balanso vidutinės trukmės tikslas, kuriuo būtų užtikrinta atitiktis skolos ir BVP santykio viršutinei ribai, įtvirtintai SESV, tačiau nebūtų nustatyta jokia skaitinė viršutinė riba.

Europos Centrinis Bankas (ECB) savo nuomonėje pareiškė, kad „šios direktyvos nuostatos iš esmės nukrypsta nuo fiskalinio susitarimo nuostatų, o tai gali susilpninti fiskalinio susitarimo nuostatas“²³. Be to, reikėtų pažymėti, kad 2017 m. direktyvos projektas buvo pasiūlytas dar neatlikus Direktyvos 2011/85/ES tinkamumo peržiūros arba dviejų dokumentų rinkinio veikimo vertinimo.

Vertinome, ar dabartiniame teisiniame pagrinde nustatyti reikalavimai buvo tinkami ir ar 2017 m. direktyvos projektu buvo šalinami kokie nors nustatyti trūkumai. Tai atlikome pagal šiuos tris aspektus:

1. koregavimo mechanizmo;
2. vidutinės trukmės biudžeto sistemas;
3. nepriklausomų fiskalinių institucijų.

Nuostatų, kuriomis reglamentuojamas koregavimo mechanizmas, trūkumai

Direktyvoje 2011/85/ES pirmą kartą buvo pristatyta koregavimo mechanizmo samprata, kuri buvo įvardyta kaip „pasekmės neatitikties atveju“. Tačiau, išskyrus tai, joje nebuvo nustatyta jokių konkrečių reikalavimų, susijusių su šio mechanizmo rengimu ir taikymu.

SSKV reikalaujama automatiškai pradėti taikyti koregavimo mechanizmą, jeigu būtų pastebėtas didelis nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo. Ja tiesiogiai ne nustatomi konkretūs reikalavimai šio mechanizmo rengimui ir taikymui, o pavedama užduotis Komisijai parengti bendrus principus, kurie turėtų būti taikomi rengiant nacionalinius koregavimo mechanizmus. Komisija šiuos principus paskelbė 2012 m. birželio mėn.

Nepaisant to, kad šie principai buvo patvirtinti politiniu lygmeniu²⁴, jie nėra privalomi, nes buvo paskelbti Komisijos komunikate, taigi neturi jokios teisinės galios be to, kad sudaro pagrindą mechanizmams, kuriuos turėtų įdiegti sutarties šalys. Kalbant apie koregavimo mechanizmo taikymo pradžią (3 principas), Komisija manė, kad koregavimo mechanizmas galėtų būti pradėtas taikyti pagal ES lygmens kriterijus, konkrečios šalies kriterijus arba ES ir konkrečios šalies kriterijus. Tačiau du trečdaliai valstybių narių pasirinko vadovautis ES lygmens kriterijais, o ne nusistatyti konkrečius nacionalinius kriterijus. Todėl mažai tikėtina, kad šių valstybių narių nacionaliniai koregavimo mechanizmai bus pradėti taikyti anksčiau, nei bus pradėtas taikyti ES koregavimo mechanizmas pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį.

Reglamentu (ES) Nr. 473/2013 nustatomi tam tikri reikalavimai, įskaitant reikalavimą, kad nepriklausomos įstaigos prireikus teiktų koregavimo mechanizmų taikymo pradžios ir įgyvendinimo įvertinimus. Tačiau jame ne visai atsižvelgiama į bendrus Komisijos principus, kurie buvo paskelbti praėjus pusei metų nuo Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento (ES) Nr. 473/2013. Pavyzdžiui, jame nenurodoma, kad:

• koregavimas turėtų būti suderinamas su bet kokiomis Komisijos atitinkamoms valstybėms narėms pagal SAP pateiktomis rekomendacijomis dėl koregavimo masto ir tvarkaraščio (2 principas);
• mechanizmo taikymo pradžios kriterijai gali būti ES lygmens arba konkrečios šalies kriterijai (3 principas);
• dėl didesnių nukrypimų nuo VTT arba jam pasiekti numatytos planinės tikslinimo trajektorijos turėtų būti atliekamos didesnio masto korekcijos (4 principas).

2017 m. direktyvos projekte taip pat ne visai atsižvelgiama į bendrus Komisijos principus. Pavyzdžiui jame nepaminėta, kad koregavimo mechanizmas gali būti pradėtas taikyti pagal ES lygmens kriterijus, konkrečios šalies kriterijus arba ES ir konkrečios šalies kriterijus.

Galiausiai, kaip pabrėžė ECB, 2017 m. direktyvos projekte neapibrėžiama sąvoka „pastebėtas didelis nukrypimas“, t. y. aplinkybės, kuriomis turi būti pradedamas taikyti šis mechanizmas ir nepateikiama jokių papildomų gairių dėl jo taikymo srities. Reikalavimas atsižvelgti į nukrypimo pobūdį ir dydį yra neaiškus, todėl gali būti imamasi taisomųjų priemonių, kurios yra labai bendro pobūdžio ir nekonkrečios²⁵.

Nuostatų, kuriomis reglamentuojamos vidutinės trukmės biudžeto sistemos, trūkumai

Lyginome Direktyva 2011/85/ES nustatytus reikalavimus su standartais ir geriausia patirtimi, kuriuos rekomendavo TVF, EBPO ir Pasaulio bankas rengiant Direktyvą 2011/85/ES. Trys iš šių standartų ir geriausios patirties pavyzdžių nebuvo įtraukti į Direktyvą 2011/85/ES (žr. 1 lentelės eilutes pastorintu šriftu). Palyginti su naujausiais TVF / EBPO standartais ir geriausia patirtimi, Direktyvoje nepakankamai dėmesio skiriama dar dviem klausimams. Taigi, iš viso Direktyvoje 2011/85/ES nebuvo atsižvelgta į 5 iš 13 standartų ir geriausios patirties pavyzdžių. Taip atsitiko dėl to, kad tuomet, kai buvo rengiama Direktyva 2011/85/ES, Komisijos požiūris į šiuos klausimus (žr. II priedą) sutapo su tarptautinių institucijų.

Kaip teigiama TVF dokumente, dėl nepakankamo vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų planavimo ir biudžeto sudarymo proceso integravimo vidutinės trukmės planavimas tampa neveiksmingas ribojant fiskalinę politiką²⁷. Tačiau, nors Direktyvos 2011/85/ES 10 straipsnyje reikalaujama, kad metinio biudžeto teisės aktai atitiktų MTBF nuostatas arba kad būtų tinkamai paaiškintas bet koks nukrypimas nuo jų, joje nėra jokio reikalavimo dėl vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų planavimo ir biudžeto sudarymo proceso²⁸. Be to, joje nereikalaujama, kad į biudžeto dokumentus būtų įtrauktos pajamų, išlaidų ir finansavimo prognozės ir rezultatai per vidutinės trukmės laikotarpį, remiantis tuo pačiu pagrindu, kaip metinio biudžeto²⁹.

Be to, remiantis TVF dokumentu, yra svarbūs šie perspektyvūs kontrolės mechanizmai: i) perkeliamų sumų kaupimo, atsargų arba išmokėjimo kontrolė, ii) reguliarus atnaujintų vidutinės trukmės išlaidų prognozių atitikimo vidutinės trukmės laikotarpio planams stebėjimas, iii) pakankami išlaidų įsipareigojimų ir išlaidų, planuojamų nenumatytiems įvykiams neutralizuoti taip, kad nereikėtų perskirstyti politikos prioritetų, skirtumai ir iv) griežta ministerijų ir agentūrų galimybių prisiimti daugiamečius išlaidų įsipareigojimus kontrolė. Tačiau Direktyvoje 2011/85/ES nenumatyta nustatyti perspektyvią išlaidų kontrolę, kuria būtų siekiama užtikrinti jų atitiktį vidutinės trukmės planams, net jei pasikeistų išorės sąlygos.

Galiausiai Direktyvoje 2011/85/ES nėra jokios nuostatos, kuria būtų atsižvelgiama į būtinybę, kad nacionalinės valdžios institucijos teiktų biudžeto rezultatų ataskaitas palyginimo su daugiamečiais planais pagrindu, ir visapusiškai ir skaidriai sureguliuotų daugiamečių planų ir išlaidų rezultatų skirtumus. Be to, nėra jokios konkrečios nuostatos, pagal kurią vyriausybės arba biudžeto vykdyme dalyvaujantys subjektai būtų laikomi atsakingais už bet kokį nepagrįstą nuokrypį nuo daugiamečių planų.

2017 m. direktyvos projekte nustatytas reikalavimas, kad kadencijos pradžioje būtų nustatyta vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų taisyklė. Tokia taisykle būtų užtikrintas didesnis biudžeto planavimo stabilumas ir sustiprintas biudžeto ir MTBF ryšys. Tačiau dėl jos gali kilti rizika fiskaliniam stabilumui, jeigu išlaidų augimas nukryptų nuo galimo išdirbio³⁰ augimo. 2017 m. direktyvos projektu nepašalinami jokie kiti trūkumai³¹, nurodyti 1 lentelėje.

Nuostatų, kuriomis reglamentuojamos nepriklausomos fiskalinės institucijos, trūkumai

Reglamente (ES) Nr. 473/2013, kuris euro zonos valstybėms narėms yra privalomas, apibrėžiamos NFI funkcijos, kurias jos turėtų prisiimti, taip pat jų savybės ir principai. Šie principai atitinka bendrus Komisijos principus. Jie buvo įtraukti vykstant teisėkūros procesui, nes principai buvo priimti po to, kai Komisija pateikė savo reglamento pasiūlymą.

Lyginome nuostatas dėl NFI su tarptautiniais standartais ir TVF³² ir EBPO³³ geriausios patirties pavyzdžiais. Pastebėjome, kad ES teisės aktuose nėra reikalavimų dėl i) NFI valdybos narių skaičiaus ir kadencijos trukmės, ii) NFI žmogiškųjų išteklių politikos, iii) NFI biudžetų sudarymo ir iv) išorės peržiūrų būtinybės. Dėl šios buvo įsteigtos labai nevienodos NFI, kaip parodyta III priede, ir pabrėžta Komisijos diskusijoms skirtame dokumente³⁴.

Dar 2004 m. Komisija³⁵ pabrėžė, jog svarbu, kad tiek makroekonomines, tiek biudžeto prognozes rengtų arba vertintų nepriklausoma institucija, siekiant sumažinti nepagrįstą optimizmą arba galimai jo išvengti³⁶. Tai vėliau buvo patvirtinta TVF³⁷ ir EBPO³⁸ dokumentuose. Nepaisant Komisijos pasiūlymo įtraukti abi prognozes, priimtos redakcijos Reglamentu(ES) Nr. 473/2013 reikalaujama, kad NFI rengtų arba tvirtintų tik makroekonomines prognozes, o ne biudžeto prognozes (t. y. planuojamas biudžeto įplaukas ir išlaidas).

2017 m. Komisijos diskusijoms skirtame dokumente (žr. 36 dalį), be kita ko, buvo išreikšta nuomonė, kad NFI galėtų būtų suteiktas svarbesnis vaidmuo rengiant arba tvirtinant biudžeto prognozes, atsižvelgiant į jų vaidmenį, susijusį su makroekonominėmis prognozėmis. NFI ir suinteresuotieji subjektai, su kuriais susitikome, taip pat atkreipė dėmesį į šį apribojimą, taikomą biudžeto prognozėms.

2016 m. ES NFI tinklas, platforma, skirta keistis nuomonėmis ir ekspertinėmis žiniomis bei sutelkti išteklius, pasiūlė minimalių standartų, taikomų NFI, panašių į EBPO principus, sąrašą, taip pat sukurti „veiksmingą jų apsaugos sistemą“³⁹. Tačiau 2017 m. direktyvos projekte šie klausimai nesprendžiami, nes 2017 m. direktyvos projekte tėra vienintelis su standartais susijęs naujas reikalavimas – valstybės narės turi užtikrinti, kad NFI laikytųsi Reglamente (ES) Nr. 473/2013 nustatytų principų, taikomų NFI.

ES NFI tinklas, nors ir teigiamai įvertino šį naują reikalavimą, tačiau paprašė, kad „sąlygos išdėstytos [2017 m. direktyvos projekte]“ „būtų papildytos aiškesne minimalių standartų apibrėžtimi ir veiksminga jų apsaugos sistema“⁴⁰. Šiame pareiškime ES NFI tinklas net pasiūlė, kad „pasiūlymu valstybės narės galėtų būti papildomai įpareigotos užtikrinti plataus masto šio principo įgyvendinimą nacionalinės teisės aktuose, nustatant procedūrą ir minimalius reikalavimus“. 2019 m. sausio mėn. ES NFI tinklas pakartojo savo raginimą „parengti ir galimai įtraukti į ES teisės aktus atitinkamus standartus, taikomus NFI struktūrai ir veiklos pajėgumams“.

Galiausiai, pripažįstame, kad 2017 m. direktyvos projekte numatytas didesnis NFI vaidmuo įgaliojant jas i) atlikti kritiškus ex ante ir ex post vertinimus dėl VTT ir vidutinės trukmės laikotarpio grynųjų išlaidų planinės trajektorijos atitikimo, ii) skatinti aktyvuoti koregavimo mechanizmą ir iii) stebėti jo taikymą ir išdavas. Be to, 2017 m. direktyvos projekte buvo siekiama į ES teisę įtraukti „laikytis arba paaiškinti“ principą.

Dėl nenuoseklaus vertinimo ir silpnos koncepcijos iškyla rizikų nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms ir Europos fiskalinei valdybai

ES teisės aktuose reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalines fiskalines taisykles, ir priskiriamos skirtingos stebėsenos funkcijos Komisijai ir NFI. Komisija vertina, ar biudžeto planų projektai atitinka ES fiskalines taisykles, o NFI vertina, ar jie atitinka nacionalines fiskalines taisykles. Tačiau ES teisės aktuose nėra numatyta „dviejų lygių“ bendrojo valdymo struktūra, pagal kurią Komisija, atlikdama savo stebėjimo funkciją, turėtų remtis nacionalinių NFI atliktu darbu.

EFV buvo įsteigta siekiant sustiprinti dabartinę ekonomikos bendrojo valdymo sistemą (žr. 10 dalį). Be kitų savo užduočių, ji turi atlikti ES fiskalinės sistemos įgyvendinimo ir tikrosios fiskalinės padėties tinkamumo vertinimą euro zonos ir nacionaliniu lygmenimis.

Todėl įvertinome, ar:

1. derėjo Komisijos ir NFI veiksmai vertinant atitiktį ES fiskalinėms taisyklėms;
2. EFV galėjo pateikti nepriklausomas nuomones.

Komisijos ir nepriklausomų fiskalinių institucijų vertinimų dėl ES fiskalinių taisyklių laikymosi neatitikimo rizika

ES teisės aktai nėra preskriptyvūs nacionalinių fiskalinių taisyklių atžvilgiu (pavyzdžiui, dėl jų skaičiaus, tipo ir koncepcijos ypatumų), tačiau jais nustatyta, kad jomis turėtų būti veiksmingai skatinama laikytis deficito ir skolos pamatinių verčių, nustatytų vykdant SESV įsipareigojimus. Iš tikrųjų fiskalinio susitarimo šalių (žr. 06 dalį) priimtos nacionalinės fiskalinės taisyklės buvo glaudžiai susietos su Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies taisyklėmis.

Pagal SSKV, kaip Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį, reikalaujama, kad biudžeto pozicijos būtų „subalansuotos arba perteklinės“, o tai reiškia, kad struktūrinis balansas turi būti ne mažesnis kaip VTT arba atitikti jam pasiekti numatytą planinę tikslinimo trajektoriją. Be to, pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo ir jo įgyvendinimas turi būti vertinami remiantis atitikties SAP išlaidų kriterijams analize, t. y. išlaidos turėtų augti greičiau už potencialų išdirbį (IV priede SAP prevencinės dalies taisyklės lyginamos su SSKV taisyklėmis).

Be to, kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijoje ir Portugalijoje) NFI yra įgaliotos vertinti, ar laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Kai kurios NFI, kurios neturi tokių įgaliojimų (pavyzdžiui, Prancūzija), tai daro savanoriškai. Mūsų atlikta NFI apklausa parodė, kad pusė jų stebėjo, ar laikomasi ES skaitinių fiskalinių taisyklių.

Mūsų tirtos NFI laikėsi nuomonės, kad joms atliekant vertinimą, ar laikomasi ES fiskalinių taisyklių, Komisijos funkcijos buvo ne dubliuojamos, o papildomos, nes taip gali būti padidinta nacionalinė atsakomybė už ES fiskalines taisykles. Mūsų pokalbiuose su NFI jų atsakymai pasitvirtino. Tačiau NFI, kurios stebi tik, ar laikomasi nacionalinių fiskalinių taisyklių, nepritaria galimybei taip pat stebėti, ar laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Viena iš jų nurodytų to priežasčių buvo rizika reputacijai, jeigu skirtųsi įvertinimai.

Tiek Komisija, tiek NFI, vertindamos, ar laikomasi fiskalinių taisyklių, iš tikrųjų gali padaryti skirtingas išvadas. Viena priežastis yra tai, kad Komisija, kaip jau pastebėjome savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2018, vertindama, ar laikomasi ES fiskalinių taisyklių (t. y. ar laikomasi planinės tikslinimo trajektorijos link VTT), plačiai naudojosi savo diskrecijos laisve⁴¹.

Taip pat pagal reglamentą, kuriuo nustatomas SAP, leidžiama palyginti daug nukrypti nuo valstybės narės metinio lyginamojo indekso⁴² suteikiant galimybę vertinant atitiktį fiskalinėms taisyklėms atsižvelgti į daugelį veiksnių. Tokių veiksnių pavyzdžiai:

1. pagrindinių struktūrinių reformų įgyvendinimas;
2. neįprasti įvykiai;
3. viešųjų investicijų poreikis;
4. nenurodyti „kiti veiksniai“.

Taigi, net jei valstybės narės gerokai nukrypsta nuo savo reikalaujamų fiskalinių korekcijų (t. y. valdžios sektoriaus deficito sumažėjimo), Komisija gali galiausiai nuspręsti nesiimti jokių veiksmų ir laikyti, kad valstybė narė laikosi fiskalinių taisyklių.

Šias problemas taip pat paminėjo NFI savo atsakymuose į mūsų Europos Audito Rūmų apklausos klausimus – kaip trūkumus, kurie gali turėti poveikį jų darbui. Maždaug 40 % atsakymus pateikusių NFI laikėsi nuomonės, kad dėl šių problemų jų vertinimas, ar laikomasi VTT arba jam pasiekti numatytos planinės tikslinimo trajektorijos, gali skirtis nuo Komisijos vertinimo (žr. 3 diagramą).

Šaltinis: EAR apklausa.

Kitos priežastys, dėl kurių atsiranda skirtumai (žr. 49 dalį), yra susijusios su tuo, kad NFI naudoja savo i) potencialaus išdirbio apskaičiavimo metodiką ir / arba ii) prielaidas ir duomenų rinkinius. Tačiau Komisija ėmėsi glaudžiau bendradarbiauti su NFI, aiškindama savo metodiką, kuri padeda išvengti tokių skirtumų.

Galiausiai, Komisijos išvados, ar valstybės narės laikosi ES fiskalinių taisyklių, kartais padaromos atsižvelgiant į Komisijos ir tos šalies vyriausybės diskusijas, kuriose NFI nedalyvauja.

Apie NFI ir Komisijos padarytų išvadų neatitikimo riziką jau minėjo EFV⁴³ ir tai patvirtino mūsų atlikta apklausa. Iš tikrųjų, 20 % NFI nurodė, kad jos su tokiais skirtumais jau susidūrė. 3 langelyje pateikiami skirtingų išvadų pavyzdžiai.

Europos fiskalinės valdybos įsteigimas buvo teisingas žingsnis, tačiau yra galimybių sustiprinti jos vaidmenį ir nepriklausomumą

Penkių pirmininkų ataskaitoje EFV numatytos šios užduotys:

• koordinuoti nacionalinių fiskalinių tarybų tinklo veiklą ir atitikti tokį pat nepriklausomumo standartą;
• patarti politikos klausimais, o ne įgyvendinti politiką. Taisyklių įgyvendinimo užtikrinimas turėtų ir toliau būti Komisijos užduotis; Komisija turėtų galėti neatsižvelgti į EFV nuomonę, jeigu ji turi pagrįstų priežasčių ir jas paaiškina;
• formuoti ekonominę, o ne teisinę, nuomonę dėl atitinkamų fiskalinės politikos krypčių tiek nacionaliniu, tiek euro zonos lygmeniu, atsižvelgiant į ES fiskalines taisykles. Tai turėtų būti daroma remiantis SAP nustatytomis taisyklėmis;
• galėti skelbti nuomones, jei mano, kad tai būtina, įskaitant visų pirma susijusias su stabilumo programų vertinimu ir metinių biudžeto planų projektų vertinimu ir nacionalinių biudžetų įvykdymu;
• pateikti ex post įvertinimą, kaip buvo įgyvendinama bendrojo valdymo sistema.

Tačiau EFV sprendime Komisija neatsižvelgė į daugumą šių užduočių nacionalinių aspektų. Visų pirma ji nenumatė EFV užduoties skelbti nuomones dėl nacionalinių stabilumo ir konvergencijos programų, biudžeto planų projektų arba nacionalinių biudžetų įvykdymo. Be to, ji pareiškė, kad EFV turėtų ne koordinuoti NFI veiklą, o tik su jomis bendradarbiauti. Pažymime, kad pačios NFI pasisakė prieš EFV koordinavimą, nes, jų požiūriu, ji prieštaravo tikslui didinti nacionalinį įsipareigojimą ir varžė jų nepriklausomumą.

Savo 2015 m. lapkričio mėn. kalboje Euro grupės pirmininkas išreiškė nuomonę, kad buvo „naudinga turėti nacionalinių fiskalinių tarybų didžiąją Europos sesę, įsteigtą ne Komisijoje, kad teiktų nepriklausomus nacionalinių biudžetų projektų įvertinimus, kuriais remdamasi Komisija pateikia savo (politinę) nuomonę“.

Be to, „penkių pirmininkų pranešime“ raginama, kad EFV „atitiktų tokį pat nepriklausomumo standartą“, kaip nacionalinės NFI, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 473/2013.

EFV sprendimo 4 straipsnyje nustatyta, kad valdybos nariai veikia nepriklausomai. Tačiau EFV nepriklausomumą riboja jos silpnas statutinis režimas ir riboti ištekliai⁴⁵:

1. pirmininką ir keturis valdybos narius skiria Komisija. Jų įgaliojimai yra ne visos darbo dienos, trumpi (trejų metų) ir atnaujinami vieną kartą, taip pat nėra nuostatos dėl jų pašalinimo (pavyzdžiui, pašalinimo tik nedarbingumo arba sunkaus nusižengimo atveju);
2. kadangi taisyklės, kuriomis reglamentuojama EFV veikla, buvo įsteigtos Komisijos sprendimu, Komisija gali jas pakeisti;
3. EFV neturi jokios finansinės nepriklausomybės, nes neturi savo biudžeto ir negali laisvai valdyti savo žmogiškųjų išteklių. Jos biudžetas priskiriamas Komisijos pirmininko pavaduotojo kabineto biudžeto kategorijai „Euras ir socialinis dialogas“ ir apima narių (turinčių specialiųjų patarėjų statusą) atlyginimus ir jų dalykinių kelionių išlaidas. EFV sekretoriatas yra Komisijos generalinio direktorato skyrius. Jo išlaidos (dalykinių kelionių, ekspertų kvietimo, praktinių seminarų organizavimo ir kt. išlaidos) padengiamos iš generalinio sekretoriato veiklos biudžeto;
4. EFV yra priskirta Komisijos generaliniam sekretoriatui ir yra įsikūrusi jo patalpose, o jos saityno svetainei prieglobą taip pat teikia Komisija.

Dėl minėtų veiksnių susidaro silpna institucinė struktūra, kaip jau yra nurodęs ECB: „Europos fiskalinės valdybos įsteigimas Komisijos sprendimu Komisijos organizacinėje struktūroje neatitinka standartų, nustatytų valdybos atitikmenims nacionaliniu lygmeniu“⁴⁶. Tą patį klausimą iškėlė TVF⁴⁷.

Be to, kadangi penkių pirmininkų pranešime nurodyta, kad EFV „turėtų galėti skelbti nuomones, jei mano, kad tai yra būtina“, EFV sprendime tik pateikiama nuoroda į metinės ataskaitos paskelbimą. Jame aiškiai neminima galimybė EFV skelbti vertinimus realiu laiku arba skelbti viešas nuomones, kuria pasinaudoti jai bet kuriuo atveju trukdo jos riboti ištekliai.

Iš tikrųjų EFV skelbia dviejų rūšių reguliarias ataskaitas: 1) EFV fiskalinės politikos krypčių, tinkamų euro zonai, vertinimą, skelbiamą birželio mėn., ir 2) metinę ataskaitą, skelbiamą metų pabaigoje. Be to, EFV neseniai paskelbė ES fiskalinių taisyklių įvertinimą⁴⁸.

Atlikę savo 2017 ir 2018 m. paskelbtų keturių ataskaitų vertinimą nustatėme, kad jos yra geros analitinės kokybės. Tai patvirtino suinteresuotieji subjektai, su kuriais susitikome į imtį įtrauktose valstybėse narėse, ir mūsų atlikta NFI apklausa. Iš tikrųjų 87 % NFI analizės, pateiktos EFV ataskaitose, kokybę įvertino kaip „gerą“, 10 % ją apibūdino kaip „vidutinę“ ir tik 3 % – kaip „prastą“.

Metinėje ataskaitoje EFV pateikia Sąjungos fiskalinės sistemos įgyvendinimo įvertinimą. Specialiame skirsnyje ji taip pat teikia pasiūlymus dėl būsimos Sąjungos fiskalinės sistemos raidos. Tačiau, nors metinėse ataskaitose taip pat pateikiamas pasirinktų NFI efektyvumo aspektų vertinimas, pavyzdžiui, ar jos taiko principą „laikytis arba paaiškinti“ ir ar buvo užtikrinta jų teisė gauti informaciją, specialiame pasiūlymų skirsnyje nebuvo nurodyta nieko, kaip pagerinti NFI padėtį.

Be to, EFV sprendime neapibrėžiama, kaip EFV pasiūlymai būtų įtraukti į Komisijos vidaus sprendimų priėmimo procesą. Iš esmės Komisija gali neatsižvelgti į EFV pasiūlymus, pateiktus nenurodant jokios priežasties, nes, kitaip nei puvo pasiūlyta penkių pirmininkų pranešime, ji neprivalo laikytis principo „laikytis arba paaiškinti“. Į šią problemą atkreipė dėmesį tiek ECB⁴⁹, tiek Europos ombudsmenas⁵⁰.

Savo atsakyme Europos ombudsmenui Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas paaiškino, kad negalima nubrėžti griežtos paralelės tarp EFV ir nacionalinių NFI. NVI yra sergėtojos, turinčios stebėti, ar nacionalinė politika atitinka fiskalines taisykles. EFV nestebi ES biudžeto arba jo įgyvendinimo – ji yra nepriklausoma patariamoji Komisijos institucija. Todėl Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas teigė, kad šiomis aplinkybėmis principas „laikytis arba paaiškinti“ netaikomas.

Analizės kokybė ir EFV išreikšta kritiška nuomonė rodo, kad nepaisant to, jog ji integruota į Komisiją, ji sugebėjo suformuoti nepriklausomas nuomones. Tačiau šis nepriklausomumas grindžiamas tik dabartine EFV naryste, o ne jos institucine struktūra. Mūsų apklausa parodė, kad NFI nuomonė apie EFV nepriklausomumą buvo labai įvairi: 53 % jų mano, kad EFV turi „ribotą nepriklausomumą“, o 47 % jų mano, kad ji yra „visiškai nepriklausoma“.

Komisija iki šiol yra gavusi tik ribotą patikinimą, kad nacionalinės biudžeto sistemos yra tinkamai įgyvendinamos ir taikomos

Pradiniai reikalavimai, taikomi valstybių narių biudžeto sistemoms, buvo nustatyti ne reglamento, o direktyvos forma. Todėl šių reikalavimų įgyvendinimas užtrunka ilgiau ir valstybės narės turi veiksmų laisvę spręsti, kaip tai padaryti.

Tačiau Komisija pranešime Viešieji finansai EPS 2011 m. (paskelbtame 2012 m.)⁵¹ pareiškė, kad direktyvos pasirinkimas „atitiko poreikį pasiekti valstybių narių reikalavimų pusiausvyrą“

Įvertinome, ar:

1. Komisija galėjo laiku padaryti išvadas dėl nacionalinės teisės aktų atitikties ES reikalavimams;
2. Komisijos vertinime pateikiama prasmingų įžvalgų apie NBS įgyvendinimą ir taikymą.

Vėlavimus padaryti išvadą dėl nacionalinių teisės aktų atitikimo ES reikalavimams lemia veiksniai, kurie ne visada priklauso nuo Komisijos

Direktyvos 2011/85/ES perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2013 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės turėjo pranešti Komisijai apie savo nacionalines įgyvendinimo priemones. Valstybės narės paskelbė 323 nacionalines įgyvendinimo priemones, tačiau tik apie 67 iš jų (20 %) buvo pranešta laiku (žr. 4 diagramą). Faktiškai valstybės narės turėjo vienu metu įtraukti į nacionalinę teisę ne tik Direktyvos 2011/85/ES reikalavimus, bet ir reikalavimus, susijusius su Reglamentu (ES) Nr. 473/2013 ir fiskaliniu susitarimu.

Šaltinis: EAR.

Kadangi ne visos valstybės narės iki nustatyto termino perkėlė Direktyvą 2011/85/ES į nacionalinę teisę, Komisija pradėjo 17 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl nepranešimo apie nacionalines įgyvendinimo priemones. Kaip parodyta 2 lentelėje, dauguma šių pažeidimo atvejų (14) buvo baigti nagrinėti per vienus metus, o tai yra Komisijos lyginamasis rodiklis⁵². Dėl ilgai trunkančių teisės aktų priėmimo procedūrų Slovėnijoje ir Čekijoje šios šalys baigė perkelti Direktyvą į nacionalinę teisę atitinkamai 2018 ir 2019 m. Todėl neišvengiamai buvo vėluojama pradėti visų 17 valstybių narių, prieš kurias pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros, atitikties vertinimo procesą.

Komisija neatliko atitikties vertinimų, kuriuos sudaro perkėlimo į nacionalinę teisę ir atitikties patikros, per savo lyginamąjį laikotarpį⁵³, o veiksmingumo tikslai, nustatyti ECFIN GD 2014–2017 m. laikotarpio metiniuose valdymo planuose, buvo pasiekti tik iš dalies.

Atlikusi savo perkėlimo į nacionalinę teisę ir atitikties patikras, 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija pradėjo „EU pilot“ procedūras dėl 11 valstybių narių, 2017 m. balandžio mėn. – dėl kitų 7, o 2019 m. liepos mėn. – dėl dar kitų 7. Tai buvo pirmoji priemonė mėginant išspręsti perkėlimo į nacionalinę teisę problemas ir, jei įmanoma, taip išvengti oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų. Likusių trijų valstybių narių atveju 2019 m. rugsėjo mėn. Komisija dar nebuvo nusprendusi, ar pradėti „EU pilot“ procedūras.

„EU pilot“ procedūrų eiliškumo nustatymą (žr. 3 lentelę) lėmė ne įgyvendinimo planas, o darbinės priežastys, tai yra valstybių narių negalėjimas vykdyti „EU pilot“ dialogų su Komisija anglų kalba per pirmąją bangą ir Komisijos vidinis nepasirengimas per antrąją ir trečiąją bangas. Todėl kai kurios euro zonos valstybės narės, turinčios didelę bendrąją valstybės skolą, tai yra tos valstybės narės, kurioms tvirta fiskalinė padėtis yra svarbesnė, nebuvo įvertintos pirmumo tvarka (žr. 5 diagramą).

2014 m. (iki kurių buvo tikėtasi, kad valstybių narių perkėlimai į nacionalinę teisę bus užbaigti) septynioms euro zonos valstybėms narėms, dėl kurių Komisija pradėjo „EU pilot“ procedūras 2019 m. (žr. 5 diagramos trečią stulpelį), teko 77 % euro zonos BVP (66 % bendro visų valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę, BVP ir 56 % bendro visų valstybių narių, įskaitant Jungtinę Karalystę, BVP) ir 77 % euro zonos valstybės skolos (72 % bendros visų valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę, valstybės skolos ir 60 % bendros visų valstybių narių, įskaitant Jungtinę Karalystę, skolos).

Šaltinis: EAR.

Pagal pirmą ir antrą bangas pradėtos 18 „EU pilot“ bylų buvo užbaigtos gerokai vėluojant ir vidutiniškai truko daugiau kaip 65 savaites, gerokai viršijant Komisijos nustatytą 20 savaičių lyginamąjį terminą. 3 iš 18 bylų buvo pastebėti ypač dideli komunikavimo nebuvimo laiko tarpsniai (beveik metai arba daugiau), kai Komisija laukė, kol valstybės narės įgyvendins reikiamas priemones. Šios trys procedūros buvo užbaigtos per dvejus metus nuo jų pradžios. Vienoje byloje Komisija atmetė valstybės narės (Belgijos) atsakymus. Iš viso Komisija užbaigė vienuolika valstybių narių „EU pilot“ procedūrų su teigiamais atitikties įvertinimais. Kitų septynių bylų atveju Komisija valstybių narių atsakymus atmetė. Iki 2019 m. rugsėjo mėn. keturios iš septynių bylų buvo užbaigtos. Komisija toliau neoficialiai keičiasi informacija su kitomis valstybėmis narėmis (žr. 3 lentelę), tačiau dar nepradėjo jokių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų⁵⁴.

* Apskaičiuota trukmė iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Šaltinis: EAR.

Komisija turėjo pradėti 17 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl nepranešimo (žr. 73 dalį), o valstybės narės turėjo įgyvendinti 102 papildomas nacionalines įgyvendinimo priemones Komisijai atlikus atitikties patikras 2015–2019 m. laikotarpiu (žr. 4 diagramą). Vertinant retrospektyviai tai leidžia manyti, kad Komisija nepakankamai įvertino iššūkius, su kuriais susidūrė valstybės narės perkeldamos Direktyvą 2011/85 į nacionalinę teisę, ir nesiėmė iniciatyvių priemonių, kad padėtų joms tai padaryti laiku. Kad padėtų valstybėms narėms teisingai taikyti ES teisės aktus, įvairiuose politikos ciklo etapuose Komisija dažnai nustato daugybę atitikties skatinimo priemonių⁵⁵. Tačiau to ji tai padarė tik iš dalies Direktyvos 2011/85 atveju.

Komisija valstybėms narėms gaires dėl NBS pateikė: be keitimosi informacija vykstant „EU pilot“ procedūroms, taip pat vyko daugiausia neoficialus keitimasis informacija (pavyzdžiui, elektroniniais laiškais, telefono skambučiais arba per dvišalius susitikimus), pavyzdžiui, susijusia su valstybių narių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2011/85/ES, peržiūromis. Tai patvirtino suinteresuotieji subjektai, su kuriais susitikome, taip pat mūsų atlikta NFI apklausa (žr. 6 diagramą). Reikėtų pažymėti, kad Komisija suteikė mažiau paramos ir rekomendacijų siekiant užtikrinti veiksmingą NBS taikymą, nei siekiant užtikrinti valstybių narių atitiktį ES reikalavimams.

Šaltinis: EAR apklausa.

Iki šiol Komisijos vertinimai yra ribotos informacinės vertės dėl laiko ar įgaliojimų sumetimų

Analizavome Komisijos vertinimus pagal Direktyvą 2011/85/ES, SSKV ir Reglamentą (ES) Nr. 473/2013.

Direktyvos 2011/85 taikymo vertinimas

Įvertinusi perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, Komisija privalo stebėti ir vertinti Direktyvos 2011/85 taikymą.

Komisija dar nepradėjo struktūriškai ir sistemingai vertinti Direktyvos 2011/85/ES taikymą. Ji planuoja tai padaryti⁵⁶ užbaigusi vertinti, kaip visos valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 2011/85/ES reikalavimus (žr. 3 lentelę).

2019 m. spalio mėn. pabaigoje Komisija dar nebuvo nustačiusi strategijos, kurioje būtų išdėstyta metodika, kriterijai, tarpinės reikšmės ir valstybių narių siektini rezultatai, siekiant užtikrinti, kad Direktyvos 2011/85/ES taikymo stebėjimas būtų vykdomas tinkamai ir laiku.

Kai kuriais atvejais, nepaisant Direktyvos 2011/85/ES įgyvendinimo, nesimatė, kad valstybių narių (pavyzdžiui, Italijos ir Ispanijos) fiskaliniai rodikliai pagal SAP reikalavimus būtų pagerėję. Tačiau Komisija atlikdama vertinimą, sutelktą į pagrindinių NBS elementų veiklos veiksmingumą, dar nepasinaudojo savo stebėjimo įgaliojimais⁵⁷. Tokį metodą taiko, pavyzdžiui, TVF, atlikdamas fiskalinio skaidrumo vertinimą.

Kitu atveju, jis taip pat gali taikyti viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės (angl. PEFA) metodiką. Pati Komisija, pasitelkusi Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinį direktoratą (DEVCO GD), parengė PEFA metodiką kartu su TVF ir Pasaulio banku. Todėl ji vietoje turėtų žinių, reikalingų PEFA vertinimams atlikti.

Be atitikties ir taikymo vertinimo, Direktyvoje 2011/85 taip pat reikalaujama, kad iki 2018 m. gruodžio vidurio Komisija atliktų tinkamumo peržiūrą.

Reikalavimas atlikti tinkamumo peržiūrą buvo įtrauktas ne konkrečiai į pirminį Komisijos pasiūlymą, bet vykstant teisėkūros procesui. Be to, nepaisant to, kad MTBF yra pagrindinis NBS ir Direktyvos 2011/85/ES elementas, jos nėra aiškiai įtrauktos į tinkamumo peržiūros apimtį. Tačiau pažymime, kad Komisija yra išreiškusi ketinimą įtraukti MTBF į šios peržiūros apimtį.

Nors 2018 m. gruodžio mėn. buvo galutinis terminas, 2019 m. spalio mėn. Komisija dar nebuvo paskelbusi savo Direktyvos 2011/85/ES tinkamumo peržiūros rezultatų.

Tačiau, remdamasi ekonominiu tyrimu, 2019 m. sausio mėn. Komisija padarė išvadą, kad „valstybių atsakomybė už fiskalines taisykles pastaraisiais metais buvo sugriežtinta, nes ES lygmeniu pateikus teisėkūros iniciatyvas buvo kuriamos tvirtesnės fiskalinės sistemos“⁵⁸. Atliekant šį tyrimą buvo analizuojami ekonometriniai duomenys, iš kurių matyti MTBF kokybės (įvertintos pagal MTBF indeksą; žr. 04 dalį) ir pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso ryšys. Šis glaudus ryšys yra aiškinamas kaip teigiamo poveikio fiskalinei drausmei turėjimas dėl valstybių narių atsakomybės.

Pagal MTBF indeksą yra vertinama NBS kokybė remiantis 11 kriterijų (žr. 4 lentelę). Vieno iš Direktyvos 2011/85 reikalavimų neapima joks kriterijus, o šeši iš taikytų kriterijų atitinka ne Direktyvos 2011/85 reikalavimus, o kitas ypatybes, kurias Komisija laiko pageidautinomis.

Pastaba: ✘: neįtraukta.

Šaltinis: EAR.

Tačiau ši analizė, nors ir naudinga, negali būti laikoma Direktyvos 2011/85 tinkamumo MTBF taikomų reikalavimų požiūriu peržiūra dėl šių priežasčių:

• MTBF indeksas yra grindžiamas fiskalinio valdymo duomenų baze (žr. 04 dalį), į kurią dažniausiai įvedama nacionalinių institucijų pateikiama informacija, o ne informacija, gauta Komisijai atlikus savarankišką NFI veikimo vertinimą;
• kriterijai, taikomi indeksui ir Direktyvos 2011/85 reikalavimams įvertinti, sutampa tik iš dalies (žr. 91 dalį);
• vidutinės trukmės biudžeto sistemos indekso pagerėjimas gali parodyti tik biudžeto reformos priėmimą, net jei ji dar nevyksta, t. y. indeksu galima fiksuoti tik jos struktūros atitiktį, o ne jos faktinį vykdymą (žr. 4 langelį);
• vidutinės trukmės biudžeto sistemos indeksas apima 2006–2015 m. laikotarpį. Tačiau procedūros „EU pilot“ buvo pradėtos iki 2015 m., o tai reiškia, kad galimai indeksas negalėjo atspindėti Komisijos atlikto Direktyvos 2011/85/ES perkėlimo į nacionalinę teisę arba taikymo vertinimo;
• Vidutinės trukmės biudžeto sistemos indeksas parodo jos būklės pagerėjimą (balų padidėjimą) euro zonos valstybėse narėse 2011 m. arba ankstesniais metais, išskyrus Prancūziją, Vokietiją, Suomiją (šioks toks padidėjimas atitinkamai 2012, 2013 ir 2015 m.) ir Liuksemburgą (2014 m.). Tačiau būklės pagerėjimas, kuris įvyko 2011 m. ir ankstesniais metais, negali būti laikomas Direktyvos 2011/85/ES, įsigaliojusios 2011 m. gruodžio 13 d., poveikiu. Valstybėse narėse pagal finansinės pagalbos programą (Kipre, Graikijoje, Airijoje, Latvijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje) taip pat nustatytas sistemos būklės pagerėjimas, kaip ir eurą įsivedančioje valstybėje narėje (Lietuvoje). Tačiau Komisijos analizėje, nors ir pripažįstamas finansinės pagalbos programų vaidmuo, nėra atskiriamas Direktyvos 2011/85 poveikis nuo įsipareigojimų pagal finansinės pagalbos programą arba valstybės narės siekio prisijungti prie euro zonos poveikio.

Fiskalinio susitarimo vertinimas

SSKV reikalaujama, kad Komisija „tinkamu laiku“ pateiktų ataskaitą, kurioje būtų įvertinta valstybių narių priimtų nacionalinių nuostatų atitiktis fiskalinio susitarimo nuostatoms (žr. 06 dalį). Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, 2017 m. vasario 22 d. Komisija paskelbė savo ataskaitą⁵⁹. Pagal įgaliojimus atliktame Komisijos vertinime daugiausia dėmesio skiriama nacionalinių nuostatų atitikčiai. Ji negavo jokių įgaliojimų vertinti, ar veiksmingai taikomos naujos nacionalinės taisyklės, kuriomis fiskalinis susitarimas perkeliamas į nacionalinę teisę.

Remiantis ataskaita galima padaryti tokias pagrindines išvadas:

• visos valstybės narės nustatė privalomą subalansuoto biudžeto taisyklę, nors tik kai kurios iš jų tai padarė konstituciniu lygmeniu;
• valstybės narės skiriasi pagal savo išskirtinių aplinkybių, kuriomis galima nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo, apibrėžtį;
• valstybės narės skiriasi pagal tai, kokiu mastu koregavimo mechanizmas taikomas automatiškai, ir pagal reikalingų taisomųjų veiksmų taikymo sritį;
• teisinės nuostatos dėl NFI įsteigimo buvo priimtos visose valstybėse narėse, nors Komisijai kilo tam tikrų susirūpinimą keliančių klausimų dėl kai kurių iš jų nepriklausomumo apsaugos priemonių;
• daug valstybių narių dar neįtraukė principo „laikytis arba paaiškinti“ į savo teisinį pagrindą (t. y. kad vyriausybė turi pateikti pagrindimą, kai ji nesilaiko NFI vertinimų), tačiau jos įsipareigojo jį tinkamai taikyti.

Bendras Komisijos įvertinimas buvo teigiamas, nors fiskalinio susitarimo perkėlimas į nacionalinę teisę buvo lėtas ir neišsamus. Iš tiesų teigiamas Komisijos atliktas16 valstybių narių įvertinimas priklausė nuo jų prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Tačiau, kaip nurodė ECB⁶⁰, įsipareigojimai nėra tinkamas teisinių nuostatų pakaitas, nes jų vykdymo neįmanoma užtikrinti. Todėl Komisijos vertinimas nebuvo išsamus, o jame sutikus su įsipareigojimais, susilpnėjo reikalavimai.

Reglamento (ES) Nr. 473/2013 įgyvendinimo vertinimas

2014 m. lapkričio mėn. Komisija atliko pirmą Reglamento (ES) Nr. 473/2013 taikymo vertinimą, atliekant ekonomikos bendrojo valdymo peržiūrą, apimančią šešių dokumentų rinkinio ir dviejų dokumentų rinkinio teisės aktus. Tačiau vertinimas buvo negalutinis, nes jis buvo atliktas praėjus pernelyg mažai laiko nuo Reglamento (ES) Nr. 473/2013 įsigaliojimo. Kitas vertinimas turi būti atliktas iki 2019 m. pabaigos.

Komisija taip pat stebi nacionalinės teisės aktų dėl NBS ir jų taikymo pokyčius, pasinaudodama Europos ekonominės politikos koordinavimo semestru⁶¹, nors ir ribotu mastu – ji vertina, ar valstybių narių biudžeto pozicijos artėja prie jų VTT (žr. 46 dalį), tačiau išsamiai nevertina pagrindinių NFI veikimo. 7 paveiksle pateikiama išsami informacija apie įvairius veiksmus.

Šaltinis: EAR.

Išvados ir rekomendacijos

Nagrinėjome, ar Komisijos veiksmais, kuriais siekiama stiprinti ES valstybių narių biudžeto sistemas, buvo pasiekti numatyti rezultatai. Darome išvadą, kad pateikusi pasiūlymus dėl Direktyvos 2011/85/ES ir Reglamento 437/2013, kurie buvo priimti, ir dėl 2017 m. direktyvos projekto, kurio teisėkūros procesas tebevyksta, Komisija prisidėjo prie nacionalinių biudžeto sistemų tobulinimo skatinimo (17 dalis).

Tačiau Komisija nepaaiškino, kaip ji minimizuos galimus skirtumus tarp nepriklausomų fiskalinių institucijų ir Komisijos vertinimų dėl ES fiskalinių taisyklių laikymosi tais atvejais, kai tiek Komisija, tiek nepriklausomos nacionalinės fiskalinės institucijos vertins atitiktį ES fiskalinėms taisyklėms.

Pasitaikė atvejų, kai Komisija ir nepriklausoma fiskalinė institucija padarė skirtingas išvadas. Viena priežastis yra tai, kad vertindama atitiktį Komisija naudojasi visa jai pagal ES teisės aktus suteikta diskrecija bei savo įgaliojimais interpretuoti šią diskreciją. Tai visų pirma taikoma „išskirtinėms aplinkybėms“, kurios laikomos pateisinimu švelninti koregavimo reikalavimus valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė savo vidutinės trukmės biudžeto tikslų (45–55 dalys).

Siekiant užtikrinti, kad nepriklausomos fiskalinės institucijos galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį, ir kad būtų kuo mažiau skirtumų tarp Komisijos ir nepriklausomų fiskalinių institucijų vertinimų dėl ES fiskalinių taisyklių laikymosi, Komisija turėtų sustiprinti bendradarbiavimą su nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis.

Terminas: nuo 2020 m.

Daug ES teisiniame pagrinde numatytų reikalavimų dėl vidutinės trukmės biudžeto sistemų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų neatitinka tarptautinių standartų ir TVF ir EBPO nustatytos geriausios praktikos, dažnai nepaisant pačios Komisijos pozicijos, išreikštos daugelyje ekonominių straipsnių. 2017 m. direktyvos projektu, jei jis būtų patvirtintas, šie trūkumai būtų pašalinti tik iš dalies (18–41 dalys).

Siekiant toliau stiprinti biudžeto sistemas, Komisija turėtų peržiūrėti reikalavimus, taikomus vidutinės trukmės biudžeto sistemoms ir nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms, taip pat atsižvelgdama į tarptautinius standartus ir geriausią praktiką, bei pasiūlyti veiksmus, kurie leistų pagerinti jų apimtį ir veiksmingumą. Komisija tai turėtų pagrįsti šioje ataskaitoje pateiktomis pastabomis, taip pat savo Direktyvos 2011/85 ir Reglamento (ES) Nr. 473/2013 tinkamumo peržiūros ir atitikties ir taikymo vertinimo rezultatais.

Terminas: per vienus metus nuo šešių ir dviejų dokumentų rinkinių (kurie apima Direktyvą 2011/85 ir Reglamentą (ES) Nr. 473/2013) vertinimo paskelbimo.

Europos fiskalinės valdybos veiksmingumą iš dalies riboja jos dabartinė institucinė struktūra. Be to, Komisijai netaikomas principas „laikytis arba paaiškinti“ (56–68 dalys).

Siekiant sustiprinti ES fiskalinių taisyklių vykdymo užtikrinimą ir nepriklausomą Komisijos darbo vertinimą nacionalinės dimensijos atžvilgiu, Komisija turėtų:

1. peržiūrėti Europos fiskalinės valdybos įgaliojimus bei institucinę struktūrą ir paskelbti Komisijos išvadas, įskaitant paaiškinimus, jei nebūtų atlikta jokių pakeitimų;
2. taikyti principą „laikytis arba paaiškinti“, pagal kurį Komisija turėtų viešai pagrįsti atvejus, kai jos vertinimas neatitinka Europos fiskalinės valdybos vertinimų.

Terminas: per vienus metus nuo šešių ir dviejų dokumentų rinkinių (kurie apima Direktyvą 2011/85 ir Reglamentą (ES) Nr. 473/2013) vertinimo paskelbimo.

Komisija dar neatliko savo nacionalinės teisės aktų atitikties Direktyvos 2011/85/ES reikalavimams vertinimo, kuris apima perkėlimo į nacionalinę teisę ir atitikties patikras (72–80 dalys).

Komisijos atliekamas ES teisinio pagrindo (Direktyvos 2011/85/ES ir Reglamento (ES) Nr. 473/2013) taikymo vertinimas dar nebuvo atliktas arba ji yra pernelyg ankstyvame įgyvendinimo etape, kad jos vertinimas būtų prasmingas (84–92 dalys ir 96 dalis).

Dabartinis Komisijos atliekamas nacionalinių biudžeto sistemų pokyčių stebėjimas yra be kita ko grindžiamas fiskalinio valdymo duomenų baze. Į ją įvedama valstybių narių pateikta informacija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama institucinei struktūrai, o ne faktiniam veikimui (92 dalis).

Siekdama įvertinti, ar pasiekti teisės aktuose (Direktyvoje 2011/85/ES ir Reglamente (ES) Nr. 473/2013) nustatyti tikslai, ir atsižvelgdama į tai, kad nuo jų priėmimo praėjo nuo šešerių iki aštuonerių metų, Komisija turėtų:

1. ilgiau nedelsdama užbaigti atitikties vertinimą;
2. kuo greičiau parengti ir paskelbti išsamią Direktyvos 2011/85/ES tinkamumo apžvalgą;
3. peržiūrėti fiskalinio bendrojo valdymo duomenų bazės klausimynus arba nustatyti kitą tinkamą priemonę, pagal kuriuos būtų prašoma išsamios informacijos apie faktinį nacionalinių biudžeto sistemų veikimą;
4. reguliariai stebėti nacionalinių biudžeto sistemų veikimą, taikydama struktūriškai apibrėžtą metodiką, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių nacionalinių biudžeto sistemų elementų veikimo rezultatams. Komisija turėtų imtis tolesnių veiksmų atsižvelgdama į bet kokius nustatytus reikšmingus trūkumus.

Terminas a punktui – iki 2020 m. vidurio, b punktui – iki 2019 m. pabaigos, c punktui – iki 2020 m. pabaigos, d punktui – nuo 2021 m.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer, Liuksemburge 2019 m. spalio 15 d.

Europos Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner Lehne

Priedai

I priedas. Atitinkamo teisinio pagrindo ir leidinių tvarkaraštis

Šaltinis: EAR.

II priedas. Komisijos pozicija dėl vidutinės trukmės biudžeto sistemos

i) bendras vidutinės trukmės biudžeto sistemos ir metinio biudžeto rengimo procesas ir visiškai integruotas dokumentavimas.

Komisija jau 2011 m. pripažino problema tai, kad „nors stabilumo ir konvergencijos programos (SKP) jau yra pristatytos žvelgiant iš daugiametės perspektyvos, šie dokumentai liko ribotos politinės reikšmės šalies vidaus debatuose, susijusiuose su diskusija dėl biudžeto strategijų, nepaisant to, kad valstybės narės turėtų parengti savo biudžetą pagal savo SKP įsipareigojimus“⁶². Be to, savo 2012 m. tarpinėje Direktyvos 2011/85/ES įgyvendinimo pažangos ataskaitoje Komisija nurodė vidutinės trukmės biudžeto sistemos integravimą į metinį biudžeto ciklą, taip pat visiškai integruotą dokumentavimą, kaip pagrindines savybes „kurias reikia atidžiai apsvarstyti“⁶³.

ii) perspektyvi išlaidų kontrolė, kuria užtikrinama atitiktis vidutinės trukmės planams.

Asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį tvarkos klausimu Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad būtina nustatyti ribas neišleistiems asignavimams, kurie gali būti perkeliami į kitus biudžetinius metus, kitaip „taikant tokią tvarką gali šiek tiek sumažėti sistemos griežtumas ir prognozavimo galia“⁶⁴. Be to, Komisija „atitinkamų rezervų nenumatytiems atvejams ir susijusių naudojimosi jais taisyklių nustatymą“ laiko būtina daugiametės sistemos savybe⁶⁵.

iii) atskaitomybės mechanizmas⁶⁶.

Ji taip pat pažymėjo, jog tai, kad nėra nuostatų dėl daugiamečio biudžeto vykdymo stebėjimo, neatitinka Komisijos pozicijos dėl pagrindinių reikalavimų, taikomų vidutinės trukmės biudžeto sistemoms. Iš tikrųjų nuo 2006 m. pagal Komisijos MTBF indeksų skaičiavimo metodiką „daugiamečių biudžeto tikslų stebėjimas ir vykdymo užtikrinimas“ laikomi vienu iš penkių valstybių narių MTBF kokybės vertinimo aspektų⁶⁷. Be to, Komisija dar 2007 m. pripažino, kad stebėjimo nebuvimas yra visoms valstybėms narėms būdingas trūkumas⁶⁸. Be to, 2010 m. Komisija pakartojo, kad nukrypimų nuo planinės fiskalinės trajektorijos analizė bei stebėjimo ir koregavimo mechanizmai yra pagrindiniai MTBF struktūros elementai⁶⁹.

III priedas. Nepriklausomų fiskalinių institucijų įvairiarūšiškumas

* Etato ekvivalentas: Išreikšta visos darbo dienos ekvivalentais.

Šaltinis: EAR, remiantis Komisijos duomenimis.

IV priedas. Stabilumo ir augimo pakto prevencinėje dalyje ir fiskaliniame susitarime numatytos fiskalinės taisyklės

Akronimai ir santrumpos

BVP: bendrasis vidaus produktas

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECB: Europos Centrinis Bankas

ECFIN GD: Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas

ECOFIN taryba: Ekonomikos ir finansų reikalų taryba

EFV: Europos fiskalinė valdyba

KŠSR: konkrečiai šaliai skirta rekomendacija

NBS: Nacionalinė biudžeto sistema

NFI: Nepriklausoma fiskalinė institucija

SAP: Stabilumo ir augimo paktas

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SSKV: Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir bendrojo valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje

Taryba: ES taryba

TVF: Tarptautinis valiutos fondas

VIFA: Viešųjų išlaidų ir finansinė atskaitomybė

VTBS: Vidutinės trukmės biudžeto sistema

VTT: Vidutinės trukmės biudžeto tikslas

Žodynėlis

Atitikties patikra: pirminė patikra, ar nacionalinės įgyvendinimo priemonės apima visas būtinas direktyvos nuostatas.

Atitikties vertinimas: ES direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu atitikties vertinimas.

Automatinis koregavimo mechanizmas: įsipareigojimas įgyvendinti taisomąsias priemones, kurios pradedamos taikyti automatiškai, pastebėjus didelį nukrypimą nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba jam pasiekti numatytos planinės tikslinimo trajektorijos.

Biudžeto plano projektas: dokumentas, kurį euro zonos vyriausybės kasmet turi pateikti Komisijai, kaip fiskalinės politikos koordinavimo pagrindą.

Dviejų dokumentų rinkinys: 2013 m. gegužės mėn. priimtas ES dviejų teisėkūros priemonių (472 ir 473 reglamentų) rinkinys, kuriuo siekiama stiprinti euro zonos ekonomikos bendrąjį valdymą.

Ekonominės politikos komitetas (EPK): ECOFIN tarybos ir Komisijos patariamasis organas, kuri padeda siekti didesnio sutarimo dėl ekonominės politikos (įskaitant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą) ir viešųjų finansų tvarumo.

ES NFI tinklas: 2013 m. sukurta Komisijos remiama ES nacionalinių nepriklausomų fiskalinių institucijų ir Europos fiskalinės valdybos grupė, kuriai pirmininkauja Komisija.

ES NFI tinklas: 2015 m. sukurta platforma, skirta keistis nuomone ir praktine patirtimi, taip pat ištekliams sutelkti. Ji atvira visoms ES veikiančioms nepriklausomoms fiskalinės priežiūros įstaigoms, o jai pirmininkauja viena iš NFI.

Europos fiskalinė valdyba (EFV): patariamasis organas, kuris Komisijai, atsakingai už ES fiskalinių taisyklių įgyvendinimą, siūlo fiskalinės sistemos pakeitimus ir atlieka ekonominius vertinimus.

Europos semestras: metinis ciklas, kaip ES valstybių narių ekonominės politikos, visų pirma fiskalinės politikos, koordinavimo ir pažangos stebėjimo sistema, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakte.

Fiskalinė taisyklė: nuolatinis fiskalinei politikai taikomas suvaržymas, dažnai išreiškiamas fiskalinio veiksmingumo rodiklio skaitine viršutine riba arba siektina reikšme, palyginti su bendruoju vidaus produktu.

Fiskalinio bendrojo valdymo duomenų bazė: Komisijos priemonė, kurioje saugoma informacija apie pagrindinius valstybių narių fiskalinio bendrojo valdymo sistemų elementus, t. y. fiskalines taisykles, nepriklausomas fiskalines institucijas ir vidutinės trukmės biudžeto sistemas.

Fiskalinis susitarimas: biudžetinei drausmei stiprinti skirtas susitarimas, kurį sudarė 22 sutarties šalys iš 25 šalių, pasirašiusių tarpvyriausybinę Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir bendrojo valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Fiskalinis veiksmingumas: biudžetinės drausmės išlaikymas, siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ir tvarų ekonomikos augimą.

Išlaidų taisyklė: ilgalaikė riba, taikoma absoliučiosioms išlaidoms arba išlaidų augimo normai.

Makroekonominio disbalanso procedūra (MDP): Šia procedūra siekiama aptikti galimą žalingą makroekonominį disbalansą, kuris gali turėti neigiamų padarinių atitinkamos valstybės narės, euro zonos ar visos ES ekonominiam stabilumui, užkirsti kelią tokio disbalanso susidarymui ir su juo kovoti.

Nacionalinė biudžeto sistema: tvarka, procedūros, taisyklės ir institucijos, kuriomis grindžiama biudžeto politika.

Nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI): viešoji įstaiga, kuri skatina patikimą fiskalinę politiką ir tvarius viešuosius finansus, atlikdama įvairias užduotis, įskaitant makroekonominį ir biudžetinį prognozavimą ir fiskalinės atitikties vertinimus.

Perkėlimas į nacionalinę teisę: nacionalinių nuostatų dėl ES direktyvos taikymo priėmimas, paskelbimas ir įsigaliojimas iki nustatyto termino.

Perkėlimo į nacionalinę teisę patikra: nacionalinių įgyvendinimo priemonių tikslumo / suderinamumo su direktyvos nuostatomis vertinimas.

Pirminis balansas: Biudžeto balansas, neįskaitant palūkanų mokėjimų, susijusių su bendra valdžios sektoriaus skola.

Potencialus išdirbis: teorinė išdirbio lygio (bendrojo vidaus produkto) tam tikru momentu, kuris atitinka stabilų infliacijos lygį, sąvoka. Laikui bėgant ji auga tempu, kuris nebūtinai yra pastovus. Tiek lygio, tiek augimo tempo negalima išmatuoti tiesiogiai – juos reikia apskaičiuoti.

Procedūra „EU Pilot“: prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą vykdomas neoficialus Komisijos ir valstybių narių dialogas galimos neatitikties ES teisės nuostatoms klausimu.

Stabilumo ir augimo paktas (SAP): 1997 m. priimtas taisyklių rinkinys, skirtas stabilumui ekonominėje ir pinigų sąjungoje užtikrinti, užtikrinant, kad valstybės narės siektų patikimų viešųjų finansų ir koordinuotų savo fiskalinę politiką.

Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis: perviršinio deficito procedūra, kurią pradeda Taryba, remdamasi Europos Komisijos rekomendacija, prieš bet kurią ES valstybę narę, kuri viršija ES Stabilumo ir augimo pakto reglamente nustatytą biudžeto deficito viršutinę ribą. Procedūrą sudaro keli etapai, kurie gali baigtis sankcijų taikymu, siekiant paskatinti valstybę narę suvaldyti savo biudžeto deficitą, ir ji yra privaloma, kad galėtų sklandžiai veikti Ekonominė ir pinigų sąjunga.

Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis: Pagrindinis prevencinės dalies tikslas, kaip nurodyta Tarybos reglamento Nr. 1466/97, buvo užtikrinti, kad valstybės narės sparčiai artėtų prie beveik subalansuoto arba perteklinio biudžeto pozicijos, kuri leistų joms įveikti įprastus cikliškus svyravimus neviršijant 3 % nominalaus deficito ribos.

Stabilumo ir konvergencijos programos: pagal Stabilumo ir augimo paktą valstybės narės yra įpareigotos kasmet pateikti dokumentą, kuriame būtų išdėstyti fiskaliniai planai kitiems trejiems metams. Komisija ir finansų ministerijos juo naudotųsi vertindamos, ar šalys sėkmingai siekia savo vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Euro zonos valstybės pateikia „stabilumo programas“, o valstybės narės, neįsivedusios euro, rengia „konvergencijos programas“.

Struktūrinis balansas: faktinis biudžeto balansas, atskaičiavus cikliškumo komponentą ir vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Struktūrinis balansas atspindi pagrindines biudžeto balanso tendencijas.

Subalansuoto biudžeto taisyklė: valdžios sektoriaus biudžeto pozicijos turi būti subalansuotos arba perteklinės. Tiek pagal Stabilumo ir augimo paktą, tiek Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir bendrojo valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje laikoma, kad šios taisyklės laikomasi, jeigu valdžios sektoriaus struktūrinis balansas atitinka jo vidutinės trukmės biudžeto tikslą.

Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir bendrojo valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje: 2012 m. priimta tarpvyriausybinė sutartis, kurioje išdėstytos taisyklės, kuriomis stiprinama sutarties šalių biudžetinė drausmė ir ekonominės politikos koordinavimas, taip pat gerinamas euro zonos bendrasis valdymas.

Šešių dokumentų rinkinys: 2011 m. lapkričio mėn. priimtas šešių teisėkūros priemonių (penkių reglamentų ir Direktyvos 2011/85/ES) ES ekonomikos bendrojo valdymo dokumentų rinkinys.

Taikymas: veiksmas, kuriuo užtikrinamas ES ir nacionalinės teisės aktų įsigaliojimas.

Vidutinės trukmės biudžeto sistema (VTBS): fiskalinė tvarka, pagal kurią fiskalinė politika formuojama numatant ilgesnį nei metinio biudžeto ciklo laikotarpį.

Vidutinės trukmės biudžeto tikslas (VTT): Stabilumo ir augimo pakte nustatytas konkrečios šalies fiskalinės politikos tikslas, kuris daugumai valstybių narių yra -1 % bendrojo vidaus produkto ir euro zonos valstybėms narėms šiek tiek įtemptesnis -0,5 % bendrojo vidaus produkto, nebent jų skolos ir BVP santykis būtų mažas.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikos kryptimis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Europos Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys Neven Mates iki savo įgaliojimų pabaigos (2019 m. liepos mėn.), o vėliau Europos Audito Rūmų narys Mihails Kozlovs, jam talkino kabineto vadovė Edite Dzalbe ir kabineto atašė Laura Graudina, pagrindinis vadybininkas Marion Colonerus, užduoties vadovas Stefano Sturaro, auditoriai Giuseppe Diana, Efstathios Efstathiou ir Maëlle Bourque. Kalbinę pagalbą teikė Michael Pyper.

Iš kairės į dešinę: Stefano Sturaro, Marion Colonerus, Mihails Kozlovs, Maëlle Bourque, Giuseppe Diana, Efstathios Efstathiou

Galinės išnašos

¹ Europos Vadovų Taryba (2010 m.), „Darbo grupės ataskaita Europos Vadovų Tarybai dėl ekonomikos bendrojo valdymo stiprinimo Europos Sąjungoje“ (Report by the Task Force to the European Council on strengthening economic governance in the EU).

² Pavyzdžiui: X. Debrun ir kt. (2008 m.), „Ar laikomasi „skolos stabdžio“ taisyklės? Europos Sąjungoje taikomos nacionalinės fiskalinės taisyklės“ (angl. Tied to the mast? National fiscal rules in the European Union), „Ekonominė politika“ 23/54, p. 299–362.

³ TVF (2013 m.), „Fiskalinės politikos vaidmens ir metodų išsivysčiusios ekonomikos šalyse įvertinimas iš naujo“ (angl. Reassessing the role and modalities of fiscal policy in advanced economies), politikos dokumentas.

⁴ Pavyzdžiui, žr. Europos Komisijos (2004 m.) pranešimą „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2004 m.“ (angl. Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2004 m.).

⁵ ES Taryba (2005 m.), 2005 m. kovo 22–23 d. ECOFIN pranešimas dėl Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimo (angl. „Ecofin Council report to the European Council of 22–23 March 2005 on improving the implementation of the Stability and Growth Pact).

⁶ ES Taryba (2009 m.), „2967-osios Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvados dėl fiskalinio pasitraukimo strategijos“ (angl. ‘2967th Economic and Financial Affairs Council conclusions on fiscal exit strategy).

⁷ 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms, OL L 306, 2011 m. lapkričio 23 d. (šiame dokumente vadinama Direktyva 2011/85/ES).

⁸ Europos Komisija (2012 m.), COM(2012) 342 final, Komisijos komunikatas „Bendrieji nacionalinių fiskalinio koregavimo mechanizmų principai“.

⁹ X. Debrun ir T. Kinda (2014 m.), „Fiskalinio patikimumo po krizės didinimas: didėja susidomėjimas fiskalinėmis tarybomis – naujas duomenų rinkinys“ (angl. Strengthening post-crisis fiscal credibility: Fiscal Councils on the rise — A new dataset), TVF darbinis dokumentas 14/58.

¹⁰ R. Beetsma ir kt. (2018 m.), „Nepriklausomų fiskalinių institucijų skaičiaus didėjimas: naujausios tendencijos ir veiklos rezultatai“ (angl. The rise of independent fiscal institutions: recent trends and performance), TVF darbinis dokumentas 18/68.

¹¹ L. Jonung ir M. Larch (2006 m.), „Fiskalinės politikos tobulinimas ES: argumentai nepriklausomų prognozių naudai“ (angl. Improving fiscal policy in the EU: the case for independent forecasts), „Ekonominė politika“ 21/47, p. 492–534.
TVF (2013 m.), „Fiskalinių tarybų atvejų tyrimai – funkcijos ir poveikis“ (angl. Case studies of fiscal councils — functions and impact).

¹² 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų, OL L 140, 2013 m. gegužės 17 d. (šiame dokumente vadinamas Reglamentu (ES) Nr. 473/2013).

¹³ Europos Komisija (2017 m.), COM(2017) 824 final, „Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos“, p. 3

¹⁴ Ekonomikos ir finansų komitetas (2019 m.), „Papildomų EFK išvadų dėl fiskalinio susitarimo perkėlimo į nacionalinę teisę projektas“ (angl.Draft supplementary EFC findings on the transposition of the Fiscal Compact), ecfin.cef.cpe(2019)1 812 588.

¹⁵ 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/1937, kuriuo įsteigiama nepriklausoma patariamoji Europos fiskalinė valdyba, ir 2016 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/221, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1937, kuriuo įsteigiama nepriklausoma patariamoji Europos fiskalinė valdyba.

¹⁶ J.-C. Juncker, D. Tusk, J. Dijsselbloem, M. Draghi ir M. Schulz (2015 m.), „Penkių pirmininkų pranešimas: Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“ (angl. The Five Presidents’ report: Completing Europe's Economic and Monetary Union).

¹⁷ Europos Audito Rūmų Specialioji ataskaita Nr. 10/2016 „Būtina toliau daryti pažangą, siekiant užtikrinti veiksmingą perviršinio deficito procedūros vykdymą“ (http://eca.europa.eu).

¹⁸ Europos Audito Rūmų Specialioji ataskaita Nr. 18/2018 „Ar įgyvendintas pagrindinis prevencinės Stabilumo ir augimo pakto dalies tikslas?“ (http://eca.europa.eu).

¹⁹ Europos Audito Rūmų Specialioji ataskaita Nr. 03/2018 „Makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) auditas“ (http://eca.europa.eu).

²⁰ Šios euro zonos valstybės narės buvo pasirinktos todėl, kad jų skola buvo didelė, kad buvo matyti, jog jų biudžeto sistemos labai pagerėjo, arba kad jos jau seniai turėjo veikiančias NFI.

²¹ Penkiose iš 28 valstybių narių 2 institucijos dalijasi NFI užduotimis.

²² Europos Komisija (2012 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2011 m.“ (angl. Report on public finances in EMU 2011), p. 101.

²³ ECB (2018 m.), CON/2018/25.

²⁴ Europos Komisija (2017 m.), C(2017) 1201 final, „Komisijos ataskaita, pateikiama pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir bendrojo valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje 8 straipsnį“, p. 3.

²⁵ ECB (2018 m.), CON/2018/25.

²⁶ Bet kurie metai po einamųjų biudžetinių / fiskalinių metų.

²⁷ TVF (2013 m.), G. Cangiano ir kt., „Viešųjų finansų valdymas ir besiformuojanti jo struktūra“ (angl. Public Financial Management and its emerging architecture), p. 161.

²⁸ EBPO (2004 m.), „ Teisinė biudžeto sistemų sistema“, III.4 langelis; TVF (2010 m.), I. Lienert ir I. Fainboim, I., „Biudžeto sistemų teisės aktų reformavimas“, 4 langelis, p. 12–13; TVF (2013 m.), G. Cangiano ir kt., „Viešųjų finansų valdymas ir besiformuojanti jo struktūra“, p. 156; TVF (2014 m.), „Fiskalinio skaidrumo kodeksas“, 2.1.3, 2.3.1 ir 2.3.2 principai; Pasaulio bankas (2013 m.), „Ilgesnis nei metinio biudžeto ciklas. Visuotinė patirtis, susijusi su vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų sistemomis“, p. 58–59.

²⁹ TVF (2014 m.), „Fiskalinio skaidrumo kodeksas“ (angl. Fiscal transparency code), 2.1.3 principas.

³⁰ Galimas išdirbis yra teorinė išdirbio lygio (BVP) tam tikru momentu, kuris atitinka stabilų infliacijos lygį, sąvoka. Laikui bėgant ji auga tempu, kuris nebūtinai yra pastovus. Tiek lygio, tiek augimo tempo negalima išmatuoti tiesiogiai – juos reikia apskaičiuoti.

³¹ TVF ir EBPO atnaujino savo standartus ir geriausią patirtį, taikomus geram biudžeto valdymui atitinkamai 2014 ir 2015 m., kad įtrauktų per ekonominę ir finansų krizę įgytą patirtį. Tačiau 2017 m. direktyvos projekte Komisija neatsižvelgė į šį atnaujinimą.

³² TVF (2013 m.), „Fiskalinių tarybų funkcijos ir poveikis“ (angl. The functions and impact of fiscal councils): „Šiame dokumente pateikiamas išsamiausias iki šiol paskelbtas fiskalinių tarybų tyrimas“, taip pat remiamasi kitais dokumentais, įskaitant EBPO 2012 m. principų projektą ir G. Kopits (2011 m.), „Nepriklausomos fiskalinės institucijos: Gerosios patirties formavimasis“ (angl. Independent fiscal institutions: Developing good practices), p. 35–52.

³³ EBPO principai jau buvo paskelbti 2012 m. ir buvo priimti 2014 m. Žr. EBPO (2014 m.), „Rekomendacijos dėl principų, taikomų NFI“ (angl. Recommendation on Principles for IFIs).

³⁴ Europos Komisija (2017 m.), L. Jankovics ir M. Sherwood, „Nepriklausomos fiskalinės institucijos ES valstybėse narėse: pirmieji metai“ (angl. Independent fiscal institutions in the EU Member States: The early years), diskusijoms skirtas dokumentas Nr. 067.

³⁵ Europos Komisija (2004 m.), L. Jonung ir M. Larch (2006 m.), „Fiskalinės politikos tobulinimas ES: argumentai nepriklausomų prognozių naudai“ (angl. Improving fiscal policy in the EU: the case for independent forecasts).

³⁶ Nepagrįstas optimizmas yra praktika, kai pervertinamas išdirbio ir pajamų augimas, tačiau nepakankamai įvertinamos nediskrecinės išlaidos.

³⁷ TVF (2007 m.), „Fiskalinio skaidrumo gerosios patirties kodeksas“ (angl. Code of good practices on fiscal transparency), 4.3.4 principas.

³⁸ EBPO (2014 m.), „Rekomendacijos dėl principų, taikomų NFI“ (angl. Recommendation on Principles for IFIs), 3.3 principas.

³⁹ ES NFI tinklas (2016 m.), „Minimalių standartų, taikomų NFI, nustatymas ir įgyvendinimas“ (angl. Defining and enforcing minimum standards for IFIs).

⁴⁰ ES NFI tinklas (2018 m.), ES NFI tinklo pareiškimas reaguojant į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos.

⁴¹ 2015 m. Komisija paskelbė aiškinamąjį komunikatą dėl jos interpretavimo laisvės „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 12 final). Vėliau tai buvo parodyta 2015 m. lapkričio mėn. bendrai priimtame pozicijos dokumente, kurį 2016 m. vasario mėn. patvirtino Taryba.

⁴² Kad būtų greitai priartėta prie vidutinės trukmės tikslo, SAP nustatytas toks lyginamasis indeksas: valstybės narės turėtų pakoreguoti savo struktūrines biudžeto pozicijas taikant 0,5 % BVP per metus normą.

⁴³ EFV (2018 m.), 2018 m. metinė ataskaita, p. 42.

⁴⁴ Airijos patariamoji fiskalinė taryba (2016 m.), „Fiskalinio vertinimo ataskaita“ (angl. Fiscal assessment report), p. 67.

⁴⁵ EFV sudaro valdyba ir sekretoriatas (kurio personalą sudaro sekretoriato vadovas ir paskirti pagalbiniai darbuotojai, kurių skaičius šiuo metu yra ribotas – penki ekonomistai ir vienas padėjėjas).

⁴⁶ ECB (2015 m.), „Ekonomikos biuletenis“ (angl. Economic Bulletin), 7 leidimas, 5 langelis: Europos fiskalinės valdybos įsteigimas.

⁴⁷ TVF (2016 m.), „2016 m., IV straipsnis „Konsultacijos“ – euro zonos politika“ (angl. 2016 Article IV consultation – euro-area policies), TVF šalies ataskaita 16/219, p. 20.

⁴⁸ 2018 m. kovo mėn. EFV taip pat paskelbė vieną pranešimą, kuriuo parėmė Danijos fiskalinę tarybą.

⁴⁹ ECB (2015 m.), „Ekonomikos biuletenis“ (angl. Economic Bulletin), 7 leidimas, 5 langelis: Europos fiskalinės valdybos įsteigimas.

⁵⁰ Europos ombudsmenas (2016 m.), „Europos ombudsmeno raštas Europos Komisijos pirmininkui dėl Europos fiskalinės valdybos skaidrumo“ (angl. Letter from the European Ombudsman to the President of the European Commission regarding Transparency of the European Fiscal Board).

⁵¹ Europos Komisija (2012 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2011 m.“, p. 101.

⁵² EAR (2018 m.), padėties apžvalga: „ES teisės praktinis taikymas: Europos Komisijos priežiūros pareigos pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį, 4 langelis.

⁵³ Perkėlimo į nacionalinę teisę patikros turėtų būti atliktos per 6 mėnesius nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino arba pranešimo apie nacionalinę įgyvendinimo priemonę pranešimo datos, o atitikties patikros – per 16–24 mėn. nuo pranešimo apie nacionalines perkėlimo į nacionalinę teisę priemones datos.

⁵⁴ Jei procedūra „EU Pilot“ taikoma tam tikroje byloje, tačiau nebesitikima laiku gauti tikėtinų rezultatų, Komisija turėtų pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

⁵⁵ Įgyvendinimo planai, gairės, aiškinamieji dokumentai, tinklai, ekspertų grupės, praktiniai seminarai, kompleksiniai posėdžiai ir rezultatų suvestinės naudojami kaip atitikties skatinimo priemonės.

⁵⁶ Kai kurie taikymo vertinimo aspektai jau buvo įtraukti į perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą.

⁵⁷ Europos Komisija (2012 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2011 m.“, p. 101.

⁵⁸ Europos Komisija (2019 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2018 m.“, p. 138.

⁵⁹ Europos Komisija (2017 m.), C(2017) 1201 final, „Komisijos ataskaita, pateikiama pagal Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 8 straipsnį“.

⁶⁰ ECB (2017 m.), „Ekonomikos biuletenis“, 8 langelis: Fiskalinis susitarimas: Komisijos apžvalga ir tolesni veiksmai.

⁶¹ Metinis ES ekonominio politikos koordinavimo ciklas apima ir fiskalinę politiką, kaip nustatyta SAP.

⁶² Europos Komisija (2012 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2011 m.“, p. 105.

⁶³ Europos Komisija (2012 m.), COM(2012) 761 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Tarpinė Tarybos direktyvos 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms įgyvendinimo pažangos ataskaita“, p. 6.

⁶⁴ Europos Komisija (2015 m.), M. Sherwood, „Valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto sistemos“ (angl. Medium-Term Budgetary Frameworks in the Member States), diskusijoms skirtas dokumentas Nr. 021, p. 6.

⁶⁵ Europos Komisija (2012 m.), „Europos Sąjungos fiskalinės sistemos: 2012 m. gegužės mėn. atnaujinimas dėl prioritetinių šalių“ (angl. Fiscal frameworks in the European Union: May 2012 update on priority countries) (Specialiojo leidinio Nr. 91 papildymas), Specialusis leidinys Nr. 113, p. 15.

⁶⁶ TVF (2010 m.), I. Lienert ir I. Fainboim, „Biudžeto sistemų įstatymų reformavimas“ (angl. Reforming Budget Systems Laws), 3 ir 4 langeliai.

⁶⁷ Europos Komisija (2007 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2007 m.“ (Report on public finances in EMU 2007), III.4.1 langelis;
Europos Komisija (2015 m.), M. Sherwood, „Valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto sistemos“ (Medium-Term Budgetary Frameworks in the Member States), diskusijoms skirtas dokumentas Nr. 021, A1.1 langelis.

⁶⁸ Europos Komisija (2007 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2007 m.“ (angl. Report on public finances in EMU 2007), p. 158.

⁶⁹ Europos Komisija (2010 m.), „Pranešimas dėl viešųjų finansų EPS 2010 m.“ (angl. Report on public finances in EMU 2010), II.3.3 langelis.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjunga, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.