Įmonėms skirti e. valdžios veiksmai Komisijos veiksmai buvo įgyvendinti, bet e. paslaugų prieinamumas visoje ES dar skiriasi

Santrauka

I E. valdžia ES lygmeniu skatinama nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. E. valdžia – tai informacinių ir ryšių technologijų naudojimas siekiant valdžios paslaugas piliečiams ir įmonėms teikti veiksmingiau ir efektyviau. Ja siekiama piliečiams ir įmonėms mažinti administracinę naštą, kad jų bendravimas su valdžios institucijomis būtų greitesnis, patogesnis ir ekonomiškesnis, taip skatinant konkurencingumą ir ekonomikos augimą.

II 2016 m. Komisija patvirtino 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planą. Veiksmų planu buvo siekiama paskatinti koordinuoti viešojo sektoriaus modernizavimo pastangas ir išteklius e. valdžios srityje. Jame buvo nustatyti 25 veiksmai, kuriuos turėjo įgyvendinti Komisija. Atskiras biudžetas veiksmų planui nebuvo skirtas, planas buvo remiamas pagal įvairias programas ir papildomas priemones, kuriomis galėjo naudotis valstybės narės.

III Atsižvelgdami į didėjančią skaitmeninių paslaugų svarbą, kaip parodė COVID-19 pandemija, ir į tai, kad skaitmeninei pertvarkai apskritai skiriamas didelis finansavimas, nusprendėme atlikti šį auditą, kad informuotume politikos formuotojus apie tai, kas turi įtakos ES priemonių, kuriomis skatinama e. valdžia, rengimui ir įgyvendinimui.

IV Vertinome, ar Komisijos e. valdžios veiksmai buvo veiksmingi. Šiuo tikslu nagrinėjome bendrą šių veiksmų struktūrą ir stebėsenos bei įgyvendinimo tvarką. Vertindami įgyvendinimą daugiausia dėmesio skyrėme įmonėms skirtiems veiksmams, nes e. valdžia yra svarbi sprendžiant reguliavimo susiskaidymo ir kliūčių problemą, taigi ir sudarant sąlygas įmonėms plėstis bei vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

V Padarėme išvadą, kad Komisijos veiksmai buvo tik iš dalies veiksmingi skatinant tiek e. valdžios sprendimų įgyvendinimą, tiek jų naudojimą valstybėse narėse. Komisija 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų plano veiksmus, tikrintus mums atliekant auditą, baigė vykdyti. Tačiau ne visos naujai išplėtotos skaitmeninės viešosios paslaugos yra prieinamos visoje ES dėl vėlavimo jas įgyvendinti valstybių narių lygmeniu.

VI Nors 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planas atitiko per konsultacijas ir vertinimus nustatytus poreikius, jame nustatyti tik veiksmai, kuriuos turi vykdyti pati Komisija, todėl sunku įgyvendinti veiksmų plano viziją – iki 2020 m. ES sukurti atviras, veiksmingas ir integracines viešojo administravimo įstaigas ir viešąsias institucijas.

VII Be to, Komisija nevykdė išsamios viso veiksmų plano įgyvendinimo stebėsenos. Esami e. valdžios rodikliai (e. valdžios lyginamoji analizė ir skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas) nebuvo tiesiogiai susieti su jokiais pagal veiksmų planą įgyvendintais veiksmais, todėl nebuvo tinkami bendram jo poveikiui įvertinti. Pažymime, kad Komisijos 2021 m. pasiūlyme dėl politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ nustatyta bendradarbiavimo sistema, pagal kurią galima stebėti valstybių narių pažangą siekiant ES lygmeniu nustatytų skaitmeninių tikslų.

VIII Komisija, vykdydama ES finansuojamus projektus ir teikdama techninę paramą, padėjo valstybėms narėms įgyvendinti e. valdžios sprendimus. Be to, Komisija įvairiais būdais, be kita ko per ekspertų grupes ir platformas, aktyviai rėmė bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi. Mūsų aplankytos valstybės narės palankiai vertino šią paramą.

IX Nebuvo jokios bendros strategijos, kuria būtų siekiama pagrindiniams naudotojams populiarinti ES lygmeniu esamus e. valdžios sprendimus. Komisija ribotai skatino e. valdžios sprendimus, be to, ji neapžvelgė veiksmų, kurių šioje srityje ėmėsi valstybės narės, nors koordinuotomis pastangomis būtų galima padėti pasiekti geresnių rezultatų.

X Komisija nevertino įmonių informuotumo apie esamas e. valdžios paslaugas ir apskritai neanalizavo šios srities poreikių, nors tai yra svarbus žingsnis, kad būtų naudojamasi e. valdžios paslaugomis. Vienintelė išimtis buvo mažųjų ir vidutinių įmonių tyrimas ir žinių bei mokymosi programa elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos srityje.

XI Komisijai rekomenduojame:

• stiprinti įgyvendinimo sistemą, kad valstybės narės būtų raginamos baigti diegti e. valdžios paslaugas; taip pat
• parengti išsamią e. valdžios paslaugų skatinimo strategiją.

Įvadas

E. valdžios svarba ES

01 E. valdžia – tai informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas siekiant valdžios paslaugas piliečiams ir įmonėms teikti veiksmingiau ir efektyviau. Tikimasi, kad dėl jos padidės veiksmingumas ir efektyvumas, nes sumažės i) išlaidos ir operacijų laikas¹; ii) administracinė informacijos atskirtis ir iii) administracinė našta piliečiams ir įmonėms dėl to, kad jų bendravimas su viešosiomis institucijomis taps greitesnis, patogesnis ir pigesnis, o tai paskatins konkurencingumą ir ekonomikos augimą².

02 XX a. dešimtajame dešimtmetyje Europos lygmeniu buvo imtasi pirmųjų su e. valdžia susijusių iniciatyvų. Nuo tada:

• Komisija reguliariai skelbė komunikatus ir veiksmų planus³ ir rengė specialias finansavimo programas, visų pirma siekdama skatinti IRT naudojimą tarpvalstybinėms paslaugoms užtikrinti (kitaip tariant, įvairių paslaugų sąveikumui užtikrinti);
• valstybių narių lygmeniu e. valdžios svarba buvo pabrėžta keliose ministrų deklaracijose⁴. Šiose deklaracijose taip pat buvo nurodyta daug veiksmų, kuriuos valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti, be to, jose Komisija buvo raginama imtis tam tikrų veiksmų pagal veiksmų planus ir siūlyta, kad Komisija turėtų organizuoti bendrą e. valdžios veiksmų planų valdymą (išsamią pokyčių ES nuo 2006 m. apžvalgą žr. I priede).

03 2016 m. Komisija, įgyvendindama Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, patvirtino 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planą. Jame nustatyti 25 veiksmai, iš jų penki buvo įtraukti 2017 m. gegužės mėn. atlikus bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą. Į veiksmų planą buvo įtraukti labai skirtingo pobūdžio veiksmai. Dalis jų buvo konkrečiai skirti įmonėms (pavyzdžiui, „pristatyti iniciatyvą, kuria bus palengvintas skaitmeninių sprendimų naudojimas per visą įmonės gyvavimo ciklą“ arba „inicijuoti bandomąjį vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymo įmonėms projektą“). Kiti buvo skirti visiems piliečiams (pavyzdžiui, „galimybės tarpvalstybiniame kontekste piliečiams taikyti vienkartinio duomenų pateikimo principą vertinimas“ arba „ES žemės ūkio maisto produktų pardavimo internetu ir vartotojų informavimo teisės aktų vykdymo užtikrinimas“). Išsamus veiksmų sąrašas pateiktas II priede.

04 Po 2020 m., veiksmų planui baigus galioti, buvo parengtas ne naujas veiksmų planas, bet kelios kitos iniciatyvos, iš kurių svarbiausios yra šios:

• teisės aktų leidėjų patvirtinta Skaitmeninės Europos programa⁵, jos planuojamas bendras biudžetas yra 7,5 milijardo eurų (dabartinėmis kainomis). Programa visų pirma siekiama suteikti galimybę įmonėms, piliečiams ir viešojo administravimo institucijoms naudotis skaitmeninėmis technologijomis, o finansavimas bus skiriamas penkių sričių (superkompiuterijos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir plataus skaitmeninių technologijų naudojimo visoje ekonomikoje ir visuomenėje užtikrinimo) projektams;
• Komisijos komunikatas „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“. Komisija pateikė su juo susijusį pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“. Abiejuose dokumentuose nustatyti konkretūs skaitmeniniai tikslai, kuriuos visa ES turėtų pasiekti iki dešimtmečio pabaigos. Viešųjų paslaugų skaitmeninės pertvarkos tikslai apima pagrindinių viešųjų paslaugų prieinamumą internetu, prieigą prie medicininių dokumentų ir naudojimąsi skaitmeninės atpažinties sprendimu.

05 Iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenų⁶ matyti, kad e. valdžios paslaugos yra svarbesnės įmonėms nei privatiems asmenims. Įmones stabdo reguliavimo susiskaidymas ir kliūtys, nes dėl jų joms sunkiau plėsti veiklos mastą ir vykdyti tarpvalstybinę veiklą ES vidaus rinkoje⁷.

06 COVID-19 pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai ir piliečių gyvenimui išryškino skaitmeninių paslaugų svarbą visose ES ekonomikos ir visuomenės srityse. Dėl naujųjų technologijų veikė įmonės ir buvo teikiamos viešosios paslaugos, taip pat buvo užtikrinta, kad prekyba visoje ES ir toliau vyktų laisvai. Jos taip pat padėjo piliečiams palaikyti tarpusavio ryšius, dirbti nuotoliniu būdu ir sudaryti sąlygas tęsti jaunimo ugdymą.

Funkcijos ir atsakomybės sritys

07 Kaip savo 2017 m. deklaracijoje pabrėžė atitinkami ministrai, viešojo administravimo skaitmeninės permainos yra kolektyvinis Europos, taip pat nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens siekis, atsižvelgiant į atitinkamą kompetencijų pasidalijimą⁸. Pagal subsidiarumo principą atsakomybė už valdžios sektoriaus paslaugų skaitmeninę pertvarką nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis iš esmės tenka valstybėms narėms. Tačiau Komisija yra atsakinga už tarpvalstybinius ir tarptautinius uždavinius, visų pirma už tai, kad būtų išvengta elektroninių kliūčių, kurios gali trukdyti viešojo administravimo institucijoms susisiekti tarpusavyje, o piliečiams ir įmonėms – rasti prieinamas skaitmenines viešąsias paslaugas kitose valstybėse, nei jų pačių, ir naudotis jomis⁹.

08 Todėl pažanga ES diegiant e. valdžią priklauso ne tik nuo Komisijos, bet ir nuo valstybių narių politinės valios ir užmojų. Kaip Komisija pabrėžė savo 2020 m. skaitmeninio viešojo administravimo ir sąveikumo būklės ataskaitoje, jei vyriausybės e. valdžios nuolat nelaikys pagrindiniu politinės darbotvarkės prioritetu, pastangos bus bevaisės ir netvarios.

09 Atsakomybė už e. valdžios politikos srities koordinavimą ES lygmeniu tenka Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generaliniam direktoratui (CNECT). Atsižvelgiant į 25 veiksmų, susijusių su 2016–2020 m. veiksmų planu, įvairovę, dalyvavo net 11 generalinių direktoratų, ir kiekvienas jų buvo atsakingas už vieną ar kelis veiksmus (žr. II priedą).

10 Panašiai ir valstybių narių lygmeniu – įvairios viešojo administravimo institucijos yra atsakingos už konkrečių su e. valdžia susijusių sprendimų įgyvendinimą. Tai ne tik centrinės ministerijos ar agentūros, bet ir regioninės bei vietos valdžios institucijos, pavyzdžiui, savivaldybės arba regioninės valdžios institucijos.

11 Veiksmų planui koordinuoti buvo įsteigta e. valdžios veiksmų plano valdančioji taryba. Jai pirmininkavo Komisija, ją sudarė valstybių narių atstovai, atsakingi už savo nacionalines e. valdžios strategijas.

E. valdžios įgyvendinimo finansavimas

12 2016–2020 m. veiksmų planui nebuvo skirtas atskiras biudžetas. Tačiau apskritai e. valdžios veiksmai remiami iš įvairių ES finansavimo šaltinių. 1 lentelėje pateikta išsami informacija apie pagrindinius ES finansavimo šaltinius (2014–2020 m. laikotarpiu) ir mūsų apskaičiuoti biudžeto asignavimai e. valdžios projektams ir veiksmams.

13 2021–2027 m. laikotarpiu skaitmeninei pertvarkai apskritai ir e. valdžios veiksmams konkrečiai remti bus galima pasinaudoti įvairiais ES finansavimo šaltiniais. Tam tikriems iš jų dar reikia nustatyti biudžeto asignavimus:

• išliks galimybė naudotis ir Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP), ir sanglaudos politikos įgyvendinimo fondais;
• pagal vieną iš naujosios Skaitmeninės Europos programos dalių (žr. 04 dalį) planuojama teikti paramą (1,1 milijardo eurų biudžetas), be kita ko, sąveikumui ir tam, kad viešojo administravimo institucijos galėtų diegti naujausias skaitmenines technologijas ir naudotis jomis;
• pagal 2021 m. patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikalaujama, kad valstybės narės bent 20 % viso savo gaivinimo ir atsparumo planų biudžeto skirtų priemonėms, kuriomis padedama siekti skaitmeninių tikslų. 2022 m. liepos mėn. buvo patvirtinti 25 tokie planai, o visos su skaitmeniniais tikslais susijusios išlaidos sudaro 127 milijardus eurų, t. y 26 % visos sumos. Daugiau nei trečdalis (36 %, 46 milijardai eurų) skirta viešųjų paslaugų skaitmeninei pertvarkai, įskaitant transporto sektoriaus skaitmeninę pertvarką.

Audito apimtis ir metodas

14 Atsižvelgdami į e. valdžios svarbą viešosioms įstaigoms, įmonėms ir piliečiams, siekėme informuoti politikos formuotojus, paaiškindami ES priemonių, kuriomis skatinama e. valdžia, struktūrą, ir išryškinti sėkmingo jų įgyvendinimo kliūtis.

15 Turėdami omenyje didėjančią skaitmeninių paslaugų svarbą, kaip rodo COVID-19 pandemija, ir tai, kad skaitmeninei pertvarkai apskritai skiriamas didelis finansavimas (žr. 12 ir 13 dalis), nusprendėme atlikti šį 2016–2020 m. veiksmų plano auditą. Be to, neauditavome nė vienos iš ankstesnių Komisijos skaitmeninių iniciatyvų, kurios buvo įgyvendinamos nuo 2001 m. (žr. 02 dalį ir I priedą), išskyrus ES veiksmus konkrečioje tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje¹⁰.

16 Kėlėme klausimą, ar Komisijos e. valdžios veiksmai buvo veiksmingi. Kad į jį atsakytume, vertinome, ar:

1. Komisija tinkamai parengė savo e. valdžios veiksmus;
2. Komisija tinkamai stebėjo, kaip įgyvendinamas 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planas;
3. vykdant įmonėms skirtus e. valdžios veiksmus buvo pasiektas jų tikslas; ir
4. Komisija tinkamai skatino keitimąsi gerąja patirtimi ir naujai sukurtas skaitmenines viešąsias paslaugas.

17 Šis auditas apima laikotarpį, per kurį 2016–2020 m. veiksmų planas buvo parengtas ir įgyvendinamas. Taip pat nagrinėjome veiksmų po 2020 m. struktūrą (žr. 04 dalį), kai tai buvo aktualu, siekdami patikrinti, ar buvo pašalinti trūkumai ir ar buvo atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant 2016–2020 m. veiksmų planą.

18 Dėl priežasčių, nurodytų 05 dalyje, atlikdami auditą daugiausia dėmesio skyrėme atsakymams į c ir d punktų klausimus (žr. 16 dalį) dėl šešių iš 25 2016–2020 m. veiksmų plano veiksmų, tiesiogiai susijusių su įmonėmis (žr. 2 lentelę).

19 Išnagrinėjome įrodymus, kuriuos gavome iš įvairių šaltinių:

• atlikę Komisijos dokumentų, taip pat Komisijos darbuotojų užpildytų klausimynų peržiūrą, surengę pokalbius su Komisijos darbuotojais;
• atlikę keturių valstybių narių (Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rumunijos) atitinkamų dokumentų analizę, taip pat šių valstybių atitinkamų viešojo administravimo tarnybų darbuotojų užpildytų klausimynų analizę ir surengę pokalbius su jais. Valstybės narės buvo atrinktos atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pažangą e. valdžios srityje ir užtikrinant, kad į imtį būtų įtrauktos valstybės narės, įstojusios į ES iki 2004 m. ir vėliau;
• atlikę 24 centralizuotai valdomų ES finansuotų projektų imties analizę: 13 EITP projektų, aštuonių ISA² veiksmų ir trijų programos „Horizontas 2020“ projektų. Išsamus atrinktų projektų sąrašas yra pateiktas III priede. Šiuos projektus atrinkome atsižvelgdami į jų įgyvendinimo būklę, reikšmingumą ir geografinį pasiskirstymą (kiek įmanoma, kad tai būtų susiję su keturiomis pasirinktomis valstybėmis narėmis);
• surengę pokalbius su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, t. y. Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) atstovaujančiomis organizacijomis¹¹;
• atlikę akademinės literatūros, ekspertų tyrimų ir tarptautinių lyginamųjų analizių ar gerosios praktikos apžvalgą.

Pastabos

Laikui bėgant e. valdžios veiksmų rengimas tobulėjo

20 Veiksmų planais siekiama padėti rengti arba peržiūrėti esamus ES teisės aktus, priemones ir iniciatyvas. Jie nėra teisiškai privalomi. Komisija e. valdžios veiksmų planus naudojo kaip politines priemones, siekdama paspartinti viešojo administravimo modernizavimą visoje Europos Sąjungoje.

21 Komisija turėtų rengti veiksmus, kuriais būtų galima pašalinti e. valdžios trūkumus, ir atsižvelgti į vertinimų rezultatus, suinteresuotųjų subjektų nuomonę, pareikštą per konsultacijas, ir poveikio vertinimus (jie privalomi visoms naujoms finansinėms intervencijoms, kurioms reikalingos didelės išlaidos, t. y. didesnės nei 5 milijonai eurų, ir jų reikia Komisijos iniciatyvoms, greičiausiai galinčioms turėti didelį ekonominį, aplinkosauginį ar socialinį poveikį)¹².

22 Todėl vertinome, ar Komisija tinkamai parengė:

• 2016–2020 m. veiksmų planą ir
• su e. valdžia susijusius veiksmus po 2020 m.

Į2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą įtraukti veiksmai neatitiko veiksmų plano vizijos

23 Veiksmų planas buvo parengtas remiantis vizija ir trimis politikos prioritetais (žr. 1 langelį).

24 Siekiant įgyvendinti prioritetus ir, galiausiai, atviro, veiksmingo bei patogaus naudoti viešojo administravimo ES viziją, veiksmų plane nustatyti 25 veiksmai, ir kiekvienas jų yra susietas su vienu iš prioritetų. Veiksmai buvo skirtingo pobūdžio ir, be kita ko, apėmė teisės aktų pateikimą, techninių sprendimų rengimą arba paramą valstybėms narėms (visi veiksmai yra pateikti II priede). Darome išvadą, kad jie atspindėjo atitinkamais vertinimais nustatytus poreikius, taip pat valstybių narių administravimo institucijų, įmonių, piliečių ir suinteresuotųjų subjektų atstovų atsiliepimus. Dalies poreikių ir susijusių veiksmų pavyzdžių pateikta 2 langelyje.

25 Nors 2011–2015 m. e. valdžios veiksmų plano vertinimo ataskaitoje¹³ kaip pagrindinė neįvykdytų arba neužbaigtų veiksmų priežastis nurodytas savanoriškas valstybių narių veiklos pobūdis, visi 2016–2020 m. veiksmų plane nustatyti veiksmai buvo skirti tik Komisijai, o valstybėms narėms nebuvo nustatyta jokių įpareigojimų.

26 Tačiau daugumos veiksmų atžvilgiu tokie įpareigojimai buvo įtraukti į atitinkamus teisės aktus, priimtus dar iki Veiksmų plano (pavyzdžiui, 9 ir 10 veiksmai; žr. 2 lentelę), arba nustatyti parengus veiksmų planą (pavyzdžiui, 7 veiksmas). Kalbant apie vieną veiksmą (2 veiksmą), esamame teisiniame pagrinde valstybės narės nebuvo įpareigotos įgyvendinti e. ID sistemos, nors saugios e. ID priemonės yra esminis bendrosios skaitmeninės rinkos užtikrinimo elementas.

27 Kadangi veiksmų plane nustatyti veiksmai buvo skirti tik Komisijai, nustatant jų įgyvendinimo terminus neatsižvelgta į laiką, kurio valstybėms narėms reikia jų įpareigojimams, kylantiems iš atitinkamų teisės aktų, įvykdyti. Keliais atvejais teisės aktuose nustatyti įgyvendinimo terminai buvo ilgesni nei veiksmų plano trukmė ir jo vizijos data – 2020 m. (žr. pavyzdžius 3 langelyje). Be to, kadangi atviro, veiksmingo ir patogaus naudoti viešojo administravimo ES vizija apima visas viešąsias paslaugas visais valdžios lygmenimis (nuo ES iki nacionalinio ir vietos lygmens), ją būtų buvę galima įgyvendinti tik laiku įgyvendinus atitinkamus ES ir valstybių narių lygmens veiksmus.

Komisijos siūlomoje politikoje po 2020 m. siekiama šalinti trūkumus, tačiau ji dar nepatvirtinta

28 Rengdama e. valdžios politikos po 2020 m. dokumentus (žr. 04 dalį) Komisija rėmėsi dokumentais, kurių reikalaujama Geresnio reglamentavimo gairėse, ir tinkamai atsižvelgė į nustatytus poreikius. Tačiau, kadangi pasiūlymas dėl politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (nuo 2022 m. rugsėjo mėn.) tebenagrinėjamas vykstant teisėkūros procesui ir dėl to gali būti iš dalies pakeistas, dar neaišku, ar galiausiai priimto sprendimo tikslų aprėptis ir prioritetų nustatymas atitiks faktinius poreikius.

29 Nors siūlomoje programoje „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ nenustatyti konkretūs valstybių narių veiksmai, kiekviena valstybė narė turės pateikti Komisijai nacionalinį skaitmeninio dešimtmečio strateginį veiksmų planą, o šis turi atitikti ES tikslus ir nustatytus skaitmeninius uždavinius bei padėti juos įgyvendinti (žr. 4 langelį).

30 Kalbant apie šiuos tris programoje „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ apibrėžtus tikslus, pažymime šiuos dalykus:

• 1 tikslas yra susijęs su pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis, tačiau jos nebuvo apibrėžtos nei komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis“, nei pasiūlyme dėl programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“. Dėl to, kad nėra bendros ES lygmens apibrėžties, valstybės narės gali skirtingai aiškinti šią sąvoką, taigi gali skirtis ir nacionalinės viešosios paslaugos, prieinamos internetu.
• 3 tikslas yra susijęs su tuo, kad piliečiai naudojasi technologija, tačiau kadangi piliečiai negali būti priversti naudotis e. ID sprendimais, nė viena viešojo administravimo institucija negali to valdyti.

31 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Komisijos pasiūlyme nustatyta bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis sistema. Pagal šią sistemą valstybės narės nacionalinius veiksmų planus turės suderinti su ES tikslais ir skaitmeniniais uždaviniais ir laiku pateikti Komisijai pažangos siekiant 2030 m. skaitmeninių uždavinių ataskaitą. Taigi sistema suteikiamas pagrindas Komisijai vadovauti politikos įgyvendinimui ir vertinti pasiektą pažangą.

2016–2020 m. veiksmų plano stebėsenos priemonės buvo neišsamios

32 Stebėsena būtina, kad politikos formuotojai ir suinteresuotieji subjektai galėtų įvertinti, ar politikos įgyvendinimas vyksta teisingai ir ar pasiekiami tikslai¹⁴. Šiuo tikslu Komisija turėtų¹⁵ nustatyti, be kita ko, aiškų politikos tikslų ir tinkamų pagrindinių rodiklių, kuriuos nustatant atsižvelgiama į priemones, reikalingas laiku surinkti pakankamai įrodymų, ryšį.

33 Todėl vertinome, ar Komisija:

• tinkamai stebėjo veiksmų plano įgyvendinimą;
• parengė tinkamą skaitmeninių tikslų, nustatytų komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis“, įgyvendinimo stebėsenos sistemą.

Išsamus veiksmų plano vertinimas nebuvo atliktas

34 Nei 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų plano vizija, nei jo politikos prioritetai (žr. 1 langelį) nebuvo pakankamai konkretūs, kad būtų galima įvertinti, kaip jie pasiekti. Todėl Komisija nenustatė jokios konkrečios stebėsenos sistemos, kurią sudarytų veiklos rodiklių rinkinys, pagal kurį būtų galima įvertinti veiksmų ir politikos prioritetų įgyvendinimo pažangą ir mastą. Taip pat Komisija neparengė nei tarpinio, nei galutinio veiksmų plano įgyvendinimo vertinimo.

35 Nustatėme, kad Komisija daugiausia dėmesio skyrė tik pavienių veiksmų įgyvendinimo pažangos stebėsenai. Ji nestebėjo jų poveikio. E. valdžios veiksmų plano rodiklių suvestinėje buvo stebima tik tai, ar kuris nors veiksmas yra baigtas, ar tebevykdomas.

36 Be to, Komisija pažangą su valstybėmis narėmis aptarė valdančiosios tarybos posėdžiuose (žr. 11 dalį) ir atitinkamuose jos pogrupiuose. Kalbant apie pavienius veiksmus, toks keitimasis informacija taip pat vyko reguliariuose atitinkamų ekspertų grupių, pavyzdžiui, eIDAS ekspertų grupės, Bendrųjų skaitmeninių vartų koordinavimo grupės ir EITP ekspertų grupės, posėdžiuose.

37 Tačiau Komisija neprašė valstybių narių sistemingai teikti grįžtamąją informaciją, kad būtų galima sekti konkrečių veiksmų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

38 Vis dėlto atitinkami Komisijos departamentai nustatė specialią kelių į veiksmų planą įtrauktų veiksmų (1 veiksmo – e. viešieji pirkimai, 2 veiksmo – eIDAS, 4 veiksmo – Europos sąveikumo sistema ir 7 veiksmo – Bendrieji skaitmeniniai vartai) stebėsenos tvarką. Pavyzdys pateiktas 5 langelyje.

39 Užuot taikiusi specialią stebėsenos sistemą, Komisija stebėsenai naudojo savo turimus rodiklius, visų pirma e. valdžios lyginamąją analizę ir skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) (žr. 6 langelį).

40 Atliekant e. valdžios lyginamąją analizę buvo atsižvelgta į 2011–2015 m. veiksmų plano ir 2016–2020 m. veiksmų plano aukšto lygio politikos prioritetus (žr. 1 langelį). Tačiau pagrindinis jos tikslas – analizuoti Europos viešojo administravimo institucijų teikiamų skaitmeninių paslaugų būklę apskritai, o ne stebėti veiksmų planų įgyvendinimą ir laimėjimus. Atliekant e. valdžios lyginamąją analizę naudojami rodikliai nėra tiesiogiai susieti su jokiais pagal veiksmų planą įgyvendinamais veiksmais, todėl e. valdžios lyginamosios analizės ataskaitos nėra tinkama jų įgyvendinimo vertinimo priemonė.

41 Tas pat pasakytina ir apie DESI – trys iš penkių skaitmeninių viešųjų paslaugų rodiklių, sudarančių DESI aspektą, iš tikrųjų yra e. valdžios lyginamosios analizės rodikliai. Todėl Komisija nė vieno iš tų rodiklių rezultatų negali susieti su veiksmų plano rezultatais ir poveikiu valstybėse narėse.

42 Palyginome bendrus e. valdžios lyginamojoje analizėje pateiktus kiekvienos valstybės įverčius veiksmų plano įgyvendinimo pradžioje ir pabaigoje. Nustatėme, kad vidutinis įvertis (visose 27 valstybėse narėse, ES 27) padidėjo nuo 58,5 % veiksmų plano įgyvendinimo pradžioje iki 71,9 % jo įgyvendinimo pabaigoje. Visos valstybės narės padarė pažangą e. valdžios paslaugų teikimo srityje. Tačiau vienos valstybės (pavyzdžiui, Vengrija ir Liuksemburgas) padarė daug didesnę pažangą nei kitos (pavyzdžiui, Švedija ir Vokietija) (žr. 1 diagramą). Įverčio pokyčio negalima susieti su Komisijos veiksmais, nes nėra su šiais veiksmais susijusių tinkamų rodiklių. Pagrindiniai veiksmai ir svertai šiuo atžvilgiu priklauso nuo pačių valstybių narių (žr. 08 dalį).

43 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, Komisijai pakeitus metodiką, pagal kurią 2021 m. buvo sudarytas rodiklių pogrupis, lyginamoji analizė negali būti naudojama siekiant palyginti valstybių narių e. valdžios rezultatų pažangą iki 2020 m. ir vėliau. Tai lyginamosios analizės ataskaitoje pripažino ir Komisija. Be to, 2021 m. e. valdžios lyginamosios analizės ataskaitoje pateikti kiekvienos valstybės e. valdžios įverčiai yra nenuoseklūs, nes buvo apibendrinti kaip dviejų rodiklių, apskaičiuotų taikant skirtingas metodikas, vidurkis, neatlikus atitinkamų koregavimų.

44 Atlikdama e. valdžios lyginamąjį analizę Komisija valstybių rezultatus taip pat vertina pagal gyvenimo įvykius. Gyvenimo įvykiai – tai įmonėms ir piliečiams dažniausiai teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų rinkinys. Įmonių gyvenimo įvykiai apima verslo pradžią ir ankstyvąsias prekybos operacijas (pavyzdžiui, įmonės ar darbuotojų registravimą), taip pat ir reguliarias verslo operacijas (pvz., mokesčių deklaravimą ir mokėjimą internetu)¹⁶.

45 Iš į e. valdžios lyginamąją analizę įtrauktų įmonių gyvenimo įvykių rezultatų analizės matyti, kad 27 ES valstybėse narėse vidutinis rezultatas padidėjo nuo 71,1 % veiksmų plano įgyvendinimo pradžioje iki 79,9 % jo įgyvendinimo pabaigoje (žr. 2 diagramą). Iš rezultatų matyti, kad:

• įmonėms skirtos e. valdžios paslaugos yra labiau išplėtotos nei piliečiams teikiamos e. valdžios paslaugos;
• daugumai Europos administravimo institucijų pavyko pagerinti įmonėms skirtas skaitmenines paslaugas, o šį procesą paspartino ir COVID-19 pandemija;
• valstybėse narėse plėtra vyko netolygiai. Vienos valstybės, daugiausia tos, kurių įvertis buvo mažesnis nei vidutinis (pavyzdžiui, Vengrija, Slovakija ir Liuksemburgas), per šį laikotarpį padarė didelę pažangą. Tačiau kitose valstybėse (pavyzdžiui, Švedijoje ir Danijoje) per tą patį laikotarpį padėtis šiek tiek pablogėjo.

Komisijos siūlomoje politikoje po 2020 m. numatyta stebėsenos sistema

46 Kaip jau buvo nurodyta 30 ir 31 dalyse, kitaip nei 2016–2020 m. veiksmų plane, naujoje siūlomoje politikos programoje „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ nustatyti kiekybiškai išreikšti tikslai ir numatyta sistema, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės laiku praneštų apie pažangą, pateikdamos atitinkamus duomenis ir statistiką. Be to:

• įsigaliojus sprendimui, Komisija įgyvendinimo aktuose turėtų nustatyti kiekvieno skaitmeninio tikslo pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Prireikus Komisija gali atnaujinti rodiklius, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą;
• Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi apibrėžti kiekvieno iš skaitmeninių tikslų pasiekimo trajektoriją, ir vėliau tai taptų stebėsenos ir nacionalinių Skaitmeninio dešimtmečio strateginių veiksmų planų pagrindu;
• numatomoje metinėje pažangos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai gali būti nurodytos priemonės ir veiksmai, kurių valstybės narės turi imtis tose srityse, kuriose pažanga siekiant skaitmeninių tikslų laikoma nepakankama.

47 Remiantis pasiūlymu, stebėsena būtų grindžiama patobulinta DESI versija, t. y. versija, atspindinčia nustatytus tikslus. Nustatėme, kad 2021 m. DESI versija jau buvo koreguota siekiant i) ją iš dalies suderinti su į programą „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ įtrauktais tikslais, ii) patobulinti metodiką ir iii) atsižvelgti į naujausią technologinę plėtrą ir politikos pokyčius. Dabar DESI struktūra paremta keturiais komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis“ nustatytais matmenimis, pakeičiant ankstesnę penkių matmenų struktūrą (žr. 6 langelį).

48 Kadangi pasiūlymas dėl Sprendimo, kuriuo nustatoma programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, (nuo 2022 m. rugsėjo mėn.) dar svarstomas vykstant teisėkūros procesui, Komisija nusprendė DESI pakeitimus atlikti laipsniškai, t. y. DESI dar neapima visų tikslų. Visų pirma du iš trijų skaitmeninių tikslų (2 ir 3, žr. 4 langelį) dar nėra tiesiogiai įtraukti į DESI: 1 tikslas įtrauktas, tačiau kadangi dar nėra „pagrindinių“ viešųjų paslaugų apibrėžties (žr. 30 dalį), neaišku, kas bus vertinama.

Komisija įgyvendino veiksmų planą, tačiau valstybių narių lygmeniu veiksmai vėlavo

49 Veiksmų plane nustatyti įvairūs veiksmai, pavyzdžiui, Komisija įpareigota teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, skaitmeninius sprendimus ir imtis bandomųjų projektų.

50 Be Komisijos veiksmų, valstybės narės tam tikrais atvejais buvo įpareigotos imtis veiksmų pagal teisės aktus, kurie jau buvo iki veiksmų plano (žr. 2 lentelę) arba kurie buvo priimti dėl veiksmų plano.

51 Todėl vertinome, ar:

• Komisija laiku atliko savo veiksmus;
• valstybės narės įvykdė savo teisinius įsipareigojimus.

Komisija įgyvendino veiksmų plane nustatytus veiksmus

52 Atlikę atitinkamų dokumentų peržiūrą nustatėme, kad Komisija įvykdė šešis į audito apimtį įtrauktus 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų plano veiksmus. Daugiau informacijos yra pateikta 3 lentelėje ir IV priede.

53 Nustatėme, kad nors 9 ir 10 veiksmai buvo įgyvendinti, išplėtotose sistemose nebuvo mokėjimų apdorojimo priemonės, nes jos plėtojimas užtruko (išsamesnės informacijos pateikta 7 langelyje). Mokėjimo priemonės sukūrimas nebuvo teisinis reikalavimas. Tačiau, nors sistemose pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal norminius teisės aktus, nesant mokėjimo priemonės naudotojai yra priversti grįžti į nacionalines platformas, jei jiems prireikia informacijos ar dokumentų, už kuriuos reikia sumokėti mokestį.

54 Taip pat vertinome, ar Komisija atsižvelgė į 2014 m. eIDAS reglamento vertinimo rekomendacijas, susijusias su 2 veiksmu (eIDAS). Reglamentu siekta sukurti bendrą elektroninės atpažinties (eID) ir patikimumo užtikrinimo paslaugų sistemą ir tuo palengvinti paslaugų teikimą visoje ES, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jos teikiamos. Reglamentu nacionalinės e. ID priemonės nebuvo suderintos, tačiau suteikta tarpusavio pripažinimo galimybė taikant pranešimo ir tarpusavio vertinimo procesą.

55 2021 m. buvo paskelbtas eIDAS reglamento vertinimas. Jame nustatyti šie trūkumai:

• Reglamente nereikalauta, kad valstybės narės savo piliečiams ir įmonėms suteiktų e. ID, kad šie turėtų saugią prieiga prie internetinių viešųjų paslaugų. Net tai padariusios, jos neprivalėjo pranešti apie tokias sistemas. Be to, atlikus vertinimą padaryta išvada, kad tik ribotas skaičius viešųjų paslaugų turi eIDAS autentiškumo patvirtinimo galimybę arba yra prijungtos prie infrastruktūros, o techninės klaidos neleidžia naudotojams veiksmingai patvirtinti autentiškumo.
• E. ID sistema negalėjo patenkinti naujų rinkos poreikių, be kita ko, dėl to, kad i) ji buvo skirta tik viešajam sektoriui ir tik tam, kad būtų užtikrinta tarpvalstybinė prieiga prie viešųjų paslaugų (t. y. eIDAS reglamentu nustatytos paslaugos buvo aktualios nedidelei ES gyventojų daliai), ii) privačių internetinių paslaugų teikėjams buvo sudėtinga prisijungti prie sistemos ir iii) ji buvo nepakankamai prieinama visose valstybėse narėse.
• Sistema yra grindžiama nacionalinėmis e. ID sistemomis, o šioms taikomi skirtingi standartai, todėl tai trukdo naudotis eIDAS paslaugomis; šis trūkumas taip pat nustatytas įgyvendinant EITP projektą (žr. 8 langelį).

56 Nustatėme, jog, reaguojant į šiuos trūkumus, siūloma eIDAS reglamento peržiūra reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė visiems ES fiziniams ir juridiniams asmenims suteiktų ES skaitmeninės tapatybės dėklę, siekiant užtikrinti saugią, patikimą ir sklandžią prieigą prie tarpvalstybinių viešųjų ir privačiųjų paslaugų. Kiekviena valstybė narė taip pat turi pranešti apie bent vieną elektroninės atpažinties schemą, įskaitant bent vieną atpažinties priemonę. Todėl, kai tik bus pradėta naudotis dėkle, nacionalinių eIDAS mazgų techninių standartų nebereikės derinti, nes paslaugų teikėjams nereikės jungtis prie sistemos.

57 Kadangi Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas buvo priimtas vykdant 7 veiksmą (Bendrieji skaitmeniniai vartai), taip pat vertinome, ar Komisija laikėsi naujojo reglamento reikalavimo, t. y. sukurti ir prižiūrėti bendrą naudotojo sąsają (įskaitant paieškos sistemą ir naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo priemones). Bendrieji skaitmeniniai vartai palengvina internetinę prieigą prie informacijos, administracinių procedūrų ir pagalbos paslaugų, kurių ES piliečiams ir įmonėms gali prireikti kitoje ES valstybėje.

58 Nustatėme, kad Komisija sukūrė sąsają, t. y. vieną bendrą prieigą, ir tai yra portalas „Your Europe“ (žr. 3 diagramą). Per portalą naudotojai bus sujungti su atitinkamais nacionaliniais tinklalapiais, kuriuose bus jų ieškoma paslauga. Ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio mėn. valstybės narės turi suskaitmeninti 21 procedūrą, kad ja būtų galima naudotis per portalą. Įmonėms aktualių procedūrų pavyzdžiai: prašymas išduoti leidimą vykdyti verslo veiklą arba darbdavio registracija pensijų ir socialinio draudimo tikslais. Pirmosios šiame portale prieinamos paslaugos pradėtos teikti 2020 m. gruodžio 12 d.

59 Kalbant apie 7 (Bendrieji skaitmeniniai vartai) ir 13 (bandomasis vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas įmonėms) veiksmus, nustatėme, kad pagal ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ finansuojamu bandomuoju projektu (projektas TOOP, 8 milijonų eurų finansavimas) pavyko pasiekti pažangos įgyvendinant vienkartinio duomenų pateikimo principą. Šiuo principu siekiama, kad piliečiai ir įmonės ES viešojo administravimo institucijoms informaciją pateiktų tik vieną kartą. Įgyvendinant projektą sukurta sprendimų architektūra, jungianti 40 informacinių sistemų. Be to, įgyvendinant projektą parengtas architektūros projektas tapo Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamento dalimi. Todėl 2017 m. pradėtas projektas, kurio pagrindinis tikslas – sąveikumas, buvo pakoreguotas priėmus Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą, kad būtų galima įgyvendinti reglamente aprašytą techninę sistemą.

Valstybėse narėse vėluojama įgyvendinti dalį skaitmeninių viešųjų paslaugų

60 Nors į veiksmų planą įtraukti tik Komisijos veiksmai, skaitmeninių sprendimų prieinamumas labai priklauso nuo papildomų veiksmų įgyvendinimo valstybių narių lygmeniu. Nustatėme, kad, nors Komisija dėjo pastangas, trys iš šešių į audito apimtį įtrauktų veiksmų buvo įgyvendinti tik iš dalies, nes valstybės narės reagavo nepakankamai arba pavėluotai (žr. 4 lentelę). Dėl to 2016–2020 m. Komisijos veiksmais dar nepasiekta esminių pokyčių įmonėms ir piliečiams visoje ES.

61 Kalbant apie 2 veiksmą (eIDAS), valstybių narių atsakymai buvo savanoriški. Todėl 2021 m. pabaigoje, t. y. praėjus penkeriems metams po reglamento įsigaliojimo, devynios valstybės narės – joms tenka 41 % gyventojų, dar nedalyvavo sistemoje. Toks didelis nedalyvaujančių valstybių narių skaičius gerokai apriboja piliečių ir įmonių galimybes saugiau, greičiau ir veiksmingiau bendrauti elektroninėmis priemonėmis.

62 Kalbant apie 9 veiksmą (verslo registrų jungtis) ir 10 veiksmą (nemokumo registrų jungtis), Komisija turėjo įdiegti ir atnaujinti pagrindinių paslaugų platformą ir sąsają, o valstybės narės turėjo suskaitmeninti savo nacionalinius verslo ir nemokumo registrus ir prijungti juos prie sistemos (žr. 4 diagramą). Komisija kaip sąsają naudojo e. teisingumo portalą, o valstybėms narėms remti buvo skirtas EITP finansavimas (EITP tai vadinama bendrosiomis paslaugomis).

63 Kalbant apie 9 veiksmą (verslo registrų jungtis), 2017 m. birželio 8 d. pradėjo veiktiVerslo registrų sąveikos sistema, joje naudotojai gali ieškoti informacijos apie įmones, įregistruotas bet kurioje ES valstybėje (taip pat Lichtenšteine ir Norvegijoje). Paieškos funkcija ir pagrindinė informacija yra išversta iš atitinkamų nacionalinių kalbų į visas ES oficialiąsias kalbas. Šešios valstybės narės vėlavo prisijungti¹⁷, paskutinė prisijungė 2022 m. kovo mėn., praėjus beveik penkeriems metams nuo atitinkamoje direktyvoje nustatyto termino ir tik po to, kai Komisija 2021 m. liepos mėn. kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą. Kalbant apie naudojimą, 2021 m. per mėnesį buvo atliekama nuo 17 300 iki 39 100 paieškų.

64 Kalbant apie 10 veiksmo (nemokumo registrų jungtis) sistemą, atitinkamu įgyvendinimo reglamentu reikalauta, kad valstybės narės užtikrintų tarpusavio sujungimą iki 2021 m. birželio 30 d. 2022 m. liepos mėn. prisijungusios buvo tik 17 iš 26 valstybių narių (Danijai reglamentas buvo neprivalomas¹⁸). Dar penkios¹⁹ yra plėtros ir bandymų procese. Iš likusių keturių valstybių narių²⁰ Komisija vis dar laukia atsiliepimų. Kol likusios devynios valstybės narės neprisijungė, naudotojai tose valstybėse narėse registruotų nemokių subjektų negali ieškoti vienoje daugiakalbėje paieškos sistemoje. Tokia centrinė vieša elektroninė prieiga prie duomenų apie skolininkus, kuriems iškelta nemokumo byla, ypač naudinga esamiems ar potencialiems kreditoriams arba trečiosioms šalims, kurioms tokios bylos daro netiesioginį poveikį. 2021 m. per mėnesį buvo atliekama nuo 2 500 iki 6 500 paieškų.

65 Pagal 11 veiksmą (skaitmeninių sprendimų naudojimas per visą įmonės gyvavimo ciklą) valstybės narės Direktyvą (ES) 2019/1151 dėl skaitmeninių priemonių ir procesų į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2021 m. rugpjūčio mėn., išskyrus atvejus, kai jos Komisijai pranešė apie galimą vienų metų pratęsimą. Mūsų atliekamo audito metu tokį pranešimą buvo pateikusios 17 valstybių narių. Iš to matyti, kad daugumoje valstybių narių bendrovės dar negali naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir procesais, kad internetu galėtų steigti bendroves, registruoti filialus ir teikti dokumentus bei informaciją.

66 Atkreipiame dėmesį, kad daugumos valstybių narių, kurioms reikia daugiau laiko 2 veiksmui (eIDAS), 10 veiksmui (nemokumo registrų jungtis) ir 11 veiksmui (skaitmeninių sprendimų naudojimas per visą įmonės gyvavimo ciklą) įgyvendinti, e. valdžios lyginamosios analizės įvertis tiek 2017 m., tiek 2020 m. buvo mažesnis už ES vidurkį (žr. 1 diagramą).

67 Kaip minėta (žr. 1 lentelę ir 62 dalį), valstybės narės galėjo gauti finansavimą savo sistemoms prijungti prie Komisijos sukurtų platformų. Valstybės narės EITP finansavimą visų pirma naudojo:

• 2 veiksmui (eIDAS), 25,35 milijono eurų 26 valstybėms narėms;
• 9 veiksmui (verslo registrų jungtis), 2,44 milijono eurų 10 valstybių narių;
• 10 veiksmui (nemokumo registrų jungtis), 1,16 milijono eurų septynioms valstybėms narėms.

Remdamiesi mūsų atliktu ES finansuotų projektų imties auditu (žr. 19 dalį) nustatėme, kad kelios valstybės narės galimybę gauti ES finansavimą vertino kaip gerą progą ir tai paskatino jas diegti e. valdžios paslaugas. EITP projektai taip pat padėjo nustatyti tam tikrus esamų sprendimų trūkumus (žr. 8 langelį).

68 23 iš 24 audituotų projektų ir veiksmų (t. y. tų, kurie buvo užbaigti iki mūsų audito) atitiko nustatytus tikslus. Visų pirma jais buvo užtikrintas išplėtotų sprendimų sąveikumas ir pakartotinai panaudotos esamos EITP sudedamosios dalys (t. y. pagrindinė skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, teikianti daugiausia galimybių tuo požiūriu, kad ją galima pakartotinai panaudoti teikiant sudėtingesnes skaitmenines paslaugas) arba skaitmeninių paslaugų infrastruktūra (t. y. sprendimai, kuriais remiamas ES masto projektų įgyvendinimas, teikiant bendro intereso transeuropines sąveikias paslaugas).

69 Valstybės narės, su kuriomis kalbėjomės, teigiamai vertino nuolatinę Komisijos teikiamą techninę paramą tuo metu, kai jos naudojosi EITP finansuojama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra arba kai joms reikėjo integruoti kitų valstybių narių, įdiegusių šią skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, sistemas, ypač eIDAS paslaugų srityje. Jų nuomone, Komisijos veiksmai suteikė galimybę plėtoti tvarias įvairių valstybių narių sistemų sąsajas.

Komisija tikrai skatino keitimąsi gerąja patirtimi, tačiau nepakankamai reklamavo naujas skaitmenines viešąsias paslaugas

70 Naujausiose ministrų deklaracijose (žr. 02 dalį) pripažinta, kad svarbu skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir megzti atitinkamų institucijų ir prieinamų skaitmeninių viešųjų paslaugų jungtis. Gerosios patirties skatinimo svarbą pabrėžė ir Europos Parlamentas²¹.

71 Todėl vertinome, ar Komisija tinkamai:

• skatino bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi;
• reklamavo naujai teikiamas skaitmenines viešąsias paslaugas.

Komisija suteikė daug galimybių bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi

72 Vertinome priemones, Komisijos naudotas siekiant skatinti keitimąsi gerąja patirtimi. Nustatėme, kad ji ne tik sukūrė grupes, kuriose galėtų susitikti suinteresuotieji subjektai, bet ir finansavo konkrečius su tuo susijusius projektus.

73 Šios grupės buvo:

• du ar tris kartus per metus posėdžiavusi veiksmų plano valdančioji taryba (žr. 11 dalį), joje valstybės narės pristatydavo savo e. valdžios sprendimų plėtojimo pažangą arba gerosios praktikos pavyzdžius bei sunkumus, susijusius su konkrečių sprendimų plėtojimu. Kadangi Veiksmų planas baigtas įgyvendinti, 2021 m. tarybos veikla buvo nutraukta;
• konkrečių temų ar sprendimų ekspertų grupės, pavyzdžiui, eIDAS ekspertų grupė (2 veiksmas), Bendrųjų skaitmeninių vartų koordinavimo grupė (7 veiksmas), įmonių teisės ekspertų grupė (9 ir 11 veiksmai) ir Europos viešųjų paslaugų sąveikumo ekspertų grupė. Šios ekspertų grupės tęsia veiklą.

74 Atitinkami projektai daugiausia buvo finansuojami pagal:

• programą ISA² – ją įgyvendinant pagrindiniai Komisijos sąveikos politikos ir paramos veiksmų elementai iš tikrųjų buvo bendradarbiavimas ir keitimasis gerąja patirtimi (žr. Sprendimo 2015/2240 3 ir 8 straipsnius). Labai išsamios iniciatyvos pavyzdys yra platforma „Joinup“, apibūdinta 9 langelyje (finansuota pagal du į audituotą imtį įtrauktus ISA² veiksmus, kurių bendra suma yra 6 milijonai eurų). Pasibaigus ISA² programai, Komisija tolesnį finansavimą platformai „Joinup“ bent 2021 ir 2022 m. skyrė pagal Skaitmeninės Europos programą;
• programą „Horizontas 2020“ – dėl jos daugiausia buvo imtasi ad hoc iniciatyvų, skirtų konkretiems klausimams spręsti. Vienas iš pavyzdžių – projektas SCOOP4C, jį įgyvendinant susikūrė suinteresuotųjų subjektų bendruomenė, buvo dalijamasi patirtimi ir gerąja praktika, susijusia su vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimu (pagal programą „Horizontas 2020“ buvo skirtas 1 milijonas eurų). Tačiau nėra įrodymų, kad bendruomenės veikla buvo tęsiama pasibaigus projekto finansavimui, nors šis klausimas tebėra aktualus.

75 Remdamiesi savo atlikta keturių ISA² veiksmų peržiūra (žr. III priedą), valdančiosios tarybos ir ekspertų grupių posėdžių protokolais ir pokalbiais su valstybių narių darbuotojais, darome išvadą, kad Komisija tinkamai rėmė bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi ir kad suinteresuotosios šalys keitėsi informacija joms rūpimais klausimais.

76 Taip pat nustatėme, kad rengdama 2021–2027 m. laikotarpio programas Komisija tinkamai atsižvelgė į poreikį toliau skatinti bendradarbiavimą ir gerąją praktiką:

• į 2021 ir 2022 m. darbo programą, kuria įgyvendinama Skaitmeninės Europos programa, įtraukti koordinavimo ir paramos veiksmai, kurių pagrindinis tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir (arba) teikti paramą ES politikai;
• pasiūlyme dėl politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ numatytas metinio valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo mechanizmas (žr. 31 dalį).

Komisijos skaitmeninių viešųjų paslaugų skatinimo veikla nebuvo išsami ir koordinuota

77 Įvertinome Komisijos skaitmeninių viešųjų paslaugų skatinimo veiklą ir nustatėme, kad jai trūko visa apimančios strategijos. Praktiškai reklamavimas buvo arba bendro pobūdžio, arba susijęs su konkrečiais veiksmais ar finansavimo programomis, kai to buvo reikalaujama teisiniu pagrindu.

78 Bendrai reklamuodama e. valdžios politiką ir (arba) e. valdžios sprendimus, Komisija veikė šiais būdais:

• kartą per mėnesį prenumeratoriams leidžiamame e. valdžios naujienlaiškyje buvo teikiama naujausia informacija apie ES tarpvalstybines skaitmenines viešąsias paslaugas, viešųjų paslaugų debesiją ir viešojo sektoriaus inovacijas;
• platformos „Futurium“ grupėje „eGovernment4EU“. Prie jos galėjo jungtis plačioji visuomenė, joje buvo teikiama informacija apie 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą ir būsimą skaitmeninės valdžios politiką. Grupės veikla platformoje nebeatnaujinama, nes veiksmų planas baigtas įgyvendinti;
• socialiniuose tinkluose („Facebook“, „LinkedIn“ ir „Twitter“).

79 Kalbant apie atitinkamu teisiniu pagrindu reikalaujamą komunikacijos strategiją, įgyvendindama 7 veiksmą Komisija 2020 m. gruodžio mėn., pradėjus veikti Bendriesiems skaitmeniniams vartams, ėmė vykdyti savo reklaminę kampaniją (žr. 58 dalį). Nustatėme, kad ji buvo išsami, ir laikome gera praktika tai, kad Komisija kas mėnesį per vaizdo konferencijas (jos vadintos „komunikacijos kavine“) su nacionaliniais koordinatoriais aptardavo kampaniją ir atitinkamus nacionalinius renginius. 5 diagramoje pateikti duomenys apie apsilankymų portale „Your Europe“ skaičių.

80 Sprendime, kuriuo nustatoma ISA² programa, taip pat reikalaujama skatinti Europos sąveikumo strategijos, struktūros ir bazinės architektūros, taip pat atitinkamų specifikacijų ir standartų įgyvendinimą. Nustatėme, kad skatinimo kampanija buvo aktyvi ir išsami. Be to, kad buvo sukurta ir veikia platforma „Joinup“ (žr. 74 dalį ir 9 langelį), pagal programą ISA² buvo finansuojami veiksmai (3,62 milijono eurų), kuriais buvo skatintas bendradarbiavimas ir palengvinta programos suinteresuotųjų subjektų sąveika.

81 Galiausiai, pagal EITP taip pat reikėjo įgyvendinti komunikacijos strategiją. Nustatėme, kad:

• tokia strategija buvo parengta siekiant skatinti EITP sprendimus, kurie pirmiausia domino sprendimų kūrėjus. Valstybių narių darbuotojai, su kuriais kalbėjomės, teigiamai vertino šiuos sprendimus ir patvirtino, kad juos pakartotinai naudoja, ypač tarpvalstybinėms paslaugoms teikti. Skaitmeninių paslaugų infrastruktūros pakartotinio naudojimo tikslas – užtikrinti greitesnį, lengvesnį ir ekonomiškesnį skaitmeninių paslaugų plėtojimą naudojant esamas technologijas, užuot kiekvienai organizacijai tokias paslaugas plėtojus savarankiškai. Remiantis EITP pakartotinio naudojimo rodiklių suvestinės duomenimis, iki 2021 m. pabaigos sudedamosios dalys buvo naudojamos 353 projektuose dažniausiai visoje ES;
• Komisija iki šiol nerengė specialių informuotumo didinimo ar skatinimo kampanijų, kuriomis potencialūs naudotojai būtų informuoti apie tai, kad yra Verslo registrų sąveikos sistema (veikianti nuo 2017 m.) arba Nemokumo registrų sąsajos sistema (veikianti nuo 2021 m.), – abi šios sistemos buvo sukurtos įgyvendinant EITP. Komisija mus informavo, kad planuoja surengti tokią kampaniją, skirtą i) Verslo registrų sąveikos sistemai, kai tik bus parengta mokėjimų apdorojimo priemonė (žr. 7 langelį), ir ii) Nemokumo registrų sąsajos sistemai, kai prie jos prisijungs visos valstybės narės (kol kas prisijungė 17 valstybių narių) (žr. 64 dalį). 2021 m. pabaigoje Komisija pradėjo e. teisingumo portalo internetinę komunikacijos kampaniją, tačiau Verslo registrų sąveikos sistemą paminėjo tik labai ribotai.

82 Nors vartotojų informuotumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti naudojimąsi e. valdžios paslaugomis, nustatėme, kad Komisija nevertino įmonių informuotumo lygio ir neanalizavo šios srities poreikių. Europos verslo asociacijų atstovai, su kuriais kalbėjomės, teigė, kad įmonės žino apie e. valdžios paslaugas, kuriomis privalo naudotis pagal teisės aktus, tačiau daug mažiau žino apie kitas tokias paslaugas.

83 Nustatėme, kad vis dėlto buvo vienas aspektas, t. y. eIDAS, kurio atžvilgiu Komisija užsakė tyrimą, kad išanalizuotų elektroninės atpažinties, tapatybės nustatymo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų rinką ir parengtų bei įgyvendintų bandomąją programą, kuria siekiama didinti MVĮ informuotumą apie šiuos sprendimus:

• 2019 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad MVĮ informuotumo apie eIDAS sprendimus lygis apskritai yra žemas. Nustatyta, kad tai yra pagrindinė kliūtis;
• bandomoji programa buvo vykdoma 2018 m. pabaigoje ir apėmė žinių ir mokymosi programą, MVĮ skirtą eIDAS priemonių rinkinį ir MVĮ priemonių rinkinio skatinimo strategiją. Žinių bei mokymosi programą ir MVĮ skirtą eIDAS priemonių rinkinį dar galima rasti internete. Be to, eIDAS stebėjimo centre (tai Komisijos pradėta kurti internetinė bendradarbiavimo platforma) kuriama virtuali suinteresuotųjų subjektų bendruomenė, kuria siekiama skatinti bendrą klausimų, susijusių su eIDAS reglamento įgyvendinimu ir taikymu, supratimą.

84 Nors tyrime rekomenduota toliau plėtoti priemonių rinkinį, kad būtų atsižvelgta į konkretesnius naudotojų poreikius, ir nustatyti ilgalaikę suinteresuotųjų subjektų valdymo struktūrą, kuri apimtų valstybių narių ir regionų atstovus, MVĮ asociacijas ir paslaugų teikėjus, Komisija šiuo atžvilgiu nesiėmė jokių veiksmų. Komisija nepateikė jokio pagrindimo, kodėl nebuvo įgyvendinta tyrimo rekomendacija.

85 Taip pat vertinome, ar Komisija apžvelgė valstybių narių vykdomą skatinimo veiklą ir ar ji siekė i) koordinuoti tokią veiklą, jei tokia veikla buvo vykdoma, arba ii) skleisti gerąją patirtį šioje srityje. Nustatėme, kad Komisija neapžvelgė valstybių narių veiksmų, kuriais būtų skatinami Europos ar nacionaliniai e. valdžios sprendimai. Taigi, ji nenustatė gerosios patirties ir negalėjo koordinuoti vykdomos veiklos.

Išvados ir rekomendacijos

86 Apskritai padarėme išvadą, kad Komisijos veiksmai skatinant tiek e. valdžios sprendimų įgyvendinimą, tiek jų naudojimą valstybėse narėse buvo tik iš dalies veiksmingi. Nors Komisija baigė įgyvendinti 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų plane nustatytus veiksmus, kuriuos apėmė mūsų auditas, ne visos naujai išplėtotos skaitmeninės viešosios paslaugos yra prieinamos visoje ES dėl to, kad valstybės narės vėlavo imtis veiksmų. Be to, Komisija įmonėms ir apskritai naudotojams visapusiškai nepopuliarino šių paslaugų.

87 Nors 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas atitiko konsultacijomis ir vertinimais nustatytus poreikius, į jį buvo įtraukti tik veiksmai, kuriuos turėjo įgyvendinti pati Komisija, todėl buvo sudėtinga pasiekti užsibrėžtą viziją. Veiksmų plane nenumatyta jokių įpareigojimų valstybėms narėms, nors ankstesnio veiksmų plano vertinimo ataskaitoje kaip pagrindinis trūkumas nurodyta tai, kad valstybių narių veikla buvo savanoriška. Vis dėlto šį trūkumą sumažino tai, kad daugumos veiksmų atžvilgiu tokie įpareigojimai buvo nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, kurie jau buvo priimti prieš patvirtinant veiksmų planą arba jį įgyvendinant. Tačiau keliais atvejais veiksmai buvo įgyvendinami ir po 2020 m., taigi ir po veiksmų plano įgyvendinimo pabaigos datos (žr. 23–27 dalis).

88 Atkreipėme dėmesį, kad Komisijos 2021 m. pasiūlyme, kuriuo nustatoma politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, nustatyta bendradarbiavimo sistema, pagal kurią Komisija kasmet gali stebėti valstybių narių pažangą siekiant ES lygmeniu nustatytų skaitmeninių tikslų. Tačiau vienas iš trijų tikslų yra neaiškiai apibrėžtas, todėl kyla rizika, kad valstybės narės jį gali aiškinti skirtingai, o tai savo ruožtu gali pakenkti tikslo įgyvendinimui. Pagal 2021 m. pasiūlymą, kuriuo nustatoma politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, Komisija įgyvendinimo aktuose turėtų apibrėžti kiekvieno skaitmeninio tikslo pagrindinius veiklos rodiklius (žr. 28–31 ir 46–48 dalis).

89 Veiksmų plano įgyvendinimo stebėsena buvo fragmentiška, nes Komisija nenustatė stebėsenos sistemos (įskaitant rodiklius), kuri apimtų visą veiksmų planą. Tačiau tokia sistema buvo parengta keliems pavieniams veiksmams (keturiems iš šešių į mūsų auditą įtrauktų veiksmų). Esami e. valdžios rodikliai (e. valdžios lyginamoji analizė ir skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas), Komisijos kasmet skelbiami, nebuvo tiesiogiai susieti su jokiais pagal veiksmų planą įgyvendinamais veiksmais, todėl nebuvo tinkami bendram jo poveikiui įvertinti (žr. 32–45 dalis).

90 Komisija įgyvendino šešis veiksmus, kurie buvo skirti įmonėms ir dėl to įtraukti į mūsų auditą. Komisija, vykdydama ES finansuojamus projektus ir teikdama techninę paramą, padėjo valstybėms narėms įgyvendinti e. valdžios sprendimus, ir valstybių narių darbuotojai, su kuriais kalbėjomės, tai palankiai vertino (žr. 49–69 dalis).

91 Nors buvo dėtos šios pastangos, trys iš šešių veiksmų visoje ES buvo įgyvendinti tik iš dalies. Dviem atvejais (nemokumo registrų jungtis ir skaitmeninių sprendimų naudojimas per visą įmonės gyvavimo ciklą) tai įvyko dėl vėlavimo keliose valstybėse narėse (apie kelių jų pažangą Komisija neturi informacijos). Vienu atveju (elektroninės atpažinties, tapatybės nustatymo ir patikimumo užtikrinimo paslaugos, eIDAS) pagal atitinkamą reglamentą valstybės narės neprivalėjo imtis veiksmų. Dėl to 2016–2020 m. Komisijos veiksmais dar nepasiekta esminių pokyčių įmonėms ir piliečiams visoje ES. Dar vienas veiksmas (Verslo registrų sąveikos sistema) keliose valstybėse narėse buvo įgyvendintas pavėluotai, tačiau nuo 2022 m. kovo mėn. šis sprendimas yra prieinamas visose valstybėse narėse (žr. 60–65 dalis).

92 Atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. pasiūlyme, kuriuo nustatoma politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, Komisija pristatė i) skaitmeninio dešimtmečio veiksmų planus, kuriuos turi parengti valstybės narės, ir ii) trajektorijų, kurios turi būti apibrėžtos kiekvienai valstybei narei, kad būtų pasiekti skaitmeniniai tikslai, koncepciją. Tačiau, kadangi pasiūlymas (nuo 2022 m. rugsėjo mėn.) dar svarstomas vykstant teisėkūros procesui, jis gali būti iš dalies pakeistas (žr. 46 dalį).

93 Kalbant apie eIDAS, Komisija 2021 m. pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti galiojantį reglamentą, reaguodama į jo vertinimą. Jame pašalinta dauguma trūkumų ir, kas svarbiausia, dabar reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė pateiktų elektroninės atpažinties schemą (žr. 54–56 dalis).

1 rekomendacija. Stiprinti įgyvendinimo sistemą, kad valstybės narės būtų raginamos baigti diegti e. valdžios paslaugas

Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, Komisija turėtų raginti toliau plėtoti ir stebėti e. valdžios paslaugas:

1. vienareikšmiškai apibrėždama sąvokas, vartojamas nustatant skaitmeninius tikslus, kad jas būtų galima vienodai taikyti visoje ES;
2. analizuodama Skaitmeninio dešimtmečio nacionalinius veiksmų planus ir imdamasi reikiamų veiksmų, jei mano, kad juose nustatyta politika, priemonės ir veiksmai yra nepakankami, todėl kyla pavojus, kad sprendime nustatyti tikslai nebus pasiekti laiku;
3. imdamasi veiksmų, jei valstybės narės vėluoja pasiekti skaitmeninius tikslus, vertinant pagal jų suplanuotą trajektoriją.

Tikslinė įgyvendinimo data: priėmus pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo nustatoma programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, laikantis sprendime nustatytų terminų.

94 Komisija aktyviai skatino bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi įvairiais būdais (pavyzdžiui, per ekspertų grupes ir platformas), ir valstybių narių darbuotojai tai vertino teigiamai. Savo siūlomame po 2020 m. taikytiname politikos dokumente „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ Komisija tinkamai atsižvelgė į poreikį tęsti šią paramą (žr. 70–76 dalis).

95 Komisija neturėjo visa apimančios strategijos, kaip pagrindinius naudotojus skatinti naudoti ES lygmeniu prieinamus e. valdžios sprendimus. Tai reiškė, kad jos skatinimo veikla nebuvo išsami ir koordinuota. Ji sprendimus skatino tik tais atvejais, kai to reikalavo atitinkami teisės aktai, taigi neapėmė visų sprendimų (žr. 77 ir 78 dalis).

96 Tais atvejais, kai Komisija vykdė komunikacijos kampanijas, jos buvo geros. Tačiau, nors Komisija plėtotojus skatino naudoti techninius sprendimus, parengtus įgyvendinant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, naujų paslaugų, pavyzdžiui, Verslo registrų sąveikos sistemos ir Nemokumo registrų sąsajos sistemos, atžvilgiu naudotojams skirtų skatinamųjų veiksmų ji nesiėmė. Komisija taip pat nėra apžvelgusi valstybių narių veiksmų, kurių jos ėmėsi siekdamos skatinti nacionalinių ar Europos e. valdžios sprendimų naudojimą, nors koordinuotos pastangos gali duoti geresnių rezultatų (žr. 79–81 ir 85 dalis).

97 Komisija nevertino, koks yra įmonių informuotumo apie prieinamas e. valdžios paslaugas lygis, ir apskritai neanalizavo šios srities poreikių, nors tai yra svarbus žingsnis diegiant e. valdžios paslaugas. Vienintelė išimtis buvo eIDAS rinka: Komisija atliko tyrimą ir vykdė bandomąją žinių ir mokymosi programą, įtraukdama mažąsias ir vidutines įmones. Be kita ko, buvo parengtas šioms įmonėms skirtas priemonių rinkinys. Nors tyrime rekomenduota toliau plėtoti šį priemonių rinkinį, Komisija šiuo atžvilgiu nesiėmė jokių veiksmų (žr. 82–84 dalis).

2 rekomendacija. Parengti išsamią veiksmingo e. valdžios paslaugų skatinimo strategiją

Kad veiksmingiau remtų tolesnį e. valdžios paslaugų diegimą visoje Europoje, Komisija, remdamasi naudotojų informuotumo apie teikiamas e. valdžios paslaugas lygio vertinimu, turėtų parengti išsamią veiksmingo e. valdžios paslaugų skatinimo strategiją. Strategijoje turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių šioje srityje vykdomą veiklą, siekiant palengvinti jų pastangas arba užtikrinti, kad jos nebūtų dubliuojamos.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2024 m. pabaiga.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų nario Mihailo Kozlovo vadovaujama IV kolegija 2022 m. spalio 11 d. Liuksemburge vykusiame posėdyje.

Priedai

I priedas. E. valdžios pokyčiai ES nuo 2006 m.

II priedas. E. valdžios veiksmų planas – veiksmų sąrašas

III priedas. Audituotų ES finansuojamų projektų sąrašas

IV priedas. Į audito aprėptį įtrauktų veiksmų įgyvendinimas