Laisvas darbuotojų judėjimas – užtikrinta pagrindinė laisvė, bet tikslingesnis ES lėšų naudojimas padidintų darbuotojų judumą

Santrauka

Apie darbo jėgos judumą

I

Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių laisvių Europos Sąjungoje. 2018 m. ES švęs savo 50-ąjį pagrindų reglamento dėl laisvo darbuotojų judėjimo jubiliejų. Ji reiškia, kad valstybėse narėse panaikinama bet kokia su įdarbinimu, darbo užmokesčiu ir kitomis darbo bei užimtumo sąlygomis susijusi diskriminacija dėl pilietybės. 2015 m. 11,3 milijono ES 28 persikėlusių darbingo amžiaus asmenų gyveno ES valstybėje narėje, tačiau ne savo pilietybės valstybėje; šis skaičius atitinka 3,7 % visų ES darbingo amžiaus gyventojų.

Kaip atlikome šį auditą

II

Įvertinome, kaip Komisija užtikrina laisvą darbuotojų judėjimą ir ES veiksmų, kuriais lengvinamas darbo jėgos judumas, veiksmingumą. Nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. atlikome šį auditą Komisijoje ir penkiose valstybėse narėse, į kurias atvykstančių užsienio darbuotojų arba iš kurių išvykstančių į kitas šalis darbuotojų srautai yra didžiausi (Vokietijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje).

Mūsų nustatyti faktai

III

Nustatėme, kad Komisija keliais būdais teikia ES darbuotojams informaciją apie jų teises, tačiau yra galimybių padidinti informuotumą apie jas.

IV

Yra ilgalaikių kliūčių (pavyzdžiui, dėl profesinių diplomų pripažinimo) persikelti į kitą šalį ir joje dirbti. Nors Komisija ir valstybės narės ėmėsi kelių veiksmų siekdamos tokias kliūtis pašalinti, jų tebėra.

V

Valstybės narės nevienodai turi duomenų apie įgūdžių ir darbo jėgos neatitiktis darbo rinkose tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Komisija toliau dirba kartu su valstybėmis narėmis siekdama pagerinti šiuos duomenis.

VI

ES remia darbo jėgos judumą per ESF tose valstybėse narėse, kurios praneša apie tokį poreikį. Tačiau darbo jėgos judumas nėra apibrėžtas kaip atskiras investavimo prioritetas ir per dabartinio ESF programos laikotarpio patvirtinimo procesą trūko tokios veiklos stebėjimo. Todėl nėra aišku, kokiu mastu ESF yra naudojamas šiam tikslui.

VII

Pagrindinis žinomo finansavimo, skiriamo darbo jėgos judumui remti, šaltinis yra Komisijos užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programa, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu skirta 165 milijonai eurų. Nustatėme, kad EaSI-EURES politikos tikslai yra panašūs su ESF darbo jėgos judumo tikslais, o tai reiškia, kad abiejų ES fondų reikiamą papildomumą labai sudėtinga pasiekti.

VIII

Patikrinome 23 EURES projektus, kurie vykdomi kaip tarpvalstybinių partnerysčių (TP) projektai ir remiami pagal EaSI programą. Nustatėme, kad tik nedaugelio projektų rezultatai buvo apibrėžti (pavyzdžiui, darbo ieškantys asmenys susirado darbą) ir kad dėl projektų stebėjimo trūkumų nebuvo įmanoma apibendrinti gautų išdirbių ir rezultatų programos lygmeniu.

IX

EURES darbo judumo portalas yra pagrindinė ES lygmens priemonė, kuria gerinamas darbo jėgos judumas, bet jis turi reikšmingų trūkumų, visų pirma tai, kad reikšminga VUT laisvų darbo vietų dalis nėra skelbiama EURES portale. Be to, išanalizavę informaciją apie laisvas darbo vietas EURES portale, nustatėme, jog ji dažnai netinkama naudingai darbo paieškai: 39 iš 50 laisvų darbo vietų, kurias peržiūrėjome, nebuvo nurodyto prašymų pateikimo termino.

X

Sėkmingų įdarbinimų per EaSI-EURES vertinimas yra pagrindinis šios programos veiksmingumo matas. Pasak Komisijos, 28 934 įdarbinimai 2016 m. buvo EURES konsultantų paramos darbo ieškojusiems asmenims rezultatas. Šie atvejai sudaro tik 3,7 % darbo ieškančių asmenų kontaktų su EURES konsultantais. Be to, dauguma iš mūsų apklausoje dalyvavusių valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) nurodė, kad negali vertinti sėkmingų įdarbinimų arba liovėsi skaičiuoti šį rodiklį.

Mūsų rekomendacijos

XI

Komisijai rekomenduojame:

1. vertinti ES piliečių informuotumą apie esamas priemones, kuriomis teikiama informacija apie laisvą darbuotojų judėjimą ir pranešama apie diskriminaciją;
2. geriau pasinaudoti turima informacija, kad būtų galima nustatyti diskriminacijos rūšis;
3. dirbti su valstybėmis narėmis siekiant geriau rinkti ir naudoti duomenis apie darbo jėgos judumo tendencijas ir srautus ir darbo rinkų pusiausvyros sutrikimus;
4. gerinti darbo jėgos judumui skiriamo ES finansavimo planavimą;

XII

Valstybėms narėms rekomenduojame:

Įvadas

Laisvas darbuotojų judėjimas – pagrindinė laisvė

01

Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių laisvių Europos Sąjungoje¹. 2018 m. ES švęs savo 50-ąjį pagrindų reglamento dėl laisvo darbuotojų judėjimo jubiliejų. Tai svarbi asmeninė kiekvieno darbuotojo teisė ir būtinas principas bendrojoje rinkoje. Turėdami šią laisvę ES darbuotojai, atvykę į valstybę narę iš kitų valstybių narių, turi vienodas su jos piliečiais sąlygas įsidarbinti, vienodas darbo sąlygas ir visas kitas socialines bei mokestines privilegijas. Tai reiškia, kad bet kuri nacionalinė institucija ir kiekvienas tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus darbdavys turi vadovautis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsniu (žr. 1 langelį) nustatytomis teisėmis ir jas gerbti. Ši laisvė garantuojama ir ELPA valstybėse (Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje). Svarbu pažymėti, kad laisvas darbuotojų judėjimas skiriasi nuo visų ES piliečių laisvės judėti ir laisvai gyventi valstybių narių teritorijoje.

02

Naujausiais turimais duomenimis, iš visų ES darbingo amžiaus gyventojų, kurių yra 306 milijonai, apie 11 milijonų ES 28 persikėlusių darbingo amžiaus (20–64 metų) asmenų ilgam laikui buvo įsikūrę kitoje ES valstybėje narėje, kuri nėra jų pilietybės valstybė; jie sudaro 3,7 % visų ES 28 darbingo amžiaus gyventojų. Kalbant apie metinius darbingo amžiaus gyventojų srautus, 2014 m. ES persikėlė 1,1 milijono gyventojų (įskaitant apie 100 000 į Sąjungą persikėlusių ELPA piliečių, kurie sudaro 0,4 % visų darbingo amžiaus gyventojų). Dar 1,3 milijono gyventojų kasdien vyksta dirbti į kitą valstybę narę nei jie gyvena (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Duomenys apie persikėlusius į kitą valstybę narę asmenis (2015 m.)

Persikėlimo mastas	Judumo pobūdis
11,3 milijono	„Ilgam laikui“ ES 28 persikėlę darbingo amžiaus (20–64 metų) asmenys, gyvenantys ES 28
3,7 %	… kaip visų ES 28 darbingo amžiaus gyventojų dalis
8,5 milijono	Aktyvūs (dirbantys arba ieškantys darbo) ES 28 persikėlę asmenys
1,3 milijono	Tarpvalstybiniai ES 28 darbuotojai (20–64 metų amžiaus) 2015 m.
1,1 milijono	Metinis ES 28 ir ELPA persikeliančių darbingo amžiaus asmenų srautas – asmenys, kurie persikėlė 2014 m.
0,4 %	…kaip visų ES 28 ir ELPA darbingo amžiaus gyventojų dalis
0,6 milijono	Persikėlę asmenys, kurie 2014 m. grįžo į savo pilietybės valstybę

Pastaba: Į per metus persikeliančių asmenų srautą neįskaitytas grįžtamasis judumas.

Šaltinis: Metinė ataskaita dėl darbo jėgos judumo Europos Sąjungoje galutinės ataskaitos, Europos Komisija, 2016 m. gruodžio mėn.

03

Iš 11,3 milijono persikėlusių asmenų dauguma rinkosi šias šalis: Vokietiją, kuri priėmė didžiausią persikėlusių darbingo amžiaus asmenų skaičių (2,7 milijono arba 22 % visų persikėlusių asmenų), ir, beveik tiek pat daug, Jungtinę Karalystę – 2,1 milijono persikėlusių asmenų. Atvykę judūs darbuotojai sudarė didžiausią darbingo amžiaus gyventojų dalį šiose šalyse: Liuksemburge (43 %), Šveicarijoje (19 %), Kipre (15 %) ir Airijoje (10 %).

04

Neseniai persikėlusiais aktyviais darbo rinkoje asmenimis laikomi tie asmenys, kurie ne ilgiau kaip 10 metų gyvena kitoje ES šalyje (ne savo pilietybės valstybėje). Šių persikėlusių asmenų skaičiai pateikti 1 diagramoje.

Su darbo jėgos judumu susijusi atsakomybė

05

Siekiant įvertinti įvairių lygmenų atsakomybę už laisvo darbuotojų judėjimo užtikrinimą reikia turėti omenyje, kad ši laisvė yra tiesiogiai taikytina valstybėse narėse, taigi dėl bet kokio diskriminavimo galima pateikti ieškinį nacionaliniam teismui. Komisija taip pat gali tiesiogiai imtis veiksmų ir galbūt pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybę narę, į kurias įtraukiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Vis dėlto užimtumo ir socialinė politika yra visų pirma valstybių narių atsakomybės sritis. Ši bendra atsakomybė parodyta 2 diagramoje.

Europos Komisija ir darbo jėgos judumas

06

Persikėlimas į kitą šalį dėl užimtumo priežasčių iš esmės yra asmeninis sprendimas, tačiau darbo jėgos judumą galima palengvinti, ir ES finansavimu galima naudingai remti su darbo jėgos judumu susijusius veiksmus. Komisija 2010 m. savo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“² užsibrėžė tikslą lengvinti darbo jėgos judumą, siekiant, kad darbo jėgos pasiūla labiau atitiktų paklausą, ir tai remiant iš Sąjungos struktūrinių fondų, ypač ESF. Siekiama „skatinti į ateitį orientuotą ir visa apimančią darbo jėgos migracijos politiką, kuri padėtų lanksčiai reaguoti į darbo rinkų prioritetus ir poreikius“. Pastaraisiais metais Komisija paskelbė kelis politikos dokumentus, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taip pat gaires dėl darbo jėgos judumo, pabrėždama jo, kaip ES politikos, svarbą (žr. 3 diagramą).

ES finansuojami veiksmai, kuriais lengvinamas darbo jėgos judumas

07

Europos socialinis fondas (ESF) yra valdomas Komisijos ir valstybių narių. Vienas iš jo tikslų yra didinti darbuotojų geografinį ir profesinį judumą Europos Sąjungoje³. Visas jo finansavimas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sudaro 86,4 milijardo eurų. Iš šios sumos apie 27,5 milijardo eurų skirta konkrečiam teminiam tikslui „didinti tvarų ir kokybišką užimtumą ir remti darbo jėgos judumą“⁴, pagal kurį valstybės narės gali finansuoti darbo jėgos judumo veiksmus. Valstybių narių tokiems tikslams naudojamos sumos nėra žinomos.

08

Komisijos valdomą užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programą sudaro trys kryptys, viena iš jų – EURES (Europos socialinių tarnybų tinklo) – kryptimi siekiama lengvinti darbo jėgos judumą. EaSI programos finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu yra 919 milijonų eurų. Konkrečiai EaSI-EURES veiklai finansuoti skirta 165 milijonai eurų – 18 % viso finansavimo. Pagal EaSI-EURES remiama veikla, kuria skatinamas savanoriškas geografinis darbuotojų judumas. Šios veiklos apžvalga pateikta 4 diagramoje.

Audito apimtis ir metodas

09

Įvertinome, kaip Komisija užtikrina laisvą darbuotojų judėjimą, ir ES veiksmų, kuriais lengvinamas darbo jėgos judumas, veiksmingumą.

10

Pirmiausia išnagrinėjome:

• informavimo priemones, Komisijos naudojamas teikiant paramą darbuotojams, norintiems persikelti arba jau persikėlusiems į kitą valstybę narę, ir veiksmus, kurių Komisija imasi siekdama pašalinti esamas kliūtis darbo jėgos judumui; tai apima ir duomenis, kuriuos Komisija renka apie darbo jėgos judumo srautus ir tendencijas (I dalis);
• kiek veiksmingai ES finansavimu remtas darbo jėgos judumas per ESF ir pagal EaSI programą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu (II dalis).

11

Auditą atlikome nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. liepos mėn.; jo metu atlikome šiuos patikrinimus:

• peržiūrėjome su darbo jėgos judumu susijusius Komisijos veiksmus;
• apsilankėme ir surengėme interviu atitinkamose nacionalinėse Vokietijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Rumunijos ir Jungtinės Karalystės institucijose;
• peržiūrėjome 23 užbaigtus EaSI-EURES tarpvalstybinių partnerysčių (TP) projektus, finansuotus 2015 ir 2016 m., ir kalbėjomės su projektų vadovais Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje;
• surengėme EURES tinklo 28 nacionalinių koordinavimo centrų (NKC) ir Šveicarijos NKC apklausą, siekdami gauti EURES veikimo apžvalgą, ir ištyrėme 50 laisvų darbo vietų, apie kurias paskelbta EURES darbo judumo portale, informacijos kokybę;
• be to, auditorių grupei dirbti padėjo ekspertų grupė, sudaryta iš trijų darbo jėgos judumo srities specialistų⁵.

12

Atliekant šį auditą nevertintas Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikis judėjimo laisvei – šis svarbus klausimas tebesprendžiamas per ES ir Jungtinės Karalystės derybas. Per šį auditą taip pat netirtas 2014 m. referendumo Šveicarijoje dėl imigracijos poveikis – kai šio referendumo rezultatas bus įgyvendintas Šveicarijos teisės aktais, jis turės poveikį ES darbuotojų laisvei persikelti į Šveicariją.

Pastabos

I dalis. Komisija ėmėsi priemonių siekdama užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, bet neturi išsamios informacijos apie tai, kaip darbo jėgos judumas vyksta praktikoje

13

Pirmojoje dalyje apžvelgtos priemonės, kurių Europos Komisija ėmėsi remdama darbuotojus, norinčius persikelti arba jau persikėlusius į kitą valstybę narę. Toliau joje aptartos esamos kliūtys darbo jėgos judumui ir veiksmai, kurių Komisija ėmėsi siekdama jas įveikti. Galiausiai I dalyje taip pat įvertinti duomenys, Komisijos surinkti stebint darbo jėgos judumo srautus ir tendencijas, taip pat darbo rinkų pusiausvyros sutrikimus.

Komisija sukūrė priemonių siekdama informuoti piliečius apie jų teises, bet nežino, koks yra informuotumas apie tas priemones

14

Svarbu, kad informacija apie sąlygas ir teises būtų prieinama tiems, kurie jau dirba arba siekia dirbti kitoje šalyje. Be to, tie, kuriems tokia informacija būtų naudinga, turi žinoti, kad jos yra ir kad ji yra jiems prieinama.

15

Komisija teikia piliečiams informaciją apie darbo jėgos judumo teises ir galimybes per dvi tam skirtas interneto svetaines: „Jūsų Europa“ ir EURES (žr. 2 langelį).

16

Be to, valstybės narės parengė savų informacijos šaltinių jose dirbantiems ES piliečiams arba savo piliečiams, ketinantiems dirbti kitoje valstybėje narėje. Tokios sistemos gali būti remiamos viešojo sektoriaus institucijų, profesinių sąjungų arba kitų organizacijų (žr. 3 langelį).

17

Komisija vertina tiek svetainės „Jūsų Europa“, tiek EURES naudotojų pasitenkinimą. 2016 m. 64 % svetainės „Jūsų Europa“ lankytojų įvertino šią svetainę kaip gerą arba labai gerą priemonę, 25 % vertino ją patenkinamai, o 5 % – prastai arba labai prastai. 40 % EURES portalo naudotojų sutiko, kad EURES yra lengva surasti ir kad jie šiomis paslaugomis vėl naudosis ateityje.

18

Nors Komisija vertina naudotojų pasitenkinimą, ji neįvertino, kiek abi šios sistemos yra žinomos ES piliečiams. Kad reikia didinti informuotumą, aišku ir iš 2017 m. Komisijos ataskaitos⁸ išvadų: joje nustatyta, kad dauguma tų, kurie jau naudojasi EURES, šią svetainę surado per paieškas internete arba atsitiktinai.

Komisija sukūrė sistemas, skirtas pranešti apie judėjimo laisvei prieštaraujančią diskriminaciją, bet tokios diskriminacijos mastas ES lygmeniu vis dar nežinomas

19

Darbuotojai turi žinoti apie savo teises ir turėti galimybę pranešti apie diskriminaciją, prieštaraujančią darbuotojų judėjimo laisvei. Siekiant sėkmingai įveikti diskriminaciją būtina suprasti esamos diskriminacijos mastą ir rūšis.

20

SOLVIT yra Komisijos sistema, kurioje piliečiai gali pasiskųsti dėl neteisingų taisyklių arba sprendimų, kuriuos priėmė nacionalinės viešosios administravimo institucijos. 2016 m. SOLVIT išnagrinėjo 2 414 atvejų, susijusių su visais bendrosios rinkos aspektais. Viena iš skundų kategorijų – laisvas darbuotojų judėjimas, o kitos kategorijos taip pat gali būti su laisvu judėjimu netiesiogiai susijusios; tai apima profesinių diplomų pripažinimą, socialinę apsaugą arba šeimos narių galimybę įgyti išsilavinimą. 2016 m. buvo nustatyti 34 su laisvu darbuotojų judėjimu susiję atvejai.

21

Nuo 2010 m. Komisija pradėjo 33 teismo procesus prieš valstybes nares dėl judėjimo laisvės ir 21 procesą, susijusį su socialinės apsaugos klausimais, netiesiogiai darančiais poveikį tokioms teisėms.

22

Palyginti su ES persikėlusių darbingo amžiaus asmenų skaičiumi, kuris yra 11,3 milijono, tiek per SOLVIT, tiek per pažeidimų nagrinėjimo procedūras nagrinėtų atvejų skaičius yra labai mažas.

23

Kartu su SOLVIT kai kurios valstybės narės sukūrė piliečiams savas atskiras sistemas, kad jie galėtų pranešti ir imtis veiksmų diskriminacijos atvejais. Pavyzdžiui, Liuksemburge užsieniečiai darbuotojai gali kreiptis į nacionalinę darbo inspekciją, kuri gali išnagrinėti skundą. Kitose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, darbuotojai gali kreiptis į profesinių sąjungų valdomas informacines tarnybas, kuriose dirba specialūs tarpininkai, galintys perimti skundą ir perduoti jį nacionalinėms institucijoms arba tiesiogiai kreiptis į darbdavius dėl taikinimo.

24

Be savo sistemos SOLVIT ir teisės ekspertų tinklo, veikiančio per „Jūsų Europos patarėją“, Komisija neturi daug žinių apie atvejus, apie kuriuos pranešta nacionaliniu lygmeniu, nes apie juos nėra reguliariai pranešama Komisijai. Todėl ji nežino viso judėjimo laisvei prieštaraujančios diskriminacijos masto. Pagal 2014 m. direktyvą⁹ valstybės narės turėjo iki 2016 m. paskirti įstaigas, kurios skatintų, analizuotų, stebėtų ir remtų vienodą elgesį su Sąjungos darbuotojais ir jų šeimų nariais. Šios paskirtosios įstaigos turi atlikti apklausas ir analizes dėl nepagrįstų laisvo judėjimo teisės suvaržymų ir kliūčių arba diskriminavimo dėl pilietybės.

Komisija ėmėsi veiksmų siekdama panaikinti kitus darbo jėgos judumo suvaržymus, bet tam tikrų kliūčių tebėra

25

Darbuotojai taip pat gali susidurti su tam tikromis kliūtimis persikelti, kurios, nors ir nėra jų teisių pažeidimas, vis vien gali kenkti darbo jėgos judumui (pavyzdžiui, kvalifikacijų pripažinimas).

26

„Atsižvelgiant į jiems (ES piliečiams, kurie nori persikelti arba kurie iš tikrųjų persikelia) kylančius sunkumus galima iš dalies paaiškinti, kodėl geografinis judumas tarp ES valstybių narių buvo santykinai nedidelis: remiantis ES darbo rinkos tyrimu 2011 m. tik 3,1 %. darbingo amžiaus Europos piliečių […] gyveno kitoje nei gimtojoje ES valstybėje narėje“¹⁰.

27

2 lentelėje nurodytos darbo jėgos judumui kenkiančios kliūtys, apie kurias dažnai pranešama Komisijos dokumentuose, kartu su veiksmais, kurių dėl jų ėmėsi Komisija, ir mūsų vertinimu, kiek veiksmingi buvo tie veiksmai, kurių imtasi. Iš šios lentelės matyti, kad Komisija ėmėsi veiksmų, siekdama pašalinti šias kliūtis darbo jėgos judumui, tačiau jie nėra visada veiksmingi iš Europos darbuotojo, norinčio dirbti kitoje valstybėje narėje, perspektyvos. Šių kliūčių naikinimas tebėra Europos Sąjungos vykdytinas uždavinys. Šias likusias kliūtis reikia vertinti iš perspektyvos, kiek tebėra neišnaudoto Sąjungos darbo jėgos judumo potencialo: 2014 m. gautais apklausų duomenimis, apie 2,9 milijono ES piliečių būtų norėję persikelti į kitą valstybę per artimiausius 12 mėnesių, bet iš tiesų tai padarė tik kiek daugiau kaip 1 milijonas darbuotojų.

2 lentelė

Kliūtys darbo jėgos judumui, veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, ir jų veiksmingumo vertinimas

Kliūtys	Kas atsakingas	Ar Komisija ėmėsi veiksmų?	Veiksmų, kurių imtasi, pavyzdys	Ar ši kliūtis darbo jėgos judumui veiksmingai šalinama?
Trūksta informacijos apie laisvo darbuotojų judėjimo teises	Europos Komisija	Taip	Komisija sukūrė: svetainę „Jūsų Europa“ EURES sistemą SOLVIT	Taip
Nėra pakankamai informacijos apie darbo galimybes	Europos Komisija ir valstybės narės	Taip	Komisija valdo EURES darbo judumo portalą kartu su nacionalinėmis VUT, šiame portale teikiama bendros informacijos apie nacionalines darbo rinkas ir yra tiesiogiai prieinama informacija apie laisvas darbo vietas.	Nevisiškai pašalinta Į EURES darbo judumo portalą įtraukiamos ne visos laisvos darbo vietos, esančios valstybėse, o informacija apie laisvas darbo vietas dažnai yra neišsami (žr. 51–57 dalis).
Socialinės apsaugos skirtumai	Europos Komisija ir valstybės narės	Taip	Komisija 2016 m. gruodžio mėn. pateikė į savo darbo jėgos judumo dokumentų rinkinį įtrauktus pasiūlymus dėl dabartinio Reglamento Nr. 883/2004 ir jo įgyvendinimo reglamento peržiūros, daugiau dėmesio skiriant išmokų mokėjimo susiejimui su ta valstybe nare, kuri rinko socialinio draudimo įmokas; taip ši sistema taptų teisingesnė ir joje būtų daugiau lygybės.	Nevisiškai pašalinta Valstybės narės šiuo metu teikia didesnę reikšmę papildomų formų pensinėms pajamoms, kuriomis papildomos bazinių valstybinių senatvės pensijų sistemos. Direktyvoje 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų teisių į papildomą pensiją išsaugojimo nėra nuostatų dėl papildomų pensijų „perkeliamumo“, t. y. gebėjimo perkelti teises gauti tokių pensijų išmokas persikėlus į kitą valstybę narę (nors tai jau yra įmanoma nacionalinėse pensijų sistemose). Toks nepakankamas išmokų perkeliamumas gali būti didele kliūtimi, atgrasančia nuo darbuotojų judumo.
Profesinių ir akademinių diplomų pripažinimas	Europos Komisija ir valstybės narės	Taip	Automatiškas universitetų diplomų pripažinimas Sukurta Europos reglamentuojamųjų profesijų sistema Europos profesinė kortelė (EPK) yra nauja pripažinimą lengvinanti priemonė. Ji išduodama nuo 2016 m. sausio 18 d.	Nevisiškai pašalinta 2016 m. darbo jėgos judumo ataskaitoje nurodyta, kad dėl profesinių diplomų pripažinimo tebėra didelių kliūčių judumui.

Pastaba: Išsamesnės informacijos apie veiksmus, kurių imtasi, ir kaip mes juos įvertinome, pateikta šios ataskaitos I priede.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

28

Tolesniame pavyzdyje 4 langelyje parodyta, kokių veiksmų ėmėsi Komisija ir kodėl jie nėra visiškai veiksmingi.

Komisija stebi darbo jėgos judumo srautus ir tendencijas, tačiau valstybėse narėse turimus duomenis būtų galima geriau panaudoti siekiant suprasti darbo rinkų pusiausvyros sutrikimus

29

Rinkti geros kokybės duomenis apie darbo jėgos judumo srautus ir tendencijas yra būtina siekiant priimti pagrįstus su darbo jėgos judumu susijusius sprendimus nacionaliniu ir ES lygmenimis.

30

Darbo jėgos tyrimas (Labour Force Survey, LFS) yra didžiausia Europos namų ūkių apklausa, per kurią renkami duomenys apie asmenų nuo 15 metų dalyvavimą darbo rinkoje. LFS yra pagrindinis duomenų šaltinis, Komisijos naudojamas stebint darbo jėgos judėjimo tendencijas¹¹. Rengiama metinė darbo jėgos judumo ataskaita grindžiama daugiausia LFS duomenimis ir joje pateikiami apibendrinti darbo jėgos atsargų ir metinių srautų duomenys. Kiekvienais metais šioje ataskaitoje skiriama dėmesio konkrečioms temoms; 2016 m. tai buvo tarpvalstybiniai darbuotojai ir grįžtamasis judumas.

31

LFS naudojimas darbo jėgos judumo stebėjimui turi tam tikrų trūkumų, kuriuos pripažįsta Komisija¹²:

• tik 12 valstybių narių atsakyti į šios apklausos klausimus yra privaloma ir yra žinoma, kad į jos klausimus neatsako didelė užsieniečių dalis (ypač dėl kalbos nemokėjimo);
• į daugelį valstybių narių neseniai atvykę užsieniečiai ir trumpalaikiai darbuotojai gali būti neįtraukti į apklausą, nes atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas dėl visuotinių apklausų, LFS dalyvauja tik tie asmenys, kurie šalyje jau yra vienus metus arba ilgiau;
• dėl mažo imties dydžio daugelyje šalių yra mažiau galimybių analizuoti duomenis pagal respondentų pilietybę.

32

2005 m. Komisija nustatė, kad reikia kartu su LFS papildomai gauti geresnės informacijos apie darbo jėgos judumo srautus tarp ES valstybių narių. Komisija sudaro metinį aktualių duomenų šaltinių, esančių valstybėse narėse, sąvadą. 2016 m. beveik visos valstybės pranešė, kad centralizuotai renka duomenis apie ne ES piliečius, kurie jose dirba arba yra registruoti darbo ieškantys asmenys. Kai kurios VUT renka duomenis, iš kurių sudaromas individualus ES darbuotojo „profilis“: pavyzdžiui, Vokietijos sistemoje kaupiama informacija apie profesiją (profesinę veiklą), dirbamo darbo pobūdį ir darbuotojo išsilavinimą. Vis dėlto įsitikinta, kad tokius duomenis panaudoti sunku, nes tarp valstybių narių trūksta palyginamumo.

33

2010 m. Komisija pradėjo projektą „Darbo rinkų raidos stebėjimas Europoje“. Jo tikslas buvo rinkti naujausią informaciją apie laisvas darbo vietas, kuria naudojantis taip pat būtų galima iš anksto perspėti apie trukdžius ir neatitiktis ES darbo rinkose. Tai pasiekti buvo sunku dėl duomenų trūkumo, pavyzdžiui, nepakako palyginamų duomenų apie laisvas darbo vietas kiekvienoje valstybėje narėje. Vėliau šis siekis išreikštas 2016 m. EURES reglamente¹³, kuriame reikalaujama nacionalinėse valstybių narių darbo programose atsižvelgti į judumo srautų ir tendencijų duomenis ir analizuoti duomenis apie esamą ir prognozuojamą darbo jėgos trūkumą arba perteklių. Komisijos 2016 m. ataskaitoje¹⁴ aprašyti atlikti darbo jėgos trūkumo ir pertekliaus tyrimai ir ištirta galimybė šiuos su darbo jėgos trūkumu arba pertekliumi susijusius poreikius derinti tarp valstybių.

34

Nustatėme, kad valstybės narės yra pasiekusios nevienodą lygį pagal tai, kiek kokybiška ir išsami yra jų informacija apie įgūdžių ir darbo jėgos neatitiktis darbo rinkoje ir jų dydį. Iš tų šalių, kuriose lankėmės, Vokietija ir Jungtinė Karalystė rengia daugiau duomenų, negu geba pateikti Komisija, ir gali jais dvišaliu pagrindu dalytis su kitų valstybių narių VUT (žr. 5 langelį). 2016 m. Komisijos ataskaitoje taip pat pripažinta, kad reikia gerinti tokių duomenų rinkimą visose valstybėse narėse. Per šį tyrimą tik 13 iš 26 duomenis pateikusių VUT galėjo pateikti informacijos apie darbo jėgos trūkumo arba pertekliaus savo nacionalinėse darbo rinkose dydį. Tuo metu, kai baigėme auditą, tebebuvo atliekamas išsamus vertinimas, kokių įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo arba pertekliaus esama valstybėse narėse.

II dalis. ES finansuojamų veiksmų, kuriais lengvinamas darbo jėgos judumas, planavimo ir stebėjimo trūkumai

35

Šioje ataskaitos dalyje vertinamas ES finansavimo veiksmingumas lengvinant darbo jėgos judumą. Šiems tikslams tinkamos programos yra ESF ir EaSI programa. Išanalizavome abiejų fondų finansinius asignavimus ir papildomumą tarp ESF ir EaSI programos tikslų. Taip pat ištyrėme, ar tomis programomis veiksmingai remiamas darbo jėgos judumas ir kaip bet kokia tokia veikla yra stebima.

36

Vertinome du EaSI-EURES veiklos elementus: tarpvalstybinių partnerysčių (TP) valdomus EURES projektus (vertinome tai, kaip jie parengti, ir veiklos rezultatų stebėjimą) ir EURES darbo judumo portalą, visų pirma jo veiksmingumą padedant darbo ieškantiems asmenims atrasti laisvas darbo vietas.

Visas darbo jėgos judumui skiriamo ES finansavimo dydis nežinomas ir fondų papildomumas neužtikrinamas

37

Kai ES finansuoja veiklą pagal tokį svarbų prioritetą kaip darbo jėgos judumas, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų galima nustatyti ir stebėti tokį finansavimą. Kai galima naudotis keliais ES fondais, turėtų būti užtikrinamas papildomumas tarp jų.

38

5 diagramoje darbo jėgos judumui svarbios ES programos palygintos finansiniu požiūriu. ESF yra galbūt pati svarbiausia priemonė, skirta remti užimtumui, kurio dalis yra darbo jėgos judumas. Pagal vieną iš ESF teminių tikslų – tikslą „didinti tvarų ir kokybišką užimtumą ir remti darbo jėgos judumą“ (vadinamasis 8-asis TT) ir su juo susijusį investicinį prioritetą „darbo rinkos institucijų […] modernizavimas [įskaitant darbo jėgos judumą]“ (vadinamasis 7-asis IP) valstybės narės gali į programas įtraukti su darbo jėgos judumu susijusią veiklą. Matoma, kad ESF finansavimas pagal 8-ąjį TT – valstybės narės darbo jėgos judumo tikslams gali gauti 27,5 milijardo eurų – yra kur kas didesnis negu 919 milijonų eurų EaSI programa, konkrečiai jos EURES kryptis, kuriai skirta 165 milijonai eurų ir kuri taip pat skirta darbo jėgos judumo klausimams spręsti.

39

Dabartiniu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, naudodamosi ESF, valstybės narės galėjo planuoti su EURES susijusią nacionalinę veiklą (kaip antai personalo ir IT išlaidas, patiriamas dalyvaujančios VUT) ir rengti konkrečias judumo programas bei strategijas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, naudodamos ESF lėšas. Komisija pristatė šį naują požiūrį valstybėms narėms 2013 m., pabrėždama, kad tikslas yra gerinti darbo rinkų veikimą, didinant tarpvalstybinį geografinį darbuotojų judumą¹⁶.

40

ESF veiksmų programų patvirtinimo 2013–2014 m. metu Komisija nestebėjo, kiek darbo jėgos judumui skirtų veiksmų valstybės narės iš tiesų įtraukė į savo programas. 2015 m. rugsėjo mėn., po pagrindinių ESF veiksmų programų patvirtinimo, stengdamasi surinkti tokią informaciją Komisija nusiuntė valstybėms narėms klausimyną, prašydama pateikti duomenų apie planuojamo skirti darbo jėgos judumui ES ir EURES veiksmams ESF biudžeto apimtį. Tačiau buvo gauti tik 15 valstybių narių atsakymai. 12 iš atsakiusiųjų valstybių nurodė, kad ESF lėšomis rems EURES paslaugas. Dėl tam skiriamų finansinių išteklių šios apklausos vertintojas padarė išvadą, kad „dėl labai įvairių atsakymų ir didžiulių skirtumų, susijusių su nurodytomis metinėmis arba visomis išlaidomis, iš 15 valstybių gautų duomenų rinkinių palyginti neįmanoma“. 6 langelyje aprašyta, kaip atskiros valstybės narės naudoja ESF lėšas tokiais tikslais.

41

Steigiant ESF, ES darbo jėgos judumas nebuvo nustatytas kaip atskiras investicinis prioritetas¹⁷ ir nebuvo niekaip kitaip numatyta skirti jam lėšų. Todėl tikrųjų ESF lėšų biudžetų, skirtų EURES veiksmams ar darbo jėgos judumui 28 valstybėse narėse, dydžio nustatyti neįmanoma, taigi nežinoma, kokiu finansavimu ir kokiais tikslais naudotasi.

42

Peržiūrėjome valstybių narių, kuriose lankėmės, ESF veiksmų programas ir negalėjome nustatyti darbo jėgos judumui remti skirtų sumų. Per šią peržiūrą ir per savo apsilankymus valstybėse narėse nustatėme, kad darbo jėgos judumui skirtų veiksmų, finansuojamų iš ESF, programavimas joms nebuvo prioritetas. Rumunijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama grįžtamojo judumo skatinimui, nes dėl nuolatinio darbuotojų išvykimo iš Rumunijos ėmė trūkti darbo jėgos svarbiausiose ekonomikos srityse (žr. 7 langelį).

43

Pagrindiniame reglamente, kuriame nustatytos bendrosios visų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai, tarp kurių yra ir ESF)¹⁸ taisyklės, reikalaujama, naudojantis įvairiais ESI ir kitais ES fondais, siekti jų koordinavimo ir papildomumo. Pagrindiniame EaSI reglamente taip pat reikalaujama, kad pagal EaSI programą vykdoma veikla „derėtų su kitais Sąjungos veiksmais, pavyzdžiui, su Europos struktūrinių ir investicijų fondų veikla (toliau – ESIF) <…> ir ją papildytų“¹⁹. Tačiau, kaip parodyta 6 diagramoje, EaSI programa ir ESF apima labai panašius veiksmus, kuriais siekiama panašių su darbo jėgos judumu susijusių tikslų. Abu fondai skiria arba gali skirti finansavimą darbo jėgos judumui tarpvalstybiniu lygmeniu ir juose numatyta konkrečių priemonių judumui skatinti, įskaitant paramą atitinkamų institucijų bendradarbiavimui.

Tarpvalstybinės partnerystės (TP) lengvina darbo jėgos judumą, tačiau yra trūkumų, susijusių su TP projektų rengimu ir jų veiksmingumo ataskaitų teikimu

44

EaSI-EURES tarpvalstybinės partnerystės sprendžia su darbo jėgos judumu susijusius klausimus. Jas sudaro partneriai iš bent dviejų dalyvaujančių valstybių narių (arba asocijuotųjų šalių), paprastai nacionalinės VUT, bet gali būti ir kitų dalyvių, tokių kaip darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ar kitos regioninės asociacijos. Pagal EaSI-EURES TP gali prašyti metinio projektų finansavimo savo veiklai vykdyti. 8 langelyje pateiktas pagal EaSI-EURES finansuojamo TP projekto pavyzdys.

Paraiškų teikimo etape tik nedaugelio projektų siekiami kiekybiniai rezultatai yra aiškiai nustatyti

45

Peržiūrėjome 23 TP projektus (11 projektų 2015 m. ir 12 – 2016 m.²⁰). Mūsų atliktas šių projektų vertinimas pateiktas II priede. Nustatėme, kad Komisijos per kasmetinį procesą finansuota ir patvirtinta veikla dažnai tebuvo praėjusių metų veiklos kartojimas. Dažniausia veikla buvo konferencijų ir darbo mugių organizavimas, praktiniai seminarai, mokymo rašyti CV kursai arba kalbų mokymas. Novatoriškesni sprendimai apėmė naudojimąsi socialiniais tinklais („Facebook“, „Linkedin“, „Twitter“) arba ryšių su universitetais užmezgimą. Tokie novatoriški sprendimai į programas įtraukiami retai.

46

Nustatėme, kad 21 projekto paraiškoje buvo kokybiškai apibūdinta esama padėtis, pavyzdžiui, aprašyti judumo srautai ir tarpvalstybinio judumo regione motyvai. Tačiau buvo nustatytos tik devynių projektų pradinės kiekybinių rodiklių reikšmės – pateikti skaičiai, pagal kuriuos galima vertinti pažangą (7 diagrama). Dar pagal keturis projektus kiekvienais metais buvo pateikta statistinių duomenų, kuriuos būtų buvę galima panaudoti kaip pradines kiekybinių rodiklių reikšmes, vertinant pažangą, bet jie tam nebuvo naudojami.

47

Projektų dotacijų susitarimuose reikalaujama rinkti ir teikti informaciją „apie veiksmų išdirbius ir rezultatus“. Nepaisant to, atlikdami peržiūrą nustatėme, kad tik 16 iš 23 išrinktų projektų buvo nustatyti išdirbių tiksliniai rodikliai (pavyzdžiui, dalyvių skaičius darbo mugėse, organizuojamose pagal TP projektą) ir tik pagal devynis projektus buvo apibrėžti rezultatai (dažniausiai numatomų įdarbinimų skaičius). Pagal kai kuriuos projektus nebuvo tiesioginio ryšio tarp išdirbių ir rezultatų, nes išdirbių tiksliniai rodikliai buvo nustatyti, tačiau numatomi rezultatai nebuvo apibrėžti. Vis dėlto nustatėme, kad padėtis pagerėjo nuo 2015 iki 2016 m., nes pradėta nustatyti rezultatų tikslinius rodiklius: 2015 m. tikslinis rezultatų rodiklis buvo nustatytas tik 18 % projektų, o 2016 m. ši dalis padidėjo iki 58 %.

48

9 langelyje parodyta įvairi su mūsų vertintų projektų planavimu ir veiklos rezultatų stebėjimu susijusi praktika.

EaSI stebėjimo sistemoje nėra galimybės realių TP projektų rezultatų apibendrinti programos lygmeniu

48

Komisija stebi TP projektų veiklą naudodama standartinį ataskaitų šabloną, kurį privalo užpildyti kiekvienas projekto koordinatorius. Tokią ataskaitą sudaro kokybinės ir kiekybinės informacijos dalys. Kiekybinėje dalyje neteikiama duomenų apie jokius su darbo jėgos judumu susijusius išdirbius ar rezultatus. Kokybinei informacijai skirtą ataskaitos dalį daugelis projektų koordinatorių naudoja tam, kad paaiškintų gautus išdirbius ir kartais rezultatus, bet kadangi tokio paaiškinimo nereikalaujama, trūksta nuoseklumo ir suderinamumo, taigi išdirbių ir rezultatų duomenis apibendrinti yra sunku.

50

2016 m. Komisija pateikė papildomą TP projektų ataskaitų šabloną. Naujajame šablone reikalaujama pateikti duomenis, kurių, kaip sužinojome lankydamiesi projektų vietose, nebuvo įmanoma gauti dėl naujos prašomos taikyti statistinės klasifikacijos. Be to, kai kurie papildomi duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti naujajame šablone, gaunami ne iš paties TP projekto, o iš klausimyno, kurį Komisija kas mėnesį pateikia visiems ES dirbantiems EURES konsultantams. Dėl to pavienių projektų ataskaitos yra mažiau patikimos, nes teikiami duomenys nėra projekto veiklos duomenys. Apskritai reikia toliau gerinti veiksmus, kurių imamasi siekiant tobulinti ex post stebėjimą.

Komisija siekia, kad EURES darbo judumo portalas taptų tikra Europos įdarbinimo ir darbuotojų samdos priemone, bet tai pasiekti bus sunku

51

EURES portale darbo ieškantys asmenys gali rasti informacijos apie darbo rinkas kitose valstybėse narėse ir gauti pranešimus apie laisvas darbo vietas iš visų ES ir ELPA šalių EURES darbo judumo portale. Darbdaviai taip pat gali jame skelbti apie savo laisvas darbo vietas darbo ieškantiems asmenims kitose šalyse. Portalą prižiūri Komisija²¹.

EURES darbo judumo portale pateikiama tik maža esamų darbo galimybių dalis

52

Savo 2016 m. pasiūlyme dėl EURES pertvarkos (Reglamentas (ES) 2016/589) Komisija pareiškė, kad „siekiant propaguoti darbuotojų judėjimo laisvę, informacija apie visas laisvas darbo vietas, kuri VUT ir kitiems EURES nariams <…> pranešta viešai, turėtų būti skelbiama EURES portale“. „Neišsami darbo vietų duomenų bazė ES lygmeniu“ buvo vienas iš Komisijos 2014 m. nurodytų pagrindinių EURES trūkumų.

53

Per apklausas nacionalinių koordinavimo centrų mums pateikti duomenys rodo, kad vienuolikoje valstybių narių 2016 m. daugiau kaip 90 % VUT registruotų laisvų darbo vietų taip pat buvo paskelbtos EURES darbo judumo portale. Tačiau keturios valstybės narės jų į EURES pateikė mažiau nei 20 %, kaip parodyta 8 diagramoje. Bendrai imant, reikšminga dalis nacionalinių VUT laisvų darbo vietų nėra skelbiama EURES darbo judumo portale.

54

Išanalizavome NKC pateiktus apklausos duomenis siekdami palyginti nacionalinių VUT registruotų laisvų darbo vietų, apie kurias paskelbta EURES, dalies pokytį nuo 2015 iki 2016 m. 13 valstybių narių ši dalis nepakito arba padidėjo, tačiau devynių valstybių narių – sumažėjo. Iš 9 diagramoje pateiktų duomenų galima įvertinti, kad VUT registruotų laisvų darbo vietų, apie kurias paskelbta EURES darbo judumo portale, bendra dalis nuo 2015 iki 2016 m. sumažėjo 15 %.

55

Reglamente (ES) 2016/589 valstybėms narėms taip pat leista suteikti darbdaviams galimybę neskelbti apie laisvą darbo vietą EURES darbo judumo portale, „[…] jei darbdavys yra atlikęs objektyvų su atitinkamu darbu susijusių reikalavimų, konkrečiai, darbo pareigoms tinkamai atlikti reikalingų konkrečių gebėjimų ir kompetencijų įvertinimą, kuriuo remdamasis darbdavys pateisina tai, kad informacijos apie laisvą darbo vietą neskelbia vien tik dėl tų priežasčių“. Valstybėse narėse, kuriose lankėmės, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl laisvų darbo vietų skaičius EURES yra kur kas mažesnis negu nacionaliniuose VUT darbo portaluose. Darbdaviai gali paprasčiausiai nesutikti, kad apie jų laisvas darbo vietas būtų skelbiama EURES, ir jiems nereikia to niekaip pagrįsti.

56

Tačiau net jeigu VUT pateiktų į EURES darbo judumo portalą visas laisvas darbo vietas, registruotas tam skirtoje nacionalinėje duomenų bazėje, jos vis vien sudarytų tik mažą visų darbo rinkoje esančių laisvų darbo vietų dalį. Pavyzdžiui, Liuksemburge visos į nacionalinę VUT duomenų bazę įtrauktos darbo vietos sudaro tik 18 % visų įdarbinimų darbo rinkoje per metus. Liuksemburgo darbdavių darbo vietos, apie kurias paskelbiama EURES darbo portale, sudaro tik 4 % visų šių įdarbinimų per metus.

57

Per neseniai atliktą apklausą²², kurioje dalyvavo asmenys, kurie naudojasi bent viena iš 11 įvairių piliečiams skirtų interneto svetainių, susijusių su įgūdžiais ir užimtumu, tik 36 % iš tų svetainių naudotojų nurodė, kad tikriausiai naudotųsi EURES, jeigu ieškotų darbo kitoje valstybėje. Kartu su tokiais galutinių naudotojų atsiliepimais, 10 iš 27 mūsų apklausoje dalyvavusių nacionalinių NKC mano, kad EURES – ir kaip įdarbinimo portalas darbo ieškantiems asmenims, ir kaip darbo portalas darbdaviams – yra mažiau veiksmingas negu jų VUT sistemos.

Darbo ieškantiems asmenims apie paskelbtas laisvas darbo vietas teikiama neišsami informacija

58

Stengdamiesi suprasti, su kokiais praktiniais sunkumais susiduria darbo ieškantys asmenys, naudodamiesi EURES portalu, išanalizavome skelbimus apie laisvas darbo vietas naudodami tam tikrus lyginamuosius kriterijus, kuriuos laikėme naudingais bet kokiai darbo paieškai. Pasirinkome dvi – elektros (elektronikos) inžinieriaus ir slaugos darbuotojo – profesijas. Iš viso atsitiktine tvarka išrinkome peržiūrėti 50 EURES skelbimų apie laisvas darbo vietas devyniose valstybėse pagal kiekvieną iš šių profesijų. Ši peržiūra atskleidė, kad vis dar galima reikšmingai pagerinti darbo ieškantiems asmenims teikiamą informaciją. Pavyzdžiui, dėl 39 laisvų darbo vietų nebuvo nurodyto termino, iki kurio galima teikti kandidatų paraiškas, 28 iš jų nebuvo pateikta informacijos apie reikiamą išsilavinimo lygį, 26 iš jų nebuvo nurodytas tam darbui reikalingas kvalifikacijos lygis, 44 iš jų nebuvo nenurodyta net skelbiamo darbo pradžios data, 33 iš jų nebuvo pateikta informacijos apie darbo valandų skaičių per savaitę, o 35 iš jų nebuvo duomenų apie darbo užmokestį.

Sėkmingų įdarbinimų per EURES tinklą stebėjimas nėra patikimas, nors tai yra vienas iš pagrindinių EaSI veiklos rezultatų rodiklių

59

Naudojantis EaSI-EURES tinklu pasiektų įdarbinimų vertinimas yra jo veiksmingumo matas. Pasak Komisijos, 2016 m. dėl EURES konsultantų paramos įsidarbinta 28 934 kartus – tai reiškia, kad įdarbinimu baigiasi 3,7 % visų kontaktų tarp darbo ieškančių asmenų ir EURES konsultantų.

60

Komisija renka tokius duomenis, kas mėnesį tiesiogiai pateikdama klausimyną EURES konsultantams. Yra problemų dėl nepakankamo duomenų tikslumo: atsakymus atsiunčia vidutiniškai 60 % konsultantų, o jų atsiliepimai grindžiami asmeniniais vertinimais, kurių patikimumas nėra papildomai patvirtinamas. Kai per savo apsilankymus kalbėjomės su NKC darbuotojais, jie dažnai negalėjo patvirtinti skaičių, Komisijos pateiktų savo viešai paskelbtuose stebėjimo dokumentuose. Siekiant rinkti patikimesnius duomenis, kad būtų galima vertinti EaSI-EURES veiklos rezultatus, Komisija per EURES reformą 2016 m. taip pat turėjo pasiūlyti išsamius nurodymus, kaip rinkti ir analizuoti duomenis stebint ir vertinant EURES tinklo veikimą²³.

61

Kai atlikome nacionalinių NKC apklausą, tik 3 iš 27 atsakiusių NKC nurodė, kad geba suskaičiuoti įdarbinimus. Du didžiausi sunkumai, kliudantys tai daryti, yra tokie:

• darbdaviai gali atsiimti skelbimus apie laisvas darbo vietas ir nepranešti, ar į savo darbo vietą priėmė per EURES darbo ieškojusį asmenį (tai nurodė 21 valstybė narė);
• nėra sistemingo tolesnės EURES paskelbtų laisvų darbo vietų stebėjimo (pavyzdžiui, skelbimai apie laisvas darbo vietas panaikinami po nustatyto standartinio termino) (16 valstybių narių).

Ir Jungtinės Karalystės, ir Vokietijos NKC nebeskaičiuoja tokio rodiklio savo laisvų darbo vietų duomenų bazėse, o vietoj to yra linkusios vertinti veiksmingumą pagal rezultato rodiklį, tokį kaip nedarbo lygis. Komisija šiuo metu peržiūri EURES rezultatų vertinimo sistemą, įskaitant jos veiklos rezultatų rodiklius, tačiau įdarbinimų rodiklį ketina toliau taikyti. Vis dėlto, kad jis būtų patikimas, ji turės išspręsti minėtas problemas.

Išvados ir rekomendacijos

62

Apskritai padarėme išvadą, kad Europos Komisija taiko kelias priemones, kuriomis siekia užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, tačiau jas būtų galima patobulinti. Be to, neįmanoma sužinoti apie ES finansuojamus veiksmus, kuriais gerinamas darbo jėgos judumas naudojantis ESF, o tokių veiksmų veiksmingumo neįmanoma tinkamai stebėti pagal EaSI programą.

63

Komisija taiko kelias priemones, skirtas darbuotojams informuoti apie jų teises, tačiau kiek piliečiai iš tiesų žino apie tokias priemones, tebėra nežinoma. Darbuotojai gali įvairiais būdais pranešti apie judėjimo laisvei prieštaraujančią diskriminaciją, tačiau išsamios tokių atvejų apžvalgos nėra. Nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi Komisija, tebėra ir kitokių judėjimo laisvės suvaržymų (žr. 14–28 dalis).

64

Darbo jėgos tyrimas (LFS) yra pagrindinė Komisijos priemonė renkant duomenis apie darbo jėgos judumą, tačiau jį atliekant nėra visapusiškai apžvelgiami darbo jėgos judumo srautai ir tendencijos. Valstybėse narėse yra geresnių duomenų, bet vis dar nebaigtas darbas siekiant rinkti palyginamus duomenis Europos lygmeniu, kad būtų galima skatinti darbo jėgos judumą (žr. 29–34 dalis).

65

Darbo jėgos judumas gali būti remiamas ES finansavimu pagal ESF ir EaSI programą. Dėl atitinkamų tikslų panašumo jų papildomumą labai sudėtinga pasiekti. Komisijai nežinoma, kaip visos valstybės narės naudoja ESF lėšas darbo jėgos judumui remti. EaSI programos stebėjimo sistema turi kelis trūkumus. Finansavimas, kuriuo naudotasi pagal EaSI programą, neturėjo didelio poveikio žinomiems įdarbinimams, palyginti su persikėlusių asmenų skaičiumi (žr. 35–50 dalis).

66

EURES portalas taps tikra Europos įdarbinimo priemone tik tada, kai bus pašalinti tokie trūkumai kaip, pavyzdžiui, tai, kad jame skelbiama tik apie mažą visų laisvų darbo vietų dalį (žr. 51–60 dalis).

67

Todėl rekomenduojame:

1 rekomendacija. Vertinti ES piliečių informuotumą apie esamas priemones, kuriomis teikiama informacija apie laisvą darbuotojų judėjimą ir pranešama apie diskriminaciją

1. Komisija turėtų vertinti piliečių informuotumo apie EURES, „Jūsų Europa“ ir SOLVIT lygį.
2. Kai bus žinomas informuotumo lygis, Komisija ir valstybės narės turėtų naudotis šiais duomenimis siekdamos tikslingiau taikyti ir populiarinti šias priemones.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. liepos mėn.

2 rekomendacija. Geriau panaudoti turimą informaciją, kad būtų galima nustatyti judėjimo laisvei prieštaraujančios diskriminacijos rūšis

Komisija, siekdama geriau nustatyti diskriminacijos sritis ir kaip jos skiriasi įvairiose valstybėse narėse, turėtų daugiau naudotis lengvai prieinamais valstybių narių duomenimis. Turint tokios informacijos, bus galima imtis tikslingesnių veiksmų kovojant su diskriminacija.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. gruodžio mėn.

3 rekomendacija. Geriau rinkti ir naudoti duomenis apie darbo jėgos judumo tendencijas ir srautus ir darbo rinkų pusiausvyros sutrikimus

Komisija turėtų kartu su valstybėmis narėmis gerinti darbo jėgos judumo duomenų rinkimą ir jų palyginamumą, t. y. nustatyti judžių darbuotojų grupės sudėtį ir galimybes, naudojantis darbo jėgos judumu, atkurti darbo rinkos pusiausvyrą.

Tada po šių analizių reikėtų tikslingomis intervencijomis spręsti įgūdžių ir darbo rinkos pusiausvyros problemas. Tam reikėtų pasirengti tinkamu laiku iki kito programavimo laikotarpio, kad valstybės narės galėtų tuo remtis nuspręsdamos dėl finansavimo paskirstymo pagal Europos, tokias kaip ESF, programas.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m. kovo mėn.

4 rekomendacija. Gerinti darbo jėgos judumui skiriamo ES finansavimo planavimą

Šiuo metu darbo jėgos judumui konkrečiai skiriama dėmesio pagal ESF ir EaSI programą. Komisija turėtų įvertinti, kaip būtų galima geriau planuoti ES finansavimą siekiant užtikrinti papildomumą ir geresnį ES finansavimo rezultatų stebėjimą.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m. kovo mėn. (pagal naująją daugiametę finansinę programą).

5 rekomendacija. Gerinti EaSI-EURES priemonių veiksmingumo, ypač įdarbinimui, stebėjimą

1. Komisija turėtų tikslinti savo taikomą EaSI-EURES tarpvalstybinių partnerysčių projektų stebėjimo sistemą, kad paraiškų teikimo etape būtų aiškus ryšys tarp tikslų, išdirbių ir rezultatų – taip bus teikiamos geresnės stebėjimo ataskaitos projekto pabaigoje ir bus apibendrinti TP rezultatai programos lygmeniu.
2. Komisija turėtų patobulinti EaSI-EURES veiklos rezultatų vertinimo sistemą, pateikdama valstybėms narėms išsamius nurodymus dėl duomenų rinkimo ir analizės, kuriais remdamosi valstybės narės turėtų užtikrinti patikimų duomenų rinkimą apie EURES veiklą, ypač apie įdarbinimus.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. liepos mėn.

6 rekomendacija. Šalinti EURES darbo judumo portalo trūkumus

Valstybės narės turėtų pašalinti esamus EURES darbo judumo portalo trūkumus, kad šis portalas iki 2018 m. taptų „tikra Europos įdarbinimo ir darbuotojų samdos priemone“. Tai galima pasiekti:

1. užtikrinant, kad didesnė VUT laisvų darbo vietų dalis būtų pateikiama EURES – tai reiškia, kad valstybės narės turi skirti dėmesio tam, kokiomis sąlygomis darbdaviams leidžiama nesutikti, kad apie jų laisvas darbo vietas būtų paskelbta EURES;
2. gerinant skelbimų apie laisvas darbo vietas kokybę – tai reiškia, kad valstybių narių VUT turėtų užtikrinti, jog į EURES darbo portalą būtų įkeliami tik tie skelbimai apie laisvas darbo vietas, kuriuose pateikta geros kokybės informacija, pavyzdžiui, kandidatų paraiškų teikimo galutinis terminas, siūlomo darbo pobūdis, darbo užmokesčio duomenys ir vieta, kurioje bus atliekamas darbas. Tokios informacijos teikimas duos geresnių rezultatų ir darbo ieškantiems asmenims, ir darbdaviams.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. liepos mėn.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2018 m. sausio 24 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis ir santrumpos

„Jūsų Europa“ – Europos Komisijos prižiūrima interneto svetainė, kurioje teikiama informacijos, pagalbos ir patarimų ES piliečiams ir įmonėms dėl teisių Europos Sąjungoje (t. y. teisių keliaujant, dirbant, apsiperkant; finansavimo galimybių, verslo veiklos ir procedūrų).

Aktyvūs darbo rinkoje asmenys – kiekvienas asmuo, kuris yra dirbantis arba bedarbis (apibrėžtis pagal ES darbo jėgos tyrimą).

Darbingas amžius – amžius nuo 15 iki 64 metų (pagal Eurostato naudojamą klasifikaciją); pažymėtina, kad leidiniuose, tokiuose kaip Darbo jėgos judumo ataskaita, Komisija šią kategoriją patikslina ir darbingais laiko 20–64 metų amžiaus asmenis.

Darbo jėgos judumas – visų ES piliečių teisė į darbuotojų judėjimo laisvę, kaip apibrėžta Sutarties dėl ES veikimo 45 straipsnyje. Ji apima darbuotojų judėjimo teisę ir teisę gyventi šalyje, jų šeimos narių teises atvykti į šalį ir joje gyventi, taip pat teisę dirbti kitoje valstybėje narėje vienodomis sąlygomis su tos valstybės narės piliečiais. Kai kuriose šalyse taikoma apribojimų naujųjų valstybių narių piliečiams.

Darbo jėgos tyrimas (Labour Force Survey, LFS) – ES atliekamas Europos namų ūkių atrankinis tyrimas, kurio metu teikiama ketvirčio ir metinių duomenų apie asmenų nuo 15 metų dalyvavimą darbo rinkoje.

Darbuotojas – šis terminas apima ir dirbančius piliečius, ir tuos, kurie registruoti kaip ieškantys darbo arba bedarbiai.

ES 28 – visos 28 Sąjungos valstybės narės.

ES piliečių judėjimo laisvė: ir apsigyvenimo laisvė nustatyta 1992 m. Mastrichto sutartimi. Šengeno susitarimais laipsniškai panaikinus vidaus sienas, buvo priimta Direktyva 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi ES. Ši laisvė skiriasi nuo darbuotojų judėjimo laisvės.

Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA) – Europos laisvosios prekybos asociacija yra tarpvyriausybinė Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos organizacija, įkurta siekiant skatinti laisvą prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą tarp jos narių tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.

Europos profesinė kortelė (EPK): yra elektroninis pažymėjimas, išduodamas per pirmąją visoje ES tik internetu atliekamą kvalifikacijų pripažinimo procedūrą.

Europos socialinis fondas (ESF) – Europos socialinio fondo tikslas yra stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, gerinant galimybes įsidarbinti ir dirbti (daugiausia mokymo priemonėmis), skatinant aukšto lygio užimtumą ir kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų.

Europos socialinių tarnybų tinklas (EURES) – Europos darbo rinkos organizacijų tinklas, siekiantis lengvinti laisvą darbuotojų judėjimą Sąjungoje. Tinklą sudaro Europos koordinavimo centras (EKC), nacionaliniai koordinavimo centrai (NKC), EURES partneriai ir asocijuotieji EURES partneriai. 1993 m. sukurtame EURES keičiamasi pranešimais apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymais ir teikiama informacija apie gyvenimo bei darbo sąlygas. Šia informacija jame dalijamasi per darbo judumo portalą. Kartu su 28 ES valstybėmis narėmis šio tinklo veikloje dalyvauja Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas ir Šveicarija. Visame tinkle dirba daugiau kaip 850 EURES konsultantų, kurie teikia paramą ir konsultuoja.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) – daugiau kaip pusė ES finansavimo teikiama per 5 Europos struktūrinius ir investicijų fondus, kuriuos bendrai valdo Europos Komisija ir ES valstybės narės. Šių fondų paskirtis yra investuoti į darbo vietų kūrimą, į tvarią ir sveiką Europos ekonomiką bei aplinką.

Grįžtamasis judumas – ES 28 piliečių migracija iš kitos valstybės narės atgal į savo pilietybės valstybę.

Ilgalaikis darbo jėgos judumas: reiškia, kad į kitą valstybę narę persikeliama dirbti bent vieniems metams.

Išdirbis – tai, kas sukurta arba pasiekta naudojant intervencijai skirtus išteklius (pavyzdžiui, jauniems bedarbiams surengti mokymo kursai, pastatytų nuotekų valymo įrenginių ar nutiestų kelių kilometrų skaičius ir kt.).

Judūs darbuotojai (persikėlę asmenys) – ES 28 piliečiai, persikeliantys į kitą valstybę narę arba ELPA šalį, kuri nėra jų pilietybės valstybė, ieškoti darbo arba ilgam (ar visam) laikui integruotis į jos darbo rinką.

Neseniai persikėlę asmenys – darbuotojai, ne ilgiau kaip 10 metų gyvenantys kitoje, ne savo pilietybės, ES šalyje.

Pasidalijamasis valdymas – toks ES biudžeto vykdymo metodas, kai Europos Komisija perduoda jo vykdymo užduotis valstybėms narėms, o pati pasilieka galutinę atsakomybę už biudžetą.

Pradinė rodiklio reikšmė – pradinės reikšmės nustatomos kaip atskaitos vertės, pagal kurias tada nustatomos ir vertinamos tikslinės rodiklių reikšmės.

Programavimo laikotarpis – daugiametės programos laikotarpis, kuriuo planuojamos ir vykdomos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo išlaidos.

Rezultatas – tiesioginis programos poveikis jos naudos gavėjams (pavyzdžiui, stažuotojai susirado darbą, valomose nuotekose sumažėjo teršalų kiekis, sutrumpėjo kelionės laikas ir kt.).

SOLVIT: yra Europos Komisijos sistema, kurioje piliečiai gali teikti skundus dėl neteisingų taisyklių arba sprendimų, kuriuos priėmė valstybių narių administravimo institucijos.

Strategija „Europa 2020“ – Europos Sąjungos dešimties metų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija, 2010 m. paskelbta siekiant sudaryti pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui palankias sąlygas.

Tarpvalstybinės partnerystės (TP): yra EURES narių ir asocijuotųjų partnerių grupės, finansiškai remiamos pagal užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programą. Šios grupės užsiima ilgalaikiu bendradarbiavimu tarp valstybių narių siekdamos remti tarpvalstybinių darbuotojų judumą. Jose dalyvauja bent dviejų gretimų valstybių narių regioninės arba vietos užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir kitos organizacijos (tokios kaip prekybos rūmai, profesinės sąjungos, universitetai, vietos valdžios institucijos ir kt.).

Tarpvalstybinis darbuotojas – bet kuris ES arba ELPA valstybės pilietis, kuris dirba ne toje, kurioje gyvena, o kitoje ES arba ELPA valstybėje.

Teminis tikslas (TT) – tikslas, kurio siekti turėtų būti padedama Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama. Teminiai tikslai yra susieti su ES lygmens strateginiais tikslais.

Tiesioginis valdymas – toks ES biudžeto vykdymo metodas, kai tai tiesiogiai atlieka Komisijos padaliniai.

Užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programa – ES programa, kurios EURES kryptimi siekiama remti veiklą, kuria skatinamas savanoriškas geografinis darbuotojų judumas teisingomis sąlygomis ir padedama kurti kokybišką ir tvarų užimtumą.

Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) – valstybių narių organizacijos, kurios yra atsakingos už aktyvios darbo rinkos politikos vykdymą ir kokybiškų užimtumo paslaugų teikimą visuomenės labui. Tai gali būti atitinkamų ministerijų padaliniai, viešosios įstaigos arba įmonės, kurioms taikoma viešoji teisė.

Veiksmų programa (VP) – programa, kurioje išdėstyti valstybės narės prioritetai ir konkretūs tikslai ir aprašyta, kaip bus naudojamasi finansavimu (ES ir nacionaliniu viešojo ir privačiojo sektorių bendru finansavimu) finansuojant projektus tam tikrą laikotarpį (paprastai 7 metus). Šiais projektais turi būti padedama siekti tam tikrų ES lygmeniu nustatytų tikslų. VP gali būti finansuojamos europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir europos socialinio fondo (ESF). Valstybė narė parengia VP ir komisija turi ją patvirtinti prieš bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto.

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys George Pufan.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-872-9302-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/824173	QJ-AB-18-003-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-9316-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/786714	QJ-AB-18-003-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/web/general-publications/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais