Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?

Santrauka

I

Muitų politika – vienas iš bendrosios rinkos ramsčių. Muitinės procesų modernizavimas, pagrįstas naujų informacinių technologijų (IT) sistemų kūrimu, yra svarbus Europos Sąjungos (ES) veikimo elementas. Ši modernizacija turėtų ypač pagerinti ekonominę veiklą ir augimą bei padidinti ES piliečių saugą ir saugumą. Šie privalumai turėtų suteikti būtinas paskatas valstybėms narėms investuoti į muitinės IT sistemas.

II

Komisijos e. muitinės sprendimas, modernizuotas muitinės kodeksas (MMK) ir galiausiai Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) padėjo sukurti ir įdiegti reikalingas IT sistemas, skirtas muitų sąjungai modernizuoti. Pagal programą „Muitinė 2020“ finansuojami informacinių sistemų Sąjungos komponentai. Valstybės narės turėtų plėtoti susijusius nacionalinius komponentus (ne Sąjungos komponentus) ir padengti su tuo susijusias išlaidas. IT sistemų diegimas grindžiamas daugiapakopiu sprendimų priėmimo procesu, apimančiu keletą įstaigų.

III

Audito metu nagrinėta, ar programa „Muitinė 2020“ kartu su susijusiais muitų teisės aktais gali padėti įdiegti IT sistemas, kurios būtinos muitinės operacijoms ES tobulinti. Šį auditą atlikome įgyvendinimo etapu, kad prisidėtume prie diskusijų apie kitą muitinės programą, kuri bus pradėta įgyvendinti 2021 m. Tyrėme, ar programa užtikrinama, kad IT sistemos būtų diegiamos laiku, o prireikus nustatėme vėlavimo priežastis. Auditas daugiausia buvo grindžiamas Komisijos dokumentų, protokolų, komitetų ir darbo grupių ataskaitų analize ir valstybėms narėms siunčiamo tyrimo rezultatais.

IV

Nustatėme, kad buvo vėluojama įdiegti naujas IT sistemas muitų sąjungoje, taigi kai kurios pagrindinės sistemos nebus prieinamos iki 2020 m. termino, nustatyto SMK. Vėlavimai yra susiję su keletu veiksnių, visų pirma: kintančia projekto apimtimi, ES ir valstybių narių skiriamais nepakankamais ištekliais ir ilgu sprendimų priėmimo procesu dėl daugiapakopio valdymo struktūros. Taip pat pastebėjome, kad Komisija tinkamai nepranešė apie vėlavimus ir kad programos „Muitinė 2020“ tikslai ir ataskaitų teikimo tvarka nėra tinkami IT sistemų diegimui stebėti. Pradinis IT sistemų diegimo metodas buvo didžia dalimi decentralizuotas, kad sumažėtų neįgyvendinimo rizika, bet buvo pakenkta veiksmingumui.

V

Mes rekomenduojame Komisijai:

1. siūlyti, kad būsimos Muitinės programos tikslai būtų aiškiai susiję su planuojamomis įdiegti IT sistemomis ir siūlyti nustatyti tikslius ir išmatuojamus tikslus;
2. užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į ankstesnių programų patirtį ir kad valstybėms narėms būtų suteikiama tinkama informacija, kad laiku būtų priimtas pagrįstas sprendimas dėl projektų apimties;
3. stebėti riziką, kad valstybė narė gali nesugebėti laikytis nacionalinių komponentų įgyvendinimo terminų, ir ankstyvuoju etapu nustatyti galimus sprendimus ir palengvinti jų taikymą nacionaliniu lygmeniu, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas platesniam bendradarbiavimu grindžiamam IT plėtojimui;
4. supaprastinti muitinės IT sistemų valdymo plėtojimą, užtikrinant efektyvesnį ir greitesnį bendravimą su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, naudojant papildomus keitimosi informacija sprendinius, kad būtų galima neatidėliojant priimti sprendimus;
5. laiku ir skaidriai informuoti visus suinteresuotuosius subjektus, susijusius su IT sistemų diegimu ES ir valstybių narių lygmeniu, apie vėluojantį įgyvendinimą, ir išlaidas, reikalingas Sąjungos ir nacionaliniams komponentams įdiegti, ir nustatyti atitinkamą ataskaitų teikimo tvarką ir bendro įgyvendinimo lygio bei atskirų projektų rodiklius.

Įvadas

Muitų sąjunga – vienas iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ramsčių

01

2018 m. Europos Sąjunga (ES) švenčia muitų sąjungos 50-ąsias metines. Muitų sąjungos esmė yra ta, kad prie valstybes nares skiriančių vidaus sienų netaikomi muitai, o iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms taikomi bendrieji muitai.

02

Kad ES veiktų kaip pagrindinis prekybos blokas, ji privalo užtikrinti efektyvų prekių judėjimą į muitų sąjungą ir iš jos, taip pat laisvą prekių judėjimą bendrosios rinkos erdvėje. Remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, bendras importas ir eksportas sudarė apie 3,7 trilijono eurų¹. Tai rodo prekybos ir muitų sąjungos svarbą ES klestėjimui.

03

Be to, importo muitai yra svarbi ES pajamų dalis. 2017 m. jie sudarė 20,3 milijardo eurų, t. y. 15 % viso ES biudžeto.

Nuo 2003 m. muitų sąjungos modernizavimas buvo įtrauktas į ES darbotvarkę

04

Keletas pagrindinių veikėjų pareiškė, kad reikėjo modernizuoti muitų sąjungą nuo jos sukūrimo. Tobulinimas turėtų apimti skaitmeninimą², nepopierinės aplinkos sukūrimą ir biurokratizmo mažinimą, taip stiprinant ekonominę veiklą ir augimą. Tai taip pat turėtų padidinti ES piliečių saugą ir saugumą bei sudaryti sąlygas veiksmingiau rinkti muitus. Tikimasi, kad nauda ES vartotojams ir įmonėms dėl aktyvesnės ES prekybos paskatins valstybes nares investuoti į muitinės informacinių technologijų (IT) sistemas.

05

2003 m. Komisija nustatė tikslą sukurti paprastą ir nepopierinę muitinės ir prekybos aplinką³. 2008 m. paskelbtas e. muitinės sprendimas⁴ dar labiau pabrėžė šio tikslo svarbą. 2008 m. birželio mėn. įsigaliojo modernizuotas muitinės kodeksas (MMK)⁵. Juo buvo siekiama modernizuoti muitų sąjungą, taip pat plėtoti keletą IT sistemų, kurios turėjo pradėti visapusiškai veikti 2013 m. birželio mėn. Dėl kelių priežasčių, įskaitant vėlavimą įdiegti reikalingas IT sistemas⁶, MMK praktiškai niekada nebuvo taikomas.

06

2013 m. spalio mėn. buvo priimtas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK)⁷, kuris pakeitė MMK ir kuriuo vėlgi siekta pereiti prie bepopierinės aplinkos ir keistis informacija, remiantis IT sistemomis. SMK taikomas nuo 2016 m. gegužės mėn., o IT sistemų diegimui nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m. pabaigos. Su SMK susijusios IT sistemos buvo panašios į anksčiau MMK reikalaujamas įdiegti sistemas.

07

Siekdama laikytis Elektroninės muitinės sprendimo ir SMK reikalavimų, Komisija parengė atitinkamų muitinės IT sistemų plėtros strateginius planavimo dokumentus; daugiametį strateginį planą⁸ ir SMK darbo programą⁹. Daugiamečiame strateginiame plane atsižvelgiama į SMK darbo programos įgyvendinimo tvarkaraštį, bet įtraukiamos papildomos IT sistemos, kurias reikia tobulinti.

Programa „Muitinė 2020“ – dabartinė finansinė priemonė, skirta reikiamų IT sistemų diegimui

08

ES finansuoja daugiamečiame strateginiame plane nurodytų naujų IT sistemų plėtrą, taip pat esamų IT sistemų priežiūrą pagal bendrą muitų srities programą. Pagal programą „Muitinė 2020“¹⁰ skiriamos lėšos IT sistemų ES komponentams (Sąjungos komponentai). Tai turtas (pavyzdžiui, aparatinė įranga, programinė įranga, tinklo jungtys) ir paslaugos, skirtos bendroms ES ir valstybių narių IT sistemoms remti. Tikimasi, kad valstybės narės plėtos nacionalinius komponentus (ne Sąjungos komponentus) ir padengs su tuo susijusias išlaidas¹¹.

09

Komisija parengė programą „Muitinė 2020“, kurios tikslas – „remti muitų sąjungos veikimą ir modernizavimą siekiant stiprinti vidaus rinką vykdant dalyvaujančių šalių, jų muitinių ir pareigūnų bendradarbiavimą“. Bendras šios programos biudžetas sudaro 523 milijonus eurų septyneriems metams (t. y. apie 75 milijonus eurų per metus)¹². Programa „Muitinė 2020“ yra ankstesnių „muitinių“ programų, kurios pradėtos įgyvendinti 1991 m., o paskutinės baigta įgyvendinti 2013 m., tęsinys. Komisija siūlo 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje muitinių programai skirti 950 milijonų eurų.

10

Trys ketvirtadaliai programos „Muitinė 2020“ biudžeto skiriama IT gebėjimų stiprinimui, kurie reglamente dėl programos „Muitinė 2020“ vadinami Europos informacijos sistemomis (EIS). Šis biudžetas apima minėtų EIS dalių (Sąjungos komponentų) kūrimą, veikimą ir priežiūrą. Likusi 25 % biudžeto suma skiriama kitiems veiksmams, susijusiems su muitų sąjungos veikimu ir modernizavimu, t. y. bendriems veiksmams (pavyzdžiui, projektų grupėmis ir ekspertų grupėmis) ir mokymams.

IT sistemų diegimo muitų sąjungoje valdymas yra daugiapakopis

11

1 diagramoje parodytas IT sistemų diegimo muitų sąjungoje valdymas. Valdymas grindžiamas keletu sąveikaujančių institucijų, įskaitant Komisiją, valstybes nares ir prekybos interesų turinčius subjektus, visų pirma Muitų politikos grupę (MPG), Elektroninės muitinės koordinavimo grupę (EMKG) ir Prekybos ryšių grupę (PRG). Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (TAXUD GD) yra atsakingas už programos „Muitinė 2020“ įgyvendinimą ir vadovauja šioms grupėms. Kad būtų galima pasiekti susitarimą dėl atskirų projektų, reikia organizuoti daug diskusijų techniniais, veiklos, teisiniais ir finansiniais klausimais, taip pat įtraukti Komisijos ir valstybių narių ekspertus.

Audito apimtis ir metodika

12

Audito metu vertinta, ar programa „Muitinė 2020“ kartu su susijusiais muitų teisės aktais gali padėti įdiegti IT sistemas, kurios būtinos muitinės operacijoms ES tobulinti. Dėmesį sutelkėme į naujų IT sistemų Sąjungos komponentų plėtrą. Aptariant nacionalinius komponentus, nagrinėjome tik Komisijos priežiūros vaidmenį koordinuojant valstybių narių vykdomą įgyvendinimo veiklą jų nacionalinėse IT sistemose. Neanalizavome kitų programoje „Muitinė 2020“ numatytų veiksmų, visų pirma bendrų veiksmų, mokymo veiklos ir esamų IT sistemų veikimo ir priežiūros.

13

Mūsų auditas buvo atliktas programos įgyvendinimo etapu. Šis metodas suteikė mums galimybę atlikti IT sistemų plėtros laikotarpio vidurio peržiūrą ir tinkamu laiku prisidėti prie diskusijų dėl kitos muitinių programos, kuri bus pradėta įgyvendinti 2021 m. (Žr. 9 dalį).

14

Tyrėme, ar programa užtikrinama, kad IT sistemos būtų kuriamos ir diegiamos laiku. Prireikus nustatėme vėlavimo priežastis. Be to, apžvelgėme susijusius projektavimo, stebėsenos ir ataskaitų rengimo aspektus¹³. Auditas buvo grindžiamas Komisijos dokumentų, protokolų, komitetų ir darbo grupių, kuriose dalyvauja Komisija ir valstybės narės, ataskaitų analize bei interviu su Komisijos darbuotojais TAXUD GD.

15

Kad suvoktume, kaip valstybės narės įgyvendina naujų IT sistemų nacionalinius komponentus, atlikome tyrimą 28 nacionalinėse muitinėse.

Pastabos

Vėluota įdiegti naujas muitinėms skirtas IT sistemas

16

Sparti IT plėtra nuolat suteikia vartotojams naujų galimybių, uždavinių ir poreikių. Tai vyksta ir muitų srityje, todėl būtina, kad Komisija ir valstybės narės pateiktų lanksčius sprendimus ir išliktų lanksčios, reaguodamos į išorės įvykius. Praėjus dešimčiai metų po e. muitinės sprendimo priėmimo, pastebėjome pažangą kuriant IT sistemas. Tačiau kai kurios sistemos dar nėra visiškai įgyvendintos.

17

2017 m. daugiametis strateginis planas apima 31 IT projektą, kurį įgyvendina Komisija ir valstybės narės. Šie projektai skirti naujoms sistemoms kurti arba esamoms sistemoms atnaujinti, siekiant modernizuoti muitų sąjungą ir užtikrinti visišką SMK taikymą. IT projektų įgyvendinimo terminai buvo laipsniškai atidėti. Atlikus 2016 m. ir 2017 m. daugiamečio strateginio plano peržiūras, IT sistemų diegimo datos buvo atidėtos atitinkamai 28 % ir 42 % projektų.

18

II priede pateikiamas grafikas nurodant papildomą metų, reikalingų kiekvienam IT projektui įgyvendinti, skaičių. Šie duomenys gauti palyginus 2017 m. daugiamečio strateginio plano įgyvendinimo ir pradinio planavimo terminus. Mūsų analizė rodo, kad įgyvendinant keturis projektus buvo laikytasi pradinio įgyvendinimo termino, bet daugumą projektų buvo vėluojama įgyvendinti, o keturi projektai buvo atidėti penkeriems arba daugiau metų.

Kai kurių pagrindinių IT sistemų, kurių reikalaujama Sąjungos muitinės kodekse, įgyvendinimas atidėtas po 2020 m.

19

Visiškas SMK įgyvendinimas priklauso nuo to, ar yra pakankamai prieinamų IT sistemų Komisijoje ir valstybėse narėse. Nors SMK taikomas nuo 2016 m., jame numatytas pereinamasis laikotarpis ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d., kad būtų galima įdiegti 17 IT sistemų, kurias reikalauja įdiegti Komisija ir valstybės narės.

20

Pagal 2017 m. daugiametį strateginį planą septynios iš šių IT sistemų¹⁴ bus visiškai įdiegtos tik suėjus 2020 m. terminui. Komisijos teigimu, bendras SMK įgyvendinimo lygis 2020 m. pabaigoje bus maždaug 75 %. Tačiau toks skaičiavimas grindžiamas Sąjungos komponentų įgyvendinimu, neatsižvelgiant į tai, kada sistemos bus parengtos naudoti. Be to, nustatėme, kad vėluojantys projektai apima pagrindines esminių muitinės procedūrų (importo, tranzito ir eksporto) veikimo sistemas arba jų atnaujinimus. Valstybių narių, atsakiusių į mūsų tyrimo klausimus, manymu, šios sistemos yra labai svarbios tam, kad muitų sąjunga veiktų ir būtų modernizuota (žr. 2 diagramą).

21

2018 m. sausio mėn. Komisija pateikė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl SMK įgyvendinimo ir informavo juos, kad 2020 m. SMK termino nebus laikomasi. 2018 m. kovo mėn. ji pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti SMK, taip pat pratęsti tam tikrų nuostatų taikymo pereinamąjį laikotarpį iki 2025 m.

Kyla pavojus, kad nebus laikomasi naujai pasiūlyto 2025 m. termino

22

Persvarstant 2017 m. daugiametį strateginį planą Komisijos veikla buvo ypač sutelkta į 2023–2025 m. laikotarpį, kuriuo planuojama pradėti naudoti šešias sistemas¹⁶, įdiegtas plataus masto projektų metu¹⁷. Be to, daug valstybių narių vėluoja įgyvendinti savo IT sistemas¹⁸. Dėl to kyla pavojus, kad pratęstų terminų taip pat nebus laikomasi ir kad SMK terminas bus pratęstas po 2025 m.

Pagrindinės vėlavimų priežastys buvo kintanti apimtis, nepakankami skirti ištekliai ir ilgas sprendimų priėmimo procesas

23

Mūsų atliktas muitinės IT projektų įgyvendinimo tyrimas, įskaitant išsamią penkių projektų¹⁹ analizę ir valstybių narių atsakymus į mūsų apklausą, parodė, kad pagrindinės vėlavimo priežastys buvo šios:

• Kai kurių projektų apimties pokyčiai, kurie prisidėjo prie jų sudėtingumo (žr. 24–25 dalis).
• Nepakankami Komisijos ir valstybių narių skiriami ištekliai IT sistemoms įgyvendinti (žr. 26–32 dalis).
• Ilgas sprendimų priėmimo procesas dėl daugiapakopės valdymo struktūros²⁰, apimančios Komisiją ir valstybes nares (žr. 33–36 dalis).

Kai kurių projektų apimties pokyčiai

24

Komisija pagrindė muitų sistemų kūrimo ir diegimo tvarkaraštį IT generalinio plano tyrimu, atliktu 2012 m., ir padarė išvadą, kad 2020 m. terminas buvo realistiškas tuo metu suplanuotiems IT projektams įgyvendinti.

25

12 iš 17 projektų, kurie jau buvo numatyti MMK, galiojusiame iki SMK, buvo santykinai užbaigti²¹. Tačiau po to surengtose diskusijose Komisija ir valstybės narės susitarė ženkliai pakeisti kai kurių IT sistemų apimtį. Be to, kai kurios tobulinamos IT priemonės buvo perkeltos iš valstybių narių į ES lygmenį. Šis sprendimas žymiai padidino Komisijos darbo krūvį, ir pradinis tvarkaraštis pasirodė esąs neįgyvendinamas.

Nepakankami Komisijos ir valstybių narių skiriami ištekliai

Komisijos biudžetas (Sąjungos komponentai)

26

Komisija, nustatydama programos „Muitinė 2020“ išteklių poreikius, rėmėsi ES IT strategija, skirta muitinės politikos sričiai, kaip numatyta 2012 m. daugiamečiame strateginiame plane.

27

Pirmas svarbus požymis, kad pagal programą „Muitinė 2020“ skiriamas biudžetas gali būti nepakankamas, pastebėtas 2015 m. įgyvendinant importo kontrolės sistemos tobulinimo projektą. Komisijos ir valstybių narių sutartame vizijos dokumente siūlyta taikyti labiau centralizuotą požiūrį plėtojant sistemą, palyginti su pirminiais planais. Jame siūlyta skirti persvarstytą bendrą apie 170 milijonų eurų biudžetą, kuris daugiau nei padvigubėjo palyginti su ankstesnėmis sąmatomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad likęs programos „Muitinė 2020“ IT pajėgumų didinimo biudžetas buvo per mažas, kad būtų padengtos šios sistemos įgyvendinimo išlaidos.

28

Komisija nusprendė spręsti šią problemą:

• padalijant projektą į blokus ir nustatant ilgesnį įgyvendinimo laikotarpį po 2020 m., dėl to numatant panaudoti būsimų muitinių programų biudžetą; ir
• užtikrinant papildomus išteklius IT pajėgumų didinimo biudžetui pagal programą „Muitinė 2020“. Šios pastangos buvo tik iš dalies sėkmingos.

29

Komisijos prognozės dėl biudžeto poreikių 2021–2025 m. yra gerokai didesnės nei nustatytos 2014–2020 m. laikotarpiui. 3 diagramoje parodyti apskaičiuoti IT sistemų biudžeto poreikiai iki programos „Muitinė 2020“ programavimo laikotarpio pabaigos ir numatomi didesni biudžeto poreikiai po 2020 m. Komisija apskaičiavo, kad kitu muitinės programos laikotarpiu reikės skirti apie 100–115 milijonų eurų per metus, kad būtų galima palaikyti visų IT sistemų veikimą ir baigti įgyvendinti likusius projektus pagal daugiametį strateginį planą, atidėtus po 2020 m.

Valstybių narių biudžetas (nacionaliniai komponentai)

30

Valstybių narių apklausa parodė, kad daugumai jų (67 %) viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių vėluojama įgyvendinti SMK, buvo nepakankamas nacionaliniu lygmeniu skiriamas biudžetas. Komisija sužinojo, kad kai kurios valstybės narės neturės pakankamai lėšų muitinės administracijoms, kad galėtų laikytis daugiamečio strateginio plano iškart po 2014 m. SMK darbo programos patvirtinimo. Komisija pranešė, kad tokia padėtis iš dalies susidarė dėl tarptautinės makroekonominės krizės, kuri prasidėjo 2008 m. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 jau pabrėžėme, kad dėl nepakankamo transeuropinių IT sistemų finansavimo gali būti vėluojama įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą²².

31

Komisija toliau ragino valstybes nares skirti nacionalinius išteklius ir ieškojo kitų galimybių, kaip išspręsti nepakankamo biudžeto valstybėse narėse problemą, pavyzdžiui, supaprastinant valstybių narių bendradarbiavimą (žr. 1 langelį).

32

Valstybės narės priskiria 20 % lėšų, surinktų iš muitų, surinkimo sąnaudoms, o likusią 80 % sumą perveda į ES biudžetą kaip pajamas. Surinkimo sąnaudų išlaikymo norma būtų pakankama²³, kad būtų padengtos valstybių narių išlaidos, patiriamos muitinės IT sistemoms įgyvendinti. Tačiau pastebėjome, kad nė viena valstybė narė nenurodė, kad ėmėsi tokių veiksmų. Vietoj to jos panaudojo lėšas iš nacionalinio biudžeto ir ES struktūrinių fondų muitinės IT sistemų plėtrai finansuoti.

Ilgas sprendimų priėmimo procesas dėl daugiapakopės valdymo struktūros, apimančios Komisiją ir valstybes nares

33

Plėtojant muitinės IT sistemas reikalingas Komisijos ir valstybių narių dalyvavimas, glaudus koordinavimas ir daugelio dalyvių sutarimas keliais lygmenimis (žr. 11 dalį). Pats IT plėtojimo procesas yra sudėtingas, o sprendimų priėmimą dar labiau apsunkina specifinės nacionalinės muitinių operacijų ypatybės ir valstybių narių skirtumai, susiję su pažanga ir pajėgumais muitinės IT srityje.

34

Komisija, atlikdama koordinavimo vaidmenį, jau susidūrė su šia valdymo struktūra įgyvendinant esamas muitinių sistemas, visų pirma pirmosios kartos tranzito sistemą (nauja kompiuterizuota tranzito sistema). Tai parodė, kad sutarimas dėl visų projekto įgyvendinimo aspektų yra sudėtinga ir daug laiko reikalaujanti užduotis²⁴.

35

Atsižvelgiant į muitinės IT projektų sudėtingumą, Komisija kiekvienam projektui taikė išsamius orientyrus, skirtus veiklos planavimui ir stebėsenai supaprastinti. Šie pagrindiniai orientyrai yra suskirstyti pagal pagrindinius projekto etapus ir yra susiję su atitinkamų dokumentų ar veiksmų patvirtinimu valstybėms narėms atstovaujančiose valdymo institucijose²⁵.

36

Aptarėme šių etapų taikymą, naudodami penkių projektų pavyzdį (žr. 23 dalį). Visais atvejais Komisijos susitarimas su valstybėmis narėmis dėl pradinių etapų (ekonominių argumentų ir (arba) vizijos dokumento) buvo atidėtas²⁶.

Komisija pavėluotai pranešė apie vėlavimus

37

Kai kurios valstybės narės ir prekybos atstovai (pavyzdžiui, importuotojai, muitinės tarpininkai, transporto bendrovės ir logistikos paslaugų teikėjai) pradėjo abejoti IT projektų terminų įgyvendinamumu iš karto po to, kai buvo patvirtinti pagrindiniai planavimo dokumentai 2013 m. ir 2014 m. Nepaisant to, 2016 m. Komisijos oficialiuose strateginio planavimo dokumentuose ir ataskaitose buvo toliau nurodoma, kad iki 2020 m. bus įgyvendintos visos SMK IT sistemos ir keli kiti ne SMK daugiamečio strateginio plano projektai (žr. 2 langelį).

38

Kai 2014 m. birželio mėn. Komisija nustatė problemų, susijusių su išteklių buvimu ir galimais vėlavimais įgyvendinant SMK darbo programą, ji nepakeitė įgyvendinimo terminų SMK darbo programoje ar daugiamečiame strateginiame plane. Vietoje to ji parengė naują vidaus ištekliais pagrįstą veiklos planą ir pasiūlė jį įgyvendinti tuo pačiu metu. Dėl to daugiametis strateginis planas ir (arba) SMK darbo programa buvo naudojami vykdant išorės veiksmus, o veiklos planas, kuriame atsispindėjo tikrovė, daugiausia buvo naudojamas viduje. Nuo 2015 m. vidaus veiklos plane buvo numatyti ilgesni terminai nei tie, kurie buvo numatyti daugiamečiame strateginiame plane ir (arba) SMK darbo programoje, ir buvo įtraukti projektai, kurie bus įgyvendinti po 2020 m. SMK termino.

39

Abi planavimo priemonės buvo įgyvendinamos atskirai, vykdant muitinės IT sistemų plėtrą iki 2017 m., kai jos buvo suderintos po Komisijos atliktos peržiūros („tikroviškumo tikrinimas“). Po šios peržiūros buvo persvarstytas 2017 m. daugiametis strateginis planas ir keleto IT sistemų diegimo terminai buvo atidėti po SMK privalomo 2020 m. termino. Todėl Komisija buvo įpareigota parengti atnaujintą SMK darbo programą ir pasiūlyti SMK reglamento pataisą (žr. 21 dalį).

40

Dviejų planavimo priemonių buvimas rodo, kad Komisija žinojo apie vėlavimus. Dėl sprendimo šios informacijos neįtraukti į jos oficialias ataskaitas suinteresuotieji subjektai (pavyzdžiui, Europos Parlamentas, kitos ES institucijos, kurioms nebuvo atstovaujama programos „Muitinė 2020“ valdymo struktūroje, taip pat suinteresuotosios įmonės ir piliečiai) negalėjo būti visapusiškai informuoti apie vėlavimo keliamus pavojus realiuoju laiku.

Pradinis pasirinktas diegimo metodas nebuvo ekonomiškai efektyviausias

41

Kai buvo parengta programa „Muitinė 2020“, Komisija atliko tyrimą, kuriuo buvo nustatyti IT sistemų įgyvendinimo terminai ir Sąjungos komponentams reikalingas biudžetas (žr. 26 dalį). Atrinktas diegimo metodas buvo daugiausia decentralizuotas. Šis sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad centralizuotas įgyvendinimas buvo ekonomiškai efektyviausias variantas (žr. 3 langelį).

42

Vėliau, individualių diskusijų dėl projekto apimties metu valstybės narės paprašė, kad ES įdiegtų tam tikrus IT sistemų komponentus centriniu lygmeniu. Tai lėmė ekonomiškai efektyvesnį sprendimą dėl masto ekonomikos, tačiau reikėjo skirti daugiau išteklių pagal programą „Muitinė 2020“, kurie buvo neplanuoti (žr. 27 dalį).

Programos „Muitinė 2020“ tikslai ir ataskaitų teikimo tvarka nėra tinkami IT sistemų įgyvendinimui stebėti

43

Konkretūs ir su veikla susiję tikslais įgyvendinant IT sistemas pagal programą „Muitinė 2020“ yra pernelyg bendro pobūdžio, kad juos būtų galima stebėti ir teikti ataskaitas (pavyzdžiui, „kompiuterizuoti“ arba „plėtoti, tobulinti, eksploatuoti ir remti muitinėms skirtas Europos informacines sistemas“). Be to, kadangi konkrečios IT sistemos, kurios turi būti įdiegtos, nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus programos „Muitinė 2020“ tikslus, nėra atliekama tinkama jų stebėsena esamose ataskaitose.

44

Pagal veiksmingumo matavimo sistemą (VMS), skirtą programai „Muitinė 2020“ įvertinti, nustatomi keturi naujų IT sistemų įgyvendinimo rodikliai:

1. IT projektų skaičius „mokslinių tyrimų“ etapu;
2. IT projektų skaičius „vystymo“ etapu;
3. naujų IT sistemų skaičius „įgyvendinimo“ etapu; ir
4. IT projektų skaičius „patvirtinimo“ etapu;

45

Nustatėme, kad pirmiesiems trims rodikliams nėra nustatyti tikslai, o ketvirtajam rodikliui buvo nustatytas tikslas tik pasiekti, kad 50 % IT projektų atitiktų reikalavimus („patvirtinimo“ statusas). Šis tikslas nebuvo reikšmingas, nes projektui gali būti suteiktas „patvirtinimo“ statusas vien dėl atlikto daugiamečio strateginio plano persvarstymo, net jei nėra pasiekta reali pažanga įgyvendinant IT sistemą. Todėl keturi rodikliai, sukurti IT įgyvendinimui vertinti, nesuteikia galimybės nustatyti vėlavimą ir pranešti apie jį.

46

Komisija skelbia metines programos „Muitinė 2020“ įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Trijose programos „Muitinė 2020“ pažangos ataskaitose, paskelbtose iki audito (2014 m., 2015 m. ir 2016 m.), informacija apie IT sistemų diegimą yra ribota. Visose trijose ataskaitose teigiama, kad nauji pokyčiai daugiausia vyksta atsižvelgiant į planavimą. Trijų ankstesnių metų e. muitinės pažangos ataskaitose pateikiama išsamesnė informacija apie IT sistemų diegimo lygį, tačiau nepateikiama informacija apie planuojamų terminų nesilaikymo riziką. Atsižvelgiant į vėlavimą kurti ir diegti naujas IT sistemas, programos „Muitinė 2020“ pažangos ataskaitose nepateiktas suderintas ir išsamus požiūris²⁷ į programos įgyvendinimą.

47

Komisija gauna informaciją apie išlaidas, kurias valstybės narės patiria reguliariai plėtodamos IT sistemų nacionalinius komponentus. Ši informacija yra renkama ir pateikiama e. muitinės pažangos ataskaitose. Tačiau valstybių narių pateikta informacija nėra nei išsami, nei palyginama. Savo tyrime patvirtinome šį ribotumą, kuris neleido apskaičiuoti bendrų išlaidų (Sąjungos ir nacionalinių komponentų), skirtų IT sistemoms diegti. Nepatikima informacija apie išleistas sumas neleidžia Komisijai tinkamai įvertinti, ar IT projektų įgyvendinimas yra veiksmingas ir naudingas modernizuojant muitų sąjungą.

Išvados ir rekomendacijos

48

Muitinės procesai gali turėti labai didelę įtaką prekybai, muitų rinkimui ir piliečių saugai bei saugumui. Šių procesų modernizavimas yra ES veikimo pagrindas. Praėjus dešimčiai metų po e. muitinės sprendimo priėmimo, pastebėjome pažangą diegiant IT sistemas, kad būtų sukurta nepopierinė muitinės ir prekybos aplinka. Tačiau šios sistemos dar nėra visiškai įgyvendintos.

49

Darome išvadą, kad:

• diegiant 7 iš 17 SMK IT sistemų bus nesilaikoma 2020 m. termino; kai kurios iš jų yra pagrindinės sistemos, kaip antai SMK importo kontrolės sistemos tobulinimas ir SMK centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais (žr. 19–21 punktus);
• yra rizika, kad nebus laikomasi naujo 2025 m. termino (žr. 22 dalį);
• Komisijos nustatytas pradinis IT sistemų diegimo terminas tapo neįgyvendinamas dėl kai kurių projektų apimties pokyčių (žr. 24–25 dalis);
• Sąjungos komponentų IT sistemų diegimo faktinės išlaidos buvo žymiai didesnės nei pradiniame plane įvertintos išlaidos, ir Komisija neskyrė pakankamai išteklių šiems projektams (žr. 26–29 dalis);
• nepakankamas valstybių narių skiriamas biudžetas buvo viena iš pagrindinių vėlavimo priežasčių (žr. 30–32 dalis);
• ilgas sprendimų priėmimo procesas lėmė vėlavimą įgyvendinant kai kurias IT sistemas dėl daugiapakopės valdymo struktūros, apimančios Komisiją ir valstybes nares (žr. 33–36 dalis);
• Komisija vėlavo pranešti apie vėlavimą įgyvendinant IT sistemas (žr. 37–40 dalis);
• sprendimas, kokiu mastu centralizuoti IT plėtrą ES lygmeniu, ne visada buvo pagrįstas ne tik sąnaudų efektyvumu, bet ir konkrečiais valstybių narių nacionaliniais reikalavimais bei nesėkmingo projekto įgyvendinimo rizika (žr. 41 ir 42 dalis);
• programos „Muitinė 2020“ tikslai ir ataskaitų teikimo tvarka nėra tinkami, kad būtų galima tinkamai stebėti IT sistemų įgyvendinimą (žr. 43–47 dalis).

50

Rekomenduojame, kad Komisija atsižvelgtų į patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Muitinė 2020“ ir Komisijos taikomą IT projektų valdymo metodą, kaip pabrėžiama daugiamečiame strateginiame plane dėl būsimų muitinių programų.

Pirma rekomendacija. Programų modelio tobulinimas siekiant įgyvendinti IT

Įgyvendinant būsimą Muitinės programą Komisija turėtų siūlyti:

1. tikslus, kurie aiškiai susiję su planuojamomis IT sistemomis ir
2. tikslus, kurie būtų tikslūs ir išmatuojami.

Įgyvendinimo terminai: 2020 m.

Antra rekomendacija. IT projekto įgyvendinimo laiko, išteklių ir apimties įverčių tobulinimas

Įgyvendinant būsimas muitinių programas Komisija turėtų:

1. rengiant tvarkaraščius ir skiriant išteklius, užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į ankstesnių programų patirtį (pavyzdžiui, riziką, susijusią su IT aplinka ir projekto sudėtingumu); ir
2. valstybėms narėms būtų suteikiama tinkama informacija, kad laiku būtų priimtas pagrįstas sprendimas dėl projektų apimties;

Įgyvendinimo terminai: 2020 m.

Trečia rekomendacija. Bendradarbiavimo supaprastinimas diegiant IT

Komisija turėtų:

1. stebėti riziką, kad valstybė narė gali nesilaikyti nacionalinių komponentų įgyvendinimo terminų, ir ankstyvuoju etapu nustatyti galimus sprendimus bei palengvinti jų taikymą nacionaliniu lygmeniu;
2. sudaryti palankesnes sąlygas platesniam bendradarbiavimu grindžiamam IT plėtojimui tarp valstybių narių.

Įgyvendinimo terminai: 2020 m.

Ketvirta rekomendacija. Valdymo supaprastinimas gerinant komunikaciją

Komisija turėtų supaprastinti muitinės IT sistemų valdymo plėtojimą, užtikrinant efektyvesnį ir greitesnį bendravimą su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, naudojant papildomus keitimosi informacija sprendinius, kad būtų galima neatidėliojant priimti sprendimus.

Įgyvendinimo terminai: 2020 m.

Penkta rekomendacija. Skaidrus ataskaitų teikimas apie IT įgyvendinimą

Komisija turėtų:

1. laiku ir skaidriai informuoti visus suinteresuotuosius subjektus, susijusius su IT sistemų diegimu ES ir valstybių narių lygmeniu, apie vėluojantį įgyvendinimą ir išlaidas, reikalingas Sąjungos ir ne nacionaliniams komponentams įdiegti, ir
2. nustatyti atitinkamą ataskaitų teikimo tvarką ir bendro įgyvendinimo lygio bei atskirų projektų rodiklius kitose muitinių programų veiksmingumo matavimo sistemose ir pateikti reikalingus ataskaitų dokumentus.

Įgyvendinimo terminai: 2021 m.

Šią specialiąją ataskaitą priėmė V kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Lazaros S. LAZAROU, 2018 m. rugsėjo 26 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos

EIS: Europos informacinės sistemos

EMKG: Elektroninės muitinės koordinavimo grupė

IT: Informacinės technologijos

MMK: Modernizuotas muitinės kodeksas

MPG: Muitų politikos grupė

PRG: Prekybos ryšių grupė

SMK: Sąjungos muitinės kodeksas

TAXUD GD: Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas

VMS: Veiksmingumo matavimo sistema

Žodynėlis

Ataskaitoje nurodytų IT projektų aprašymas pateiktas I priede.

Daugiametis strateginis planas: valdymo ir planavimo priemonė, kurią Komisija parengė kartu su valstybėmis narėmis pagal Elektroninės muitinės sprendimo 8 straipsnio 2 dalį. Jame nustatoma strateginė sistema ir etapai, kuriuos taikant būtų galima nuosekliai ir efektyviai valdyti IT projektus.

E. muitinės pažangos ataskaitos: metinė ataskaita, kurioje vertinama pažanga, pasiekta kuriant nepopierinę muitinės aplinką pagal Sprendimo Nr. 70/2008/EB 12 straipsnį.

Ekonominiai argumentai ir vizijos dokumentas: pradinio IT sistemos plėtros projekto etapų dokumentai, kuriuose pateikiama išsami kiekvieno projekto taikymo srities specifikacija ir kurie analizuojami prieš priimant sprendimą pradėti techninius IT darbus.

Ekspertų grupė: ekspertų grupės yra programos „Muitinė 2020“ bendrų veiksmų priemonė, kurios tikslas – telkti žinias įvairiais būdais: regioniniu, teminiu, laikinu ar nuolatiniu. Ši priemonė suteikia galimybę valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant politiką.

ES IT sistemų komponentai (Sąjungos komponentai): turtas (pavyzdžiui, aparatinė įranga, programinė įranga, tinklo jungtys) ir paslaugos, skirtos bendroms dalyvaujančių šalių IT sistemoms remti (Reglamento (ES) Nr. 1294/2013 II B priedas). ES apmoka Sąjungos komponentų įsigijimo, plėtojimo, diegimo, techninės priežiūros ir kasdienio veikimo išlaidas.

IT sistemų nacionaliniai komponentai (ne Sąjungos komponentai): visi IT sistemų komponentai, kurie nėra nustatyti kaip Sąjungos komponentai (Reglamento (ES) Nr. 1294/201 II C priedas). Valstybės narės apmoka ne Sąjungos komponentų įsigijimo, plėtojimo, diegimo, techninės priežiūros ir kasdienio veikimo išlaidas.

Modernizuotas muitinės kodeksas: kodeksas įsigaliojo 2008 m. birželio 24 d., įtraukiant nuostatą, kad jis įsigaliotų ne vėliau kaip 2013 m. birželio 24 d. Tačiau jis niekada nebuvo taikomas, nes buvo panaikintas ir pakeistas Sąjungos muitinės kodeksu.

Prekybos atstovai: veiklos vykdytojai, kaip antai importuotojai, muitinės tarpininkai, transporto bendrovės ir logistikos paslaugų teikėjai. Jie yra Prekybos ryšių grupės, kuri yra neformali susitikimų platforma, skirta konsultacijoms prekybos klausimais vykdyti Sąjungos lygmeniu įgyvendinant su muitine susijusius klausimus ir atsižvelgiant į muitinės politikos pokyčius, nariai.

Programos „Muitinė 2020“ pažangos ataskaita: metinė ataskaita, kurioje stebimas programos įgyvendinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1294/2013 17 straipsnį;

Projekto aprėptis: tai, ką apima arba ko neapima projektas. Projektų valdymo institutas apibrėžia projekto sritį kaip „darbą, kurį reikia atlikti, norint pateikti produktą, paslaugą ar rezultatą su nurodytomis savybėmis ir funkcijomis“.

Sąjungos muitinės kodeksas: jame pateikiama išsami muitų taisyklių ir procedūrų ES muitų teritorijoje sistema, atitinkanti dabartines prekybos realijas ir komunikacijos priemones. Kodeksas įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., tačiau vis dar taikomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos, visų pirma muitinės formalumai, kurie vis dar galioja laipsniškai pereinant prie elektroninių sistemų.

Sąjungos muitinės kodekso darbo programa: darbo programa, parengta pagal SMK 280 straipsnį. Ji apima su elektroninėmis sistemomis susijusias pereinamojo laikotarpio priemones ir sistemų, kurios iki SMK taikymo pradžios, t. y. 2016 m. gegužės 1 d., dar neveikė, įdiegimo terminus.

Veiksmingumo matavimo sistema: stebėsenos sistema, pagal kurią vertinama programos „Muitinė 2020“ pažanga naudojant 86 rodiklius, sudarytus iš 68 rezultatais pagrįstų rodiklių bei 18 poveikio rodiklių.

Galinės išnašos

¹ Šaltinis : Eurostato 2017 m. pasaulio prekybos statistiniai duomenys.

² Pasaulio muitinių organizacija (PMO) taip pat mano, kad skaitmeninimas yra svarbiausias modernizuotų muitų bruožas ir skaitmeninės muitinės brandos modelio pagrindas.

³ Žr. 2003 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą dėl nesudėtingos ir nepopierinės aplinkos sukūrimo muitinei ir verslui.

⁴ 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21) (Elektroninės muitinės sprendimas).

⁵ 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas, MMK) (OL L 145, 2008 6 4, p. 1), panaikintas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (OL L 269, 2013 10 10, p. 1). MMK įsigaliojo 2008 m. birželio 24 d., bet jame buvo pateikta nuostata, kad jis įsigalios ne vėliau kaip 2013 m. birželio 24 d.

⁶ Žr. 2012 m. vasario 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (COM/2012/64 final).

⁷ 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (OL L 269, 2013 10 10, p. 1) (SMK reglamentas).

⁸ Daugiametis strateginis planas – valdymo ir planavimo priemonė, kurią Komisija parengė kartu su valstybėmis narėmis pagal Elektroninės muitinės sprendimo 8 straipsnio 2 dalį. Jame nustatoma strateginė sistema ir etapai, kuriuos taikant būtų galima valdyti IT projektus. Patvirtinus, kiekvieną peržiūrą skelbia TAXUD GD.

⁹ 2014 m. balandžio 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/255/ES, kuriuo nustatoma Sąjungos muitinės kodekso darbo programa (OL L 134, 2014 5 7, p. 46) (2014 m. SMK darbo programa), panaikintas 2016 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2016/578, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 99, 2016 4 15, p. 6) (2016 m. SMK darbo programa).

¹⁰ 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).

¹¹ Tam tikros valstybės narės naudojasi ES struktūriniais fondais kai kurioms išlaidoms padengti.

¹² Šis biudžetas neapima IT plėtros, kurią finansuoja tik valstybės narės (nacionaliniai komponentai). Negalėjome pateikti duomenų apie bendras sistemų išlaidas (žr. 47 dalį).

¹³ Taip pat atsižvelgėme į išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“.

¹⁴ SMK projektai, kurių įgyvendinimas atidėtas po 2020 m.: SMK Automatizuota eksporto sistema, SMK naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos tobulinimas, SMK garantijų valdymas, SMK specialiosios procedūros, SMK centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais, SMK Sąjungos prekių statuso įrodymas ir SMK importo kontrolės sistemos tobulinimas.

¹⁵ Importo kontrolės sistemos tobulinimo planavimas – tik pirmoji projekto dalis. Likusi dalis bus įgyvendinta po 2020 m.

¹⁶ Be to, SMK importo kontrolės sistemos tobulinimo antroji dalis taip pat bus vykdoma šiuo laikotarpiu, nors antrosios projekto dalies planavimas dar nėra įtrauktas į 2017 m. daugiametį strateginį planą.

¹⁷ Tokio pobūdžio koncentracija prieštarauja programos „Muitinė 2020“ grupės išvadoms dėl SMK reikalavimų valstybėms narėms poveikio, pagal kurias „reikia vengti, kad kelių pagrindinių sistemų diegimas sutaptų per tą patį laikotarpį“. Komisija taip pat pripažino, kad ES niekada anksčiau nepatyrė tokio didelio masto perėjimo ir kad kils daug operacinės rizikos tiek techniniu, tiek koordinavimo lygmeniu.

¹⁸ Palyginome dabartinį etapą (kaip pranešė valstybės narės mūsų apklausoje) su daugiamečio strateginio plano etapu, kurį numatyta vykdyti 2018 m. pirmuoju ketvirčiu.

¹⁹ Keturi SMK projektai: registruotųjų eksportuotojų sistema, „Surveillance 3“, Importo kontrolės sistemos tobulinimas ir centralizuotas muitinis įforminimas bei vienas papildomas ne SMK projektas: ES vieno langelio sistema (žr. I priedą).

²⁰ 19 iš 24 valstybių narių, kurios pateikė atsakymus į mūsų apklausą, nurodė, kad dabartinės valdymo struktūros yra tinkamos, atsižvelgiant į aplinkybes, tačiau 14 valstybių narių pripažino, kad darbo metodas ir sprendimų priėmimo procesas gali būti dar labiau patobulintas.

²¹ Atsižvelgiant į veiklos procesų modeliavimą (VPM), sistemose jau buvo nustatyti vartotojo ar funkciniai reikalavimai.

²² Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 19/2017 33–38 dalis.

²³ 2017 m. valstybės narės daugiau nei 4 milijardus eurų priskyrė surinkimo sąnaudoms. Atskiros valstybės narės lygmeniu priskirtos lėšos skyrėsi nuo 3 milijonų eurų iki 1 milijardo eurų.

²⁴ Į laiką, reikalingą naujai kompiuterizuotai tranzito sistemos sukurti, t. y. 12 metų, buvo atsižvelgiama vertinant, kiek laiko reikia naujoms sistemoms sukurti pagal Visuotinės sąmatos tyrimo dokumento iteraciją Nr. 1, skirtą IT generaliniam planui.

²⁵ Muitų politikos grupė (MPG) ir Elektroninė muitinės koordinavimo grupė (EMKG).

²⁶ Dviem atvejais („Surveillance 3“ ir registruotųjų eksportuotojų sistemos) buvo įmanoma pasiekti ir išlaikyti pradinį (2014 m. daugiamečio strateginio plano) įgyvendinimo terminą. Kitais dviem atvejais (Centralizuoto muitinio įforminimo ir Importo kontrolės sistemos tobulinimo) projektai buvo suskirstyti į etapus, kuriais galutinis įgyvendinimo terminas pratęsiamas po 2020 m. Aptariant ES vieno langelio sistemą, projektas buvo suskirstytas į keletą paprojekčių, ir dar nėra žinoma apie bendrą jo įgyvendinimą.

²⁷ Programos „Muitinė 2020“ pažangos ataskaitose skiriamas tik vienas puslapis naujoms IT sistemoms aptarti (iš maždaug 15 puslapių), nes tik keturi iš 68 (rezultatų) rodiklių yra susiję su naujomis IT sistemomis.

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) patvirtinimas / Audito pradžia	2017 11 29
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2018 7 12
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2018 9 26
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamojo subjekto) oficialūs atsakymai	Anglų k.: 2018 10 5 Kitos kalbos: 2018 11 7

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų nario Lazaros S. Lazarou vadovaujama V audito kolegija „ES finansavimas ir administravimas“. Auditui vadovavo EAR narė Eva Lindström, kuriai padėjo kabineto vadovė Katharina Bryan ir kabineto atašė Johan Stålhammar, pagrindinis vadybininkas Alberto Gasperoni, užduoties vadovas José Parente ir auditoriai Jitka Benešová, Josef Edelmann ir Ilze Ozola.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-0896-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/04081	QJ-AB-18-023-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-0943-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/790326	QJ-AB-18-023-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

* © Europos Sąjunga, 2012 m.; šaltinis: EP (Thierry Roge)

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais