Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų valdymo veiksmingumo peržiūra

Santrauka

I

Atlikdami su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu (ESTT) susijusią peržiūrą, siekėme įvertinti jame taikomo bylų valdymo proceso rezultatus, visų pirma, ar nustatytos procedūros padėjo skatinti veiksmingą pateiktų bylų valdymą ir ar buvo galima jas išnagrinėti per trumpesnį laiką. Taip pat siekėme išnagrinėti ESTT galiojančias vertinimo ir atskaitomybės užtikrinimo priemones.

II

Pastaraisiais metais ESTT ėmėsi svarbių organizacinių ir procesinių veiksmų, kad padidintų veiksmingą bylų nagrinėjimą ir pranešimų apie jas teikimą. Visų pirma daugiau dėmesio bylų išnagrinėjimui laiku pradėta skirti nustačius orientacinius terminus, per kuriuos turi būti baigiami pagrindiniai bylos nagrinėjimo gyvavimo ciklo etapai, įskaitant pažangias bylos eigos stebėjimo priemones ir pranešimus. Iki 2016 m. pabaigos mažinant Bendrajame Teisme susikaupusių neišnagrinėtų bylų skaičių padaryta pažanga, kuri prieš šio teismo reformą, kurią įvykdžius padidės teisėjų ir jų atitinkamų kabinetų skaičius, dar turės tam tikrą poveikį.

III

Atlikus peržiūrą, padaryta išvada, kad ESTT galėtų toliau gerinti šiuos teigiamus rezultatus ir šiuo tikslu apsvarstyti galimybę pereiti prie aktyvesnio individualaus bylų valdymo, taikyti konkrečius terminus ir stebėti, kaip faktiškai naudojami pasamdyti žmogiškieji ištekliai. Veiklos rezultatų vertinimas remiantis šiuo pagrindu, užuot naudojus orientacinius terminus, kurių paprastai turi būti paisoma, padėtų gauti vadovybei informacijos apie problematiškas bylas ir gerosios praktikos aspektus. Šis požiūris suteiktų vadovybei informacijos, kuria remdamasi ji galėtų remti sprendimų priėmimą, kad paskatintų didesnį veiksmingumą. Ši informacija taip pat galėtų būti naudojama siekiant gerinti atsiskaitymą už veiklos rezultatus, kad būtų sustiprinta atskaitomybė, suteikiamos įžvalgos apie tinkamą ESTT veikimą ir apie jo turimų išteklių naudojimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT)

01

ESTT yra Europos Sąjungos (ES) teisminė institucija. Jo užduotis – užtikrinti atitiktį Europos teisei prižiūrint Sutarčių aiškinimą ir vienodą taikymą¹.

02

ESTT sudaro du Teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Teisingumo Teismą sudaro 28 teisėjai, kuriems padeda 11 generalinių advokatų². Šiuo metu Bendrajame Teisme dirba 45 teisėjai; šis skaičius iki 2019 m. turėtų pasiekti 56 teisėjus. Teisėjai ir generaliniai advokatai skiriami bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu fiksuotai šešerių metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinama. Teisėjams ir generaliniams advokatams padeda 386 darbuotojai, kurie dirba jų kabinetuose. Visoje institucijoje dirba 2 168 darbuotojai³. Kiekvienas Teismas turi savo kanceliariją. Abu Teismai naudojasi bendromis lingvistinėmis, informacinių technologijų (IT) ir kitomis tarnybomis. ES biudžete numatytos bendros ESTT išlaidos 2017 m. sudaro apie 400 milijonų eurų.

03

Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas nagrinėja skirtingos rūšies bylas (žr. 1 langelį).

04

Teismai privalo nagrinėti visas bylas, kurias jiems perdavė nacionaliniai teismai, valstybės narės, ES institucijos, įstaigos, biurai arba Sąjungos agentūros, ir fiziniai bei juridiniai asmenys. Šios prievolės Teismai negali pakeisti. 2006–2016 m. laikotarpiu ESTT kasmet vidutiniškai pateikta nagrinėti apie 1 500 bylų. Bendras bylų, kurias dar reikės išnagrinėti (neišnagrinėtų bylų visuma), skaičius padidėjo apytiksliai 20 % (žr. 1 diagramą).

05

Bylos kiekviename Teisme gali būti iškeliamos bet kuria iš 24 oficialiųjų ES kalbų. Teisėjai pasitarimus rengia prancūzų kalba.

06

ESTT turi užtikrinti nepriekaištingos kokybės teisingumo vykdymą ir tai daryti per pagrįstą laiką⁴, be to, veikdamas kaip ES institucija, ESTT taip pat turi užtikrinti kuo veiksmingesnį ir efektyvesnį turimų viešųjų lėšų panaudojimą pagal patikimo finansų valdymo principus⁵.

07

ESTT sprendimų priėmimo kokybė ir sparta gali turėti rimtų pasekmių fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, valstybėms narėms ir visai ES. Dėl bet kokio ESTT neveikimo, kuriuo vilkinamas bylos nagrinėjimas, atitinkamos šalys gali patirti didelių išlaidų, be to, gali būti patiriamos tiesioginės ES biudžeto išlaidos, kurios reiškia bet kokius nuostolius⁶, atsirandančius dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo⁷. ESTT perduotos bylos dažnai yra valstybėse narėse pradėtų bylų tęsinys. Šių bylų, kurios yra ypač svarbios Teisingumo Teismui, išnagrinėjimas laiku gali būti svarbus veiksnys, leidžiantis atitinkamos valstybės narės teisminei sistemai užtikrinti veiksmingą piliečių ir įmonių teisminę gynybą taip pat nacionaliniu lygmeniu.

08

Ilgainiui ESTT vis daugiau dėmesio skyrė veiklos efektyvumui. Visų pirma jis sprendė neišnagrinėtų bylų problemą (visų pirma Bendrajame Teisme, žr. 59 dalį). Šiuo atžvilgi ESTT ėmėsi įvairių organizacinių ir procesinių veiksmų, kad padidintų savo veiksmingumą, pavyzdžiui:

• priėmė Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentus, kad paspartintų bylų nagrinėjimą,
• vykdė konkrečių bylų nagrinėjimo stebėjimą, atsižvelgdamas į orientacinius vidaus terminus, taikomus pagrindiniams teisminės procedūros etapams,
• skaitmenizavo procesinių dokumentų srautus ir
• didino atskaitomybę⁸.

09

Šios priemonės padėjo sumažinti vidutinį laiką, per kurį abiejuose Teismuose buvo priimami teisminiai sprendimai. Pavyzdžiui, 2016 m. bendra vidutinė bylų trukmė Teisingumo Teisme buvo 14,7 mėnesio, o Bendrajame Teisme 18,7 mėnesio; šie rodikliai, palyginti su 2015 m., yra atitinkamai 0,9 ir 1,9 mėnesio mažesni. Tačiau dar negalima pastebėti mažėjimo tendencijos pagal kiekvienos rūšies bylas (žr. 2 diagramą).

10

2015 m. ES nusprendė reformuoti ESTT teisminę struktūrą, visų pirma iki 2019 m. padvigubindama Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, įskaitant Tarnautojų teismo darbo paskyrimą Bendrajam Teismui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.⁹ Taip buvo siekiama sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių¹⁰, daryti teigiamą poveikį sprendimų kokybei ir užtikrinti lankstesnį ir greitesnį teisėjų paskyrimą į kolegijas atsižvelgiant į bylų krūvį skirtingose srityse¹¹. Teisės aktų leidėjas apskaičiavo, kad grynosios papildomos metinės finansinės visiškai įgyvendintos¹² reformos išlaidos buvo 13,5 milijono eurų arba apie 3,4 % viso ESTT biudžeto.

Veiklos rezultatų peržiūros apimtis ir metodas

Apimtis ir tikslas

11

Mūsų peržiūra parengta siekiant įvertinti, ar ESTT bylų valdymo procedūros padėjo užtikrinti veiksmingą bylų tvarkymą ir ar bylos buvo išnagrinėtos laiku. Teisminių institucijų sprendimai ir vykdoma Bendrojo Teismo reforma nebuvo peržiūros dalykas¹³. Taip pat siekėme išnagrinėti ESTT vertinimo ir atskaitomybės priemones. Tai, be kita ko, taip pat atitiko išreikštą Europos Parlamento susidomėjimą.

12

Nagrinėjome baigtų nagrinėti bylų pavyzdžius (žr. 17–19 dalis), skirtingų subjektų, dalyvaujančių bylos valdymo gyvavimo cikle, vaidmenis ir veiklą. Prašėme leisti susipažinti su visais bylų dokumentais ir planavome šį dokumentų nagrinėjimą papildyti pokalbiais su bylas valdančiais darbuotojais, įskaitant tesės referentus (pranc. référendaires) (žr. 23 dalį).

13

ESTT manė, kad dėl Sutartyje nustatytos prievolės išlaikyti svarstymų proceso slaptumą¹⁴, Europos Audito Rūmams nebuvo galima suteikti galimybės susipažinti su tam tikrais dokumentais (pavyzdžiui, Teismų kanceliarijos ir teisėjų / generalinių advokatų arba teisėjų / generalinių advokatų tarpusavio vidaus raštais ir memorandumais ir tam tikromis teisėjų preliminarių pranešimų dalimis), nes jie turėtų būti skirti tik teisėjams, generaliniams advokatams ir atrinktiems ESTT darbuotojams. Todėl negalėjome nepriklausomai įvertinti tokių veiksnių, kaip bylų sudėtingumas ir prieinami ištekliai, įtakos bylos valdymo proceso dalims, kurios yra susijusios su šiais dokumentais.

14

Siekiant sumažinti šio apribojimo įtaką, ši peržiūra yra pagrįsta ne tiek tiesioginiais įrodymais, kiek ESTT vadovybės paaiškinimuose¹⁵ pateikta informacija. Visų pirma atliekant peržiūrą dėl auditui atrinktų bylų buvo parengtas klausimynas siekiant iš atitinkamų darbuotojų gauti informacijos apie bylų valdymą. Šiuose klausimynuose aptarti svarbiausi veiksniai, darantys įtaką laikui, kurio prireikia bylai išnagrinėti. Šie veiksniai nustatyti konsultuojantis su ESTT Teismų kanceliarijomis ir pirmininkų kabinetais¹⁶. Taip pat apklausėme nemažai teisėjų ir generalinių advokatų.

Metodas ir kriterijai

15

Nagrinėjome, kaip bylas valdo abu Teismai. Atsižvelgėme į Europos Tarybai pavaldžios Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ), kuri dirba žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje, parengtas efektyvumo ir laiko valdymo gaires¹⁷.

16

Analizavome apytiksliai 2 800 bylų, kurias 2014 ir 2015 m. baigė nagrinėti Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas, pagrindinių etapų trukmę (šios bylos sudaro 90 % visų tuo laikotarpiu baigtų nagrinėti bylų). Taip pat nagrinėjome ryšį tarp veiksnių, kurie, mūsų manymu, lėmė bylų sudėtingumą, ir teisminių procedūrų trukmės.

17

Siekdami įvertinti bylų valdymo efektyvumą konkrečiais atvejais, bandėme nustatyti veiksnius, kurie turi teigiamą arba neigiamą įtaką bylų valdymo procesams ir procedūrų trukmei. Kad tai padarytume, atrinkome 2014 ir 2015 m. baigtų nagrinėti bylų pavyzdžius (po 30 bylų iš kiekvieno Teismo).

18

Bylų pavyzdžiai atrinkti siekiant atsižvelgti į skirtingus populiacijos ypatumus¹⁸. Ilgiausiai¹⁹ ir trumpiausiai nagrinėtos bylos nebuvo įtrauktos į auditui atrinktų bylų pavyzdžius. Jas iš esmės sudarė bylos, kurios buvo nagrinėjamos šiek tiek ilgiau nei vidutinė trukmė, įskaitant įvairias per trumpą laiką išnagrinėtas bylas siekiant nustatyti galimą geriausią patirtį (žr. I priedą). Dėl šių priežasčių tai yra ne atsitiktinė reprezentatyvi bylų imtis, bet su konkrečiais klausimais susijusios bylos.

19

Išnagrinėjome 60 bylų visą gyvavimo ciklą (žr. 3 diagramą). Įvairių bylų etapų trukmę lyginome atsižvelgdami į ESTT standartinius orientacinius terminus, taip pat remdamiesi vidutine etapų trukme²⁰. Atsižvelgdami į visus veiksmus, kurie atliekami nuo bylos pateikimo etapo iki rašytinės procedūros etapo pabaigos, analizavome vidaus procedūras, Teismo kanceliarijos dokumentus, susijusius su auditui atrinktomis bylomis, ir Teismo kanceliarijos užpildytus klausimynus, be to, surengėme pokalbius su atitinkamais tuose padaliniuose dirbančiais darbuotojais. Kalbant apie etapus po rašytinės procedūros, pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjome mums prieinamus dokumentus, kuriems buvo taikomas 13 dalyje aprašytas apribojimas, taip pat nagrinėjome teisėjų / generalinių advokatų arba jų teisės referentų užpildytus klausimynus. Be to, analizavome sprendimuose ir nutartyse pateiktą informaciją, taip pat surengėme keletą susitikimų su abiejų pirmininkų kabinetų darbuotojais, kad gautume paaiškinimų ir procedūrinių sistemų aprašymų²¹.

20

Dėl teisminiame procese pagalbą teikiančių tarnybų (vertimo raštu, IT, tyrimų ir dokumentacijos tarnybos) analizavome veikiančias sistemas ir surengėme pokalbius su atsakingais darbuotojais. Kalbant apie vertimo raštu tarnybą, pažymėtina, kad visų pirma peržiūrėjome terminų nustatymo, planavimo ir ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimo procedūras. Taip pat peržiūrėjome, kokia pažanga padaryta taikant pagrindinius tarpinstitucinius veiksmingumo rodiklius (PTVRR). IT srityje nagrinėjome bendrą bylų valdymo sistemų struktūrą ir 2016–2020 m. strateginį planavimą.

21

Be to, nagrinėjome, ar ESTT įvertino galimą naudą, kurią galėtų duoti jo kalbos praktikos pakeitimas.

Pastabos

Bylų valdymo procesas ir jo trukmė

22

Kaip parodyta 3 diagramoje, bylas gauna ir pirmiausia tvarko Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo kanceliarijos. Pirmosios procedūros dalies (rašytinės procedūros) eiga išsamiai aprašyta abiejų Teismų procedūros reglamentuose, kuriuose visų pirma konkrečiai nurodyti susiję dokumentai ir taikytini terminai. Bylas kolegijoms ir (arba) teisėjams pranešėjams paskiria abiejų Teismų pirmininkai, o Teisingumo Teisme bylą generaliniam advokatui paskiria pirmasis generalinis advokatas.

23

Teisėjai ir generaliniai advokatai dirba su jiems tiesiogiai paskirtomis bylomis, tačiau jie kolegijos, kuriai priklauso, arba Teismo lygmeniu gali analizuoti ir kitas bylas. Teisėjai gali būti atsakingi už bylas, kuriose jie veikia kaip teisėjai pranešėjai, teisėjai vertintojai arba, kai tinkama, kolegijos pirmininkas. Jiems pareigas padeda vykdyti jų kabineto darbuotojai: teisės referentai ir padėjėjai. Kiekvieną kabinetą sudaro trys teisėjams padedantys teisės referentai ir keturi generaliniams advokatams padedantys teisės referentai. Teisės referentai atlieka pagrindinį vaidmenį padėdami teisėjams ir generaliniams advokatams bylose, už kurių nagrinėjimą pastarieji yra atsakingi, taip pat padėdami pasirengti bendriesiems susirinkimams arba kolegijos konferencijoms ir atlikdami kitų kolegijose, į kurias yra paskirtas teisėjas, nagrinėjamų bylų analizę. Todėl šių išteklių kokybė, valdymas ir prieinamumas yra svarbūs veiksniai užtikrinant veiksmingą bylų valdymą.

24

Apskritai kiekvienai bylai per visą jos gyvavimo ciklą skiriamas vienas teisės referentas, kuris, be kita ko, padeda rengti preliminarius pranešimus, nuomones ir teisminės institucijos sprendimus. Todėl ne visada prieinama galimybė pasinaudoti teisės referentų paslaugomis gali daryti neigiamą įtaką veiksmingam bylų nagrinėjimui.

25

Po bylos paskyrimo ir pasibaigus rašytinei procedūrai, parengiamas preliminarus pranešimas²², kurį vėliau pristato teisėjas pranešėjas (Bendrajame Teisme šį pranešimą papildo pranešimas apie teismo posėdį). Šis pranešimas aptariamas bendrajame Teisingumo Teismo susirinkime arba Bendrojo Teismo kolegijos konferencijoje. Kiti bylos gyvavimo ciklo etapai yra teismo posėdis²³ (kurį tam tikromis sąlygomis galima praleisti²⁴) ir daugumoje Teisingumo Teismo bylų²⁵ – generalinio advokato išvados priėmimas.

26

Procedūros pabaigą sudaro svarstymo ir sprendimo paskelbimo²⁶ etapai. Sprendimų projektus ir tam tikrais atvejais nutarčių projektus peržiūri darbuotojų grupė, kurie veikia siekdami užtikrinti sprendimų projektų kokybę ir nuoseklumą, atsižvelgdami į praktiką ir precedentą (toliau vadinama cellule des lecteurs d’arrêts). Byla internetiniame Teismo praktikos rinkinyje (Recueil numérique de la jurisprudence)²⁷ gali būti skelbiama priklausomai nuo kiekvieno Teismo nustatytų kriterijų.

27

Nors kiekvienas iš dviejų Teismų veikia kaip kolegiali įstaiga, prisiimanti kolektyvinę atsakomybę už savo sprendimus, už bendrą atskirų bylų eigos stebėjimą galiausiai atsako abiejų Teismų pirmininkai. Akivaizdu, kad teisėjas pranešėjas ir atitinkamos kolegijos pirmininkas taip pat turi pareigą užtikrinti tinkamą stebėjimą. Teisingumo Teisme pirmasis generalinis advokatas prisiima bendrą atsakomybę už generalinių advokatų rengiamų išvadų eigos stebėjimą.

28

Kaip aprašyta 9 dalyje, ESTT skelbia bendrą bylų trukmės vidurkį, kuris yra pagrindinis veiksmingumo rodiklis. Mes patvirtinome, kad pagrindinių etapų vidutinės trukmės apskaičiavimas (pagal sprendimo rūšį ir pagal procedūros arba dalyko rūšį), kurį vidaus reikmėms naudojo ESTT 2014 ir 2015 m. Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme užbaigtų bylų atžvilgiu, buvo atliktas teisingai. Be to, mes atlikome išsamesnius vidutinės trukmės skaičiavimus, kurie, mūsų manymu, buvo svarbūs bylų valdymo požiūriu (žr. 4 diagramą).

29

Keliems pagrindiniams etapams abu Teismai yra nustatę standartinius orientacinius terminus (žr. 54 ir 57 dalis). Tačiau dėl nepastovaus bylų pobūdžio ir kintančių veiksnių, kurie turėjo įtakos byloms, šie terminai yra orientaciniai ir jų neįmanoma laikytis kiekvienoje byloje. Kaip parodyta 4 diagramoje, vidutinė pagrindinių etapų trukmė paprastai viršija orientacinius terminus, nors šioje srityje tarp abiejų Teismų esama skirtumų.

30

Pavyzdžiui, vidutinis preliminaraus pranešimo parengimo laikas 2014 ir 2015 m. Teisingumo Teismo baigtose bylose buvo apie tris mėnesius (palyginti su orientaciniu dviejų mėnesių terminu), o Bendrajame Teisme – apie devynis mėnesius (palyginti su dviejų arba keturių mėnesių orientaciniu terminu, kuris priklauso nuo bylos rūšies²⁸).

31

Kalbant apie vidutinę bylų trukmę, pažymėtina, kad tarp bylų, kurios užbaigiamos priimant sprendimą, ir bylų, kurios užbaigiamos priimant nutartis²⁹, yra didelių skirtumų, tačiau, nepaisant bylos rūšies ir sprendimo rūšies (teismo sprendimas ar nutartis), rašytinė procedūra, preliminaraus pranešimo parengimas ir užbaigimas yra ilgiausiai trunkantys bylos gyvavimo ciklo etapai.

32

Mūsų peržiūros metu buvo nagrinėjami toliau nurodyti pagrindiniai bylos valdymo procesai:

• bylos iškėlimas ir pirminis nagrinėjimas (įskaitant procesinių dokumentų priėmimą ir perdavimą), vadinamoji rašytinė procedūra, atitinkamose Teismų kanceliarijose (žr. 36–40 dalis);
• abiejų Teismų pirmininkų atliekamas bylos paskyrimas, įskaitant, kai tinkama, pirmojo generalinio advokato paskyrimą (žr. 41–45 dalis);
• bylų nagrinėjimas kolegijose ir teisėjų pranešėjų atliekamas bylos nagrinėjimas po jų paskyrimo atsižvelgiant į 13 dalyje nurodytą apribojimą (žr. 46–50 dalis), ir
• bylų nagrinėjimo eigos stebėjimas ir valdymas, kuriuos vykdo abiejų Teismų pirmininkai (žr. 51–60 dalis).

Atsakymų į mūsų klausimynus panaudojimas

33

Klausimynai buvo susiję su 60 bylų, kurios buvo pateiktos Teismų kanceliarijoms ir teisėjams (ir, kai tinkama, generaliniams advokatams); šiais klausimynais buvo siekiama gauti informacijos apie veiksnius, turinčius įtakos procedūros trukmei (žr. 19 dalį), informacijos apie kiekvienam motyvui nagrinėti skirtą laiką ir išsamesnius paaiškinimus, susijusius su kiekviena konkrečia byla (pavyzdžiui, geriausia patirtis). Tačiau gautuose atsakymuose buvo pateikta labai įvairi informacija.

34

Remdamiesi gautais atsakymais, analizavome ESTT nurodytų veiksnių pasikartojimą. Vėliau, rengdami pokalbius su teisėjais ir generaliniais advokatais, gavome patvirtinimą, kad minėti motyvai turėjo įtakos bendrai bylų trukmei. Dėl didžiosios daugumos bylų Teismų kanceliarijos pateikė informacijos apie kiekvienam veiksniui, turinčiam įtakos trukmei, skirtą laiką. Teisėjai ir generaliniai advokatai pateikė tokią informaciją dėl mažesnio bylų skaičiaus. Todėl negalėjome įvertinti nurodytų veiksnių įtakos visų auditui atrinktų bylų trukmei.

35

II priede pateikiama išsami atsakymų į klausimynus analizė, iš kurios matyti, kaip dažnai Teismų kanceliarijos, teisėjai ir generaliniai advokatai nurodė bylų trukmei įtakos turinčius veiksnius. 5–8 diagramose pateikiama šios informacijos santrauka.

Bylos iškėlimas ir pradinis nagrinėjimas Teismų kanceliarijose (rašytinė procedūra)

36

Už rašytinės procedūros vykdymą atsako Teismų kanceliarijos, kurios taiko savo atitinkamų procedūros reglamentų nuostatas. Šiuose procedūros reglamentuose, be kita ko, nustatyti terminai, per kuriuos šalys turi pateikti savo pastabas arba rašytinius pareiškimus.

37

Iš mūsų analizės matyti, kad šis etapas 2014 ir 2015 m. Teisingumo Teisme vidutiniškai truko 6,6 mėnesio, o Bendrajame Teisme – 9,1 mėnesio. Abiem atvejais tai sudarė didžiąją dalį bylos gyvavimo trukmės. Reikėtų pažymėti, kad šio etapo trukmė nustatoma pagal procedūros reglamentą, kuriame nustatyti įvairių procesinių dokumentų pateikimo terminai, tačiau ji taip pat priklauso nuo dalyvaujančių šalių (kurios, pavyzdžiui, prašo pratęsti terminus arba užtikrinti tam tikros informacijos konfidencialumą) ir to, ar trečiosios šalys prašo įstoti į bylą.

38

Dažniausiai pasitaikančių veiksnių, kurie, kaip nurodyta Teismų kanceliarijų atsakymuose, susijusiuose su 60 auditui atrinktų bylų, turėjo įtakos rašytinės procedūros trukmei, apžvalga pateikiama 5 diagramoje (Teisingumo Teismo bylos) ir 6 diagramoje (Bendrojo Teismo bylos).

39

Iš apžvalgos matyti, kad Teisingumo Teisme du dažniausiai nurodyti veiksniai yra susiję su kitų ES institucijų vykdomais vertimais³⁰ ir ESTT Vertimo raštu generalinio direktorato (TRAD GD) darbo krūviu³¹. Toliau analizavome TRAD GD darbo poveikį bylų valdymui (žr. 74–79 dalis) ir ši analizė parodė, kad šio veiksnio įtaka bendrai bylos trukmei yra ribota. Bendrajame Teisme nurodyti veiksniai iš esmės buvo susiję su reguliavimo procedūromis, kuriomis reglamentuojamas apsikeitimas dokumentais su šalimis³², ir laikas, kurio reikėjo tvarkant didelės apimties bylos dokumentaciją. Priežasčių, dėl kurių rašytinė procedūra buvo pratęsiama Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme, pavyzdžių pateikiama 2 langelyje.

40

Atlikdami peržiūrą, pastebėjome, kad abu Teismai jau ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pakeistų ir patobulintų tam tikras procedūras, kurios turėjo įtakos rašytinės procedūros trukmei, kad šiame etape išvengtų pernelyg didelio vilkinimo. Nuolatinis procedūros reglamento tobulinimas, sprendimo priėmimo procedūrų supaprastinimai ir nuolatinis elektroninio bylų pateikimo (E-Curia) tobulinimas nuo 2011 m. siekiant sumažinti popierinių dokumentų naudojimą yra šių veiksmų pavyzdžiai.

Teismams perduotų bylų paskyrimo procesas

41

Kiekviename Teisme bylos paskiriamos tuomet, kai susikaupia pakankamai bylų, kad teisėjams būtų galima subalansuotai paskirstyti darbo krūvį. Su 2014 ir 2015 m. baigtomis bylomis susijusių duomenų analizė rodo, kad vidutinė bylos paskyrimo teisėjui trukmė nuo tokios bylos gavimo buvo 2,3 mėnesio Teisingumo Teisme ir 1,5 mėnesio Bendrajame Teisme. Tačiau tai neturi didelės įtakos bendram laikui, kurio reikia byloms išnagrinėti, nes esminis preliminarus darbas, kurį atlieka atitinkama Teismo kanceliarija, nuveikiamas per tą patį laiką.

Teisingumo Teismas

42

Teisingumo Teismo pirmininkas turi pareigą paskirti atskirą teisėją pranešėją, o pirmasis generalinis advokatas bylą paskiria generaliniam advokatui. Paskiriant bylą atsižvelgiama į keletą veiksnių, įskaitant dabartinį teisėjų darbo krūvį ir panašumą su kitomis bylomis. Be to, taikomos taisyklės, kad būtų išvengta bylų paskyrimo teisėjams, kurių pilietybė sutampa su bylos valstybe, o Bendrojo Teismo perduotų apeliacinių skundų atveju byla nėra paskiriama teisėjui, kuris turi tokią pat pilietybę kaip ir pradinis teisėjas pranešėjas.

43

Ad hoc paskyrimas atliekamas tuomet, kai procesinius sprendimus reikia priimti nedelsiant ir kai reikia taikyti paspartintą procedūrą. Bylos, kuriose prejudicinį sprendimą būtina priimti skubos tvarka³³, nagrinėjamos šiuo tikslu sudarytoje kolegijoje. Apskritai, tais atvejais, kai bylą galima greitai išspręsti priimant nutartį, pirmininkas siekia ją nedelsiant paskirti teisėjui pranešėjui pagal procedūros reglamentą³⁴.

Bendrasis Teismas

44

Bendrojo Teismo pirmininkas bylas paeiliui paskirsto devynioms kolegijoms laikydamasis vidaus taisyklių³⁵. Šiose taisyklėse nustatyta keturių rūšių skirtinga bylų paskyrimo tvarka, susijusi atitinkamai su: i) bylomis dėl konkurencijos taisyklių taikymo įmonėms, valstybės pagalbos taisyklėmis ir taisyklėmis dėl prekybos apsaugos priemonių; ii) bylomis dėl intelektinės nuosavybės teisių; iii) valstybės tarnybos bylomis (tik nuo 2016 m.) ir iv) kitomis nei pirmiau išvardytos bylomis.

45

Laikydamasis taikytinų taisyklių, pirmininkas gali nukrypti nuo šios tvarkos remdamasis tuo, kad gautos bylos yra susijusios su kitomis nagrinėjamomis arba anksčiau užbaigtomis bylomis, arba siekiant užtikrinti vienodą darbo krūvio padalijimą. Bendrojo Teismo pateikta informacija leidžia teigti, kad apytiksliai 40 % bylų 2014 ir 2015 m. buvo paskirtos nesilaikant bylų paskyrimo tvarkos. Remdamasis bylos paskyrimu kolegijai, tos kolegijos pirmininkas pasiūlo kiekvienos bylos teisėjo pranešėjo kandidatūrą; tuomet galutinį sprendimą priima Bendrojo Teismo pirmininkas.

Kolegijoms ir teisėjui pranešėjui paskirtų bylų nagrinėjimo procesas

46

Bylų nagrinėjimas po to, kai jos buvo paskirtos, iki jų užbaigimo apima keletą etapų ir sudaro didelę dalį jų trukmės: visų pirma preliminarių pranešimų parengimas 2014 ir 2015 m. truko vidutiniškai 3,2 mėn. Teisingumo Teisme ir 9,4 mėn. Bendrajame Teisme, o baigiamasis etapas Teisingumo Teisme vidutiniškai truko 4 mėn., o Bendrajame Teisme – 5,3 mėn. Kaip aprašyta 33 ir 34 dalyse, teisėjų ir generalinių advokatų pateiktoje informacijoje, kurią jie nurodė pildydami klausimynus, dažniausiai buvo minimas įvairių veiksnių, darančių įtaką trukmei, pasikartojimas, o ne su šiais veiksniais susijęs laikas. Be to, nors turime informacijos apie kiekvieno etapo trukmę, tačiau nėra prieinamų duomenų apie tai, kiek teisėjų, generalinių advokatų ir jų kabineto darbuotojų darbo dienų faktiškai reikėjo kiekvienam etapui užbaigti.

47

Vis dėlto atsakymai į klausimynus yra pradinis informacijos šaltinis, kuriuo remdamasis ESTT galėtų atlikti tolesnę analizę. Dažniausiai pasitaikančių teisėjų (ir, kai taikytina, generalinių advokatų) nurodytų veiksnių, kurie turėjo įtakos atitinkamų bylų nagrinėjimui, apžvalga pateikiama 7 diagramoje (Teisingumo Teismo bylos) ir 8 diagramoje (Bendrojo Teismo bylos). Išsami veiksnių, kurie daro įtaką 60 auditui atrinktų ESTT bylų nagrinėjimo trukmei, analizė pateikiama II priede.

48

Kalbant apie Teisingumo Teismą, pažymėtina, kad dažniausiai klausimynuose nurodyti veiksniai, kurie turi įtakos bylų nagrinėjimo trukmei, yra susiję su teisėjų atostogomis³⁶, teisės referentų darbo krūviu ir jų liga, motinystės / tėvystės atostogomis arba išėjimu iš darbo, teisėjų pranešėjų ir generalinių advokatų darbo krūviu, bylų sudėtingumu ir didele apimtimi.

49

Bendrajame Teisme dažniausiai pasitaikantis veiksnys, turintis įtakos auditui atrinktų bylų trukmei, buvo susijęs su cellule des lecteurs d’arrêts reikalingu laiku. Taip atsitiko dėl didelio darbo krūvio, su kuriuo susidūrė ši tarnyba ir kurį lėmė pastangos sumažinti 2014 ir 2015 m. neišnagrinėtų bylų skaičių. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad šiam darbui nustatytų vidaus terminų paprastai buvo laikomasi. Kiti dažnai nurodyti veiksniai buvo susiję su teisėjų pranešėjų ir jų teisės referentų darbo krūviu, bylą nagrinėjančios kolegijos sudėties pasikeitimu, pakartotinu bylų paskyrimu ir procedūros organizavimo priemonėmis. Konkrečių veiksnių dažnumas Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme parodytas 3 langelyje.

50

Mūsų pokalbiai su teisėjais ir generaliniais advokatais parodė, kad jie supranta poreikį nagrinėti bylas laikantis orientacinių terminų, kai tai įmanoma, ir nepakenkiant darbo kokybei. Jie taip pat atkreipė dėmesį į poveikį, kurį veiksmingam bylos nagrinėjimui gali turėti konkrečiai bylai paskirto teisės referento neprieinamumas, visų pirma tais atvejais, kai nėra tinkamo pavaduojančio darbuotojo. Neužtikrintumo, susijusio su teisėjais, kurių įgaliojimai baigiasi, klausimas ir iš darbo išeinančių teisėjų darbo krūvio perleidimas taip pat įvardyti kaip sritys, kuriose galima atlikti patobulinimus.

Stebėjimas

51

Bylų stebėjimas ir tolesni su jomis susiję veiksmai, įskaitant internetinių stebėjimo priemonių kūrimą, ilgainiui vystėsi teigiama linkme. Pokalbyje dalyvavę teisėjai pripažino savo įtaką bylų nagrinėjimo veiksmingumui.

52

ESTT požiūris į tai, kaip laikomasi orientacinių terminų, yra pagrįstas individualiomis bylomis ir tais atvejais, kai šių terminų negalima laikytis, bylos yra pažymimos. Tačiau, atsižvelgiant į orientacinį terminų pobūdį, pažymėtina, kad jų apskritai turėtų būti laikomasi kiekviename Teisme, o ilgai nagrinėjamų bylų trukmę turi kompensuoti mažiau laiko reikalaujančios bylos.

Teisingumo Teismas

53

Pirmininkas iš esmės atsako už bylų stebėjimą ir tolesnius su jomis susijusius veiksmus. Pirmininkas terminų laikymosi stebėjimą vykdo visų pirma rengdamas savaitinius susitikimus su kolegijų pirmininkais ir pirmuoju generaliniu advokatu. Per daugelį metų stebėjimo procesas keitėsi ir iki šiol palaipsniui buvo rengiama vis daugiau išsamių pranešimų ir analizių, siekiant padėti vykdyti vėlesnę priežiūrą, kuri atliekama rengiant įvairias ataskaitas ir naudojant tam tikras IT priemones, pavyzdžiui, Suivi des Affaires. Be to, État des affaires ataskaitoje, panaudojant žymėjimą žvaigždute, parodomos bylos, kuriose preliminarų pranešimą rengiantis teisėjas pranešėjas nesilaikė jam taikomo orientacinio termino, o neseniai pradėtoje rengti³⁸ Fiche délai pateikiama išsamesnė informacija ir nustatomos apytikslės kitų bylos etapų pradėjimo datos. Be to, 2016 m. Teisingumo Teismas nustatė Plan de rattrapage, kuris turi būti rengiamas dėl bylų, kuriose nebuvo laikomasi orientacinių terminų.

54

Teisingumo Teismas palaipsniui nustatė nemažai priemonių, kad sumažintų bylų nagrinėjimo laiką ir nustatytų bei panaikintų procesinių etapų vilkinimo atvejus. Visų pirma nuo 2004 m., atsižvelgdamas į praktinį vadovą³⁹, nustatė pagreitintą (Échéancier) Teisme iškeltų bylų nagrinėjimo tvarką. Joje nustatyti įvairiems etapams, susijusiems su daugumos bylų valdymu ir nagrinėjimu, taikomi orientaciniai terminai.

55

Orientacinių terminų sistema iš tikrųjų skatina įvairius proceso etapus užbaigti laikantis nustatytų galutinių terminų. Vis dėlto nėra vieno visiems vienodai tinkamo metodo. Kitaip tariant, nustatant terminą neatsižvelgiama į konkrečių bylų tipologiją, sudėtingumą ar kitas savybes, todėl terminai gali būti pernelyg trumpi sudėtingų bylų atveju ir per daug ilgi paprastesnėms byloms.

Bendrasis Teismas

56

Bendrajame Teisme pirmininkas turi bendrą pareigą stebėti ir prižiūrėti bylas po to, kai jos buvo paskirtos teisėjams. Galioja ir platesnė kolektyvinė atsakomybė, kuri tenka pirmininkui, kolegijos pirmininkui ir kiekvienos bylos teisėjui pranešėjui. Teisingumo Teismas pripažino poreikį užtikrinti atidesnį stebėjimą ir priežiūrą, ir ilgainiui parengė su tuo susijusias priemones.

57

Bendrasis Teismas surinko duomenis ir panaudojo duomenų ir ataskaitų analizes, kad paskatintų laikytis bendrų tam tikriems pagrindiniams bylos valdymo etapams nustatytų terminų⁴⁰ ir sumažintų laiko, per kurį išnagrinėjama byla, vidurkį. Be IT priemonės Suivi des Affaires, 2011 m. Bendrasis teismas nustatė Tableau de Productivité ir suvestinę vėlavimo lentelę, kuri kas tris mėnesius siunčiama kiekvienam teisėjui. Šios ataskaitos duomenis kiekvieną ketvirtį aptaria pirmininkas ir kolegijų pirmininkai, kad nustatytų, kuriuos procedūros etapus reikėtų pasistengti greičiau užbaigti.

58

Be šios ataskaitos, yra ir kitų priemonių, kurios naudojamos kas tris mėnesius vertinant veiklos rezultatus. Šias priemones sudaro bylų suvestinė, kurioje pateikiama vilkinimo analizė, bylų, kurios gerokai⁴¹ vilkinamos, sąrašas ir konkretūs priminimai e. paštu, kurie siunčiami konkretiems teisėjams, atsakingiems už į sąrašą įtrauktas vilkinamas bylas. Išsami informacija apie pavienius teisėjus padėjo didinti skaidrumą, informuotumą ir laiku baigti bylų nagrinėjimą.

59

Akivaizdu, kad pastaraisiais metais aktyvesniam bylų valdymui teikiamas didesnis prioritetas, o teigiamų rezultatų buvo pasiekta prieš reformos įvykdymą. Pavyzdžiui, Bendrojo Teismo atlikta analizė rodo, kad dėl visų pradėtų bylų bendras dienų skaičius, kurio prireikė preliminariems pranešimams parengti ir kuris viršijo orientacinį terminą, nuo 130 000 dienų 2010 m. sumažėjo iki 15 000 dienų 2016 m. pabaigoje, t. y. beveik 90 %⁴².

60

Abiejuose Teismuose nuolatinis IT sistemų, pavyzdžiui, Verslo žvalgybos ataskaitos (anksčiau vadintos verslo objektu) ir ARGOS sistema, kuri turi būti įdiegta 2017 m., tobulinimas turėtų padėti gauti išsamesnės informacijos pasinaudojant konkretiems poreikiams pritaikyta valdymo sistema, kurioje teisėjai, generaliniai advokatai ir teisės referentai matytų visas neatliktas užduotis ir proceso etapus. Nors šie pakeitimai turėtų suteikti galimybę atidžiau stebėti situaciją atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo vilkinimą, šioje peržiūroje nebuvo galima įvertinti jų tikėtino poveikio. Tuo tarpu dauguma apklaustų teisėjų yra sukūrę savo ad hoc sistemas (dažnai tai yra Excel formato skaičiuoklės), kurias naudoja bylų eigai stebėti.

Perėjimas nuo teisminių statistinių duomenų prie pritaikytų terminų ir veiksmingumo rodiklių

61

ESTT atsiskaito už savo veiklą teikdamas teisminius statistinius duomenis: visų pirma apie pateiktų bylų skaičių, per metus baigtų bylų ir metų pabaigoje neišnagrinėtų bylų skaičių, įskaitant vidutinę per metus baigtų bylų trukmę. Informacijos rinkimo tikslais institucija bylų skaičių vidaus reikmėms skirsto detaliau, įskaitant išsamesnę bylų trukmės analizę.

62

ESTT paskelbti duomenys apie vidutinę trukmę leidžia apžvelgti visą teisminę veiklą, tačiau jie apima labai skirtingo sudėtingumo bylas. Todėl iš šių duomenų galima susidaryti nevisiškai išsamų vaizdą apie ESTT veiklos rezultatus atsižvelgiant į bylų trukmę.

Teisminės veiklos vertinimo pokyčiai

63

ESTT savo efektyvumą iš esmės matuoja vertindamas užbaigtų bylų skaičiaus pokytį ir visų pirma lygindamas Teisingumo Teismo užbaigtų bylų trukmę, atsižvelgdamas į orientacinius visais atvejais taikomus terminus, kurie galioja skirtinguose procedūros etapuose. Tai darydamas ESTT savo veiklos rezultatų vertinimą iš esmės grindžia išdirbio rodikliais, nenurodydamas panaudotų išteklių (indėlio).

64

Pagal šį valdymo metodą veikla vertinama apskritai. ESTT neatlieka savo bylų stebėjimo remdamasis nustatytais standartais, kurie yra pagrįsti bylų trukme, kuri nustatoma pagal jų sudėtingumą ir tipologiją. Jeigu nėra informacijos apie atitinkamų bylų sudėtingumą, didesnis baigtų nagrinėti bylų skaičius ir (arba) sumažėjusi jų vidutinė nagrinėjimo trukmė nebūtinai reiškia didesnį veiksmingumą.

65

Mūsų peržiūroje atsižvelgta į platesnio masto teisminio veiklos rezultatų vertinimo pokyčius. Šiuo atžvilgiu nustatėme, kad Europos Tarybos įkurtos CEPEJ⁴³ darbas yra ypač svarbus.

66

Peržiūrėjome CEPEJ įgyvendinimo vadovą, kuriame aptariami teismo proceso terminai⁴⁴. Šių terminų nustatymas yra pagrindinis žingsnis vertinant ir lyginant bylų nagrinėjimo rezultatus, ir neišnagrinėtų bylų kiekį konceptualiai išreiškiant nagrinėjamų bylų, kuriose nesilaikoma planuoto termino, skaičiumi arba procentine dalimi.

67

Remiantis vadovu, terminus numatoma taikyti bylų kategorijoms atsižvelgiant į jų sudėtingumą. Pavyzdžiui, veiklos rezultatai gali būti vertinami nustatant terminus, t. y. 90 ar 95 % bylų baigiama nagrinėti per 12–36 mėn. terminą, atsižvelgiant į bylos rūšį ir sudėtingumą.

68

Taip pat nagrinėjome pagrindines CEPEJ parengtas laiko valdymo gaires⁴⁵, kad nustatytume geriausią patirtį, kurią būtų galima taikyti ir ESTT byloms. Visų pirma nustatėme, kad CEPEJ laiko valdymo kontrolinis sąrašas galėtų būti gera priemonė vertinant, kiek ESTT turi tinkamos informacijos ir analizės duomenų, susijusių su atitinkamais teismo proceso aspektais. Kontrolinis sąrašas grindžiamas šešiais laiko valdymo rodikliais. Konkretūs kontrolinio sąrašo punktai, susiję su kiekvienu iš šių rodiklių, pateikiami III priede. Mūsų vertinimas, kiek ESTT turima informacija ir atlikta analizė dera su atitinkamomis CEPEJ gairėmis, susijusiomis su šiais rodikliais, pateikiama 9 diagramoje. Šie duomenys grindžiami ESTT bylų valdymo sistemų nagrinėjimu ir auditui atrinktų 60 baigtų nagrinėti bylų analize (žr. 36–60 dalis). Nors įgyvendinant daugumą CEPEJ nustatytų laiko valdymo rodiklių padaryta didelė pažanga, atlikus peržiūrą nustatyta, kad teismų veiklos rezultatų vertinimą dar galima pagerinti.

69

CEPEJ pabrėžė poreikį nustatyti bylos trukmės standartus ir atkreipė dėmesį į tai, kad „jeigu pastebimi arba numatomi nukrypimai nuo teisminių terminų standartų ar tikslų, reikėtų imtis skubių veiksmų, kad būtų pašalintos tokių nukrypimų priežastys“⁴⁶. Iš atsakymų į klausimyną, susijusį su mūsų auditui atrinktomis bylomis, analizės matyti, kad orientacinių terminų nebuvo laikomasi, pavyzdžiui, dėl teisėjo darbo krūvį sudarančių bylų skaičiaus ir sudėtingumo, dėl priežasčių, susijusių su teisėjų įgaliojimų pabaiga, ir kai nebuvo galima pasinaudoti konkrečių teisės referentų paslaugomis (žr. 48 ir 49 dalis).

Bylos sudėtingumo analizė: galimas valdymo procesą palengvinantis metodas

70

Remiantis ESTT atsakymais į klausimyną, susijusį su mūsų auditui atrinktomis bylomis, sudėtingumas yra svarbus veiksnys, darantis poveikį bendrai bylos trukmei (žr. 47 ir 48 dalis). Manome, kad bylos sudėtingumo analizė galėtų būti toliau tobulinama naudojant esamus duomenis, taip siekiant pagerinti bylų valdymo procesą ESTT. Siekdami išnagrinėti šį potencialą, atlikome analizę, kad nustatytume, ar yra koreliacija⁴⁷ tarp tam tikrų veiksnių⁴⁸, rodančių sudėtingumą, ir bendros 2014 ir 2015 m. išnagrinėtų bylų trukmės.

71

Mūsų analizės rezultatas, kuris pateikiamas IV priede, rodo palyginti tvirtą teigiamą koreliaciją⁴⁹ tarp sudėtingumo veiksnių ir bylos trukmės. Kiekvienas naudojamas veiksnys gali būti laikomas svarbiu atsižvelgiant į bendrą bylų trukmę. Šis rezultatas rodo, kad tolesnė ankstesnių bylos duomenų analizė galėtų būti naudojama siekiant surinkti išsamesnę, palyginti su šiuo metu turima, valdymo informaciją, nustatyti bylas, kurių trukmė buvo gerokai ilgesnė ar trumpesnė, palyginti su trukme, kurią būtų galima nuspėti atsižvelgiant į bylų ypatumus. Tuomet ši informacija galėtų būti naudojama nustatant, pavyzdžiui, pasikartojančias problemas, kurios lėmė pernelyg ilgą trukmę, taip pat geriausią patirtį, susijusią su bylų užbaigimu per trumpesnį laiką. Tai gali padėti priimti sprendimus per bylų gyvavimo ciklą ir prisidėti prie didesnio bendro bylų valdymo veiksmingumo užtikrinimo.

72

Pateiktoje analizėje atsispindi pirmasis bandymas panaudoti esamus duomenis. Akivaizdu, kad juos galima toliau tikslinti remiantis ESTT patirtimi, įskaitant įvairesnių veiksnių nagrinėjimą ir skirtingiems veiksniams priskirtų koeficientų pritaikymą.

Parama bylų valdymo procesui

73

Paramos tarnybos atlieka funkciją, susijusią su veiksmingesniu pagrindinių bylų valdymo etapų vykdymu. Išnagrinėjome vertimo raštu veiklos (žr. 74–79 dalis) ir IT sistemų (žr. 80–85 dalis) aspektus.

Vertimas raštu

74

Dokumentų vertimas atlieka ypač svarbų vaidmenį padedant ESTT vykdyti teisminę veiklą, atsižvelgiant į jo pareigas nagrinėti bylas ir skelbti didelį skaičių teisinių sprendimų visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Galimybių pasinaudoti vertimo raštu paslaugomis tam tikruose pagrindiniuose etapuose⁵⁰ prieinamumas gali turėti tiesioginį poveikį bylų gyvavimo ciklo trukmei. Mūsų auditui atrinktose bylose (žr. 36–40 ir 46–50 dalis) toks poveikis yra ribotas, palyginti su bendra tinkama bylos trukme.

75

2014–2016 m. ESTT kasmet išversdavo iš viso 1,1 milijono puslapių. 26–36 % vertimo raštu darbo atlikdavo išorės teisininkai lingvistai, kurių metinės sąnaudos siekė 9–12 milijonų eurų.

Terminų nustatymas

76

ESTT naudoja skirtingus terminų nustatymo metodus, per kuriuos turi būti išversti bylos dokumentai. Daugumai vertimų nustatomi konkretūs terminai⁵¹. Kita vertus, naudojami fiksuoti terminai, kuriuos nustatant neatsižvelgiama į bylos ypatumus⁵². Šiuo atveju terminuose neatsispindi vidutiniai teisininko lingvisto vertimo raštu pajėgumai. Konkrečiai nustatomų ir fiksuotų terminų derinys leidžia tam tikru mastu lanksčiai valdyti TRAD GD darbo krūvį.

Planavimas centriniu ir vietos lygmenimis

77

Dėl terminų susitaria prašymą pateikianti tarnyba⁵³ ir centrinis planavimo departamentas. Yra parengtos valdymo priemonės, padedančios planuoti savaitinį darbą ir stebėti dokumentų vertimą atsižvelgiant į terminus. Tačiau faktinis teisininkų lingvistų praleistas laikas verčiant konkrečius dokumentus nėra fiksuojamas. Tokia informacija, jei ji būtų prieinama, sudarytų sąlygas nustatyti galimas tobulintinas sritis arba geriausią patirtį.

Terminų laikymasis verčiant dokumentus

78

Pastebėjome, kad 2014 ir 2015 m. vertimui raštu taikomų terminų iš esmės buvo laikomasi. Paskutinio procesinio dokumento vertimo taikant rašytinę procedūrą data yra svarbi data, nes nuo jos pradedamas skaičiuoti orientacinis terminas, per kurį teisėjai turi parengti preliminarų pranešimą. Nustatėme, kad daugumoje bylų (29 % Teisingumo Teismo ir 57 % Bendrojo Teismo bylų) vertimai buvo atlikti likus atitinkamai 5,5 ir 9 dienoms iki nustatyto vidaus termino.

Palyginimas su kitų ES institucijų veiklos rezultatais

79

ESTT dalyvauja tarpinstituciniame Vykdomajame vertimo raštu komitete (ECT), kuris siekia skatinti geriausią patirtį. ESTT padarė pažangą nustatydamas veiksmingumo rodiklius (kurie vadinami PTVRR), kad panaudotų vertimo raštu veiklos metodiką⁵⁴, kuri leistų atlikti palyginimus su kitomis ES institucijomis⁵⁵.

IT sistemos

80

Kompiuterizuotos paramos sistemos, be kitų tikslų, turėtų būti naudojamos kaip teisingumo vykdymo gerinimo priemonės ir priemonės, palengvinančios naudotojų galimybę kreiptis į teismus, taip siekiant paspartinti procedūras ir sumažinti bylų trukmę⁵⁶.

Sudėtingumas ir integracijos stoka

81

ESTT veikia 95 atskiros IT taikomosios programos, susijusios su teismine ir administravimo veikla. Pasak ESTT, šis didelis taikomųjų programų skaičius atsirado dėl to, kad ESTT sudaro du Teismai ir dėl vienas nuo kito priklausomų procesų sudėtingumo. Be to, ESTT toliau rėmėsi pagrindine 1995 m. sukurta duomenų baze Litige ir tuo pat metu dar kūrė atskiras taikomąsias programas, kad patenkintų konkrečius poreikius. Prioritetas buvo teikiamas poreikiui užtikrinti teismo bylų nagrinėjimo tęstinumą.

Sąsajos su kitomis taikomosiomis programomis

82

Dėl nepakankamos Litige ir kitų bylų nagrinėjimui naudojamų taikomųjų programų integracijos tam tikrais atvejais bylų duomenis reikia įrašyti rankiniu būdu ir įvedama informacija dubliuojama, o tai nėra veiksminga ir sukelia klaidingų duomenų sukūrimo riziką.

IT struktūros, susijusios su bylų valdymu, patobulinimai

83

Informacinių technologijų direktorato (DIT) 2016–2020 m.⁵⁷ daugiametėje strateginėje programoje pripažįstama, kad IT tobulinimas gali padėti užtikrinti didelę naudą atsižvelgiant į veiksmingumą, vilkinimo trumpinimą ir išteklių užtikrinimą.

84

ESTT keletą kartų bandė gerinti esamas IT bylų valdymo sistemas. Visų pirma 2000 m. Bendrasis Teismas pradėjo plataus užmojo integruotos IT bylų valdymo sistemos projektą Pro-Curia, kuriuo siekė pakeisti Litige sistemą ir nustatyti paprastesnes ir standartizuotas funkcijas. Dėl įgyvendinimo sunkumų šios sistemos kūrimas sustabdytas.

85

Todėl ESTT išlaikė Litige ir nusprendė įgyvendinti du kitus projektus pagal tą sistemą, – Įmonių turinio valdymo (ECM) programą ir atnaujinti Litige – kad padidintų IT paramą bylų valdymo srityje. Šių pakeitimų įgyvendinimas vyko ir peržiūros metu.

Kalbos praktika

86

Kalbos praktika turi tiesioginę įtaką ESTT teisminei veiklai. Prancūzų kalba vartojama kaip vienintelė svarstymų ir faktinė darbo kalba (išskyrus generalinių advokatų nuomones⁵⁸), todėl visi procesiniai dokumentai turi būti verčiami iš oficialiosios ES kalbos, kuria jie gaunami, į prancūzų kalbą, išskyrus pareiškimų priedus, kurie verčiami tik jei to prašoma.

87

Pastebėjome, kad 2014–2016 m. daugumos ESTT, ypač Bendrajam Teismui perduotų bylų procesinė kalba buvo anglų (28 %) arba vokiečių (20 %), palyginti su prancūzų kalba (13 %). Pripažindami kalbos praktikos klausimo sudėtingumą, galimą poveikį ir opumą, manome, kad būtų galima apsvarstyti galimybę padidinti ESTT pasitarimo kalbų skaičių, visų pirma Bendrajame Teisme, ir neapsiriboti tik prancūzų kalba. Viena iš pasekmių būtų ta, kad vidaus raštai, preliminarūs pranešimai, sprendimai ir nutartys galėtų būti surašomi iš karto tomis kalbomis. Be to, nereikėtų į prancūzų kalbą versti tam tikro šiomis dviem kalbomis pateiktų procesinių dokumentų skaičiaus.

88

Tačiau svarstant galimybę pakeisti kalbos praktiką reikėtų tinkamai atsižvelgti į privalumus, susijusius su tolesniu prancūzų kalbos, kaip vienintelės pasitarimų kalbos, vartojimu. Pasak ESTT, šie privalumai apima galimų skirtumų tarp kiekvienoje kalboje, kuri pasirinkta kaip pasitarimų kalba, vartojamų teisinių koncepcijų išvengimą, ir padėtų užtikrinti nuorodų į ankstesnę ES teismo praktiką nuoseklumą.

89

Bendrojo Teismo pirmininkas 2016 m. vasario mėn. pateikė Teisingumo Teismo kancleriui raštą, kuriame prašė įvertinti pasitarimų kalbos pakeitimo poveikį. Poveikio vertinimu buvo siekiama nustatyti organizacines sąlygas, taip pat atlikti sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiant į biudžeto išlaidas ir procedūrų trukmę. Šis vertinimas dar nebaigtas dėl neaiškumų, susijusių su „Brexit“ proceso rezultatu.

Išvados

90

Pastaraisiais metais ESTT ėmėsi svarbių organizacinių ir procesinių veiksmų, kad padidintų veiksmingą bylų nagrinėjimą ir pranešimų apie jas teikimą. Visų pirma daugiau dėmesio bylų išnagrinėjimui laiku pradėta skirti nustačius orientacinius terminus, per kuriuos turi būti baigiami pagrindiniai bylos nagrinėjimo gyvavimo ciklo etapai, įskaitant pažangias bylos eigos stebėjimo priemones ir pranešimus. ESTT skelbia statistinius duomenis apie teisminės veiklos rezultatus ir atlieka šių rezultatų analizę. Iš statistinių duomenų matyti, kad vidutinis laikas, kurio reikia byloms išnagrinėti, sumažėjo arba išliko toks pat, nepaisant padidėjusio iškeliamų bylų skaičiaus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad buvo stengiamasi sumažinti didelį neišnagrinėtų bylų skaičių, kurios susikaupė Bendrajame Teisme, ir iki 2016 m. pabaigos nemažai nuveikta siekiant gerokai sumažinti bendrą pratęsiamų dienų skaičių atsižvelgiant į pagrindinio teisminės procedūros etapo trukmę (žr. 59 dalį). Tai yra pagerėjusio pastangų ir iniciatyvų valdymo, o ne padidintų išteklių rezultatas. To Teismo reforma, visų pirma dvigubai padidinant teisėjų ir jų atitinkamų kabinetų skaičių, poveikį gali turėti tik ateityje (žr. 8–10 dalis).

91

Šiuo metu ESTT, taikydamas orientacinių terminų nustatymo metodą, taip pat numato, kad nustatytų terminų paprastai turi būti laikomasi. Tikimasi, kad ilgai nagrinėjamas bylas atsvers mažiau laiko reikalaujančios bylos. Bylos vis dar yra stebimos individualiai, o tais atvejais, kai orientacinių terminų nesilaikoma, siunčiami priminimai. Taip siekiama užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama byloms, kuriose šie terminai viršijami (žr. 51 ir 52 dalis).

92

Mūsų pirmos dalies bylų valdymo proceso, kuris vadinamas rašytine procedūra, peržiūra atskleidė, kad galimybės sutrumpinti šio etapo trukmę yra ribotos. Iš esmės už tai atsako Teismų kanceliarijos; ši jų pareiga apima bylos priėmimą ir bylos dokumentų parengimą. Dėl mūsų tirtų bylų Teismų kanceliarijos paaiškino, kodėl procedūra buvo pratęsta, ir dažniausiai nurodė, kokį poveikį toks pratęsimas turėjo bylos trukmei. Priežastys iš esmės buvo susijusios su ESTT procesinių taisyklių taikymu, kuriose nustatyti tam tikrose situacijose taikomi fiksuoti terminai, pavyzdžiui, šalių teisė pateikti atsiliepimą. Tačiau ESTT pademonstravo aktyvų požiūrį sprendžiant tam tikras problemas, patvirtindamas savo procedūros reglamentą, pavyzdžiui, dėl konfidencialaus bylų nagrinėjimo, ir skatindamas naudoti E-Curia, kad būtų paspartinta bylos pateikimo procedūra (žr. 36–40 dalis).

93

Etapai, kurie ėjo po rašytinės procedūros ir už kuriuos iš esmės atsako skirtingos teisminės sudėties teisėjai, generaliniai advokatai ir jų teisės referentai, paprastai yra ilgiausias bylos valdymo proceso elementas. Atsižvelgdami į 12–14 dalyse aprašytą audito apimties apribojimą, iš vadovybės paaiškinimų gavome informacijos apie pagrindines priežastis, dėl kurių orientacinių terminų ne visada buvo laikomasi. Šios priežastys buvo susijusios su teisėjų darbo krūviu, teisės referentų prieinamumu ir bylų sudėtingumu. Ši analizė leido mums geriau suprasti veiksnius, kurie gali daryti įtaką šio etapo trukmei. Tačiau buvo nepakankamai informacijos apie konkrečius nustatytus su laiku susijusius veiksnius. Be to, buvo pateikta nedaug informacijos apie žmogiškųjų išteklių prieinamumą ir naudojimą konkrečiose bylose. Dėl šios priežasties negalėjome padaryti išvados, ar buvo galima sumažinti auditui atrinktų bylų trukmę ir, jei taip, kokia apimtimi (žr. 33–35 ir 46–50 dalis).

94

Atlikdami peržiūrą nagrinėjome vertimo raštu vaidmenį bylų valdymo procese. Pastebime, kad vertimo raštu tarnyba taip pat dirba laikydamasi įvairių fiksuotų ir konkrečiai nustatytų terminų. Mūsų bylų analizė neparodė, kad proceso vertimo raštu elementas gerokai prailgino bendrą bylų trukmę, be to, dauguma vertimo raštu užduočių buvo baigtos per nustatytus terminus. Be to, šiuo metu įgyvendinami pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai; tai turėtų leisti atlikti tarpinstitucinius palyginimus (žr. 74–79 dalis).

95

ESTT veikiančios IT sistemos yra sudėtingos ir jų pagrindą sudaro senėjanti centrinė duomenų bazė, prie kurios ilgainiui buvo prijungta nemažai posistemių. ESTT dar neparengė visiškai integruotos IT sistemos, kuri padėtų valdyti bylas. Darome išvadą, kad ilgesnio laikotarpio tikslas, susijęs su labiau integruoto metodo taikymu, turėtų būti naudingas veiksmingumo požiūriu, padėtų riboti dubliavimo poreikį, kuo labiau sumažinti poreikį rankiniu būdu įvesti duomenis ir poreikį palaikyti didelį skaičių taikomųjų programų (žr. 80–85 dalis).

96

Dabartinis režimas, pagal kurį prancūzų kalba yra pasitarimų ir faktinė darbo kalba, turi privalumų ir trūkumų. ESTT apsvarstė, ar nevertėtų atlikti galimybės padidinti pasitarimo kalbų skaičių Bendrajame Teisme neapsiribojant tik prancūzų kalba sąnaudų ir naudos analizės, nes tai padėtų įvertinti situaciją ir suteiktų pagrindą ateityje priimant bet kokį sprendimą (žr. 86–89 dalis).

97

Apskritai darome išvadą, kad veiklos rezultatus galima toliau gerinti pereinant prie aktyvesnio atskirų bylų valdymo. ESTT dabartinis veiklos rezultatų vertinimo metodas nėra pagrįstas konkrečiais atskiroms bylos taikomais terminais, kurie būtų nustatomi atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo krūvį, reikalingus išteklius ir personalo prieinamumą. Šiuo metu orientaciniai terminai, kurie nustatomi tam tikrų rūšių bylose, yra tik bendro pobūdžio valdymo uždavinys, kurio paprastai turi būti paisoma (žr. 91 dalį). Nors šis požiūris neabejotinai paskatino atlikti patobulinimus, vidutinis tam tikrų bylų nagrinėjimo arba procedūrų laikas negali būti prilyginamas pagrįstam laikui, kurio reikia kiekvienai konkrečiai bylai išnagrinėti.

Terminų žodynėlis

Apeliacinis skundas: Teisingumo Teismui gali būti teikiami apeliaciniai skundai (kuriuose keliami tik teisės klausimai) dėl Bendrojo Teismo sprendimų ir nutarčių.

ARGOS: IT sistema, kurios diegimas abiejuose Teismuose yra neišvengiamas ir kurios paskirtis – pateikti išsamesnę informaciją apie bylą naudojant teisėjų, generalinių advokatų ir jų kanceliarijų poreikiams pritaikytą valdymo sistemą.

Bendrasis susirinkimas: bendrasis susirinkimas – tai kas savaitę rengiamas susirinkimas, kuriame dalyvauja Teisingumo Teismo pirmininkas, teisėjai, generaliniai advokatai ir Teismo kancleris. Šiame susirinkime priimami sprendimai dėl konkrečias bylas nagrinėsiančių teisėjų sudėties, taip pat nusprendžiama, ar būtina rengti generalinio advokato išvadą.

Bylos perdavimas prejudiciniam sprendimui priimti: siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą Europos Sąjungos (ES) teisės aktų taikymą ir užkirsti kelią skirtingiems aiškinimams, nacionaliniai teismai gali, o kartais privalo perduoti bylą Teisingumo Teismui ir prašyti, kad jis išaiškintų su ES teisės aiškinimu arba galiojimu susijusį klausimą.

Bylų paskyrimo tvarka: Bendrajame Teisme bylas pirmininkas paskirsto devynioms kolegijoms paeiliui pagal keturių rūšių skirtingą tvarką.

Bylų sujungimas: dvi ar daugiau tos pačios rūšies bylų, kuriose nagrinėjami tie patys klausimai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, gali būti bet kuriuo metu sujungiamos siekiant jas nagrinėti taikant rašytinę arba žodinę procedūrą arba priimti sprendimą, kuriuo užbaigiama byla.

Cellule des lecteurs d’arrêts: kiekvieno Teismo pirmininkui dirbantys advokatai, kurie tikrina sprendimų projektų ir tam tikrais atvejais nutarčių formalumų suderinimą ir nuoseklumą.

Didžioji kolegija: Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas gali posėdžiauti Didžiosios kolegijos (sudarytos iš penkiolikos teisėjų) sudėtimi, kai tai yra pagrįsta atsižvelgiant į bylos sudėtingumą teisiniu požiūriu arba jos svarbą, arba konkrečias aplinkybes.

E-Curia: tai yra ESTT IT priemonė, skirta valstybių narių ir ES institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų advokatams ir atstovams. Naudojant šią priemonę, galima elektroniniu būdu keistis procesiniais dokumentais su Teismų kanceliarijomis.

Europos veiksmingo teisingumo komisija (angl. CEPEJ): Europos veiksmingo teisingumo komisija (angl. CEPEJ) stengiasi gerinti teisingumo veiksmingumą ir užtikrinimą valstybėse narėse bei įgyvendinti Europos Tarybos sukurtas priemones.

Generalinis advokatas: Teisingumo Teisme dirba 11 generalinių advokatų. Jie padeda Teisingumo Teismui ir prireikus turi pareigą pateikti teisinę išvadą. Šias išvadas generaliniai advokatai surašo pasirinkta kalba.

Ieškiniai dėl panaikinimo: Sąjungos institucijos, įstaigos arba agentūros prašymas panaikinti aktą.

Ieškiniai dėl pareigų nevykdymo: nagrinėdamas šiuos ieškinius, Teisingumo Teismas gali nustatyti, ar valstybė narė įvykdė savo pareigas pagal ES teisę.

Kolegija: iš skirtingo teisėjų skaičiaus sudarytas organas, kuriame teisėjai bendrai posėdžiauja, kad priimtų sprendimą dėl konkrečios bylos.

Kolegijos konferencija: kiekviena Bendrojo Teismo kolegija reguliariai susitinka iš esmės tam, kad aptartų teisėjo pranešėjo pateiktus pranešimus.

Litige: tai yra pagrindinė ESTT duomenų bazė, kurioje pateikiama informacija apie atskiras bylas.

Nutartis: tais atvejais, kai Teismai mano turį pakankamai informacijos, kad priimtų nutartį rengdami rašytinę procedūrą, arba kai manoma, kad byla yra akivaizdžiai nepriimtina arba nepagrįsta, kai nėra jokio poreikio nagrinėti bylos arba kai šalys atsisako reikalavimų, bylą galima užbaigti nutartimi.

Pagreitinta procedūra: tai procedūra, leidžianti Teisingumo Teismui greitai nagrinėti bylas ypač skubiais atvejais šiuo tikslu sugaištant mažiau laiko ir suteikiant šioms byloms pirmenybę. Šią procedūrą taip pat galima taikyti nagrinėjant prašymus priimti prejudicinius sprendimus.

Pasitarimas ir sprendimo paskelbimas: teisėjai bylą svarsto remdamiesi teisėjo pranešėjo parengtu sprendimo projektu. Kiekvienas atitinkamos sudėties Teismo teisėjas gali pasiūlyti atlikti sprendimo projekto pakeitimus. Sprendimai priimami balsų dauguma, o atskirosios nuomonės nėra skelbiamos viešai. Sprendimus pasirašo visi pasitarime dalyvavę teisėjai, o sprendimo rezoliucinė dalis skelbiama viešai.

Pasitarimo proceso slaptumas: ESTT pasitarimai rengiami tarp teisėjų. Pasitarimai rengiami slaptai ir jie išlieka slapti. Pasitarimai visada vyksta prancūzų kalba nedalyvaujant vertėjams.

Pirmasis generalinis advokatas: pirmasis generalinis advokatas prisiima bendrą atsakomybę už generalinių advokatų rengiamų išvadų eigos stebėjimą.

Pranešimas apie teismo posėdį: šis pranešėjo funkciją Bendrajame Teisme vykdančio teisėjo parengtas dokumentas yra nurodytų faktų, kiekvienos šalies ir prireikus įstojančių šalių argumentų santrauka. Jis siunčiamas šalims ir yra prieinamas visuomenei prieš bylos nagrinėjimą.

Prašymas įstoti į bylą: įstojimas – tai institucijos, fizinio arba juridinio asmens veiksmas, kuriuo prisijungiama prie trečiosios šalies pradėtos bylos.

Prejudicinio sprendimo priėmimas skubos tvarka: laikydamasis šios tvarkos, Teisingumo Teismas gali per gerokai trumpesnį laiko tarpą išnagrinėti skubiausius klausimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo sritimi (pavyzdžiui, dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose).

Preliminarus pranešimas: konfidencialus rašytinis vidaus dokumentas, kurį teisėjas pranešėjas parengia baigiantis rašytinei procedūrai ir kuriame pateikiama byloje iškeltų svarbių faktinių aplinkybių ir teisės taikymo klausimų analizė ir, kai tinkama, nurodomos proceso organizavimo priemonės arba pasirengimo nagrinėti bylą priemonės. Jame taip pat pateikiamas pasiūlymas dėl teisėjų sudėties, kuria bus nagrinėjama byla, ir aprašoma, ar bus rengiamas teismo posėdis ir ar generalinis advokatas turės parengti išvadą.

Procedūros reglamentas: abu Teismai turi savo paskelbtus procedūros reglamentus, pagal kuriuos bylos nagrinėjamos kiekviename procedūros etape.

Procesinis dokumentas: procesiniai dokumentai – tai visi dokumentai, kuriais keičiasi šalys ir Teismo kancleris vykstant procesui (pareiškimai, priedai, susirašinėjimas ir pan.).

Pro-Curia: integruotos bylų tvarkymo Bendrajame Teisme IT sistemos projektas, kuris buvo sustabdytas susidūrus su sunkumais jo įgyvendinimo metu.

Rašytinė procedūra: šiai procedūrai, kuri prasideda gavus bylą ir kuri apima pasirengimą bylai ir bylos dokumentų vertimą, vadovauja Teismų kanceliarijos.

(Rašytiniai) pareiškimai: dokumentai, kuriuose šalys pateikia Teismams savo argumentus (paraiška / atsiliepimas į ieškinį ir, kai tinkama, dublikas ir triplikas). Šie pareiškimai turi būti išversti į prancūzų kalbą.

Référendaire (teisės referentas): tai yra teisės referentai, kurių veiklą prižiūri ESTT teisėjai ir generaliniai advokatai. Jie teikia paramą nariams rengiant teismo posėdžiams skirtų pranešimų, preliminarių pranešimų, sprendimų, nutarčių ir (arba) išvadų ir jų pagrindų projektus, taip pat padeda teismo posėdžio metu.

Sprendimas: Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimai priimami remiantis teisėjo pranešėjo parengtu sprendimo projektu. Šie sprendimai skelbiami viešai.

Suivi des Affaires: Suivi des Affaires – tai ESTT naudojama kompiuterizuota priemonė, kuri leidžia stebėti, kokia pažanga daroma valdant nagrinėjamas bylas.

Sustabdymai (bylos nagrinėjimo sustabdymas): bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas, jeigu Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui perduodamos bylos dėl to paties dalyko, bylos, kuriose keliamas tas pats klausimas arba reiškiama abejonė dėl to paties akto galiojimo. Byla taip pat gali būti sustabdyta kitais konkrečiais procedūros reglamente nustatytais atvejais.

Teisėjas pranešėjas: teisėjas pranešėjas – tai teisėjas, kuriam pirmininkas paskiria bylą. Jo pagrindinė užduotis – pateikti preliminarų pranešimą Teisingumo Teismo bendrajam susirinkimui arba Bendrojo Teismo kolegijos konferencijai, įskaitant bylos teisinių klausimų ir siūlomų procesinių veiksmų analizę. Jis taip pat parengia sprendimo projektą.

Teisėjas vertintojas: teisėjas vertintojas yra vienas iš kolegijos teisėjų (tačiau tai nėra teisėjas pranešėjas).

Teisėjų atostogos: ESTT posėdžiauja nuolat, tačiau jis nustato teisėjų atostogų laikotarpius, kuriais teismo posėdžiai ir pasitarimai paprastai nevyksta. Tačiau Teismai ir jų departamentai šiais laikotarpiais toliau veikia; išimtiniais atvejais teismo posėdžiai ir pasitarimai gali būti rengiami ir per teisėjų atostogas.

Teisėjų sudėtis: kolegijos sudėtis (teisėjų skaičius), kuria nagrinėjama kiekviena byla.

Teisininkas lingvistas: Vertimo raštu generalinio direktorato vertėjas, kuris privalo turėti teisinį išsilavinimą.

Teismo kanceliarija: kiekvienas iš dviejų ESTT sudarančių Teismų turi savo atskirą kanceliariją. Ji atsako už visų procesinių dokumentų gavimą, pranešimą apie juos ir saugojimą. Be to, Teisingumo Teismo kanceliarija prilygsta institucijos generaliniam sekretoriui.

Teismo posėdis (žodinis procesas): žodinį procesą sudaro atstovų, patarėjų ir advokatų, taip pat, kai tinkama, liudytojų ir ekspertų išklausymas abiejuose Teismuose.

Tyrimai ir dokumentacija: Tyrimų ir dokumentacijos direktoratas teikia abiem Teismams informaciją, susijusią su lyginamąja teise ir jurisprudencija.

Vadovybės paaiškinimai: vadovybės parengti rašytiniai paaiškinimai, kuriais patvirtinami tam tikri klausimai. Nors paaiškinimuose pateikiama informacija, tačiau juose nėra pakankamai tinkamų įrodymų, susijusių su aptariamais klausimais, kurių savaime pakaktų auditui atlikti.

Verslo objektas ir verslo žvalgyba: šios IT sistemos naudojamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ataskaitų teikimo ir teisminių statistinių duomenų rengimo tikslais.

Peržiūros komanda

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią veiksmingumo peržiūrą atliko V audito kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Lazaros S. Lazarou. Ji didžiausią dėmesį skiria Sąjungos finansavimo ir administravimo sritims. Peržiūrai vadovavo Audito Rūmų narys Kevin Cardiff, jam padėjo pagrindinis patarėjas Gabriele Cipriani, pagrindinis vadybininkas Michael Bain, užduoties vadovas ir pagrindinis vadybininkas Alberto Gasperoni, pagrindinis vadybininkas (teisiniais klausimais) Christophe Lesauvage, pagrindinis auditorius João Nuno Coelho dos Santos, auditorė Diana Voinea, teisininkai Birgit Schaefer, Ide Ni Riagain, Georgios-Marios Prantzos ir Marine Mina.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
E-mail: eca-info@eca.europa.eu
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PDF	ISBN 978-92-872-8131-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/891755	QJ-AB-17-014-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-8125-8	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/267802	QJ-AB-17-014-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2017

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje http://europa.eu/contact

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje http://europa.eu/contact

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (http://op.europa.eu/eubookshop). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/data) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais