Komisijos ES susijungimų kontrolė ir antimonopolinės procedūros: reikia vykdyti platesnio masto rinkos priežiūrą

Santrauka

Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo užtikrinama sąžiningos įmonių konkurencijos ES vidaus rinkoje apsauga vartotojų labui. Šiuo tikslu Komisija naudojasi svarbiais tyrimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimais, kuriais ji gali uždrausti įmonių antikonkurencinius susitarimus arba imtis veiksmų prieš įmones, kurios piktnaudžiauja savo padėtimi vidaus rinkoje (tai vadinama „antimonopolinėmis procedūromis“). Komisija taip pat peržiūri didesnes įmonių koncentracijas, kad išanalizuotų jų poveikį konkurencijai vidaus rinkoje (tai vadinama „susijungimų kontrole“).

Tiek Komisija, tiek ES valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) antimonopolinėse bylose, kurios daro poveikį prekybai tarp valstybių narių, gali tiesiogiai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą. Komisija apibrėžė bylų paskirstymo tarp valstybių narių ir Komisijos kriterijus.

Tai yra pirmas auditas, kurį skyrėme Komisijos, kaip susijungimų ir antimonopolinių taisyklių vykdymą užtikrinančios institucijos, vaidmeniui. Per pastaruosius 10 metų konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas ES gerokai pasikeitė dėl rinkos dinamikos ir tai tapo pagrindiniu viešojo intereso ir diskusijų klausimu. Atlikdami auditą nagrinėjome, ar Komisija, veikdama per savo Konkurencijos generalinį direktoratą, tinkamai užtikrino ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimą savo susijungimų kontrolės ir antimonopolinėse procedūrose. Šiuo tikslu nagrinėjome Komisijos gebėjimus, susijusius su aptikimu ir tyrimu, ir tai, kaip ji naudojosi savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais susijungimų kontrolės ir antimonopolinėse procedūrose. Taip pat nagrinėjome, kaip Komisija bendradarbiavo su NKI, kaip atsiskaitė už savo vykdymo užtikrinimo veiklos rezultatus ir kaip ji gavo grįžtamąją informaciją. Savo ataskaitoje atkreipiame dėmesį į klausimus, kurie gali turėti įtakos sėkmingai Komisijos veiklai dabar ir ateityje.

Nustatėme, kad Komisija susijungimų kontrolės ir antimonopolinėse procedūrose apskritai gerai naudojosi savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais ir savo sprendimais sprendė konkurencijos klausimus. Tačiau yra nemažai sričių, kuriose padėtį būtina pagerinti.

Kad nepriklausytų vien nuo gaunamų skundų, Komisija savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, kad nustatytų problemas, kurios galėtų daryti poveikį vidaus rinkai. Tačiau ji neinvestavo pakankamai išteklių į rinkų stebėjimą. Paskatos, kuriomis buvo siekiama skatinti savanoriškai pranešti apie atvejus, buvo veiksmingos, tačiau nuo 2015 m. šie skaičiai mažėja. Nustatydama prioritetinius atvejus, Komisija išteklius paskirstė atitinkamiems tyrimams, tačiau tai buvo daroma nesiremiant aiškiu kriterijų lyginamojo svorio nustatymu, kuriuo užtikrinama rizikingiausių atvejų atranka.

Susijungimų kontrolei buvo skirta didžioji prieinamų išteklių dalis. Komisija sėkmingai taikė supaprastintą procedūrą, tačiau jai vis tiek reikia imtis veiksmų, kad dar labiau supaprastintų priemones. Taip pat nustatėme, kad apyvarta pagrįstomis ribomis, kurios naudojamos sprendžiant, ar sandoris galėtų turėti įtakos konkurencijai vidaus rinkoje, nebūtinai užtikrinama, kad Komisija peržiūri visus reikšmingus sandorius.

Komisijos antimonopoliniais sprendimais buvo sprendžiamos konkurencijos problemos, tačiau tyrimai iš esmės truko ilgai. Kadangi antimonopolinių taisyklių vykdymas užtikrinamas jau iškilus konkurencijos problemai, procedūros trukmė galėtų turėti neigiamą poveikį sprendimų veiksmingumui. Komisija ėmėsi veiksmų, kad paspartintų savo antimonopolines procedūras, tačiau ji taip pat turėjo atlikti sudėtingus tyrimus. Tai visų pirma pasakytina apie naujas skaitmenines rinkas, dėl kurių reikėjo pritaikyti tradicines prielaidas dėl veiksmingos konkurencijos ir įvertinti esamų teisinių intervencijos priemonių veiksmingumą. Be to, Komisija dar neatnaujino savo gairių ir pranešimų, kad šiose rinkose veikiančioms įmonėms suteiktų daugiau teisinio tikrumo ir padėtų NKI savarankiškai priimti sprendimus.

Veiksmingam taisyklių užtikrinimui reikia atgrasančių baudų. Baudų, kurias Komisija skyrė už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydis yra vienas didžiausių pasaulyje. Tačiau didelių baudų poveikis priklauso nuo atitinkamų įmonių dydžio, tikimybės, kad bus nustatyti pažeidimai, su pažeidimais susijusio pelno potencialo ir Komisijos tyrimo trukmės. Komisija iki šiol neįvertino savo baudų atgrasomojo poveikio.

NKI daugumą sprendimų priima tokiose bylose, kuriose taikomos ES antimonopolinės taisyklės. NKI ir Komisija tinkamai bendradarbiavo Europos konkurencijos tinkle, išskyrus rinkos stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo prioritetus, – su jais susijusi veikla nebuvo glaudžiai koordinuojama. Efektyvaus antimonopolinių bylų paskirstymo Komisijai ir NKI mechanizmas nebuvo naudojamas optimaliai.

Siektinus tikslus Komisija apibrėžė tik labai abstrakčiai. Atsižvelgiant į tai, jog trūko tinkamų duomenų, kad būtų galima vykdyti rezultatų stebėjimą, tapo sudėtinga įvertinti vykdymo užtikrinimo veiklos veiksmingumą. Komisijos atliekamo darbo veiksmingumo ex post vertinimas būtų naudingas siekiant priimti geresnius sprendimus ir geriau paskirstyti išteklius, tačiau Komisija tokius vertinimus atlikdavo nereguliariai. Komisijos ataskaitose apie jos vykdymo užtikrinimo veiklos rezultatus vis dar daugiausia dėmesio skiriama veiklai, o ne poveikiui, be to, šiuo metu ES apskritai nėra atliekamas reguliarus, nepriklausomas konkurencijos institucijų veiklos veiksmingumo vertinimas.

Pateikiame nemažai rekomendacijų, kurių tikslas sustiprinti Komisijos gebėjimus:

• didinti pažeidimų nustatymo tikimybę;
• didinti konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmingumą;
• geriau pasinaudoti Europos konkurencijos tinklo potencialu ir
• pagerinti atsiskaitymą už veiklos veiksmingumą.

Įvadas

ES konkurencijos taisyklės

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) draudžiama tam tikra praktika, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka¹. Ši praktika apima bet kokios rūšies slaptą įmonių susitarimą, kurio poveikis arba tikslas – tarpvalstybinės konkurencijos vidaus rinkoje ribojimas arba iškraipymas. Aiškiausias tokio neteisėto elgesio pavyzdys yra slaptas konkurentų susitarimas, sudarytas slaptų kartelių forma, kuriuo įmonės nustato fiksuotas kainas arba pasidalija rinką ir taip nepagrįstai padidina savo pelną pakenkdamos vartotojams. Bendradarbiavimas gali būti leidžiamas, jeigu jis vyksta siekiant pagerinti prekių gamybą ar platinimą arba skatinti techninę arba ekonominę pažangą. Tai yra leidžiama su sąlyga, kad gaunama nauda būtų sąžiningai pasidalijama su vartotojais ir kad poveikis konkurencijai būtų proporcingas ir konkurencija nebūtų panaikinta².

Pagal SESV įmonėms, kurios užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, taip pat draudžiama piktnaudžiauti ta padėtimi siekiant pašalinti arba sumažinti konkurenciją³. Tokio elgesio pavyzdžiai:

• reikalavimas, kad pirkėjai pirktų konkretų produktą tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės (išimtinis pirkimas);
• nuostolingų kainų nustatymas (agresyvi kainodara);
• nesąžiningų sąlygų sudarymas siekiant neleisti konkurentams patekti į rinką (konkurencinių galimybių ribojimas);
• nesąžiningų (pernelyg aukštų) kainų pirkėjams nustatymas ir
• gamybos arba technologinės plėtros ribojimas, taip sumažinant vartotojo pasirinkimą.

Komisijos, kaip konkurencijos taisyklių vykdymą užtikrinančios institucijos, vaidmuo

Pagal Sutartis ES turi išimtinę kompetenciją nustatyti konkurencijos taisykles, kurios yra būtinos vidaus rinkos veikimui užtikrinti. Komisija atsako už vienodą šių taisyklių vykdymo užtikrinimą. Tai turi esminę reikšmę ES vidaus rinkos veikimui, nes Komisija ištaiso rinkų veikimo trūkumus ir imasi veiksmų tais atvejais, kai įmonės nesilaiko taisyklių⁴.

Konkurencijos institucijų nepriklausomumas yra būtina veiksmingo taisyklių vykdymo užtikrinimo sąlyga. Kitaip tariant, konkurencijos institucija sprendimus turėtų priimti nepriklausomai nuo ekonominės veiklos vykdytojų ir vyriausybių bei jų politinių prioritetų, susijusių su tuo, kuriuos atvejus tirti ir dėl kurių taikyti priverstinį vykdymą. Nepriklausomumas taip pat reiškia, kad konkurencijos institucijoms reikia pakankamai išteklių (žmogiškųjų ir techninių), kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo, kaip taisyklių vykdymą užtikrinančių institucijų, vaidmenį.

ES teisės aktais⁵ Komisijai suteikiami įvairūs svarbūs tyrimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimai, pavyzdžiui, atlikti įmonių patikrinimus, drausti sudaryti kartelius ar kitaip elgtis pažeidžiant konkurenciją arba skirti pinigines baudas įmonėms, kurios pažeidžia ES konkurencijos taisykles. Tokie tyrimai paprastai vadinami „antimonopolinėmis procedūromis“. Komisijos sprendimai, kuriais draudžiama konkreti antikonkurencinė praktika, atitinkamoms įmonėms yra privalomi, tačiau juose taip pat nustatomas analogiškose bylose galiojantis precedentas. Atsižvelgdama į SESV sistemą, Reglamentą Nr. 1/2003 ir ES teismų jurisprudenciją, Komisija naudojasi diskrecija vykdydama tokią veiklą:

• nustato tikslus ir pagrindines ekonomines „veiksmingos konkurencijos“ sąvokas;
• nusprendžia, kaip naudotis savo įgaliojimais atlikti tyrimus ir kaip tuos tyrimus reikia atlikti, ir
• nustato teisių gynimo priemones, kurios yra būtinos siekiant sustabdyti antikonkurencinę praktiką arba problemines koncentracijas.

Komisijos tikslas – apsaugoti veiksmingą konkurencingą rinkų struktūrą siekiant padidinti vartotojų gerovę ir prisidėti prie integruotos ES vidaus rinkos suformavimo⁶. Vartotojų gerovės sąvoka neturi visuotinai priimtinos apibrėžties, tačiau, paprastai tariant, ji reiškia, kad Komisija ekonominiu požiūriu vertina, ar konkurencija ES rinkose vyksta atsižvelgiant į vartotojų interesus, kai kalbama apie prekių ar paslaugų ir inovacijų kainą, kokybę ir pasirinkimą.

Komisija taip pat yra atsakinga už pramonės restruktūrizavimo stebėjimą, kai tai gali daryti antikonkurencinį poveikį vidaus rinkai, pavyzdžiui, jeigu dvi nepriklausomos įmonės susijungia arba įsteigia savarankišką bendros ekonominės veiklos vykdytoją (vadinamoji savarankiška bendroji įmonė). Šie konsolidacijų atvejai, kurie yra įprastas reiškinys rinkos ekonomikoje, gali paskatinti veiksmingą produktyvaus turto paskirstymą, tačiau taip pat gali pakenkti konkurencijai. Tokiu atveju Komisijai gali būti būtina įsikišti siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą. Tai vadinama „ES susijungimų kontrole“, kuri reglamentuojama pagal Tarybos reglamentą⁷.

Nors susijungimų kontrolė vykdoma prieš įgyvendinant sandorį ir laikantis griežtų terminų (ex ante kontrolės sistema), Komisija turi teisę inicijuoti antimonopolines procedūras tik po to, kai įtaria, jog įmonė pažeidė konkurencijos taisykles (ex post kontrolės sistema). Per pastaruosius dešimt metų Komisija per metus vidutiniškai išnagrinėjo apie 300 pranešimų apie susijungimus ir apie 200 antimonopolinių bylų.

Komisijoje už visų pagrindinių sprendimų dėl konkurencijos bylų ir politikos klausimų, pavyzdžiui, pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pranešimų ir gairių, priėmimą kolektyviai atsako Komisijos narių kolegija. Kolegija delegavo į Komisiją už konkurenciją atsakingą narį, kuris turi įgaliojimus vienašališkai priimti tam tikrų rūšių ne tokius svarbius sprendimus, kuriuose nekeliami konkretūs politikos klausimai. Už konkurenciją atsakingas Komisijos narys prižiūri Konkurencijos generalinį direktoratą (Konkurencijos GD), kuris peržiūri pranešimus apie susijungimus, atlieka antimonopolinius ir susijungimų tyrimus ir, bendradarbiaudamas su kitais Komisijos departamentais, parengia sprendimus ir politikos dokumentus, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad juos priimtų Komisija.

Valstybių narių institucijų vaidmuo antimonopolinėse procedūrose

Komisija ir valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) turi įgaliojimus tiesiogiai užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą antimonopolinėse bylose, kurios daro poveikį prekybai tarp valstybių narių (žr. 1 langelį)⁸.

Nors dėl šio decentralizuoto paralelinio vykdymo užtikrinimo metodo buvo gerokai praplėsta ES antimonopolinių taisyklių taikymo sritis, būtent Komisija galiausiai užtikrina, kad NKI vienodai taikytų taisykles¹⁰. Komisija taip pat turi kompetenciją priimti sprendimus, kurie taikomi visoje Europos ekonominės erdvės teritorijoje (ES valstybėse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje)¹¹.

Paraleliai užtikrinant ES antimonopolinių taisyklių vykdymą, būtinas glaudus Komisijos ir NKI bendradarbiavimas. Šiuo tikslu Komisija ir NKI sukūrė Europos konkurencijos tinklą (EKT)¹², t. y. mechanizmą, kuriuo naudodamosi jos i) nusprendžia, kuri konkurencijos institucija tirs bylą, ir ii) keičiasi informacija apie tyrimo priemones ir sprendimus dėl vykdymo užtikrinimo, kuriuos jos ketina priimti. Europos konkurencijos tinkle taip pat veikia patariamasis komitetas, kurį sudaro NKI atstovai ir su kuriuo Komisija privalo konsultuotis prieš priimdama galutinius sprendimus dėl konkurencijos.

Nacionaliniai teismai atlieka papildomą vaidmenį vykdymo užtikrinimo srityje, nes nagrinėja privačių šalių bylas, kuriose sprendžiami su ES antimonopolinėmis taisyklėmis susiję klausimai. Nacionalinių teismų sprendimai negali būti viršesni už Komisijos sprendimą¹³.

Nuspręsdamos, ar pradėti pažeidimo tyrimą ir kokias baudas skirti, NKI naudojasi gana plačia diskrecija. Savo sprendimuose, kurie yra privalomi valstybės narės teritorijoje, jos privalo paisyti Komisijos arba teismo sprendimuose nustatytų principų. Komisijos pranešimai ir gairės dėl antimonopolinių bylų vykdymo užtikrinimo NKI nėra privalomi, tačiau jie turi įtakos šių institucijų sprendimams. Nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos pateikti ES konkurencijos taisyklių išaiškinimą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Komisijai savo iniciatyva pradėjus tyrimą, NKI atleidžiamos nuo pareigos toliau dalyvauti nagrinėjant atitinkamą bylą.

Paralelinis ES antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimas pavaizduotas 1 diagramoje.

Šaltinis: EAR.

ES ir nacionalinė susijungimų kontrolė

Komisija yra atsakinga už įmonių koncentracijos atvejų, kai susijungiančių įmonių apyvarta viršija ES teisės aktuose nustatytą ribą, tyrimą¹⁴. Jei ši riba neviršijama, valstybės narės gali būti atsakingos už susijungimų vertinimą pagal jų nacionalinės teisės aktus. Bylos gali būti perduotos pagal Komisijos ir valstybių narių bylų perdavimo tarpusavyje sistemą, taip užtikrinant tam tikrą lankstumą: pavyzdžiui, Komisija tam tikromis sąlygomis gali vėl paskirti bylą nagrinėti valstybei narei ar atvirkščiai (žr. 2 diagramą).

Šaltinis: EAR.

Jeigu Komisija nustato, kad siūloma koncentracija smarkiai pakenktų veiksmingai konkurencijai, ji gali uždrausti susijungimą arba leisti jam įvykti, jeigu įgyvendinami susijungiančių šalių pasiūlyti privalomi įsipareigojimai, kuriais siekiama užkirsti kelią konkurencijos problemoms atitinkamose rinkose.

Jeigu susijungimas priklauso NKI kompetencijos sričiai, ji savarankiškai nusprendžia, ar jį patvirtinti tik pagal nacionalinės teisės aktus. Tačiau šešiose valstybėse narėse nacionalinės vyriausybės, paprastai ekonomikos reikalų ministrų iniciatyva, gali išimtiniais atvejais panaikinti draudimą susijungti arba pakeisti įsipareigojimus viešojo intereso pagrindais, pavyzdžiui, tais atvejais, kai manoma, kad antikonkurencinis poveikis atitinkamose rinkose yra ne toks svarbus, palyginti su poreikiu išsaugoti darbo vietas arba plėtoti konkrečias nacionalinės pramonės šakas¹⁵.

Audito apimtis ir metodas

Per pastaruosius dešimt metų susijungimų operacijų skaičius ES padidėjo apie 40 %, o, susiformavus naujoms skaitmeninėms rinkoms, konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo srityje kilo didelių iššūkių. Dar nesame pateikę ataskaitos apie Komisijos veiklą, susijusią su susijungimų kontrole ir antimonopolinėmis procedūromis. Atlikdami šį auditą siekėme atkreipti dėmesį į tai, kaip Komisija vykdo šią veiklą, ir aptarti klausimus, kurie turi didelį poveikį šios veiklos sėkmei šiuo metu ir ateityje.

Klausėme, ar Komisija tinkamai užtikrino ES konkurencijos taisyklių vykdymą susijungimų kontrolės ir antimonopolinių procedūrų srityje. Konkrečiau, vertinome, ar Komisija:

1. turėjo tinkamus pažeidimų nustatymo ir tyrimo gebėjimus;
2. tinkamai pasinaudojo savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais susijungimų kontrolės ir antimonopolinėse procedūrose;
3. sėkmingai bendradarbiavo su NKI ir
4. sukūrė sistemą, kad praneštų apie savo vykdymo užtikrinimo veiklos rezultatus ir gautų grįžtamąją informaciją.

Atlikdami auditą nagrinėjome Komisijoje esančius dokumentus ir surengėme pokalbius su Komisijos darbuotojais. Kalbant apie susijungimų kontrolę, pažymėtina, kad atlikome dokumentų, susijusių su 13 siūlomų susijungimų, apie kuriuos Komisijai 2010–2017 m. pranešta pagal Susijungimų reglamentą, auditą. Kalbant apie antimonopolinę veiklą, pažymėtina, kad atlikome 37 bylų, kurias Komisija pradėjo tirti tuo pačiu laikotarpiu, imties auditą, tačiau taip pat peržiūrėjome ataskaitas ir kitą dokumentaciją, susijusią su 2018 ir 2019 m. veikla. Remdamiesi 38 bylų imtimi, taip pat peržiūrėjome, kaip Komisija išanalizavo iš NKI gautus pranešimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnį, t. y. kai NKI oficialiai informavo Komisiją apie sprendimą pradėti nacionalinį antimonopolinį tyrimą arba pateikė sprendimo dėl vykdymo užtikrinimo projektą. Visas bylas atrinkome pagal rizikos kriterijus.

Be to, kad surinktume informaciją, apsilankėme Bulgarijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Lenkijos NKI, nes jų instituciniai ypatumai yra labai skirtingi. Taip pat surengėme susitikimus su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovais.

Šio audito metu nenagrinėjome, kaip Komisija užtikrina valstybės pagalbos taisyklių taikymą, nes tai yra kita Komisijos vykdomos konkurencijos priežiūros sritis¹⁶. Konkurencijos veiksmingumui įtaką daro daugybė ES arba valstybės narės lygmens veiksnių, įskaitant patentų teisę, nacionalinę mokesčių teisę, konkrečių sektorių (pavyzdžiui, keleivių vežimo arba telekomunikacijų) reglamentavimą, konkrečias vartotojų apsaugos taisykles arba prekybos politiką, kai ji yra susijusi su ES nepriklausančiomis šalimis. Tai apima platesnius įgaliojimus, palyginti su konkrečia Komisijos, kaip konkurencijos teisės aktų vykdymą užtikrinančios institucijos, funkcija pagal Reglamentą Nr. 1/2003 ir Susijungimų reglamentą, todėl jie nebuvo įtraukti į mūsų audito taikymo sritį.

Pastabos

Tam tikri apribojimai, susiję su Komisijos rinkos stebėjimo, pažeidimų nustatymo ir tyrimo gebėjimais

Komisija iš rinkos dalyvių ir NKI gauna labai daug daugiau ar mažiau oficialios informacijos apie galimas konkurencijos problemas arba tikėtinus antimonopolinių taisyklių pažeidimus. Dėl oficialių antimonopolinių skundų Komisija yra teisiškai įpareigota atidžiai išnagrinėti jai pateiktas problemas. Tačiau šios informacijos kokybė labai skiriasi, todėl nebūtinai galima pamatyti svarbiausias vidaus rinkos konkurencijos problemas. Todėl, siekdama visapusiško veiksmingumo, konkurencijos institucija turėtų reaguoti ne tik į jai pateiktus skundus, bet ir skatinti pranešti apie atvejus ir sugebėti savo iniciatyva nustatyti didelį poveikį turinčius antimonopolinius atvejus.

Nors Konkurencijos GD turi išnagrinėti visus susijungimus, apie kuriuos pranešama (žr. 16 dalį), jis savo nuožiūra sprendžia, ar tirti įtariamus antimonopolinių taisyklių pažeidimus. Konkurencijos GD paprastai gauna daugiau informacijos apie konkurencijos srities problemas, palyginti su informacija, kurią jis gali faktiškai ištirti naudodamasis turimais ištekliais, todėl jis turi nustatyti prioritetus.

Vertinome, ar Komisija:

1. turėjo tinkamų pajėgumų antikonkurencinei praktikai nustatyti;
2. turėjo antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimo prioritetus, nustatytus pagal objektyvius kriterijus, kad sutelktų savo išteklius nagrinėti tas bylas, kurios gali turėti didžiausią poveikį.

Riboti ištekliai daro poveikį Komisijos gebėjimams nustatyti pažeidimus

Kad galėtų savo iniciatyva pradėti antimonopolinius tyrimus, Komisijai reikia ekspertinių žinių apie vidaus rinkai svarbius ekonomikos sektorius ir tikslinės informacijos. Šiuo tikslu Komisija gali pasinaudoti įvairiomis rinkų stebėjimo ir pažeidimų nustatymo priemonėmis. Pavyzdžiui, ji gali surinkti ir analizuoti viešai prieinamą informaciją arba rinkos duomenis arba atlikti konkrečių temų ar atvejų vertinimus (tai vadinamoji taikymo srities nustatymo arba patikrinimo veikla). Atlikdama rinkos tyrimus arba oficialius sektoriaus tyrimus, ji taip pat gali išsamiau analizuoti konkurencijos apribojimus¹⁷.

Kalbant apie išteklių paskirstymą konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimui, pažymėtina, kad Konkurencijos GD yra priklausomas nuo Komisijos metinių biudžeto asignavimų, todėl dėl išteklių turi konkuruoti su kitais Komisijos generaliniais direktoratais. Per pastaruosius 10 metų bendras darbuotojų skaičius išliko gana stabilus¹⁸, o darbuotojų perkėlimai tarp trijų skyrių (susijungimų kontrolės, antimonopolinių tyrimų ir valstybės pagalbos) buvo nedideli. Pastebėjome, kad nuo 2010 m. naujų Konkurencijos GD įregistruotų antimonopolinių bylų skaičius išliko gana stabilus, o naujų susijungimų bylų skaičius šiuo laikotarpiu tolydžio didėjo. Komisija teisiškai privalo vykdyti susijungimų kontrolę, todėl Konkurencijos GD turėjo tam skirti nemažai išteklių (žr. 41 dalį). Su likusiais turimais darbuotojais Konkurencijos GD neturi galimybių tirti visų gautų skundų, todėl privalo nustatyti prioritetus.

Taigi rinkos stebėjimui skirti ištekliai ir pajėgumai aktyviai nustatyti naujus atvejus, pavyzdžiui, remiantis sektoriaus užklausomis, yra riboti. Rinkos stebėjimo lygis, nuoseklumas ir kokybė labai priklauso nuo pavienių Konkurencijos GD darbuotojų iniciatyvumo, darbo krūvio ir patirties. Nuo 2005 m. dėl ribotų išteklių Komisija atliko tik keturis sektorių tyrimus. Juos atlikus nustatyta konkurencijos taisyklių pažeidimų¹⁹. 2015 m. e. prekybos tyrimui atlikti prireikė apytiksliai 15 etato ekvivalentų 18–24 mėnesių laikotarpiui.

Nepaisant naujų pradėtų tyrimų dėl e. prekybos, kurių pikas buvo pasiektas 2015 m., bendras Konkurencijos GD savo iniciatyva nustatytų atvejų skaičius nuolat mažėjo (žr. 3 diagramą).

Šaltinis: Europos Komisija.

Nuo 1996 m. Komisija nusprendė karteliuose dalyvaujančioms įmonėms suteikti paskatas (t. y. „baudų sušvelninimo programa“) pranešti Komisijai viešai neatskleistą informaciją. Pirmoji kartelyje dalyvaujanti įmonė, kuri tai padaro, gali būti visiškai atleista nuo baudų. Kitoms įmonėms, kurios tai padaro vėliau, gali būti skirta sumažinta bauda.

Nustatydama kartelius Komisija labai kliaujasi šiuo mechanizmu. 2010–2017 m. laikotarpiu 23 iš 25 ištirtų kartelių buvo nustatyti gavus prašymus sušvelninti baudas; tik du atvejus Komisija nustatė savarankiškai.

Kalbant apie Komisijos bendrą antimonopolinių sprendimų, susijusių su 2010–2017 m. laikotarpiu įregistruotomis bylomis, įskaitant kartelių bylas, skaičių, pažymėtina, kad 50 % iki 2018 m. gruodžio 31 d. priimtų sprendimų buvo priimti remiantis prašymais sušvelninti baudas.

Dėl apytiksliai 15 % gautų prašymų sušvelninti baudas Komisija pradėjo oficialų tyrimą. Išnagrinėjus 60 % šių bylų, buvo priimti draudimo sprendimai ir skirtos baudos. Mažą 15 % rodiklį galima paaiškinti tuo, kad prašymų teikėjai dažnai neatitiko sąlygų, nebuvo prima facie įrodymų, kad būta kokių nors pažeidimų, bylos nebuvo įtrauktos į Komisijos prioritetinių bylų sąrašą arba Komisija nebuvo visas reikiamas priemones turinti institucija Europos konkurencijos tinkle (EKT) šiai bylai tirti. Pastaruoju atveju NKI gali pradėti procedūras, remdamosi Komisijos joms perduota byla arba savo iniciatyva. Be to, nuo 2015 m. metinis baudų sušvelninimo atvejų, apie kuriuos pranešta Komisijai, skaičius gerokai sumažėjo (žr. 4 diagramą).

Šaltinis: Europos Komisija.

Komisija kol kas išsamiai neįvertino, kodėl mažėja prašymų sušvelninti baudą arba neskirti baudos. Atsižvelgiant į šią tendenciją (panašu, kad ji pastebima ir kitose srityse) sunku daryti išvadas, ar kartelių skaičius vidaus rinkoje faktiškai sumažėjo (tai yra teorinė galimybė), arba išsiaiškinti, ar įmonės baiminasi, kad dėl tokio prašymo nukentėjusieji dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimų joms gali pareikšti privačius ieškinius dėl žalos atlyginimo. 2014 m. priimta ES direktyva siekiama palengvinti sąlygas pareikšti ieškinius dėl tokių kompensacinių išmokų²⁰. Todėl negalime atmesti galimybės, kad kartelyje dalyvaujančios įmonės gali susilaikyti nuo prašymo sušvelninti baudą pateikimo: nors jos gali išvengti baudos, kartelio aukos gali iš jų pareikalauti didelių kompensacinių išmokų dėl patirtos žalos. Kita vertus, gali būti, kad įmonėms geriau pavyksta nuslėpti kartelius.

2016 m. Konkurencijos GD nusprendė patobulinti potencialių pažeidimo atvejų, turinčių didelį poveikį vidaus rinkai, nustatymo priemones. Įgyvendindama šią iniciatyvą, nuo 2017 m. Komisija savo svetainėje leidžia naudotis pranešimo apie pažeidimus priemone, kuri sudaro sąlygas bet kuriam asmeniui anonimiškai pateikti informaciją apie kartelius ir kitokią antikonkurencinę praktiką. Remdamasi gauta informacija, Komisija vykdė rinkos stebėjimo veiklą, tačiau audito metu vykdant šią veiklą buvo atliktas tik vienas patikrinimas vietoje ir dėl jo nebuvo pradėta oficiali procedūra. Komisija dar nepasiūlė kitų paskatų, kuriomis būtų skatinama pranešti apie pažeidimus, pavyzdžiui, galimybę pranešėjams apie pažeidimus skirti finansines premijas²¹.

Požiūris į prioritetines bylas nebuvo optimalus

Kaip minėta 28 dalyje, dėl didelio potencialių antimonopolinių bylų, kurias reikia išnagrinėti, skaičiaus („sankaupų“) (žr. 5 diagramą), Konkurencijos GD turėjo pasirinkti, kurias bylas jis gali tirti. Kad veiksmingai panaudotų savo išteklius, Konkurencijos GD pirmenybę turėtų skirti toms byloms, kurios gali turėti didžiausią poveikį vidaus rinkai ir vartotojams.

Šaltinis: Europos Komisija.

Konkurencijos GD, atrinkdamas bylas, dėl kurių ėmėsi veiksmų, taikė įvairius kriterijus. Pavyzdžiui, remiantis SESV 102 straipsnio potencialių pažeidimų gairėmis²², daugiau dėmesio inter alia reikėtų skirti toms išskirtinio elgesio rūšims, kurios labiausiai kenkia vartotojams. Tačiau neradome jokių nustatytų aiškių ir svarbių kriterijų, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų atrinktos didžiausią riziką konkurencijai arba vartotojų gerovei vidaus rinkoje ir visuose susijusiuose sektoriuose keliančios bylos.

Komisija tinkamai pasinaudojo savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, tačiau tebėra neišspręstų uždavinių

Kad užtikrintų veiksmingą susijungimų ir antimonopolinių taisyklių vykdymą, Komisija turi veikti ES piliečių labui ir taip užtikrinti, kad jie galėtų įsigyti kokybiškų prekių ir paslaugų už sąžiningą kainą. Todėl vertinome, kaip Komisija:

1. taikė savo susijungimų kontrolės procedūras;
2. atliko savo antimonopolinius tyrimus;
3. sprendė naujus su vykdymo užtikrinimu susijusius uždavinius;
4. skyrė baudas, kurios atliko atgrasomąją funkciją.

Visus sprendimus dėl susijungimų Komisija priėmė laikydamasi teisinių terminų, tačiau dėl didėjančio sprendimų skaičiaus daromas spaudimas jos ribotiems ištekliams

Pagal galiojančias taisykles, Komisija paprastai per 25 darbo dienas privalo įvertinti susijungimo poveikį atitinkamoms rinkoms (I-ojo etapo tyrimas) ir nuspręsti, ar leisti susijungimą, ar pradėti antrąjį išsamų II-ojo etapo tyrimą²³. Mes vertinome, ar Komisija, laikydamasi terminų, prieš priimdama sprendimą išnagrinėjo visus pranešto sandorio aspektus ir ar vykdė veiksmingą visų susijungimų, kurie galėtų daryti didelį poveikį konkurencijai ES vidaus rinkoje, priežiūrą.

Susijungimų kontrolė lėmė didelį darbo krūvį. Remiantis Konkurencijos GD duomenimis, 2012–2017 m. susijungimų kontrolei prireikė apytiksliai 28 % viso trijuose skyriuose (susijungimų kontrolė, antimonopoliniai veiksmai ir valstybės pagalba) byloms skirto laiko ir 11–14 % visų Konkurencijos GD turimų išteklių. Nors reikalingų žmogiškųjų išteklių lygis išliko gana stabilus, atvejų, apie kuriuos pranešta Komisijai, skaičius ir duomenų, kuriuos reikia išanalizuoti, kiekis pastaraisiais metais didėjo (žr. 6 diagramą).

Šaltinis: Europos Komisija.

Pastebėjome, kad 18 valstybių narių, taip pat ES nepriklausančiose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, įmonėms, kurios pateikia pranešimą apie susijungimą, NKI taiko mokestį. Todėl į valstybės biudžetą gali būti sugrąžinta bent dalis išlaidų, patirtų peržiūrint koncentraciją. Komisija nusprendė nenustatyti mokesčių, kaip alternatyvaus jos vykdymo užtikrinimo veiklos finansavimo šaltinio, tačiau toks sprendimas nebuvo pagrįstas išsamia sąnaudų ir naudos analize. Vietoje to, 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje Komisija pasiūlė numatyti specialų konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimo biudžetą, kuris būtų įtrauktas į bendrąjį ES biudžetą, kaip numatyta 2018 m. pasiūlyme dėl Bendrosios rinkos programos²⁴. Šiuo pasiūlymu siekiama, be kita ko, sudaryti sąlygas Komisijai geriau spręsti uždavinius, kurie atsiranda dėl nuolat didėjančios elektroninių ryšių apimties, didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ir algoritmų.

Atlikę į imtį įtrauktų pranešimų peržiūrą, išsiaiškinome, kad Komisija įvertino atitinkamus sandorių aspektus ir visais atvejais užbaigė savo susijungimų peržiūras per nustatytus terminus. Dėl didžiosios pranešimų dalies (94 % pranešimų, pateiktų 2010–2017 m. laikotarpiu) Komisijai nekilo su konkurencija susijusių klausimų ir ji paskelbė, kad susijungimai yra suderinami su vidaus rinka.

Atsižvelgdamas į griežtus terminus, Konkurencijos GD iš esmės rėmėsi susijungiančių šalių pateiktais duomenimis ir informacija, taip pat viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, pramonės arba prekybos statistiniais duomenimis, ir trečiųjų šalių (t. y. rinkos dalyvių) atsakymais į Komisijos klausimynus, pateiktus atliekant rinkos tyrimus. Dėl išteklių trūkumo ir tikrintinos informacijos kiekio ypač sudėtingų tyrimų atveju Komisija susiduria su sunkumais, siekdama sistemingai atlikti informacijos kryžminę patikrą, kad patikrintų jos tikslumą. Be to, trečiosios šalys, kurių buvo prašoma pateikti nuomonę dėl planuojamo susijungimo, nebūtinai turėjo galimybę atsakyti per nustatytą trumpą terminą, todėl į jų nuomonę nebuvo galima atsižvelgti.

Siekdama sumažinti savo ir atitinkamų įmonių darbo krūvį, Komisija 2013 m. nusprendė praplėsti kategorijas, kurioms taikoma supaprastinta procedūra, t. y. įtraukti susijungimus, kurie paprastai nėra problemiški (žr. 7 diagramą). Iki COVID-19 pandemijos susijungiančios įmonės neturėjo galimybės pateikti pranešimų apie susijungimus vien elektroniniu būdu, nepaisant to, kad tai palengvintų duomenų tvarkymą.

Šaltinis: Europos Komisija.

2016 m. Komisija pradėjo vertinti atrinktus ES susijungimų sistemos aspektus, įskaitant galimybę dar labiau supaprastinti savo susijungimų procedūras. Tačiau nustatėme, kad ji dar nesiėmė esminių priemonių, kad, pavyzdžiui, išspręstų toliau apibūdintas situacijas.

• Dabar įmonės turi dalyvauti sudėtingoje ir ilgai trunkančioje kreipimosi procedūroje, jeigu nori, kad sandorį, kurio suma yra mažesnė nei apyvartos riba (žr. 16 dalį), peržiūrėtų Komisija tuo atveju, jeigu jos veiklą vykdo keliose valstybėse narėse, o kitu atveju susijungimo bylą turėtų atskirai peržiūrėti šių valstybių narių NKI.
• Apytiksliai 25 % 2010–2017 m. supaprastinta tvarka pateiktų pranešimų buvo susiję su atvejais, kai didelės įmonės įgijo bendrą kitos įmonės (bendrosios įmonės), kuri vykdė ribotą komercinę veiklą ES arba jos nevykdė ar neplanavo vykdyti, kontrolę. Pavyzdžiui, didelė ES įmonė su Azijos įmone sukuria bendrąją įmonę, tačiau bendroji įmonė veiklą vykdys tik Azijos rinkose. Tačiau dėl tokių sandorių paprastai nekyla jokių konkurencijos vidaus rinkoje problemų.

Kaip minėta 16 dalyje, įmonių koncentracijos ES mastas apibrėžiamas remiantis susijungiančių įmonių metine apyvarta. Tai yra tinkamas sandorio dydžio, taigi ir jo galimo poveikio rinkoms, rodiklis. Tačiau gali atsitikti taip, kad liks neįtraukti svarbūs susijungimai. Pavyzdžiui, farmacijos pramonėje, naujų technologijų rinkose arba skaitmeniniame sektoriuje didelės vertės įmonių, kurių apyvarta vis dar maža, įsigijimas gali tapti rizikos veiksmingai konkurencijai vidaus rinkoje veiksniu. Tokiais atvejais įsigijimas gali sudaryti sąlygas pirkėjui greitai pasiekti dominuojančią padėtį naujoje, tačiau vis dar mažoje rinkoje, arba pirkėjas gali nuspręsti nutraukti naujų produktų kūrimą, kad apsaugotų savo portfelį. Pažymime, kad Komisija žino, jog, išskyrus keletą atvejų, kuriuos nurodė NKI, tokie sandoriai į susijungimų kontrolę nepatekdavo. 2019 m. Komisijos sudarytos ekspertų grupės ataskaitoje „Konkurencijos politika skaitmeniniame amžiuje“²⁵ prieita prie išvados, kad dar per anksti pakeisti teisines ribas. Todėl, priešingai nei tam tikros valstybės narės, Komisija dar nesiėmė veiksmų šiai problemai spręsti²⁶.

Komisijos antimonopoliniais sprendimais buvo sprendžiamos konkurencijos problemos, tačiau procedūros tebetrunka ilgai

Komisija nagrinėja įvairias antimonopolines bylas, įskaitant stambias ir smulkias bylas, atsižvelgiant į atitinkamą rinkos dydį ir geografines rinkas. 2010–2019 m. Komisija antimonopolinėse bylose priėmė 118 oficialių draudžiamųjų sprendimų arba pritarė įmonių įsipareigojimams nutraukti antikonkurencinį elgesį (žr. 8 diagramą).

Šaltinis: Europos Komisija.

Mes įvertinome, ar Komisija savo tyrimus atliko tinkamai ir per pagrįstą laikotarpį. Nustatėme, kad pastarųjų metų tendencijos lėmė tam tikrus iššūkius, susijusius su Konkurencijos GD ištekliais ir techniniais pajėgumais, t. y.:

• pastaraisiais metais buvo priimama daugiau sprendimų;
• didėjo informacijos ir duomenų, kuriuos reikia tvarkyti ir išanalizuoti, kiekis, nes Komisijai tenka prievolė įrodyti, ir
• nagrinėjami teisiniai klausimai tampa vis sudėtingesni.

Komisijos intervencijos į antimonopolines bylas tikslas yra nustatyti bet kokį ES konkurencijos taisyklių pažeidimą ir sugrąžinti į rinką sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją. Remdamiesi Komisijos sprendimų imtimi, darome išvadą, kad tais atvejais, kai Komisija nusprendė pradėti oficialią procedūrą, jos rezultatas buvo draudžiamieji sprendimai arba sprendimai dėl įsipareigojimo, kuriais buvo sprendžiamos konkurencijos problemos.

Svarbus veiksnys, susijęs su Komisijos vykdomu veiksmingu konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimu, yra jos gebėjimas, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybe nare ir NKI, sutelkti išteklius ir tuo pat metu įvairiose valstybėse narėse atlikti patikrinimus vietoje. Pastebėjome, kad labai dažnai audituotais atvejais tai suteikė Komisijai galimybes surinkti sėkmingam procedūrų vykdymui būtinus įrodymus.

Dauguma įmonių, dėl kurių Komisija atlieka tyrimus, apskundžia sprendimus ES teismuose. Bylų skaičius yra didesnis, palyginti su konkurencijos sprendimų skaičiumi, nes vienas Komisijos sprendimas gali būti skirtas kelioms įmonėms. Teismai, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, gali peržiūrėti tik administravimo teisinį patikimumą ir kokybę. Teismuose nagrinėjamų bylų skaičius mažėja ir apskritai Komisija galėjo sėkmingai pagrįsti nuolat didelį savo sprendimų skaičių (žr. 1 lentelę).

Kad būtų veiksmingai užtikrintas konkurencijos taisyklių vykdymas, Komisija sprendimus privalo priimti per pagrįstą terminą ir tai padaryti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta įmonių ir vartotojų, kurie nukentėjo dėl pažeidimo, ekonominė našta.

Kitaip nei susijungimų kontrolės atveju (žr. 40 dalį), ES teisės aktuose nenustatytas terminas, per kurį Komisija turi atlikti tyrimus antimonopolijos srityje. Pradedant bylos registracija, t. y. paprastai tai būna momentas, kai yra pakankamai įrodymų preliminariam tyrimui pradėti, Komisija vidutiniškai užtruko apytiksliai ketverius metus²⁷, kol užbaigė antimonopolinį tyrimą ir priėmė oficialų sprendimą. Procedūros ypač ilgai truko atliekant kartelių ir sudėtingus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi transporto, energetikos ir skaitmeniniuose sektoriuose tyrimus, t. y. vidutiniškai ilgiau nei ketverius metus. Audituojamu laikotarpiu nustatėme keletą atvejų, kai Komisijai prireikė beveik aštuonerių metų sprendimui priimti.

Tam tikrus vėlavimus tiriant bylas tiesiogiai kontroliavo Komisija. Kitais atvejais taip nebuvo: pavyzdžiui, buvo atvejų, kai tiriamos įmonės sistemiškai prašė pratęsti terminus ir atsakymus į prašymus pateikti informaciją pateikdavo tik smarkiai vėluodamos (buvo vėluojama nuo keturių iki aštuonių mėnesių ir 1,5 metų) arba vilkindavo procedūras pateikdamos neveiksmingus pasiūlymus dėl prisiimtinų įsipareigojimų. Be to, kadangi šalys dažnai pateikia skundus ES teismams (žr. 52 dalį), tai gali lemti didelius vėlavimus, susijusius su Komisijos sprendimo įsigaliojimu.

Nuo 2017 m. Konkurencijos GD dėjo nemažai pastangų, kad paspartintų procedūras.

• 2018 m. jis nustatė naują bendradarbiavimo praktiką, taikomą įmonėms, kurios dalyvavo nekarteliniame antimonopoliniame tyrime. Ši procedūra panaši į susitarimo procedūrą, kurią Komisija kartelių susitarimuose taiko jau nuo 2008 m. Įmonėms, kurios pripažįsta pažeidimą, savo atsakomybę už pažeidimą ir glaudžiai bendradarbiauja su Komisija atliekant tyrimą, gali būti sumažintos baudos.
• Jis supaprastino procedūros taikymo tvarką nustatydamas supaprastinto leidimo išdavimo grandinę, kuri galioja su byla nesusijusiems dokumentams, parengė patobulintas gaires bylas nagrinėjantiems pareigūnams, lanksčiau paskirstė Konkurencijos GD darbuotojus ir geriau koordinavo bylų valdymą tarp įvairių atitinkamų departamentų. Jis taip pat pradėjo rengti naują, į procesą orientuotą bendrą bylų valdymo sistemą. Tačiau buvo labai vėluojama, taigi antimonopolinių veiksmų ir susijungimų kontrolės sistema iki 2020 m. pabaigos dar gali būti nevisiškai veiksminga. Iki to laiko byloms nagrinėti reikės daug nebūtinų išteklių.
• 2018 m. Konkurencijos GD patvirtino strategiją dėl dirbtinio intelekto naudojimo metodų, kurie dar labiau paspartintų informacijos paiešką ir padėtų atlikti dokumentų analizę. Atsižvelgiant į biudžeto ir žmogiškųjų išteklių apribojimus, tikimasi, kad pirmas faktinių rezultatų rinkinys 2020 m. bus prieinamas tik bandomuoju režimu, o nuo 2021 m. bus išplėstas.

Komisija dar nevisiškai išsprendė sudėtingus naujus su vykdymo užtikrinimu susijusius uždavinius, kylančius skaitmeninėse rinkose

Skaitmeniniame amžiuje atsirado naujos formos rinkos, produktai ir paslaugos ir šiomis aplinkybėmis negalioja tradicinės veiksmingos konkurencijos prielaidos ir apibrėžtys, kurias reikia pritaikyti (žr. 2 langelį). Pastaraisiais metais konkurencijos institucijos įvairiuose forumuose, pavyzdžiui, EBPO apskritojo stalo diskusijose ir EKT, nagrinėjo, kaip šiuos uždavinius išspręsti. Remdamiesi mūsų atlikta prieinamų dokumentų ir Komisijos sprendimų peržiūra, įvertinome, ar dabartinės Komisijos priemonės yra pakankamos siekiant išspręsti skaitmeninėse rinkose kylančius uždavinius.

Nors Komisija priėmė nemažai sprendimų skaitmeninėje ekonomikoje kylantiems uždaviniams spręsti, svarbūs uždaviniai lieka neišspręsti. Pavyzdžiui, skaitmeninių rinkų praktika gali padaryti žalos vartotojams. Tačiau Komisijai sunku rasti tinkamų taisomųjų priemonių, kad būtų išspręsta akivaizdi konkurencijos problema, nes nustatyti žalą vartotojams gali būti ypač sudėtinga³⁰. Tai yra aktualu ne tik interneto įmonėms, bet ir visiems kitiems ekonomikos sektoriams, kuriuose diegiamos skaitmeninės inovacijos, pavyzdžiui, energetikos, telekomunikacijų, finansinių paslaugų ir transporto sektoriams.

Pagal galiojančius ES teisės aktus, Komisija antimonopolinių taisyklių laikymąsi gali užtikrinti tik ex post, t. y. atsiradus konkurencijos problemai (žr. 08 dalį). Tada spręsti konkurencijos problemą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje, gali būti jau per vėlu. Tačiau be susijungimų kontrolės Komisija dabar neturi jokių priemonių, kurios leistų įsikišti ex ante, t. y. prieš atsirandant konkurencijos problemoms. Šiuo atžvilgiu pažymime, kad dvi valstybės narės jau pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekia iš dalies pakeisti savo nacionalinės teisės aktus.

Kitų įmonių, nukentėjusių nuo konkurentų padarytų konkurencijos taisyklių pažeidimų, apyvarta galėjo drastiškai sumažėti arba tokios įmonės galėjo net pasitraukti iš rinkos per keletą metų, kurių prireikė Komisijos sprendimui priimti. ES teisės aktais Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti laikinąsias priemones prieš priimant galutinį sprendimą dėl bylos esmės. Taigi, tinkamais atvejais žala gali būti sumažinta. Tačiau nuo Reglamento Nr. 1/2003 įsigaliojimo iki 2019 m. Komisija nepasinaudojo šia priemone, nes ją taikant būtina įrodyti, kad įmonė sukėlė „neatitaisomą žalą konkurencijai“³¹. Todėl, Komisijos manymu, buvo iškilusi rizika, kad dėl tokių priemonių procedūra galėjo dar labiau sulėtėti ir kad pernelyg ankstyvos ar netinkamos laikinosios priemonės gali dar labiau pakenkti konkurencijai. Komisija šią priemonę vienos įmonės atžvilgiu pirmą kartą panaudojo 2019 m. spalio mėn.

Komisija savo nuomones dėl konkurencijos problemų rengia kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdama į veiksmingos konkurencijos ir vartotojų gerovės principus (žr. 06 dalį). Siekdama užtikrinti, kad jos vykdymo užtikrinimo sprendimai būtų labiau nuspėjami, Komisija paskelbė gairių, pranešimų, sprendimų, išimties taisyklių ir kitų informacinių dokumentų rinkinį (žr. II priedą).

Nustatėme, kad Komisijos gairėse ir pranešimuose buvo pateiktos tinkamos įžvalgos apie tai, kaip Komisija vertina tam tikrus konkurencijos klausimus. Tačiau ji dar neatnaujino gairių ar pranešimų, kad atsižvelgtų į naujus iššūkius, nepaisant to, kad tai padėtų paaiškinti Komisijos poziciją, suteiktų geresnių įžvalgų, susijusių su sprendimų priėmimo procesu ir padidintų nuspėjamumą įmonių atžvilgiu. Pavyzdžiui, Komisijos pranešimas apie atitinkamos rinkos apibrėžtį³² buvo parengtas 1997 m., kai skaitmeninis pasaulis buvo dar ankstyvoje kūrimosi stadijoje. Panašiai, 2009 m. Komisijos gairėse dėl įgyvendinimo prioritetų, susijusių su dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamu antikonkurenciniu elgesiu³³, arba bendrosios išimties reglamente dėl vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšių neužsimenama apie jokias su skaitmeniniu amžiumi susijusias ypatybes³⁴.

Poreikis pateikti gaires, įskaitant ex ante gaires prieš suformuojant teismų praktiką (žr. 61 dalį), neseniai taip pat buvo aptartas, pavyzdžiui, i) ekspertų grupės galutinėje ataskaitoje „Konkurencijos politika skaitmeniniame amžiuje“, kurią finansavo Komisija, ir ii) bendrame Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo konkurencijos institucijų memorandume dėl iššūkių, su kuriais skaitmeniniame pasaulyje susiduria konkurencijos institucijos³⁵. Tokios rekomendacijos padėtų NKI ir sumažintų neužtikrintumo ir nenuoseklių sprendimų riziką nagrinėjant naujas konkurencijos bylas.

Komisija skyrė dideles baudas, tačiau patikinimo dėl jų atgrasomojo poveikio neturi

Nuspręsdama, ar skirti įmonėms baudas už konkurencijos taisyklių pažeidimus, Komisija naudojasi didele diskrecija. Ji taip pat nusprendžia dėl baudų dydžio antimonopolinėse bylose, jeigu jis neviršija teisiškai nustatytos 10 % įmonės metinės pasaulinės apyvartos paskutiniais metais iki Komisijai priimant sprendimą³⁶. Baudų paskirtis – atgrasyti įmones nuo antikonkurencinės praktikos taikymo.

Vietoje antikonkurencinio elgesio uždraudimo ir baudos skyrimo, Komisija taip pat gali priimti privalomą sprendimą dėl įsipareigojimų. Tokiose bylose įmonės siūlosi prisiimti įsipareigojimus, kuriais siekiama išspręsti Komisijos nustatytas konkurencijos problemas, tačiau oficialiai pažeidimo faktas nenustatomas. Komisija gali skirti baudą, jeigu įmonės savo įsipareigojimų nesilaiko.

Baudos taip pat gali būti skiriamos siekiant užtikrinti procedūrinių taisyklių laikymąsi, pavyzdžiui, tais atvejais, kai įmonės nepateikia teisingos ir išsamios informacijos susijungimų kontrolės ir antimonopolinėse procedūrose.

2010–2019 m. Komisija už SESV 101 ir 102 straipsnių arba kitų reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 139/2004 nustatytų taisyklių pažeidimus iš viso skyrė baudų už 28,5 milijardo eurų (žr. 9 diagramą). Tam tikrais atvejais baudų dydis buvo kaip niekad didelis.

Šaltinis: Europos Komisija.

Antimonopolinėse bylose Komisija kiekvienai įmonei, kuri dalyvavo darant konkurencijos taisyklių pažeidimą, nustato baudos dydį ir tai yra kaip procentinė pardavimo, kuriam poveikį darė antikonkurencinė praktika, dalis. Papildomi kriterijai, kurie taikomi nustatant galutinį baudos dydį, yra pažeidimo trukmė ir sunkumo laipsnis. Komisija taip pat gali atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes, pavyzdžiui, tais atvejais, kai įmonės pažeidimus padaro pakartotinai, į švelninančias aplinkybes, pavyzdžiui, kai dalyvavimas darant pažeidimą buvo nežymus, arba sumažinti taikytinas baudas, kai įmonės bendradarbiauja.

Nors Komisijos nustatomi baudų dydžiai yra vieni didžiausių pasaulyje, remiantis vien jų dydžiu negalima daryti išvadų apie tai, ar šios baudos yra veiksminga atgrasymo priemonė. Siekiant padaryti informacija pagrįstą išvadą, šias sumas reikia palyginti su atitinkamų įmonių apyvarta, pažeidimo trukme, galimybe nustatyti slaptus kartelius, galimą nepagrįstai didelį pelną, kurį įmonės galėjo gauti dėl to, kad padarė pažeidimą, ir laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo iki Komisijos galutinio sprendimo.

Kalbant apie galimą nepagrįstai didelį pelną, pažymėtina, kad nei Komisija, nei mūsų aplankytos keturios NKI, apskaičiuodamos galutinį baudos dydį, galimo pelno nenagrinėjo. Taip yra dėl suprantamų sunkumų, kurie kyla norint kiekybiškai įvertinti kainos poveikį konkrečiais atvejais, ir dėl to, kad tokiam vertinimui atlikti reikėtų didelių išteklių.

Beveik du trečdaliai baudų, kurias Komisija paskyrė kartelio bylose nuo 2006 m., neviršijo 0,99 % pasaulinės metinės apyvartos ir tai buvo daug mažiau, palyginti su 10 % įmonės metine pasauline apyvarta (žr. 64 dalį). Tiriant rimtas bylas, pati riba taip pat gali sumažinti atgrasomąjį poveikį. Pavyzdžiui, nustatėme, kad jau 2014 m. Nyderlandai iš dalies pakeitė savo nacionalinės teisės aktus, kad sudarytų sąlygas savo NKI rimtose kartelių bylose skirti baudą, kurios dydis būtų iki 40 % įmonės pasaulinės metinės apyvartos.

Iki audito Komisija neatliko jokio bendro jos baudų atgrasomojo poveikio vertinimo. Be to, nors atgrasymo veiksmingumas priklauso nuo baudų dydžio ir nustatymo tikimybės, taikant Komisijos baudų nustatymo metodiką nebuvo atsižvelgta į nustatymo tikimybę.

Komisija glaudžiai bendradarbiavo su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, tačiau šioje srityje dar galima tobulėti

Kadangi pagal Reglamentą Nr. 1/2003 NKI suteikti įgaliojimai įvertinti antimonopolines bylas, kurios pagal ES konkurencijos taisykles turi tarpvalstybinį poveikį, jos ES atliko daugiau nei 85 % antimonopolinių tyrimų ir priėmė beveik 90 % sprendimų (žr. III priedą). 2019 m. sausio mėn. priimta Direktyva 2019/1 buvo siekiama sustiprinti NKI, įgalinant jas veiksmingiau užtikrinti ES konkurencijos taisyklių taikymą.

Remdamiesi prieinamais EKT dokumentais ir duomenimis, taip pat pokalbiais su keturių per šį auditą aplankytų NKI darbuotojais, vertinome, ar Komisija ir NKI veiksmingai bendradarbiavo spręsdamos įvairius su konkurencijos užtikrinimu susijusius aspektus.

Veikdamas Europos konkurencijos tinkle (žr. 12 dalį), Konkurencijos GD glaudžiai bendradarbiavo su NKI įvairiose darbo grupėse. Tačiau, nepaisant daugybės kontaktų, audituotu laikotarpiu Konkurencijos GD ir NKI glaudžiai nekoordinavo jų vykdomo rinkos stebėjimo ir sektoriaus tyrimų. Konkurencijos GD neturėjo aiškios informacijos apie tai, kokias konkrečias rinkas stebėjo NKI ir ar buvo stebėjimo dubliavimosi ar spragų, o ne jo paties vykdomo stebėjimo papildomumo. Konkurencijos GD taip pat nebuvo visapusiškai informuotas apie valstybių narių vykdymo užtikrinimo prioritetus ir nesistengė su jomis koordinuoti savo nustatomų prioritetų. Taip buvo iš dalies dėl to, kad tam tikros NKI neturėjo įgaliojimų nustatyti prioritetų, nepaisant to, kad pagal Direktyvą 2019/1 ateityje joms tai bus leidžiama daryti.

NKI privalo informuoti Komisiją iš karto, kai pradeda taikyti oficialią tiriamąją priemonę, kad sudarytų sąlygas paskirti bylą tinkamai konkurencijos institucijai (žr. 12 dalį). Komisija mano, kad ji pati turi visas priemones tais atvejais, kai antikonkurencinė praktika turi poveikį konkurencijai daugiau nei trijose valstybėse narėse, yra glaudžiai susijusi su kitų politikos sričių ES teisės aktais arba jeigu dėl tokios praktikos kyla naujų konkurencijos klausimų³⁷. Tačiau praktiškai kiekviena konkurencijos institucija tyrė tuos atvejus, kuriuos pati nustatė, o bylos iš NKI Komisijai buvo perduodamos tik labai išimtiniais atvejais. Tai, ar antimonopolinę bylą tiria Komisija, ar NKI, gali turėti didelį poveikį procedūros rezultatui, nes procedūrinės taisyklės ir baudų nustatymo taisyklės nėra suderintos. Tačiau Direktyva 2019/1 buvo nustatytos bendros būtiniausios baudų nustatymo priemonės.

Vienu atveju nustatėme, kad 11 NKI, o kitu atveju – keturios NKI turėjo spręsti panašias konkurencijos problemas, susijusias su tomis pačiomis skaitmeninėse rinkose veikiančiomis įmonėmis. Atitinkamos NKI negalėjo jų perduoti Komisijai, nors ji klausimą galėjo išspręsti veiksmingiau ir patikimiau (ypač tais atvejais, kai keliose valstybėse narėse nagrinėjamos panašios bylos: vienoje valstybėje narėje priimtu įmonei palankiu teismo sprendimu gali būti remiamasi kaip precedentu kitose valstybėse narėse). Tokias bylas buvo ypač sudėtinga nagrinėti mažesnių valstybių narių NKI, nes joms trūko išteklių ir patirties tirti šias rinkas. Reaguodama į tai, Komisija 2016 m. sukūrė išankstinio perspėjimo mechanizmą, kurį naudodamos NKI ir Komisija gali informuoti viena kitą apie naujus konkurencijos klausimus nagrinėjamose bylose. Tačiau šiuo mechanizmu NKI dar plačiai nesinaudojo, kad anksčiau praneštų apie galimas bylas.

Komisija teikia tik ribotą informaciją apie pasiektus tikslus, pavyzdžiui, vartotojų gerovę

Komisijos veiklos užtikrinant konkurencijos taisyklių vykdymą vidaus rinkoje veiksmingumo vertinimas yra naudingas didinant skaidrumą ir atskaitomybę Europos Parlamentui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir sudaro sąlygas jiems pateikti grįžtamąją informaciją. Tam reikia aiškiai apibrėžti siektinus tikslus ir tai turėtų padėti nustatyti galimybes pagerinti sprendimų priėmimą ateityje.

Nagrinėjome, ar Komisija:

1. sukūrė savo veiklos veiksmingumo vertinimo sistemą;
2. užtikrino skaidrumą ir atskaitomybę savo suinteresuotiesiems subjektams tinkamai atsiskaitydama už savo veiklos veiksmingumą.

Komisijai kilo iššūkių vertinant savo veiklos užtikrinant taisyklių laikymąsi veiksmingumą

Šiuo metu nėra jokių tarptautiniu lygmeniu pripažintų konkurencijos institucijų veiklos veiksmingumo vertinimo standartų. Konkurencijos GD savo veiklos užtikrinant taisyklių laikymąsi susijungimų kontrolės ir antimonopolinių veiksmų srityje veiksmingumą vertino remdamasis bendru Komisijos požiūriu į savo veiklos veiksmingumo vertinimą.

Komisijoje veiklos veiksmingumas vertinamas remiantis konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, aktualiais ir per nustatytą laiką įvykdytinais tikslais ir apima privalomus rodiklius, pagal kuriuos matuojamas indėlis siekiant bendrųjų Komisijos tikslų³⁸. Tačiau ši sistema nėra visiškai tinkama Konkurencijos GD veiklos užtikrinant taisyklių laikymąsi veiksmingumui įvertinti.

• Kadangi konkurencijos taisyklių laikymąsi iš esmės skatina Komisijos nekontroliuojami veiksniai (pavyzdžiui, pranešimai apie susijungimus, oficialūs skundai ir prašymai sušvelninti baudas), Konkurencijos GD darbo krūvis ir sprendimų skaičius skirtingais metais gali būti labai skirtingas. Iš pat pradžių Konkurencijos GD buvo sudėtinga apibrėžti bazinį scenarijų, kuriuo remdamasis jis vertins veiklos veiksmingumą, nustatyti prasmingus rodiklius bei tikslus, ir palyginti veiksmingumą per tam tikrą laikotarpį.
• Komisijos nustatytas bendrojo tikslo „veiksmingas antimonopolinių taisyklių užtikrinimas siekiant apsaugoti vartotojų gerovę“ rodiklis (žr. IV priedą), kuris, kaip manoma, padeda siekti platesnio Komisijos tikslo, susijusio su darbo vietų kūrimu, ekonomikos augimu ir investicijų skatinimu, yra ES bendrasis vidaus produktas (BVP). Įvertinti Komisijos veiklos konkurencijos srityje poveikį vien BVP yra sudėtinga užduotis. Komisija atliko modeliavimą, kad įvertintų kartelių ir susijungimų sprendimų poveikį augimui 2012–2018 m., tačiau iki šio audito pabaigos rezultatai dar nebuvo oficialiai paskelbti. Be to, šis rodiklis nesuteikia jokios informacijos apie vartotojų gerovę. Taip pat neįmanoma įvertinti, ar Komisijos sprendimas įsikišti į vieną ekonomikos sektorių lėmė didesnį poveikį BVP augimui, palyginti su tuo, jeigu ji intervencinių veiksmų būtų ėmusis kitame sektoriuje. Tačiau tokia informacija būtų naudinga efektyviam ir į veiklos veiksmingumą orientuotam Komisijos išteklių paskirstymui.

Konkurencijos GD atlieka tiesioginės naudos, kurią, kaip tikimasi, vartotojai gaus dėl jos sprendimų uždrausti kartelius ir susijungimus, skaičiavimus. Šis metodas, kurį parengė EBPO³⁹, leidžia susidaryti nevisiškai išsamų vaizdą apie Komisijos darbo poveikį, nes vartotojų gerovė yra gerokai sudėtingesnis uždavinys, palyginti su tuo, kas atspindima šio proceso metu. Konkurencijos GD pats pripažįsta savo naudojamo metodo trūkumus: ypač sudėtinga kiekybiškai įvertinti i) potencialias santaupas vartotojams, kurios atsiranda dėl antimonopolinių taisyklių užtikrinimo (išskyrus kartelius), ir ii) iš dalies dėl metodikos nebuvimo, Komisijos sprendimų dinaminį poveikį inovacijoms, kokybei ir našumui.

Nėra informacijos apie tai, kaip buvo pasiekti kiti su Komisijos vykdymo užtikrinimo veikla susiję svarbūs tikslai, kurie kyla iš SESV arba strateginio plano ir kurie yra apibūdinti tik labai abstrakčiai, pavyzdžiui, „sąžiningų vienodų sąlygų įmonėms sudarymas vidaus rinkoje“, „teisinis tikrumas“, „didesnė rinkos integracija“ arba „sąžiningos augimo naudos dalies vartotojams ir įmonėms užtikrinimas“.

Be to, yra labai nedaug prieinamos informacijos apie NKI veiklos rezultatus užtikrinant ES konkurencijos taisykles, nes nėra bendro požiūrio į NKI veiklos veiksmingumo vertinimą. Taigi nė viena įstaiga nėra apžvelgusi konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo ES poveikio.

Periodinė ex post vykdymo užtikrinimo sprendimų analizė yra pagrindinė priemonė bendram Komisijos darbo veiksmingumui įvertinti (žr. 10 diagramą). Pavyzdžiui, tokia analizė sudaro sąlygas įvertinti, ar prielaidos dėl rinkos pokyčių, kuriuos lėmė intervencija į susijungimo operaciją, buvo teisingos arba ar atitinkamos dominuojančios įmonės antikonkurencinės praktikos draudimas iš tikrųjų prisidėjo prie konkurencingesnių rinkos struktūrų ir davė ilgalaikės naudos vartotojams kainos, rezultatų, kokybės, pasirinkimo arba inovacijų požiūriu. Tokie vertinimai, įskaitant įgytą patirtį, gali padėti ateityje priimti geresnius sprendimus ir padidinti Komisijos atskaitomybę⁴⁰. Pastebėjome, kad Nyderlandų NKI atliko ex post vertinimus keliais atrinktais atvejais. Kitose trijose aplankytose NKI tokia veikla buvo labai ribota arba apskritai nevykdoma.

© EBPO (2016), Reference guide on ex-post evaluation of competition agencies’ enforcement decisions.

Audituotu laikotarpiu Komisija atliko mažai ex post vertinimų: dėl intervencinių veiksmų poveikio atrinktoms energijos ir telekomunikacijų rinkoms ir vieną – dėl standžiojo disko įtaisų rinkoms daromo poveikio⁴¹. Tačiau šie atvejai nebuvo pasirinkti laikantis strateginio požiūrio į vertinimų atlikimą. Kadangi vertinimas nebuvo pagrįstas reprezentatyvia Komisijos sprendimų imtimi, nebuvo galima pateikti rekomendacijų, į kurias būtų galima atsižvelgti ateityje dirbant su bylomis.

Komisijos ataskaitose daugiausia dėmesio skirta veiklai, o ne poveikiui

Komisija kasmet Europos Parlamentui, Tarybai, Europos socialinių ir ekonomikos reikalų komitetui ir Regionų komitetui teikia ataskaitas apie savo veiklą įgyvendinant konkurencijos politiką⁴². Atsižvelgdamas į Komisijos bendrą veiklos veiksmingumo vertinimą, Konkurencijos GD Komisijos metinėse veiklos ataskaitose atskirai pateikia informaciją apie pagrindinius savo darbo rezultatus⁴³.

Abi ataskaitos yra informatyvi, tačiau neišsami veiklos, kurią Komisija vykdė konkurencijos politikos srityje, santrauka; jose pateikiama išsami informacija apie svarbiausias politines iniciatyvas, taip pat apie ankstesniais metais priimtus svarbius vykdymo užtikrinimo sprendimus ar pradėtus tyrimus. Tačiau jose nėra kitos svarbios informacijos, pavyzdžiui, i) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vykdomų antimonopolinių tyrimų skaičiaus ir ii) antimonopolinių bylų skaičiaus. Jose taip pat pateikiama labai mažai informacijos apie sprendimų poveikį, taigi ir apie bendrų politikos tikslų pasiekimą, pavyzdžiui, poveikį kainoms arba produktų ar paslaugų kokybei.

Kaip nurodyta pirmiau (73 dalis), būtent NKI priima daugiausia ES konkurencijos taisyklėmis pagrįstų vykdymo užtikrinimo sprendimų. Tačiau NKI už savo veiklą atsiskaito skirtingais būdais, nes Komisija ir NKI nesusitarė dėl veiklos pristatymo arba savo veiklos veiksmingumo aprašymo standartų. Todėl suinteresuotieji subjektai vargu ar turi kokios nors informacijos apie šio bendradarbiavimo mastą ir tai, ar jis buvo tinkamas.

Taip pat pastebėjome, kad, ES nesant konkurencijos institucijų veiklos veiksmingumo nepriklausomų vertinimų sistemos, neatliekamas joks nepriklausomas ir reguliarus Komisijos veiksmingumo siekiant strateginių vykdymo užtikrinimo tikslų vertinimas. 2005 m. EBPO Komisijoje atliko tarpusavio vertinimą, kuriame dalyvavę ekspertai vertino, kaip ji nagrinėjo konkurencijos ir reguliavimo klausimus⁴⁴.

Išvados ir rekomendacijos

Komisija iš esmės gerai pasinaudojo savo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais susijungimų kontrolės ir antimonopolinėse procedūrose ir savo sprendimais tinkamai sprendė konkurencijos klausimus. Tačiau jos pajėgumai stebėti rinkas ir nustatyti naujus antimonopolinius atvejus buvo riboti. Dėl didėjančio duomenų, kuriuos reikia tvarkyti tiriant bylas, kiekio, skaitmeninių rinkų atsiradimo ir prieinamų vykdymo užtikrinimo priemonių apribojimų kilo iššūkių, susijusių su Komisijos vykdymo užtikrinimo pajėgumais, ir jie dar nėra iki galo įveikti. Be to, nepaisant iš esmės glaudaus bendradarbiavimo su NKI, koordinavimą galima pagerinti. Siekdama paaiškinti ir parodyti naudą piliečiams, savo viešose ataskaitose Komisija daugiau dėmesio skyrė veiklai, o ne poveikiui.

Siekdama nustatyti antimonopolinių taisyklių pažeidimus, Komisija ne tik reagavo į gautus skundus arba į su rinka susijusią informaciją, bet taip pat ėmėsi veiksmų savo iniciatyva. Vis dėlto, atsižvelgiant į didelį gautų skundų ir kitos informacijos srautą, išteklių, kuriais būtų galima pasinaudoti savo iniciatyva nustatant antimonopolinius atvejus, kiekis buvo palyginti ribotas. Naujų savo iniciatyva pradėtų antimonopolinių bylų skaičius nuo 2015 m. mažėjo. Komisija neįrodė, kad ji laikėsi nuoseklaus požiūrio į rinkos stebėjimą (24–30 dalys).

Komisija nustatė paskatas, kad skatintų išorės šalis (t. y. rinkos dalyvius arba vartotojus) pranešti apie galimus antimonopolinių taisyklių pažeidimus, tačiau nuo 2015 m. vis rečiau naudojamasi pagrindine priemone („baudų švelninimo programa“) (31–36 dalys).

Atsižvelgdama į didelį galimų antimonopolinių bylų skaičių ir gana ribotus išteklius, Komisija atrenka bylas, kurias gali tirti. Nustatydama prioritetines bylas, Komisija taiko kriterijus, tačiau jie nebuvo pakankamai apgalvoti, kad jais remiantis būtų atrinktos didžiausią riziką konkurencijai arba vartotojų gerovei vidaus rinkoje keliančios antimonopolinės bylos (37 ir 38 dalys).

Siekiant užtikrinti aukšto lygio vykdymo užtikrinimą, pirmas būtinas žingsnis yra pažeidimų nustatymas. Todėl Komisija turėtų laikytis aktyvesnio požiūrio, nuosekliai ir ekonomiškai efektyviai surinkdama ir apdorodama su rinka susijusią informaciją, ir bylas atrinkti remdamasi aiškiai pasvertais kriterijais, pavyzdžiui, naudodama balų sistemą.

Terminas: iki 2022 m. pabaigos.

Komisija supaprastino susijungimų dėl mažiau rizikingų sandorių (t. y. dauguma sandorių) kontrolę ir taip pat nustatė tolesnio procedūrų supaprastinimo mastą. Tačiau šioje srityje veiksmų ji dar nesiėmė. Komisija savo susijungimų peržiūrą užbaigė laikydamasi teisinių terminų. Tačiau, kadangi ji turėjo spręsti vis daugiau įmonių koncentracijų atvejų ir išanalizuoti vis daugiau duomenų, ji ne visada galėjo patikrinti visos pateiktos informacijos tikslumą dėl išteklių trūkumo ir tikrintinos informacijos kiekio. Iki šiol Komisija išsamiai nenagrinėjo informacijos apie susijungimus pateikimo mokesčio, kaip autonominio jos vykdomos susijungimų kontrolės finansavimo šaltinio, įvedimo išlaidų ir naudos (40–46 dalys).

Kadangi ES teisės aktuose sandorio ES aspektas apibrėžiamas pateikiant nuorodą tik į susijungiančių šalių metinę apyvartą, Komisija netikrino tam tikrų vidaus rinkai reikšmingų sandorių (47 dalis).

Antimonopolinių taisyklių užtikrinimas paprastai vyksta iškilus konkurencijos klausimui. Nors Komisijos antimonopoliniuose sprendimuose, kurių auditą atlikome, buvo sprendžiamos konkurencijos problemos, Komisijos procedūrų trukmė iš esmės buvo ilga. Ilgai trunkančios procedūros turėjo neigiamą poveikį konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmingumui, ypač sparčiai augančiose skaitmeninėse rinkose, kuriose, siekiant išvengti potencialios žalos, reikia sugebėti greitai reaguoti. Ne tik Komisija, bet ir tiriamos įmonės buvo atsakingos už tai, kad buvo vėluojama. Nors Komisija dėjo nemažai pastangų, kad paspartintų procedūras ir laiku išnagrinėtų nuolat didėjantį informacijos ir duomenų kiekį, šios pastangos dar nėra visiškai sėkmingos (48–56 dalys).

Pagal dabartines antimonopolines taisykles ex ante intervencijos neleidžiamos, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaudojimui (t. y. nurodymui įmonėms nutraukti įtariamą veiklą bylos tyrimo metu) taikomų sąlygų panaudoti šias priemones tampa sudėtinga. Be to, nors skaitmeninių rinkų atsiradimas lėmė naujus iššūkius konkurencijos srityje, kurioje reikia pritaikyti tradicines prielaidas dėl rinkų ir veiksmingos konkurencijos, Komisija dar neatnaujino savo gairių, pranešimų arba bendrosios išimties reglamentų, kad atsižvelgtų į naujus ypatumus ir suteiktų įmonėms daugiau teisinio tikrumo bei padėtų NKI priimti sprendimus (57–63 dalys).

Galiausiai veiksmingas vykdymo užtikrinimas priklauso nuo nustatytų baudų atgrasomojo pobūdžio. Nors Komisijos skiriamų baudų absoliutus lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, ji dar neįvertino jų atgrasomojo poveikio (64–72 dalys).

Siekiant veiksmingai išspręsti visus su ES susijungimų kontrole susijusius konkurencijos klausimus ir greičiau reaguoti į rinkų, ypač skaitmeninių, raidą, Komisija turėtų imtis toliau išvardytų veiksmų:

1. toliau optimizuoti susijungimų procedūras ir bylų valdymą, siekdama išnagrinėti visus vidaus rinkai reikšmingus sandorius, ir atlikti išsamią pranešimų apie susijungimus pateikimo mokesčių nustatymo išlaidų ir naudos analizę;
2. stiprinti savo antimonopolines intervencines priemones ir atnaujinti pranešimus bei gaires, taip pat bendrosios išimties reglamentus pasibaigus jų galiojimo laikui, kad būtų atsižvelgta į naujas rinkos realijas (kurias iš esmės lemia skaitmeninės rinkos);
3. atlikti savo baudų atgrasomojo poveikio tyrimą ir prireikus atnaujinti baudų nustatymo metodiką.

Terminas: iki 2024 m. vidurio arba pasibaigus atitinkamų bendrosios išimties reglamentų galiojimui (dėl b punkto).

NKI priima daugiausia sprendimų tais atvejais, kai taikomos ES konkurencijos taisyklės. NKI ir Komisija tinkamai bendradarbiavo, tačiau rinkos stebėjimas nebuvo atidžiai koordinuojamas ir Komisija mažai žinojo apie NKI vykdymo užtikrinimo prioritetus. Bylos buvo perskirstomos labai retai, o 2016 m. nustatyto išankstinio perspėjimo mechanizmo, skirto tarpusavio informavimui nagrinėjamų bylų klausimais, NKI plačiai netaikė, todėl jo nebuvo galima panaudoti geresniam bylų paskirstymui (73–77 dalys).

Siekdama išnaudoti visą EKT potencialą, Komisija turėtų geriau koordinuoti rinkos stebėjimą su NKI ir geriau dalytis informacija apie prioritetus Europos konkurencijos tinkle, siekiant didesnio skaidrumo ir papildomumo, ir skatinti i) geriau pasinaudoti išankstinio perspėjimo mechanizmu, taip pat ii) paskirstyti bylas (visų pirma sudėtingose skaitmeninėse rinkose), kad konkurencijos institucijos nenagrinėtų tos pačios įmonės panašaus elgesio.

Terminas: 2022 m.

ES teisės aktuose apibrėžiami tik bendrieji ES konkurencijos politikos tikslai. Konkurencijos GD privalo įvertinti savo vykdymo užtikrinimo veiklos veiksmingumą, atsižvelgdamas į Komisijos bendrą požiūrį, kurio ji laikosi vertindama savo veiklą. Vis dėlto dėl konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimo pobūdžio ir tinkamų duomenų trūkumo Konkurencijos GD buvo sudėtinga apibrėžti atskaitos scenarijų, kuriuo remdamasis jis galėtų vertinti veiklos veiksmingumą, nustatyti prasmingus rodiklius bei tikslus ir palyginti tam tikro laikotarpio veiklos veiksmingumą (78–84 dalys).

Komisija neatliko reguliarių savo sprendimų veiksmingumo ex post vertinimų, nors tai būtų padėję ateityje pagerinti sprendimų priėmimą ir geriau paskirstyti išteklius (85 ir 86 dalys).

Komisija apie savo vykdymo užtikrinimo darbo rezultatus praneša savo metinėje konkurencijos politikos ataskaitoje ir, atskirai, Konkurencijos GD metinėje veiklos ataskaitoje. Tačiau abiejose ataskaitose daugiau dėmesio skiriama veiklai, o ne poveikiui, ir net apie šią veiklą trūksta svarbios informacijos (pavyzdžiui, apie tyrimų eigą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, bylų skaičių ir pan.). Galiausiai neatliekamas joks nepriklausomas ES konkurencijos institucijų veiklos veiksmingumo vertinimas, pavyzdžiui, tarpusavio vertinimai (87–90 dalys).

Siekdama didesnio skaidrumo ir atskaitomybės Europos Parlamentui ir piliečiams, Komisija turėtų:

1. reguliariai atlikti savo vykdymo užtikrinimo sprendimų veiksmingumo ex post vertinimą, įskaitant jų poveikį;
2. kartu su NKI parengti reguliaraus strateginių vykdymo užtikrinimo tikslų nepriklausomų vertinimų metodą, pavyzdžiui, tarpusavio vertinimus.

Terminas: 2023 m. a punktui ir 2024 m. b punktui.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer, Liuksemburge 2020 m. spalio 6 d.

Europos Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner Lehne

Priedai

I priedas. ES konkurencijos užtikrinimo teisiniai tikslai

II priedas. Pagrindinės nuorodos į ES konkurencijos taisykles

III priedas. 2010–2019 m. per EKT pateikti pranešimai apie tyrimus ir sprendimų projektus

IV priedas. Konkurencijos GD veiklos veiksmingumo rodikliai, taikomi susijungimų kontrolės ir antimonopolinėse procedūrose

Akronimai ir santrumpos

BVP: bendrasis vidaus produktas

COMP GD: Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EKT: Europos konkurencijos tinklas (Komisijos ir valstybių narių nacionalinių konkurencijos institucijų tinklas)

NKI: nacionalinė konkurencijos institucija

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Žodynėlis

Antimonopoliniai veiksmai: konkurencijos teisės ir politikos sritis, kurioje kovojama su antikonkurencine praktika (pavyzdžiui, karteliais) ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.

Baudų sušvelninimas: principas, pagal kurį kartelyje dalyvaujančioms įmonėms skiriamos baudos gali būti panaikintos arba sumažintos tam tikromis sąlygomis, jeigu įmonės bendradarbiauja su antimonopolinėms institucijoms joms atliekant tyrimą.

Bendrasis vidaus produktas: standartinis šalies gerovės matas – visų per tam tikrą nustatytą laikotarpį šalies ūkyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų piniginė vertė.

Bendrosios išimties reglamentai: ES reglamentai, kuriais leidžiama sudaryti tam tikrus ribojamojo pobūdžio susitarimus, kurie kitu atveju būtų draudžiami. Bendrosios išimties reglamentai galioja ribotą laikotarpį ir Komisija juos reguliariai peržiūri.

Įmonė: bet kuris subjektas, pavyzdžiui, bendrovė, atitinkamoje rinkoje tiekianti prekes arba teikianti paslaugas.

Kartelis: gamintojų arba tiekėjų grupė, kuri imasi koordinuotų veiksmų, siekdama išlaikyti tam tikro lygio rinkos kainas arba kitaip apriboti konkurenciją, pavyzdžiui, apriboti gamybą arba pasidalyti rinkomis ar vartotojais.

Konkurencija: rinkos padėtis, kai dėl vartotojų varžosi daugybė nepriklausomų prekių tiekėjų arba paslaugų teikėjų.

Laikinosios apsaugos priemonės: priemonės, kuriomis naudodamasi Komisija gali nurodyti įmonei nutraukti elgesį, kuris iš pirmo žvilgsnio, jos manymu, yra neteisėtas.

Privatus ieškinys dėl žalos atlyginimo: fizinių asmenų arba įmonių pareikštas teisinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris pareiškiamas dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo.

Susijungimas: įmonių susijungimas vienai įmonei perimant kitą arba sukuriant naują subjektą ir dėl to rinkoje įvykdoma koncentracija.

Taisomoji priemonė: priemonė, kuria išsprendžiama konkurencijos problema, susidariusi dėl susijungimo ar antimonopolinėje byloje.

Vartotojas: galutinis prekės arba paslaugos naudotojas arba netiesioginis naudotojas, pavyzdžiui, gamintojas arba mažmenininkas.

Audito grupė

Alex Brenninkmeijer (Audito Rūmų narys)

Savo specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą parengė Audito Rūmų nario Alex Brenninkmeijer vadovaujama IV audito kolegija, kuri nagrinėja rinkų reguliavimo ir konkurencingos ekonomikos sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer, kuriam padėjo kabineto vadovas Raphael Debets, kabineto atašė Di Hai ir pagrindinė vadybininkė Marion Colonerus.

Užduoties vadovo pareigas ėjo Sven Kölling. Audito grupę sudarė Agnieszka Plebanowicz, Aleksandar Latinov ir Giorgos Tsikkos. Lingvistinę pagalbą teikė Richard Moore.

Galinės išnašos

¹ SESV 101 straipsnio 1 dalis, OL C 326, 2012 10 26, p. 47.

² SESV 101 straipsnio 3 dalis. Komisija tam tikrų rūšių susitarimus arba verslo praktiką iš esmės gali pripažinti kaip skatinančią konkurenciją ir netaikyti tokiems susitarimams ar praktikai bendrojo draudimo (bendrosios išimties reglamentai) arba konkrečiais atvejais įvertinti, ar susitarimo poveikis skatinant konkurenciją yra didesnis, palyginti su antikonkurenciniu poveikiu.

³ SESV 102 straipsnis.

⁴ Dėl ES konkurencijos užtikrinimo teisinių tikslų žr. I priedą.

⁵ SESV 105 straipsnis ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

⁶ Konkurencijos generalinio direktorato 2016–2020 m. strateginis planas https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/comp_sp_2016_2020_en.pdf

⁷ 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

⁸ Reglamento (EB) Nr. 1/2003 5 straipsnis.

⁹ 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas, OL L 11, 2019 1 14, p. 3.

¹⁰ Reglamento (EB) Nr. 1/2003 16 straipsnis.

¹¹ Europos ekonominės erdvės susitarimo 53–65 straipsniai, OL L 1, 1994 1 3, p 3.

¹² Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnis.

¹³ Reglamento (EB) Nr. 1/2003 16 straipsnis.

¹⁴ Susijungimų reglamento 1 straipsnis. Paprastai tai yra i) bendra pasaulinė visų susijungiančių įmonių apyvarta viršija 5 milijardus eurų ir ii) bent dviejų konkrečių įmonių bendra apyvarta Sąjungos mastu viršija 250 milijonų eurų. Sandoriams taip pat taikoma ES susijungimų kontrolė, kai susijungiančių įmonių i) pasaulinė apyvarta viršija 2,5 milijardo eurų, ii) bendra apyvarta viršija 100 milijonų eurų kiekvienoje iš bent trijų valstybių narių, iii) kiekvienos iš bent dviejų įmonių kiekvienoje iš ii punkte išvardytų valstybių narių apyvarta viršija 25 milijonus eurų ir iv) kiekvienos iš bent dviejų įmonių bendra apyvarta ES mastu viršija 100 milijonų eurų.

¹⁵ Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje.

¹⁶ Neseniai nagrinėjome, kaip Komisija kontroliuoja finansų įstaigoms teikiamą valstybės pagalbą. Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 21/2020 „Valstybės pagalbos ES finansų įstaigoms kontrolė: poreikis atlikti tinkamumo patikrą“ https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_24/SR_STATE_AIDS_EN.pdf 2016 m. atlikome sanglaudos politikos srityje taikomų valstybės pagalbos taisyklių auditą. Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 24/2016 „Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje“, https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_24/SR_STATE_AIDS_LT.pdf.

¹⁷ Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnis.

¹⁸ 2010–2018 m. pareigybių skaičius Konkurencijos GD šiek tiek sumažėjo (nuo 830 iki 804). Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Konkurencijos GD buvo 77 pareigybės kartelių skyriuose, 171 pareigybė antimonopolinės veiklos nekartelių skyriuose ir 117 pareigybių susijungimų veiklos skyriuose.

¹⁹ Nuo 2005 m. Komisija atliko finansinių paslaugų sektoriaus tyrimus (2005 m.), energetikos sektoriaus tyrimą (2005–2007 m.), farmacijos sektoriaus tyrimą (2008 m.) ir e. prekybos sektoriaus tyrimą (2015 m.), https://ec.europa.eu/competition/antitrust/sector_inquiries.html

²⁰ 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo, OL L 349, 2014 12 5, p. 1.

²¹ ES 28 lygmeniu finansinių premijų pranešėjams apie pažeidimus sistemos veikia Vengrijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

²² Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės (OL C 45, 2009 2 24, p. 7).

²³ II-ojo etapo tyrimui užbaigti taikomas 90 dienų terminas, įskaitant tam tikras galimybes jį pratęsti iki ne ilgesnio nei 125 darbo dienų termino.

²⁴ Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendrosios rinkos, įmonių, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, konkurencingumo ir Europos statistikos programos, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014, (ES) Nr. 258/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 2017/826, 2018 6 18.

²⁵ Europos Komisija, Jacques Crémer, Yves-Alexandre de Montjoye ir Heike Schweitzer ataskaita „Konkurencijos politika skaitmeniniame amžiuje“, 2019 m., https://ec.europa.eu/competition/publications/reports/kd0419345enn.pdf.

²⁶ Vokietija ir Austrija 2017 m. nusprendė iš dalies pakeisti nacionalinės teisės aktus ir taip pat atsižvelgti į susijungimo vertę.

²⁷ Medianinė vertė yra 3,8 metų.

²⁸ 2018 m. rugpjūčio 27 d. Europos duomenų apsaugos valdybos pareiškimas, https://edpb.europa.eu/sites/edpb/files/files/file1/edpb_statement_economic_concentration_en.pdf

²⁹ Big data: Bringing competition policy to the digital era, DAF/COMP(2016)14, EBPO, 2016 m.

³⁰ Žr. Komisijos sudarytos ekspertų grupės ataskaitą „Konkurencijos politika skaitmeniniame amžiuje“, kurioje įvardyti iššūkiai ir pateiktos rekomendacijos.

³¹ Reglamento (EB) Nr. 1/2003 8 straipsnis.

³² Komisijos pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL C 372, 1997 12 9, p. 5).

³³ Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės (OL C 45, 2009 2 24, p. 7).

³⁴ 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo, OL L 102, 2010 4 23, p. 1. Reglamento galiojimas baigiasi 2022 m. gegužės 31 d.

³⁵ 2019 m. spalio mėn. memorandumas, https://www.belgiancompetition.be/en/about-us/publications/joint-memorandum-belgian-dutch-and-luxembourg-competition-authorities

³⁶ Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 4 dalis.

³⁷ Pranešimas dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (EKT pranešimas), OL C 101, 2004 4 27, p. 43.

³⁸ Konkurencijos GD veiklos veiksmingumo rodiklių, susijusių su susijungimų kontrole ir antimonopoliniais veiksmais, sąrašas pateikiamas IV priede.

³⁹ Vadovas, skirtas padėti konkurencijos institucijoms įvertinti tikėtiną jų veiklos poveikį, EBPO, 2014 m. balandžio mėn., http://www.oecd.org/daf/competition/Guide-competition-impact-assessmentEN.pdf.

⁴⁰ EBPO (2016), http://www.oecd.org/daf/competition/Ref-guide-expost-evaluation-2016web.pdf.

⁴¹ Daugiau informacijos žr. http://ec.europa.eu/competition/publications/reports_en.html

⁴² https://ec.europa.eu/competition/publications/annual_report/index.html.

⁴³ https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-report-2018-competition_en.

⁴⁴ OECD Country Studies - European Commission - Peer Review of Competition Law and Policy, http://www.oecd.org/eu/35908641.pdf.

⁴⁵ 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas (Tekstas svarbus EEE), PE/42/2018/REV/1, OL L 11, 2019 1 14, p. 3–33.

⁴⁶ Žr. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12416-New-competition-tool.

⁴⁷ Žr. https://ec.europa.eu/competition/scp19/conference_en.html.

⁴⁸ Tai yra, inter alia, Komisijos pranešimas dėl rinkos apibrėžimo antimonopolinėse ir susijungimo bylose įvairiuose pramonės sektoriuose, Komisijos Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentas ir prie jo pridedamos Vertikaliųjų apribojimų gairės, Komisijos Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios išimties reglamentas ir Specializacijos bendrosios išimties reglamentas (kartu vadinami Horizontaliaisiais bendrosios išimties reglamentais) ir prie jų pridedamos Horizontaliosios gairės, Komisijos Variklinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentas, nauja konkurencijos priemonė, ES susijungimų kontrolės procedūrinių ir jurisdikcijos aspektų vertinimas, Baltoji knyga dėl užsienio subsidijų.

⁴⁹ https://ec.europa.eu/commission/commissioners/sites/comm-cwt2019/files/commissioner_mission_letters/mission-letter-margrethe-vestager_2019_en.pdf.

⁵⁰ https://ec.europa.eu/info/publications/2020-commission-work-programme-key-documents_en.

⁵¹ Žr. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/1936-Evaluation-of-the-Vertical-Block-Exemption-Regulation.

⁵² Žr. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/11886-Evaluation-of-EU-competition-rules-on-horizontal-agreements/public-consultation.

⁵³ https://ec.europa.eu/competition/antitrust/legislation/timeline_table_M_AT_final.pdf.

⁵⁴ Žr. darbinį dokumentą Alemani, E., et al. (2013), New Indicators of Competition Law and Policy in 2013 for OECD and non-OECD Countries, OECD Economics Department Working Papers, No. 1104, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/5k3ttg4r657h-en.

⁵⁵ EBPO, 2014 m., http://www.oecd.org/daf/competition/Guide-competition-impact-assessmentEN.pdf.

⁵⁶ Naujausia jos parengta Institucijų veiksmingumo ataskaita buvo paskelbta 2019 m. ir pateikiama adresu https://www.internationalcompetitionnetwork.org/wp-content/uploads/2019/05/AEWG-Organisational-design-2019-report.pdf.

⁵⁷ Žr. Ilzkovitz et al. (2020), The macroeconomic and sectoral impact of competition policy, pateikiama leidinio Ex post economic evaluation of competition policy: The EU experience (Wolters Kluwer) 13 skyriuje.

⁵⁸ Tai apima, inter alia, Komisijos pranešimą dėl rinkos apibrėžimo antimonopolinėse ir susijungimo bylose įvairiuose pramonės sektoriuose, Komisijos Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentą ir prie jo pridedamas Vertikaliųjų apribojimų gaires, Komisijos Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrosios išimties reglamentą ir Specializacijos bendrosios išimties reglamentą (kartu vadinami Horizontaliaisiais bendrosios išimties reglamentais) ir prie jų pridedamas Horizontaliąsias gaires, Komisijos Variklinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamentą, naują konkurencijos priemonę, ES susijungimų kontrolės procedūrinių ir jurisdikcijos aspektų vertinimą, Baltąją knygą dėl užsienio subsidijų.

⁵⁹ Žr. pranešimą spaudai, kuris pateikiamas adresu https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_977.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0). licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

10 diagrama. © EBPO (2016), Reference guide on ex-post evaluation of competition agencies’ enforcement decisions.
http://www.oecd.org/daf/competition/Ref-guide-expost-evaluation-2016web.pdf
Šio vertimo EBPO neparengė, todėl jis neturėtų būti laikomas oficialiu EBPO vertimu. EBPO nėra atsakinga už šio vertimo turinį ar klaidas.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.