Investiciniai fondai: ES veiksmais dar nesukurta investuotojams naudinga tikra bendroji rinka

Santrauka

I Investiciniais fondais sutelkiamas kapitalas; jis investuojamas naudojant turto portfelį. Jie atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą – spartina ekonomikos augimą, kuria darbo vietas ir didina ES savarankiškumą. ES piliečiai tiesiogiai valdo maždaug ketvirtadalį visų ES fondų, tačiau jie taip pat turi didelį netiesioginį poveikį investiciniams fondams per gyvybės draudimo ir pensijų sutartis. ES tikslas – sukurti bendrąją konkurencingą rinką, kurioje ES piliečiai galėtų rinktis iš įvairesnių pigesnių, bet patikimų investicinių produktų ir kuri užtikrintų finansinį stabilumą visoje ES.

II Investiciniai fondai, kurių buveinė yra ES, 2020 m. valdė 18,8 trilijono eurų turtą, iš kurių beveik du trečdaliai priklauso namų ūkiams, todėl būtina veiksminga vartotojų apsauga. ES sukūrė investicinių fondų reguliavimo sistemą, kuria siekiama užtikrinti, kad visoje bendrojoje rinkoje būtų taikomos panašios taisyklės. Nepaisant pastangų plėtoti bendrąją rinką, investicinių fondų sektorius tebėra sutelktas keliose valstybėse narėse. Teisinę sistemą daugiausia sudaro direktyvos, kuriose reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų nacionalines taisykles, todėl atsiranda didelių reglamentavimo skirtumų. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), ES agentūros, užduotis yra užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią priežiūrą visoje ES ir kartu su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) stebėti riziką finansiniam stabilumui.

III Mūsų auditas apima laikotarpį nuo 2016 m. iki 2021 m. liepos mėn. Jo metu buvo tikrinama, kaip ES sukūrė bendrąją investicinių fondų rinką. Įvertinome, ar reguliavimo sistema veiksminga, ar ES veikla skatino valstybių narių priežiūros konvergenciją ir ar ES veiksmingai sumažino rizikos rūšis investuotojams, rinkoms ir finansiniam stabilumui. Atliekant šį auditą nustatyta Komisijos teisėkūros metodo ir ESMA veiksmų, susijusių su investiciniais fondais, trūkumų ir pateikta gerinimo rekomendacijų. Taip galima didinti finansų priežiūros ir investuotojų apsaugos veiksmingumą ir efektyvumą.

IV Darome išvadą, kad ES veiksmai leido sukurti bendrąją investicinių fondų rinką, visų pirma taikant pasų režimą, tačiau tikroji tarpvalstybinė veikla ir nauda investuotojams tebėra ribotos. Be to, fondų priežiūros ir investuotojų apsaugos nuoseklumas ir veiksmingumas yra nepakankami. Tikrai bendrajai rinkai sukurti nepakaks nedidelių teisinės sistemos pataisų.

V ESMA stengėsi skatinti priežiūros konvergenciją, todėl šiek tiek pagerėjo priežiūros kokybė ir sumažėjo skirtumų. Tačiau ESMA negali įvertinti šios pažangos ir turi mažai žinių apie tai, ar visose valstybėse narėse palaikomas lygiavertis priežiūros lygis. Nepaisant to, ESMA pastangomis buvo atskleista nacionalinės priežiūros trūkumų ir tam tikrų praktikos skirtumų. Siekdama nuoseklios priežiūros, ši institucija pasikliauna nacionalinių priežiūros institucijų gera valia ir savo pačios Priežiūros tarybos geranoriškumu. Nustatėme, kad abu subjektai pirmenybę teikė švelniosioms konvergencijos priemonėms, kurių veiksmingumas dar neįrodytas ir kuriomis dažnai nebuvo užtikrinama veiksminga ir nuosekli priežiūra.

VI ES veiksmais padidinta investuotojų apsauga. Pavyzdžiui, jais užtikrinamas didesnis skaidrumas investuotojams, ypač investicijų rizikos, rezultatų ir išlaidų srityse. Tačiau investuotojai vis dar nėra pakankamai apsaugoti nuo nepagrįstų išlaidų ar šališkų finansų tarpininkų rekomendacijų. Todėl jie patiria didesnių išlaidų, ir jiems galbūt parduodami mažiau tinkami produktai, nei pageidaujama.

VII ESMA ir ESRV stebi sisteminę riziką ir teikia ataskaitas dėl jos. Iki šiol nesukurtas esamos sisteminės rizikos stebėsenos praktikos valstybėse narėse aprašas. ESMA neatliko reikalaujamų priežiūros institucijų atliekamų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, o imitavo nepalankiausias sąlygas remdamasi rinkos duomenimis. Veiksminga sisteminės rizikos rūšių ir rizikos rūšių investuotojams stebėsena priklauso nuo tinkamų duomenų prieinamumo. Tačiau nėra suderintos kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ataskaitų teikimo tvarkos, o alternatyvaus investavimo fondų (AIF) ataskaitose trūksta išsamios informacijos. Iki šiol ESMA ir ESRV dar nėra visapusiškai išnagrinėjusios galimybės naudotis centrinių bankų surinktais duomenimis ir vietoj to remiasi mažiau patikimais komercinių paslaugų teikėjų duomenimis.

VIII Rekomenduojame Komisijai:

• įvertinti esamos sistemos tinkamumą norimiems tikslams pasiekti;
• apsvarstyti galimybę siūlyti ESMA valdymo struktūros pakeitimus ir
• racionalizuoti duomenų rinkimą ir atnaujinti ataskaitų teikimo tvarką.

IX Rekomenduojame ESMA:

• didinti savo konvergencijos darbo veiksmingumą ir
• bendradarbiaujant su ESRV gerinti sisteminės rizikos nustatymą.

X Komisija ir ESMA turėtų:

• geriau apsaugoti investuotojus nuo nepagrįstų išlaidų ir klaidinančios informacijos.

Įvadas

Investicinių fondų rinka Europoje

01 Investiciniais fondais sutelkiamas investuotojų kapitalas. Jis investuojamas kolektyviai naudojant turto portfelį, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą, laikantis nustatytos investicijų politikos ir rizikos paskirstymo principo. Jie atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą, ES iniciatyvą, kuria siekiama paskatinti investicijų srautą visoje ES, spartindami ekonomikos augimą, kurdami darbo vietas ir didindami ES savarankiškumą. Taip siekiama sukurti bendrąją konkurencingą rinką ir suteikti investuotojams galimybę rinktis iš įvairesnių pigesnių, bet patikimų produktų.

02 2020 m. pabaigoje 64 000 investicinių fondų, kurių buveinė yra ES, grynoji turto vertė siekė 18,8 trilijono eurų, todėl ES yra antra didžiausia investicinių fondų rinka pasaulyje pagal valdomą turtą, atsiliekanti tik nuo JAV. Daugiau kaip 60 % šios sumos (11,6 trilijono eurų) investuota į kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), daugiausia skirtus mažmeniniams investuotojams. Alternatyvaus investavimo fondai (AIF), kurių grynoji turto vertė yra 7,1 trilijono euro, apima visus fondus, išskyrus KIPVPS (t. y. nekilnojamojo turto investicinius fondus, privataus kapitalo fondus, tam tikrus pinigų rinkos fondus, rizikos draudimo fondus ir kitus fondus). Šio tipo fondai daugiausia skirti profesionaliems investuotojams.

03 Pastaraisiais metais Europos investiciniai fondai stabiliai augo. 2011–2020 m. jų grynoji turto vertė padidėjo 119 % (t. y. daugiau kaip 10 trilijonų eurų), o grynosios įplaukos buvo registruojamos kiekvienais metais, nes naujų pirkimų vertė nuolat viršijo išpirkimus. Maždaug pusę šio augimo galima paaiškinti investicinių fondų grynaisiais pardavimais, o kitą pusę – rinkos vertės padidėjimu (žr. 1 diagramą). 2011 m. priėmus Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą (AIFVD)^[1], ES alternatyvaus investavimo fondo grynoji turto vertė didėjo sparčiau nei KIPVPS grynoji turto vertė, o jo rinkos dalis padidėjo nuo 27 % ES fondų dalies 2010 m. pabaigoje iki 38 % po dešimties metų.

04 Nors ES įsikūrusių fondų dydis išaugo, jie ir toliau yra daug mažesni nei JAV ekvivalentai. Be to, dauguma didžiausių pasaulio turto valdytojų ir toliau yra įsikūrę JAV. Tik dviejų iš 20 didžiausių pasaulio turto valdytojų būstinė yra ES.

05 Didžioji dalis Europos investicinių fondų yra įsikūrę vos keliose šalyse. 2020 m. beveik 80 % viso grynojo valdomo turto buvo valdoma fondų Liuksemburge (4,70 trilijono eurų), Airijoje (3,08 trilijono eurų), Vokietijoje (2,39 trilijono eurų), Prancūzijoje (1,97 trilijono eurų) ir Jungtinėje Karalystėje (1,75 trilijono eurų) (žr. 2 diagramą). KIPVPS atveju daugiau kaip pusė viso grynojo turto buveinė yra Liuksemburge arba Airijoje. 70 % viso ES valdomo turto priklausė fondams, kurie buvo leisti ar registruoti platinti tik vienoje valstybėje narėje. 37 % KIPVPS ir apie 3 % AIF buvo registruoti platinti daugiau nei trijose valstybėse narėse.

06 Instituciniai investuotojai valdo beveik du trečdalius investicinių fondų grynosios turto vertės. Namų ūkiai tiesiogiai valdo maždaug ketvirtadalį visų fondų (žr. 3 diagramą), tačiau jie taip pat turi didelį netiesioginį poveikį investiciniams fondams per gyvybės draudimo ir pensijų sutartis.

07 Nepaisant beveik nulinių palūkanų normų, Europos namų ūkiai ir toliau laiko didelę dalį (37 % 2020 m. pabaigoje) savo finansinio turto indėliuose, t. y. daugiau nei du kartus daugiau nei JAV (16 %). Investicinių fondų dalis padidėjo nuo 8,3 % 2011 m. iki 12,1 % 2017 m.

Reglamentavimo sistema

08 Pagrindiniai teisės aktai yra Direktyva dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS direktyva)^[2] ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva (AIFVD). Šių direktyvų taikymo sritis ir turinys skiriasi. KIPVPS direktyva yra produktų reglamentas, o AIFVD daugiausia dėmesio skiriama valdytojams keliamiems reikalavimams. Abi direktyvos yra minimalaus derinimo direktyvos, todėl nacionaliniai teisės aktų leidėjai gali nustatyti daugiau ir griežtesnių taisyklių nei ES teisėje nustatyti minimalieji standartai. Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (FPRD II) investicinėms įmonėms, t. y. įstaigoms, kurios parduoda lėšas mažmeniniams klientams, nustatyti veiklos vykdymo ir organizaciniai reikalavimai.

09 Pirminė KIPVPS direktyva buvo keletą kartų peržiūrėta, o 2021 m. lapkričio 25 d. Komisija, atlikdama AIFVD peržiūrą, pasiūlė dar vieną dalinį pakeitimą. 2019 m. buvo padaryti KIPVPS ir AIFV sistemos pakeitimai, siekiant pašalinti reguliavimo kliūtis tarpvalstybiniam investicinių fondų platinimui (tarpvalstybinis dokumentų rinkinys). Be to, ES teisė taikoma konkrečioms fondų rūšims, pavyzdžiui, pinigų rinkos fondams (PRF).

10 Vienas iš esminių KIPVPS ir AIFV direktyvų tikslų yra palengvinti fondų valdytojų ir investicinių fondų tarpvalstybinę veiklą. Jomis įvesti valdymo ir prekybos pasai, išduodami fondams ir fondų valdytojams, kurių buveinė yra ES:

• Valdymo pasu KIPVPS valdymo įmonei arba AIF valdytojui (AIFV), kuriam valstybėje narėje išduotas veiklos leidimas, leidžiama vykdyti veiklą kitose ES valstybėse narėse, suteikiant laisvę teikti paslaugas arba įsteigiant filialą. Nors tokiai tarpvalstybinei veiklai taikoma dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) pranešimo procedūra, fondo valdytojui nereikia atlikti jokių tolesnių autorizacijos procedūros veiksmų.
• Prekybos pasu KIPVPS arba AIF, kuriam vienoje ES valstybėje narėje leidimą yra išdavusi NKI, leidžiama prekiauti tarpvalstybiniu mastu kitose ES valstybėse narėse, nereikalaujant priimančiųjų valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų leidimo. Nors pagal KIPVPS prekybos pasą KIPVPS leidžiama platinti mažmeniniams ir instituciniams investuotojams, AIF prekybos pasas taikomas tik platinimui profesionaliems investuotojams. Panašiai kaip ir valdymo paso atveju, leidimas pakeičiamas skirtingų ES valstybių narių NKI pranešimo procedūra.

ES ir valstybių narių atsakomybė

11 Europos fondų priežiūros sistemą sudaro keli Europos ir nacionaliniai suinteresuotieji subjektai. Nors ES organai yra atsakingi už atitinkamą teisėkūros ir koordinavimo darbą, kiekviena valstybė narė yra atsakinga už ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir investicinių fondų priežiūrą savo teritorijoje:

• Europos Komisija, ypač Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas (FISMA GD), atsako už su finansų sektoriumi susijusias politikos iniciatyvas, įskaitant direktyvų ir reglamentų pasiūlymus.
• Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) yra nepriklausoma ES agentūra, atsakinga už investuotojų apsaugą ir stabilių bei tvarkingų finansų rinkų skatinimą. ESMA atsakomybė apima priežiūros konvergenciją ir rizikos rūšių finansų stabilumui bei investuotojams nustatymą, kuri panaši į kitų Europos priežiūros institucijų (EPI), su kuriomis ji dalijasi įmonių struktūromis ir susijusiomis problemomis, atsakomybę.
• Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) yra atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Ji glaudžiai bendradarbiauja su ESMA ir kitomis priežiūros institucijomis.
• Atsakomybė už fondų ir fondų valdytojų priežiūrą tenka nacionalinėms kompetentingoms institucijoms remiantis nacionaliniais teisės aktais, kurie turi atitikti ES teisėje nustatytus minimaliuosius standartus, arba tiesiogiai taikytinais ES teisės aktais. NKI yra balsavimo teisę turintys ESMA valdybos nariai ir dalyvauja ESRV darbe.

Audito apimtis ir metodas

12 Šį auditą atlikome siekdami reaguoti į reikšmingą viešąjį interesą, susijusį su investiciniais fondais, kurie yra ypač svarbūs ES plėtojant kapitalo rinkų sąjungą. Jie gali kelti riziką investuotojams ir finansiniam stabilumui. Auditas apėmė laikotarpį nuo 2016 m. iki 2021 m. liepos mėn.

13 Audito metu buvo tikrinama, ar ES sukūrė tikrą bendrąją investicinių fondų rinką, kuri užtikrina investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Audito Rūmai taip pat nagrinėjo šiuos smulkesnius klausimus:

• Ar ES veiksmais sukurta tinkama reguliavimo sistema, kad būtų galima sukurti tikrą bendrąją investicinių fondų rinką?
• Ar ES veiksmais buvo skatinama priežiūros konvergencija?
• Ar ES veiksmais veiksmingai apsaugomi investuotojai?
• Ar ES veiksmais veiksmingai vertinama ir mažinama rizika finansiniam stabilumui?
• Ar ES institucijos turi patikimų duomenų rizikai finansiniam stabilumui ir investuotojams nustatyti?

14 Mūsų audito kriterijai grindžiami Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) nustatytais tarptautiniais standartais ir ES teise (ypač KIPVPS ir AIFV direktyvomis, PRF reglamentu ir ESMA reglamentu). Kai kuriais atvejais ES rinką lyginame su labiausiai išsivysčiusia Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo rinka.

15 Atliekant auditą daugiausia dėmesio buvo skiriama veiksmams, kurių ėmėsi trys audituojami subjektai: Komisija, ESMA ir ESRV. Kalbėjomės su šių institucijų darbuotojais ir patikrinome atitinkamus dokumentus. Siekdami gauti papildomų įžvalgų, kalbėjomės su penkių NKI, kelių nacionalinių turto valdymo asociacijų ir trijų vartotojų organizacijų atstovais. Taip pat susitikome su Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA). Siekdami papildyti šią informaciją, atlikome elektroninę visų 27 valstybių narių NKI, finansų ministerijų ir investicinių fondų asociacijų apklausą, kad sužinotume šių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Tiesiogiai NKI neauditavome, bet įvertinome jų, kaip ESMA narių, vaidmenį.

Pastabos

ES teisės aktų leidėjų tikslai pasiekti tik iš dalies

ES teisės aktų leidėjai nustatė plataus užmojo tikslus, susijusius su bendrąja investicinių fondų rinka

16 Komisija ir ES teisėkūros institucijos nustatė plataus užmojo tikslus, susijusius su bendrąja investicinių fondų rinka. 1985 m. priimta pirmoji KIPVPS direktyva, kuria siekiama sukurti sąlygas, kad vienoje valstybėje narėje įsisteigę fondai ir fondų valdytojai galėtų platinti savo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje ES, netaikant priežiūros kitose valstybėse narėse. Teisėkūros institucijos siekė:

• sudaryti palankesnes sąlygas platinti fondų akcijas ar investicinius vienetus kitose valstybėse narėse;
• užtikrinti veiksmingesnę ir vienodesnę investuotojų apsaugą ir
• suvienodinti konkurencijos sąlygas.

17 Tikėtasi, kad labiau integruota investicinių fondų rinka suteiks ES investuotojams daugiau pasirinkimo alternatyvų ir sukurs naujų verslo galimybių fondų sektoriuje. Šių bendrųjų principų aktualumas ir vienodų sąlygų užtikrinimo svarba buvo pakartota 2013 m. priimant AIFVD^[3].

Pasų režimu tikra bendroji rinka nesukurta

18 Pasų režimas prisidėjo prie fondų buveinių sutelkimo. ES veiksmais nustatyti fondų prekybos ir valdymo pasai (žr.  10 dalį). Vis dėlto Europos fondų rinka tebėra susiskaidžiusi, o dauguma fondų yra įsikūrę keliose šalyse (žr. 4 diagramą).

19 Daugumoje valstybių narių fondai daugiausia paskirstomi jų vidaus rinkoje. Priešingai, keliose šalyse įsikūrę fondai daugiausia parduodami užsienyje (žr. 5 diagramą). Europos fondų ir turto valdymo asociacijos (EFAMA) duomenimis, vietos fondams priklauso 67 % Europos fondų akcijų, palyginti su 73 % prieš dešimt metų.

20 Keliose ES valstybėse narėse daugumą tarpvalstybinių fondų parduoda nacionaliniai turto valdytojai, o ne užsienio turto valdytojai. Investicinių fondų, įskaitant nacionalinių teikėjų skatinamus tarpvalstybinius fondus, nuosavybės pasiskirstymas pateiktas 6 diagramoje.

21 Šį reiškinį Komisija vadina „grįžtančiaisiais atgal fondais“, t. y. fondais, kurių ji nelaiko „tikrais“ tarpvalstybiniais fondais. Pasak ESMA, apie fondus dažnai pranešama kaip apie tarpvalstybinę prekybą, tačiau jų akcijos ir investiciniai vienetai nebūtinai yra platinami. Taigi, faktinė tarpvalstybinės prekybos apimtis yra mažesnė, nei rodo skaičiai. Poveikio vertinime, pridėtame prie 2018 m. tarpvalstybinių dokumentų rinkinio pasiūlymų, Komisija padarė išvadą, kad grįžtantieji atgal fondai iš tikrųjų nėra susiję su bendrosios rinkos stiprinimu ar investuotojų pasirinkimo galimybių didinimu, ir laikėsi nuomonės, kad atvejai, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami bent vienoje valstybėje narėje už jos valdytojo buveinės rinkos ribų, yra geresnis tarpvalstybinės veiklos rodiklis^[4].

22 Remdamosi prie tarpvalstybinio dokumentų rinkinio pridėtu Komisijos poveikio vertinimu^[5], teisėkūros institucijos nustatė, kad ES fondų rinkų susiskaidymo priežastis yra skirtingi reguliavimo ir priežiūros metodai. Jos taip pat pastebėjo, kad tarpvalstybinės prekybos kliūtys trukdo platinti fondų akcijas ar investicinius vienetus kitose valstybėse narėse^[6]. Atitinkamai teisės aktų rinkinyje daugiausia dėmesio skirta skirtingiems nacionaliniams reikalavimams ir reguliavimo praktikai, susijusiems su ES pasų naudojimu, įskaitant prekybos reikalavimus, reguliavimo mokesčius ir administracinius bei pranešimo reikalavimus.

23 Nors taikomi skirtingi metodai, nustatėme, kad Komisija neįrodė, jog susidariusios patekimo į rinką kliūtys iš tiesų yra pagrindinė rinkos susiskaidymo ir nedidelio tikrų tarpvalstybinių fondų skaičiaus priežastis. Pažymime, kad 2018 m. ataskaitoje dėl AIFVD veikimo beveik pusė apklaustų dalyvių teigė, kad AIFVD nėra nuosekliai taikoma visoje ES. Taigi, problema susijusi ne su teisės aktais, o su jų taikymu valstybėse narėse. Tačiau šis nenuoseklumas daugumai ataskaitos dalyvių nekėlė didelio susirūpinimo (žr. 7 diagramą).

24 Kadangi direktyvos yra teisėkūros priemonė, kuria naudojasi teisėkūros institucijos, jose nustatyti minimalieji standartai. Atitinkamose ES direktyvose aiškiai nurodoma, kad paprastai buveinės valstybė narė gali nustatyti griežtesnes taisykles, negu nustatytosios šioje direktyvoje^[8]. Larosière ataskaitoje pabrėžta, kad direktyvomis nepasiekiamas reikiamas suderinimo lygis, ir rekomenduota ateityje vengti teisės aktų, kurie leistų nenuoseklų perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą^[9]. Pusė NKI, atsakiusių į mūsų apklausos klausimus, teigė, kad jų valstybių narių įstatymuose iš tikrųjų nustatytos griežtesnės taisyklės. Pažymime, kad vienodos taisyklės reglamentų forma gali būti tinkamesnės siekiant sukurti vienodas sąlygas visoje ES.

25 Be to, pastebime, kad direktyvos paskatino lenktynes dėl žemesnių standartų. „Perteklinio reglamentavimo“ praktika (t. y. aukštesnių standartų nustatymas) ir mūsų diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais rodo, kad šalys, kurios paprasčiausiai perkelia direktyvose nustatytus minimaliuosius reikalavimus, turi konkurencinį pranašumą kaip buveinės šalys, palyginti su šalimis, kurios taiko aukštesnius standartus. Kartu su palankia mokesčių tvarka ir galimybe perkelti pelną, taip sukuriamos stiprios paskatos fondų sektoriui ieškoti palankios jurisdikcijos, iškreipiant konkurenciją.

Teisėkūros iniciatyvų poveikis yra ribotas

26 Nustatėme, kad pačios Komisijos analizėje pripažįstamas jos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio ribotumas. Komisija nustatė svarbius veiksnius, pavyzdžiui, apmokestinimą, vietos paklausą ir platinimo tinklą, kurie turi įtakos turto valdytojams nusprendžiant platinti savo investicinius fondus, tačiau kurių negalima reglamentuoti ES teisėje.

27 Be to, pažymime, kad pagrindinė problema, kurią nustatė Komisija, yra ne pati teisinė sistema, o patekimo į rinką kliūtys, kurias nustato priimančiosios šalys. Komisija turi priemonių, skirtų spręsti atvejams, kai valstybės narės sukuria patekimo į rinką kliūčių arba kai NKI galbūt pažeidžia ES teisę, t. y. jai, kaip Sutarčių sergėtojai, suteikiami įgaliojimai pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras arba prašyti ESMA pradėti taikyti Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Nepaisant to, Komisija padarė išvadą, kad likusias kliūtis galima efektyviausiai pašalinti (teisės aktais) ES lygmeniu^[10].

28 Poveikio vertinimai, pavyzdžiui, tarpvalstybinio dokumentų rinkinio poveikio vertinimas, dažnai apima su iniciatyva susijusių nuostatų ex post vertinimą. Tačiau KIPVPS direktyvos peržiūra, kurią iš pradžių buvo tikėtasi atlikti iki 2017 m. rugsėjo mėn., buvo atidėta.

29 Komisija nėra atlikusi išsamaus visos investicinius fondus reglamentuojančios teisinės sistemos tinkamumo patikros. Tokios patikros atlikti neplanuojama ir artimiausiu metu. Vienintelė tinkamumo patikra, iš dalies apimanti investicinius fondus, buvo ES priežiūros reikalavimų tinkamumo patikra, kurią Komisija atliko 2017–2019 m.^[11]

30 Komisija rengia daugiamečius strateginius planus ir metinius valdymo planus, taip pat savo tikslų įgyvendinimo ataskaitas. Nustatėme trūkumų, susijusių su Komisijos veiklos rezultatų vertinimu. Pavyzdžiui, pagrindinis KIPVPS rezultatų rodiklis 2016–2020 m. strateginiame plane buvo tarpvalstybinių KIPVPS fondų dalis, palyginti su visu parduotu skaičiumi ES. Pažymime, kad Komisija vėliau sumažino sutartą lygį tarpvalstybiniam fondui nuo fondų, parduotų mažiausiai penkiose valstybėse narėse, iki 3.

31 2020–2024 m. strateginiame plane daugiausia nustatyti konkretūs horizontalieji tikslai ir susiję rezultatų rodikliai. Nustatėme, kad dauguma tarpinių ir siektinų reikšmių, nustatytų rezultatų rodikliams 2020–2024 m. strateginiame plane, nėra konkretūs. Pagal Komisijos vidaus kontrolės sistemą, rodikliai turi būti aktualūs, pripažinti, patikimi, paprastai stebimi ir tvarūs. Naudojami tokie terminai kaip „padidėjimas“, „teigiama tendencija“ ir „sumažėjimas“, tačiau nenurodoma, koks padidėjimas ar sumažėjimas būtų laikomas patenkinamu. Be to, kai kurių rezultatų rodiklių tikslai nėra plataus užmojo. Pavyzdžiui, nustatant siektiną reikšmę jau buvo atsižvelgta į neprofesionalių investuotojų išlaidų sumažėjimą.

Perkėlimas į nacionalinę teisę ne visada atliktas laiku

32 Komisija tikrina, ar valstybės narės direktyvas perkėlė laiku, išsamiai ir pagal reikalavimus. Dėl pavėluoto ir (arba) neteisingo perkėlimo į nacionalinę teisę gali būti nesukurtos vienodos sąlygos ir sutrikti tinkamas bendrosios rinkos veikimas, todėl Komisija turėtų pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad paragintų valstybes nares imtis veiksmų, kai jos vėluoja priimti reikiamas priemones.

33 Kalbant apie KIPVPS direktyvą ir AIFVD, tik 12 valstybių narių pranešė apie perkėlimą į nacionalinę teisę per nustatytus terminus. Be to, vėliau prireikė dar aštuonerių metų, kol Komisija nusprendė, kad AIFVD perkėlimas į nacionalinę teisę yra baigtas.

ESMA dėjo daugiau pastangų skatindama priežiūros konvergenciją ir veiksmingą priežiūrą, tačiau pažanga yra ribota

34 Kaip aprašyta pirmiau (žr.  08 dalį), NKI prižiūri investicinius fondus ir jų valdytojus, taip pat investicines įmones ir kitus finansų tarpininkus, remdamosi suderintais nacionaliniais įstatymais, bet ne vienodais standartais. Taigi, teisiniai reikalavimai ir reguliavimo praktika valstybėse narėse vis dar gali skirtis.

35 Atsižvelgdami į šias aplinkybes, ES teisės aktų leidėjai ESMA pavedė:

• prisidėti užtikrinant nuoseklų, efektyvų ir veiksmingą taikomų ES teisės aktų taikymą ir
• skatinti priežiūros praktikos konvergenciją, kad būtų toliau stiprinamas priežiūros rezultatų nuoseklumas visose NKI, siekiant sukurti bendrą priežiūros kultūrą^[12].

36 Priežiūros konvergencija nėra universalaus sprendimo metodas, o veikiau nuoseklus ir veiksmingas tų pačių taisyklių įgyvendinimas ir taikymas, taip pat pakankamai panašus požiūris į panašias rizikos rūšis. Bendrasis tikslas – siekti palyginamų reguliavimo ir priežiūros rezultatų. Tačiau tai nereiškia, kad, nepaisant taikytų priežiūros metodų, pakanka pasiekti panašių rezultatų.

37 Larosière ataskaitoje pabrėžta konvergencijos svarba ES finansų rinkoms^[13]. 2014 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Komisija ir Parlamentas paskelbė Europos finansų priežiūros institucijų sistemos veikimo ataskaitas. Jose pripažintas ESMA indėlis rengiant bendrąjį taisyklių sąvadą, tačiau pasiūlyta daugiau dėmesio skirti priežiūros konvergencijai^[14].

38 Komisija taip pat pabrėžė, kad veiksmingesnė ir nuoseklesnė priežiūra yra būtina siekiant panaikinti reglamentavimo arbitražo galimybes ir kad ESMA atlieka svarbų vaidmenį skatinant kapitalo rinkos integraciją^[15].Šis teiginys buvo pakartotas 2019 m. persvarstant EPI reglamentus. ES įstatymų leidėjai pabrėžė, kad „norint baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą, yra ypač svarbi tolesnė pažanga priežiūros konvergencijos srityje“^[16].

ESMA turi priemonių priežiūros konvergencijai skatinti

39 Siekdama skatinti konvergenciją, ESMA turi daug priemonių, kurias galima suskirstyti į tris kategorijas: parengiamąsias, įgyvendinimo ir vertinimo ir (arba) ištaisymo priemones. Apžvalga pateikta 8 diagramoje. ESMA sukūrė papildomų priemonių, kaip antai atvejų svarstymas ir bendri priežiūros veiksmai.

ESMA paspartino konvergencijos darbą

40 ESMA dėjo daugiau pastangų priežiūros konvergencijos srityje. 2016–2020 m. strateginėje kryptyje ESMA įsipareigojo skirti daugiau išteklių priežiūros konvergencijai skatinti, paaiškino savo tikslus ir sutelkė tam tikras konkrečias sritis savo konvergencijos darbui. Nuo to laiko ESMA padidino darbuotojų, dirbančių tokios konvergencijos srityje, skaičių nuo 5 (5,7 etato ekvivalento) iki 8 (8,7 etato ekvivalento) 2020 m.

41 2020 m. ESMA sukūrė labiau rizika grindžiamo požiūrio į savo priežiūros konvergencijos veiklą sistemą. Spalvų intensyvumo žemėlapyje nustatomos susijusios rizikos rūšys, tačiau pateikiama mažai informacijos apie nevienodą taisyklių taikymą ir skirtingą praktiką. Vis dėlto spalvų intensyvumo žemėlapis yra žingsnis reikiama kryptimi. Jis buvo veiksmingas nustatant rizika grindžiamos priežiūros sritis visoje ES, tačiau mažiau veiksmingas nustatant tolesnio konvergencijos darbo temas. Taip pat nustatėme, kad ESMA sėkmingai įgyvendino sistemingesnį ir įrodymais pagrįstą požiūrį į konvergencijos darbą.

Poveikio įrodymų nedaug ir nėra mechanizmo veiksmingumui įvertinti

Gairių veiksmingumas neįrodytas

42 Anksčiau tokios parengiamosios priemonės kaip gairės buvo svarbiausios ESMA konvergencijos priemonės. Gairėms taikomas mechanizmas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“, t. y. NKI turi pranešti ESMA, ar ketina jas įgyvendinti. ESMA skelbia visų gairių atitikties lenteles ir nuolat jas atnaujina^[17].

43 Nustatėme, kad ne visada užtikrinama nacionalinių kompetentingų institucijų atitiktis. ESMA vidaus gairėse^[18] reikalaujama, kad ji patikrintų ir įvertintų gairių taikymą. Nors ESMA kasmet teiraujasi NKI apie tai, kaip jos laikosi gairių, ji tik vieną kartą patikrino, kaip jos tai daro iš tikrųjų, atlikdama tarpusavio vertinimą. Ji atskleidė, kad gairės buvo neveiksmingos skatinant priežiūros konvergenciją ir kad apskritai NKI laikėsi reikalavimų taip, kaip buvo pranešta, tik ribotu mastu (žr. 1 langelį).

Bendri priežiūros veiksmai paskatino priežiūros institucijas reguliariai keistis informacija, o ESMA galėjo koordinuoti NKI priežiūros veiklą

44 Bendri priežiūros veiksmai yra ESMA sukurta konvergencijos priemonė, taip pat priežiūros koordinavimo tinklai ir keitimasis informacija su NKI remiantis skundais. ESMA vertina šias priemones dėl jų toliaregiškumo ir dėl to, kad jos padeda nustatyti konvergencijos problemas. ESMA jau pradėjo vykdyti kelis bendrus priežiūros veiksmus, susijusius su KIPVPS ir FPRD II.

45 Bendri priežiūros veiksmai ir koordinavimo tinklai yra priemonės, leidžiančios priežiūros institucijoms dalytis patirtimi ir mokytis vienoms iš kitų, todėl daroma išvada, kad laikui bėgant jos turėtų prisidėti prie bendros priežiūros kultūros. Be to, bendri priežiūros veiksmai ESMA padeda nustatyti priežiūros praktikos skirtumus ir galimus NKI priežiūros trūkumus ir pateikti praktinio ES teisės taikymo gaires, pavyzdžiui, kai atskiroms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms vis dar trūksta patikimos metodikos.

46 Bendri priežiūros veiksmai sudaro sąlygas ESMA sutelkti priežiūros dėmesį į konkrečias rizikos rūšis ir skatinti bei koordinuoti priežiūros veiklą. Dėl to gali susidaryti didelis darbo krūvis – šį susirūpinimą keliantį klausimą mūsų apklausoje išreiškė kelios NKI.

Vertinimo ir ištaisymo priemonės buvo naudojamos labai retai, nepaisant jų galimo didesnio poveikio

47 Tarpusavio vertinimai gali būti paveiki priemonė, tačiau jie retai naudojami investicinių fondų srityje. ESMA ketina jas panaudoti artimiausiu metu, tačiau taip pat pabrėžė ribotus išteklius ir poreikį išlaikyti pusiausvyrą visuose pagal jos įgaliojimus valdomuose sektoriuose. Tarpusavio peržiūra skiriasi nuo kitų konvergencijos priemonių, kadangi ją vykdant ESMA privalo atlikti oficialų ne tik pasiekto priežiūros praktikos ir vykdymo užtikrinimo konvergencijos lygio, bet ir priežiūros gebėjimų vertinimą ir paskelbti jo rezultatus. Taip ESMA suteikiama galimybė skelbti gaires ir rekomendacijas, kad būtų pašalinti visi nustatyti trūkumai. Nuo įsteigimo 2011 m. ESMA atliko tik du investicinių fondų tarpusavio vertinimus: vienas (2013 m.) buvo susijęs su Pinigų rinkos fondo (PRF) gairėmis, kitas (2018 m.) – su biržinių fondų ir kitų KIPVPS klausimais^[19].

48 ESMA taip pat taiko dvi ištaisymo priemones – tarpininkavimo ir Sąjungos teisės pažeidimų procedūras. Taip jai suteikiami įgaliojimai tirti ir šalinti įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus arba spręsti NKI nesutarimus. Buvo vienas atvejis, kai ESMA sėkmingai padėjo dviem NKI išspręsti nesutarimą. Keliais atvejais neoficialiai pradėti Sąjungos teisės pažeidimų tyrimai. Buvo vykdoma viena oficiali Sąjungos teisės pažeidimų procedūra, dėl kurios pasikeitė NKI praktika.

ESMA kyla sunkumų dėl priemonių naudojimo veiksmingumo

49 ESMA patiria sunkumų norėdama efektyviai ir veiksmingai naudotis šiais įgaliojimais. ESMA yra priklausoma nuo NKI geranoriškumo aprūpinti indėliu, techninėmis žiniomis ir darbuotojais, kurie dalyvauja ESMA konvergencijos veikloje. Tas pats pasakytina apie EBI ir EIOPA, kaip parodė mūsų atlikti šių agentūrų auditai^[20]. ESMA ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų, jog nacionalinių kompetentingų institucijų dalyviai turėtų reikiamų ekspertinių žinių. Tačiau nacionalinės kompetentingos institucijos dalyvavimas ESMA konvergencijos veikloje iš esmės yra savanoriškas, išskyrus tarpusavio vertinimus, tarpininkavimą ir Sąjungos teisės pažeidimų procedūras; dėl to kartais mažėja ESMA darbo veiksmingumas.

50 Nustatėme, kad dauguma NKI dalyvauja ESMA darbe ir prie jo prisideda, tačiau kai kurios nacionalinės kompetentingos institucijos yra mažiau linkusios tai daryti. Pavyzdžiui, bendrų priežiūros veiksmų atveju mažesnės NKI yra linkusios aktyviau pristatyti atvejus, o kai kurios didesnės nacionalinės kompetentingos institucijos pirmenybę teikia pasyvesniam metodui. Kai kurios NKI nereagavo į ESMA darbuotojų raginimus aktyviai dalyvauti ir pristatyti atvejus, pavyzdžiui, nacionalinės kompetentingos institucijos, kurios niekada nesinaudojo savo įgaliojimais taikyti sankcijas, 2020 m. neprisidėjo prie susijusio ESMA praktinio seminaro.

51 ESMA sprendimų priėmimo organą sudaro nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai. Nors iš pastarųjų reikalaujama veikti atsižvelgiant tik į visos ES interesus, tai ne visada užtikrinama. Komisijos pasiūlymas spręsti šį bendrojo valdymo klausimą vykdant Europos priežiūros institucijų (EPI) veiklos peržiūrą buvo atmestas. Išspręstas akivaizdžiausias interesų konfliktas: NKI nebegali dalyvauti diskusijoje ir balsuoti dėl su jomis susijusių rekomendacijų dėl Sąjungos teisės pažeidimų. ESMA tarpininkavimo taisyklėmis panašiai sprendžiami interesų konfliktai. Vis dėlto visas konvergencijos darbas yra susijęs su NKI, nes būtent į jų priežiūros praktiką ir rezultatus jis nukreiptas. Tai pasakytina ir apie ESMA pastangas skatinti priežiūros efektyvumą ir veiksmingumą.

52 ESMA yra priklausoma nuo NKI geranoriškumo. Vienas iš pavyzdžių yra buveinės ir priimančiųjų institucijų pareigos tarpvalstybiniu mastu – svarbus ir pasikartojantis ESMA konvergencijos darbotvarkės klausimas (žr. 2 langelį). ESMA tik iš dalies veiksmingai skatino sklandų ES prekybos ir valdymo pasų veikimą, todėl ji nesugebėjo pašalinti priežiūros praktikos, dėl kurios kyla kliūčių patekti į rinką.

53 Taip pat pažymime, kad visi konvergencijos klausimai, kuriuos ESMA pabrėžė savo rašte Komisijai dėl AIFV direktyvos peržiūros^[21], buvo išsamiai nagrinėjami vykdant konvergencijos veiklą. Tai rodo, kad ESMA pastangos buvo veiksmingos tik iš dalies.

54 Kitas pavyzdys – delegavimas. Tiek KIPVPS, tiek AIFV direktyvose valdymo įmonėms leidžiama perduoti funkcijas trečiosioms šalims. Tačiau priežiūros metodai ir rezultatai, pasak ESMA, vis dar skiriasi leidžiamo delegavimo apimties ir funkcijų, kurios gali būti perduotos išorės paslaugų teikėjams, atžvilgiu (žr. 3 langelį).

55 Taip pat pastebėjome, kad ESMA, stengdamasi didinti skaidrumą, patiria tam tikrą NKI pasipriešinimą. Privalomuosiuose leidiniuose, pavyzdžiui, Metinėje sankcijų ataskaitoje arba Metinėje statistinėje ES mažmeninių investicinių produktų veiklos rezultatų ir išlaidų ataskaitoje pateikiama vertingos informacijos, įskaitant įžvalgas apie valstybių narių skirtumus, susijusius su rinkos realijomis ir priežiūros griežtumu. Tačiau kyla didelis NKI pasipriešinimas dėl bendrų priežiūros veiksmų rezultatų skelbimo. Galutinės bendrų priežiūros veiksmų ataskaitos niekada nebuvo paskelbtos.

NKI teikia pirmenybę mažiau intervencinėms parengiamosioms priemonėms, kurių veiksmingumas yra mažesnis

56 Anksčiau ESMA daugiausia naudojo gaires, nuomones, taip pat klausimų ir atsakymų dokumentus. Aptikome įrodymų, kad šios parengiamosios priemonės nėra labai veiksmingos skatinant priežiūros konvergenciją. Pastaruoju metu ESMA daugiau dėmesio skyrė įgyvendinimo priemonėms, pavyzdžiui, koordinavimo tinklams ir bendriems priežiūros veiksmams.

57 Beveik pusė NKI manė, kad labiau intervencinės priemonės, kaip antai Sąjungos teisės pažeidimų procedūros ir tarpininkavimas, nėra naudingos, ir aiškiai teikė pirmenybę parengiamosioms priemonėms. ESMA beveik niekada nenaudojo pirmųjų priemonių. Tačiau šie įgaliojimai leistų ESMA daryti tiesioginį poveikį priežiūros veiksmams ir rezultatams atskirais atvejais arba spręsti ES teisės netaikymo ar neteisingo taikymo atvejus.

ESMA neturi mechanizmo veiksmingumui įvertinti

58 ESMA metinėse darbo programose nustatomi tikslai, tačiau daugiausia aprašoma planuojama veikla, o ne konkretūs išdirbiai ar patikrinami tikslai. Kalbant apie priemones, pirmenybė teikiama priežiūros specialistų keitimosi priežiūros praktikos pavyzdžiais skatinimui – konkrečių realių atvejų arba nustatytų naujų bendrų priežiūros veiksmų aptarimui. Tai naudingas metodas siekiant geriau suprasti priežiūros praktiką, kuri laikui bėgant gali prisidėti prie bendros priežiūros kultūros kūrimo.

59 Tai, kad skirtingų NKI priežiūros pareigūnai bendrauja, dalijasi patirtimi ir galbūt mokosi vieni iš kitų, savaime yra svarbus pasiekimas. Nustatėme, kad ESMA sėkmingai skatino bendrus metodus ir gerino priežiūros kokybę, kai ji inicijavo, koordinavo ir rėmė konkrečią priežiūros veiklą, skirtą individualioms rizikos rūšims šalinti visoje ES, pavyzdžiui, naudodama bendrus priežiūros veiksmus. Tačiau ESMA turi mažai įrodymų, kad dėl jos veiklos reikšmingai sumažėjo esami skirtumai.

60 Pripažįstame, kad sunku įvertinti ESMA konvergencijos darbo poveikį. Tačiau dabartinis į išdirbius orientuotas ESMA veiklos rezultatų vertinimas (įskaitant naujus į rezultatus orientuotus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, nustatytus 2019 m.) nesudaro sąlygų įvertinti, kokiu mastu ji padėjo mažinti esamus priežiūros praktikos ir rezultatų skirtumus. ESMA negali įvertinti skirtumų lygio, išskyrus kelias sritis, kuriose ji atliko tarpusavio vertinimus arba atvejų svarstymą ir bendrus priežiūros veiksmus. Be to, ESMA neturi išsamaus vaizdo apie tai, kaip NKI praktiškai taiko ES teisę. Šis vaizdas daugiausia formuojamas remiantis NKI pateiktais duomenimis. ESMA neturi tiesioginių įžvalgų apie NKI priežiūros veiklą ir neturi galimybės susipažinti su faktiniais įrodymais, pavyzdžiui, gauti priežiūros bylas.

ESMA darbu atskleista priežiūros trūkumų ir nustatyta galimų konkurencijos iškraipymų

61 Patikimas ir griežtas vertybinių popierių teisės aktų vykdymas yra esminis veiksnys skatinant investuotojų pasitikėjimą pagal IOSCO pagrindinius principus^[22] – pasaulinius vertybinių popierių reguliavimo standartus. KIPVPS ir AIFV direktyvose nustatyti išsamūs reguliavimo įgaliojimai, susiję su fondų ir fondų valdytojų vykdomų reguliavimo reikalavimų pažeidimų nagrinėjimu. Tarp jų – įvairios administracinės sankcijos, nurodymai nutraukti ir panaikinti galiojimą, netgi licencijų panaikinimas, taip pat galimybė užtikrinti veiksmingą teisės aktų vykdymą.

62 Iš ESMA darbo matyti, kad priežiūros kokybė valstybėse narėse skiriasi. ESMA veiksmingai padidino NKI dėmesį stebėsenai ir užtikrino, kad būtų taikomi bendri metodai, susiję su informacijos rinkimu (įskaitant sektoriaus neatitikties norminiams reikalavimams nustatymą). Geri pavyzdžiai – ESMA darbas, susijęs su neskaidriu investavimu į indeksus ir išlaidomis bei mokesčiais, taip pat bendri priežiūros veiksmai likvidumo rizikos valdymo srityje.

63 Be to, nustatėme, kad ESMA turėjo daug mažesnį poveikį priežiūros praktikai ir rezultatams, susijusiems su NKI tolesniais veiksmais, kai atlikus veiklą buvo atskleista norminių reikalavimų nesilaikymo atvejų. Iš įžvalgų, kurias ESMA įgijo vykdydama konvergencijos veiklą, matyti, kad apskritai, nors ir skirtingu mastu, ES vykdoma nepakankama vykdymo užtikrinimo veikla, susijusi su visomis NKI.

64 Nustatėme, kad NKI paprastai nenori naudotis oficialiais priežiūros įgaliojimais, nepaisant ESMA pastangų skatinti jais naudotis. Mūsų atlikta ESMA vidaus dokumentų analizė rodo, kad fondų valdytojai, kurie pažeidžia norminius reikalavimus, tik rizikuoja gauti nacionalinių kompetentingų institucijų prašymą laikytis reikalavimų, būti paprašyti grąžinti neteisėtai surinktus mokesčius arba, blogiausiu atveju, gauti nedidelę baudą.

65 Pavyzdžiui, ESMA metinėse sankcijų KIPVPS taikymo ataskaitose nurodyta, kad sankcijų taikymo įgaliojimais NKI naudojasi nevienodai ir kad, išskyrus tam tikras NKI, nacionaliniu lygmeniu paskelbtų sankcijų skaičius ir suma yra santykinai nedideli^[23]. 2020 m. 13 NKI netaikė jokių sankcijų. Pirmiau nurodyta ESMA veikla nustatyta panašių vykdymo užtikrinimo trūkumų.

66 Patikrinę ESMA vidaus ataskaitas, nustatėme, kad NKI nepakankamai užtikrina reikalavimų vykdymą, taigi nevykdo savo pareigų. Nustatėme, kad ESMA pastangos skatinti veiksmingą Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimą nebuvo sėkmingos. Kai kuriais atvejais NKI paaiškino, kad jų šalies teisiniai reikalavimai nėra pakankamai aiškūs, o tai rodo, kad atitinkamose valstybėse narėse kyla problemų dėl direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę arba taikymo. Mūsų nuomone, atvejai galėjo būti sprendžiami Sąjungos teisės pažeidimų procedūromis, pasinaudojant ESMA viešosios tvarkos palaikymo vaidmeniu.

67 Vienas iš priežiūros konvergencijos skatinimo tikslų yra užkirsti kelią konkurencijos iškreipimui ir reglamentavimo arbitražui, atsirandantiems dėl skirtingos priežiūros praktikos, ir užtikrinti, kad finansinė veikla nebūtų perkelta į šalis, kuriose nevykdoma griežta priežiūra. ESMA nustatė skirtingą praktiką tokiose srityse kaip delegavimas, kuri gali lemti tokius iškraipymus.

68 Šis susirūpinimą keliantis klausimas buvo ESMA darbo, susijusio su „Brexit’u“, varomoji jėga. Šiuo atžvilgiu nustatėme, kad ESMA sugebėjo nustatyti bendrus priežiūros standartus, taikomus fondų ir fondų valdytojų, kurie nebeturi prieigos prie bendrosios rinkos, leidimų išdavimui (įskaitant delegavimą). ESMA sukūrė priežiūros koordinavimo tinklą, kuriame buvo aptarta 250 atskirų atvejų įvairiose sektorių srityse, įskaitant investicijų valdymą. Nustatėme, kad aktyviai dalyvaudama prieš priimant priežiūros sprendimus, ESMA prisidėjo prie to, kad tokiam konkurencijos iškreipimui buvo užkirstas kelias.

Komisija ir ESMA ėmėsi veiksmų, kad geriau apsaugotų investuotojus, tačiau išlaidos tebėra didelės

69 Investiciniai produktai yra sudėtingi ir gali būti sunku juos palyginti arba visiškai suvokti su jais susijusias rizikos rūšis, ypač neprofesionaliesiems (mažmeniniams) investuotojams. Todėl mažmeniniai investuotojai turėtų būti tinkamai informuojami apie galimas rizikos rūšis. ES teisine sistema siekiama sumažinti netinkamo pardavimo riziką, kai mažmeniniams investuotojams parduodami jų poreikių arba lūkesčių neatitinkantys finansiniai produktai^[24].

ES teisės aktuose numatyta daug investuotojų apsaugos priemonių

70 ES teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti investuotojus, – tai įvairūs reglamentai, direktyvos, Komisijos deleguotieji aktai ir ESMA gairės. Kai kurios iš šių priemonių yra įtrauktos į KIPVPS ir AIFVD, o kitos – į FPRD / FPRR, MIPP ir DIP.

71 Mažmeniniam investuotojui ES sistema suteikiamas gana aukštas apsaugos lygis, kartu sumažinant investuotojų galimybes investuoti į ne ES fondus, kurių išlaidos dažnai mažesnės.

72 Visos mūsų apklaustos MKI ir turto valdymo asociacijos sutiko arba visiškai sutiko, kad ES reguliavimo sistema buvo veiksminga skatinant aukštus investuotojų apsaugos standartus. Tačiau nemaža NKI dalis, įskaitant kai kurių pagrindinių KIPVPS buveinių institucijas, laikėsi nuomonės, kad mažmeniniai investuotojai į KIPVPS fondus vis dar nėra pakankamai apsaugoti nuo šių rizikos rūšių:

• nepakankamo arba neteisingo mokestinių pasekmių atskleidimo (39 %);
• pernelyg didelių išlaidų ir mokesčių (34 %);
• neteisingo turto vertinimo (26 %);
• nepakankamo arba neteisingo turto paskirstymo atskleidimo (18 %).

Nepaisant įvairių ES veiksmų, skaidrumas tebėra problema

Investuotojai dabar turi galimybę gauti daugiau informacijos apie KIPVPS

73 KIPVPS direktyvoje reikalaujama, kad KIPVPS pateiktų tris ataskaitas: prospektą, metinę ataskaitą ir pusmečio ataskaitą^[25]. 2019 m. atlikusi priežiūros ataskaitų tinkamumo patikrą^[26], Komisija nustatė, kad nors KIPVPS direktyvoje reikalaujama minimalaus šių dokumentų turinio, daug kas vis dar sprendžiama NKI nuožiūra. Tai reiškia, kad ataskaitų teikimas skirtingose valstybėse narėse gali skirtis.

74 2011 m. priimtu pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu siekiama užtikrinti, kad mažmeniniams investuotojams būtų geriau atskleista informacija ir turinys pateiktas suprantamiau, tokiu būdu palengvinant produktų palyginimą. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento reglamente^[27] reikalaujama, kad jis apimtų tas esmines KIPVPS savybes, apie kurias investuotojas turėtų būti informuotas, ir (potencialiems) investuotojams teiktų tikslią, teisingą, aiškią ir neklaidinančią ikisutartinę informaciją.

75 Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente atskleistos informacijos tikslumas ir patikimumas yra ginčijamas. Airijos centrinis bankas^[28] nustatė atvejų, kai pagrindinės informacijos investuotojams dokumento ankstesnės veiklos rezultatų skirsnyje nebuvo atskleistas atitinkamas lyginamasis indeksas. 2019 m. ESMA paskelbė su lyginamųjų indeksų atskleidimu susijusius klausimus ir atsakymus, kuriuose paaiškino šiuos dalykus.

76 Kaip nurodė kai kurie Audito Rūmų apklausos respondentai, dabartiniame KIPVPS pagrindinės informacijos investuotojams dokumente pateikta informacija apie išlaidas yra neišsami ir gali suklaidinti investuotojus, priversdama juos manyti, kad išlaidos yra mažesnės nei iš tikrųjų. Visų pirma, sandorio sąnaudos neįtraukiamos į bendrą išlaidų santykį.

77 2018 m. įsigaliojusiu MIPP ir DIP reglamentu^[29] nustatytas vienodas pagrindinės informacijos dokumentas, taikytinas įvairiems mažmeniniams investiciniams produktams. Tačiau KIPVPS ir AIF šis reikalavimas buvo laikinai netaikomas. Po ilgų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais 2021 m. sausio mėn. EPI jungtinis komitetas pasiekė kompromisą dėl ankstesnės veiklos rezultatų įtraukimo į pagrindinės informacijos dokumentą, o 2021 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą.

ESMA padidino išlaidų ir mokesčių skaidrumą, tačiau duomenų klausimai vis dar neišspręsti

78 Nuo 2019 m. ESMA skelbia metinę ES mažmeninių investicinių produktų rezultatų ir išlaidų ataskaitą. Ja siekiama įspėti investuotojus apie didelį išlaidų poveikį galutinei investicijų grąžai. ESMA ataskaitoje pateikiama tinkama įvairių rūšių fondų veiklos rezultatų ir išlaidų apžvalga, tačiau joje esama tam tikrų trūkumų:

• Ataskaitoje išlaidos nurodomos pagal turto klasę (nuosavas kapitalas / obligacijos / mišrios / alternatyvios investicijos), pagal valdymo tipą (aktyvus arba pasyvus) ir pagal fondo buveinę, bet ne pagal platinimo šalį, todėl sunku įvertinti, ar bendrojoje rinkoje sumažėjo nacionalinių rinkų išlaidų skirtumai.
• Išlaidos pagal rūšis skirstomos ribotai (pavyzdžiui, valdymo mokesčiai) arba visai neskirstomos (pavyzdžiui, pasiskirstymas, paskata). Taip yra dėl turimų detalių duomenų trūkumo ir pasikliovimo apklausomis, atliktomis su NKI, o tai apriboja priežasčių, kodėl išlaidos kai kuriose fondų buveinėse yra didesnės nei kitose, paaiškinimus.
• Ataskaita pagrįsta daugiau nei vienų metų senumo duomenimis, tas pats pasakytina ir apie ESMA metinę ataskaitą dėl AIF.

79 Savo metodiniuose prieduose ESMA nurodo, kad „struktūrinių kliūčių įvertinti ESMA priklausančių investicinių produktų veiklos rezultatus ir išlaidas kelia tai, kad nėra atitinkamų reguliavimo duomenų:

• KIPVPS fondų duomenys nėra prieinami ES lygmeniu, o komerciniais duomenimis užtikrinamas ribotas detalumo ir tikslumo lygis;
• AIFVD reguliavimo duomenys neapima detalių duomenų apie fondų išlaidas“.

ESMA ir Komisija dar nesukūrė mažmeniniams investuotojams skirtų palyginimo priemonių

80 Nors daugiausia dėmesio skiriama tam, kad investuotojams būtų suteikta pakankamai informacijos apie atskirus fondus, vis dar sunku apžvelgti visus siūlomus fondus ir palyginti produktus. Europos Parlamentas^[30] paragino „kurti konkrečiai neprofesionaliesiems investuotojams skirtas iniciatyvas, apimančias nepriklausomų internetinių ES palyginimo įrankių kūrimo palengvinimą, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų lengviau nustatyti tinkamiausius produktus pagal jų riziką, investicijų grąžą ir konkrečius poreikius ir prioritetus atitinkančią vertę“.

Ekomanipuliavimas kelia vis didesnę riziką

81 Vis daugiau KIPVPS platinami kaip aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo fondai, todėl kyla ekomanipuliavimo rizika. Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas taikomas investiciniams fondams; jo tikslas – padidinti skaidrumą ir kovoti su ekomanipuliavimu. Kadangi dauguma informacijos atskleidimo įpareigojimų pradėti taikyti tik 2021 m. kovo 10 d., dar per anksti vertinti jų poveikį. Remdamasi savo atsakymu į Komisijos konsultacijas dėl atnaujintos tvaraus finansavimo strategijos, ESMA neseniai paragino imtis teisėkūros veiksmų dėl aplinkosaugos, socialinių ir valdymo reitingų ir vertinimo priemonių^[31].

82 Šiuo metu aplinkosaugos, socialinių ir valdymo reitingų ir kitų vertinimo priemonių rinka yra nereglamentuojama ir neprižiūrima. Kartu su didėjančiais reguliavimo reikalavimais atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinę ir valdymo informaciją didėja ekomanipuliavimo, netinkamo kapitalo paskirstymo ir netinkamo produktų pardavimo rizikos.

ESMA, Komisija ir NKI padėjo nustatyti KIPVPS išlaidų mažėjimo tendenciją

Išlaidos tebėra didelės

83 Po to, kai daug metų KIPVPS išlaidos išliko stabiliai didelės, nuo 2017 m. jos šiek tiek sumažėjo. Tačiau jos išlieka daug didesnės nei vidutinio fondo, kuris įsikūręs JAV, išlaidos. Paprastai tai siejama su mažesniu fondų dydžiu ES (žr.  04 dalį) ir mažesne pasyvių fondų ir biržinių fondų rinkos dalimi (8,3 %). Be kita ko, Liuksemburge ir Airijoje buveines turintys fondai taiko mokestį, viršijantį vidutines išlaidas^[32].

84 Aktyviai valdomi nuosavo kapitalo fondai nedideliu mastu pranoko pasyviai valdomus fondus bendrąja verte, tačiau dėl didesnių išlaidų grynąja verte jų veiklos rezultatai buvo prastesni. ESMA nustatė, kad didesnių fondų išlaidos yra mažesnės. Taip yra dėl fondų valdymo masto ekonomijos. Nuosavo kapitalo fondų išlaidos siekė vidutiniškai 1,4 % didžiausiems fondams ir 1,8 % mažiausiems fondams.

Sumažėjo neskaidraus investavimo į indeksus praktikos mastas, tačiau problema išlieka

85 2019 m. pradėtame ESMA tyrime atskleista, kad sąvokos „nepagrįstos išlaidos“ aiškinimas visoje ES ir priežiūros metodas, taikomas su išlaidomis susijusioms nuostatoms, vis dar skiriasi. Pasak ESMA^[33], šis konvergencijos trūkumas ne tik palieka erdvės reglamentavimo arbitražui ir kelia riziką, kad bus trukdoma konkurencijai ES rinkoje, bet ir gali lemti skirtingus investuotojų apsaugos lygius, priklausomai nuo to, kur yra fondo buveinė.

86 Neskaidrus investavimas į indeksus – tai praktika, kai turto valdytojai teigia aktyviai valdantys savo fondus, siekdami pranokti lyginamąjį indeksą. Tačiau iš tikrųjų jie išlieka labai artimi lyginamajam indeksui, todėl investicijų valdytojas turi mažiau prisidėti. Jie linkę taikyti valdymo mokesčius, kurie yra didesni nei pasyviai valdomų fondų mokesčiai^[34]. Prieš penkerius metus ESMA atliktoje analizėje nurodyta, kad 5–15 % ES nuosavo kapitalo fondų, kurie, kaip tvirtinama, yra aktyviai valdomi, iš tikrųjų gali būti indeksų fondai (taip pat žr. 4 langelį). Naujesni 2020 m. duomenys rodo, kad ši procentinė dalis sumažėjo nuo 2 % iki 6 %.

87 2021 m. ESMA pradėjo vykdyti bendrus priežiūros veiksmus dėl išlaidų, siekdama ištirti, ar fondų valdytojai: 1) vykdydami savo verslo veiklą tinkamai, apdairiai ir stropiai laikosi su išlaidomis susijusios informacijos atskleidimo nuostatų, kiek tai naudinga jų valdomam fondui; 2) veikia sąžiningai ir teisingai ir 3) nereikalauja iš investuotojų nepagrįstų išlaidų^[36]. Bendri priežiūros veiksmai apima tiek KIPVPS, tiek AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami mažmeniniams investuotojams, ir kuriais turėtų būti patikrinta, ar valdytojai taiko kainodaros politiką, kuri leistų aiškiai nustatyti ir kiekybiškai įvertinti visas fondo išlaidas, ir ar politika tinkamai taikoma praktiškai. Numatoma, kad rezultatai bus pateikti 2022 m. pradžioje.

ES nesiėmė pakankamų veiksmų prieš paskatas

88 Ar potencialūs fondų investuotojai yra gerai apsaugoti ir gali pasirinkti jų poreikius geriausiai atitinkančią investiciją, priklauso ne tik nuo fondams ir fondų valdytojams keliamų reikalavimų, bet ir nuo konsultacijų, kurias jie gauna iš savo finansų tarpininkų.

89 Iki pusės išlaidų sudaro paskatos, kurios vis dar leidžiamos daugumoje valstybių narių. Teisės aktuose^[37] tik nustatyta, kad paskatos neturėtų sukelti interesų konflikto ir turi būti atskleistos. Jos turėtų būti parengtos taip, kad pagerintų atitinkamos klientui teikiamos paslaugos kokybę, ir neturėtų trukdyti laikytis įmonės pareigos veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgiant į geriausius savo klientų interesus. Kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Nyderlandai, uždraudė paskatas, kurios sudaro maždaug pusę daugelio KIPVPS periodinių išlaidų.

90 Komisija nurodė, kad paskirstymo modelis žemyninėje Europoje vis dar daugiausia grindžiamas komisiniais pagrįstu atlygio modeliu, o bankai ir draudikai yra labiausiai paplitę galutinių klientų platintojai^[38]. Tyrime taip pat parodyta, kad šalyse, kurios uždraudė paskatas, nuolatiniai obligacijų, nuosavo kapitalo ir mišrių fondų mokesčiai yra daug mažesni. Kadangi komisiniai yra pagrindinis veiksnys, pasyvieji fondai (įskaitant biržinius fondus), kurie retai moka komisinius, tradiciškai buvo apleisti bankų, nenorinčių prekiauti pigiais produktais^[39].

91 Savo 2020 m. kovo mėn. techninėje rekomendacijoje Komisijai^[40] ESMA nepateikė aiškios pozicijos dėl visiško paskatų taikymo visoms FPRD investicinėms paslaugoms uždraudimo. Vartotojų organizacijos, su kuriomis kalbėjomės, pritaria tokiam draudimui. Dabar Komisija nagrinėja šį klausimą atsižvelgdama į savo ES strategiją dėl mažmeninių investuotojų.

92 2017 m. privatus rangovas Komisijos vardu atliko kontrolinį pirkimą ir nustatė, kad „kiekvienoje valstybėje narėje nepriklausomi konsultantai bankuose ir draudimo bendrovėse beveik išimtinai siūlė (vieną ar kelis) vidaus produktus“^[41]. Kita vertus, dauguma robotikos konsultantų yra linkę konsultuoti biržinius fondus. Po Prancūzijos nacionalinės kompetentingos institucijos atlikto kontrolinio pirkimo buvo nustatyta, kad tokie produktai kaip biržiniai fondai (arba kiti nebrangūs investiciniai fondai) nėra siūlomi mažmeniniams investuotojams, nepaisant to, kad jie akivaizdžiai atitinka jų investavimo poreikius^[42].

Nustatant sisteminės rizikos rūšis reikia daryti daugiau pažangos

93 Sisteminė rizika – tai nesklandumų finansų sistemoje, dėl kurių galėtų atsirasti didelių neigiamų pasekmių vidaus rinkai ir plačiajai ekonomikai, rizika. Reikalaujama, kad ESMA, bendradarbiaudama su ESRV^[43], parengtų bendrą metodą ir kriterijus pagrindinių finansų rinkų dalyvių keliamai sisteminei rizikai nustatyti ir įvertinti, taip pat tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, pagal kurią būtų galima įvertinti sisteminę riziką. Sisteminę riziką keliantiems finansų rinkų dalyviams taikoma griežtesnė priežiūra.

Sisteminės rizikos rūšių vertinimas ir tolesnių veiksmų stebėjimas yra ankstyvajame etape

94 Nei ESMA, nei ESRV neaprašė valstybėse narėse taikomos sisteminės rizikos stebėsenos praktikos. Tačiau NKI yra atstovaujamos tiek ESMA, tiek ESRV valdyme, taip pat techninėse darbo grupėse.

95 Finansinio stabilumo taryba (FST)^[44] nustatė šias sisteminės rizikos kategorijas:

• investicinių fondų turto ir išpirkimo sąlygų likvidumo neatitikimą;
• finansinį svertą investiciniuose fonduose;
• operacinę riziką ir
• vertybinių popierių skolinimo veiklos riziką^[45].

96 Nustatėme, kad pirmajai kategorijai taikomos ESMA gairės ir pradėta stebėsena atliekant nepalankiausių sąlygų imitavimą (žr.  104–106 dalis). Antroji kategorija reglamentuojama AIF gairėmis, o KIPVPS finansinio sverto riziką riboja teisės aktų sistema. ESMA taip pat parengė rizikos analizės vadovo projektą, skirtą AIF NKI. Be to, ESRV pateikė dvi rekomendacijas dėl dviejų pirmųjų rizikos kategorijų^[46] elementų ir padarė išvadą, kad apskritai ESMA visiškai jų laikosi. Susijusių 2017 m. ESRV rekomendacijų (įgyvendinimo terminas – 2020 m. gruodžio 31 d.) dėl teisės aktų pakeitimų (pavyzdžiui, likvidumo valdymo priemonių, likvidumo neatitikimų ir KIPVPS ataskaitų), Komisija dar nenagrinėjo. Komisija mums pranešė, kad ji, šiuo metu atlikdama AIFVD peržiūrą, siūlys teisės aktų pakeitimus.

97 Teisės aktų sistemoje pateikiamos bendrosios nuostatos dėl rizikos valdymo ir veiklos tęstinumo^[47]. Tačiau operacinei rizikai (įskaitant veiklos tęstinumą, klientų turto perdavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir riziką reputacijai) naujausios ESMA gairės netaikomos.

98 2017 m. FST rekomendavo, kad priežiūros institucijos turėtų stebėti agentų ir (arba) skolintojų teikiamas žalos atlyginimo priemones, kad nustatytų riziką arba reglamentavimo arbitražą, kurie gali neigiamai paveikti finansinį stabilumą^[48]. Tokios paslaugos nėra įtrauktos į AIFVD / KIPVPS sistemą.

99 ESMA rizikos vertinimo darbas, susijęs su investiciniais fondais, daugiausia atsispindi keturiose pagrindinėse ataskaitose:

• rizikos lentelėje (skelbiamoje du kartus per metus);
• tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo ataskaitoje;
• metinėje statistinėje ataskaitoje dėl ES mažmeninių investicinių produktų veiklos rezultatų ir išlaidų ir
• metinėje statistinėje ataskaitoje dėl ES alternatyvaus investavimo fondų.

100 Nors ESMA rizikos lentelėje naudojami išsamūs rodikliai ir pateikiama trumpa bei glausta analizė, nustatėme, kad joje su šalimis susijusi rizika, kuri savo ruožtu galėtų būti naudojama makroprudenciniais tikslais, nedetalizuojama sistemingai.

101 Nustatėme, kad ESRV nebankinio finansinio tarpininkavimo rizikos stebėsenos ataskaitoje pateikta tinkama investicinių fondų sektoriaus analizė, taikant subjektais, veikla ir produktais grindžiamus metodus, kad būtų pateiktas tikslus fondų suskirstymas pagal rūšis. Nors fondų rūšys ir turtas yra detalizuojami pagal šalis, rizikos rūšys taip nėra detalizuojamos.

102 Nustatėme, kad išsamesnį analizės vaizdą ir patikimumą riboja šie suvaržymai:

• kai kurių AIF duomenų neprieinamumas ir (arba) netinkamumas naudoti (žr.  121 ir 123 dalis);
• vėlavimas naudoti PRF ir (arba) sunkumai naudojant kai kuriuos AIFVD duomenis (žr.  111, 121 ir 122 dalis).

Neatliekamas priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir, nors darbas jau pradėtas, tolesni imitavimo veiksmai yra nepakankami

103 Priežiūriniu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti nustatyti tie fondai, kurie kelia sisteminę riziką, ir aptikti sisteminės rizikos modeliai, kad būtų užtikrintas jos mažinimas^[49]. ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, yra įgaliota inicijuoti ir koordinuoti finansų rinkų dalyvių atsparumo neigiamiems rinkos pokyčiams testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje ES.

104 ESMA dar nėra atlikusi investicinių fondų priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau 2019 m. atliko nepalankiausių sąlygų imitavimą, kad įvertintų ES fondų sektoriaus atsparumą ir nustatytų galimą pažeidžiamumą. Šis imitavimas taikytas 6 600 fiksuotų pajamų KIPVPS fondų, kurių bendra grynoji turto vertė sudarė 2 490 milijardų eurų^[50]. Fondams buvo pritaikytas išpirkimo sukrėtimas ir buvo imituojamas poveikis rinkai. Naudoti komerciniai duomenys, nes ESMA manė, kad nacionalinių kompetentingų institucijų duomenys yra per daug nevienarūšiai.

105 Nepalankiausių sąlygų imitavimo sistema yra geras pradinis taškas. Dabartinės priemonės, techninė infrastruktūra ir duomenų kokybė turi trūkumų. Nebuvo sistemingai stebimi nepalankiausių sąlygų imitavimo tolesni veiksmai; jais savanoriškai pasidalyta su 11 NKI, tačiau tik penkios pasirinko aptarti tolesnius veiksmus su ESMA. Viena nacionalinė kompetentinga institucija, turinti reikšmingą fondų sektorių, nenorėjo aptarti tolesnių veiksmų su ESMA. Rengdama metines statistines ataskaitas ESMA taip pat nusiuntė NKI fondų, kuriems būdinga rizika, sąrašus, tačiau dėl pateiktos informacijos nebuvo imtasi jokių specialių tolesnių veiksmų ar nepasimokyta iš patirties.

106 2020 m. gegužės mėn. ESRV rekomendavo ESMA spręsti investicinių fondų likvidumo rizikos klausimą^[51]. ESMA tai padarė savo 2020 m. lapkričio mėn. ataskaitoje, ir šiuo atveju buvo naudojama nepalankiausių sąlygų imitavimo sistema. Visais rezultatais, įskaitant fondų, kurie laikomi galbūt rizikingais, tapatybę, su NKI buvo pasidalyta 2020 m. gruodžio mėn. Praėjus šešiems mėnesiams ESMA darbuotojai susitarė su Investicijų valdymo paslaugų nuolatinio komiteto (IVPNK) nariais pranešti apie tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi NKI, be kita ko, dėl galbūt rizikingų fondų sąrašo. 2021 m. spalio mėn. NKI turėjo pateikti ESMA išsamią ataskaitą. Nepaisant šios pertraukos, tai ženklus pagerėjimas. ESRV nebuvo pateikti atskiri fondų, kurie laikomi galbūt rizikingais, pavadinimai.

107 Remiantis konceptualiu „iš viršaus į apačią“ testavimo nepalankiausiomis sąlygomis^[52] darbu, taip pat išsamiu modeliu, pagal kurį būtų įvertintas bankų, fondų ir draudimo sektorių tarpusavio ryšys, kad būtų galima susidaryti išsamų sisteminės rizikos vaizdą, iki šiol ESMA nėra parengtas sisteminis projektų planas. Toks darbas taip pat galėtų apimti rizikos draudimo fondus ir fondus, kurie nėra prižiūrimi ES^[53], tačiau kelia grėsmę finansų sistemai.

Vidinės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gairės yra tinkamos, tačiau testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai nėra naudojami veiksmingai

108 Investicinių fondų likvidumo testavimu nepalankiausiomis sąlygomis siekiama įvertinti jų atsparumą išpirkimo sukrėtimams individualiu arba sektoriaus lygmeniu. Testavimą nepalankiausiomis sąlygomis gali atlikti patys fondai (vidinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis) arba priežiūros institucija (priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis). Kalbant apie vidinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, AIF, KIPVPS ir PRF taikoma teisinė sistema skiriasi. 9 diagramoje paaiškinamos sąsajos tarp fondų tipų, teisės aktų ir susijusių gairių.

109 Nustatėme, kad ESMA parengė tinkamas tiek KIPVPS, tiek AIF vidaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gaires. Tačiau vidaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų (jei tokių yra) tikrinimo lygis nustatomas išimtinai NKI nuožiūra, o ESMA šiuo atžvilgiu neturi jokios informacijos. Be to, KIPVPS atlieka vidaus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir turi pranešti savo NKI, tik jei kyla reikšminga rizika; tada nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų informuoti ESMA. Tačiau taip dar nėra. Nors ESMA turi prieigą prie AIF testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų, fondo valdytojas savo nuožiūra taiko pagrindinę metodiką, todėl ESMA rezultatų nepalygino ir jais nesinaudojo.

110 PRF atveju PRF reglamente nustatyta, kad ESMA turi paskelbti gaires, pateikdama bendruosius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis orientacinius parametrus. Atsižvelgdama į tai, ESMA apibrėžė stiprų išpirkimo sukrėtimą (30–40 % išpirkimo norma), tačiau vadovavosi ESRV nustatytu parametrų (pavyzdžiui, palūkanų normų ir užsienio valiutų kursų) kalibravimu, o ne pati nustatė šių parametrų griežtumą. ESMA neprašė atlikti ex ante parametrų jautrumo analizės, kad būtų galima geriau suprasti rizikos veiksnius. Tačiau, gavusi rezultatus, ESMA atlieka parametrų poveikio ex post analizes.

111 Atsižvelgiant į teisinę sistemą, išskyrus PRF, KIPVPS testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenys nėra sistemingai kaupiami, analizuojami ar teikiami. Tokie duomenys galėtų būti naudojami rengiant priežiūrinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ar atliekant grįžtamąjį nepalankiausių sąlygų imitavimo rezultatų patikrinimą. PRF atveju pateikti duomenys buvo gauti labai vėlai, o ESMA tik 2021 m. pabaigoje pradėjo analizuoti 2020 m. I ketvirčio duomenis, gautus 2021 m. viduryje.

Duomenų rinkimo spragos ir dubliavimasis trukdo nustatyti rizikos rūšis finansiniam stabilumui ir investuotojams

112 Veiksminga sisteminės rizikos ir rizikos rūšių investuotojams stebėsena priklauso nuo tinkamų duomenų prieinamumo. Duomenys turi būti pakankamai detalūs, kokybiški ir palyginami įvairiose šalyse, kad būtų galima atlikti prasmingą rizikos analizę. Kad duomenų rinkimas būtų efektyvus, jis neturėtų sudaryti nereikalingos naštos sektoriui ir turėtų tenkinti visų institucijų, kurioms reikalinga prieiga prie informacijos, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus, duomenų poreikius.

113 KIPVPS direktyvoje, AIFV direktyvoje ir PRF reglamente reikalaujama, kad fondai arba fondų valdytojai teiktų duomenis NKI. Tačiau duomenų, kuriuos reikia pateikti, rūšis, formatas ir išsamumo lygis skiriasi priklausomai nuo investicinių fondų tipo, o NKI ne visada privalo dalytis duomenimis su ESMA arba ESRV. Reikalavimai atspindi ne tik atitinkamo fondo keliamos rizikos lygį, bet ir atitinkamo teisės akto amžių. PRF atskaitomybės tvarka yra platesnė nei AIFV direktyvoje ir KIPVPS direktyvoje nustatyta tvarka. Ji grindžiama neapibendrintais duomenimis, naudojant tarptautinius identifikatorius.

Dėl to, kad nėra suderintos KIPVPS taikomos ataskaitų teikimo tvarkos, ESMA negali įvertinti fondų pasirengimo krizei ir atlikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis

114 AIFV direktyvoje nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai, kuriuos AIFV turi vykdyti savo buveinės nacionalinės kompetentingos institucijos atžvilgiu. Tai apima reikalavimą pateikti išsamią informaciją apie fondus, kuriuos valdo konkretus AIFV, įskaitant investavimo strategijas, taip pat svarbiausias rinkas, grynojo turto vertes ir portfelio likvidumo profilį^[54]. NKI privalo reguliariai dalytis šiais duomenimis su ESMA (žr. priedą)^[55].

115 Priešingai, šiuo metu ES lygmeniu suderintos KIPVPS ataskaitų teikimo sistemos nėra. Nors KIPVPS direktyvoje nustatytas minimalus kai kurių pagrindinių dokumentų, kuriuos privalo išduoti kiekvienas KIPVPS, turinys, kitos informacijos teikimas paliekamas NKI nuožiūrai. Todėl labai skiriasi NKI ataskaitų teikimo dažnumas, KIPVPS, kuriam jos taikomos, ir teikiami duomenys^[56]. Sugeneruoti duomenys nėra palyginami.

116 Nesant išsamių KIPVPS ataskaitų teikimo reikalavimų, ESMA buvo sunku COVID-19 krizės sąlygomis atlikti analizes, reikalingas siekiant įvertinti investicinių fondų, turinčių didelių įmonių skolos ir nekilnojamojo turto pozicijų, pasirengimą krizei^[57]. Dėl to taip pat sumažėjo ESMA galimybės atlikti nepalankiausių sąlygų imitavimus ir atlikti priežiūrinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis.

117 Be to, KIPVPS direktyvoje aiškiai nereikalaujama, kad NKI priežiūros tikslais surinktais duomenimis dalytųsi su ESMA, tačiau ESMA gali prašyti informacijos, kad galėtų vykdyti savo pareigas^[58]. Jei nacionalinė kompetentinga institucija negali tinkamai patenkinti jos prašymo, ESMA gali kreiptis į kitas nacionalines institucijas, įskaitant nacionalinius centrinius bankus ir statistikos tarnybas, arba tiesiogiai į rinkos dalyvius. Pasak ESMA, tokius prašymus pateikti duomenis vis dar turi patvirtinti Priežiūros taryba, todėl jie teikiami tik išimties tvarka.

118 2021 m. ESMA atlikto dešimties NKI tyrimo rezultatai rodo, kad nors dauguma NKI renka duomenis apie KIPVPS ir KIPVPS valdymo įmones, ataskaitų teikimo tvarka labai skiriasi. Dėl to, kad trūksta tiesioginės prieigos prie ataskaitų ir jų teikimo nuoseklumo, ESMA iki šiol jų nėra prašiusi pateikti tokių duomenų.

119 Todėl ESMA ir ESRV, teikdamos ataskaitas apie KIPVPS ir atlikdamos jų analizę, remiasi kitais, daugiausia komerciniais, duomenų šaltiniais (žr. priedą). Pasak ESMA ir suinteresuotųjų subjektų, su kuriais kalbėjomės, nors fondai dažnai teikia ataskaitas komerciniams teikėjams, dėl kliovimosi komerciniais duomenimis kyla sunkumų, susijusių su išsamumu ir duomenų kokybe.

120 2017 m. ESRV rekomendavo ES teisės aktų leidėjams inicijuoti suderintą KIPVPS taikomą ataskaitų teikimo tvarką^[59]. Tačiau į šią rekomendaciją nebuvo atsižvelgta. Dauguma mūsų apklaustų NKI ir turto valdymo asociacijų sutiko arba visiškai sutiko, kad investicinių fondų reguliavimo sistemai būtų naudinga patobulinti ataskaitų teikimo reikalavimus. Jie siūlo būsimą KIPVPS ataskaitų teikimo tvarką suderinti su AIFVD ataskaitų teikimo tvarka, atsižvelgiant į abiejų tipų investicinių fondų skirtumus.

Kai kurie esminiai ataskaitų teikimo reikalavimai AIFV direktyvoje nėra privalomi

121 Nors AIFVD numatyta suderinta ataskaitų teikimo tvarka, jos naudingumą riboja tai, kad ji neįpareigoja fondų valdytojų teikti kai kurių pagrindinių duomenų. Visų pirma, nors AIFV direktyvoje ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 231/2013 reikalaujama, kad AIFV pateiktų juridinio asmens identifikatoriaus (LEI) kodus, kad galėtų identifikuoti save ir savo valdomus fondus, LEI duomenų teikimas kitais išsamesniais lygmenimis (pavyzdžiui, pagrindinių AIF maklerių) yra neprivalomas. Gairėse taip pat reikalaujama, kad AIFV pateiktų AIF turimus tarptautinius vertybinių popierių identifikavimo numerių (ISIN) kodus ir kitus tarptautinius kodus, bet tik jei jie žinomi.

122 Pagal dabartinę tvarką maža AIFV ir AIF dalis iš tikrųjų pateikia bendrus identifikatorius, pavyzdžiui, LEI ir ISIN. Priešingai, fondų su išvestinių finansinių priemonių pozicijomis LEI aprėptis didesnė už vidurkį. Taip yra todėl, kad, kitaip nei AIFV direktyvoje, ERIR tiesiogiai reikalaujama, kad sandorio šalys praneštų pasaulinius subjektų identifikatorius ir ISIN. Didesnė LEI ir ISIN aprėptis leistų ESMA ir ESRV veiksmingiau sujungti įvairius duomenis apie AIFV ir AIF ir nustatyti sisteminę riziką^[60].

Nacionaliniai centriniai bankai renka statistinės atskaitomybės duomenis, tačiau ESMA arba ESRV jų neturi

123 ESMA šiuo metu neturi KIPVPS ir AIF fondų portfelio duomenų. Tačiau to lygio duomenų reikėtų, kad būtų galima atlikti prasmingas rizikos analizes ir priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, remiantis reguliavimo, o ne komerciniais duomenimis.

124 Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) jau turi rinkti neapibendrintus duomenis apie investicinius fondus, įskaitant AIF ir KIPVPS, bet ne PRF, vienodu ECB statistinės atskaitomybės būdu^[61]. Duomenys apima fondo duomenis ISIN lygmeniu. Tačiau NCB pateikia šiuos duomenis ECB tik apibendrintai, nes 1998 m. Tarybos nustatyta konfidencialumo tvarka labai riboja NCB surinktų konfidencialių duomenų naudojimą „ECBS uždaviniams vykdyti“^[62]. Kai kurie ECB surinkti suvestiniai duomenys jau yra prieinami ESMA ir ESRV, tačiau jie nėra pakankamai detalūs, kad būtų galima tinkamai stebėti sisteminę riziką.

125 ESMA ir ESRV ne iki galo išnagrinėjo galimybes gauti ir naudoti detalesnius portfelio lygmens duomenis, kuriuos renka NCB (žr.  117 dalį), nurodydamos teisinius ir veiklos sunkumus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais už investicinių fondų priežiūrą atsakingi ir NCB.

Išvados ir rekomendacijos

126 Darome bendrą išvadą, kad nors ES veiksmai leido sukurti bendrąją investicinių fondų rinką, jais dar nėra pasiekti norimi rezultatai, nes tikroji tarpvalstybinė veikla ir nauda investuotojams tebėra ribotos. Be to, fondų priežiūros ir investuotojų apsaugos nuoseklumas ir veiksmingumas yra nepakankami.

127 Komisija ir ES teisėkūros institucijos nustatė plataus užmojo tikslus, susijusius su bendrąja investicinių fondų rinka, t. y. sudaryti sąlygas efektyviai paskirstyti lėšas kitose valstybėse narėse, užtikrinti veiksmingą ir panašią investuotojų apsaugą ir sudaryti vienodas konkurencingumo sąlygas (žr.  16 ir 17 dalis). Darome išvadą, kad Komisija ir teisės aktų leidėjai sudarė sąlygas tarpvalstybiniam verslui taikydami pasų režimą, tačiau tik iš dalies veiksmingai padidino tikrų tarpvalstybinių fondų (t. y. tų, kuriais prekiaujama keliose valstybėse narėse) skaičių, o tai buvo pagrindinis tikslas. Jų skaičius tik nedaug išaugo (žr.  18–21 dalis).

128 Nustatėme, kad investuotojų laukiama nauda, pavyzdžiui, mažesni mokesčiai dėl konkurencijos ir naujovių arba galimybė gauti daugiau produktų nepasitvirtino. Išlaidos tebėra didelės ir labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse (žr.  83 dalį). Be to, vis dar nėra vienodų sąlygų, nes priežiūros praktika ir rezultatai valstybėse narėse labai skiriasi ir vis dar yra patekimo į rinką kliūčių (žr.  22 ir 23 dalis). Pažymime, kad tam tikrų rinkos realijų ir politinių sprendimų, pavyzdžiui, mokesčių, vietinės paklausos ir atvejų, kai turto valdytojai nusprendžia platinti savo investicinius fondus, negalima spręsti pagal ES teisę.

129 Nors pradinė ES teisinės sistemos struktūra buvo žingsnis į priekį, vėlesnės pakartotinės peržiūros skirtingų rezultatų nelėmė ir tai gali būti netinkama priemonė bendrajai rinkai stiprinti. Komisija nėra atlikusi išsamaus visos investicinius fondus reglamentuojančios teisinės sistemos tinkamumo patikros, kad įvertintų, kokiu mastu pasiekti įvairūs tikslai. Darome išvadą, kad Komisija ne visada galėjo įrodyti savo teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama patobulinti galiojančias taisykles, privalumus ar veiksmingumą. Ex ante poveikio vertinimuose galėjo būti pervertintas galimas naujų teisės aktų poveikis, o ex post vertinimai turi būti išsamesni (žr.  26–30 dalis). Galiausiai, Komisijos veiklos rezultatų vertinimas neatitinka jos pačios kriterijų (žr.  31 dalį).

1 rekomendacija. Įvertinti esamos sistemos tinkamumą norimiems tikslams pasiekti

Komisija turėtų:

1. atlikti išsamią investicinius fondus reglamentuojančių teisės aktų tinkamumo patikrą ir, atsižvelgdama į jos rezultatus, imtis priemonių, kad būtų veiksmingiau pasiekti bendrosios rinkos tikslai;
2. gerinti savo veiklos rezultatų vertinimą nustatydama tinkamus rodiklius.

Terminas: iki 2024 m.

130 ESMA dėjo daugiau pastangų priežiūros konvergencijos srityje. Pavyzdžiui, ji sukūrė pagrindinės priežiūros rizikos nustatymo ir susitelkimo į ją sistemą (žr.  40 ir 41 dalis). Tačiau ji susiduria su sunkumais veiksmingai naudodamasi savo priemonėmis, pavyzdžiui, savo valdymo struktūra ir priklausomybe nuo nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo. NKI teikia aiškią pirmenybę konvergencijos priemonėms, kurios yra „neintervencinės“ (žr.  56 ir 57 dalis).

131 ESMA daugiausia naudojo tokias parengiamąsias priemones kaip gairės ir klausimai bei atsakymai. Nustatėme, kad šių priemonių veiksmingumas neįrodytas, nes ESMA nevertina visų savo konvergencijos veiksmų poveikio (žr.  42 ir 43 dalis). ESMA neseniai sukūrė naujas priemones ir naudoja jas prioritetinėms sritims. Ji daugiau dėmesio skyrė tokioms priemonėms kaip bendri priežiūros veiksmai, kuriais sukuriama erdvė dalyvaujančioms NKI dalytis patirtimi ir ją aptarti (žr.  44–46 dalis). Tačiau ESMA retai naudojosi savo viešosios tvarkos palaikymo vaidmeniu (žr.  42–48 dalis).

132 Todėl ESMA pastangos kuriant nuoseklią ir panašią priežiūrą turėjo tik ribotą poveikį. Nustatėme atvejų, kai ESMA darbas pagerino nacionalinės priežiūros kokybę ir sumažino praktikos skirtumus. ESMA kol kas negali įrodyti savo pažangos, nes ji nevertina savo pasiektų tikslų (žr.  58–60 dalis). ESMA darbu taip pat buvo atskleista kai kurių priežiūros nacionaliniu lygmeniu trūkumų, visų pirma susijusių su vykdymo užtikrinimu (žr.  61–68 dalis).

2 rekomendacija. Didinti ESMA konvergencijos darbo veiksmingumą

Komisija turėtų:

1. apsvarstyti galimybę siūlyti ESMA valdymo struktūros pakeitimus, kurie leistų ESMA veiksmingiau naudotis savo įgaliojimais, be kita ko, nustatyti, kad NKI dalyvavimas ESMA konvergencijos veikloje būtų privalomas, ir sudaryti sąlygas ESMA darbuotojams imtis vadovavimo vykdant veiklą.

ESMA turėtų:

2. nustatyti labiau struktūruotą konvergencijos priemonių atrankos metodą, stiprinti tolesnius veiksmus ir, kai būtina, naudoti ištaisymo priemones, įskaitant Sąjungos teisės pažeidimų procedūras;
3. stiprinti savo gebėjimą stebėti pažangą sudarant priežiūros praktikos žemėlapį, vertinant priemonių veiksmingumą ir peržiūrint savo veiklos rezultatų vertinimą.

Terminas: iki 2024 m.

133 Komisija ir ESMA padidino investicinių fondų ir jų rizikos rūšių bei išlaidų skaidrumą. Esminės priemonės buvo pagrindinės informacijos investuotojams dokumento parengimas ir metinės veiklos rezultatų ir išlaidų ataskaitos paskelbimas. Tačiau investuotojams teikiamoje informacijoje vis dar yra trūkumų, o investuotojams labai sunku palyginti fondus (žr.  73–80 dalis).

134 Investuotojų išlaidos per pastaruosius kelerius metus lėtai mažėjo, tačiau investuotojai vis dar nėra pakankamai apsaugoti nuo nepagrįstų išlaidų, kurias nustato fondų valdytojai (pavyzdžiui, taikydami neskaidrų investavimą į indeksus), ar nuo šališkų finansų tarpininkų, kurie daugumoje valstybių narių ir toliau gauna paskatas, rekomendacijų (žr.  83–92 dalis). Be to, aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo reitingai iš esmės nereglamentuojami ir neprižiūrimi (žr.  81 ir 82 dalis).

3 rekomendacija. Geriau apsaugoti investuotojus nuo nepagrįstų išlaidų ir klaidinančios informacijos

Komisija turėtų:

1. geriau apsaugoti mažmeninius investuotojus, visų pirma nustatydama griežtesnes paskatų taisykles.

ESMA turėtų:

2. toliau tobulinti mažmeninių investicinių produktų veiklos rezultatų ir išlaidų analizę, visų pirma pagal platinimo šalį ir išlaidų rūšį, ir
3. sukurti priemonę, kuria būtų sudarytos sąlygos investuotojams gauti informaciją apie visus siūlomus fondus, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, ir palyginti tų fondų išlaidas ir veiklos rezultatus.

Terminas: iki 2024 m.

135 ESMA stebi sisteminę riziką naudodama reguliarias ir ad hoc išorės ir vidaus ataskaitas, tačiau rizikos rūšys nėra suskirstytos pagal šalis. Nėra sudarytas oficialus esamos sisteminės rizikos stebėsenos praktikos valstybėse narėse aprašas (žr.  94 ir 99‑102 dalis). Finansinio stabilumo taryba nustatė turto valdymo veiklos keliamas rizikos rūšis. ESMA išnagrinėjo dvi pagrindines rizikos rūšis: finansinį svertą ir likvidumą. Nors bendro pobūdžio nuostatos įtrauktos į teisės aktus, nustatėme, kad operacinei rizikai naujausios ESMA gairės netaikomos (žr.  95–98 dalis).

136 ESMA neatliko priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, nors jis buvo numatytas jos steigimo reglamente. Ji vykdė tik rinkos duomenimis pagrįstus nepalankiausių sąlygų imitavimus ir tik dabar pradedama stebėti rezultatus, nors ir lėtai. Konceptualus priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbas nepradėtas. Nustatėme, kad ESMA parengė tinkamas vidaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gaires. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis duomenys nėra sistemingai pateikiami, išskyrus duomenis, susijusius su pinigų rinkos fondais. Pateikti duomenys dar nėra naudojami rengiant priežiūrinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ar atliekant grįžtamąjį nepalankiausių sąlygų imitavimo rezultatų patikrinimą (žr.  103–111 dalis).

4 rekomendacija. Gerinti sisteminės rizikos nustatymą

ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, turėtų apibrėžti, kurių fondų tipų priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra būtinas, išnagrinėti, kaip veiksmingiau panaudoti esamų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir imitavimo rezultatus, ir parengti išsamų modelį, pagal kurį būtų galima atlikti tarpusavio sąsajų analizę.

Terminas: iki 2025 m.

137 Šiuo metu ES lygmeniu nėra suderintos kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ataskaitų teikimo tvarkos. Todėl negalima palyginti valstybėse narėse NKI surinktų priežiūros duomenų. Ataskaitų dėl alternatyvaus investavimo fondų teikimas suderintas ES lygmeniu, tačiau ataskaitų teikimo sistema neįpareigoja jų valdytojų teikti bendrų identifikatorių ir portfelio lygmens duomenų. Nepakankama duomenų kokybė, prieinamumas ir naudojimas neigiamai veikia rizikos stebėseną ir susijusių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis atlikimą (žr.  112–122 dalis ir 102 dalį).

138 Nacionaliniai centriniai bankai statistinės atskaitomybės tikslais jau renka detalią portfelio lygmens informaciją apie kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus ir alternatyvaus investavimo fondus. Tačiau jie teikia šiuos duomenis ECB, kuris iš dalies dalijasi šia informacija su ESMA ir ESRV, tik apibendrintai. Nors atitinkamais jų steigimo reglamentais jiems suteikiama teisė prašyti informacijos ad hoc pagrindu, jie nėra pasinaudoję šiais įgaliojimais, kad gautų esamus duomenis. Apskritai tokius prašymus turi patvirtinti valdyba, ir jie gali būti netinkami sisteminės rizikos rūšims reguliariai stebėti (žr.  117, 124 ir 125 dalis).

5 rekomendacija. Racionalizuoti duomenų rinkimą ir atnaujinti ataskaitų teikimo tvarką

Komisija turėtų:

1. padėti ESMA ir ESRV gauti reikiamą NKI ir Eurosistemos centriniams bankams prieinamą informaciją apie fondus ir pasiūlyti suderintą KIPVPS taikomą ataskaitų teikimo tvarką;
2. įvertinti, kokių papildomų duomenų apie fondus reikia ir kaip jie turėtų būti renkami, kad būtų galima geriau stebėti rizikos rūšis, kuo labiau sumažinant sektoriui tenkančią ataskaitų teikimo naštą.

Terminas: iki 2024 m.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Mihailo KOZLOVO, Liuksemburge 2022 m. sausio 18 d.

Priedas

Priedas. AIF ir KIPVPS duomenų rinkimas ir dalijimasis informacija

Akronimai ir santrumpos

AIF: alternatyvaus investavimo fondas

AIFV: alternatyvaus investavimo fondų valdytojai

AIFVD: Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva

AMF: Autorité des marchés financiers

ASV: aplinkos, socialiniai ir valdymo aspektai

CSA: bendri priežiūros veiksmai

EAR: Europos Audito Rūmai

EBI: Europos bankininkystės institucija

ECB: Europos Centrinis Bankas

EFAMA: Europos lėšų ir turto valdymo asociacija

EIOPA: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

EPI: Europos priežiūros institucija

ERIR: Europos rinkos infrastruktūros reglamentas

ESMA: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

ESRV: Europos sisteminės rizikos valdyba

ETF: biržinis fondas

FPRD (I / II): Finansinių priemonių rinkų direktyva

FPRR: Finansinių priemonių rinkų reglamentas

FST: Finansinio stabilumo taryba

FTE: Full-time equivalent

GTV: grynoji turto vertė

IF: investicinis fondas

IOSCO: Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija

ISIN: tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris

KI: kompetentinga institucija

KIPVPS: kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai

KIPVPSD: KIPVPS direktyva

KRS: kapitalo rinkų sąjunga

LEI: juridinio asmens identifikatorius

MDP: metinė darbo programa

MIPP ir DIP: mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketai

NCB: nacionalinis centrinis bankas

NKI: nacionalinė kompetentinga institucija

PID: pagrindinės informacijos dokumentas (pagal MIPP ir DIP)

PIID: pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas (pagal KIPVPS)

PRF(R): Reglamentas dėl pinigų rinkos fondų

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

TRV: tendencijos, rizika ir pažeidžiamumas

TVF: Tarptautinis valiutos fondas

Terminų žodynėlis

Alternatyvaus investavimo fondas (AIF): visi investiciniai fondai, kuriems nėra taikoma ES KIPVPS direktyva, patenka į Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos (AIFVD) taikymo sritį. Prie šių fondų priskiriami rizikos draudimo fondai, rizikos kapitalas, privataus kapitalo fondai ir nekilnojamojo turto fondai.

Atitikties patikra: patikrinimas, ar į atitinkamas ES direktyvos nuostatas tiksliai atsižvelgta nustatant nacionalines įgyvendinimo priemones.

Bendras taisyklių sąvadas: teisės aktų, kurių privalo laikytis visos ES finansų įstaigos, rinkinys.

Biržinis fondas (ETF): vertybinis popierius, kuriuo sekamas indeksas, sektorius, biržos prekė ar kitas turtas, tačiau kurį galima įsigyti ar parduoti biržoje.

Delegavimo susitarimai: susitarimai, pagal kuriuos tam tikras funkcijas atlieka ne pats įgaliotasis subjektas, todėl jiems taikoma delegavimo stebėsena. Delegavimo susitarimų taikymas gali būti efektyvus būdas atlikti kai kurias funkcijas ar veiklą. Tačiau tokie susitarimai susiję su tam tikra rizika ir turi būti tinkamai prižiūrimi.

Ekomanipuliavimas: procesas, kurio metu sudaromas klaidingas įspūdis arba pateikiama klaidinanti informacija apie tai, kad įmonės produktai yra ekologiškesni.

ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę: procedūra, pagal kurią ES valstybės narės įtraukia ES direktyvas į savo nacionalinę teisę, kad būtų tiesiogiai taikomi jų tikslai, reikalavimai ir terminai.

Europos bankininkystės institucija (EBI): ES reguliavimo agentūra, kuri veikia siekdama užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų prudencinį reguliavimą ir priežiūrą visame Europos bankų sektoriuje. Jos užduotys apima ES finansų sektoriaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis inicijavimą ir koordinavimą; ji taip pat nustato atitinkamus standartus.

Europos priežiūros institucijos (EPI): bendra sąvoka, apimanti tris už finansų sektoriaus priežiūrą atsakingas įstaigas: Europos bankininkystės instituciją, Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA): ES reguliavimo agentūra, kuri prisideda prie ES finansų sistemos stabilumo užtikrinimo stiprindama investuotojų apsaugą ir skatindama finansų rinkų stabilumą ir tinkamą veikimą. Jos uždaviniai – skatinti valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už vertybinių popierių ir kapitalo rinkų priežiūrą, priežiūros konvergenciją.

Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD): ES reguliavimo sistema, skirta finansų rinkoms reguliuoti ir investuotojų apsaugai stiprinti. 2018 m. FPRD II pakeitė pirminę direktyvą.

Finansų tarpininkas: subjektas, veikiantis kaip sąsaja tarp finansinės priemonės fondo valdytojo ir galutinių gavėjų.

Fondo valdytojas: įstaiga arba asmuo, atsakinga (-as) už investavimo strategijos įgyvendinimą ir investicijų portfelio, susijusio su finansine priemone, valdymą.

IOSCO principai: Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) nustatyti principai. Jie grindžiami trimis vertybinių popierių reguliavimo tikslais: apsaugoti investuotojus, užtikrinti, kad rinkos būtų sąžiningos, efektyvios ir skaidrios, ir sumažinti sisteminę riziką.

Išpirkimas: fondų keitimas į grynuosius pinigus.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS): investavimo subjektas, kuris sutelkia investuotojų kapitalą ir tą kapitalą kolektyviai investuoja naudodamas tokių finansinių priemonių kaip akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai portfelį. KIPVPS veikla reglamentuojama ES direktyva, o KIPVPS vienetai gali būti viešai platinami mažmeniniams investuotojams visoje ES pagal bendrąjį leidimą, kurį išdavė viena valstybė narė.

Kontrolinis pirkimas: slapto tyrimo metodas, kurį naudoja NKI arba rinkos tyrimų bendrovės, kad įvertintų klientų aptarnavimo kokybę ir (arba) surinktų informaciją apie finansinius produktus bei paslaugas ir finansų tarpininkų elgesį su vartotojais.

Nacionalinė kompetentinga institucija: nacionalinė institucija, atsakinga už bankų ir (arba) vertybinių popierių rinkos priežiūrą.

Pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis: kiekybinis rodiklis, kuriuo parodomi veiklos rezultatai atsižvelgiant į pagrindinius tikslus.

Paskatos: mokėjimai trečiajai šaliai už paslaugų teikimą.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūra: procedūra, kai Komisija taiko veiksmus prieš ES valstybę narę, kuri nevykdo savo įsipareigojimų pagal ES teisę.

Pinigų rinkos fondas (PRF): fondai, investuojantys į trumpalaikę skolą.

Poveikio vertinimas: galimo (ex ante) arba faktinio (ex post) politikos iniciatyvos arba kitų veiksmų poveikio analizė.

Prekybos pasas: juo KIPVPS arba AIF, kuriam vienoje ES valstybėje narėje leidimą yra išdavusi NKI, leidžiama prekiauti tarpvalstybiniu mastu kitose ES valstybėse narėse, nereikalaujant priimančiųjų valstybių narių NKI leidimo. Nors pagal KIPVPS prekybos pasą KIPVPS leidžiama platinti mažmeniniams ir instituciniams investuotojams, AIF prekybos pasas taikomas tik platinimui profesionaliems investuotojams. Panašiai kaip ir valdymo paso atveju, leidimas pakeičiamas skirtingų ES valstybių narių NKI pranešimo procedūra.

Priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: priežiūros institucijos atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.

Priežiūros konvergencija: priežiūros praktikos ir rezultatų priežiūros konvergencija apibūdinamas procesas, kuriuo skatinama, kad visos ES NKI nuosekliai ir veiksmingai įgyvendintų ir taikytų suderintas, bet ne vienodas taisykles. Konvergencija nėra universalaus sprendimo principas. Bendras tikslas – siekti palyginamų reguliavimo ir priežiūros rezultatų.

Rizikos draudimo fondas: AIF tipas, kuriuo siekiama gauti teigiamą grąžą taikant lankstesnes investavimo strategijas, dažnai naudojant finansinį svertą (kitaip tariant, skolinimąsi investicijų pozicijai ir rizikai padidinti), skolintų vertybinių popierių pardavimą ir kitą spekuliacinę investavimo praktiką, kurios dažnai nenaudoja kitų rūšių fondai.

Sisteminė rizika: sutrikdymo finansų sistemoje, dėl kurio galėtų atsirasti didelių neigiamų pasekmių vidaus rinkai ir plačiajai ekonomikai, rizika.

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: imitavimas, kuriuo vertinamas konkrečios finansų įstaigos gebėjimas susidoroti su įvairiais krizės scenarijais.

Tikras tarpvalstybinis fondas: fondas, kurio akcijos ir investiciniai vienetai platinami ne mažiau kaip 3 ar atitinkamai 5 šalyse.

Tinkamumo patikra: vertinimas, siekiant nustatyti tam tikros politikos srities reglamentavimo sistemos sutapimus, spragas, nenuoseklumą ar pasenusias priemones.

Valdymo pasas: juo KIPVPS valdymo įmonei arba AIF valdytojui (AIFV), kuriam valstybėje narėje išduotas veiklos leidimas, leidžiama vykdyti veiklą kitose ES valstybėse narėse, suteikiant laisvę teikti paslaugas arba įsteigiant filialą. Nors tokiai tarpvalstybinei veiklai taikoma dalyvaujančių valstybių narių NKI pranešimo procedūra, fondo valdytojui nereikia atlikti jokių tolesnių autorizacijos procedūros veiksmų.

Komisijos ir ESMA atsakymai

https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=60837

Chronologija

https://www.eca.europa.eu/lt/pages/DocItem.aspx?did=60837

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams riziką, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Mihailo Kozlovo vadovaujama IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, jam padėjo kabineto vadovas Mindaugas Pakštys ir kabineto atašė Matthias Blaas; direktorė Ioanna Metaxopoulou, pagrindinis vadybininkas Paul Stafford; užduoties vadovas Eddy Struyvelt; auditoriai Jörg Genner, Mirko Gottmann, Helmut Kern, Anna Ludwikowska ir Nadiya Sultan. Kalbinę pagalbą teikė Mark Smith.

 

Galinės išnašos

^[1] 2011 m. birželio 8 d. Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų.

^[2] 2009 m. liepos 13 d. Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija).

^[3] 2011 m. birželio 8 d. Direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų konstatuojamosios dalys.

^[4] SWD(2018) 054 final, 2018 03 12, p. 12.

^[5] SWD(2018) 054 final, 2018 03 12, p. 7 ir 14.

^[6] 2019 m. birželio 20 d. reglamento (ES) 2019/1156 dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo 1 konstatuojamoji dalis.

^[7] FISMA/2016/105(02)/C, 2018 m. gruodžio 10 d.

^[8] KIPVPS direktyvos 15 konstatuojamoji dalis; AIFV direktyvos 17 konstatuojamoji dalis.

^[9] 2009 m. vasario 25 d. ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės ataskaitos 100–109 konstatuojamosios dalys ir 10 rekomendacija.

^[10] SWD(2018) 054 final, 2018 03 12, p. 14.

^[11] Europos Komisija, „Fitness check of EU supervisory requirements“, SWD (2019) 402 ir 403.

^[12] ESMA reglamento 1 straipsnis.

^[13] 2009 m. vasario 25 d. ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės ataskaita.

^[14] ESMA Strategic Orientation 2016-2020, ESMA/2015/935, p. 3.

^[15] COM(2017) 292 final, 2017 06 08, 4.1 skyrius.

^[16] 2019 m. gruodžio 18 d. Reglamento (ES) Nr. 2019/2175 7 konstatuojamoji dalis.

^[17] ESMA pranešimai apie gairių laikymąsi. Apžvalgos lentelė.

^[18] Internal Guidance - Guidelines compliance notification process, ESMA42-110-888, 35 ir 38 dalys.

^[19] 2013 m. balandžio 15 d. ESMA/2013/476 ir 2018 m. liepos 30 d. ESMA42-111-4479.

^[20] Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 29/2018 ir Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2019.

^[21] 2020 m. rugpjūčio 18 d. ESMA raštas dėl AIFVD peržiūros, ESMA34-32-550.

^[22] Methodology For Assessing Implementation of the IOSCO Objectives and Principles of Securities Regulation, 2017 m. gegužės mėn., Section C. Principles relating to enforcement, 1. Preambulė, p. 63.

^[23] ESMA pranešimas spaudai.

^[24] 2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucijos 48 dalis.

^[25] Direktyvos 2009/65/EB 68–74 straipsniai.

^[26] SWD(2019) 402 final.

^[27] 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams.

^[28] Airijos centrinis bankas, „Thematic review of closet indexing“ (2019 m. liepos 18 d. sektoriaus laiškas).

^[29] 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų.

^[30] 2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas (2020/2036(INI)).

^[31] 2021 m. sausio 28 d. ESMA pirmininko Steveno Maijooro raštas Komisijos narei Mairead McGuinness, ESMA30-379-423.

^[32] Performance and Costs of EU Retail Investment Products ESMA Annual Statistical Report 2021.

^[33] ESMA, Supervisory briefing on the supervision of costs, 2020 m.

^[34] ESMA Statement, Supervisory work on potential closet index tracking, 2016 m. vasario 2 d., ESMA/2016/165. Žr. TRV Nr. 1/2021.

^[35] Airijos centrinis bankas, „Thematic review of closet indexing“ (2019 m. liepos 18 d. sektoriaus laiškas).

^[36] ESMA 34-45-970 CSA methodology on costs and fees.

^[37] Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų.

^[38] European Commission, Distribution systems of retail investment products across the EU, final report, 2018 m., p. 26.

^[39] Apostolos Thomadakis, The European ETF Market: What can be done better?, ECMI Commentary, No 52, 2018 m. balandžio 24 d.

^[40] ESMA’s Technical Advice to the Commission on the impact of the inducements and costs and charges disclosure requirements under MiFID II, 2020 m. kovo 31 d., ESMA35-43-2126.

^[41] European Commission, Distribution systems of retail investment products across the EU, final report, 2018 m., p. 22.

^[42] AMF: Risk and Trend Mapping No 17, 2016 Risk Outlook.

^[43] ESRV įsteigta 2009 m. ir jai pavesta vykdyti ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą siekiant prisidėti prie sisteminės rizikos finansiniam stabilumui prevencijos arba mažinimo.

^[44] FST – pasaulinę finansų sistemą stebinti ir rekomendacijas teikianti tarptautinė institucija.

^[45] FST (2017 m. sausio 12 d.): Policy Recommendations to Address Structural Vulnerabilities from Asset Management Activities.

^[46] ESRB/2017/6 ir ESRB 2020/4.

^[47] Pavyzdžiui, AIFVD 2 lygmens deleguotojo reglamento (ES) 231/2013 57 straipsnio 3 dalis ir KIPVPS 2 lygmens Komisijos direktyvos 2010/43/ES 4 straipsnio 3 dalis.

^[48] FST (2017 m. sausio 12 d.): Policy Recommendations to Address Structural Vulnerabilities from Asset Management Activities, 14 rekomendacija.

^[49] ESMA reglamento 22 straipsnio 2 dalis ir 23 straipsnis.

^[50] ESMA Economic Report: Stress simulation for investment funds 2019.

^[51] Recommendation of the ESRB on liquidity risk in investment funds (ESRB/2020/4).

^[52] Pavyzdžiui, Gourdel, Maqui and Sydow (2019): Investment funds under stress, ECB Working Paper 2323.

^[53] ES neprižiūrimi fondai gali sudaryti pagrindines investuotojų, įskaitant finansų įstaigas, turto klases.

^[54] AIFVD 24 straipsnis.

^[55] AIFVD 25 straipsnio 2 dalis.

^[56] ESRV/2017/6.

^[57] ESRV/2020/4.

^[58] Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnis.

^[59] ESRV/2017/6, D rekomendacija.

^[60] ESRB, The benefits of the Legal Entity Identifier for monitoring systemic risk, Occasional Paper Series No 18 (2021 m. rugsėjo 18 d.).

^[61] Reglamentas ECB/2013/38.

^[62] Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2533/98 8 straipsnio 5 dalis.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (https://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

PDF	ISBN 978-92-847-7544-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/398124	QJ-AB-22-029-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-7519-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/099979	QJ-AB-22-029-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2022 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6-2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal licenciją „Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0)“. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote įgyti papildomų teisių, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.