EIOPA svariai prisidėjo prie draudimo sektoriaus priežiūros ir stabilumo, bet išlieka reikšmingų iššūkių

Santrauka

I

Draudimo sektorius užima didelę ES finansų sektoriaus dalį. Jis valdo turtą, kurio vertė sudaro apie du trečdalius ES metinio BVP. Jei draudimo bendrovių veikla sustotų, potencialiai galėtų sutrikti finansų sektoriaus veikimas, ir tai turėtų neigiamos įtakos realiai ekonomikai ir vartotojų gerovei.

II

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) buvo įsteigta 2011 m., po to, kai buvo įvykdyta ES finansų sektoriaus priežiūros reforma po 2007–2008 m. finansų krizės. EIOPA veikia kaip nepriklausoma Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos patariamoji institucija.

III

Pagrindiniai EIOPA įsipareigojimai – remti finansų sistemos stabilumą, rinkų ir finansinių produktų skaidrumą ir apsaugoti draudėjus. Ji taip pat atlieka galimų rizikų ir silpnų vietų sektoriuje stebėjimą. Jos atsakomybės sritys priskiriamos keturioms plačioms kategorijoms: reglamentavimui, priežiūrai ir priežiūros konvergencijai, finansiniam stabilumui ir vartotojų apsaugai.

IV

Mes tikrinome, ar EIOPA svariai prisideda prie draudimo sektoriaus priežiūros ir finansinio stabilumo. Konkrečiai, mes analizavome EIOPA veiksmus priežiūros ir priežiūros konvergencijos srityse (bendradarbiavimą su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis (KNI), jų darbą, susijusį su vidaus modeliais ir tarpvalstybiniu verslu), 2016 m. draudimo testavimą nepalankiomis sąlygomis bei EIOPA išteklių pakankamumą ir valdyseną.

V

Auditas pirmiausia apėmė EIOPA priežiūros veiklą 2015–2017 m., taip pat 2016 m. atliktą testavimą nepalankiomis sąlygomis. Audito įrodymai buvo grindžiami vizitais į EIOPA ir dokumentuota peržiūra vietoje, taip pat susitikimais su atitinkamais Komisijos padaliniais, Europos sisteminės rizikos valdyba, KNI, akademinės bendruomenės ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais. Atliekant auditą, taip pat buvo atsižvelgiama į dviejų tyrimų rezultatus.

VI

Mūsų bendra išvada yra ta, kad EIOPA veiksmingai išnaudojo didelę įvairovę priemonių remdama priežiūros konvergenciją ir finansinį stabilumą. Tačiau vis dar yra reikšmingų iššūkių, kuriuos turi išspręsti pati EIOPA, nacionalinės priežiūros institucijos ir teisės aktų leidėjai, pavyzdžiui, Europos priežiūros institucijų (EPI) ir „Mokumas II“ peržiūrų kontekste.

VII

EIOPA veiksmai, skirti nuosekliai KNI vykdomai priežiūrai užtikrinti, buvo pagrįsti patikima analize ir jų vykdymo sritis iš esmės buvo išsami. Vykdydama savo veiklą EIOPA nustatė svarbių KNI veiklos trūkumų ir reguliariai stebi pokyčius. Tačiau EIOPA neturi sistemingos tvarkos, pagal kurią būtų toliau stebima, kaip įgyvendinamos rekomendacijos.

VIII

Nustatėme, kad galiojantis teisinis pagrindas, skirtas tarpvalstybinio verslo priežiūrai Europos Sąjungoje, turi sisteminių trūkumų ir sukuria situaciją, kai priežiūra priklauso veikiau nuo įmonės teisinės formos, o ne nuo jos pobūdžio. Dėl to sukuriamos klaidingos paskatos tiek priežiūros institucijoms, tiek draudikams, kurie kai kuriose valstybėse narėse gauna naudos dėl žemesnio priežiūros lygio. EIOPA stengėsi spręsti kylančias problemas, tačiau negalėjo įveikti sisteminių trūkumų ir pasiekti priežiūros konvergencijos.

IX

Draudimo bendrovės vidaus modelius taiko taip, kad rizikos vertinimą geriau pritaikytų savo verslui ir sudarytų palankesnes sąlygas savo kapitalo reikalavimams. Esama reikšmingų skirtumų, kaip griežtai KNI prižiūri vidaus modelius. EIOPA stengėsi pagerinti priežiūros konvergenciją šioje srityje. Tai nebuvo visapusiškai veiksminga dėl, be kita ko, naudojimosi informacija apribojimų, kuriuos nustatė KNI.

X

2016 m. EIOPA atliko testavimą nepalankiomis sąlygomis tam, kad įvertintų, kaip draudimo sektorius reaguotų į nepalankius rinkos pokyčius, ypač į ilgą labai mažų palūkanų normų laikotarpį ir turto kainų sukrėtimą. Paaiškėjo, kad daug bendrovių tokiomis aplinkybėmis būtų pažeidžiamos, nes jų mokumas būtų labai pablogėjęs. Testavimo nepalankiomis sąlygomis apimtis buvo tinkama ir scenarijuose buvo nustatytos pagrindinės sektoriaus rizikos. Tačiau mes nustatėme jų kalibravimo trūkumų. Visų pirma, EIOPA negalėjo pakankamai išsamiai pagrįsti vieno iš scenarijų stiprumo.

XI

Po tikslaus duomenų patvirtinimo EIOPA daugiausia tinkamai pristatė testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus. Dėl jos teisinių įgaliojimų bendrovės lygmeniu rezultatai nebuvo skelbiami. Po testavimo nepalankiomis sąlygomis pateiktos rekomendacijos kartais būdavo pernelyg bendro pobūdžio, nors EIOPA stengėsi toliau stebėti, kokiu mastu KNI jas įgyvendino.

XII

EIOPA visose savo veiklos srityse labai pasikliauna bendradarbiavimu su KNI, bet ne visada sulaukia visiško jų palaikymo. KNI pagrindinėje EIOPA valdymo institucijoje turi teisę priimti sprendimus, o tai reiškia, kad jos gali nuspręsti, kokiu mastu EIOPA gali imtis veiksmų jų pačių veiksmingumui peržiūrėti. EIOPA dar galutinai neperėjo nuo reglamentavimo prie priežiūros. Priežiūros klausimus EIOPA nagrinėja vos 20 darbuotojų ir dar septyni dirba su susijusiomis temomis, todėl EIOPA susiduria su rimtu iššūkiu, kai reikia atlikti daug sudėtingų užduočių, už kurias ji yra atsakinga.

XIII

Mes rekomenduojame, kad siekiant pagerinti EIOPA veiksmų efektyvumą ir veiksmingumą, EIOPA turėtų:

1. skirti daugiau dėmesio priežiūros priemonėms ir sistemingai vykdyti jų tolesnį stebėjimą;
2. bendradarbiauti su Komisija ir bendrai veikiančiomis teisėkūros institucijomis, siekdama pašalinti tarpvalstybinių bendrovių priežiūros sisteminius trūkumus;
3. bendradarbiauti su Komisija ir bendrai veikiančiomis teisėkūros institucijomis, siekdama pašalinti prieigai prie informacijos apie vidaus modelius taikomus apribojimus ir teikti KNI daugiau pagalbos, susijusios su jų priežiūra;
4. toliau gerinti testavimo nepalankiomis sąlygomis scenarijų patikimumą;
5. po testavimo nepalankiomis sąlygomis pateikti konkretesnes ir atitinkamas rekomendacijas KNI;
6. skatinti, kad testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai būtų skelbiami bendrovės lygmeniu;
7. užtikrinti, kad testavimo nepalankiomis sąlygomis metodika būtų skaidresnė, ir
8. sustiprinti priežiūrai priskirtus žmogiškuosius išteklius.

Įvadas

Draudimo rinka Europos ekonomikoje

01

Draudimo sektoriaus turtas sudaro daugiau nei du trečdalius metinio ES BVP, jo rinkos skvarba įvairiose valstybėse narėse yra labai skirtinga (žr. 1 diagramą) ir jam tenka didelė finansų sektoriaus dalis. Prisiimdamas riziką ir mobilizuodamas santaupas, draudimo sektorius prisideda prie ekonominio augimo ir finansinio stabilumo. Atsižvelgiant į svarbų jų vaidmenį, draudimo bendrovių veiklos sustojimas galėtų sutrikdyti finansų paslaugų teikimą ir visą ekonomiką, o tai turėtų neigiamos įtakos vartotojams.

02

Viena pagrindinių problemų, su kuriomis dabar susiduria draudimo rinka, yra mažos palūkanų normos. Draudikai, ypač gyvybės draudimo srityje, kuris sudaro 65 % ES draudimo rinkos, susiduria su rimtomis problemomis, kai uždarbis turi pasiekti palūkanų normą, garantuojamą ankstesniais metais parduotiems produktams. Todėl gyvybės draudikų verslo modeliai šiuo metu patiria plataus masto pokyčius, kurių viena iš pasekmių – papildomos rizikos prisiėmimas. Be to, dėl skaitmeninių technologijų ir plačiau naudojamų didelių duomenų kiekių draudimo rinka smarkiai pakito (finansinės technologijos), taip sukuriant ne tik verslo galimybių, bet taip pat tam tikrų naujų sunkumų ir rizikų klientams.

03

Iš reglamentavimo perspektyvos, svarbiausias pasikeitimas draudikams buvo 2016 m. sausio mėn. pradėta taikyti sistema „Mokumas II“. „Mokumas II“ yra pirmasis suderintas ES teisinis pagrindas, susijęs su draudimo ir perdraudimo verslo pradėjimu ir vykdymu. Jis taip pat apima draudimo priežiūrą ir siekia užtikrinti vienodas teisingas sąlygas bendrojoje rinkoje. Jame apibrėžiama, kiek kapitalo turi turėti bendrovės, kad galėtų padengti savo riziką, taip pat rizikos valdymo, valdysenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai.

EIOPA – Europos finansų priežiūros sistemos dalis

04

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) buvo įsteigta 2011 m.¹, kaip ES finansų sektoriaus priežiūros reformų dalis po 2007–2008 m. finansų krizės. EIOPA veikia kaip nepriklausoma Komisijos, Parlamento ir Tarybos patariamoji institucija. Ji veikia draudimo bendrovių, perdraudimo bendrovių, tarpininkų ir institucijų, atsakingų už profesinių pensijų teikimą, srityse.

05

EIOPA priklauso Europos finansų priežiūros institucijų sistemai (EFPIS), kurią sudaro trys Europos priežiūros institucijos (EPI): viena skirta bankininkystės sektoriui (Europos bankininkystės institucija – EBI), kita – vertybinių popierių sektoriui (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – ESMA), o trečioji – draudimo ir profesinių pensijų sektoriui, taip pat Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). EPI įkūrimo pagrindas buvo siekis užtikrinti glaudesnį nacionalinių priežiūros institucijų (taip pat vadinamų kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis – KNI) bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp jų, sudaryti palankias sąlygas sprendimams, susijusiems su tarpvalstybinėmis problemomis, priimti ir nuosekliau taikyti ir aiškinti taisykles.

06

Pagrindiniai EIOPA įsipareigojimai– remti finansų sistemos stabilumą, rinkų ir finansinių produktų skaidrumą ir apsaugoti draudėjus, pensijų programų narius ir naudos gavėjus. EIOPA pavesta stebėti ir nustatyti tendencijas, galimas rizikas ir silpnąsias vietas, pasireiškiančias mikroprudenciniu lygmeniu tarpvalstybiniu mastu ir tarp sektorių. Tuo tikslu EIOPA prisiima atsakomybę, kuri priskiriama keturioms plačioms kategorijoms: reglamentavimui, priežiūrai ir priežiūros konvergencijai, finansiniam stabilumui ir vartotojų apsaugai. (žr.1 lentelę). Po to, kai buvo baigtas darbas su pagrindiniu draudimo sektoriaus teisiniu pagrindu ir atsirado būtinybė užtikrinti veiksmingą jo įgyvendinimą, EIOPA ketino sutelkti savo veiklos strateginį dėmesį nuo reglamentavimo į priežiūrą. Šio audito metu didžiausią dėmesį skiriame vartotojams svarbiausioms sritims – priežiūrai ir priežiūros konvergencijai, bei testavimui nepalankiomis sąlygomis, kuris priskiriamas finansinio stabilumo užtikrinimo tikslo sričiai.

1 lentelė

EIOPA įsipareigojimai

Atsakomybės sritis	EIOPA vaidmuo
Reglamentavimas	Techninių standartų, kuriuos vėliau patvirtina Komisija, parengimas ir bet kokių pakeitimų aptarimas. Komisijos konsultavimas tose srityse, kur jai suteikiami įgaliojimai priimti su ES veikla susijusius deleguotuosius aktus.
Priežiūra ir priežiūros konvergencija	KNI priežiūros veiksmų palengvinimas ir koordinavimas siekiant įtvirtinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką visoje EFPIS ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų ES teisės aktų taikymą.
Finansinis stabilumas ir krizių valdymas	Pateikiant duomenis ir ataskaitas, prisidėti prie ESRV makroprudencinės priežiūros veiklos. Atlikti draudimo ir pensijų sektoriaus testavimą nepalankiomis sąlygomis ir užtikrinti koordinuotą krizių prevenciją ir valdymą, taip pat palaikyti finansinį stabilumą per krizę.
Vartotojų apsauga ir finansinės naujovės	Rengiant reglamentus, stebint rinkos tendencijas, gerinant pasiekiamą informaciją ir pan., apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelės rizikos jiems perkant ir (arba) investuojant į finansinius produktus. Finansinių produktų, jei jie kelia grėsmę finansiniam stabilumui ES, uždraudimas, naujų finansinių naujovių ir (arba) produktų rinkoje analizė ir ataskaitų apie juos teikimas.

Šaltinis: EAR.

EPI reformų procesas

07

Atsižvelgdama į besikeičiantį problemų finansų rinkoje pobūdį, 2017 m. rugsėjo mėn., siekdama sustiprinti EFPIS, Komisija pasiūlė reformų paketą. Bendrasis tikslas buvo pagerinti trijų EPI įgaliojimus, valdyseną ir finansavimą, taip pat ESRV veikimą. Kai kurie Komisijos pasiūlymai, kaip antai sudaryti nepriklausomą Vykdomąją valdybą (kuri būtų atsakinga už sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju ir tam tikrus priežiūros reikalus), įtvirtinti EIOPA vaidmenį tvirtinant vidaus modelius ir stiprinti turimas priemones priežiūros konvergencijai skatinti, būtų tiesiogiai taikomi EIOPA.

08

Komisijos pasiūlymams dėl EIOPA teisinio pagrindo pakeitimų dabar bus taikomas standartinis teisėkūros procesas, įskaitant diskusijas Taryboje ir Parlamente. Tikimasi, kad iš dalies pakeisti teisės aktai bus priimti 2019 m. Mūsų auditu galima svariai prisidėti prie šių diskusijų.

Audito apimtis ir metodas

09

Atliekant auditą buvo nagrinėjama, ar EIOPA svariai prisideda prie Europos draudimo sektoriaus priežiūros ir finansinio stabilumo. Atliekant auditą dėmesys buvo skiriamas naujausiam EIOPA prioritetų perkėlimui nuo reglamentavimo prie priežiūros. Ypač sutelkėme dėmesį į šias sritis:

1. EIOPA veiksmus priežiūros ir priežiūros konvergencijos srityje; mūsų peržiūroje pateikta EIOPA naudotų priemonių imtis (I, II ir III dalys);
2. 2016 m. atliktą testavimą nepalankiomis sąlygomis (IV dalis) ir
3. horizontaliuosius aspektus, būtinus visų EIOPA veiksmų veiksmingumui užtikrinti (teisinių priemonių siekiant užtikrinti atitiktį ES teisės aktams, naudojimas, žmogiškųjų išteklių pakankamumas ir valdysenos struktūros tinkamumas; V dalis).

10

EIOPA veikla, susijusi su priežiūra ir priežiūros konvergencija, faktiškai apima tris plačias sritis: i) nacionalinių institucijų vykdomos priežiūros skatinimą, ii) tinkamos tarpvalstybinių subjektų priežiūros užtikrinimą, ir iii) vidaus modelius. Aiškumo sumetimais šias temas aptarėme trijose paskesnėse ataskaitos dalyse (I, II ir III), tačiau jomis bendrai prisidedame prie mūsų atlikto EIOPA veiklos priežiūros ir priežiūros konvergencijos srityse vertinimo. Finansinio stabilumo srityje didžiausią dėmesį skyrėme draudimo sektoriaus testavimui nepalankiomis sąlygomis, atsižvelgdami į jo svarbą nustatant būsimas rizikas rinkoje.

11

Ataskaitoje neaptariama KNI (kurios visoje savo veikloje glaudžiai bendradarbiauja su EIOPA) veikla. ESRV, kuri dalyvavo rengiant vieną iš testavimo nepalankiomis sąlygomis scenarijų, nebuvo audituojamas subjektas, nes EIOPA tebėra atsakinga už abu scenarijus ir jie yra jos nuosavybė. Kadangi audite daugiausia dėmesio buvo skiriama draudimo rinkai, jame neįtraukiama EIOPA veikla profesinių pensijų sektoriuje.

12

Auditas apėmė EIOPA priežiūros veiklą, vykdytą pirmiausia 2015–2017 m., ir 2016 m. testavimą nepalankiomis sąlygomis (įskaitant patirtį, įgytą iš ankstesnio, 2014 m. atlikto testavimo nepalankiomis sąlygomis). Atlikdami kiekvienos veiklos srities auditą, peržiūrai atrinkome tokius atvejus ir (arba) rinkmenas, kad būtų užtikrintas imties reprezentatyvumas EIOPA veiklos atžvilgiu ir joje atsispindėtų įvairios tipinės problemos.

13

Pagrindinė audito veikla apėmė vizitus į EIOPA ir dokumentų peržiūras vietoje. Taip pat surinkome įrodymų informaciniuose susirinkimuose ir vaizdo konferencijose su atitinkamais Komisijos padaliniais, ESRV, KNI, akademinės bendruomenės ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais (vartotojų ir verslo asociacijomis). Dviejų tyrimų rezultatai toliau buvo pateikti auditui:

1. pirmasis buvo išsiųstas visoms KNI ES valstybėse narėse ir buvo susijęs su bendradarbiavimu su EIOPA apskritai (priežiūra ir testavimas nepalankiomis sąlygomis). Atsakė 24 iš 28 KNI;
2. antrasis buvo išsiųstas tam tikroms į imtį įtrauktoms draudimo bendrovėms ir buvo susijęs su testavimu nepalankiomis sąlygomis. Atsakė 35 iš 66 bendrovių.

Pastabos

I dalis. EIOPA veiksmai siekiant užtikrinti nuoseklią KNI priežiūrą yra patikimi, tačiau nėra sistemingo tolesnei priežiūrai skirto metodo

14

Vykdydama savo tikslus prisidėti prie geresnės ir nuoseklesnės priežiūros ES valstybėse narėse, EIOPA vykdo veiklą keliose veiklos srityse, siekdama palengvinti ir koordinuoti nacionalinių priežiūros institucijų (KNI) darbą. Tokiu būdu EIOPA planuoja pasiekti europinės priežiūros kultūrą, t. y. bendrą suvokimą apie tai, kaip priežiūros institucijos galvoja, elgiasi ir dirba savo bendruomenėje. Tai reiškia, kad visoje Europoje draudimo bendrovėms sudaromos vienodos sąlygos ir užtikrinamas panašus vartotojų pasitikėjimo, kad jų draudimo bendrovės laikosi reglamentavimo reikalavimų, lygis.

15

Kalbant apie KNI veiklos koordinavimą, mūsų audite buvo nagrinėjamos trys pagrindinės priežiūros konvergencijos tikslo priemonės: struktūrinis dialogas su KNI (kur pagrindinis elementas buvo patikrinimai vietoje ir (arba) atliekant vizitus į šalis), priežiūros vadovas ir tarpusavio vertinimai (žr. 2 diagramą). EIOPA koordinavo vadovą ir tarpusavio vertinimus, nors veikla buvo atlikta labai glaudžiai bendradarbiaujant su KNI. KNI deleguotieji vertintojai pateikia didžiąją dalį turinio ir tarpusavio vertinimų. Be audituotų priemonių, EIOPA pritaikė keletą kitų priemonių² – tiek tiesiogiai išdėstytų steigimo reglamente, tiek savo iniciatyva.

EIOPA nustatė didelių priežiūros kokybės trūkumų

16

Vykdydama struktūrinį dialogą su KNI, EIOPA nustatė keletą trūkumų esminiais draudimo priežiūros aspektais (žr. 3 diagramą). Tarpusavio vertinimais taip pat parodytos svarbios sritys, kuriose KNI turėtų gerinti savo taikomą priežiūros praktiką (žr. I priedą). EIOPA vertinimai rodo, kad KNI požiūriai į priežiūrą dažnai skyrėsi tuo, kokiu mastu jie yra skvarbūs, grindžiami rizika ir orientuoti į ateitį. Tai reiškia, kad tam tikra praktika, kurią taiko draudimo bendrovė (pavyzdžiui, rizikos valdymo srityje), gali būti priimtina vienoje valstybėje narėje, tačiau kelti abejonių kitoje. Dalyvaudamos struktūrinio dialogo procese, KNI pateikė atsakymus į EIOPA vertinimų rezultatus. Tačiau EIOPA sistemingai neanalizavo atsakymų ir nepateikė KNI išsamios grįžtamosios informacijos.

EIOPA rekomendacijos susijusios su nustatytais trūkumais, bet nesiimama tolesnių veiksmų

17

Atsižvelgdama į nustatytus trūkumus, EIOPA konkrečioms KNI rekomendavo imtis veiksmų. Dalyvaudama struktūriniame dialoge, EIOPA pateikė daugiau nei 30 rekomendacijų kiekvienai į mūsų imtį įtrauktai KNI nenustatydama jokių prioritetų. Po tarpusavio vertinimų rekomendacijų skaičius buvo gerokai mažesnis. Nors rekomendacijos buvo aiškios, kartais jos buvo bendro pobūdžio ir nepritaikytos konkrečioms KNI situacijoms.

18

EIOPA nepasirengė toliau sistemingai stebėti rekomenduojamų veiksmų, susijusių su struktūriniu dialogu ir tarpusavio vertinimu, įgyvendinimo. Todėl EIOPA neturi galimybės apžvelgti, ar KNI sutiko su jos rekomendacijomis. Vis dėlto ji pasistengė atlikti tolesnę tam tikrų klausimų priežiūrą ad hoc (pavyzdžiui, per paskesnius vizitus į KNI ar remdamasi neformaliais kontaktais, taip pat buvo atlikta vieno konkretaus tarpusavio vertinimo peržiūra) ir galėjo pateikti įrodymų apie tam tikrus KNI praktikos ir valdysenos patobulinimus (žr. 1 langelį).

Atliktas pagrindinis darbas buvo daugiausia nuodugnus ir išsamus, tačiau procesai užėmė daug laiko

19

Nepaisant nagrinėjamos srities sudėtingumo, EIOPA veiklos priežiūros ir priežiūros konvergencijos srityje struktūra ir aiškumas iš esmės buvo geri ir grindžiami patikima analize ir metodika. EIOPA darbuotojai, surinkdami daug įvairių dokumentų ir informacijos, įskaitant klausimyną, kurį turėjo užpildyti atskiros KNI, pasirengė vizitams į atskiras šalis. Taip buvo sudaryta galimybė pritaikyti vizitų aprėptį, atsižvelgiant į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria atskiros KNI. Tarpusavio vertinimai buvo grindžiami išsamia metodika, kuria nurodomi visi veiksmai, kurių turi laikytis vertintojas. Tačiau dalyviams pateiktose rekomendacijose kartais trūko struktūrinio požiūrio ir su projektu susijusių tikslių detalių.

20

Konkrečios temos, kurias apėmė EIOPA priežiūros veikla, buvo plačios ir aktualios. Taikomomis priemonėmis buvo užtikrinamas visapusiškas požiūris, tačiau kartais tai reiškė, kad svarbiausiems klausimams nebuvo teikiamas pakankamas pirmumas. Dėl vadovo apimties sprendimą priėmė valdymo komitetas ir jame buvo nagrinėjamos visos svarbios didžiosios sritys, tačiau kai kurios KNI nustatė ir kelis trūkumus (žr. 4 diagramą). Jie buvo susiję su svarbiais priežiūros aspektais, nes realiai konvergencijai įvykdyti reikalingi ne tik bendrieji principai, bet taip pat suderintas požiūris techniniu lygmeniu.

21

EIOPA, rinkdama geriausios praktikos pavyzdžius ir savo patarimus taikydama elgesio priežiūros srityje struktūrinio dialogo su KNI ir tarpusavio vertinimų metu, nepasinaudojo galimybe pasiekti didesnės sąveikos, nes didžiausią dėmesį skyrė tik prudencinei priežiūrai³. Tačiau pažymime, kad EIOPA turi specialiųjų priemonių elgesio priežiūros srityje.

22

EIOPA reguliariai tobulino priežiūros priemones, didžiąją jų dalį pritaikė iki 2014 m. Tačiau rengti priežiūros vadovą EIOPA baigė tik 2018 m. balandžio mėn., t. y. praėjus ketveriems metams po projekto pradžios (išskyrus paruošiamąjį etapą) ir per dvejus metus po „Mokumas II“, kurį turėtų remti, įgyvendinimo. Laikotarpis tarpusavio vertinimams pabaigti tęsėsi nuo 14,5 mėnesių iki dvejų metų – tai ilgas laikotarpis, tačiau jį lėmė temų sudėtingumas. Vis dėl to KNI manė, kad tokia laiko trukmė kelia problemų, nes jos turėjo užtikrinti, kad vertinimuose dalyvavę darbuotojai prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus.

II dalis. Tebėra esamos tarpvalstybinių bendrovių priežiūros sistemos sisteminių trūkumų, tačiau EIOPA stengėsi apsaugoti draudėjus

23

ES tarpvalstybinių draudimo grupių priežiūros struktūrą užtikrina priežiūros institucijų kolegijos. Kolegijos, užtikrindamos visų susijusių KNI keitimąsi informacija ir bendrą priežiūrą, turėtų užtikrinti tinkamą priežiūrą. Kolegijai vadovauja priimančioji priežiūros institucija, kuri vykdo draudimo grupės būstinės priežiūrą. Kitos KNI yra priimančiosios šalies priežiūros institucijos. Dabar ES yra įsteigtos 88 kolegijos.

24

EIOPA yra visų kolegijų narė. Jos užduotis – užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų taikomi nuosekliai, o kolegijos veiktų sistemingai. Be to, EIOPA taip pat turėtų sudaryti palankias sąlygas bendrai priežiūros kultūrai ir užkirsti kelią reguliuojamajam arbitražui⁴. J. de Larosière’o ataskaitoje⁵ šie tikslai nustatyti kaip labai svarbūs bendrajai rinkai.

Dėl kolegijų sistemos struktūros sukuriamos neteisingos paskatos draudikams ir priežiūros institucijoms

25

Nors anksčiau draudimo paslaugas daugiausia teikdavo atitinkamoje šalyje įsteigtos patronuojamosios įmonės, daugelis draudikų pradėjo teikti daugiau tarpvalstybinių paslaugų per savo filialus arba tiesiogiai (remdamiesi įsisteigimo laisve arba atitinkamai paslaugų laisve, kaip numatyta pagal bendrąją rinką). 2016 m. 750 draudikų neįsteigę vietos patronuojamosios įmonės kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse narėse vystė 59 milijardų eurų vertės verslą (žr. 5 diagramą). Nors verslas tarpvalstybiniu mastu padeda draudikams sumažinti administracinę ir reglamentavimo naštą, dėl dabartinės sistemos sukuriamos neteisingos paskatos draudikams ir priežiūros institucijoms.

26

Pagal dabartinę kolegijų sistemą priežiūra priklauso veikiau nuo grupės teisinės struktūros nei nuo verslo pobūdžio. Vadinasi, labai mažai draudimo įmonei, turinčiai patronuojamąją įmonę kitoje valstybėje narėje, turėtų būti įsteigta kolegija, nors tokia kolegijos vykdoma ištekliams imli priežiūra nebūtų būtina. Priešingai, didelių tarptautinių draudimo grupių, kurios teikia tarpvalstybines paslaugas be patronuojamųjų įmonių, priežiūrai kolegijų nėra, net jeigu tai būtų būtina siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir finansinį stabilumą (žr. 6 diagramą).

27

Dėl to susidaro situacija, kai KNI turi prižiūrėti įmonę kitose valstybėse narėse be būtinybės prisiimti atsakomybę už prastą priežiūrą, nes tai nedaro poveikio šalies rinkai. Dažnai jos neturi pakankamų žinių apie nacionalines ypatybes ir įstatymus. Be to, valstybės narės, kuriose paslauga yra teikiama, privalo visapusiškai pasikliauti draudiko buveinės šalies priežiūros institucijos priežiūra nedarydamos įtakos priežiūros procesui. Ši sistema nebuvo pritaikyta vykdyti visos Europos rinkos priežiūrą veiksmingai ir vadovaujantis ES piliečių interesais. Kelios KNI patvirtino, kad dabartinė tarpvalstybinio verslo ir bendradarbiavimo priežiūra yra nepatenkinama (žr. 2 langelį).

28

Nustatėme, kad dalis problemų buvo priskiriama sistemingai neteisingoms paskatoms. Pavyzdžiui, keletas KNI nustatė savo priežiūros prioritetus, grindžiamus tokiais veiksniais kaip „poveikis nacionaliniam finansiniam stabilumui“. Todėl toms draudimo bendrovėms, kurių didelę verslo dalį sudaro tarpvalstybinė veikla, nustatytas mažas priežiūros prioritetas. Tai reiškia, kad draudimo bendrovės turėjo visas paskatas naudotis reguliuojamuoju arbitražu persikeldamos į tas valstybes nares, kuriose toks metodas priimtas, ir tada susitelkti į tarpvalstybines paslaugas (žr. 3 langelį).

29

Be to, nustatėme, kad jei draudiko vykdoma veikla vykdoma nesėkmingai, tai, kaip ji vykdoma, turi tiesioginės įtakos vartotojų apsaugai. Europos draudimo kompensavimo sistema dabar yra susiskaidžiusi, todėl susidaro situacija, kai vartotojai pirkdami tarpvalstybines draudimo paslaugas, nėra informuojami apie savo apsaugos lygį (žr.4 langelį). Vartotojai gali nežinoti, kad perka draudimo produktą iš patronuojamosios įmonės, filialo ar bendrovės, kuri fiziškai jų valstybėje narėje nėra įsikūrusi.

EIOPA reaguoja rengdama ad hoc vartotojų apsaugos priemones, bet priežiūros konvergencija tebėra probleminė sritis

30

Atsižvelgdama į riziką ir sunkumus, kurie kyla dėl dabartinės tarpvalstybinio draudimo verslo priežiūros sistemos, EIOPA, įsteigdama bendradarbiavimo platformas, stengėsi apsaugoti vartotojus. EIOPA platformas įsteigė pagal savo įgaliojimą skatinti veiksmingą KNI keitimąsi informacija ir užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią priežiūrą. Nuo 2016 m., EIOPA įsteigė 13 bendradarbiavimo platformų, tiek savo pačios iniciatyva, tiek atsižvelgdama į KNI prašymus. Jos veikia panašiai kaip kolegijos.

31

Nustatėme, kad pasinaudojant EIOPA platformomis, buvo pateikiamas naudingas ad hoc sprendimas, kaip kovoti su dėl tarpvalstybinių paslaugų kylančiomis problemomis. Keletu atvejų EIOPA padėjo sudaryti palankesnes sąlygas tarp KNI ir sėkmingai pasiekti sprendimų. Pavyzdžiui, EIOPA paprašė buveinės šalies priežiūros institucijos atsakyti į keletą klausimų dėl draudikų, kuriems buvo būdingi tipiniai rizikos rodikliai (žr. 7 diagramą). Taip buvo užtikrinama, kad draudiko situacija bus įvertinta.

32

Dėl platformų tuomet susidarė tarpusavio spaudimas buveinės šalies priežiūros institucijai, turint omenyje tai, kad priklausomai nuo turimos informacijos ji buvo įsipareigojusi imtis deramų priežiūros veiksmų. Šia priemone buvo užtikrinama vartotojų apsauga. Vis dėlto nesant tvirtų teisinių įgaliojimų tarpvalstybinių paslaugų srityje, EIOPA turėjo pasikliauti KNI faktiniu noru bendradarbiauti.

Nepaisant riboto bendradarbiavimo su KNI, EIOPA atliko svarbų vaidmenį keliose tarpvalstybinių grupių kolegijose

33

EIOPA atsakinga už tai, kad kolegijų veikla būtų suderinta. Nustatėme, kad savo dalyvavimo ir indėlio į kolegijas prioritetus EIOPA nustatė vadovaudamasi išsamiais ir gerai nustatytais kriterijais. Nustatant prioritetus buvo atsižvelgta į įvairius veiksnius, įskaitant draudimo grupės dydį ir riziką, dalyvaujančiųjų KNI dydį ir patirtį bei bendros rizikos vertinimo rezultatus. Po to, kai 2016 m. buvo įdiegta sistema „Mokumas II“, EIOPA dalyvavo 100 kolegijų susitikimų. Tačiau ji niekada nedalyvavo kitose 23 kolegijose (žr. 8 diagramą). Rezultatą taip pat galima paaiškinti menkais ištekliais (žr. 86 dalį).

34

Be to EIOPA buvo labai nevienodai įsitraukusi į kolegijas, kuriose dalyvavo. Pavyzdžiui, ji davė didelės papildomos naudos kai kurioms kolegijoms prisidėdama išsamiomis diskusijomis ir grįžtamosios informacijos ataskaitomis. Atsižvelgdama į savo prioritetus, EIOPA kai kurioms kitoms kolegijoms nesuteikė palyginamos pridėtinės vertės, nes apsiribojo administracine ir horizontalia parama.

35

Siekdama paremti kolegijas ir didinti priežiūros konvergenciją, EIOPA paprašė KNI pateikti draudikų jų rizikos ir mokumo įsivertinimo (RMĮ) ataskaitas. RMĮ ataskaita – elementarioji draudimo priežiūros priemonė, ja apibrėžiama draudiko norima prisiimti rizika, analizuojamas turimas rizikos kapitalas ir nusprendžiama, kaip jis bus paskirstomas. Todėl tai pagrindinė į ateitį orientuota priemonė, kuri turėtų būti taikoma iniciatyvios priežiūros reikmėms. Nustatėm, kad nors EIOPA stengėsi gauti RMĮ ataskaitų, ji ne visada jų gaudavo. Kai kurios RMĮ ataskaitos buvo pateiktos tik po ilgai trunkančio, biurokratinio proceso, kuriam reikėjo teisinio pagrindimo ir aukšto lygio įsikišimo. Dėl riboto ir veiklą sunkinančio RMĮ ataskaitų teikimo buvo apribotos EIOPA priemonės, skirtos priežiūros konvergencijai remti, ir daromas neigiamas poveikis veiksmingam jos išteklių panaudojimui.

36

Savo kolegijos darbo metu EIOPA kolegijose ir draudimo grupėse nustatė daug problemų, kaip antai:

1. kai kurios KNI nesidalijo su kitais tos pačios kolegijos nariais svarbiais dokumentais, kaip antai RMĮ ataskaita. EIOPA padėjo tiems nariams gauti naudingų dokumentų, tačiau ne visada sėkmingai. Tai, kad kolegijų nariams nebuvo teikiama svarbi informacijas, parodė, kad tarp KNI nėra pasitikėjimo, o tai trukdo veiksmingai grupių priežiūrai.
2. Nustatyta reikšmingų draudimo grupių vertinimo klaidų ir didelių rizikos valdymo trūkumų, ir pateikta rekomendacijų, kad juos šalinti turėtų KNI. Nors EIOPA dėjo pastangas remti kolegijas ir sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai priežiūrai, ji nevisapusiškai atsižvelgė į nustatytas problemas.

III dalis. Nepaisant pirmųjų EIOPA atliktų veiksmų, vidaus modelių priežiūrai trūksta konvergencijos

37

Remiantis sistema „Mokumas II“, kuria siekiama apsaugoti vartotojus ir užtikrinti finansinį stabilumą, draudikai Europoje privalo apskaičiuoti savo individualias rizikas. Šioms rizikoms padengti draudikai turi turėti pakankamą rizikos padengimo kapitalą (žr. 9 diagramą), kad užtikrintų, jog gali kompensuoti reikalavimus išmokėti draudimo išmoką. Savo kapitalo reikalavimus draudikai gali apskaičiuoti taikydami standartinę formulę arba panaudodami vadinamąjį vidaus modelį. Nors standartinė formulė yra standartinė draudikų pasirinkimo galimybė, jie turi gauti leidimą naudoti bet kurį vidaus modelį, kurį jie norėtų naudoti. KNI privalo patvirtinti tik tuos vidaus modelius, kurie atitinka keletą teisiškai nustatytų reikalavimų ir todėl tinkami deramai apskaičiuoti riziką. Nors dėl rizikos pervertinimo išmokos gali tapti nekonkurencingos, dėl nepakankamo įvertinimo gali būti pakenkta draudėjų apsaugai ir finansiniam stabilumui.

38

Vidaus modeliai labai sudėtingi, o draudikams, kai reikia apskaičiuoti jų rizikas, šiais modeliais suteikiama daug teisių veikti savo nuožiūra. Tai apima ekspertų sprendimus ir pasitikėjimą vidaus istoriniais duomenimis. Todėl tam, kad būtų vykdoma vidaus modelių priežiūra, būtina užtikrinti daug KNI išteklių ir ekspertinių žinių. Atsižvelgiant į vidaus modelių poveikį draudėjų apsaugai ir finansiniam stabilumui, taip pat į sunkumus, kuriuos jie sukelia priežiūros institucijoms, vidaus modeliai yra labai svarbi sritis, kurioje EIOPA privalo sudaryti palankesnes priežiūros konvergencijos sąlygas visose valstybėse narėse. Nenuosekli priežiūra, dėl kurios atsiranda reglamentuojamasis arbitražas ir todėl iškraipoma sąžininga konkurencija, gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.

Konvergencija vidaus modelių srityje tebėra labai ribota

39

Viena iš pagrindinių EIOPA užduočių – užtikrinti, kad draudikai ir priežiūros institucijos nuosekliai taikytų taisykles visoje ES, įskaitant vidaus modelius. Tam, kad to pasiektų, EIOPA lankėsi kolegijų posėdžiuose, kuriuose buvo aptariami vidaus modeliai, lankė KNI, kad įvertintų vidaus modelių priežiūrą, ir veikė kaip tarpininkė tarp KNI. Nepaisant EIOPA pastangų, nustatėme keletą problemų, kuriomis pagrindžiamas žemas priežiūros konvergencijos šioje srityje lygis.

40

Vidaus modeliams patvirtinti ir priežiūrai užtikrinti reikia itin daug išteklių⁶. Tam, kad ES būtų užtikrinama panaši priežiūra, svarbu, kad KNI turėtų pakankamai išteklių tokiai sudėtingai užduočiai atlikti. Tačiau KNI pareiškė, kad jos darbuotojai, atliekantys vidaus modelių priežiūrą, yra labai skirtingų lygių, o EIOPA per savo vizitus tai patvirtino. EIOPA nustatė, kad keletui KNI nepakako išteklių ir ekspertinių žinių vidaus modeliams tinkamai prižiūrėti, ir taip pabrėžiama EIOPA veiklos šioje srityje svarba.

41

EIOPA nustatė, kad priežiūros kultūra ir bendrųjų taisyklių taikymas ES vis dar labai skiriasi. KNI tvirtinant vidaus modelius, labai skyrėsi jų patvirtinimo griežtumo lygis. Pavyzdžiui, keletas KNI draudimo bendrovių aiškiai neinformavo apie nepriimtiną modeliavimo praktiką. Kitais atvejais KNI taikė labai griežtus patvirtinimo reikalavimus. Nustatėme, kad kai kurios priežiūros institucijos, taikydamos mažesnio kapitalo reikalavimus, bandė apsaugoti vietos draudikus, o kitos reikalauja didesnės priežiūros ir taiko didesnio kapitalo reikalavimus.

42

Kitu atveju tam, kad apimtų visą grupę, vidaus modelio priežiūra turėjo būti perkelta iš vienos KNI (šalis A) į kitą (šalis B). Tačiau šalies B priežiūros institucija pareikalavo draudimo bendrovės smarkiai pagerinti savo vidaus modelį, prieš patvirtinant, kad jis tinkamas taikyti jų rinkoje. Tačiau vidaus modelį jau buvo patvirtinusi priežiūros institucija, ir jis taikytas šalyje A. Šiuo atveju iliustruojami skirtingi vidaus modelių patvirtinimo standartai ir metodai. EIOPA bandė tarpininkauti tarp dviejų priežiūros institucijų, tačiau susitarimo nebuvo galima pasiekti. Galiausiai vidaus modelis veikė tik šalyje A.

EIOPA, taikydama nuoseklumo projektus, stengėsi stiprinti konvergenciją

43

Tam, kad galėtų imtis tolesnių veiksmų dėl pasikartojančių rizikų ir priežiūros metodų neatitikimų, EIOPA, siekdama spręsti su penkiomis pagrindinėmis sritimis susijusias problemas, parengė nuoseklumo projektus (žr. 2 lentelę). Kadangi dėl visų šių sričių draudikų rizika galėjo būti įvertinta nepakankamai, manome, kad EIOPA tinkamai apibrėžė nuoseklumo projektų taikymo sritį.

2 lentelė

Nustatyti pagrindiniai neatitikimai ir tolesni veiksmai

Nustatyti skirtingi metodai tarp KNI dėl…	EIOPA vykdo tolesnius veiksmus šiomis priemonėmis…
kintamumo koregavimo modeliavimo*	nuoseklumo projektas
valstybės rizikos valdymo	nuoseklumo projektas
rizikų subendrinimo	dar nesiimta tolesnių veiksmų
ekspertų vertinimų	dar nesiimta tolesnių veiksmų
modelio pakeitimų	vizitai į KNI

Šaltinis: EAR.

44

Vykdydama nuoseklumo projektus, EIOPA patvirtino, kad KNI taiko iš esmės skirtingus priežiūros metodus, skirtus patvirtinti tam tikrus draudimo bendrovių vidiniuose modeliuose taikomus metodus. Skirtingi metodai turėjo reikšmingą poveikį visai rizikai, kurią apskaičiavo draudikas, bet EIOPA negalėjo jos apskaičiuoti. Apskritai EIOPA neturi duomenų apie poveikį vidaus metodams, palyginti su standartine formule, nors tai būtų būtina, siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą.

45

EIOPA pateikė išsamias ataskaitas dėl nustatytų problemų. Nors siekdama užtikrinti nuoseklumą naudojosi šiomis priemonėmis (pavyzdžiui, nuomonėmis), EIOPA ne visada pavyko pasiekti šį tikslą. Pavyzdžiui, EIOPA vis dar leidžia taikyti skirtingus kintamumo koregavimo modeliavimo metodus. Tačiau ji reikalavo KNI užtikrinti, kad dėl jokio metodo nebus taikomi mažesnio kapitalo reikalavimai.

46

EIOPA taip pat įvykdė specialų nuoseklumo projektą, susijusį su rinkos rizikos modeliavimu. Tai viena iš daugelio rizikų, vertintų taikant vidaus modelius. EIOPA paprašė draudikų pritaikyti jų vidaus modelius rizikai, susijusiai su aktualiu virtualiu portfeliu, kaip apibrėžia EIOPA, apskaičiuoti. Remiantis rezultatais, buvo galima pirmą kartą tiesiogiai palyginti skirtingus vidaus modelius. Projektu atskleista keletą esminių ES taikomų vidaus modelių trūkumų. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti numatomą riziką, taikytos abejotinos numatomos palūkanų normos. Be to, didžiulį apskaičiuotos rizikos skirtumą, taikant skirtingus vidaus modelius tam pačiam turtui, EIOPA laiko nepriimtinu.

47

Nustatėme, kad EIOPA projektais KNI buvo suteikta svarbios informacijos apie prižiūrimus vidaus modelius ir prisidėta prie konvergencijos gerinimo. Vis dėlto projektai parodė, kad vidaus modeliai draudimo sektoriuje kelia didelę riziką, o žinių apie vidaus modelių poveikį nepakanka.

EIOPA neturi pakankamos prieigos prie duomenų apie vidaus modelius, kad galėtų vykdyti priežiūrą

48

Nuo 2018 m. birželio mėn. EEE 17 skirtingų KNI patvirtino 212 vidaus modelių (žr. 10 diagramą). Atsižvelgdama į tai, kad trūksta išteklių, EIOPA nusprendė nustatyti prioritetus ir daugiausia dėmesio skirti penkioms didžiausioms draudimo grupėms su vidaus modeliu. Šios grupės bendrai sudarė 47 % viso turto, kurį apima EEE vidaus modeliai. 2015 m. EIOPA pradėjo reikalauti iš atitinkamų KNI išsamios informacijos apie šiuos modelius.

49

Atsižvelgdama į NKA nenorą teikti informaciją, EIOPA ėmėsi iniciatyvos aktyviai bendradarbiauti keičiantis informacija jau daugiau nei trejus metus. Visų pirma, EIOPA pateikė rašytinį teisinį pagrindimą, dėl kokių priežasčių jai būtina informacija, kad galėtų atlikti savo užduotis. Mūsų apklausa rodo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko KNI atsisako teikti informaciją, buvo skirtingi aiškinimai dėl EIOPA įgaliojimų vidaus modelių srityje. Kaip aiškiai nurodyta apklausoje, mažiausiai dvi KNI mano, kad EIOPA šiuo metu viršija savo įgaliojimus. Priešingai, keletas KNI norėtų, kad EIOPA atliktų daug daugiau darbo, susijusio su vidaus modeliais, ir mano, kad šioje svarbioje srityje ji nepakankamai vykdo savo įgaliojimus.

50

Nepaisant iniciatyvaus požiūrio, EIOPA negavo pakankamai informacijos apie bet kurį iš penkių didžiausių vidaus modelių, pagal kuriuos buvo nustačiusi savo veiklos prioritetus. Todėl EIOPA neturėjo galimybės visapusiškai suprasti modelių ir negalėjo atlikti numatytų vertinimų. Tai, kad EIOPA neturėjo pakankamos prieigos prie informacijos, labai trukdė EIOPA atlikti savo užduotis. Kita vertus, 2016 m. viena KNI pateikė EIOPA visą informaciją apie didžiulei draudimo grupei skirtą vidaus modelį. Nors tai būtų buvusi galimybė įvertinti pirmąjį vidaus modelį, EIOPA nusprendė neteikti paramos KNI, aiškindama, kad konkretus atvejis nebuvo tarp jos prioritetų. Taigi, EIOPA vis dar nėra išsamiai įvertinusi nė vieno vidaus modelio.

IV dalis. EIOPA patikimai atliko 2016 m. draudimo rinkos testavimą nepalankiomis sąlygomis, tačiau mes nustatėme trūkumų, susijusių su jo koncepcija ir rekomendacijomis

51

Pagal steigimo reglamentą, EIOPA yra atsakinga už reguliariai Sąjungos mastu atliekamus testus nepalankiomis sąlygomis, siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams. Atliekant EIOPA draudimo rinkos testavimą nepalankiomis sąlygomis siekiama užtikrinti finansinį stabilumą ir draudėjų apsaugą, jie rengiami du kartus per metus (apsikeičiant su pensijų fondų testavimu nepalankiomis sąlygomis). EIOPA testavimas nepalankiomis sąlygomis nėra atskiriems dalyviams skirta užduotis, kurią atlikti pavyksta arba ne, o atsižvelgiant į testavimo rezultatus nėra vykdomi jokie konkretūs reglamentavimo veiksmai. Didžiausią dėmesį teikėme 2016 m. testavimui nepalankiomis sąlygomis, kuriuo buvo vertinamas gyvybės draudimo ir kito ilgalaikio verslo srityje veikusių draudimo bendrovių pažeidžiamumas. Pagal pradinį tvarkaraštį EIOPA ėmėsi veiklos 2016 m. gegužės mėn., o 2016 m. gruodžio mėn. paskelbė bendrus rezultatus, įskaitant KNI skirtas rekomendacijas.

Testavimo nepalankiomis sąlygomis apimtis ir nustatytos rizikos buvo tinkamos, tačiau taikyti scenarijai turėjo trūkumų, susijusių su kalibravimu ir pagrindimu

52

Į 2016 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis imtį buvo įtrauktos 236 atskiros bendrovės iš 30 šalių⁷, vykdančios tiek tradicinio gyvybės draudimo, tiek sudėtinio (gyvybės ir ne gyvybės) draudimo veiklą. KNI atrinko bendroves pagal kriterijus, kuriuos techninėse specifikacijose pateikė EIOPA. Reprezentatyvioje imtyje buvo pateikti kiekvienos nacionalinės rinkos duomenys ir ji sudarė ne mažiau nei 75 % atitinkamos veiklos, atsižvelgiant į testavimo nepalankiomis sąlygomis prielaidas. 2016 m. testavimas nepalankiomis sąlygomis buvo atliekamas juridinių subjektų (atskirų bendrovių) lygmeniu, taigi, į jį nebuvo įtraukta galimų diversifikavimo ir perdraudimo naudos aspektų, atsirandančių iš grupių lygmens.

53

2016 m. atliekant testavimą nepalankiomis sąlygomis, EIOPA nustatė, kad nuolatos mažos berizikės palūkanų normos ir kintamumas akcijų rinkose buvo pagrindinės problemos draudimo sektoriaus perspektyvumui. Kaip patvirtinta atlikus mūsų apklausą (žr. 11 diagramą), tai atitiko reguliarius EIOPA, ESRV ir draudimo bendrovių rizikos vertinimus. Tai, kad dėmesys buvo sutelktas į testavimo nepalankiomis sąlygomis rizikas, reiškė, kad nebuvo išnagrinėti kiti draudimui būdingi veiksniai (pavyzdžiui, Ilgaamžiškumas, pandemijos ar gaivalinės nelaimės), tačiau tai galima pateisinti, nes tai buvo pirmieji „Mokumas II“ įgyvendinimo metai ir todėl draudimo bendrovės susidūrė su sunkumais.

54

Atsižvelgiant į tai, kad daugiausia dėmesio skiriama rinkos rizikai, ilgalaikio draudimo verslo pasirinkimas buvo tinkamas. Mažo pajamingumo aplinka turi ypač reikšmingos įtakos gyvybės draudimo verslo sektoriui, nes jam paprastai būdingi ilgalaikiai įsipareigojimai draudėjams ir sunkiai uždirbamos anksčiau garantuotos palūkanų normos. Atsižvelgiant į reikšmingą draudikų, kaip institucinių investuotojų, vaidmenį, turint omenyje jų poveikį visos finansų rinkos stabilumui, pasirinkimas naudoti rinkos sukrėtimą buvo tinkamas.

55

Į 2016 m. testavimą nepalankiomis sąlygomis buvo įtraukti du scenarijai, būtent „Mažas pajamingumas“ ir „Dvigubas smūgis“, kuriuose buvo tiksliai perteiktos rizikos, kurias EIOPA nustatė kaip pagrindines rizikas draudimo sektoriui (žr. II priedą, pagrindiniai parametrai ir prielaidos). Siekdama parengti mažo pajamingumo scenarijų, EIOPA naudojo savo pajėgumus ir padarė konkrečias savarankiškas prielaidas, o „Dvigubo smūgio“ scenarijus buvo parengtas bendradarbiaujant su ESRV, kuris finansinius sukrėtimus sukėlė finansinių sukrėtimų simuliavimo priemone, duomenyse užfiksuojant istorinę priklausomybę.

Mažo pajamingumo scenarijus

56

Šio scenarijaus pradžios taškas buvo mažo pajamingumo berizikė kreivė skirtingiems terminams (iki 20 metų euro atveju), kurią EIOPA išvedė pasinaudodama mažiausiomis normomis, faktiškai nustatytomis rinkoje per dvejų metų laikotarpį. Mes vertiname, kad tokio įvykio tikimybė yra bent 3 % arba daug didesnė už įprastą 1 % ribą⁸. Todėl tikimybė yra per didelė, kad vien šį elementą būtų galima laikyti pakankamai blogu. Antrasis scenarijaus elementas buvo papildomos nepalankiausios sąlygos, taikytos pajamingumo kreivei (poslinkis žemyn 15 bazinių punktų, BP). Be to, tam, kad apskaičiuotų draudikų įsipareigojimų vertę labai ilgu laikotarpiu, EIOPA naudojo vadinamąją galutinę ateities palūkanų normą, kurios nustatyta vertė buvo 2 %, siekiant perteikti nuolatinio mažo pajamingumo prielaidą. Šie du elementai (sumažėjimas 15 bazinių punktų ir galutinė ateities palūkanų norma) sumažina scenarijaus tikimybę, bet neįmanoma nustatyti, kokiu mastu. Tačiau vien šių dviejų elementų poveikis buvo ribotas, nes tuo metu jie buvo gana artimi rinkos situacijai⁹.

57

Nors dauguma tyrime dalyvavusių KNI laikė scenarijus gerai sukalibruotais, kai kurios jų buvo susirūpinusios dėl tų pačių pirmiau minėtų dalykų, susijusių su mažo pajamingumo scenarijaus sunkumu (žr. 12 diagramą). EIOPA nebandė, net vidaus analizės tikslais, kiekybiškai įvertinti pradinės (likvidžios) kreivės dalies tikimybės. Ji taip pat nepateikė jokio kito pakankamai išsamaus viso scenarijaus patikimumo pagrindimo.

58

Kitų valiutų, išskyrus eurą, nepalankiausių sąlygų lygis buvo nustatytas naudojant tariamą euro kreivės daugiklį. Tačiau EIOPA šio metodo netaikė visiškai tinkamai, nes neatsižvelgė į skirtingų valiutų palūkanų normų priklausomumą ataskaitiniu laikotarpiu.

Dvigubo smūgio scenarijus

59

Pagal „Dvigubo smūgio“ scenarijų buvo daroma prielaida, kad mažės palūkanų normos ir įvyks rinkos sukrėtimas, pasireiškiantis sparčiu valstybės ir korporacijų obligacijų pajamingumo didėjimu ir nuosavo kapitalo ir kitų turto klasių kainų kritimu. ESRV apskaičiavo, kad dviejų pagrindinių poveikį sukeliančių įvykių tikimybė yra 0,50 % apsikeitimo sandorių sukrėtimų atveju ir 0,75 % vyriausybės obligacijų pajamingumo sukrėtimo atveju. Scenarijaus poveikis buvo pakankamai stiprus, nes jame buvo derinamos labai nepalankios sąlygos balanso turto pusėje ir apsikeitimo sandorių sukrėtimo elementas, pridėtas siekiant pabloginti padėtį balanso įsipareigojimų pusėje.

60

„Dvigubo smūgio“ scenarijaus tikėtinumas labai priklausė nuo istorinių duomenų rinkinio, naudojamo finansinių sukrėtimų simuliatoriuje. Jis apėmė priklausomybę tarp skirtingų svarbių ekonomikos kintamųjų ir buvo pagrįstas 11 metų istoriniais duomenimis (2005–2015). Tačiau pasirinktas laikotarpis, net apėmęs dvi neseniai vykusias krizes, buvo pernelyg trumpas, kad būtų galima pagrįsti nepalankių sąlygų lygį, kuris būtų pakankamai stiprus visose Europos šalyse (žr. 5 langelį).

61

Pavyzdžiui, nepalankiausių sąlygų lygis Bulgarijos 10 metų obligacijų pajamingumui (111 bazinių punktų padidėjimas palyginti su baziniu scenarijumi) buvo žemesnis nei Belgijos (116 bazinių punktų) ar Kroatijos (155 baziniai punktai). Be to, pastebėjome, kad nepalankių sąlygų lygis buvo palyginti žemas Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 95 baziniai punktai ir 94 baziniai punktai jų 10 metų obligacijų pajamingumui, palyginti su vidutiniu 121 bazinio punkto nepalankiausių sąlygų lygiu). Jei istorinės imtys būtų ilgesnės trukmės (pavyzdžiui, 20 metų), rezultatai būtų atsparesni ir galbūt kai kurių šalių atveju būtų gautas aukštesnis nepalankių sąlygų lygis.

62

Nors pagal „dvigubo smūgio“ scenarijų buvo nustatyti konkretūs nepalankių sąlygų lygiai kai kurioms draudimo bendrovių už ES ribų laikomo turto klasėms, tačiau nepalankios sąlygos nebuvo taikomos šiose valstybėse laikomoms atsargoms. Nepalankių sąlygų taikymas už ES ribų laikomoms atsargoms yra ypač svarbus testo nepalankiomis sąlygomis patikimumui, kadangi akcijų biržos kursų mažėjimas Europos Sąjungoje nevyksta atskirai nuo kitų pasaulio akcijų biržų (per krizę akcijų rinkų tarpusavio priklausomybė pasiekia iki 90 % koreliaciją). Todėl taip pat būtina modeliuoti sukrėtimus už ES ribų laikomoms atsargoms, užuot apsiribojus tik rizika Europos Sąjungoje.

Pagrindimas ir pateikimas

63

Atsižvelgiant į tai, kad svarbūs testavimo nepalankiomis sąlygomis elementai buvo diskreciniai, EIOPA nepakankamai stengėsi juos skaidriai pagrįsti. Techninėse specifikacijose EIOPA aiškiai nepaaiškino, kaip ji išvedė scenarijus arba kaip padarė juos pagrindžiančias prielaidas. Tą patvirtino kai kurios KNI ir pramonės atstovai (žr. 6 langelį). Kai kurioms šių bendrovių taip pat nebuvo aišku, ar scenarijuose modeliuotas sukrėtimas buvo panašus ar sunkesnis nei reikalaujama pagal „Mokumas II“ režimą. Dėl to atsirado keletas neteisingų interpretacijų, susijusių su testavimo nepalankiomis sąlygomis pobūdžiu. EIOPA to aiškiai neišdėstė, pavyzdžiui, nepaaiškino, kodėl ir kaip jie skiriasi nuo „Mokumas II“ režimo.

EIOPA tiksliai patvirtino ir subendrino duomenis

64

Testavimo nepalankiomis sąlygomis patvirtinimo procesas vyksta trimis etapais: vienas nacionaliniu lygmeniu, kurį atlieka KNI, o du – centriniu lygmeniu, kurį atlieka patvirtinimo grupė, sudaryta iš EIOPA ir KNI darbuotojų. EIOPA sukūrė „Excel“ patvirtinimo priemonę, skirtą duomenims analizuoti ir subendrinti. Ji pasirodė naudinga duomenų patvirtinimo procese, nes ją naudojant buvo galima suderinti skirtingus KNI metodus. Apskritai EIOPA atidžiai išanalizavo draudimo bendrovių pateiktus duomenis ir aiškiai nurodė, kad yra neatitikimų, nors galutiniai sprendimų dėl duomenų patikimumo priėmėjai buvo KNI.

65

Iš mūsų patikrinimų dėl duomenų subendrinimo matyti, kad EIOPA tiksliai apskaičiavo bendrus testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus. Tačiau duomenų subendrinimas apėmė tas bendroves, kurių produktų portfeliai – todėl ir jų rizikos profiliai – buvo labai įvairūs (žr. pavyzdį 13 diagramą). Tai buvo neatsiejamas imties požymis, bet EIOPA nebandė prieš subendrinimą suskirstyti bendrovių pagal jų produktus, tačiau šis žingsnis būtų davęs papildomos naudos aiškinant rezultatus¹⁰. Šiuo požiūriu, EIOPA atliko tik baigiamąją analizę, siekdama nustatyti skirtingo jautrumo nepalankioms aplinkybėms veiksnius.

EIOPA pristatė svarbius rezultatus, iš kurių matyti sektoriaus pažeidžiamumas

66

Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatais buvo patvirtinta, kad gyvybės draudimo sektorius neapsaugotas nuo mažų palūkanų aplinkos ir staigaus rinkos sukrėtimo, kuris galėtų daryti poveikį bendram finansiniam stabilumui. Pagal „Mažo pajamingumo scenarijų“ dalyvaujančių bendrovių įsipareigojimus viršijantis turtas balanse sumažėtų 100 milijardų eurų (-18 %). Pagal „dvigubo smūgio“ scenarijų bendras poveikis bendrovėms siektų 160 milijardų eurų (-29 %). Tai reiškė, kad 44 % draudikų prarastų daugiau nei trečdalį savo įsipareigojimus viršijančio turto, o 2 % prarastų viską. Abiejų scenarijų poveikis būtų gerokai didesnis, jei nebūtų įtraukta vadinamoji ilgalaikė garantija ir pereinamojo laikotarpio priemonės¹¹ (pagal „dvigubo smūgio“ scenarijų 31 % bendrovių neišlaikytų jokio įsipareigojimus viršijančio turto).

67

Apskritai testavimo nepalankiomis sąlygomis ataskaita buvo išsami, pagrįsta atitinkamais skaičiais ir diagramomis. Kalbant apie rodiklius, ataskaitoje buvo pateikti rezultatai, išreikšti kaip įsipareigojimus viršijantis turtas. Vis dėl to analitiniais tikslais būtų tikslingiau taikyti kapitalo reikalavimus, kaip jie apibrėžti direktyvoje „Mokumas II“. Tokiu būdu būtų rodomas realus poveikis mokumo pozicijoms ir nustatyta, ar po testavimo nepalankiomis sąlygomis vis dar buvo laikomasi kapitalo reikalavimų. Tačiau pastebime, kad EIOPA neketino perskaičiuoti šių rodiklių, nes techniškai tai keltų sunkumų ir būtų sudėtinga, o draudimo bendrovės turėtų pateikti gerokai daugiau informacijos nei jų buvo prašoma 2016 m.

68

Buvo paskelbti tik bendri 2016 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai tam, kad būtų parengta nuomonė dėl gyvybės draudimo sektoriaus atsparumo. Skirtingai nuo EBI, EIOPA neturi konkrečių teisinių įgaliojimų skelbti atskirų bendrovių rezultatus. Tam, kad galėtų tai daryti, EIOPA turi gauti rašytinį dalyvių sutikimą, kaip ji darė 2018 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis atveju. Atsižvelgiant į testavimo nepalankiomis sąlygomis tikslą, t. y. atkurti pasitikėjimą, tai buvo žingsnis teisinga kryptimi. Šiuo požiūriu skaidrumas tiek testuojant nepalankiomis sąlygomis taikytos metodikos, tiek testavimo rezultatų atžvilgiu, yra labai svarbus. Atskleidžiant informaciją apie atskiras bendroves būtų prisidedama prie informuotumo apie riziką skatinimo, taigi ir prie rinkos drausmės didinimo.

Kai kurios rekomendacijos buvo pernelyg bendro pobūdžio, jomis nebuvo siūloma imtis jokių konkrečių veiksmų

69

Po testavimo nepalankiomis sąlygomis EIOPA pateikė tris bendras rekomendacijas KNI, kuriose buvo apibrėžtos priemonės, kurių galėtų imtis KNI. Tačiau daug šių pasiūlymų buvo labai bendro pobūdžio ir juose nepateikta konkrečių veiksmų finansiniam stabilumui užtikrinti. Pavyzdžiui, pasiūlymu „suderinti vidaus rizikos valdymo procesus su išorine rizika, su kuria susiduriama“ išreiškiamas tik bet kokios bendrovės bendras patikimo rizikos valdymo tikslas. Kaip patvirtinama mūsų apklausoje, atlikus tokią sudėtingą užduotį kaip testavimas nepalankiomis sąlygomis, nebūtinai pasiekiama tokių bendrų rekomendacijų. Galiausiai, kai kuriais pasiūlymais (pavyzdžiui, „peržiūrėti garantijos sąlygas“ ar „sustabdyti dividendų mokėjimą“) buvo viršijama kai kurių KNI kompetencija. Taip yra todėl, kad KNI priežiūros įgaliojimai nėra visapusiškai suderinti valstybėse narėse, vadinasi, rekomendacijų taikymo mastas gali skirtis.

70

Netrukus po to, kai buvo paskelbti testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai, EIOPA patvirtino planą dėl sisteminio rekomendacijų įgyvendinimo. Kadangi viena rekomendacija buvo tokia, kad KNI turėtų analizuoti potencialų testavimo nepalankiomis sąlygomis poveikį grupės lygmeniu, EIOPA parengė specialią apklausą, kad atitinkamos KNI galėtų pranešti apie savo analizę ir veiksmus, kurių jos ėmėsi. Analizė, kokiu mastu buvo įgyvendinamos rekomendacijos, buvo grindžiama EIOPA vizitų į šalis, kolegijų susitikimų ir susitikimų su grupių priežiūros institucijomis metu surinkta informacija. 2018 m. sausio mėn. EIOPA parengė ataskaitą, kurioje matyti, kad KNI ėmėsi tam tikrų tolesnių priemonių, kad atsižvelgtų į EIOPA rekomendacijas. Ataskaitoje taip pat nustatyta geroji patirtis ir analizuojami KNI apklausos dėl testavimo nepalankiomis sąlygomis poveikio grupių lygmeniu rezultatai¹².

Testavimą nepalankiomis sąlygomis EIOPA atliko struktūriškai, su tam tikromis laiko nustatymo ir dokumentų teikimo problemomis

71

Laikas, kai buvo atliekamas 2016 m. draudimo rinkos testavimas nepalankiomis sąlygomis, sutapo su direktyvos „Mokumas II“, kuri įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., įgyvendinimu. Iki 2016 m. gegužės mėn. visos ES draudimo bendrovės pirmą kartą turėjo pateikti pagrindinių ataskaitų paketą. Netrukus po to buvo pradėtas testavimas nepalankiomis sąlygomis (žr. III priedą). Dėl šios chronologinės „Mokumas II“ ir testavimo nepalankiomis sąlygomis sekos draudikams buvo sudėtinga susidoroti su darbo krūviu. KNI patvirtino duomenis per šešias savaites, nuo liepos mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos. Mūsų apklausoje KNI išreiškė nuomonę, kad skirtas laikotarpis buvo tinkamas, nors ir kilo sunkumų dėl jų darbo krūvio ir ribotų išteklių vasaros laikotarpiu. Aišku, ne visos KNI galėjo skirti pakankamai laiko ir išteklių, kad būtų atliktas išsamus duomenų patvirtinimas.

72

Per visą testavimo nepalankiomis sąlygomis procesą, EIOPA komunikavo su KNI ir draudimo bendrovėmis keliais kanalais, laikomais gerąja patirtimi (žr. 7 langelį). Nepaisant to, kad turėjo keletą dialogo priemonių, EIOPA nepakankamai aiškiai paaiškino dalyviams, kodėl jai reikėjo tam tikros informacijos. Galiausiai EIOPA galėjo pagrįsti, kad tų duomenų jai reikėjo, kad galėtų atlikti patvirtinimą. Tačiau dėl to, kad dalyviams nebuvo paaiškinta, susidarė įspūdis, kad buvo reikalaujama pernelyg daug ir nepagrįstai išsamių duomenų. EIOPA nesikonsultavo su dalyviais dėl scenarijų koncepcijos.

73

EIOPA dalyvaujančioms bendrovėms pateikė specialų testavimo nepalankiomis sąlygomis šabloną, kurį jos turėjo užpildyti per septynias savaites ir išsiųsti KNI. Šablonai apskritai buvo patogūs naudoti, ir juose buvo kiek įmanoma atkartotos finansinių duomenų kategorijos, naudojamos „Mokumas II“ ataskaitų teikimo reikmėms. Taip buvo užtikrinamas nuoseklumas, o dalyviams – aiškumas dėl duomenų, kuriuos jiems reikėjo pateikti.

74

Lentelės buvo sudėtingos ir tai atspindėjo testavimo nepalankiomis sąlygomis tikslą ir apimtį, tačiau tai reiškė, kad kai kuriems dalyviams buvo sunku atlikti skaičiavimus iki galutinio termino (žr. 8 langelį). Su testavimu nepalankiomis sąlygomis susijusi medžiaga viso proceso metu buvo daug kartų atnaujinama, ir taip buvo sukurta papildoma našta. EIOPA tris kartus atnaujino technines specifikacijas, keturis kartus atnaujino šablonus, o paskutinę versiją paskelbė likus tik dviem savaitėms iki pateikimo termino. Vis dėl to kiekvienam iš keturių šablonų pakeitimų EIOPA pateikė naudingą atnaujinimo priemonę, kuria naudojantis buvo greitai užpildomas turinys, kurį dalyviai jau buvo pateikę ankstesnėje šablono versijoje.

75

EIOPA į 2016 m. testavimą nepalankiomis sąlygomis įvedė keletą patobulinimų, pagrįstų iš ankstesnio, 2014 m., testavimo nepalankiomis sąlygomis įgyta patirtimi. Pavyzdžiui, pasidalijo patvirtinimo priemone su KNI ir sumažino testavimo nepalankiomis sąlygomis šablono atnaujinimų (žr. IV priedą). EIOPA nebuvo parengusi bendro plano, skirto vadinamajam įgytos patirties procesui. Išvados iš pradžių pateiktos po dviejuose susitikimuose su suinteresuotosiomis šalimis vykusių diskusijų, tačiau EIOPA neatliko pramonės sektorių atstovų ir KNI apklausos, kaip buvo dariusi po 2014 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis.

V dalis. Dėl valdysenos ir ribotų išteklių EIOPA, siekdama savo tikslų, patiria sunkumų

76

Šioje ataskaitos dalyje analizavome tuos EIOPA veiklos procedūrų ir organizacinius aspektus, kurie horizontaliai veikia jos veiksmų efektyvumą. Visų pirma, daugiausia dėmesio skyrėme rizikoms, susijusioms su priklausomybe nuo KNI veiklos ir dabartinės valdysenos sistemos, teisinių priemonių naudojimu, siekiant užtikrinti gairių ir reglamentų laikymąsi, ir EIOPA išteklių tinkamumu.

EIOPA veiklos veiksmingumas priklauso nuo bendradarbiavimo su KNI, o dėl jos valdysenos kyla sunkumų

77

EIOPA, vykdydama visus veiksmus, kuriuos apima mūsų auditas, labai glaudžiai bendradarbiavo su KNI. Nors apskritai šis bendradarbiavimas buvo teigiamas ir atitiko EIOPA misiją remti ir koordinuoti nacionalinių priežiūros institucijų veiklą, EIOPA veiklos veiksmingumas ir efektyvumas dažnai priklausė nuo KNI indėlio kokybės ir jų noro bendradarbiauti. Pavyzdžiui, labai ilgai užtruko, kol iš kai kurių KNI buvo gautas sutikimas vien suorganizuoti vizitus šalyje. Nepaisant pastebimų EIOPA pastangų gauti KNI paramą, kai kurie jų abejojo vizitų loginiu pagrindimu ir mastu. Todėl EIOPA galiausiai aplankė visas KNI, tačiau paskutinis vizitas įvyko praėjus trejiems metams po vizitų ciklo pradžios. Šis vėlavimas akivaizdžiai trukdė EIOPA veiksmingai užtikrinti priežiūros konvergenciją. Nuo to, kiek kokybiškai ir laiku prisidėjo KNI, didele dalimi priklausė galimybė laiku parengti kitus EIOPA produktus, kaip antai priežiūros vadovą ir tarpusavio vertinimą.

78

Kabant apie vizitus į šalis, su tarpvalstybine veikla susijusį darbą ir vidaus modelius (žr. 35–36 ir 49 dalis), nustatėme atvejų, kai EIOPA negavo visos informacijos, kurios prašė iš KNI. Todėl EIOPA negalėjo atlikti tam tikrų analizių, kurias iš pradžių ketino atlikti. Pavyzdžiui, per kai kuriuos šalių vizitus, EIOPA negalėjo apsvarstyti su nacionalinėmis valdžios institucijomis tam tikrų bendrovių požiūrio į rizikos valdymo priežiūrą ir šiuo požiūriu aptarė tik bendrąsias KNI procedūras. Turint galvoje jų pobūdį, priklausomybė nuo KNI pateiktų duomenų kokybės testavimo nepalankiomis sąlygomis procese taip pat buvo ypač didelė (žr. 9 langelį).

79

Pagal dabartinę EIOPA valdysenos sistemą KNI suteikiami įgaliojimai daryti įtaką tam, kokiu mastu bus peržiūrima jų veikla, taip pat tokių peržiūrų išvados. Taip yra todėl, kad galutinis sprendimų priėmimo EIOPA organas yra stebėtojų taryba, kurią sudaro 28 KNI atstovai ir EIOPA pirmininkas (taip pat ESRV, EBI, ESMA ir Europos laisvosios prekybos asociacijos stebėtojai). Stebėtojų taryba tvirtina visus pagrindinius EIOPA dokumentus ir produktus, įskaitant priežiūros strategiją (kurioje apibrėžiami vizitų į KNI prioritetai), temas ir galutines tarpusavio vertinimų ataskaitas, prielaidas, scenarijus ir ataskaitas po testavimo nepalankiomis sąlygomis. Taip kyla problemų, susijusių su nepriklausomumu, atsižvelgiant į tai, kad tam tikromis EIOPA priemonėmis (ypač vizitais į šalis ir tarpusavio vertinimais) siekiama teikti konstruktyvią, bet svarbią grįžtamąją informaciją dėl KNI veiklos. Dėl testavimų nepalankiomis sąlygomis gali būti netiesiogiai atskleidžiami prudencinės priežiūros valstybėse narėse trūkumai ir teikiamos rekomendacijos KNI.

Teisinių priemonių naudojimo procedūros patikimos, tačiau kartais trūksta skaidrumo ir iniciatyvaus požiūrio

80

Siekdama užtikrinti, kad KNI ir draudimo bendrovės laikytųsi EIOPA gairių ir reglamentavimo reikalavimų, EIOPA gali imtis veiksmų pagal principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“ (EIOPA reglamento 16 straipsnis) ir „Sąjungos teisės pažeidimo“ (17 straipsnis) procedūras. Tačiau veiksmai, kurių EIOPA gali imtis, iš esmės apribojami tik neatitikties atvejų stebėjimu ir pranešimu apie juos, o ne sankcijų taikymu.

81

Pagal principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“ procedūrą KNI turi patvirtinti, kad jos, pateikdamos nuorodas į savo teisinį pagrindą, taiko visas iš maždaug 700 EIOPA parengtų gairių, arba pagrįsti, kodėl taip nedarė. Praktikoje gairių nesilaikymo atvejų pasitaiko retai, nes KNI įtraukiamos į jų kūrimą, o EIOPA taiko veiksmingą procedūrą tokiems atvejams registruoti ir apie juos pranešti. Manėme, kad principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“ procedūra būtų veiksminga atitikties stebėjimo priemonė, tačiau ja nebuvo visapusiškai užtikrinamas skaidrumas išorės suinteresuotiesiems subjektams ir vartotojams. Į EIOPA svetainę išsiunčiamos atitikties lentelės ne visada buvo atnaujinamos, o pagal jose teikiamos apibendrinamos informacijos, kuri skyrėsi priklausomai nuo KNI pateiktos informacijos kokybės ir išsamumo, pobūdį buvo matyti, kad visuomenė jomis naudojosi ribotai.

82

EIOPA „Sąjungos teisės pažeidimo“ procedūrą pradėjo taikyti 2011 m. ir nuo tada užregistravo 28 skundus (kurių daugumą EIOPA laikė nepriimtinais). EIOPA taikė šią procedūrą, kad nuosekliai būtų tiriami Sąjungos teisės pažeidimai, o jos tyrimai buvo išsamūs. Tirdama tariamus pažeidimus, apie kuriuos pranešė skundų teikėjas, EIOPA pateikė tik tam tikrus procedūros atnaujinimus, o laikotarpiai, kai nepranešama, kartais gali užsitęsti dėl atskirų atvejų sudėtingumo. Todėl skundų teikėjai, įskaitant vartotojų organizacijas, neturėjo išsamios EIOPA veiklos apžvalgos, o nepranešimą kartais klaidingai laikė neveiklumo įrodymu.

83

Pagal „Sąjungos teisės pažeidimo“ procedūrą nebuvo numatyta sistemingo potencialių atvejų stebėjimo. EIOPA tokius atvejus stebėjo neoficialiai, tačiau atvejai, kurie patraukia jos dėmesį tokiu būdu, nagrinėjami uždaruose stebėtojų tarybos posėdžiuose. Paprastai jie nebuvo registruojami Sąjungos teisės pažeidimo registre ir atitinkamai ištirti. EIOPA ėmė taikyti šį metodą, siekdama skatinti KNI pasitikėjimą, bet suinteresuotiesiems subjektams juo nebuvo visiškai užtikrinama, kad EIOPA jų prašymu imsis atitinkamų veiksmų. Šiam metodui taip pat stigo skaidrumo, nes išorės suinteresuotieji subjektai (kaip antai vartotojų organizacijos) negali jo stebėti.

84

Atsižvelgiant į proceso pobūdį, negalėjome patikrinti, ar EIOPA visais atvejais pradėdavo procedūrą kiekvieną kartą, kai sužinodavo apie tariamą Sąjungos teisės pažeidimą (nebent būtų oficialiai pranešta ir užregistruota). Aptikome vieną atvejį, kaip EIOPA nustatė rimtų KNI sprendimo trūkumų, tačiau nepradėjo „Sąjungos teisės pažeidimo“ procedūros, o nusprendė veikti kaip tarpininkė tarp dviejų KNI (žr. 10 langelį).

EIOPA ištekliai priežiūros veiklai vykdyti buvo riboti ir neperkelti iš reglamentavimo veiklos

85

Atsižvelgiant į atsakomybės mastą ir veiksmų kiekį priežiūros srityje, EIOPA ištekliai buvo labai riboti. 2018 m. vasario mėn. priežiūros padalinyje dirbo 20 darbuotojų, ir tai yra 14 % EIOPA žmogiškųjų išteklių (142 darbuotojai). EIOPA priežiūros padalinys yra atsakingas už vizitus į KNI, tarpusavio vertinimų koordinavimą, paramą ir dalyvavimą kolegijų posėdžiuose, tarpininkavimą tarp KNI ir vidaus modelių priežiūrą. Kai kurie kiti darbuotojai (atitinkantys keturis EE) buvo atsakingi už priežiūros konvergencijos iniciatyvų plėtojimą ir trys darbuotojai tvarkė duomenis bei vykdė žvalgomąsias verslo užduotis, kuriomis remiasi priežiūros darbas.

86

Tai, kad ištekliai apriboti, tapo dar akivaizdžiau grupės lygmeniu. Pavyzdžiui, už vidaus modelius atsakingoje grupėje dirbo trys darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną (įtraukus į apskaitą ilgalaikį nebuvimą darbe ir įsipareigojimus dėl kitų užduočių), o ne 5,25, kaip nurodyta darbo programoje. Turint omenyje tai, kad grupė bendradarbiavo su 17 KNI, kurios prižiūri 212 sudėtingų vidaus modelių, ir buvo atsakinga už kitas horizontalias užduotis, kaip antai nuoseklumo projektai, veiksmingas išteklių paskirstymas kėlė rimtų keblumų. Dauguma KNI mūsų apklausoje nurodė, kad EIOPA darbuotojų paskirstymas vidaus modelių priežiūros reikmėms galėtų būti geresnis. Tai buvo ypač svarbu, nes pačių KNI ištekliai vidaus modeliams prižiūrėti buvo riboti, visų pirma dėl didelių darbo poreikių. Teikdama daugiau paramos šioje srityje, EIOPA galėtų išspręsti ekspertinių žinių stokos problemą Europos draudimo priežiūros sistemoje.

87

Po direktyvos „Mokumas II“ įgyvendinimo ir baigusi veiklą dėl naujos reglamentavimo sistemos pagrindo, EIOPA priėmė strategiją nukreipdama dėmesį nuo reglamentavimo į priežiūrą. To taip pat tikėjosi suinteresuotieji subjektai, įskaitant bendroves ir vartotojus, būtent, kad EIOPA sutelktų dėmesį į užtikrinimą, kad naujoji bendra draudikų reglamentavimo sistema būtų vienodai taikoma visoje ES. Tačiau šis pokytis paskirstant darbuotojus nebuvo atspindėtas. Nuo 2015 m. iki 2017 m. politikos padalinys sumažėjo 13 žmonių, bet priežiūros padalinys padidėjo tik penkiais, nors jam ir padėjo ribotas skaičius darbuotojų, dirbančių kituose padaliniuose (žr. 14 diagramą).

88

Kadangi priežiūros padalinio pareigybėms buvo reikalingos konkrečios verslo srities žinios ir praktinė patirtis priežiūros srityje, EIOPA keliose įdarbinimo kampanijose sunkiai sekėsi rasti tinkamų kandidatų. Taip nutiko dėl, be kitų veiksnių, didelės finansų srities specialistų paklausos Frankfurto vietos darbo rinkoje bei aukštų gyvenimo sąnaudų. Tačiau EIOPA nesileido į kompromisus dėl reikalavimų ir įdarbino tinkamos patirties turinčius darbuotojus.

89

Pagrindinę grupę testavimui nepalankiomis sąlygomis atlikti, sudarė trys tinkamai kvalifikuoti EIOPA darbuotojai. Atsižvelgiant į dabartinį atsakomybės padalijimą, kuris didžia dalimi priklauso nuo KNI indėlio, darbuotojai buvo tinkamai paskirstyti (žr. 78 dalį). Tačiau su šiais ištekliais EIOPA negalėtų atlikti išsamesnių duomenų tikslumo patikrų ar tiesiogiai bendrauti su testavimo nepalankiomis sąlygomis dalyviais, net jei manytų, kad tai svarbu. Be to, EIOPA negalėjo apžvelgti visų susijusių partnerių (įskaitant KNI) naudotų išteklių, skirtų testavimui nepalankiomis sąlygomis organizuoti ir atlikti. Todėl bendros sąnaudos liko nežinomos.

Išvados ir rekomendacijos

90

Mūsų bendra išvada yra ta, kad EIOPA svariai prisidėjo prie ES draudimo sektoriaus priežiūros kokybės ir stabilumo palaikymo. Tačiau tai darydama, EIOPA susidūrė su apribojimais dėl priežiūros sistemos struktūros, išteklių stokos ir, tam tikrais atvejais, nepakankamos KNI paramos ir jų bendradarbiavimo. Todėl EIOPA, teisės aktų leidėjai ir KNI dar turi daug ką nuveikti, kad pasiektų priežiūros konvergenciją, t. y. vienodas sąlygas ES valstybėse narėse veikiančioms draudimo bendrovėms ir jų klientams.

KNI veiklos koordinavimas

91

Siekdama užtikrinti, kad KNI prižiūrėdamos draudimo bendroves laikytųsi vieningo požiūrio, EIOPA naudojosi daugeliu priemonių, kaip numatyta jos steigimo reglamente ir savo iniciatyva. Nustatėme, kad EIOPA darbuotojai šiuo klausimu parengė išsamias, pagrįstas analizes, kuriomis remiantis buvo galima nustatyti svarbių KNI vykdomos priežiūros trūkumų. Trūkumai buvo susiję su rizika KNI instituciniam nepriklausomumui ir nepakankamai griežta priežiūra, atitinkančia veikiau formalų nei rizika grindžiamą požiūrį (žr. 14–16 ir 19 dalis).

92

Kai kuriomis EIOPA priemonėmis, ypač vizitais į KNI ir tarpusavio vertinimais, buvo visapusiškai įtraukiamos priežiūros problemos, bet tai reiškė, kad jos buvo labai plataus masto. Todėl prireikė daug laiko joms užbaigti, o KNI reikėjo daug išteklių pasirengti ir dalyvauti tokioje veikloje. Po vizitų į KNI pateikta daug (kai kuriais atvejais virš 30) neprioritetinių rekomendacijų (žr. 17 ir 20–22 dalis).

93

Taip pat nustatėme, kad EIOPA nebuvo nustačiusi tvarkos, kaip sistemingai stebėti po KNI vizitų ir tarpusavio vertinimų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Todėl ji negalėjo apžvelgti priežiūros konvergencijos pažangos ir likusių sunkumų. Nepaisant to, EIOPA stengėsi aptarti su KNI pasirinktas problemas ad hoc, ir taip pat gali pateikti įrodymų apie laipsniškus tam tikros jų taikomos praktikos patobulinimus (žr. 18 dalį).

1 rekomendacija. Pagerinti priežiūros priemonių taikymo tikslingumą ir tolesnį stebėjimą

EIOPA turėtų tikslingiau taikyti savo priežiūros priemones ir toliau jas stebėti. Visų pirma:

1. atliekant vizitus vietoje, daugiausia dėmesio reikėtų skirti skubiausioms problemoms, atrinktoms jų poveikio priežiūros konvergencijai ir vartotojų apsaugai pagrindu. Dėl to turėtų sumažėti aiškiai prioritetinių rekomendacijų, kurioms taikomas konkretus įgyvendinimo laikotarpis;
2. EIOPA turėtų apibrėžti tarpusavio vertinimų taikymo sritį taip, kad juose būtų galima sutelkti dėmesį į vieną priežiūros konvergencijos klausimą, ir galėtų būti pabaigtas, kaip taisyklė, per vienerius metus;
3. EIOPA turėtų analizuoti, ar KNI veiksmingai įgyvendino kiekvieną rekomendaciją, kuri buvo pateikta kaip struktūrinio dialogo proceso ir tarpusavio vertinimų dalis. Ji turėtų registruoti savo analizės rezultatus tam, kad galėtų apžvelgti padarytą pažangą ir sunkumus, su kuriais susidurta siekiant priežiūros konvergencijos valstybėse narėse, o savo bendrus nustatytus faktus teikti viešai.

Terminas: 2020 1 1

Tarpvalstybinių bendrovių priežiūra

94

Dabartinėje tarpvalstybinio verslo priežiūros struktūroje yra sisteminių trūkumų ir susidaro situacija, kai priežiūros metodas priklauso nuo verslo teisinės formos. Draudikų, kurie užsienyje veikia per patronuojamąsias bendroves, priežiūrą vykdo kolegijos. Tačiau užsienyje per padalinius ar tiesiogiai veikiančias bendroves prižiūri tik buveinės šalies priežiūros institucija (žr. 23–26 dalis).

95

Taikant tokią tarpvalstybinio verslo priežiūros struktūrą, sukuriamos neteisingos paskatos priežiūros institucijoms ir draudikams. Kadangi kai kurių bendrovių priežiūros nevykdo kolegijos, draudikai pasinaudoja mažesniu priežiūros lygmeniu tam tikrose valstybėse narėse. Sistema nebuvo pritaikyta vykdyti visos Europos rinkos priežiūrą veiksmingai ir vadovaujantis ES piliečių interesais. Tai reiškia, kad J. de Larosière’o ataskaitoje nustatytas tikslas, būtent, vengti dėl skirtingos priežiūros praktikos atsirandančios konkurencijos iškraipymo ir reglamentuojamojo arbitražo, dar nėra pasiektas. EIOPA stengėsi spręsti kylančias problemas, pavyzdžiui, sukurdama bendradarbiavimo platformas, tačiau nebuvo pajėgi įveikti sisteminių trūkumų (žr. 27–32 dalis).

96

Nepaisant išteklių trūkumo ir, tam tikrais atvejais, riboto KNI bendradarbiavimo, EIOPA galėjo prisidėti prie kolegijų veiklos. Vis dėl to daug problemų, susijusių su tarpvalstybinės priežiūros nuoseklumu, (kaip antai skirtingos rizikos vertinimo sistemos, darbuotojų trūkumas KNI; (žr. 33–36 dalis) išliko.

2 rekomendacija. Sustiprinti tarpvalstybinių bendrovių priežiūrą

EIOPA turėtų:

1. bendradarbiauti su Komisija ir bendrai veikiančios teisėkūros institucijomis, kad pašalintų tarpvalstybinių bendrovių priežiūros sisteminius trūkumus, pavyzdžiui, gerindama teisės nuostatas per EPI peržiūros procedūrą. Visų pirma ji turėtų siekti užtikrinti, kad įmonėms, vystančioms verslą kitoje valstybėje narėje, būtų taikoma vienoda priežiūra, nepriklausomai nuo pasirinkto verslo modelio;
2. kartu su šiomis pastangomis, veikdama per bendradarbiavimo platformas ir stebėdama tarpvalstybinę veiklą, ir toliau ginti vartotojus.

Terminas: 2019 1 1

Vidaus modelių priežiūra

97

Vidaus modelių priežiūra – labai sudėtingas procesas, kuriam reikia itin daug išteklių, o konvergencijos lygis šioje srityje tebėra nepatenkinamas. Tai reiškia, kad priežiūros institucijos taiko skirtingus metodus, kad įvertintų, kaip tiksliai vidaus modelis atspindi realią riziką, kurią prisiima draudikai. To pasekmė gali būti nesąžiningi konkurenciniai pranašumai ir neigiamas poveikis vartotojams ir finansiniam stabilumui. EIOPA šias problemas stengėsi spręsti vykdydama nuoseklumo projektus ir tokiu būdu pasiekė tam tikrų rezultatų, nors priežiūros metodai nebuvo veiksmingai susieti. EIOPA bandymai dalyvauti pasirinktų bendrovių vidaus modelių peržiūroje didžia dalimi buvo nesėkmingi, nes galimybė naudotis informacija buvo ribota. Tačiau kitu atveju EIOPA buvo paprašyta padėti vienai KNI jos veikloje su vidaus modeliais, tačiau ji to nepadarė, nes prašymas neatitiko jos prioritetų (žr. 37–50 dalis).

3 rekomendacija. Pagerinti vidaus modelių priežiūros tvarką

EIOPA turėtų:

1. bendradarbiauti su Komisija ir bendrai veikiančiomis teisėkūros institucijomis, kad išspręstų klausimus dėl galimybės susipažinti su informacija, susijusia su vidaus modeliais, apribojimų jos darbuotojams ir priimančiosios šalies priežiūros institucijoms. EIOPA turėtų suteikti priežiūros institucijoms daugiau informacijos ir paramos, susijusios su tų modelių vertinimu ir (arba) jų bandymu;
2. padėti priežiūros institucijoms, kai reikia patvirtinti ir vykdyti sudėtingų vidaus modelių priežiūrą, kai jos to prašoma, ir savo iniciatyva.

Terminas: 2019 1 1

Draudimo rinkos testavimas nepalankiomis sąlygomis

98

2016 m. EIOPA atliko draudimo rinkos testavimą nepalankiomis sąlygomis tam, kad įvertintų, kaip draudimo sektorius reaguotų į nepalankius rinkos pokyčius, ypač į prailgintą labai mažų palūkanų normų laikotarpį ir turto kainos sukrėtimą. Paaiškėjo, kad iš tiesų daugelis bendrovių tokiomis aplinkybėmis būtų pažeidžiamos, nes labai pablogėtų jų mokumas. Iš esmės, atsižvelgiant į testavimo tikslus, testavimo nepalankiomis sąlygomis apimtis ir orientavimasis į gyvybės draudimo ir ilgalaikį verslą, buvo tinkami (žr. 50–54 ir 66 dalis).

99

Testavimo nepalankiomis sąlygomis scenarijais buvo veiksmingai atsižvelgta į pagrindines sektoriaus rizikas, tačiau nustatėme trūkumų, susijusių su jų kalibravimu ir pagrindimu. Nors testavimo nepalankiomis sąlygomis tikslas yra imituoti ekstremalius įvykius, viename scenarijuje EIOPA negalėjo parodyti, kad jis buvo pakankamai blogas. Kai kurie iš jo parametrų, kurie buvo pagrįsti profesine nuožiūra, vis dėlto pasirodė esą pakankamai artimi rinkos realijoms. Kalbant apie kitą scenarijų, nustatėme, kad valstybėse narėse taikomų sukrėtimų mastas neatitinka. Todėl iškyla rizika, kad testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai nesuteikė realaus vaizdo apie pokyčius draudimo sektoriuje itin nepalankių aplinkybių atveju. Tai labai svarbu finansinio stabilumo požiūriu ir draudėjams, turint omenyje tai, kad net atsižvelgiant į EIOPA priimtas prielaidas, sektorius pasirodė esąs labai pažeidžiamas (žr. 55–63 dalis).

4 rekomendacija. Pagerinti testavimo nepalankiomis sąlygomis koncepciją

EIOPA galėtų toliau tobulinti savo testavimo nepalankiomis sąlygomis scenarijus, kad sunkumo, patikimumo ir nuoseklumo požiūriu jie būtų išsamesni ir patikimesni. Tai galima pasiekti:

1. analizuojant ir vertinant patobulintų scenarijų sunkumą ir patikimumą, pavyzdžiui, skaičiais įvertinant poveikį sukeliančių atitinkamų įvykių tikimybę ar taikant kitus galimus metodus ir (arba) priemones, ir pagrindžiant šią analizę dokumentais tam, kad būtų pagrįstas scenarijų patikimumas; ir
2. labiau pasikliaujant ESRV pajėgumais, susijusiais su rinkos scenarijais (pavyzdžiui, intensyviau naudojantis sukrėtimo imitavimo priemone) ir (arba) kitais ekspertų patarimais (pavyzdžiui, sutelkiant išorės ekspertų grupę scenarijams įvertinti).

Terminas: Po 2020 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis.

100

Nustatėme, kad apskritai EIOPA tiksliai patvirtino ir pristatė testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad sektorius pažeidžiamas, atlikus testavimą nepalankiomis sąlygomis, KNI buvo pateiktos rekomendacijos. Tačiau kai kurios rekomendacijos buvo pernelyg bendro pobūdžio, jose nebuvo siūloma jokių veiksmų, kurie būtų pakankamai konkretūs. Be to, kai kuriomis rekomendacijomis buvo viršijama tam tikrų KNI kompetencija, turint omenyje tai, kad jos nebus pajėgios tų rekomendacijų įgyvendinti. EIOPA stengėsi stebėti, kaip įgyvendinamos rekomendacijos, ir analizuoti padarytą pažangą (žr. 64–65; 67 ir 69–70 dalis).

5 rekomendacija. Teikti aktualesnes rekomendacijas KNI

Prireikus, po testavimo nepalankiomis sąlygomis EIOPA turėtų parengti rekomendacijas KNI, kuriose būtų reikalaujama imtis konkretesnių ir visiems susijusiems subjektams aktualesnių veiksmų. EIOPA turėtų iš anksto įvertinti rekomenduojamų veiksmų pagrįstumą, apsvarstydama, ar KNI turi priemonių jų imtis veiksmingai ir laiku.

Terminas: Po 2020 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis.

101

EIOPA paskelbė tik bendrus 2016 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus, nes skirtingai nuo EBI, EIOPA neturi konkrečių teisinių įgaliojimų skelbti atskirų bendrovių rezultatus. Tam, kad galėtų skelbti rezultatus atskiroms bendrovėms, EIOPA reikia gauti rašytinį dalyvių sutikimą, kurio prašyti 2016 m. ji nebuvo pasirengusi, bet kurio siekė 2018 m. testavimui nepalankiomis sąlygomis. Manome, kad tai – žingsnis teisinga kryptimi, nes atskirų bendrovių rezultatų atskleidimas galėtų padėti didinti skaidrumą, skatinti informuotumą apie rizikas ir taip didinti rinkos drausmę (žr. 68 dalį).

6 rekomendacija. Skatinti individualių testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatų skelbimą

EIOPA turėtų skatinti, kad testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai būtų skelbiami individualiai. Tam, kad padidintų dalyvių pasitikėjimą, EIOPA galėtų vadovautis patobulinta testavimo nepalankiomis sąlygomis metodika (7 rekomendacija) ir patikimesne scenarijų struktūra (4 rekomendacija). EIOPA taip pat turėtų užtikrinti, kad individualūs rezultatai būtų pristatomi taip, kad nebūtų jokių interpretacijų.

Terminas: po 2020 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis.

102

Apskritai EIOPA testavimą nepalankiomis sąlygomis organizavo sklandžiai, nors dėl laiko parinkimo dalyviai patyrė nepatogumų. Bendraudama su KNI ir dalyvaujančiomis bendrovėmis, ji naudojo daug kanalų. Nors ataskaitiniu laikotarpiu buvo atlikta daug atnaujinimų, šablonai buvo praktinė priemonė, kuria bendrovėms suteikta galimybė pateikti duomenis. Vis dėl to EIOPA nepakankamai pagrindė būtinybę gauti tam tikrų duomenų arba scenarijų koncepciją ir jų pagrindines prielaidas. Tai buvo nenaudinga siekiant pasitikėjimo iš KNI ir dalyvių, kurių dalyvavimas buvo labai svarbus, kad testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai būtų patikimi. EIOPA po 2014 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis įgijo patirties, kuria naudodamasi galėjo pagerinti jo organizavimą 2016 m., bet metodas nebuvo sistemingas (žr. 71–75 dalis).

7 rekomendacija. Pagerinti testavimo nepalankiomis sąlygomis metodikos skaidrumą

Testavimo nepalankiomis sąlygomis metodika turėtų būti skaidresnė, o EIOPA turėtų imtis daugiau veiksmų, kad padėtų suinteresuotosioms šalims ir dalyviams ją suprasti, pavyzdžiui,

1. rengdama praktinius seminarus dalyviams ir pramonės sektorių atstovams prieš pradedant atlikti testavimą nepalankiomis sąlygomis tam, kad geriau paaiškintų apie testavimą ir scenarijus ir surinktų neprivalomos grįžtamosios informacijos labiau informacija pagrįstam testavimui nepalankiomis sąlygomis;
2. pasinaudodama techniniais dokumentais tam, kad geriau ir išsamiau paaiškintų dalyviams, kaip kalibruojami scenarijai (pagrindinės prielaidos) ir kokia šiam tikslui būtinų duomenų apimtis;
3. rengdama susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais po testavimo nepalankiomis sąlygomis tam, kad gautų grįžtamosios informacijos ir kad sistemingai pasisemtų patirties iš ankstesnių testavimų nepalankiomis sąlygomis (t. y. su konkrečiais tvarkaraščiais, komunikacijos kanalais ir dalyviais).

Terminas: po 2020 m. testavimo nepalankiomis sąlygomis.

Valdysena ir ištekliai

103

Daugelyje savo veiklos sričių EIOPA labai glaudžiai bendradarbiavo su KNI. Tačiau ypač tais atvejais, kai kalbama apie vizitus į šalis ir su vidaus modeliais susijusią veiklą, kai kuriais atvejais nacionalinės priežiūros institucijos jai nesuteikė pakankamos paramos. Kadangi prieiga prie informacijos ir duomenų buvo apribota, EIOPA negalėjo atlikti kai kurių patikrų ir analizių, kurias buvo suplanavusi. Kadangi KNI pagrindinėje EIOPA valdymo institucijoje taip pat turi teisę priimti sprendimus, jos gali nuspręsti, kokiu mastu EIOPA gali imtis veiksmų jų veiksmingumui peržiūrėti. Tai sukėlė sunkumų, susijusių su tokių veiksmų nepriklausomumu.

104

Nustatėme, kad EIOPA turi gerai įdiegtą procedūrą tokiems atvejams, kai nesilaikoma ES teisės aktų, stebėti, nepaisant tam tikrų trūkumų dėl išorės suinteresuotųjų subjektų skaidrumo (žr. 76–84 dalis).

105

Atsižvelgiant į EIOPA užduočių, ypač priežiūros srityje, sudėtingumą, jos ištekliai labai riboti. Grupėje, atsakingoje už 212 vidaus modelių priežiūrą, dirbo tik trys visą darbo dieną dirbantys darbuotojai. Iš viso tik 20 darbuotojų (14 % visų EIOPA darbuotojų) tiesiogiai dirba priežiūros padalinyje, taip pat nedidelis darbuotojų skaičius yra atsakingas už priežiūros klausimus kituose padaliniuose. Taigi strateginis pokytis, pagal kurį EIOPA dėmesys nuo reglamentavimo būtų sutelktas į priežiūrą, dar nėra įgyvendintas (žr. 85–89 dalis).

8 rekomendacija. Sustiprinti priežiūros užduotims priskirtus žmogiškuosius išteklius

1. EIOPA turėtų palaipsniui užtikrinti, kad reikšmingai padidėtų priežiūros užduotims priskirtų darbuotojų skaičius, ir metiniame darbo plane šiuo atžvilgiu nusistatyti konkretų ir pagrįstą tikslą.
2. Remdamasi išsamia poreikių analize, EIOPA taip pat turėtų apsvarstyti galimybę prašyti papildomų išteklių, aiškiai nurodydama užduotis, kurioms atlikti jie būtini, ir jų poveikį priežiūros kokybei, konvergencijai ir finansiniam stabilumui.
3. Konkrečiai, papildomi ištekliai turėtų būti naudojami tam, kad EIOPA galėtų intensyviau vykdyti savo darbą, susijusį su vidaus modeliais, tarpvalstybine priežiūra ir ES teisės aktų nesilaikymo atvejų nustatymu.

Terminas: 2020 1 1

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Neven MATES, 2018 m. spalio 2 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos

BP: Bazinis punktas

DGS: Draudimo garantijų sistemos

EAR: Europos Audito Rūmai

EBI: Europos bankininkystės institucija

EE: Viso etato ekvivalentas

EEE: Europos ekonominė erdvė

EFPIS: Europos finansų priežiūros institucijų sistema

EIOPA: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

EPI: Europos priežiūros institucijos

ESRV: Europos sisteminės rizikos valdyba

GAPN: galutinė ateities palūkanų norma

KNI: Nacionalinė kompetentinga institucija

MKR: Mokumo kapitalo reikalavimas

PT: Priežiūros taryba

RMĮ: Rizikos ir mokumo įsivertinimas

VM: Vidaus modelis

Žodynėlis

Europos finansų priežiūros institucijų sistema: EFPIS – mikroprudencinės ir makroprudencinės finansų priežiūros sistema, kurią sudaro trys Europos priežiūros institucijos (EPI) – EBI, EIOPA ir ESMA, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir nacionalinės priežiūros institucijos.

Europos sisteminės rizikos valdyba: ESRV atsakinga už makroprudencinę ES finansų sistemos priežiūrą ir sisteminės rizikos prevenciją ir jos mažinimą. ESRV stebi ir vertina sistemines rizikas ir, kai taikytina, teikia įspėjimus ir rekomendacijas.

Galutinė ateities palūkanų norma: Galutinė ateities palūkanų norma – berizikė palūkanų norma, kurios link konverguoja berizikė pajamingumo kreivė už vadinamojo paskutinio likvidumo taško (pavyzdžiui, 20 metų euro atveju). Galutinė ateities palūkanų norma taikoma labai ilgo laikotarpio įsipareigojimams dėl riboto sandorių skaičiaus (nepakankamo likvidumo) rinkoje, siekiant išvesti pajamingumo kreivę.

Kompetentinga nacionalinė institucija: KNI – kompetentingos nacionalinės institucijos kiekvienoje valstybėje narėje, kurioms suteikiami įgaliojimai prižiūrėti draudimo bendroves (todėl jos taip pat vadinamos nacionalinėmis priežiūros institucijomis). KNI, atsakinga už draudiką, kuris savo licenciją gavo toje valstybėje narėje, vadinama buveinės šalies priežiūros institucija. Visos kitos KNI yra nurodyto draudiko priimančiosios šalies priežiūros institucijos, jeigu jis vykdo veiklą per patronuojamą įmonę atitinkamose valstybėse narėse.

Mokumas II: 2016 m. įsigaliojo ES direktyva „Mokumas II“, pagal kurią mokumo rizika tapo draudimo bendrovių suderintos reglamentavimo sistemos pagrindas. Šia sistema visoms draudimo bendrovėms Europoje nustatomi reikalavimai dėl būtinojo ekonominio kapitalo (1 ramstis), valdysenos ir rizikos valdymo (2 ramstis) ir ataskaitų teikimo standartų (3 ramstis). Išvardytais direktyvos „Mokumas II“ tikslais siekiama pagerinti vartotojų apsaugą, modernizuoti priežiūrą, suderinant priežiūros procedūras gerinti ES rinkos integravimą ir didinti tarptautinį ES draudikų konkurencingumą.

Mokumo kapitalo reikalavimas: MKR – kapitalo suma, kurią draudimo bendrovės privalo turėti, kad atitiktų 1 ramsčio reikalavimus pagal „Mokumas II“ procedūras. Tai turėtų užtikrinti, kad su labai didele tikimybe (99,5 %) 12 mėnesių laikotarpiu draudikai įvykdys savo įpareigojimus draudėjams ir naudos gavėjams.

Priežiūros institucijų kolegija: Priežiūros institucijų kolegija – nuolatinė, bet lanksti struktūra, koordinuojanti ir palengvinanti sprendimų priėmimą dėl draudimo grupės, veikiančios daugiau nei vienoje valstybėje narėje, priežiūros.

Rizikos ir mokumo įsivertinimas: RMĮ – tai metinis vidaus procesas, kurį draudikai atlieka tam, kad įvertintų savo rizikos valdymo ir mokumo pozicijų adekvatumą tiek esant įprastam, tiek nepalankiausiam scenarijui. RMĮ yra paties draudiko atliktas jo esamų ir būsimų rizikų vertinimas.

Standartinė formulė: standartinė formulė – standartizuotas metodas draudikų rizikos situacijai apskaičiuoti pagal „Mokumas II“. Standartinė formulė padalyta į rizikos modulius, kurie yra subendrinti ir pagal kuriuos nustatomas kapitalo reikalavimas.

Vidaus modelis: vidaus modelis – pažangus metodas, skirtas iš draudiko verslo kylančioms rizikoms įvertinti. Draudikai gali pasirinkti verčiau taikyti vidaus modelį bendrai rizikos situacijai apskaičiuoti nei taikyti standartinę formulę. Apskaičiavus rizikos situaciją, nustatomas kapitalo poreikis. Bet koks vidaus modelis turi atitikti keletą reikalavimų ir būti patvirtintas atsakingų priežiūros institucijų.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą parengė Audito Rūmų nario Neven Mates vadovaujama IV audito kolegija, kuri daugiausia nagrinėja rinkų reguliavimo ir konkurencingos ekonomikos sritis. Šiam auditui vadovavo Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius. Rengiant ataskaitą, jam paramą teikė jo kabineto pareigūnai Mindaugas Pakštys, Tomas Mackevičius, Aušra Maziukaitė ir Niamh Carey; direktorius Zacharias Kolias ir užduoties vadovė Kamila Lepkowska. Audito grupę sudarė Matthias Blaas, Vasileia Kalafati, Marion Kilhoffer, Anna Ludwikowska ir Josef Sevcik. Lingvistinę pagalbą teikė Mark Smith.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-1218-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/336003	QJ-AB-18-027-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-1202-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/91177	QJ-AB-18-027-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais