Europos investavimo konsultacijų centras
Investicijoms Europos Sąjungoje skatinti įsteigto Centro poveikis tebėra ribotas

Santrauka

I

Europos investavimo konsultacijų centras buvo įsteigtas 2015 m. kartu su Europos strateginių investicijų fondu pagal Investicijų planą Europai, skirtą postūmiui investicijoms po ekonomikos krizės suteikti. Centro vaidmuo – remti investicijas į realiąją ekonomiką, teikiant projektų vystytojams konsultavimo paslaugas šalia paslaugų, kurias jie gali gauti pagal kitas ES programas. Centras veikia kaip Komisijos ir Europos investicijų banko partnerystė ir bendradarbiauja su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.

II

Mūsų audito tikslas buvo įvertinti, ar Centras iš tikrųjų yra veiksminga investicijų skatinimo priemonė. Visų pirma nagrinėjome, ar Centras:

1. buvo įsteigtas tinkamai, kad galėtų patenkinti papildomų konsultavimo paslaugų, be tų, kurias jau galima gauti iš kitų šaltinių, poreikį;
2. veikia taip, kaip numatyta, kad būtų pasiekti jo tikslai, įskaitant bendradarbiavimą su partneriais;
3. prisidėjo prie investicijoms tinkamų projektų pasiūlos gerinimo.

III

Mūsų auditas apėmė Centro veiklą nuo jo įsteigimo 2015 m. iki 2018 m. gruodžio mėn. Peržiūrėjome Centro dokumentus, surengėme interviu su atitinkamomis EIB ir Komisijos tarnybomis, išanalizavome Centro valdymo duomenis, peržiūrėjome Centro konsultavimo paramos pavedimų imtį ir atlikome nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų, bendradarbiaujančių su Centru, ir galutinių Centro remiamų konsultavimo paslaugų gavėjų apklausas.

IV

2018 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė programą „InvestEU“ 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui, įskaitant „InvestEU“ konsultacijų centrą, kuris pakeistų esamą Centrą, ir keletą kitų ES centralizuotai valdomų konsultavimo iniciatyvų. Mūsų ataskaitoje pateikiama planuojamam naujam centrui aktuali analizė ir rekomendacijos.

V

Darome išvadą, kad iki 2018 m. pabaigos dar nebuvo įrodyta, jog Centras yra veiksminga priemonė investicijoms skatinti. Nustatėme, kad Centras buvo įsteigtas kaip paklausa grindžiama priemonė, iš anksto nepakankamai įvertinus konsultavimo poreikius, kuriuos jis tenkins, tikėtiną paklausos lygį arba išteklių, kurių jam prireiks, dydį. Iš tikrųjų Centras gavo mažai paramos prašymų, kurie galėjo sudaryti pagrindą pavedimams, palyginti su jo turimais ištekliais.

VI

Taip pat nustatėme, kad Centras iš esmės pasiekė tikslą teikti tikslines konsultavimo paslaugas, kurias labai palankiai įvertino paramos gavėjai. Tačiau jis neturėjo pakankamai aiškios strategijos ir nenustatė kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos parama būtų skiriama ten, kur ji galėtų sukurti didžiausią pridėtinę vertę gerinant investicinių projektų pasiūlą, nepaisant to, kad buvo registruojama didžioji dalis tam reikalingos informacijos. Nustatėme, kad kai kurie paramos gavėjai abejojo Centro paramos papildomumu su kitais konsultavimo šaltiniais, ir susijusiu laikotarpiu Centro parama buvo skirta tik daugiau nei 1 % Europos strateginių investicijų fondo remiamų finansinių operacijų. Nors dauguma pavedimų buvo atlikti aukšto prioriteto sektoriuose ir valstybėse narėse, mažai pavedimų buvo susiję su prioritetiniais sektoriais, skirtais didžiausią konsultavimo poreikį turinčiomis valstybėmis narėmis. Todėl, siekiant tikslingiau tenkinti bendrus nepatenkintus konsultavimo poreikius, būtų reikėję laikytis iniciatyvesnio požiūrio. Be to, nepaisant Centro pastangų, dėl teisinio sudėtingumo ir skirtingo nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų noro ir gebėjimo bendradarbiauti bendradarbiavimas su partneriais siekiant pagerinti geografinę aprėptį vystėsi lėtai.

VII

Galiausiai, aptikome nepakankamai įrodymų, kad iki 2018 m. pabaigos Centras būtų labai prisidėjęs prie investicijoms tinkamų projektų pasiūlos didinimo. Centras neturėjo pakankamai procedūrų, kad galėtų stebėti investicijas, kurios buvo padarytos pagal Centro pavedimus aptariamu laikotarpiu, todėl buvo sunku šiuo atžvilgiu stebėti ir vertinti Centro veiksmingumą. Iki 2018 m. pabaigos Centras taip pat buvo atlikęs per mažai pavedimų, kad reikšmingai prisidėtų prie investicijų skatinimo. Be to, kadangi Centro parama daugiausia buvo susijusi su projektais ankstyvuoju etapu, ji gali turėti poveikį tik ilgesniuoju laikotarpiu.

VIII

Remdamiesi šiomis išvadomis, teikiame šias rekomendacijas:

• skatinti Centro veiklos platesnę sklaidą;
• teikiant Centro paramą labiau atsižvelgti į prioritetus;
• pagerinti veiksmingumo matavimą.

IX

Galiausiai, rekomenduojame iš Centro įgytą patirtį panaudoti pagal 2021–2027 m. laikotarpio programą veikiančiame konsultavimo centre „InvestEU“.

Įvadas

01

2014 m. lapkričio mėn. Europos Komisija (Komisija) ir Europos investicijų bankas (EIB), reaguodami į investicijų mažėjimą Europoje nuo finansų ir ekonomikos krizės pradžios 2008 m., paskelbė Investicijų planą Europai (IPE)¹ IPE sudarė trys ramsčiai:

• Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)², teikiantis finansavimą investicijoms, kurias remia ES biudžeto garantija.
• Europos investavimo konsultacijų centras (Centras), teikiantis techninę pagalbą tiek privatiesiems, tiek viešiesiems projektų vystytojams, ir Europos investicinių projektų portalas (EIPP) – internetinė platforma, skirta padėti ES įsikūrusiems projektų vystytojams rasti investuotojų;
• priemonės, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis investicijoms visoje Europoje ir pagerinti investavimo sąlygas Europoje.

02

Antrasis IPE ramstis buvo skirtas užtikrinti, kad investicijų finansavimas pasiektų realiąją ekonomiką, skatinant ir plėtojant investicijoms tinkamų projektų pasiūlą. 2015 m. ES paskelbė reglamentą, kuriuo įsteigiamas ESIF, Centras ir EIPP³. Šiame reglamente buvo aprašytas Centro tikslas remtis esamomis EIB ir Komisijos konsultavimo tarnybomis ir „teikti konsultavimo paramą, skirtą investiciniams projektams nustatyti, rengti ir plėtoti, taip pat atlikti vieno langelio principu veikiančio techninio konsultacijų centro projektų finansavimo Sąjungoje klausimais funkciją“. Centras turėjo remti ESIF politikos prioritetus, įskaitant energetiką, transporto infrastruktūrą, aplinką ir išteklių naudojimo efektyvumą, taip pat MVĮ, ir prireikus padėti projektų vystytojams atitikti ES garantijos pagal ESIF gavimo kriterijus⁴. ESIF reglamente taip pat nustatyta, kad Centras turi bendradarbiauti su panašiomis tarnybomis Europos Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad būtų užtikrinta plati aprėptis, dalijimasis žiniomis ir projektų rengimas.

03

Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ES jau teikė konsultavimo paramą pagal įvairias iniciatyvas. Esamos investavimo konsultacijų iniciatyvos viena nuo kitos skyrėsi politikos sektoriumi, suma, paramos teikėju ir paramos gavėjams taikomais mokesčiais. Biudžete buvo numatyta, kad iš viso pagal šias iniciatyvas bus suteikta apie 100 milijonų eurų konsultavimo paramos per metus (išsami informacija pateikta I priede), t. y. 700 milijonų eurų per septynerius 2014–2020 DFP metus. Centras buvo įsteigtas 2015 m. viduryje jam pavedant teikti konsultavimo paslaugas, be tų, kurios jau siūlomos⁵.

04

Centras veikia kaip Komisijos ir EIB partnerystė. Centro veiklos tvarka nustatyta pagrindų partnerystės susitarime (PPS), pasirašytame pagal galiojantį 2014 m. ES ir EIB finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (FAPS). Centras yra trečias pagal dydį konsultavimo paslaugas teikiantis ES techninės pagalbos šaltinis po Bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) ir Europos pagalbos vietos energetikai (ELENA) priemonių. ES biudžetas finansuoja 75 % Centro metinio biudžeto iki 20 milijonų eurų sumos, o EIB padengia likusius 25 % iki 6,6 milijono eurų. Centro biudžetas ir darbo programos (MDP) yra nustatomos metiniuose specialiuosiuose susitarimuose dėl dotacijų, kurie paprastai įgyvendinami per trejus–ketverius metus. Centrui vadovauja keturių asmenų koordinavimo komitetas, kurį sudaro du Komisijos atstovai ir du EIB atstovai. Koordinavimo komitetas yra atsakingas už strategijos ir politikos peržiūrą, Centro veiklos priežiūrą, ataskaitų teikimą suinteresuotiesiems subjektams, paslaugų nustatymą ir kainodaros politikos patvirtinimą. Iš EIB darbuotojų sudaryta komanda vykdo kasdienes Centro operacijas. EIB kasmet Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie Centro veiklą ir biudžetą.

05

Pagrindinė Centro veikla – prašymų dėl konsultavimo paslaugų tvarkymas (žr. 1 diagramą). Centras gauna prašymus dėl konsultacijų tiesiogiai per savo interneto svetainę arba iš „ekspertų šaltinių“, t. y. EIB tarnybų, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų (NSFBĮ) arba Komisijos. Centro paramos grupė registruoja prašymus ir nustato, kokį atsakymą pateikti („išsijojimas“). Centras gali prašyti papildomos informacijos, perduoti bendro pobūdžio užklausas svarbiausiems ES, EIB arba vietos paslaugų teikėjams („afišavimas“), parengti išsamesnį atsakymą į užklausas, pasinaudodamas tam tikru EIB tarnybų indėliu („trumpa konsultacija“), arba skirti Centro išteklius ir organizuoti EIB tarnybų arba išorės konsultantų konsultacijų teikimą („pavedimas“). Pavedimai gali būti susiję su konkrečiu investiciniu projektu ar grupe projektų (konkrečiam projektui skirti) arba gali bendrai prisidėti prie investicijoms tinkamų projektų pasiūlos (ne konkrečiam projektui skirti). Centras taip pat siekia bendradarbiauti su NSFBĮ, kad pritrauktų paramos prašymus ir teiktų konsultavimo paslaugas vietoje. Be to, Centras teikia paramą Mažųjų įmonių konsultavimo programai keturiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje ir Rumunijoje), kurią valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

06

Centro parama gali naudotis viešųjų ir privačiųjų projektų vystytojai, įskaitant NSFBĮ, investicines platformas arba fondus bei regionų ir vietos viešuosius subjektus. Centras teikia paslaugas viešųjų projektų vystytojams nemokamai, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taikomi mokesčiai ribojami trečdaliu sąnaudų. 1 langelyje pateiktas konkrečiam projektui skirto pavedimo pavyzdys.

07

Peržiūrėjusi pirmuosius dvejus ESIF reglamento įgyvendinimo metus, 2017 m. gruodžio mėn. ES nusprendė pratęsti ir išplėsti ESIF ir iš dalies pakeitė ESIF reglamentą (ESIF 2.0)⁶. ESIF 2.0 reglamentu buvo nustatytos kelios su Centru susijusios nuostatos. Naujose nuostatose dėl Centro buvo pabrėžta, kad reikalinga tikslinė parama projektų struktūrizavimui, novatoriškoms finansinėms priemonėms ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, taip pat investavimo platformoms, apimančioms daug valstybių narių ar regionų. Jose Centras taip pat buvo raginamas imtis iniciatyvesnių priemonių skatinant ESIF projektų pasiūlą sunkumų patiriančiose valstybėse narėse ir nustatyti tokius politikos prioritetus, kaip klimato politika, žiedinė ekonomika, skaitmeninis sektorius ir tarpvalstybinės investicijos.

08

2018 m. birželio mėn. Komisija kaip pasiūlymų dėl kitos DFP rinkinio dalį pasiūlė programą „InvestEU“⁷. Reglamento projekte numatyta įsteigti Centrą pakeisiantį „InvestEU“ konsultacijų centrą, kurį valdytų ir kurio prieglobą teiktų Komisija, o pagrindinis partneris būtų EIB, ir 12 kitų konsultavimo iniciatyvų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 m. DFP. Pasiūlymu siekiama supaprastinti ir racionalizuoti esamas ES centralizuotai valdomas konsultavimo iniciatyvas, kuriomis remiamos investicijos. Naujojo centro biudžetas būtų apie 72 milijonai eurų per metus.

Audito apimtis ir metodas

09

Mūsų audito tikslas buvo įvertinti, ar Centras iš tikrųjų yra veiksminga investicijų skatinimo priemonė. Visų pirma nagrinėjome, ar Centras:

1. buvo įsteigtas tinkamai, kad galėtų patenkinti papildomų konsultavimo paslaugų, be tų, kurias jau galima gauti iš kitų šaltinių, poreikį;
2. veikia taip, kaip numatyta, kad būtų pasiekti jo tikslai, įskaitant bendradarbiavimą su partneriais;
3. prisidėjo prie investicijoms tinkamų projektų pasiūlos didinimo.

10

Audito metu daugiausia dėmesio buvo skirta Centro įsteigimui ir jo veiklai iki 2018 m. pabaigos. 2015–2018 m. laikotarpiu Centras galėjo naudoti beveik 70 milijonų eurų paramą iš ES biudžeto. Auditas apėmė tik vieną antrojo IPE ramsčio dalį. Mūsų auditas neapėmė EIPP. Centras yra tik vienas iš skirtingų ES techninės pagalbos šaltinių (I priedas).

11

Mūsų ataskaitoje pateikta 2021–2027 m. laikotarpiu planuojamam „InvestEU“ konsultacijų centrui aktuali analizė, išvados ir rekomendacijos. Šiam centrui bus suteikta platesnė kompetencija ir daugiau išteklių nei esamam.

12

Savo nustatytus faktus grindėme pagrindinių dokumentų, susijusių su Centru, ir ankstesnių konsultavimo iniciatyvų dokumentų peržiūra, interviu su EIB darbuotojais ir Komisijos pareigūnais, Centro valdymo duomenų analize, Centro tvarkomų prašymų imties peržiūra ir apklausomis, orientuotomis į su Centru bendradarbiaujančias NSFBĮ bei didelę konsultavimo paramą gavusius paramos gavėjus (daugiau informacijos apie metodiką pateikta II priede).

Pastabos

Centras buvo įsteigtas kaip paklausa grindžiama priemonė remiantis ribotos apimties išankstiniu vertinimu

13

Siekdami išnagrinėti, ar Centras buvo tinkamai įsteigtas, kad būtų patenkintas papildomų konsultavimo paslaugų poreikis, peržiūrėjome atliktus parengiamuosius vertinimus ir išanalizavome tolesnę Centro veiklą ir išteklių naudojimą. Manome, kad, siekdama sutelkti Centro veiklą ir nustatyti, kokio reikia biudžeto, Komisija turėjo iš anksto įvertinti:

1. nepatenkintus konsultavimo poreikius, kuriais Centrui buvo pavesta pasirūpinti, įskaitant poreikius, kurių nepatenkino kitos ankstesnės ES konsultavimo iniciatyvos (t. y. užtikrinti, kad Centro parama papildytų kitas siūlomas konsultavimo paslaugas⁸);
2. tikėtiną paklausą, t. y. tikėtiną EIKC gautų prašymų, atitinkančių EIKC paramos skyrimo reikalavimus, skaičių.

Ribotos apimties išankstinis vertinimas prieš steigiant Centrą

14

Iš principo, visiems pasiūlymams dėl veiklos, reikalaujančios ES biudžeto išlaidų, turėtų būti taikomas specialus ex ante vertinimas⁹. 2015 m. sausio mėn. prie Komisijos teisėkūros pasiūlymo dėl ESIF buvo pridėta Specialiosios darbo grupės (valstybių narių, Komisijos, EIB) ataskaita dėl investicijų Europos Sąjungoje, kurioje pabrėžtas bendras papildomų konsultavimo paslaugų poreikis Europos Sąjungos lygmeniu. Nustatėme, kad prieš Centro veiklos pradžią nebuvo atliktas joks specialiai jam skirtas oficialus ex ante vertinimas, siekiant nustatyti naujos iniciatyvos finansinius poreikius.

15

Šis išankstinio vertinimo nebuvimas atsispindėjo su Centru susijusiose ESIF reglamento nuostatose. Nors reglamente buvo nustatytas Centro biudžetas, jame nepateikta jokių tikslų ar lūkesčių dėl pageidaujamo konsultavimo paslaugų lygio pagal geografinę sritį, politikos sektorių ar Centro veiklą arba dėl metodo, kuris turėtų būti taikomas konsultavimo poreikiams patenkinti.

16

Netrukus po to, kai buvo įsteigtas Centras, Centro koordinavimo komitetas ėmėsi skubių veiksmų, kad būtų nustatyti nepatenkinti konsultavimo poreikiai Europos Sąjungoje, ir pradėjo tyrimą¹⁰. Tyrimu siekta padėti EIB ir Komisijai parengti strategiją nuo vidutinės iki ilgos trukmės laikotarpiui, skirtą padėti Centrui nustatyti prioritetus, įskaitant „kur, kaip ir į ką sutelkti jo išteklius“. Tyrime atkreiptas dėmesys į ES valstybes nares, turinčias didžiausius nustatytus konsultavimo poreikius pagal sektorius (1 lentelė). Pagrindinė tyrimo išvada buvo ta, kad konsultavimo paslaugų poreikių ir pasiūlos atotrūkis daugiausia buvo susijęs su tuo, kad projektų vystytojams kilo sunkumų gauti konsultavimo paslaugas, sumokėti už paslaugas ir rasti paslaugų teikėją. Ši išvada parodė Centrui, kad jis turi imtis aktyvių priemonių prieigos klausimams spręsti. Dauguma aukščiausio prioriteto šalių buvo žemiausią ESIF įsisavinimo lygį turinčios sanglaudos politikos šalys¹¹.

17

Kalbant apie užtikrinimą, kad Centro parama papildytų pagal kitas ES programas siūlomas konsultavimo paslaugas, mūsų atlikta Centro teisinio ir sutartinio pagrindo peržiūra parodė, kad Centro papildomumas su šiomis konsultavimo paslaugomis buvo blogai apibrėžtas jam pradedant veiklą. ESIF reglamente nebuvo aprašytas konsultavimo stygius, susijęs su ankstesnėmis konsultavimo paslaugomis pagal kitas ES programas, kurį turėtų panaikinti Centras. Centro sutartiniame pagrinde nustatėme tik dvi aiškiai nustatytas aplinkybes, kuriomis Centro parama buvo laikoma papildančia kitas esamas konsultavimo iniciatyvas. Jos buvo susijusios su Europos pagalbos vietos energetikai priemone (ELENA), skirta investicijoms, susijusioms su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir transportu, bei mokslinių tyrimų ir inovacijų konsultavimo įgaliojimu („InnovFin“), skirtu su moksliniais tyrimais susijusioms investicijoms.

18

Mūsų nuomone, Komisija ir EIB įsteigė Centrą kaip paklausa grindžiamą priemonę, iš anksto ribotai įvertinę konsultavimo poreikius, kuriuos jis turėjo tenkinti, tikėtiną sužadintos paklausos lygį ar išteklių, kurių jam reikės, dydį. Kitaip tariant, Centras pradėjo veikti vadovaudamasis prielaida, kad prašymai Centrui suteikti paramą iš esmės atspindės nepatenkintus konsultavimo poreikius.

Palyginti su turimais ištekliais, iki 2018 m. pabaigos Centras buvo gavęs nedaug prašymų, kurie galėjo sudaryti pagrindą pavedimams

19

Centro indėlis į investicijų skatinimą iš esmės priklauso nuo gautų prašymų skaičiaus ir prašymų, kurie atitiko paramos skyrimo reikalavimus ir todėl tapo pavedimais, dalies.

20

Centras gavo 1091 prašymą – vidutiniškai mažiau nei vieną prašymą per dieną – laikotarpiu nuo 2015 m. vidurio iki 2018 m. Daugiausia prašymų tiesiogiai pateikė projektų vystytojai per Centro interneto svetainę (41 %), o likusią dalį pateikė EIB tarnybos, ERPB, NSFBĮ ir Komisija (toliau – ekspertų šaltiniai). Nors bendras gautų prašymų skaičius kasmet didėjo, per Centro interneto svetainę gautų prašymų skaičius sumažėjo (2 diagrama). Iš dalies šis sumažėjimas yra susijęs su automatiniu prašymų persiuntimu kitoms tarnyboms po svetainės pertvarkymo 2017 m. Taip pat padidėjo prašymų, gautų iš ekspertų šaltinių, visų pirma iš EIB tarnybų, skaičius.

21

Dėl daugumos prašymų, gautų per šį laikotarpį, nebuvo sukurtas Centro paramos pavedimas. Iš 1091 gauto prašymo apie 22 % jų 2018 m. gruodžio 31 d. buvo išsijojimo etape (buvo vertinami arba laukė papildomos informacijos), o apie 52 % buvo įvertinti kaip prašymai, kurie turi būti „afišuojami“ arba pagal kuriuos reikia suteikti „trumpą konsultaciją“. Centras parengė pavedimus dėl 26 % gautų prašymų (285 iš 1 091, 3 diagrama). Prašymų, dėl kurių buvo parengti pavedimai, dalis priklausė nuo šaltinio. Tikimybė, kad iš interneto svetainės gauti prašymai taps pavedimais, buvo kur kas mažesnė nei iš ekspertų šaltinių gautų prašymų. Pavedimai buvo parengti tik pagal mažiau nei 3 % per Centro interneto svetainę pateiktų prašymų (14 iš 447). Net įvedus automatinį afišavimą nuo 2017 m. kai kurių per interneto svetainę pateikiamų prašymų atveju, pavedimai pagal interneto svetainės prašymus buvo parengti tik nedaugeliu atvejų (2018 m. – 4,1 %). Kita vertus, pavedimai buvo parengti pagal maždaug 27 % iš ekspertų šaltinių gautų prašymų. Iš dalies taip buvo dėl to, kad ekspertų šaltiniai, prieš siųsdami prašymus dėl paramos Centrui, atlikdavo tam tikrą išankstinį išsijojimą. ERPB atliko visų gautų paramos prašymų išsijojimą prieš pateikdamas informaciją apie pavedimus Centrui. Centras neturėjo informacijos apie ERPB gautų prašymų skaičių, taigi ir apie prašymų, kurie virto pavedimais, procentinę dalį.

22

Žemą atliekamų pavedimų lygį atspindi Centro biudžeto naudojimas, nes Centras per pirmuosius trejus su puse metų neišleido didelės turimų lėšų dalies (2 lentelė). 2015–2018 m. laikotarpiu Centrui iš ES biudžeto iš viso skirta 68,1 milijono eurų įsipareigojimų asignavimų. Nustatėme, kad pirmaisiais Centro veiklos metais biudžetas buvo vykdomas lėčiau nei tikėtasi (tik 36 % 2015 m. ir 42 % 2016 m.). Todėl 2015 ir 2016 m. Komisija iš Centro biudžeto eilutės į kitas ES biudžeto eilutes perkėlė 18 milijonų eurų mokėjimų asignavimų. 43,3 milijono eurų suma, kurią Komisija sumokėjo EIB už Centro veiklą tuo laikotarpiu, apėmė dideles sutartiniu pagrindu paremtas išankstinio finansavimo sumas. 2018 m. gruodžio 31 d. faktinės tinkamos finansuoti Centro išlaidos, priskirtinos ES biudžetui 2015–2018 m. laikotarpiu, buvo 26,2 milijono eurų, t. y. tik 26 % iš ES biudžeto skirtų sumų.

23

Mūsų nuomone, Centras buvo įsteigtas remiantis prielaida, kad jis gaus daugiau paramos prašymų, kurie sudarys pagrindą pavedimams, nei buvo gauta iš tikrųjų. Todėl per pirmuosius trejus su puse veiklos metų Centras nepanaudojo didelės turimų lėšų dalies.

Centras teikė paramos gavėjų poreikius gerai atitikusias konsultavimo paslaugas, tačiau tai darė netikslingai

24

Pagrindinis Centro veiklos tikslas buvo teikti aukštos kokybės konsultavimo paramą, pritaikytą individualiems paramos gavėjų poreikiams, atsižvelgiant į konsultavimo paramos prioritetus. Tikrinome, ar:

• atskiri paramos gavėjai buvo patenkinti gauta parama, remdamiesi apklausa;
• pavedimai atspindėjo konsultavimo paramos prioritetus, analizuodami Centro strategiją, procedūras ir turimą valdymo informaciją;
• bendradarbiavimo su NSFBĮ raida padėjo užtikrinti pakankamą geografinę konsultavimo poreikių aprėptį.

Paramos gavėjai buvo labai patenkinti gautomis jiems pritaikytomis konsultacijomis

25

2015–2018 m. Centras įvykdė 285 pavedimus viešojo ir privačiojo sektorių paramos gavėjams. Didelė dalis pavedimų buvo susijusi su techninių ar finansinių konsultacijų dėl konkrečių projektų teikimu (88 %). Likę pavedimai buvo susiję su ne konkretiems projektams skirtomis finansinėmis konsultacijomis, bendradarbiavimu su NSFBĮ ir bendraisiais klausimais (12 %) (4 diagrama).

26

Mūsų apklausoje¹² paramos gavėjai apskritai įvertino savo pasitenkinimą kaip „didelį“ svarbiausių gautų konsultavimo paslaugų aspektų atžvilgiu. Beveik 80 % respondentų Centro indėlį, susijusį su sklandaus konsultavimo proceso užtikrinimu, įvertino kaip „didelį“ arba „labai didelį“, o daugiau kaip 90 % iš jų sutiko, kad parama buvo pritaikyta prie jų poreikių (5 diagrama).

27

Mūsų manymu, kalbant apie atliktus pavedimus, Centras iš esmės pasiekė tikslą teikti pritaikytas konsultavimo paslaugas, tenkinančias Centro paramos gavėjų poreikius.

Centrui trūko aiškios strategijos ir procedūrų, skirtų tikslingai teikti paramą

28

Nustatėme, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimta jokios oficialios strategijos dėl paramos Centrui, nors pagal Centro sutartinį pagrindą buvo numatyta, kad Koordinavimo komitetas „turi peržiūrėti strategiją ir dėl jos susitarti“¹³, o Koordinavimo komiteto pasamdytas išorės konsultantas padarė išvadą, kad Centras savo veiklą turėtų vykdyti tikslingai¹⁴.

29

2018 m. vasario mėn. Koordinavimo komitetas nusprendė, kad Centro de facto strategija tinkamai atsispindėjo jo metinėse darbo programose¹⁵. Tačiau nustatėme, kad šiose programose nebuvo pakankamai paaiškinta, kaip Centro veiklos koncepcija prisidėjo prie investicijų skatinimo, ir nebuvo įtraukti jokie tikslai ar laukiami rezultatai iki finansavimo laikotarpio pabaigos (t. y. 2020 m.), susiję su konsultavimo paramos prioritetais.

30

Centras parengė kriterijus tinkamiems prašymams išsijoti. Tačiau mes nustatėme, kad Centras nenustatė kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos būtų galima išsiaiškinti, ar galimas pavedimas yra didelės, vidutinės ar mažos vertės, atsižvelgiant į tai, kaip jis gali prisidėti prie investicinių projektų pasiūlos. Tikėjomės, kad Centras, remdamasis ESIF reglamente nustatytais prioritetais, parengs aiškius pavedimo vertės nustatymo kriterijus, kaip antai:

• papildomumas – ESIF reglamente nustatyta, kad parama Centrui turi papildyti esamas konsultavimo paramos iniciatyvas;
• paramos rūšis – pagal Centro nustatytą politiką pirmenybė turėtų būti teikiama visų pirma konkretiems projektams priskirtiems prašymams, o po to – ne konkretiems projektams priskirtiems prašymams, kurie galėtų netiesiogiai prisidėti prie investicinių projektų pasiūlos didinimo¹⁶;
• galimas poveikis, pagrįstas pagrindinėmis projekto savybėmis (pavyzdžiui, projekto etapu ir investicijų dydžiu): labiau tikėtina, kad didesni, brandesni projektai bus įgyvendinami ir labiau prisidės prie investicijų didinimo nei mažesni projektai ankstesniame projekto rengimo etape;
• sektorius arba geografinė vietovė – pavedimai, atitinkantys valstybių narių ir sektorių prioritetus, nustatytus atliekant poreikių vertinimą, būtų laikomi „didesnės vertės“ (16 dalis).

31

Nepaisant to, kad nebuvo nustatyti galimų pavedimų reitingavimo kriterijai, Centras dokumentavo didžiąją dalį būtinos informacijos – bet ne ją visą, o būtent:

• papildomumas – pavedimų aprašymuose buvo pateikta nuoroda į susijusius ESIF reglamento straipsnius. Tačiau juose nebuvo paaiškinta, kodėl Centras, o ne kurios nors kitos ES konsultavimo tarnybos, galėjo geriausiai atlikti pavedimus. 2 langelyje pateiktas vienas pavyzdys, kai pagrindimas nebuvo pakankamai dokumentuotas;

• paramos rūšį – Centras užregistravo informaciją apie konsultavimo paramos prioritetus, kurie nuo 2018 m. buvo įtraukti į ESIF 2.0 reglamentą¹⁷;
• galimą poveikį – projektų branda valdymo sistemose buvo registruojama tik nuo 2018 m. antrojo pusmečio, o informacija apie investicijų apimtį audituotu laikotarpiu nebuvo sistemingai registruojama;
• sektorių ir geografinę vietovę – Centras tinkamai klasifikavo pavedimus pagal ESIF veiklos sektorius ir valstybes nares;

32

Mūsų nuomone, Centras neturėjo pakankamai aiškios strategijos ir nenustatė kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos parama būtų skiriama ten, kur ji galėtų sukurti didžiausią pridėtinę vertę, nepaisant to, kad buvo registruojama didžioji dalis tam reikalingos informacijos.

Pavedimai apėmė prioritetinius sektorius ir valstybes nares, bet siekiant tikslingiau tenkinti nepatenkintus konsultavimo poreikius, reikėjo laikytis iniciatyvesnio požiūrio

33

Remdamiesi Centro turima valdymo informacija ir kitais audito įrodymais, išnagrinėjome, kokiu mastu Centro pavedimai atspindėjo pagrindinius konsultavimo paramos prioritetus (žr. 30 ir 31 dalis), visų pirma:

• papildomumas su kitais viešaisiais arba privačiaisiais konsultavimo šaltiniais;
• prisidėti prie investicijoms tinkamų projektų pasiūlos, įskaitant:

1. projektus, atitinkančius ESIF paramos skyrimo reikalavimus, taip pat projektus, skirtus kovos su klimato kaita veiksmams, žiedinei ekonomikai, skaitmeniniam sektoriui, ir tarpvalstybinius projektus;
2. finansines priemones, investavimo platformas ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

• remti sektorius ir sritis, kuriuose yra didžiausi konsultavimo poreikiai.

34

Patikrinome paramos gavėjų imtį, norėdami išsiaiškinti, ar paramos gavėjai gautą konsultavimo paramą būtų galėję gauti iš kitų viešųjų arba privačiųjų konsultavimo subjektų. Nustatėme, kad beveik 50 % respondentų nurodė, kad jie tą pačią konsultavimo paramą būtų galėję gauti iš kitų viešųjų arba privačiųjų konsultavimo subjektų.

35

Kalbant apie investicijoms tinkamų projektų pasiūlą, nustatėme, kad beveik visi pavedimai buvo skirti konkretiems projektams (265 iš 285 arba 92 %). Centras užregistravo 55 pavedimus, susijusius su EIB finansinėmis operacijomis. 28 pavedimai buvo susiję su ESIF, iš jų 12 buvo susiję su projektais, kuriems jau buvo skirta ESIF parama, t. y. EIB finansinė operacija buvo patvirtinta, pasirašyta arba išmokėta, trys – su panaikintais projektais ir 13 – su projektais, kurie yra vertinimo procese. Apskritai, iki 2018 m. pabaigos tik kiek daugiau nei 1 % visų patvirtintų ESIF remiamų finansinių operacijų pasinaudojo Centro pavedimu (12 iš 1 031¹⁸).

36

Taip pat nustatėme, kad 45 iš 285 pavedimų buvo susiję su klimato politika (16 %), 9 – su žiedine ekonomika (3 %), 16 – su skaitmeniniu sektoriumi (6 %) ir 12 – su tarpvalstybiniais projektais (4 %). Be to, Centras atliko 30 pavedimų, susijusių su galimomis novatoriškomis finansinėmis priemonėmis (2018 m. – 17), 12 – su potencialiomis investavimo platformomis¹⁹ (2018 m. – 7) ir 16 – su potencialiomis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis (2018 m. – 4)²⁰. Šiais atvejais Centro parama galėjo būti teikiama labai ankstyvame etape, nesant garantijos, kad bus sukurtos susijusios priemonės, platformos ar partnerystės (3 langelis).

37

Kalbant apie sektorius, Centras tinkamai klasifikavo pavedimus pagal ESIF veiklos sektorius (6 diagrama). Dauguma pavedimų (215 iš 285 arba 83 %) buvo susiję su poreikių vertinime nustatytais aukštesnio prioriteto sektoriais, t. y. transporto, energetikos, aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumo, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, o kiti pavedimai buvo susiję su sektoriais, kurie įvardyti kaip žemesnio prioriteto. Didelę dalį pavedimų atliko ERPB mažoms ir vidutinėms įmonėms keturiose šalyse (133 iš 285 arba 47 %).

38

Kalbant apie geografinę kilmę, nustatėme, kad 58 % pavedimų buvo susiję su valstybėmis narėmis, kurios buvo laikomos²¹ turinčiomis daugiausia konsultavimo poreikių (Bulgarija, Kroatija, Graikija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija). Taip pat nustatėme, kad taip buvo daugiausia dėl to, kad ERPB didelį skaičių pavedimų atliko Rumunijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje (113). Mūsų analizė parodė, kad 32 % (49 iš 152) EIB tiesiogiai valdomų pavedimų buvo susiję su valstybe nare, turinčia daugiausia konsultavimo poreikių (7 diagrama). Aštuoni pavedimai buvo susiję su ESIF operacijomis penkiose sanglaudos politikos šalyse.

39

Tuo tarpu, kai 83 % pavedimų buvo susiję su aukštesnio prioriteto sektoriais, o 58 % su aukščiausio prioriteto valstybėmis narėmis, nustatytomis konsultavimo poreikių tyrime (1 lentelė), nustatėme, kad 10 % visų pavedimų buvo susiję su prioritetiniais sektoriais aukščiausio prioriteto valstybėse narėse (t. y. energetikos, transporto, aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumo, žr. 8 diagramą).

40

Mūsų nuomone, nors ir dauguma pavedimų buvo vykdomi prioritetiniuose sektoriuose ir valstybėse narėse, bet siekiant tikslingiau spręsti nepatenkintus konsultavimo poreikius, reikėjo laikytis iniciatyvesnio požiūrio.

Nepaisant Centro pastangų, bendradarbiavimas su NSFBĮ siekiant pagerinti geografinę aprėptį buvo plėtojamas lėtai

41

Pagrindinė priemonė, padedanti Centrui pasiekti tikslą pašalinti konsultavimo poreikių patenkinimo valstybėse narėse spragas, buvo bendradarbiavimas su partneriais vietos lygmeniu. Šiuo tikslu Centras siekė sukurti susitarimų su vietos įstaigomis partnerėmis, visų pirma su valstybių narių NSFBĮ ir ERPB, tinklą. Tokiu bendradarbiavimu buvo siekiama skatinti dalytis žiniomis, gerinti Centrui teikiamų prašymų pasiūlą ir stiprinti konsultavimo paslaugų teikimą vietoje. Nagrinėjome bendradarbiavimo su NSFBĮ ir ERPB pažangą per šį laikotarpį.

42

ESIF reglamente²² nustatyta, kad Centras turi dėti pastangas, kad būtų sudarytas bendradarbiavimo susitarimas su kiekvienos valstybės narės NSFBĮ arba teikti iniciatyvią konsultavimo paramą toms valstybėms narėms, kurios neturi NSFBĮ. Komisijos ir EIB partnerystės pagrindų susitarime numatytas bendradarbiavimas su NSFBĮ šiais klausimais:

1. dalintis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir juos skleisti;
2. veikti kaip potencialių Centro paramos gavėjų vietos prieigos punktas;
3. teikti konsultavimo paslaugas Centro vardu.

43

Nustatėme, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Centras su 20 valstybių narių NSFBĮ buvo pasirašęs 25 bendradarbiavimo susitarimus susitarimo memorandumų forma (III priedą), kuriuose nustatytas bendradarbiavimo su Centru lygis. 9 diagramoje parodytas susitarimo memorandume nustatytas bendradarbiavimo pobūdis. Penkiose valstybėse narėse Centras pasirašė susitarimo memorandumą su dviem NSFBĮ (Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje). Aštuonios valstybės narės, kurioms netaikomas susitarimo memorandumas, buvo Kipras, Danija, Estija, Graikija, Liuksemburgas, Malta, Rumunija ir Jungtinė Karalystė. Susitarimo memorandumo pasirašymas padėjo oficialiai įtvirtinti dalijimąsi žiniomis apie Centro vykdomą veiklą. Mūsų tyrime pagrindinė nurodyta priežastis, dėl kurios NSFBĮ sudaro susitarimo memorandumus, buvo dalijimasis žiniomis ir geriausia praktika. Šiuo atžvilgiu pagrindinė veikla, įgyvendinta vykdant tokį bendradarbiavimą, buvo komunikacijos renginių, skirtų informuotumui apie Centro veiklą didinti, organizavimas. Septynios iš 20 NSFBĮ nurodė, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo vykdyta jokia bendradarbiavimo veikla.

44

Nors NSFBĮ gana nedaug prisidėjo prie prašymų, kuriuos Centras gavo 2015–2018 m. laikotarpiu (62 iš 1 091 arba 6 %), pasiūlos, 2015–2018 m. laikotarpiu vyravo didėjimo tendencija – nuo trijų prašymų 2015 m. iki 28 prašymų 2018 m. Nors prašymus pateikė 18 valstybių narių, beveik 80 % prašymų buvo gauti iš devynių valstybių narių (Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos) NSFBĮ. Iš viso iki 2018 m. gruodžio 31 d. Centras įvertino, kad 17 šių prašymų buvo tinkami tolesnei Centro paramai teikti skirtiems pavedimams (11 % EIB tiesiogiai valdomų pavedimų).

45

Viena iš lėtos pažangos plėtojant bendradarbiavimą priežasčių buvo sunkumai nustatant tinkamą sutartinį pagrindą. Nustatėme, kad siekiant sudaryti EIB ir NSFBĮ susitarimus dėl iš ES biudžeto finansuojamų Centro konsultavimo paslaugų teikimo reikėjo pakeisti ES ir EIB sutartinius susitarimus. Tai ypač pasakytina apie partnerystės pagrindų susitarimo pakeitimą 2017 m. gegužės mėn. Be to, 2017 m. gruodžio mėn. buvo pakeistas 2016 m. specialusis susitarimas dėl dotacijų, siekiant nustatyti Centro finansinės paramos teikimo NSFBĮ sąlygas, įskaitant reikalavimus NSFBĮ saugoti pakankamai įrašų, kad EIB galėtų patikrinti, kaip naudojamasi Centro parama.

46

Kita lėtos pažangos plėtojant bendradarbiavimą priežastis buvo tai, kad NSFBĮ turėjo stiprinti gebėjimus tvarkyti prašymus ir teikti Centro paslaugas vietos lygmeniu. Centras ėmėsi priemonių, kad išspręstų šią problemą. Į Centro 2016 m. biudžetą buvo įtraukta 7 milijonų eurų suma, skirta NSFBĮ gebėjimų stiprinimo poreikiams ir konsultavimo paslaugų teikimui vietoje²³. Centras paragino NSFBĮ siūlyti iniciatyvą pagal „kvietimą teikti pasiūlymus“. Centras pasiūlė finansuoti iki 75 % tinkamų finansuoti konsultavimo ir personalo išlaidų, susijusių su priimtais pasiūlymais. Pasiūlymai galėjo apimti:

• konsultavimo paslaugų Centro vardu teikimą investicijų klausimais;
• organizacinių gebėjimų kūrimą arba plėtojimą;
• žinių perdavimą siekiant plėtoti vietos konsultavimo gebėjimus.

47

Kvietimas teikti pasiūlymus dėl gebėjimų stiprinimo buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio mėn. Centras paragino NSFBĮ teikti pasiūlymus dėl iniciatyvų, kurių kiekvienos vertė sudarė nuo 100 000 eurų iki 500 000 eurų. Centras planavo kvietimų teikti pasiūlymus galiojimą išlaikyti iki 2020 m. birželio mėn., su sąlyga, kad visą tą laiką bus prieinamas finansavimas. Pasiūlymai turėjo būti priimami kas tris mėnesius. Pirmo etapo pasiūlymai buvo gauti 2018 m. vasario mėn. Devyni NSFBĮ pateikė pasiūlymus, iš kurių šeši buvo įvertinti teigiamai, o atrinkti pareiškėjai buvo pakviesti derėtis dėl finansavimo susitarimo. Dėl ilgų derybų iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašytas tik vienas finansavimo susitarimas. Iki 2018 m. pabaigos nebuvo patirta jokių išlaidų.

48

Peržiūrėdami kvietimo teikti pasiūlymus vertinimo procedūras nustatėme, kad tam tikri pagrindiniai vertinimo kriterijai nebuvo lemiami vertinant pasiūlymus. Pavyzdžiui, vienintelės finansavimo sutarties, kuri buvo pasirašyta iki 2018 m. pabaigos, atveju atrinktas pareiškėjas gavo mažiau nei pusę galimų balų pagal kriterijų „pasiūlymo branda ir numatomi rezultatai“, kurie kartu sudarė mažiau nei 20 % visų skirtų balų. Iškyla rizika, kad suteikta parama gali turėti nedidelį poveikį konsultavimo paslaugų teikimui vietoje.

49

Kalbant apie ERPB, 2017 m. kovo mėn. EIB pasirašė susitarimą, pagal kurį Centras teiks paramą ERPB mažųjų įmonių konsultavimo programai. Centro parama programai iš pradžių buvo siekiama skatinti Bulgarijos, Graikijos ir Rumunijos MVĮ sektoriaus ekonominę plėtrą ir konkurencingumą. Vėliau atlikus naują 2016 m. specialiojo susitarimo dėl dotacijų pakeitimą buvo įtraukta Kroatija²⁴. Kad ERPB galėtų atlikti šį vaidmenį, Komisija ir EIB turėjo iš dalies pakeisti partnerystės pagrindų susitarimą ir 2016 m. specialųjį susitarimą dėl dotacijų, apimantį Centro veiklą. Šie pakeitimai padidino bendrą Centro teisinio ir sutartinio pagrindo sudėtingumą. Bendradarbiavimui su ERPB Centras skyrė 5,0 milijono eurų, iš kurių iki 2018 m. pabaigos ERPB įsipareigojo skirti 2,4 milijono eurų.

50

Mūsų nuomone, teisinis sudėtingumas bei nevienodas NSFBĮ noras ir gebėjimas bendradarbiauti prisidėjo prie lėtesnės bendros pažangos gerinant Centro remiamų konsultavimo paslaugų paklausos ir teikimo geografinę aprėptį. Pradėtas bendradarbiavimas su ERPB susijusiame sektoriuje ir keturiose šalyse lėmė reikšmingą skaičių pavedimų (6 diagrama ir 7 diagrama).

Mažai įrodymų, kad Centras labai prisidėjo prie investicijoms tinkamų projektų pasiūlos didinimo

51

Kad būtų padarytas poveikis, Centras turėjo padidinti investicijoms tinkamų projektų pasiūlą. Pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti buvo pavedimų įvykdymas. Išnagrinėjome turimus įrodymus dėl Centro paramos poveikio investicijoms tinkamų projektų pasiūlai, visų pirma ESIF atžvilgiu²⁵.

Nepakankama investicijų, kurias pastūmėjo Centro pavedimai, tolesnė priežiūra

52

Centro procedūrose buvo numatytas tik pavedimų įvykdymo stebėjimas („išdirbiai“), o ne tolesnė veikla, susijusi su tuo, ar vykdant pavedimus buvo parengti investicijoms tinkami projektai („rezultatai“) (4 langelis). Susitarus dėl pavedimo, Centro patarėjas palaikė ryšius su atitinkama EIB tarnyba, kad būtų užtikrintas tinkamas pavedimo įvykdymas. Centro patarėjas buvo atsakingas už patikrinimą, ar pavedimai buvo įvykdyti laiku ir neviršijant biudžeto, o EIB ekspertų tarnyba buvo atsakinga už paramos teikimą ir bendravimą su paramos gavėju. Centras kartu su EIB tarnybomis ar paramos gavėjais sistemingai nestebėjo, ar projektas gavo finansavimą iš EIB, ESIF ar kitų šaltinių, ir ar galiausiai buvo investuota. Visų pirma Centras neturėjo jokios galimybės nustatyti užbaigtų pavedimų, kurie pritraukė kitų nei EIB investuotojų, skaičiaus.

53

2018 m. spalio mėn. Centras pradėjo siųsti atsiliepimų formą paramos gavėjams, kurie buvo pasinaudoję Centru. Ši forma apėmė įvairius paramos gavėjų pasitenkinimo konsultavimo paslaugomis aspektus, pavyzdžiui, jų poreikių patenkinimo mastą, suteiktų ekspertinių žinių kokybę ir tai, kas atsitiko su jų projektu po to. Audito metu Centras nebuvo išanalizavęs iš paramos gavėjų gautų atsiliepimų.

54

2017 m. liepos mėn. Centras parengė pagrindinius veiksmingumo ir stebėjimo rodiklius, kuriuos 2018 m. vasario mėn. peržiūrėjo ir atnaujino, kad į juos būtų įtraukti nauji 2017 m. gruodžio mėn. priimto ESIF 2.0 reglamento prioritetai. Nustatėme trūkumų penkiuose iš aštuonių Centro pagrindinių išdirbių rodiklių ir visuose šešiuose rezultatų rodikliuose (daugiau informacijos pateikta V priede). Taip pat nustatėme, kad į pagrindą neįtraukti naujoviškų finansinių priemonių ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimo rodikliai, kurie buvo ESIF 2.0 reglamente nustatyti prioritetai.

55

Mūsų nuomone, Centras neturėjo pakankamai procedūrų, kad galėtų stebėti investicijas, kurias pastūmėjo konkretiems projektams skirti pavedimai per konkretų laikotarpį. Dėl informacijos apie pavedimų rezultatus trūkumo ir apribojimų, kurie paveikė kai kuriuos rodiklius, buvo sunku šiuo atžvilgiu stebėti ir vertinti Centro veiksmingumą.

Iki 2018 m. pabaigos buvo užbaigti tik keli Centro pavedimai

56

Nustatėme, kad iki 2018 m. pabaigos Centras buvo užbaigęs tik 89 konsultavimo pavedimus, iš jų 27 tiesiogiai valdė EIB tarnybos (jie daugiausia buvo skirti viešojo sektoriaus paramos gavėjams), o 62 pavedimus, kurie buvo susiję su privačiojo sektoriaus MVĮ, atliko bendradarbiaudamas su ERPB. Vidutiniškai EIB valdomi pavedimai kainavo apie 85 000 eurų ir juos užbaigti prireikė šiek tiek daugiau nei 14 mėnesių, o ERPB valdomi pavedimai kainavo apie 18 000 eurų ir juos užbaigti prireikė mažiau nei 6 mėnesių. 32 iš 89 užbaigtų pavedimų, apie kuriuos buvo informacijos, atveju vidutinis investicijų, susijusių su atliktu EIB valdomu pavedimu, įvertis buvo 301 milijonas eurų, palyginti su 1,3 milijono eurų, susijusių su MVĮ pavedimais, atliktais bendradarbiaujant su ERPB. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. trys atlikti pavedimai buvo susiję su patvirtintomis arba pasirašytomis ESIF operacijomis.

57

Dauguma užbaigtų pavedimų buvo susiję su MVĮ Rumunijoje (51 iš 89 arba 57 %), nes daug jų buvo atlikta ten bendradarbiaujant su ERPB. Iš 27 užbaigtų pavedimų, kuriuos tiesiogiai valdė EIB tarnybos, didžiausias skaičius pavedimų bet kurioje konkrečioje valstybėje narėje (Lenkijoje) buvo keturi, o iki 2018 m. gruodžio 31 d. nė vienas pavedimas nebuvo užbaigtas 13 valstybių narių.

58

Didžioji dauguma užbaigtų pavedimų buvo susiję su konkrečiais projektais (85 iš 89 arba 96 %), o dauguma jų buvo susiję su techninėmis konsultacijomis dėl projektų ankstyvuoju etapu (77 iš 85). Todėl neaišku, ar šie projektai galiausiai pritrauks investicijų.

59

Mūsų nuomone, iki 2018 m. pabaigos Centras buvo atlikęs per mažai pavedimų, kad būtų turėjęs reikšmingą poveikį investicijoms tinkamų projektų pasiūlai, iš jų trys buvo susiję su patvirtintomis arba pasirašytomis ESIF operacijomis. Atlikti pavedimai buvo labai sutelkti į Rumunijos ir Bulgarijos MVĮ sektorių. Kadangi Centro parama daugiausia buvo susijusi su projektais ankstyvuoju etapu, ji gali turėti poveikį tik ilgesniuoju laikotarpiu. Tačiau individualūs pavedimai gali prisidėti prie didelių investicijų, kurios būtų daug kartų didesnės už konsultavimo paslaugų teikimo sąnaudas.

Išvados ir rekomendacijos

60

Mūsų išvados susijusios su Centro įsteigimu ir veikimu iki 2018 m. pabaigos. Darome išvadą, kad tuo metu Centras dar nebuvo įrodęs, jog jis yra veiksminga priemonė investicijoms Europos Sąjungoje skatinti.

61

Nustatėme, kad Centras buvo įsteigtas kaip paklausa grindžiama priemonė, iš anksto nepakankamai įvertinus konsultavimo poreikius, kuriuos jis tenkins, tikėtiną paklausos lygį arba išteklių, kurių jam prireiks, dydį. Iš tikrųjų Centras gavo mažai paramos prašymų, kurie galėjo sudaryti pagrindą pavedimams, palyginti su jo turimais ištekliais. Visų pirma, prašymų, gautų tiesiogiai per Centro interneto svetainę arba iš NSFBĮ, skaičiumi buvo generuota nedaug pavedimų, kuriems atlikti reikėjo Centro paramos (13–23 dalys).

1 rekomendacija. Informavimo apie Centro veiklą skatinimas

Centro koordinavimo komitetas turėtų toliau plėtoti bendradarbiavimą su NSFBĮ, kad vietoje būtų geresnės galimybės pasinaudoti Centro parama.

Terminas: per likusį Centro įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 m. pabaigos)

62

Nustatėme, kad Centras iš esmės pasiekė tikslą teikti tikslines konsultavimo paslaugas, tenkinančias Centro paramos gavėjus. Tačiau jis neturėjo pakankamai aiškios strategijos ir nenustatė kriterijų ir procedūrų, pagal kuriuos parama būtų skiriama ten, kur ji galėtų sukurti didžiausią pridėtinę vertę, nepaisant to, kad buvo registruojama didžioji dalis tam reikalingos informacijos. Nustatėme, kad kai kurie paramos gavėjai abejojo Centro paramos papildomumu su kitais konsultavimo šaltiniais, o susijusiu laikotarpiu Centro parama buvo skirta tik daugiau nei 1 % ESIF remiamų finansinių operacijų. Nors dauguma pavedimų buvo atlikti aukšto prioriteto sektoriuose ir valstybėse narėse, mažai pavedimų buvo susiję su prioritetiniais sektoriais, skirtais didžiausią konsultavimo poreikį turinčiomis valstybėmis narėmis. Todėl, siekiant tikslingiau tenkinti bendrus nepatenkintus konsultavimo poreikius, būtų reikėję laikytis iniciatyvesnio požiūrio. Be to, nepaisant Centro pastangų, dėl teisinio sudėtingumo ir skirtingo NSFBĮ noro ir gebėjimo bendradarbiauti bendradarbiavimas su partneriais siekiant pagerinti geografinę aprėptį vystėsi lėtai. Pradėjus bendradarbiauti su ERPB, keturiose susijusiose šalyse atlikta daug pavedimų MVĮ sektoriuje (25–50 dalys).

2 rekomendacija. Tikslingesnis paramos skyrimas prioritetams

Centro koordinavimo komitetas turėtų stengtis tikslingiau skirti savo paramą ir išteklius:

1. apibrėždamas konkrečius konsultavimo paramos naudingumo įvertinimo kriterijus, įskaitant papildomumą su kitomis ES programomis, paramos rūšį, galimą poveikį investicijoms bei sektorius ir geografinius regionus;
2. pagerindamas tikrinimo procedūras, skirtas galimų pavedimų vertei nustatyti, siekiant kuo labiau padidinti Centro indėlį įgyvendinant nustatytus konsultacinės paramos prioritetus;
3. toliau plėtodamas bendradarbiavimą su NSFBĮ, siekiant pagerinti geografinę Centro remiamų konsultavimo paslaugų paklausos ir teikimo aprėptį.

Terminas: per likusį Centro įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 m. pabaigos)

63

Be to, nustatėme, kad Centras neturėjo pakankamai procedūrų, kad galėtų stebėti investicijas, kurias pastūmėjo per laikotarpį atlikti pavedimai. Dėl informacijos apie pavedimų rezultatus trūkumo ir apribojimų, kurie paveikė kai kuriuos Centro veiksmingumo rodiklius, buvo sunku šiuo atžvilgiu stebėti ir vertinti Centro veiklos veiksmingumą. Bet kokiu atveju, iki 2018 m. pabaigos Centras buvo užbaigęs per mažai pavedimų, kad būtų turėjęs reikšmingą poveikį investicijoms tinkamų projektų pasiūlai. Iš viso iki 2018 m. pabaigos Centras buvo užbaigęs tik 89 pavedimus, ir tik trys iš jų buvo susiję su patvirtintomis arba pasirašytomis ESIF operacijomis. Didelė dalis pavedimų buvo susitelkę Rumunijos ir Bulgarijos MVĮ sektoriuje. Dauguma pavedimų buvo susiję su ankstyvaisiais projektų investicinio ciklo etapais, taigi jie gali turėti poveikį tik ilgesniuoju laikotarpiu. Individualūs pavedimai taip pat gali prisidėti prie didelių investicijų, kurios būtų daug kartų didesnės už konsultavimo paslaugų teikimo sąnaudas. Apskritai, aptikome nepakankamai įrodymų, kad iki 2018 m. pabaigos Centras būtų labai prisidėjęs prie investicijoms tinkamų projektų pasiūlos didinimo (53–59 dalys).

3 rekomendacija. Veiksmingumo matavimo gerinimas

Siekdamas stebėti ir gerinti savo veiksmingumą, Centro koordinavimo komitetas turėtų:

1. imtis tolesnių veiksmų atsižvelgdamas į konsultacinės paramos teikimo rezultatus (t. y. ar atlikus pavedimus parengiami investicijoms tinkami projektai);
2. parengti tinkamus su rezultatais susijusius rodiklius ir prireikus tikslus;
3. palyginti kiekvieno užbaigto konkrečiam projektui skirto Centro pavedimo faktines sąnaudas su jo rezultatais, siekiant prisidėti prie Centro veiksmingumo vertinimo.

Terminas: per likusį Centro įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 m. pabaigos, o 3(iii) rekomendacijos atveju iki 2021 m. pabaigos)

64

Galiausiai, mūsų auditas parodė, kad Centro įsteigimo būdo trūkumus buvo sudėtinga pašalinti įgyvendinimo etapu ir kad jie ir toliau darė poveikį veiksmingumui. Pagal 2021–2027 m. „InvestEU“ programą siūloma, kad „InvestEU“ konsultacijų centras, kurį valdys ir kuriuo rūpinsis Komisija, apims 13 šiuo metu veikiančių ES centralizuotai valdomų konsultavimo iniciatyvų, įskaitant dabartinį Centrą. Pasiūlymu siekiama supaprastinti ir patobulinti esamą konsultacinių paslaugų, skirtų investicijoms remti, koordinavimo ir teikimo tvarką.

4 rekomendacija. Iš Centro gautos patirties panaudojimas „InvestEU“ konsultacijų centre

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo vienos iniciatyvos prie kitos ir integruoti pagrindinę patirtį, įgytą vykdant Centro veiklą, į „InvestEU“ konsultacijų centrą, Komisija turėtų:

1. įvertinti konsultavimo poreikius ir galimą tikslingų konsultavimo iniciatyvų paklausą, remiantis 2015–2020 m. laikotarpiu gauta patirtimi;
2. konsultavimo pagalbą orientuoti į nepatenkintus poreikius ir projektų, kurie galėtų būti remiami teikiant „InvestEU“ garantiją, rengimą;
3. plėtoti tiesioginį bendradarbiavimą su NSFBĮ siekiant pagerinti konsultavimo paslaugų geografinę aprėptį;
4. sukurti iniciatyvesnį požiūrį į prašymų dėl konsultavimo paslaugų generavimą remiantis veikla vietoje;
5. sustiprinti prieigą prie konsultavimo paslaugų sukuriant naują „InvestEU“ konsultavimo centro interneto svetainę ir skatinant ją naudoti;
6. sukurti tinkamą stebėjimo veiksmingumo pagrindą, apimantį konsultavimo paslaugų teikimo sąnaudas ir naudą.

Terminas: iki 2021 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė V kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Tony Murphy, 2020 m. kovo 31 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. ES techninės pagalbos iniciatyvos, centralizuotai valdomos pagal dabartinę DFP

TP iniciatyva	TP vadovas	TP teikėjas (-ai)	Mokesčių bazė	Sąnaudų pasidalijimas tarp ES / EIB		Paramos gavėjo dengiamos sąnaudos	Suma (ES biudžetas)	Įgyvendinimo laikotarpis
				ES	EIB		(Eurais)
EIKC (Centras)	EIB	EIB / kitos finansų įstaigos (ERPB / NSFB / Išorės konsultantai	sąnaudų padengimas (FAPS normos)	75 %	25 %	tik privačios lėšos, iš kurių MVĮ sudaro iki 33 %	110 000 000	2015–2020
ELENA	EIB	Išorės konsultantai	6 % suteiktos TP	100 %	0	Teikiama TP sudaro ne mažiau 10 %	279 000 000	2014–2020
Kvietimas teikti pasiūlymus H2020 energijos vartojimo efektyvumo srityje – pagalba rengiant projektus	EASME	Išorės konsultantai	n. d.				50 000 000	2014–2020 m.
„InnovFin Advisory“	EIB	EIB	sąnaudų padengimas (FAPS normos)	100 %	0	0	28 000 000	2014–2020
EEVEF Europos Komisijos techninė pagalba	EIB perįgaliojimo susitarimas su EEVEF fondo valdytoju (DB)	Išorės konsultantai	6,5 % suteiktos TP	100 %	0	10 % paskirtos TP	20 000 000	2012–2017
EITP	EIB	EIB / Išorės konsultantai	sąnaudų padengimas (FAPS normos)	90 %	10 %	0	1 262 170 skirta Jaspers 2015 m. 3 000 000 skirta Jaspers 2018 m.	2015–2018 m.
GTFP	EIB	Išorės konsultantai	5 % įsipareigoto ES įnašo	100 %	0	0 (paramos gavėjo gali būti prašoma skirti finansinį įnašą kiekvienu konkrečiu atveju)	10 000 000	2015–2019 + (pratęsimas svarstomas)
PF4EE	EIB	EIB / Finansiniai tarpininkai	6 % įsipareigoto ES įnašo	100 %	0	0	3 200 000	2014–2019
EEVEF fondo techninės pagalbos priemonė	EEVEF fondo valdytojas	EEVEF pasamdyti išorės konsultantai	20 % išmokėtos TP	_	_	0	taikoma atsižvelgiant į turimas lėšas (EEVEF pajamų srautas)	2017+
EITP – VN	Geležinkelių infrastruktūros valdytojas/Ministerijos	Išorės konsultantai	faktinės sąnaudos	100 %	0	0	17 021 785	2014–2020 m.
Pramonės modernizavimo pažangiosios specializacijos platforma	GROW	Išorės konsultantai		100 %	nėra duomenų		1 500 000	2018–2020
Miestų priemonė	ENER/EASME	Vykdomoji agentūra		nėra duomenų			16 000 000	2019–2023 m.
Salų priemonė	ENER	Išorės		nėra duomenų			10 000 000	2018–2020
EaSI	EMPL	Išorės konsultantai					13 000 000
JASPERS	EIB	EIB	sąnaudų padengimas (FAPS normos)	80 %	20 %	0	233 650 000	2014–2020
IŠ VISO							795 633 955

II priedas. Audito metodika

Savo nustatytus faktus grindėme:

• pagrindinių dokumentų, susijusių su Centru ir anksčiau vykdytomis konsultacinėmis iniciatyvomis, dokumentų peržiūra, įskaitant:
• teisinį pagrindą ir politikos dokumentus;
• finansinį ir sutartinį pagrindą;
• valdymo dokumentus (pavyzdžiui, Centro koordinavimo komiteto dokumentus);
• valdymo procedūras;
• metines darbo programas (MDP);
• veiklos ataskaitas;
• EIB / Centro darbuotojų ir atitinkamų Komisijos tarnybų (ECFIN GD, RTD GD, GROW GD, MOVE GD, ENER GD, REGIO GD) pareigūnų apklausimą;
• Centro valdymo sistemoje 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų duomenų, susijusių su prašymais teikti konsultavimo paslaugas, analizę;
• 18 Centro prašymų teikti konsultavimo paslaugas nagrinėjimo peržiūrą, įskaitant 15 prašymus teikti konsultavimo paslaugas, kuriems buvo skirti konkretūs Centro ištekliai (Centro pavedimai)

Imties elementas #	Prašymo Nr.	Prašymo metai	Šalis	Pagrindinis sektorius, kuriame vykdoma patariamoji intervencija	Prašymo būklė
1	0021	2015	Slovėnija	Transporto infrastruktūros ir įrangos bei novatoriškų transporto technologijų vystymas	Paskirta
2	0263	2016	Portugalija	Transporto infrastruktūros ir įrangos bei novatoriškų transporto technologijų vystymas	Baigta nagrinėti
3	0228	2016	Kipras	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	Baigta nagrinėti
4	0187	2016	Rumunija	Žmogiškasis kapitalas, kultūra ir sveikata	Paskirta
5	0196	2016	Liuksemburgas	Informacinių ir ryšių technologijų kūrimas ir diegimas	Paskirta
6	0608	2017	Airija	Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos	Paskirta
7	0414	2017	Bulgarija	Kita	Paskirta
8	0440	2017	Nesusiję su konkrečia šalimi	Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos	Paskirta
9	0405	2017	Nesusiję su konkrečia šalimi	Energetikos sektoriaus vystymas	Paskirta
10	0521	2017	Prancūzija	Transporto infrastruktūros ir įrangos bei novatoriškų transporto technologijų vystymas	Baigta nagrinėti
11	0002ELENA	2017	Danija	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	Paskirta
12	0594	2017	Prancūzija	Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos	Paskirta
13	0370	2017	Lenkija	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	Baigta nagrinėti
14	0437	2017	Lenkija	Žmogiškasis kapitalas, kultūra ir sveikata	Paskirta
15	0843	2018	Prancūzija	Žemės ūkis	Paskirta
16	0711	2018	Kroatija	Kita	Paskirta
17	0777	2018	Nesusiję su konkrečia šalimi	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	Paskirta
18	0016EBRD	2018	Rumunija	Informacinių ir ryšių technologijų kūrimas ir diegimas	Baigta nagrinėti

• 2018 m. gruodžio 31 d. NSFBĮ, bendradarbiaujančių su Centru, apklausa. 2019 m. vasario 28 d. klausimynas buvo išsiųstas 25 nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ir įstaigoms, bendradarbiaujančioms su Centru. Galutinis atsakymų pateikimo terminas buvo 2019 m. balandžio 9 d. Į klausimyną atsakė 20 institucijų iš 18 valstybių narių;
• Galutinių Centro paramos gavėjų tuo laikotarpiu elektroninė apklausa. 2019 m. kovo 4 d. klausimyną išsiuntėme 88 galutiniams Centro paramos gavėjams, o atsakymų pateikimo terminas buvo 2019 m. balandžio 12 d. Atsakymus gavome iš 43 Centro paramos gavėjų iš 24 ES valstybių narių.

III priedas. Susitarimo memorandumai, kuriuos pasirašė EIB ir NSFBĮ (2015–2018 m.)

Šalis	NSFB pavadinimas	Pasirašytas Susitarimo memorandumas	Bendradarbiavimo lygis26
Austrija	Austria Wirtschaftsservice Gesellschaft mbH (AWS)	2016	1
Belgija	Participatiemaatschappij Vlaanderen (PMV)	2018	1
Bulgarija	Bulgarijos finansinių priemonių fondo valdytojas (FMFIB)	2016	1,2
Bulgarija	Bulgarijos plėtros bankas (BDB)	2015	1
Kroatija	Hrvatska Banka za Obnovu i Razvitak (HBOR)	2015	1
Čekija	Ceskomoravska Zarucni a Rozvojova Banka (CMZRB)	2016	1
Suomija	Finnvera	2017	1,2
Prancūzija	Bpifrance	2016	1,3
Prancūzija	Caisse des Dépôts et Consignations (CDC)	2016	1,2,3
Vokietija	NRW.Bank	2017	1
Vokietija	Kreditanstalt für Wiederaufbau (KfW)	2016	1
Vengrija	Vengrijos plėtros bankas (MFB)	2015	1,2,3
Airija	Airijos strateginė bankų korporacija (Strategic Banking Corporation of Ireland, SBCI)	2016	1,2,3
Italija	Cassa Depositi e Prestiti (CDP)	2016	1,3
Latvija	Attistibas finansu institûcija Altum (ALTUM)	2015	1,2,3
Lietuva	Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA)	2016	1,2
Lietuva	Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA)	2016	1,2,3
Nyderlandai	Nyderlandų investicijų agentūra (NIA)	2016	1
Lenkija	Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK)	2016	1,2
Lenkija	Lenkijos bankų asociacija, nacionalinis informacijos centras (ZBP)	2016	1,2
Portugalija	Instituiçâo Financeira de Desenvolvimento (IFD)	2018	1,2
Slovakija	Slovakijos investicijų kontroliuojančioji bendrovė (SIH)	2016	1,2
Slovėnija	SID Banka (SID)	2015	1,2,3
Ispanija	Instituto de Credito Oficial (ICO)	2016	2
Švedija	Almi Företagspartner (ALMI)	2016	1

IV priedas. Centro veiksmingumo pagrindas

1. Su Centro veikla susiję indėlių / veiklos rodikliai (IV) (t. y. teiktini išdirbiai);
2. išdirbių rodikliai (IR), susiję su tiesioginiu šios veiklos poveikiu;
3. išdavų / rezultatų rodikliai (IR), susiję tuo, ko buvo pasiekta su paramos gavėjams suteiktomis konsultavimo paslaugomis.

PVR Nr. – Išdirbio rodiklis	9 pagrindiniai veiksmingumo rodikliai (PVR)	Apibrėžtis		12 pagrindinių stebėjimo rodiklių (PSR)	Apibrėžtis	PSR Nr.
OI.1	Išnagrinėtų ir paskirstytų prašymų skaičius ir pasiskirstymas (įskaitant investavimo platformas) (OI.1)	Matuoja Centro paskirtų ir išnagrinėtų prašymų skaičių (pasiskirstymas pagal sektorius, šalis, viešąjį ir (arba) privatųjį projektų vykdytoją, prašomos pagalbos rūšis)		Prašymų kilmė: Centro interneto svetainė / EIB tarnybos / išorės partneriai / EK / kiti (IA.1)	Matuoja Centro gauto prašymo kilmę (interneto portalas, EIB, NSFB, EK ir kt.)	IA.1
OI.2	Prašymų, kuriuos pateikus buvo suteikta techninė pagalba, dalis ir pasiskirstymas (įskaitant numatomą papildomų prašymų dalį) (OI.2)	Matuoja paskirstytų prašymų, kuriuos pateikus buvo suteikta techninė pagalba, procentinę dalį		Įvertinta projektų, pasiekusių pasirengimo investicijoms etapą, dalis ir sutelktų investicijų skaičius (OR.1)	Matuoja gautų prašymų, pasiekusių pasirengimo investicijoms etapą, procentinę dalį ir matuoja gautų prašymų, kurie buvo įgyvendinti realiojoje ekonomikoje, procentinę dalį	OR.1
				Sutelktų investicijų skaičius ir apimtis (per ESIF ir ne ESIF)	Matuoja investicijų, sutelktų Centrui gavus prašymus, skaičių ir apimtį	OR.2
				Paramos, suteiktos steigiant investavimo platformas, skaičius (OR.3)	Matuoja potencialių investavimo platformų, kurios buvo rekomenduotos, skaičių	OR.3
				Sukurtų investavimo platformų skaičius (OR.4)	Matuoja sukurtų investavimo platformų skaičių	OR.4
				Papildomumo rodiklis naudojant pridėtinės vertės matavimo metodiką (OR.5)	Matuoja kiekvienos kategorijos, pavyzdžiui, įgūdžių, tinkamumo, apimties, masto ir (arba) daugiamačio prašymo aspekto, Centro įgyvendintų techninės pagalbos projektų skaičių	OR.5
OI.3	Vidutinis pirmosios reakcijos laikas (OI.3)	Matuoja gautų prašymų laikotarpį nuo jų gavimo dienos iki pirmojo atsakymo prašymą pateikusiam asmeniui dienos. Tai turėtų būti laikoma veiklos rodikliu.		Pasitenkinimo apklausa (OI.7)	Matuoja Centro naudotojų ir paramos gavėjų išreikštą pasitenkinimą taikant oficialią grįžtamosios informacijos teikimo procedūrą.	OI.7
OI.4	Išorės partnerysčių skaičius (OI.4)	Matuoja pasirašytų susitarimo memorandumų arba susitarimų su NSFB/ TFĮ / VN / VI / nacionalinėmis institucijomis / kita (pavyzdžiui, asociacijomis) skaičių.		Išorės partnerysčių, kurios tampa paslaugų teikėjais, skaičius (susitarimo memorandumo 3 bendradarbiavimo lygmuo) (OR.6)	Matuoja išorės partnerysčių, kurios pasiekė 3 bendradarbiavimo lygį kaip paslaugų teikėjos, suburtos į Centro struktūrą, skaičių.	OR.6
OI.5	Surengtų daugelio partnerių renginių, susitikimų ir praktinių seminarų, kuriuose dalyvauta, skaičius (OI.5)	Matuoja Centro organizuotų renginių skaičių ir tai, kiek kartų Centro/ASD atstovai dalyvavo išorės renginiuose		Dalyvavimo daugelio partnerių organizuojamuose renginiuose, susitikimuose ir praktiniuose seminaruose lygis (OI.8)	Matuoja organizuojamų renginių, susitikimų ir praktinių seminarų dalyvių skaičių ir tipą	OI.8
OI.6	Įsipareigoto ir panaudoto metinio biudžeto procentinė dalis (OI.6)	Matuoja įsipareigotų ir panaudotų metinių biudžeto asignavimų procentinę dalį		Įvertintas laikas, kurį Centro partneriai, kaip paslaugų teikėjai, skiria su Centru susijusioms konsultacinėms paslaugoms (susitarimo memorandumo 3 bendradarbiavimo lygis) (OI.9)		OI.9
OI.10	Paskirtų projektų brandos lygis iki intervencijos ir po jos			Remiamų projektų, susijusių su kitų ES finansavimo šaltinių deriniais (ESI fondais, EITP, „Horizontas 2020“), skaičius (OI.12)	Matuoja Centro remiamų projektų sumą kartu su kitais ES finansavimo šaltiniais
OI.11	Centro remiamų projektų skaičius (t. y. kovos su klimato kaita veiksmai, žiedinė ekonomika, skaitmeniniai ir tarpvalstybiniai projektai)			Sanglaudos ir ne sanglaudos valstybių narių paskirtų projektų geografinio perbalansavimo koeficientas (OI.13)	Matuoja Centrui paskirtų projektų paskirstymą sanglaudos ir ne sanglaudos šalyse
IA.3	Iš NSFBĮ gautų prašymų skaičius	Matuoja Centro gautų NSFBĮ pateiktų prašymų skaičių

V priedas. EAR atlikta Centro išdirbių ir rezultatų stebėjimo rodiklių analizė

Centro išdirbio rodiklis	Aprašymas	Apribojimas
IA.3	„Iš NSFBĮ gautų prašymų skaičius“	Šis naujas rodiklis nėra susijęs su iš dalies pakeistu ESIF reglamentu ir galėjo būti apibrėžtas anksčiau, nes juo matuojama Centro gautų prašymų kilmės pakategorė, kuriai jau taikomas kitas PSR (IA.1: „Prašymų kilmė“
OI.2	„Prašymų, kuriuos pateikus buvo suteikta techninė pagalba, dalis ir pasiskirstymas“	Šis rodiklis grindžiamas „paskirstytų prašymų“, kuriuos pateikus buvo suteikta techninė pagalba, procentinės dalies apskaičiavimu. Tačiau kitų rūšių prašymai gali sutelkti ekspertines žinias (pavyzdžiui, bendro pobūdžio informacija, siūlomas bendradarbiavimas, prašymas skirti finansavimą arba konsultacijos finansų klausimais)
OI.3	„Vidutinis reagavimo laikas“	Šiuo rodikliu nematuojamas Centro veiklos išdirbis. Laikas, kurio reikia pradiniam atsakymui į prašymą pateikti, yra konsultacijų teikimo proceso elemento matas
OI.5	„Įsipareigoto ir panaudoto metinio biudžeto procentinė dalis“	Šiuo rodikliu matuojamas indėlis (Centro dotacijos panaudojimas), o ne išdirbis (suteiktos paslaugos)
OI.10	„Paskirtų projektų brandos lygis iki intervencijos ir po jos“	Audito metu nebuvo duomenų apie naująjį rodiklį (t. y. 2018 m. techninėje ataskaitoje). Centras informaciją apie projektų brandą iki intervencijos valdymo sistemose pradėjo registruoti tik antroje 2018 m. pusėje (informacija apie brandą po intervencijos dar nebuvo užregistruota)
OI.11	„Centro remiamų projektų skaičius (t. y. kovos su klimato kaita veiksmai, žiedinė ekonomika, skaitmeniniai ir tarpvalstybiniai projektai)“	Audito metu nebuvo duomenų apie naująjį rodiklį (t. y. 2018 m. techninėje ataskaitoje), tačiau pažymėjome, kad užregistruotos informacijos naudingumą riboja tai, kad kiekvienam prioritetui nenaudojami atskiri kodai

Centro rezultato rodiklis	Apibrėžtis	Apribojimas
OR.1	„Įvertinta projektų, pasiekusių pasirengimo investicijoms etapą, dalis ir sutelktų investicijų skaičius“	Šiuo rodikliu siekiama išmatuoti gautų prašymų, pasiekusių pasirengimo investicijoms etapą, procentinę dalį ir gautų prašymų, kurie buvo įgyvendinti teikiant realias investicijas, procentinę dalį. Centro vadovybė pranešė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. 47 iš 104 paskirtų projektų buvo įgyvendinti teikiant realias investicijas. Praneštas skaičius neatitinka rodiklio apibrėžties ir nėra pagrįstas įrašais valdymo duomenų bazėje
OR.2	„Sutelktų investicijų skaičius ir apimtis (per ESIF ir ne ESIF)“	Centro vadovybė pranešė apie 16 projektų, kuriais buvo pritraukta investicijų ne iš ESIF, ir 28 projektus, kuriais buvo pritraukta investicijų iš ESIF 2018 m. gruodžio 31 d. Praneštas skaičius neatitinka rodiklio apibrėžties (neaišku, ką reikia „sutelktų investicijų skaičius). Sutelktų investicijų, išreikštų eurais, apimtis nėra sistemingai registruojama valdymo duomenų bazėje arba įtraukiama į techninę ataskaitą.
OR.3 ir OR.4	„Paramos, suteiktos steigiant investavimo platformas, skaičius“ ir „Sukurtų investavimo platformų skaičius“	Šiais rodikliais matuojamas investavimo platformų, kurios buvo rekomenduotos ir sukurtos, skaičius. Centro vadovybė praneša, kad 2018 m. gruodžio 31 d. rekomenduotos 33 potencialios investavimo platformos, iš kurių 16 buvo sukurtos. Centro vadovybė auditoriams skirtame aiškinamajame rašte nurodė, kad tik 12 paskirtų prašymų buvo susiję su galimu investavimo platformų steigimu. Centras nesaugo įrašų apie faktiškai sukurtas IP.
OR.5	„Papildomumo rodiklis naudojant pridėtinės vertės matavimo metodiką“	Šis rodiklis apibrėžiamas remiantis Centro įvykdytų pavedimų skaičiumi „kiekvienoje kategorijoje“ (pavyzdžiui, įgūdžių, tinkamumo, apimties ir masto ir (arba) daugiamačių prašymo aspektų). Neaišku, kokie „rezultatai“ turi būti pranešti pagal šį rodiklį, nes techninės ataskaitos 2.5.2 ir 2.5.3 skirsniuose pateikiama gautų prašymų tvarkymo statistinė analizė.
OR.6	„Išorės partnerysčių, kurios tampa paslaugų teikėjais, skaičius“	Šis rodiklis matuoja išorės partnerysčių, kurios pasiekė „3“ bendradarbiavimo su Centru „lygį“, skaičių. Šis rodiklis būtų tiksliau apibūdintas kaip rodiklis, matuojantis Centro veiklą.

VI priedas. Centro prašymai, susiję su EIB/ESIF patvirtintomis arba pasirašytomis operacijomis

Centro prašymo Nr.	Šalis	Sektorius	Centro gauto prašymo data	Centro būklė 2018 m. gruodžio 31 d.	EIB / ESIF pasirašymo data	EIB / ESIF patvirtinta data
858	Lenkija	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	2018/12/25	Vertinama	2018/09/05
843	Prancūzija	Žemės ūkis	2018 10 01	Paskirta	2018 11 23
815	Rumunija	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	2018/08/13	Paskirta	2018/12/17
766	Lenkija	Energetikos sektoriaus vystymas	2018/05/22	Paskirta	2019/01/02
706	Lietuva	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	2018/03/13	Paskirta		2018/10/09
622	Italija	Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas	2017/12/08	Paskirta	2019/05/22
621	Bulgarija	Transporto infrastruktūros ir įrangos bei novatoriškų transporto technologijų vystymas	2017/12/06	Baigta (pavedimas nepradėtas, prašymas paženklintas)	2018/12/20
590	Lenkija	Žmogiškasis kapitalas, kultūra ir sveikata	2017/11/07	Paskirta	2018/05/15
565	Prancūzija, Ispanija, Portugalija	Kita	2017 09 20	Paskirta	2018 11 12
461	Belgija	Energetikos sektoriaus vystymas	2017/05/03	Paskirta		2018/05/15
437	Lenkija	Žmogiškasis kapitalas, kultūra ir sveikata	2017/04/25	Paskirta	2017/10/18
003	Latvija	Transporto infrastruktūros ir įrangos bei novatoriškų transporto technologijų vystymas	2015/07/22	Paskirta		2017/07/18

Akronimai ir santrumpos

MDP: Metinė darbo programa

KK: Koordinavimo komitetas

EITP: Europos infrastruktūros tinklų priemonė

COP21: 21-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija

EaSI: ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa

ERPB: Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

EK: Europos Komisija

EAR: Europos Audito Rūmai

ESIF: Europos strateginių investicijų fondas

ESIF reglamentas: Reglamentas (ES) Nr. 2015/2017, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2017/2356

EIKC: Europos investavimo konsultacijų centras

Centras: Europos investavimo konsultacijų centras

EEEVF: Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas

EIB: Europos investicijų bankas

EIPP: Europos investicinių projektų portalas

ELENA: Europos pagalba vietos energetikai

EVEC: Europos VPP ekspertų centras

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

ES: Europos Sąjunga

FAPS: Tarp ES ir EIB sudarytas finansinis ir administracinis pagrindų susitarimas

FP: Finansinės priemonės

PPS: Tarp ES ir EIB sudarytas partnerystės pagrindų susitarimas dėl Centro

H2020: programa „Horizontas 2020“

IFKP: Inovacijų finansavimo konsultacinės paslaugos

InnovFin: EIB – projektų mokslinių tyrimų ir inovacijų konsultacinės paslaugos

IP: Investavimo platforma

IPE: Investicijų planas Europai

JASPERS: Bendra parama Europos regionų projektams

PVR / PSR: Pagrindiniai veiksmingumo rodikliai / Pagrindiniai stebėjimo rodikliai

DFP: Daugiametė finansinė programa

NSFBĮ: Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos

EVEPFP: Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė

VPSP: Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė

MTTPI: Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

SSD: Specialus susitarimas dėl dotacijų

MVĮ: Mažosios ir vidutinės įmonės

TP: Techninė pagalba

Žodynėlis

„InnovFin“ konsultacinės paslaugos: EIB konsultacinė tarnyba, teikianti rekomendacijas, kaip struktūrizuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus siekiant pagerinti jų galimybes gauti finansavimą. Ilgainiui tai padidina jų įgyvendinimo galimybes. Ši tarnyba taip pat teikia konsultacijas, kaip pagerinti investavimo sąlygas vykdant veiklą, kuri nėra skirta konkrečiam projektui.

„InvestEU“ fondas: „InvestEU“ fondas būtų ESIF ir dabartines centralizuotai valdomas finansines priemones (išskyrus išorės veiksmų finansines priemones) pakeisianti programa.

„InvestEU“ konsultavimo paslaugos: nuo 2021 m. Centrą pakeisiantis mechanizmas, grindžiamas ir kitomis techninės pagalbos iniciatyvomis (pavyzdžiui, ELENA ir „InnovFin“ konsultacinėmis paslaugomis), siekiant teikti paramą pagal „InvestEU“ fondo tikslus.

Centro biudžetas: turimi ištekliai Centro tinkamoms finansuoti sąnaudoms padengti

Centro mokesčiai: mokesčiai, kuriuos EIB ima už Centro paslaugas.

ELENA priemonė: EIB / Europos Komisijos bendra iniciatyva pagal programą „Horizontas 2020“, kuria siekiama teikti dotacijas techninei pagalbai įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo, paskirstytosios atsinaujinančiosios energijos ir miesto transporto programas.

Europos investicinių projektų portalas (EIPP): žiniatinklio portalas, per kurį ES įsikūrę viešųjų ar privačiųjų projektų teikėjai gali susisiekti su potencialiais investuotojais visame pasaulyje ir kuriam prieglobą teikia Komisija.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF): Investicijų paramos mechanizmas, sukurtas Europos investicijų banko (EIB) ir Komisijos telkti privačiojo sektoriaus investicijas į projektus, kurie yra strategiškai svarbūs ES. Taip pat žinomas kaip „Junckerio planas“. Dabar įtrauktas į EIB grupę.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai): Penki pagrindiniai ES fondai, kurie visi kartu remia ekonominę plėtrą visoje ES: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Jiems taikomas bendras taisyklių rinkinys.

Finansinė priemonė: finansinė parama iš ES biudžeto investicijų į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, paskolų ar garantijų arba kitų rizikos pasidalijimo priemonių forma.

Investavimo platforma: speciali priemonė, sukurta siekiant nukreipti finansavimą daugeliui investicinių projektų vienoje valstybėje narėje, platesnėje nustatytoje geografinėje teritorijoje arba konkrečiame sektoriuje.

JASPERS: Europos Komisijos, EIB ir ERPB techninės pagalbos partnerystė, pagal kurią paramą gaunančioms šalims teikiamos nepriklausomos konsultacijos dėl aukštos kokybės didelių projektų, kurie bus bendrai finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, rengimo.

Koordinavimo komitetas: Centrui vadovauja keturių asmenų koordinavimo komitetas, kurį sudaro du Komisijos atstovai ir du EIB atstovai. Koordinavimo komitetas yra atsakingas už strategijos ir politikos peržiūrą, Centro veiklos priežiūrą, ataskaitų teikimą suinteresuotiesiems subjektams, paslaugų nustatymą ir kainodaros politikos patvirtinimą.

Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos: juridiniai asmenys, kurie vykdo finansinę profesinę veiklą ir kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti plėtros arba skatinamąją veiklą.

Techninė pagalba: konsultacinė parama projektų teikėjų ir finansų tarpininkų gebėjimams didinti vykdant finansavimo ir investavimo operacijas visais investicinio projekto etapais.

Veiksmų programa „Techninė pagalba“: jomis siekiama stiprinti šalies administracinius gebėjimus valdyti ir įgyvendinti Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė: ilgalaikis sutartinis vyriausybės ir privataus partnerio susitarimas, pagal kurį pastarasis teikia ir finansuoja viešąją paslaugą ir dalijasi susijusia rizika.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko EAR nario Tony Murphy vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo EAR narė Annemie Turtelboom, jai padėjo kabineto vadovė Florence Fornaroli, kabineto atašė Celil Ishik, direktoriaus asistentas James Mcquade, pagrindinis vadybininkas Ralph Otte, užduoties vadovas Felipe Andrés Miguélez, auditoriai Aino Nyholm, Ilias Nikolakopoulos ir Martin Puc.

Dėl COVID-19 pandemijos ir griežtų izoliacijos sąlygų audito grupės nuotrauka negalėjo būti pateikta.

Galinės išnašos

¹ COM(2014) 903 final, Briuselis 2014 m. lapkričio 26 d.

² 2019 m. EAR paskelbė specialiąją ataskaitą „Europos strateginių investicijų fondas: kad ESIF būtų visiškai sėkmingas, būtina imtis veiksmų“.

³ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/1017, su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/2396 (OL L 345, 2017 12 27, p. 34).

⁴ ESIF reglamento 6 straipsnis.

⁵ ESIF reglamento 14 straipsnio 2 dalis.

⁶ Reglamentas (ES) 2017/2356.

⁷ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „InvestEU“ (COM(2018) 439 final).

⁸ ESIF reglamento 14 straipsnio 2 dalis.

⁹ Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 20, p. 1) 18 straipsnio 1 dalis.

¹⁰ Tyrimas „Market gap analysis for Advisory services under the Hub“, PWC, 2016 m. spalio mėn.

¹¹ EAR specialiosios ataskaitos Nr. 03/2019 37 puslapis.

¹² Į apklausą atsakiusių respondentų dalis – 43 gauti atsakymai iš 88 tikslinių paramos gavėjų, t. y. 48,86 %.

¹³ Tarp ES ir EIB sudaryto partnerystės pagrindų susitarimo dėl Centro 4 straipsnio 3 dalis.

¹⁴ Tyrimas „Market gap analysis for Advisory services under the Hub“, PWC, 2016 m. spalio mėn.

¹⁵ 2018 m. vasario mėn. Koordinavimo komiteto posėdžio protokolas.

¹⁶ Centro darbo su Komisijos generaliniais direktoratais ir (arba) jų vardu principai ir procesas.

¹⁷ Pagal ESIF 2.0 reglamentą nauji konsultavimo paramos prioritetai apėmė projektus, kuriems gali būti teikiama ESIF parama, bei kovos su klimato kaita veiksmams skirtus, skaitmeninius ir tarpvalstybinius projektus, taip pat projektus, susijusius su novatoriškomis finansinėmis priemonėmis, investavimo platformomis arba viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis.

¹⁸ Šaltinis: EIB skaičiai apie ESIF, 2019 m. sausio mėn.

¹⁹ Apibrėžtis pateikta Reglamento (ES) 2015/1017 2 straipsnio 4 dalyje.

²⁰ Šios trys kategorijos gali iš dalies sutapti, todėl procentinės dalies apskaičiavimas yra netinkamas.

²¹ Centrui PWC atliktas poreikių vertinimo tyrimas.

²² ESIF reglamento 14 straipsnio 6 dalis.

²³ 2016 specialiojo susitarimo dėl dotacijų metais.

²⁴ Naujas priedas dėl EIB teikiamos finansinės paramos ERPB sąlygų, 2016 m. specialusis susitarimas dėl dotacijų.

²⁵ ESIF reglamento 6 straipsnyje nustatyti ESIF tinkamumo naudoti ES garantiją kriterijai.

²⁶ 1 lygis: Dalijimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų skleidimas;
2 lygis: Veikimas kaip potencialių Centro paramos gavėjų vietos prieigos punktas;
3 lygis: Konsultavimo paslaugų teikimas Centro vardu.

Tvarkaraštis

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) priėmimas / Audito pradžia	2018–12-05
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2020–01-28
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2020–03-31
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialūs atsakymai	2020–04-21

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

PDF	ISBN 978-92-847-4653-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/095241	QJ-AB-20-010-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-4643-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/853212	QJ-AB-20-010-LT-Q

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis EAR turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. EAR nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, EAR darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

9 diagrama. Žemėlapio fonas ©OpenStreetMap kūrėjai, licencijuoti pagal the Creative Commons Attribution-ShareAlike 2.0 licenciją (CC BY-SA).

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, EAR pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.