Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos išteklių demonstravimas komerciniu lygmeniu ES: per pastarąjį dešimtmetį nepasiekta numatyta pažanga

Santrauka

I

2007 m. ES pateikė 2020 m. klimato ir energetikos paketą, pagal kurį buvo reikalaujama daugiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir mažaangles technologijas. ES ir jos valstybės narės ėmėsi veiksmų remti naujoviškus atsinaujinančiosios energijos išteklius bei elektros energijos gamybos ir pramoninių įrenginių, kurie saugo ir kaupia anglies dioksidą, statybą ir eksploatavimą siekiant paspartinti pirmųjų komercinių įrenginių demonstraciją.

II

2009 m. ES pradėjo įgyvendinti Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPEG), kurios 1,6 milijardo eurų biudžetas buvo skirtas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (angl. CCS) bei jūros vėjo energijos projektams remti. Tuo pačiu metu ES sukūrė Rezervą naujiems rinkos dalyviams 300 (NER300), finansuojamą pardavus 300 milijonų apyvartinių taršos leidimų (2,1 milijardo eurų) CCS ir naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams remti.

III

ES taip pat finansavo energijos technologijų parodomąją veiklą ir prisidėjo prie EIB valdomų finansinių priemonių per mokslinių tyrimų programas tuo pačiu laikotarpiu. ES siekė labiau suderinti energetikos inovacijų prioritetus ir finansavimą 2008 m. pradėtu strateginiu energetikos technologijų planu (SET planu), kuris buvo atnaujintas 2015 m., kad atitiktų energetikos sąjungos prioritetus.

IV

Tikėtina, kad ES pasieks 2020 m. atsinaujinančiosios energijos tikslus. Tačiau Europos aplinkos agentūra (EAA) praneša, kad norėdama įgyvendinti savo 2050 m. bendras mažaanglės ekonomikos ambicijas, ES turi gerokai suaktyvinti savo pastangas.

V

Mūsų pagrindinis tikslas buvo įvertinti, ar ES veiksmai remiant CCS ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos technologijų demonstravimą komerciniu mastu per EEPEG ir NER300 nuo 2008 iki 2017 m. buvo gerai suplanuoti, valdomi ir koordinuojami ir ar įgyvendinant NER300 ir EEPEG buvo padaryta numatyta pažanga padedant siekti CCS ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos išteklių komercinio naudojimo.

VI

Mes darome išvadą, kad nė vienai programai Europos Sąjungoje nepavyko įdiegti CCS. EEPEG teigiamai prisidėjo prie jūros vėjo energijos sektoriaus plėtros, tačiau NER300 nepasiekė numatytos pažangos, kad būtų pademonstruotas platesnis spektras naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų.

VII

Nepalankios investavimo sąlygos, įskaitant neapibrėžtumą reglamentavimo sistemose ir politikoje, trukdė daugelio naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir CCS projektų pažangai. Svarbus nesėkmingo CCS diegimo veiksnys – maža anglies dioksido rinkos kaina po 2011 m.

VIII

Be to, nustatėme, kad NER300 struktūra apribojo Komisijos ir valstybių narių gebėjimą veiksmingai reaguoti į kintančias aplinkybes. Konkrečiai, pasirinktam finansavimo modeliui trūko pagrindimo NER300 teisinį pagrindą įtraukiant į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvą ir jis veiksmingai nesumažino demonstraciniams projektams iškylančios rizikos. Projektų atranka ir sprendimų priėmimo procesai buvo sudėtingi, o kitos struktūros ypatybės ribojo programos lankstumą.

IX

Galiausiai, nustatėme, kad reikėjo patobulinti koordinavimo ir atskaitomybės tvarką. Nepaisant lėtesnės, nei numatyta, pažangos, SET planas yra pagrindas geriau derinti viešuosius ir privačius prioritetus bei išteklius. Atitinkamoms Komisijos tarnyboms reikia pagerinti jų koordinavimą, siekiant sustiprinti ES paramos mažaanglės energetikos parodomiesiems projektams nuoseklumą. Taip pat nėra pakankamai aiškios NER300 valdančių subjektų atskaitomybės nuostatos.

X

ES ruošiasi įsteigti Inovacijų fondą, kuris pakeis NER300, ir ketina paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Atsižvelgdami į tai, teikiame Komisijai šias rekomendacijas:

• padidinti veiksmingos ES paramos tokiems projektams potencialą;
• pagerinti Inovacijų fondo projektų atrankos ir sprendimų priėmimo procedūras, palyginti su NER300, ir užtikrinti jo lankstumą, reaguojant į išorės pokyčius;
• stiprinti vidaus koordinavimą siekiant nuoseklesnio ES paramos skyrimo;
• užtikrinti Inovacijų fondo ir NER300 lėšų atskaitomybę.

Įvadas

ES parama mažaanglės energetikos sektoriaus parodomiesiems projektams

01

2007 ir 2008 m. ES parengė 2020 m. klimato ir energetikos paketą. Šis paketas buvo 2009 m. priimtų privalomų teisės aktų rinkinys, kuriuo siekta užtikrinti, kad ES įgyvendintų savo 2020 m. klimato ir energetikos tikslus. Jame pateikiami trys tikslai: 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (palyginti su 1990 m.), 20 % energijos ES gaminti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

02

Tokiomis aplinkybėmis 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba savo išvadose paragino³. Komisiją pasiūlyti mechanizmą, padėsiantį užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų pastatyti ir veiktų iki 12 parodomųjų komercinių energijos gamybos įrenginių (žr. 1 langelį), kurie surinktų ir saugotų anglies dioksidą (CCS – 1 diagramoje pateikiamas aprašymas).

03

Po 2008 m. ES pradėjo įgyvendinti dvi pagrindines programas, kuriomis skatinamas CCS ir pažangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių demonstravimas komerciniu mastu (žr. 2 diagramą).

Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG)

04

Pirmoji pagrindinė ES programa, kuria remiamas komercinis CCS ir jūros vėjo energijos projektų demonstravimas, buvo 2009 m. Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti (EEPEG)⁴. EEPEG buvo didesnio ekonomikos atgaivinimo priemonių plano dalis⁵. EEPEG bendras biudžetas siekė keturis milijardus eurų, iš kurio buvo skiriamos dotacijos projektams. Šiame biudžete vienas milijardas eurų buvo skirtas CCS parodomajai programai, o 565 milijonus eurų – jūros vėjo energijos projektams. EEPEG dotacijos paprastai skiriamos tokioms kapitalo išlaidoms kaip planavimas, vystymas ir statyba.

NER300

05

ES 2009 m. pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) sukūrė Rezervą naujiems rinkos dalyviams 300 (NER 300), skirtą remti CCS ir pažangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių parodomuosius projektus⁶. 3 diagramoje parodytos remtinos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos.

06

Pagal NER300 remiami parodomieji projektai turėtų padėti surinkti ir saugoti CO₂ arba gaminti švarią energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir taip prisidėti prie 2020 m. ŠESD kiekio mažinimo tikslų, jeigu jie bus pradėti įgyvendinti iki šio termino. Tačiau pagrindinis tikslas – parodyti pasirinktų technologijų komercines galimybes ir įnešti didesnį ir ilgalaikį indėlį į mažaanglę ekonomiką po 2020 m., jei šios technologijos būtų taikomos kitose Europos ir pasaulio šalyse⁷. Remiant „pradininkus” tikėtasi prisidėti prie ES užmojo tapti pasauline lydere plėtojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas⁸.

07

Pagal ES ATLPS direktyvą numatyta iš Bendrijos ES ATLPS naujų dalyvių rezervo atidėti 300 milijonų leidimų. EIB pardavė šiuos leidimus ir surinko 2,1 milijardo eurų, kuriuos skyrė programai finansuoti. Komisija prižiūri bendrą programos koordinavimą. Valstybės narės steigia nacionalinius informacijos centrus (NCP) ir prisiima įvairius įsipareigojimus⁹. Komisija skyrė finansavimą 39¹⁰ projektams 2012 ir 2014 m. pagal du kvietimus teikti pasiūlymus, kurių rengimas buvo numatytas teisės aktuose. EIB valdo skirtas, bet dar neišmokėtas lėšas¹¹.

08

Tiek papildomos investicijų išlaidos, tiek papildomos veiklos sąnaudos (penkerius metus atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų atveju ir dešimt metų CCS projektų atveju) įgyvendinant ir naudojant naujoviškus projektus buvo tinkamos NER300 finansavimui, padengiant iki 50 % numatytų išlaidų. Pagal NER300 skirtos dotacijos mokamos kasmet dalimis po to, kai projektas pradedamas įgyvendinti, t. y. CO₂ yra kaupiamas ir saugojamas arba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminama energija ir patiriamos veiklos sąnaudos, nebent dėl visos dotacijos arba jos dalies valstybė narė pareikalauja išankstinio finansavimo ir suteikia garantiją. 4 diagramoje parodyti energetikos parodomojo projekto finansavimo iššūkiai ir skirtingi etapai.

Kitos ES iniciatyvos, kuriomis remiami mažaanglės energetikos parodomieji projektai

09

Kartu energija patenka į ES septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos (BP 7) (2007–2013 m.) ir programos „Horizontas 2020” (2014–2020 m.) remiamas įvairių energetikos technologijų parodomųjų projektų sritis. Pagal šias programas taip pat skiriamos (buvo skirtos) ES biudžeto lėšos tokioms EIB valdomoms finansinėms priemonėms kaip Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP, 2007–2013 m.) ir „InnovFin“ (2014–2020 m.), kuriose yra (buvo) numatyti energetikos srities parodomieji tikslai.

10

Be šių finansavimo mechanizmų, ES siekia padidinti energijos inovacijų prioritetų ir finansavimo suderinamumą per Strateginį energetikos technologijų planą (SET planą), kurį Komisija patvirtino 2008 m.¹² 2015 m. planas buvo atnaujintas (Integruotas SET planas), suderinant jį su energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir naujovių (R&I) prioritetinėmis sritimis. Visais pirmiau aprašytais finansavimo mechanizmais remiamos SET plano prioritetinės sritys.

Nuolatinis švarios energijos inovacijų poreikis

11

2015 m. ES pasirašė Paryžiaus susitarimą. Susitarimu siekiama sustiprinti visuotinį atsaką į klimato kaitos keliamą pavojų ir užtikrinti, kad pasaulio temperatūros kilimas šiame amžiuje būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai pagal Celsijų, palyginti su ikipramoniniu lygiu. ES įsipareigojo iki 2030 m. ne mažiau kaip 40 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, papildydama dabartinį siekį iki 2050 m. sukurti mažaanglę ekonomiką¹³. Tai reiškia, kad visuose ekonomikos sektoriuose reikia drastiškai sumažinti išmetamuosius teršalus. Pavyzdžiui, Komisijos 2011 m. veiksmų plane numatyta, kad energijos tiekimo sektoriaus išmetamas teršalų kiekis iki 2050 m. turėtų sumažėti iki nulio. 5 diagramoje parodytas planuojamas visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas.

12

Šiuo metu ES įgyvendina savo įsipareigojimus siekiant 2020 m. tikslo, kad 20 % suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gerokai sumažėtų visų pirma sausumos vėjo jėgainių ir saulės jėgainių (fotovoltinių įrenginių) sąnaudos. Tačiau ilgesnio laikotarpio perspektyva išlieka sudėtinga. Pasak Europos aplinkos agentūros (EAA)¹⁴, ES reikia gerokai suintensyvinti savo pastangas po 2020 m. norint įgyvendinti savo bendras mažaanglės ekonomikos ambicijas 2050 m. (žr. 6 diagramą).

13

2016 m. komunikate¹⁵ dėl spartesnio energetikos inovacijų kūrimo, Komisija pabrėžia uždavinius, kurie kyla remiant mažaanglės energetikos parodomuosius projektus, ir pabrėžia ES siekį būti visuotine lydere atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje.

14

2018 m. papildytoje ES ATLPS direktyvoje¹⁶ pateiktas teisinis pagrindas naujajam Inovacijų fondui, į kurį pateks visos nepanaudotos NER300 lėšos ir kuris iki 2030 m. finansuos naujoviškas mažaangles pramonines ir energetikos technologijas. Technologijos, kurioms skiriama Inovacijų fondo parama, turėtų būti grindžiamos proveržio sprendimais arba būti tinkamai parengtos demonstravimui prieš pradedant jomis prekiauti.

Audito apimtis ir metodas

15

Mūsų veiklos audito metu buvo vertinama, ar:

ES parama CCS ir naujoviškų atsinaujinančiosios energijos technologijų demonstravimui komerciniu mastu per EEPEG ir NER300 buvo gerai suplanuota, valdoma ir koordinuojama, kad ja būtų veiksmingai prisidedama siekiant ilgalaikių klimato ir energetikos tikslų.

16

Visų pirma nagrinėjome, ar:

• NER300 ir EEREG pasiekė numatytą pažangą padedant CCS ir naujoviškiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams priartėti prie komercinio naudojimo;
• NER300 struktūra ir valdymas paskatino veiksmingą sprendimų priėmimą;
• griežti koordinavimo mechanizmai Komisijoje ir tarp Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų skatina švarios energijos inovacijų diegimo procesą.

17

Atliekant auditą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo NER300, EEPEG ir SET plano veiklos pradžios 2008 m. iki 2017 m. pabaigos¹⁷. Auditu nesiekta patikrinti, ar išlaidos tinkamos, teisėtos ar teisingos. Taip pat nebuvo tiesiogiai nagrinėjamos politikos sritys, fondai ar priemonės, kuriomis skatinamas brandžių atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų naudojimas¹⁸. Audito metu nebuvo vertinama EIB monetizacijos ir turto valdymo veikla, susijusi su NER300 lėšomis.

18

2017 m. atlikome auditą Europos Komisijoje (Klimato politikos GD, Energetikos GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD). Be to, informaciniais tikslais lankėmės EIB ir Komisijos Jungtiniame tyrimų centre (JRC). Audito metu vykdėme apklausas ir atlikome dokumentų peržiūras, įskaitant 26 EIB projektų vertinimo ataskaitas ir 36 metines NER300 projektų ataskaitas iš penkių¹⁹ valstybių narių, taip pat visų devynių jūros vėjo energijos ir šešių CCS projektų pagal EEREG dokumentus. Lankėmės šiose valstybėse narėse ir atlikome apklausas NER300 nacionaliniuose informacijos centruose (NCP) bei apklausėme SET plano iniciatyvinės grupės nacionalinius atstovus. Peržiūrėjome penkis CCS projektus ir atlikome vizitus, kad įvertintume, kokia pažanga pasiekta naudojant esamą finansavimą. Be to, apžvelgėme Energetikos technologijų ir inovacijų platformas (ETIP)²⁰, Europos saulės šiluminių elektrinių asociacijos ir „KIC-InnoEnergy” veiklą²¹. ETIP – tai SET plano struktūros dalis ir apima valstybių narių, akademinės srities ir pramonės suinteresuotuosius subjektus.

Pastabos

EEPEG ir NER300 buvo nustatyti plačių užmojų anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei pažangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslai

19

Analizavome, ar įgyvendinant EEPEG ir NER300 buvo pasiekta veiksminga pažanga siekiant jų tikslų remti komercinį CCS ir pažangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių demonstravimą. Be to, vertinome, ar Komisija užtikrino, kad įgyvendinant projektus, kuriems skiriamas ES finansavimas, šios lėšos būtų naudojamos tinkamai ir padėtų siekti programos tikslų.

EEPEG trūksta plačių užmojų dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo…

20

2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadose Komisija buvo paraginta pasiūlyti mechanizmą, kuris užtikrintų, kad iki 2015 m. ES būtų pastatyta ir veiktų 12 komercinio pajėgumo CCS demonstracinių įrenginių. CCS parodomaisiais projektais buvo siekiama gerokai sumažinti energijos gamyboje išmetamų teršalų kiekį, kartu sudarant technologines ir komercines sąlygas šias technologijas įdiegti kitose vietose. EEPEG turėjo prisidėti prie šio tikslo²².

21

Komisija šešiems projektams finansuoti skyrė vieną milijardą eurų. 2017 m. pabaigoje Komisija išmokėjo 424 milijonus eurų (žr. 1 lentelę). Keturi iš šių šešių bendrai finansuojamų projektų pasibaigė nutraukus dotacijos susitarimą, o vienas projektas pasibaigė jo neįvykdžius. Vienintelis įgyvendintas projektas neatspindėjo CCS parodomojo projekto komercinio masto – tai buvo mažesni bandomieji įrenginiai, skirti surinkimui, transportavimui ir saugojimui.

1 lentelė

EEPEG CCS programos būklės apžvalga 2017 m. pabaigoje

Projekto vieta	EEPEG veiksmų būklė 2017 m. spalio mėn.	Kategorija	Numatomas įnašas siekiant perėjimo prie mažaanglės ekonomikos tikslo*	Visos EEPEG veiksmų reikalavimus atitinkančios išlaidos (pagal dotacijos susitarimą), mln. eurų	EK skirta dotacija, mln. eurų	Bendras veiksmo finansavimas % (dotacijos sutartis)	Iš viso išmokėta EK dotacijų (po nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo – 2017 m. spalio mėn.)
DE	Nutrauktas	CCS	10	305	180	59%	15
PL	Nutrauktas	CCS	9	610	180	29%	21
IT	Nutrauktas	CCS	5	143	100	70%	35
NL	Nutrauktas	CCS	6	371	180	48%	67
UK	Pasibaigė neužbaigus	CCS	17	274	180	66%	120
ES	Bandomieji įrenginiai – ribotas naudojimas – nėra visapusiško CCS demonstravimo	CCS	5	263	180	69%	166
				Iš viso skirta ES lėšų:	1 000	Iš viso išmokėta ES lėšų:	424

* Numatomas surinkti ir saugoti CO₂ kiekis per pirmuosius penkerius metus pagal skirtą dotaciją (mln. tonų).

Pastaba. UK ir NL projektuose dėl likvidavimo procedūrų gali būti atliktos papildomos korekcijos.

Šaltinis – Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis²³.

22

Taigi EEPEG CCS paprogramė neprisidėjo prie kurio nors CCS parodomojo projekto parengimo ir įgyvendinimo. 2 langelyje pateikti pavyzdžiai, kaip ES lėšos buvo panaudotos projektams įgyvendinti. Nors inovacijų programose paprastai patiriama nesėkmių, ES investicijų pagalba pasiekti rezultatai neįgyvendintuose projektuose yra daug menkesni, nei buvo iš pradžių numatyta. Šiuose projektuose susijusios valstybės narės taip pat nepasiekė numatyto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo²⁴.

… bet teigiamai prisidėta prie sparčiai besiplėtojančio jūros vėjo energijos sektoriaus

23

EEPEG jūros vėjo paprogramėje buvo numatyta nuo 2009 iki 2015 m. finansuoti naujoviškų savybių turinčius jūros vėjo energijos projektus. Pavyzdžiui, tai buvo skirta projektams, kuriuose naudotos naujoviškos turbinos ir konstrukcinės struktūros, leidusios toli jūroje (> 100 km) ir dideliame gylyje (> 40 m) įrengti pirmąsias didelio masto (400 MWh) vėjo jėgaines, kuriose gaminama švari elektros energija. Programa taip pat buvo siekiama padidinti tinklo jungčių tarp jūros vėjo jėgainių ir įvairių valstybių narių skaičių, ypač Šiaurės ir Baltijos jūrose. Šie veiksmai apėmė naujoviškų tinklo jungties technologijų naudojimą komerciniu mastu.

24

2017 m. pabaigoje Komisija devyniems jūros vėjo energijos projektams iš skirtų 565 milijonų eurų išmokėjo 255 milijonus eurų. Keturi projektai buvo visiškai įgyvendinti. Dviem projektams dotacijų sutartys buvo nutrauktos anksčiau, nei numatyta, kai Komisija buvo išmokėjusi 7,4 milijono eurų. 2018 m. trys projektai tebėra vykdomi. 2 lentelėje apibendrinami šie rezultatai.

2 lentelė

EEPEG jūros vėjo energijos programos būklės apžvalga 2017 m. pabaigoje

Projekto vieta	EEPEG veiksmų būklė 2017 m. spalio mėn.	Kategorija	Numatomas įnašas siekiant perėjimo prie mažaanglės ekonomikos tikslo*	Visos EEPEG veiksmų reikalavimus atitinkančios išlaidos (pagal dotacijos susitarimą), mln. eurų	EK skirta dotacija, mln. eurų	Bendras veiksmo finansavimas % (dotacijos sutartis)	Iš viso išmokėta EK dotacijų (po nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo – 2017 m. spalio mėn.)
UK	Nutrauktas	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TINKLAS	Netaikoma (Tinklas)	149	74	50%	3
DE	Nutrauktas	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TURBINOS IR STRUKTŪROS	Nėra duomenų	205	59	29%	4
DK/NL	Vykdomas (uždelstas)	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TINKLAS	Netaikoma (Tinklas)	173	87	50%	5
DE/DK	Vykdomas (uždelstas)	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TINKLAS	Netaikoma (Tinklas)	507	150	30%	58
UK	Vykdomas (uždelstas)	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TURBINOS IR STRUKTŪROS	> 80 MWh	190	40	21%	28
DE	Užbaigtas	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TURBINOS IR STRUKTŪROS	> 400 MWh	118	53	45%	53
DE	Užbaigtas	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TURBINOS IR STRUKTŪROS	> 295 MWh	488	50	10%	50
DE	Užbaigtas	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TURBINOS IR STRUKTŪROS	> 400 MWh	220	43	19%	43
BE	Užbaigtas	JŪROS VĖJO ENERGIJOS TURBINOS IR STRUKTŪROS	> 270 MWh	24	10	42%	10
			> 1 445 MWh	Iš viso skirta ES lėšų:	565	Iš viso išmokėta ES lėšų:	255

* Numatomi metinės švarios elektros energijos gamybos pajėgumai.

Šaltinis – Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis²⁶.

25

Įgyvendinant keturis projektus buvo sėkmingai įrengti didelės apimties ir švarios elektros energijos gamybos įrenginiai, o įgyvendinant tris uždelstus projektus vis dar siekiama prisidėti prie šio tikslo arba užtikrinti geresnę integraciją į ES energetikos tinklą. Nuo 2009 m. jūros vėjo energijos projektams skiriamas ES finansavimas suteikė teigiamą postūmį šiam šiuo metu greitai besivystančiam sektoriui²⁷.

26

Dėl sparčios sektoriaus plėtros (dėl kurios atsirado tam tikrų tiekimo kliūčių) trijuose uždelstuose projektuose buvo ypač reikalingos dažnos korekcijos. Komisija, tvirtindama dalinius dotacijų sutarčių pakeitimus, parodė didelį lankstumą.

Šiomis EEPEG programomis nebuvo pasiektas spartaus ekonomikos augimo skatinimo tikslas

27

Ekonomikos krizės sąlygomis pagrindinis EEPEG programos tikslas buvo skatinti ekonomikos augimą didinant investicijas ir kuriant darbo vietas. Todėl iki 2010 m. pabaigos reikėjo išleisti didelę turimų lėšų dalį²⁸. Kadangi lėšų leidimas nėra tikslas pats savaime, EEPEG CCS ir jūros vėjo energijos programos neatitiko šio ekonomikos atgaivinimo tikslo. 2010 m. pabaigoje išmokų lygis siekė 10 %, o 2017 m. pabaigoje abiejose programose jis vis dar buvo mažesnis nei 50 %.

Pagal NER300 nepavyko įgyvendinti nė vieno sėkmingo anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projekto…

28

Pagal NER300 buvo siekiama skirti finansavimą aštuoniems projektams, kurie parodytų komercinį CCS perspektyvumą. Šis finansavimas galėtų būti skirtas pagal EEPEG jau finansuojamiems projektams arba kitiems projektams, demonstruojantiems CCS. Po pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus pagal NER300 2011 m., dešimt CCS parodomųjų projektų buvo pripažinti atitinkančiais reikalavimus ir buvo sėkmingai patvirtinti EIB tinkamų projektų vertinime (žr. 66–75 dalis). Komisija atrinko aštuonis projektus, kuriems ketino skirti dotacijų finansavimą, o du projektai buvo įtraukti į rezervinį sąrašą²⁹.

29

Remdamasi šia klasifikacija, Komisija paprašė valstybes nares pritarti šiems projektams. Trys valstybės narės patvirtino penkis iš minėtų dešimties projektų. Tačiau Komisija nustatė, kad šie patvirtinimai neatitiko NER300 teisinių reikalavimų (3 langelyje pateikiami pavyzdžiai) ir per pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus CCS projektams dotacijų neskyrė.

30

Per antrąjį 2014 m. vykusį kvietimą teikti pasiūlymus tik Jungtinė Karalystė pateikė CCS projektą. Komisija skyrė 300 milijonų eurų dotaciją projektui, kuriam taip pat buvo pritaikyta Jungtinės Karalystės nacionalinė CCS paramos schema. Šiame projekte planuojama per dešimties metų demonstravimo laikotarpį surinkti ir saugoti beveik 18 milijonų tonų CO₂. Tačiau 2015 m. lapkričio mėn. JK, atlikusi išlaidų apžvalgą, atšaukė savo paramos schemą. Dėl to atsirado didžiulė finansavimo spraga, ir konsorciumas buvo išformuotas. Audito metu buvo rengiamasi pašalinti projektą iš NER300, o tai reiškė, kad 300 milijonų eurų paskirta, bet dar neišmokėta dotacija nebus skirta NER300 CCS tikslui įgyvendinti³⁰.

… ir negali daryti numatyto poveikio pažangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams

31

Be CCS, pagal NER300 siekta³¹ paremti bent vieną projektą iš kiekvienos atsinaujinančiųjų energijos išteklių projekto pakategorės, tuo parodant dar komerciškai neprieinamų pažangių atsinaujinančiųjų energijos išteklių įvairovę³².

32

Komisija 2012 ir 2014 m. skyrė 1,8 milijardo eurų NER300 lėšų 38 naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams remti³³. Remiantis numatomo našumo skaičiavimais, atliktais prieš priimant sprendimą dėl lėšų skyrimo, tikimasi, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektais per pirmuosius penkerius veiklos metus bus generuota beveik 85 TWh švarios energijos. 7 diagramoje pateikiama šių NER300 projektų būklės apžvalga 2018 m. vasario mėn. Duomenys pateikiami II priede.

33

Remiantis pirminiais NER300 teisės aktais, per dvejus metus (t. y. 2014 ir 2016 m.) dėl projektų turi būti paskelbtas galutinis sprendimas dėl investavimo, o ne vėliau kaip per ketverius metus nuo priimtų sprendimų dėl dotacijų skyrimo (t. y. 2016 ir 2018 m.) veikla turi būti pradėta vykdyti.

34

2015 m. vasario mėn. Komisija iš dalies pakeitė NER300 sprendimą, dviem metais atidėdama nustatytus galutinio sprendimo dėl investavimo ir veiklos pradėjimo terminus³⁴. Iš dalies pakeistame sprendime nurodyta, kad ekonomikos krizė buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nemažai projektų, kuriems skirtos NER300 lėšos, suėjus pradiniams terminams nesulaukė galutinio sprendimo dėl investavimo. Nepaisant pratęstų galutinių terminų, 2018 m. pradžioje iš NER300 buvo atšaukti septyni projektai (kuriems bendra skirta dotacijų suma viršijo pusę milijardo eurų). Buvo numatyti atšaukti dar vieną projektą 2018 m., kuriam skirtos lėšos siekė dar 31 milijoną eurų. 2018 m. turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo, susijusio su keturiolika projektų, kuriems dotacijos buvo skirtos 2014 m.

35

Kad projektui būtų skirta 100 % dotacijų suma, per penkerius projekto veiklos metus turėtų būti pagaminta 75 % numatyto energijos kiekio. 2017 m. pabaigoje trims veiklą vykdantiems atsinaujinančiųjų išteklių projektams buvo skirtos metinės išmokos, atsižvelgiant į jų energijos gamybos išdirbį. Numatytu laiku įgyvendinant du bioenergijos projektus buvo pasiekti daug menkesni rezultatai nei tikėtasi. Šiuose projektuose nebuvo pasiektas reikalaujamas 75 % išdirbis, kad jiems būtų skirtos visos dotacijos. Buvo tęsiamas vėjo energijos projektas, kuriam išmokos skirtos nuo 2014 m.

36

Dėl projektų atšaukimo, vėlavimo ir mažesnių nei tikėtasi projekto rezultatų, NER300 negalima pasiekti numatyto poveikio įvairioms atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijoms ir sudaryti sąlygas jų pirmam komerciniam demonstravimui.

EEPEG ir NER300 projektams poveikį darė neigiamos investavimo sąlygos

37

Mažaanglės energetikos parodomiesiems projektams būdinga didelė technologinė ir finansinė rizika, todėl siekiant juos įdiegti rinkoje susiduriama su daugeliu iššūkių. Platesni ekonominiai ir reglamentavimo klausimai turi įtakos jų prieigai prie finansavimo. Šiame skyriuje nagrinėsime, kokią įtaką tokie veiksniai turėjo EEPEG ir NER300 veiklai.

38

Atlikome su SET plano struktūra susijusių Energetikos technologijų ir inovacijų platformų ir kitų dviejų organizacijų tyrimą (žr. 18 dalį), kad galėtume nustatyti pagrindines kliūtis, dėl kurių sunku gauti finansavimą ES komerciniams parodomiesiems projektams. 8 diagramoje pateikti rezultatai rodo, kad buvo pasiektas konsultacijose dalyvavusių skirtingų suinteresuotųjų subjektų susitarimas dėl daugelio pagrindinių kliūčių aktualumo.

39

Kai 2008 m. buvo parengtos tokios programos kaip EEPEG ir NER300, naftos, anglies, dujų ir didmeninės elektros kainos buvo labai aukštos. 2009 m., prieš pradedant įgyvendinti šias programas, visos kainos smarkiai nukrito. Nors naftos kainos vėl ūgtelėjo iki kito nuosmukio 2014 m., šie veiksniai yra svarbūs skatinant investuoti į mažaangles technologijas. Iškastinio kuro kainų kritimas ir nepastovumas lėmė, kad investicijos į naujas mažaangles technologijas yra mažiau patrauklios, palyginti su iškastinio kuro energijos ištekliais.

40

Kitose dalyse aptariama, kokią įtaką kitos pagrindinės kliūtys daro NER300 ir EEPEG projektų finansavimo sąlygoms (III priede šios kliūtys siejamos su šių programų veiklos rodikliais).

Reglamentavimo sistemų ir politikos neužtikrintumas turėjo įtakos parodomųjų projektų investicinei aplinkai

41

Atsižvelgiant į didelės rizikos parodomųjų projektų finansavimo iššūkius, ES ATLPS direktyva ir Sprendimas dėl NER300 suteikė vilčių, kad valstybės narės potencialiems pagal NER300 atrinktiems projektams galėtų skirti viešojo finansavimo lėšų. Komisija, prieš skirdama NER300 lėšas, paprašė valstybių narių, kad jos patvirtintų tokią galimybę atrinktiems projektams.

42

Valstybių narių parama galėtų susidėti iš kapitalo dotacijų infrastruktūros plėtojimui ir įrengimui. Be to, ji galėtų apimti tokias papildomas išmokas kaip supirkimo tarifai (žr. 4 langelį) ar priemokos, skirtos naujai pastatytų įrenginių veiklai paremti. NER300 taisyklės taip pat suteikė galimybė valstybėms narėms suteikti garantiją, kad EIB sumokėtų dalį paskirtų lėšų dar prieš pradedant vykdyti projektų veiklą. Audito metu nustatėme, kad vykdant tik keturis projektus keturiose valstybėse narėse iš tikrųjų buvo suteikta tokia garantija ir iš EIB gauti išankstiniai mokėjimai.

43

2012 m., prieš priimant pirmą sprendimą dėl lėšų skyrimo, EIB informavo Komisiją, kad pateiktų finansinių planų perspektyvumas labai priklauso nuo paramos, kurią valstybės narės galėtų skirti supirkimo tarifų, dotacijų ar kitų mechanizmų forma. Kai kuriais atvejais vykdant projektus buvo daroma prielaida, kad papildomos valstybių narių dotacijos ir subsidijos visapusiškai papildytų NER300 dotacijas, kurios skirtos susijusioms išlaidoms finansuoti. EIB pastebėjo, kad daugeliu atvejų projekto vertinimo proceso pabaigoje valstybės narės dar nėra aiškiai apibrėžusios ar sutarusios dėl šių paramos mechanizmų.

44

Nuo 2014 m.³⁶ Komisija reikalavo, kad valstybės narės, nustatydamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų vykdytojams skiriamos paramos dydį, naudotų konkurencines pasiūlymų procedūras. Anksčiau valstybės narės dažnai naudojo fiksuotus supirkimo tarifus, dėl kurių buvo tariamasi su energijos tiekėjais ilgalaikiam laikotarpiui (pavyzdžiui, 25 metams). Nuo 2017 m. konkurencinės aukciono procedūros turėtų būti vieninteliu paramos pagrindinei veiklai subsidijavimo modeliu. Naujas požiūris į šios paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams teikimą nebūtų padėjęs išvengti, kad valstybės narės toliau neteiktų paramos naujoviškiems parodomiesiems projektams. Komisijos gairėse buvo numatyta galimybė taikyti išimtį konkurso procedūrai dėl naujų technologijų, kurių pagamintos energijos vieneto sąnaudos yra aukštesnės. Nors veiklos paramai skirtos nacionalinės schemos keitėsi visoje ES, vykdant NER300 projektus, kurie buvo pradėti tuo metu, kai buvo taikomi supirkimo tarifai, dar tik buvo bandoma pasiekti galutinį investavimo sprendimą. Todėl juos vykdant buvo daug neapibrėžtumo dėl paramos veiklai teikimo ateityje.

45

5 langelyje pateiktas projekto, kuris galiausiai buvo atšauktas dėl reglamentavimo ir finansinės paramos aplinkos pakeitimų, pavyzdys.

46

Pagal EEPEG vykdomų CCS projektų atveju valstybių narių parama taip pat nebuvo realizuota taip, kaip tikėtasi. Pavyzdžiai pateikti 6 langelyje.

47

Naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių reglamentavimo režimais ir finansinės paramos mechanizmais buvo siekiama padėti valstybėms narėms ir ES įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos tikslus. Jie turėtų būti suderinti su tarptautiniais susitarimais dėl klimato kaitos ir ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais (pavyzdžiui, iki 2050 m. ir vėliau). Tačiau kai tokie klimato kaitos ir energetikos tikslai nėra aiškiai nustatyti (pavyzdžiui, įtvirtinti teisės aktuose) ir neturi stabilios ilgalaikės perspektyvos, atsiranda dar daugiau neapibrėžtumo, kuris yra žalingas šio tipo naujoviškų ir rizikingų projektų investavimo sąlygoms. 7 langelyje trumpai aptariama, kad sprendžiant šį klausimą reikia atlikti dar daug darbo.

48

Politikos, reglamentavimo ir valstybės finansinės paramos neapibrėžtumas daro įtaką NER300 ir EEPEG naujoviškų mažaanglės energetikos parodomųjų projektų finansinei perspektyvai ir pažangai. Dėl vėlavimo padidėjo tikimybė, kad bus parengti nauji, pažangesni NER300 nepriklausantys projektai.

CCS projektų atveju pagrindinėmis kliūtimis buvo mažėjančios anglies dioksido rinkos kainos ir kitos paramos ir pajamų stoka

49

Dėl šešių EEPEG remiamų CCS projektų 2011 arba 2012 m. galėjo būti priimti galutiniai sprendimai dėl investavimo ir iki 2015 m. veikla jau būtų pradėta vykdyti. Be kitų svarbių iššūkių, pagrindiniai veiksniai, kodėl taip neįvyko, buvo mažesnė nei tikėtasi ES ATLPS anglies dioksido rinkos kaina. 9 diagramoje pateikti pokyčiai.

50

Nustatėme, kad 2009 m. kreipiantis dėl EEPEG dotacijų CCS projektams, jų finansiniai planai buvo grindžiami aukštomis ir didėjančiomis anglies dioksido kainomis. Šešių vėliau dotacijas gavusių projektų rengėjų 2009 m. pateiktų prašymų dėl EEPEG dotacijų apžvalga parodė, kad jie tikėjosi, jog statybos ir demonstravimo etapais anglies dioksido kaina išliks nuo 20 iki 40 eurų už CO₂ toną. Pagal vieną projektą parodyta, kaip finansinio plano perspektyvumas taip pat priklausė nuo elektros energijos kainų. Skaičiuojama, kad tik tuo atveju, jei anglies dioksido kaina būtų nuo 65 iki 90 eurų už CO₂ toną, CCS parodomieji projektai galėtų būti vykdomi be nuostolių.

51

Pagal šių projektų finansinius planus dažnai tikėtasi gauti didelį finansavimą pagal NER300 ateityje, net jeigu tuo metu (2009 m.) galutinė NER300 struktūra dar nebuvo žinoma. 8 langelyje aptariama, kaip anglies dioksido rinkos kaina taip pat lemia didžiausią NER300 dotacijų kiekį⁴⁰. Komisija patvirtino šiuos labai neapibrėžtus finansinius planus, pasirašė dotacijų susitarimus ir išmokėjo 43 % paskirtų lėšų pagal EEPEG.

52

Įgyvendinant EEPEG CCS projektus Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose (vieninteliai projektai, kurie buvo tęsiami po 2013 m.) taip ir nesugebėta atkurti jų finansinio perspektyvumo dėl sumažėjusių kainų. Numatyta CO₂ surinkimo ir saugojimo finansinė nauda ir galimybė užkirsti kelią didelėms sąnaudoms pagal ES ATLPS niekada nebuvo realizuotos taip, kaip tikėtasi.

53

2012 m. Komisija atliko mažėjančios anglies dioksido rinkos kainos poveikio vidinį vertinimą⁴². Pastebėta, kad buvo labai sudėtinga priimti galutinį sprendimą dėl šių projektų finansavimo. Nepaisant to, EEPEG finansinė parama toliau buvo teikiama, ir JK ir Nyderlanduose buvo tęsiami kai kurie su transportavimo ir saugojimo paketais susiję darbai. Komisija laikėsi logikos, kad šie projektai galėtų būti naudingi kitiems toje pačiose srityje veikiantiems teršėjams, jei būtų suteikta galimybė statyti bendro naudojimo infrastruktūrą.

54

2011 m. Komisija ir projekto rėmėjas nusprendė sulėtinti projekto įgyvendinimą Nyderlanduose dėl mažų anglies dioksido rinkos kainų. Komisija 2015–2017 m. labai stengėsi nustatyti papildomus finansavimo šaltinius, kurie užpildytų esamas spragas. Briuselyje su pagrindiniais pramonės ir valstybės narės suinteresuotaisiais subjektais buvo rengiami įvairūs apskritojo stalo dialogai ir ieškoma bendrų interesų tęsti projektą. Buvo siekta bent jau pastatyti reikiamą infrastruktūrą ir ją naudoti trumpą demonstravimo laikotarpį. Galiausiai 2017 m. projekto rėmėjas nutraukė savo paramą, skiriamą projektui.

55

Pagrindinis CCS diegimui ES trukdantis veiksnys – finansinės perspektyvos stoka. Staigus anglies dioksido rinkos kainos sumažėjimas ir negebėjimas vykdant EEPEG projektą iki 2012 m. užtikrinti atitinkamą papildomą valstybės finansavimo dalį per NER300 ar nacionalines programas ar gauti kitų pajamų sukėlė pavojų projekto perspektyvumui. Komisija tuo metu nesustabdė ar nenutraukė savo pagal EEPEG skiriamos finansinės paramos CCS demonstravimui, bet ir po 2013 m. toliau tęsė mokėjimus dviem projektams, kurie galiausiai buvo nesėkmingi.

NER300 struktūra apribojo Komisijos ir valstybių narių gebėjimą reaguoti į kintančias aplinkybes

56

Nagrinėjome, ar bendrasis NER300 programos modelis atitiko nustatytus poreikius ir ar projekto atrankos procedūros užtikrina, kad dotacijos būtų skirtos geriausiems turimiems projektams. Be to, nagrinėjome, ar NER300 valdymo sistema suteikė galimybę šią naujovišką programą valdantiems subjektams veiksmingai ir lanksčiai vykdyti savo užduotis.

Pasirinktas NER300 finansavimo modelis nepadėjo veiksmingai sumažinti parodomųjų projektų rizikos

57

Iš Komisijos reikalaujama atlikti svarbiausių iniciatyvų, taip pat tų iniciatyvų, kurios turės didžiausią poveikį, poveikio vertinimą. Tai taikytina 2009 m. iš dalies pakeistai ES ATLPS direktyvai (kuri vėliau taps NER300 sukūrimo teisiniu pagrindu) bei 2010 m. Komisijos sprendimui, kuriuo nustatomos NER300 įgyvendinimo nuostatos.

58

Peržiūrėdami Komisijos parengto NER300 teisinio pagrindo poveikio vertinimus nustatėme, kad pradiniame Komisijos pasiūlyme⁴³ dėl ES ATLPS peržiūros nebuvo įtrauktas mechanizmas, skatinantis CCS parodomuosius projektus. Taigi pridėtame Komisijos poveikio vertinime⁴⁴ taip pat nebuvo įtrauktas joks atitinkamų NER300 teisinio pagrindo poreikių vertinimas. Toks vertinimas, pavyzdžiui, padėtų nustatyti parodomųjų projektų finansavimo poreikius visose technologijų kategorijose, kuriose planuojama gauti paramą. Taip pat būtų buvę galima nustatyti galimus nacionalinės paramos mechanizmus ir pagrįsti, kodėl juos reikėjo papildyti ES lygmens programa.

59

Mechanizmo sukūrimo idėja pirmiausiai kilo atliekant ES ATLPS peržiūros teisėkūros procesą. 2008 m. politikos alternatyvų dokumente Naujų energetikos technologijų didelės apimties parodomųjų projektų (pavyzdžiui, CCS demonstravimo įrenginių) finansavimas Komisija pastebėjo, kad tik nedidelė valstybių narių grupė buvo linkusi remti CCS mechanizmą.

60

Galutinė NER300 struktūra apėmė ir CCS, ir naujoviškus atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Europos Parlamentas ir Taryba į persvarstytą ES ATLPS direktyvą įtraukė straipsnį dėl NER300 teisinio pagrindo nustatymo ir išplėtė jos taikymo sritį, kad ji apimtų atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

61

Nustatėme, kad nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kuriais pagrindžiamas papildomo šio tipo finansavimo mechanizmo poreikis ES lygmeniu. Nebuvo tinkamo NER300 teisinį pagrindą paremiančio įvertinimo, kuris paaiškintų, kokios rūšies parama būtų reikalinga ankstyvuoju etapu atliekamiems įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų ir CCS parodomiesiems projektams ir kodėl paramos skyrimas jau pradėjus vykdyti veiklą atitiktų visų kategorijų projektų rizikos mažinimo poreikius.

62

Be to, patikrinome, ar 2009 m. atnaujintoje ES ATLPS direktyvoje pateikto naujo NER300 straipsnio nuostatomis buvo užkirstas kelias išmokėti lėšas ankstyvaisiais projektų vykdymo etapais. Direktyvoje nustatyta, kad dotacijos turėtų būti skiriamos remiantis patikrintu neišmestu CO₂ kiekiu. Komisijos teisiame aiškinime nurodyta, kad tai galėtų būti prielaida išmokai, bet taip pat sąlyga susigrąžinti lėšas projekto neįgyvendinus.

63

Paskelbtame poveikio vertinime⁴⁵ Komisija teigė, kad lėšų susigrąžinimas iš nesėkmingai įgyvendintų projektų būtų sudėtingas, nes tai turėtų padaryti valstybės narės. Todėl Komisija teikė pirmenybę galimybei lėšas išmokėti pradėjus įgyvendinti projektą. Galutinis NER300 įgyvendinimo aktas atspindi šį pasirinkimą. Šis sprendimas veikiausiai turėjo įtakos parodomųjų projektų lėšų įsisavinimui, bet apsaugojo NER300 fondą.

64

Mūsų atliktos dokumentų peržiūros, apklausos, kurias atlikome kaip audito dalį, ir tyrime pateikti atsakymai patvirtino, kad NER300, kaip programos, pagal kurią teikiama finansinė parama projektams pradėjus juos vykdyti, koncepcija nebuvo labai tinkamas sprendimas projektų rizikai sumažinti.

65

Nesant aiškių ir įtikinančių poreikių vertinimų, kurie pagrįstų šią pagrindinę NER300 teisinio pagrindo koncepcijos savybę, jos finansavimo metodas nepakankamai atitiko įvairių naujoviškų technologijų parodomųjų projektų rizikos mažinimo ir finansavimo poreikių. Persvarstytoje ES ATLPS direktyvoje 2021–2030 m. laikotarpiui⁴⁶ mėginama spręsti šį klausimą ir nustatoma galimybė ankstesniais projekto etapais skirti 40 % dotacijos sumą, priklausomai nuo konkrečių etapų įgyvendinimo.

NER300 projektų atranka ir sprendimų priėmimo procesai buvo sudėtingi

66

Remiantis NER300 sprendimu, programos tikslas – atrinkti ir remti geriausius turimus įvairių technologijų projektus geografiškai subalansuotose vietovėse.

67

Valstybės narės, EIP ir Komisija atlieka savo uždavinius projekto pateikimo, atrankos ir dotacijų skyrimo procese. 10 diagramoje pateikiama visų NER300 valdyme dalyvaujantiems subjektams priskirtų uždavinių apžvalga.

68

Komisija ir EIB parengė procedūrų vadovą, kuriuo remiantis EIB turėtų atlikti tinkamumo (t. y. techninio ir finansinio perspektyvumo) vertinimą. EIB turėtų atrinkti projektus, atlikdamas teigiamą vertinimą, pagal darbo vietai tenkančias išlaidas (DVTI)⁴⁷. Prieš priimant šia atranka paremtą sprendimą dėl dotacijų skyrimo Komisija, laikydamasi NER300 taisyklių⁴⁸, turėtų rengti pakartotines konsultacijas su valstybėmis narėmis, kad šios patvirtintų savo paramą. Manome, kad Komisija turėtų užtikrinti atitinkamą ir veiksmingą šių procedūrų įgyvendinimą.

EIB tinkamų projektų patikrinimas

69

EIB Komisijos vardu ir laikydamasis procedūrų vadovo atliko tinkamų projektų patikrinimą. Kiekvieno pateikto projekto atveju buvo atliktas nuodugnus vertinimas, kuris buvo užfiksuotas išsamiose ataskaitose. Tačiau vertinime nebuvo nustatyta ar įvertinta, kokia apimtimi paraiškos atitiko tinkamų projektų patikrinimo subkriterijus. Remdamasis tinkamų projektų patikrinimo rezultatais, EIB pateikė „teigiamą“ arba „neigiamą“ išvadą⁴⁹.

70

Pagal išsamaus tyrimo procedūras, kurios buvo parengtos prižiūrint Komisijai, nebuvo reikalaujama, kad EIB įvertintų projektų ekonominį perspektyvumą. Tai pagrindinis elementas, kurį bankai paprastai įvertina kaip patrauklumo bankui požymį, t. y. jų gebėjimas parodyti aiškų pajamų srautą, kuriuo galima padengti skolas ir sukurti investicinę grąžą. Dėl šio skirtumo, teigiamas EIB tinkamų projektų patikrinimo vertinimas NER300 projektui nereiškia, kad projektas taip pat galėtų gauti EIB finansavimą (pavyzdžiui, paskolą).

71

Vertindamas pirmajame kvietime teikti pasiūlymus pateiktus projektus, EIB pabrėžė svarbius finansinio perspektyvumo klausimus. EIB patarė Komisijai atkreipti dėmesį į su kai kuriais projektais susijusią finansinę riziką, visų pirma dėl siekiamo didelės skolos finansavimo ir mažai įrodymų dėl galimybės jį gauti. Nepaisant bendro pobūdžio problemų, EIB nustatė, kad 88 % projektų yra (techniškai ir finansiškai) perspektyvūs⁵⁰, o Komisija sprendė dėl projektų skyrimo.

Galimų projektų klasifikavimas

72

Atlikus tinkamų projektų patikrinimo vertinimą, Komisija suskirstė tinkamus ir perspektyvius projektus į projektų pakategores, remdamasi DVTI rodikliu⁵¹. EIB informavo Komisiją, kad šioms DVTI būdingas didelio netikrumo veiksnys. Pateikti projektai iš esmės buvo ankstyvame planavimo etape. Išlaidos ir numatomi veiklos rezultatų duomenys, naudoti skaičiuojant šį parametrą, taip pat reikalingas valstybės finansavimas vis dar buvo labai neapibrėžti.

Rizikos šalinimas ir rekomendacijos prieš skiriant lėšas

73

Peržiūrėjome 26 EIB atskaitas iš penkių pasirinktų valstybių narių. Septyniuose projektuose, kuriems Komisija skyrė finansavimą, EIB aiškiai išskyrė svarbias rizikos sritis, kurias Komisija turėtų apsvarstyti, prieš priimdama sprendimą skirti dotacijas. Keturi iš jų dabar yra atšaukti. Tų pačių projektų metinėse ataskaitose matyti, kad buvo susidurta su potencialia EIB atitinkamose tinkamų projektų patikrinimo ataskaitose nurodyta rizika. Pavyzdžiai pateikti 9 langelyje.

74

Tokiomis aplinkybėmis tyrėme, kaip Komisija ir valstybės narės, prieš priimdamos sprendimus skirti lėšas, atsižvelgė į EIB rekomendacijas. Neaptikome jokių įrodymų, kad Komisijai paprašius pakartotinai patvirtinti paramą projektams valstybės narės naudojosi EIB tinkamų projektų patvirtinimo ataskaitomis. Dauguma valstybių narių tik po priimto sprendimo paprašė susipažinti su konfidencialiais EIB dokumentais.

75

NER300 projektų atrankos ir skyrimo procesas buvo sudėtingas ir ilgas, bet nebuvo nagrinėjamas svarbiausias ekonominio perspektyvumo klausimas. Proceso struktūroje taip pat nepakankamai dėmesio skirta projektų lyginamajai kokybei, inovacijų lygiui ir finansiniam perspektyvumui. Taip pat svarbu, kad finansavimą skiriančios institucijos (pavyzdžiui, Komisija ir valstybės narės / Klimato kaitos komitetas), prieš priimdamos sprendimą šiems projektams skirti finansavimą ir pasirašydamos sutartis, būtų visapusiškai susipažinusios su projektų rizika, nustatyta atliekant tinkamų projektų patvirtinimo vertinimus. Visi šie veiksniai gali sumažinti tikimybę, kad vykdant šiuos projektus pagal programą pavyktų pasiekti numatytus tikslus.

NER300 sprendimų priėmimo procese dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai

76

Pagal NER300 valdymo modelį numatyta, kad Komisija yra visapusiškai atsakinga už programą ir organizuoja diskusijas su valstybėmis ir Klimato kaitos komitetu.

77

Nors Komisija atlieka šią bendrą koordinavimo funkciją, nebūtinai visada laiku gauna visapusišką informaciją apie projektų vykdymo pažangą. Valstybės narės Komisijai siunčia metines pažangos ataskaitas. Į metinės ataskaitos šabloną neįtrauktas reikalavimas pateikti informaciją apie nacionalinį finansavimo indėlį arba projekto finansinį planą. Tokia informacija prieinama Komisijai tik tada, jei valstybės narės savanoriškai ją pateikia.

78

Valstybės narės negali tiesiogiai reaguoti į prašymus atlikti esminius projekto pakeitimus, nes Komisija yra atsakinga už jų peržiūrą ir patvirtinimą⁵². Komisija atlieka šį vaidmenį todėl, kad svarbiems dotacijos skyrimo sprendimą lemiantiems pakeitimams (pavyzdžiui, projekto dydžio, apimties ir gairių galutinių terminų) reikia sutikimo taikant komiteto procedūrą. Prieš valstybėms narėms taikant pasirašytų sutarčių dėl projektų pakeitimus, Komisija turi priimti įgyvendinimo sprendimus, kuriais iš dalies keičiami atitinkami sprendimai dėl dotacijų skyrimo. Tai sudėtinga procedūra, kurioje dalyvauja Komisija, nuolatiniai valstybių narių atstovai ir projekto rėmėjai.

79

Sparčiai vystantis technologijoms ir rinkoms, naujoviškuose projektuose valdymo institucijos turi greitai reaguoti ir priimti sprendimus. NER300 valdymo modeliu nepakankamai reaguojama į šiuos poreikius, ir jis yra pernelyg sudėtingas. Komisija taip pat patvirtino šį požiūrį savo poveikio vertinime dėl ES ATLPS IV-ojo etapo peržiūros (2021–2030 m.)⁵³.

Dėl kitų NER300 struktūros savybių sulėtėjo reakcija į besikeičiančią aplinką

80

Mažaanglės energetikos parodomieji projektai apima didelę riziką. Todėl, palyginti su brandžių technologijų projektais, atsiranda didesnė pakeitimų ar nesėkmių tikimybė (t. y. pritraukti finansavimą ir pasiekti numatytus energijos gamybos tikslus). Dėl to viešojo finansavimo programų, susijusių su šio tipo investicijomis, struktūra turėtų suteikti galimybę valdymo institucijoms laiku surasti lanksčius sprendimus, kurie pratęstų programų vykdymą siekiant iškeltų tikslų.

Iš anksto apibrėžti technologiniai kriterijai apribojo lankstumą programų lygmeniu

81

Komisija, remdamasi iš anksto sudarytu technologijų kategorijų ir ribinių verčių sąrašu, projektams paskirstė NER300 lėšas. Šiuo 2009 m. sąrašu buvo naudojamasi per abu kvietimus teikti pasiūlymus, kurie buvo surengti per dviejų metų laikotarpį. Dėl to teisinėje sistemoje nebuvo numatytos jokios būsimos šio sąrašo peržiūros ar pakeitimai.

82

Tačiau projektus, kurie juos tvirtinant 2012 ir 2014 m. buvo klasifikuoti kaip savo kategorijos pradininkai, dažnai aplenkdavo pokyčiai rinkose ir technologijų sektorių plėtra, dar prieš jiems įsibėgėjant. Kai kuriais atvejais tai vyksta labai sparčiai. Pavyzdys pateiktas 10 langelyje.

83

Todėl išankstinis labai specifinių paramos programos technologinių kriterijų apibrėžimas turi trūkumų. Spartūs rinkų ir technologijų pokyčiai įgyvendinant pagal šiuos kriterijus atrinktus projektus gali būti mažiau žalingi nei galima numatyti, ypač kai susiduriama su vėlavimais.

Reikėjo priimti sprendimus ir užtikrinti, kad atšaukus projektus neišleistos lėšos būtų tinkamai paskirstytos neatidėliotiniems ES prioritetams

84

Pagal NER300 taisykles nustatyta, kad po 2015 m. gruodžio 31 d. bet kokios nepanaudotos lėšos grąžinamos valstybėms narėms. Nepaisant ankstesnio NER300 sprendimo pakeitimo, kuriuo galutiniai terminai atidedami dvejiems metams, 2016 m. projektų vykdytojai ir toliau traukėsi iš NER300, nes nesugebėjo laikytis terminų priimant galutinį sprendimą dėl investavimo. Nesant adekvataus tinkamų projektų rezervinio sąrašo po antrojo kvietimo teikti pasiūlymus, Komisija negalėjo jų pakeisti jau EIB patikrintais projektais. NER300 teisinėje sistemoje taip pat nebuvo numatyta galimybė skelbti papildomą kvietimą teikti pasiūlymus. Dėl projektų atšaukimo iki 2018 m. vidurio gali susikaupti ne mažiau kaip 840 milijonų eurų nepanaudotų lėšų (40 % iš paskirtų 2,1 milijardo eurų)⁵⁵.

85

Šiame kontekste Komisija, atsižvelgdama į Klimato kaitos komiteto nuomonę, nusprendė⁵⁶ iš pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus likusiomis nepanaudotomis lėšomis (ne mažiau kaip 436 milijonus eurų) papildyti EIB valdomas finansines priemones⁵⁷. Tai suteiks galimybę panaudoti neišleistas NER300 fondų lėšas susijusiai veiklai, kol Inovacijų fondas pradės savo veiklą. Tačiau šių priemonių pobūdis ir tikslai nėra identiški NER300⁵⁸. Problemos, susijusios su NER300 lėšų, nurodytų kitame skyriuje, atskaitomybe, kyla ir tuo atveju, kai šios lėšos gali būti perduotos kitoms finansinėms priemonėms.

Reikia patobulinti koordinavimo ir atskaitomybės tvarką

86

Sukurta daug ES priemonių ir programų, kurių tikslai yra panašūs į NER300 (žr. V priedą). Atsižvelgdami į šias sudėtingas aplinkybes ištyrėme, ar Komisija ir valstybės narės padarė pažangą derinant Europos viešojo ir privačiojo sektoriaus veiksmus mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos inovacijų srityje. Be to, ištyrėme, ar už programas, susijusias su švarios energijos naujovių skatinimu, atsakingos Komisijos tarnybos veiksmingai bendradarbiauja koordinuodamos tokių vykdomų programų kaip NER300, „H2020“ ir „InnovFin“ energetikos parodomieji projektai valdymą ir ar panaudoja bendrą patirtį kuriant nuoseklius finansavimo paketus bei sprendimus. Taip pat įvertinome, kokiu mastu valstybės narės ir Komisija yra atskaitingos už NER300 programos valdymą ir rezultatus.

Nepaisant lėtesnės, nei numatyta, pažangos, SET planas yra pagrindas užtikrinti geresnį koordinavimą Europoje

87

Programa gerai koordinuojama tada, kai Komisija ir valstybės narės kartu dirba siekdamos veiksmingo vertikaliojo (tarp Komisijos ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų) ir horizontaliojo (tarp atitinkamų Komisijos tarnybų ir atitinkamų nacionalinių tarnybų, taip pat su išorės suinteresuotaisiais subjektais) koordinavimo⁵⁹. Pagrindinė iniciatyva, kurią įgyvendinant ES siekiama šio tipo koordinavimo yra (Integruotas) SET planas, kurį Komisija patvirtino 2008 m. ir kurį Komisija bei valstybės narės savanoriškai įgyvendina. SET planu taip pat siekiama sąveikos su pramonės ir akademinės sričių suinteresuotaisiais subjektais taikant specialiai tam skirtas platformas, išplėtotas per ilgą laiką.

88

SET planas nėra finansavimo priemonė; įgyvendinant šį planą siekiama koordinuoti ir derinti atitinkamus ES, nacionalinius ir privačiojo sektoriaus finansinius išteklius. Valstybės narės gali dalyvauti Komisijos pirmininkaujamoje iniciatyvinėje grupėje ir darbo grupėse. Komisijoje vykdant SET planą dalyvavo Mokslinių tyrimų GD, Energetikos ir transporto GD ir Jungtinis tyrimų centras. Komisija ir valstybės narės 2015 m. persvarstė SET planą, suderindamos jį su energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetais.

89

Valstybės narės atstovai, su kuriais diskutavome apsilankymu metu, teigiamai įvertino savo patirtį dirbant su SET planu⁶⁰. Tačiau jie pastebėjo, kad pirminis siekis įgyvendinti bendrą svarbių energetikos inovacijų veiksmų programavimą ir finansavimą šiandien vis dar kelia didelių sunkumų.

90

Nuo 2015 m. įgyvendinant Integruotą SET planą Iniciatyvinė grupė paskyrė 14 laikinųjų darbo grupių, kurios rengė įgyvendinimo planus, kurie turėjo būti patvirtinti 2017 m. lapkričio mėn. 2017 m. pabaigoje Iniciatyvinė grupė patvirtino ir pateikė penkis įgyvendinimo planus⁶¹. Dar nebuvo nuspręsta, kaip bus pranešama apie jų pažangą.

91

Komisija paprašė valstybes nares siekti bendro programavimo ir finansavimo tikslo. Valstybės narės nesutiko šiems įgyvendinimo planams skirti nacionalinius išteklius. Europos technologijų ir inovacijų platformoje (ETIP) atstovaujami privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai taip pat neįsipareigojo skirti finansinių įnašų SET plano įgyvendinimo planams.

92

Nepaisant koordinuojamo vaidmens didžiausioje energetikos parodomojoje programoje Europoje ir tiesioginio ryšio su SET plano tikslais, Klimato politikos GD tik 2016 m. spalio mėn. prisijungė prie SET plano Iniciatyvinės grupės. Šis generalinis direktoratas nedalyvavo laikinosiose darbo grupėse, sprendusiose su NER300 taikymo apimtimi ar būsimu Inovacijų fondu susijusius klausimus. Klimato politikos GD 2017 m. surengė atskirus visapusiškus apskritojo stalo suinteresuotųjų subjektų susitikimus su atsinaujinančiųjų išteklių energijos, daug energijos naudojančios pramonės ir CCS sektorių atstovais, kad aptartų būsimo Inovacijų fondo modelį.

93

2015 m. Integruoto SET plano tikslai buvo suderinti su energetikos sąjungos prioritetais ir pripažinta, kad nuo 2008 m. įgyvendinant kai kuriuos svarbiausius tikslus nebuvo pasiekta pakankamai pažangos. Nesant struktūrinių ir reguliarių aiškiai išmatuojamų rezultatų pažangos ataskaitų, sunku įvardyti, kokia nauda buvo tiesiogiai gauta bendradarbiaujant SET plano veiksmuose.

Komisijos tarnyboms reikia pagerinti vidinį koordinavimą ir ES paramos mažaanglės energetikos parodomiesiems projektams nuoseklumą

94

2009 m. Komisija paskelbė planą „Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas)”⁶², kuris buvo paremtas 2008 m. nustatytais SET plano tikslais. Komisija norėjo ieškoti naujų būdų, kaip suderinti skirtingų subjektų ir priemonių išteklius, pavyzdžiui, taikant subsidijas, paskolas ir paskolų garantijas, kad būtų galima sutelkti daugiau lėšų didelio masto parodomiesiems projektams. Ji pažymėjo, kad EIB galėtų atlikti esminį vaidmenį gerinant prieinamo finansavimo koordinavimą ir tęstinumą, nurodydama, visų pirma rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP), kuri remiama pagal DF 7.

NER300 ir kitų ES dotacijų programų papildomumas

95

Savo 2010 m. NER300 poveikio vertinime⁶³ Komisija pažymėjo, kad NER300 turėjo papildyti mokslinių tyrimų bendrąją programą (t. y. 7BP 2007–2013 m.) ir dalyvauti brandesniuose projektuose.

96

BP 7 (ir vėliau programa „Horizontas 2020“ 2014–2020 m.) 2009–2010 m. buvo vykdoma lygiagrečiai su NER300 ir EEPEG programomis. Komisijai 2010 m. pradėjus įgyvendinti NER300 programą, mokslinių tyrimų programų vaidmuo energetikos parodomųjų veiklų finansavimo veikloje nebuvo tvirtai nusistovėjęs. Nustatėme, kad pagal BP 7 ir programą „Horizontas 2020“ padidėjo dotacijas gaunančių stambių energetikos parodomųjų projektų skaičius, taip pat atskirų dotacijų dydis. Didžiausia tokiam projektui pagal programą „Horizontas 2020“ skirta atskira dotacija yra šiek tiek mažesnė nei 40 milijonų eurų⁶⁴, o vidutinė NER300 skirta dotacija siekė 54 milijonus eurų. Pagal programą „Horizontas 2020“ konkrečiai siekiama finansuoti didesnius projektus nei pagal BP 7, kad būtų sukurtas didesnis poveikis. Todėl svarbu stebėti, kaip programa „Horizontas 2020“ (ir vėlesnė programa po 2020 m.) ir NER300 (ir vėlesnė programa po 2021 m.) papildo viena kitą ar atitinka skirtingus poreikius ir kaip jos sąveikauja tarpusavyje.

NER300 ir finansinės priemonės

97

NER300 sprendime taip pat numatyta galimybė pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę sujungti NER300 skiriamą finansavimą su paskolos finansavimu⁶⁵. Pagal šią priemonę iš tikrųjų buvo paremta daug atsinaujinančiųjų energijos išteklių parodomųjų projektų. Nors tai yra Komisijos bendradarbiavimo su EIB pavyzdys vystant kitus finansavimo sprendimus, tarp remiamų projektų nepateko jokie NER300 projektai. Todėl nepavyko suderinti šių dviejų programų siūlomų produktų.

98

Šiuo programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) „InnovFin“ pakeitė Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę. Viena iš teminių „InnovFin“ intervencijos sričių – energetikos parodomieji projektai (EPP)⁶⁶. Komisija pradėjo įgyvendinti šią naują finansinę priemonę, kad paremtų tokius projektus kaip NER300 projektai, kurie tuo metu buvo susidūrę su finansinio planavimo vėlavimais.

99

Nepaisant šių pastangų parodomųjų projektų įgyvendinimui suteikti įvairesnių finansinių produktų ir papildomų Komisijos priemonių (žr. 11 langelį), nė vieno iš dešimties NER300 projektų, dėl kurių iki 2017 m. pabaigos buvo kreiptasi paskolų pagal „InnovFin“, atveju baigus vykdyti šį auditą nebuvo pasirašyta paskolos sutartis. Specifinis NER300 parodomųjų projektų pobūdis (pavyzdžiui, didesnė technologinė ir finansinė rizika nei brandžių technologijų projektuose, neužtikrintumas dėl numatytų veiklos ir pajamų rezultatų) yra toks, kad jie neatitinka banko standartinių išsamaus patikrinimo reikalavimų.

Inovacijų fondas ir papildomumo užtikrinimas po 2020 m.

100

2017 m. Klimato politikos GD surengė suinteresuotųjų subjektų diskusijas prie apskritojo stalo, kad būtų apibendrintos NER300 pamokos ir pasirengta naujojo Inovacijų fondo kūrimui. Suinteresuotieji subjektai taip pat paragino sukurti finansinio derinimo programą, kurioje būtų numatyta parama finansinėms priemonėms, o investicijų dotacijos taip pat būtų skirtos ankstesnėms projekto vystymo stadijoms.

101

Galutinėje ataskaitoje⁶⁹ rekomenduojama, kad iš Inovacijų fondo dotacijos būtų skiriamos ankstyvaisiais projektų etapais, papildytos dalinėmis dotacijomis ir (arba) rizikos nekeliančiomis paskolomis arba nuosavu kapitalu su didesnėmis dotacijomis. Ataskaitoje toliau nurodyta, kad naujasis fondas turėtų tapti papildomu, bet nesutapti su jau sukurtomis ES ir nacionalinėmis finansavimo programomis; konkretūs pavyzdžiai buvo programa „Horizontas 2020“, „InnovFin“, EITP, rizikos kapitalas iš Europos investicijų fondo ir EFSI.

102

Todėl Klimato politikos GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD vertina, kaip geriau sukurti mažaanglės energetikos parodomųjų projektų pirminius paramos mechanizmus (Inovacijų fondą ir „InnovFIn“ energetikos parodomuosius projektus kartu su dotacijomis pagal programą „Horizontas 2020“). Pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamas finansavimas pažangesniems energetikos parodomiesiems projektams (įskaitant indėlį į „InnovFin“ energetikos parodomuosius projektus) taip pat padidėjo pradėjus įgyvendinti NER300. Neaišku, ar NER300 (ir Inovacijų fondas) ir programa „Horizontas 2020“ / BP 9 (įskaitant jų indėlį į finansines priemones) pakankamai papildys viena kitą, kad pagrįstų lygiagrečių valstybės finansavimo programų su skirtingais (Komisijos) valdymo subjektais ir priežiūros institucijomis buvimą.

103

Galiausiai, Komisija dar nepasiekė 2009 m. paskelbto ir 2016 m.⁷⁰ pakartoto tikslo – sukurti nuoseklų ir geresnį išteklių ir finansinių priemonių tikslingumą, įskaitant ES dotacijas, paskolų produktus ir kapitalą, skirtą atskiriems didelės apimties parodomųjų projektų plėtros etapams.

NER300 atskaitomybės tvarka nėra pakankamai aiški

104

NER300 lėšos nėra Europos Sąjungos bendrojo biudžeto dalis, todėl jų valdymui nėra taikomas ES Finansinis reglamentas. Tai yra valstybių narių lėšos, skirtos pagal ES politikos priemonę (t. y. ES ATLPS). Atsižvelgiant į NER300 teisinį pagrindą (ATLPS direktyvą ir NER300 sprendimą), nepateikiama jokių tikslių finansinės kontrolės (pavyzdžiui, mokėjimų) ar audito (vidaus ar išorės) nuorodų.

105

Nacionaliniai informacijos centrai, su kuriais konsultavomės atlikdami auditą, iš esmės NER300 lėšas laikė ES lėšomis⁷¹. Komisija nėra nustačiusi teisinio reikalavimo teikti metines ataskaitas dėl programų veiklos ar finansinių rezultatų, kad užtikrintų visapusišką atskaitomybę visuomenei. Komisijos valdomų lėšų biudžeto įvykdymo procedūra nebuvo patvirtinta. EIB teikia Komisijai savo konfidencialias NER300 turto valdymo veiklos finansinės būklės ataskaitas ir ataskaitose parodo lėšas kaip trečiosios šalies pavedimu turimą nebalansinį elementą⁷². Komisija ataskaitose neparodo NER300 lėšų ES balanse.

106

Galiausiai, NER300 programos finansinė kontrolė ir atskaitomybės tvarka nėra pakankamai aiškūs. Tokia tvarka reikalinga, kad programos valdyme dalyvaujantiems subjektams galėtume pateikti šių viešųjų lėšų tvarų skaidraus finansinio valdymo užtikrinimą.

107

2016 m. nuosavų išteklių aukšto lygio grupė nurodė, kad viena iš naujų nuosavų išteklių galimybių būtų pajamų iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) įtraukimas⁷³.

Išvados ir rekomendacijos

108

Pripažįstant, kad vykdant šio tipo veiklą po 2008 m. susiduriama su probleminėmis rinkos sąlygomis, padarėme bendrą išvadą, kad EEPEG ir NER300 programų vykdymas nepadėjo pasiekti numatytos pažangos parodant CCS ir įvairių naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių komercinį perspektyvumą.

109

EEPEG neįvykdė savo plačių užmojų anglies dioksido surinkimo ir saugojimo tikslų, nes nei vienas iš ES finansavimą gaunančių projektų nepademonstravo šios technologijos komerciniu mastu (žr. 20–22 dalis). Penki iš šešių bendrai finansuojamų projektų nebuvo užbaigti.

110

EEPEG, remdama jūros vėjo energiją, siekė įrengti naujoviškas turbinas ir pagrindo struktūras, kartu padidinant tinklo jungčių skaičių tarp valstybių narių. Programa įnešė teigiamą indėlį į šį sparčiai besivystantį sektorių, nepaisant keleto vėlavimų ir dviejų nutrauktų projektų (žr. 23–26 dalis).

111

Toliau nustatėme, kad NER300 taip pat neįgyvendino jokio sėkmingo CCS parodomojo projekto (žr. 28–30 dalis). Vienintelio CCS projekto, kuriam Komisija 2014 m. skyrė finansavimą, veikla buvo sustabdyta, kai valstybė narė 2015 m. sustabdė skiriamą nacionalinę paramą. Todėl vykdant projektą vis dar nepriimtas galutinis sprendimas dėl investavimo ir panašu, kad 2018 m. jis bus pašalintas iš NER300.

112

NER300 taip pat nepasiekė numatyto poveikio naujoviškiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, kurie Komisijai atrenkant projektus dar nebuvo komerciškai prieinami (žr. 31–36 dalis). Nepaisant 2015 m. sprendimo dviem metais atidėti galutinius terminus, septyni projektai buvo atšaukti 2018 m. pradžioje. Šiuose projektuose nebuvo panaudotos suteiktos dotacijos ir nebuvo pasiekti numatyti švarios energijos gamybos išdirbiai.

113

Aptardami nesėkmių ir vėlavimų priežastis nustatėme, kad naujoviškuose mažaanglės energetikos projektuose, kuriuos remia EEPEG ir NER300, susidurta su neigiamu investavimo sąlygų poveikiu (žr. 37–55 dalis). Nors kai kurias investavimo sąlygas lėmė platesni ekonominiai pokyčiai, kitas gali nustatyti arba lemti politikos formuotojai. Neapibrėžtumas dėl ilgalaikių klimato ir energetikos strategijų ir politikos sričių, reglamentavimo ir valstybės finansinės paramos turėjo įtakos projektų galimybėms pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas ir laiku sulaukti galutinio sprendimo dėl investavimo (žr. 41–48 dalis).

114

Be pirmiau minėtų ekonominių ir kitų veiksnių, nuo 2011 m. mažėjanti anglies dioksido rinkos kaina pagal ES ATLPS tapo pagrindine kliūtimi įgyvendinant CCS parodomuosius projektus ES (žr. 49–55 dalis). Tai turėjo įtakos jau ir taip rizikingiems CCS parodomųjų projektų atvejams, kuriais remdamasi Komisija 2009 m. skyrė EEPEG dotacijas. Mažos kainos taip pat lėmė mažesnes nei tikėtasi dotacijas pagal NER300, sukuriant tolesnes finansines spragas.

115

Be to, negebėjimas vykdant EEPEG projektą iki 2012 m. užtikrinti atitinkamą papildomą valstybės finansavimo dalį per NER300 ar nacionalines programas sukėlė pavojų šių projektų perspektyvumui. Komisija stengėsi suteikti galimybių tęsti CCS parodomuosius darbus, bet tuo metu nesustabdė ar nenutraukė finansinės paramos projektams, kurie galiausiai buvo nesėkmingi.

116

Naujoviškiems energetikos projektams, kurie prisideda prie ES perėjimo prie mažaanglės ekonomikos, reikia sukurti geresnes investavimo sąlygas. Tokiomis aplinkybėmis pasiūlytame Energetikos sąjungos valdymo reglamente numatyta, kad valstybės narės parengs ir Komisijai pateiks Nacionalinius klimato kaitos ir energetikos planus, kuriuose apibūdins savo ilgalaikes mažaanglės energetikos vystymosi strategijas (žr. 7 langelį), paremtas stabiliomis politikos sritimis ir reglamentais, kad paskatintų ir paremtų atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą ir toliau mažintų išmetamųjų teršalų kiekį⁷⁴. Komisijos užduotis bus išnagrinėti valstybių narių planus ir ataskaitas ir nustatyti, ar buvo įtraukti visi reikalingi aspektai. Skirdama ES finansavimą, ji turėtų naudotis šia informacija.

1 rekomendacija. Padidinti veiksmingos ES paramos mažaanglės energetikos inovacijoms potencialą

Siekiant padidinti Sąjungos finansinės paramos naujoviškiems mažaanglės energetikos parodomiesiems projektams veiksmingumą, Komisija turėtų, tais atvejais, kai pagal pasiūlytą Inovacijų fondą ir kitas susijusias centralizuotai valdomas ES programas teikiami finansuoti dideli, kapitalui imlūs projektai, kuriems reikia bendros nacionalinės ir ES paramos, įvertinti jų atitikimą nacionaliniams klimato ir energetikos planams ir užtikrinti, kad prieš priskiriant ES lėšas būtų gauti tvirti ir skaidrūs valstybių narių įsipareigojimai.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2021 m. pabaigos.

117

Be to, nustatėme, kad NER300 struktūros aspektai apribojo Komisijos ir valstybių narių gebėjimą veiksmingai reaguoti į kintančias aplinkybes (žr. 56–85 dalis).

118

Pasirinktam NER300 modelio tipui, kai viešosios lėšos projektams skiriamas tik tada, kai projektai jau pradėti vykdyti, trūksta tinkamo poreikių vertinimu paremto pagrindimo, o projekto vykdytojams tenka didžioji rizikos dalis. Prieš NER300 sukūrimą ATLPS direktyvoje nebuvo atliktas aiškus vertinimas, kuris parodytų, kokios rūšies paramos reikėtų ankstyvuoju etapu atliekamiems naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir CCS technologijų projektams, kurie visoje ES susiduria su daug skirtingų investavimo ir reglamentavimo sunkumų. 2018 m. patvirtintu naujojo Inovacijų fondo teisiniu pagrindu siekiama išspręsti rizikos sumažinimo problemą (žr. 57–65 dalis).

119

NER300 projektų atranka ir sprendimų priėmimo procesai buvo sudėtingi (žr. 66–75 dalis). Komisijos ir valstybių narių taikomame atrankos ir dotacijos paskyrimo procese nepakankamai dėmesio skiriama palyginamajai kokybei ir projektų finansinio ir ekonominio perspektyvumo rizikai. Be to, negalėjome būti įsitikinę, kad valstybės narės pakankamai žinojo apie EIB nurodytą riziką ir rekomendacijas, prieš tvirtindamos atrinktus projektus, dėl kurių Komisija turėjo priimti sprendimą dėl dotacijų skyrimo. Šie veiksniai sumažino tikimybę, kad vykdant šiuos projektus pagal programą pavyktų pasiekti numatytus tikslus. Be to, yra galimybių išplėsti NER300 sprendimų priėmimo procesą, ypač projektų vykdytojams prašant atlikti esminius pakeitimus, dėl kurių šiuo metu reikia pakeisti teisės aktus.

2 rekomendacija. Pagerinti Inovacijų fondo projektų atrankos ir sprendimų priėmimo procedūras

Atsižvelgiant į 2021 m. numatytą naujojo Inovacijų fondo veiklos pradžią, Komisija turėtų pagerinti svarbiausius projektų atrankos ir sprendimų priėmimo proceso aspektus, palyginti su NER300. Visų pirma ji turėtų:

1. apibrėžti finansavimo nutraukimo kriterijus tais atvejais, kai vykdant projektus nesilaikoma nustatytų konkrečių etapų;
2. įvertinti projektų ekonominio perspektyvumo („patrauklumo bankams”) aspektus, įskaitant nurodytus 1 rekomendacijoje;
3. apibrėžti kiekvieno tinkamumo patikrinimo / dotacijos skyrimo kriterijaus tikslias ir išmatuojamas ribas;
4. suteikti konfidencialią prieigą prie tinkamo projektų patikrinimo rezultatų atitinkamos valstybės narės valdžios institucijoms, prieš priimant sprendimą skirti dotaciją;
5. remti projektus, kurie per atrankos procedūrą pasirodė esantys naudingiausi įgyvendinant ES prioritetus;
6. supaprastinti prašymų dėl projekto pakeitimo procedūrą, kad nereikėtų keisti Komisijos teisės aktų.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2020 m. pabaigos.

120

Dėl kitų NER300 struktūros savybių taip pat sulėtėjo programos galimybės reaguoti į besikeičiančią aplinką (žr. 80–85 dalis). 2009 m. iš anksto apibrėžtų specifinių technologijų kriterijų naudojimas apribojo programos atsaką į rinkos ir technologijų plėtrą. Pagal šiuos kriterijus atrinkti projektai gali būti mažiau žalingi, nei numatyta, ypač kai susiduriama su vėlavimais.

121

Kadangi projektai buvo atšaukti dėl to, kad nebuvo galima laikytis (pratęstų) programos galutinių terminų, Komisija ieškojo sprendimų, kaip kitoms programoms iš naujo paskirstyti dideles neišleistų lėšų sumas ir užtikrinti, kad šios lėšos būtų prieinamos didinant investavimą į naujoviškus projektus. Šių programų pobūdis ir tikslai nėra identiški NER300, taip pat turi būti užtikrinta atskaitomybė už tai, kaip išleidžiamos šios lėšos.

3 rekomendacija. Užtikrinti Inovacijų fondo lankstumą, kad būtų galima reaguoti į rinkos ir technologijų pokyčius

Komisija turėtų užtikrinti, kad Inovacijų fondo struktūra suteiktų galimybę lanksčiau reaguoti į technologijų plėtrą ir projektų atšaukimą negu pagal NER300.

Tai gali būti:

1. lankstus metodas, skirtas apibrėžti ir atnaujinti reikalavimus atitinkančias technologijas ir ribas;
2. tęstinių kvietimų teikti pasiūlymus rengimas ir sutarčių skyrimo sprendimų priėmimas;

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2021 m. pabaigos.

122

ES sukurta daug energetikos inovacijas remiančių finansavimo mechanizmų. Todėl nustatėme, kad reikia pašalinti koordinavimo ir atskaitomybės trūkumus (žr. 86–107 dalis).

123

Nepaisant lėtesnės, nei numatyta, pažangos, SET planas yra pagrindas geriau derinti Europos viešuosius ir privačius veiksmus mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos inovacijų srityje. 2015 m. atlikta SET plano peržiūra buvo svarbi derinant pradinį SET planą su Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir naujovių prioritetais ir buvo pripažinta, kad siekiant kai kurių pagrindinių tikslų susidurta su pažangos stoka. Tačiau tebėra sunku aiškiai nustatyti ir įvertinti, kokia nauda buvo tiesiogiai gauta bendradarbiaujant SET plano veiksmuose (žr. 87–93 dalis).

124

Be to, nustatėme, kad Komisijos skyrių darbo koordinavimas švarios energijos naujovių srityje turi trūkumų, kurie gali trukdyti pasinaudoti nuoseklesniu ir veiksmingesniu viešųjų išteklių ir finansinių produktų deriniu, skirtu didelės apimties parodomųjų projektų atskiriems etapams (žr. 94–103 dalis).

125

Iki 2017 m. pabaigos nei vienam iš NER300 projektų nebuvo suteiktos paskolos pagal EIB valdomas finansines priemones, kuriomis remiami energetikos parodomieji projektai. Specifinė šių projektų savybė yra ta, kad jiems sunku atitikti banko standartinių išsamaus patikrinimo reikalavimus. Skirtingos Komisijos tarnybos vertina, kaip geriau sukurti jų pirminius finansavimo mechanizmus. Didėjanti programos „Horizontas 2020” parama brandesniems energetikos parodomiesiems projektams kelia klausimą, ar NER300 (ir Inovacijų fondas) ir programa „Horizontas 2020” / BP 9 (įskaitant jų įnašus į finansines priemones) pakankamai papildo viena kitą, kad pagrįstų lygiagrečių programų su skirtingais valdymo subjektais ir priežiūros institucijomis buvimą.

126

Vyksta derybos dėl naujų daugiamečių finansinių sistemų, programos „Horizontas 2020” supaprastinimo ir diskusijos dėl ES finansų ateities. Tai suteikia galimybę išsiaiškinti, kurios programos yra tinkamiausios paremti (skirtinguose etapuose) mažo anglies dioksido kiekio energetikos parodomuosius projektus ir kaip pasiekti sinergiją sprendžiant jų finansavimo problemas.

4 rekomendacija. Užtikrinti geresnį Komisijos koordinavimą siekiant nuoseklesnio ES paramos skyrimo

Siekdamos padidinti nuoseklų ir veiksmingą ES paramos mažaanglės energetikos inovacijoms skyrimą, suinteresuotosios Komisijos tarnybos (pirmiausiai Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD, Energetikos GD, Klimato politikos GD, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD ir Ekonomikos ir finansų reikalų GD) turėtų:

1. atlikti vertinimus skirtingose tarnybose ir parodyti, kad Inovacijų fondas, programa „Horizontas 2020” ir „InnovFin“ energetikos parodomieji projektai (ir jų perėmėjai po 2020 m.) yra papildantys, ir jais nuosekliai remiami mažaanglės energetikos parodomieji projektai;
2. racionalizuoti projektų atrankos procesus⁷⁵ tarp programų, kad būtų išvengta neefektyvumo ar dubliavimosi.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2021 m. pabaigos.

127

Galiausiai, NER300 atskaitomybės ir finansinės kontrolės tvarka yra nepakankamai aiški, kad būtų galima teigti, jog programą valdantys subjektai užtikrina skaidrių finansinio valdymo principų taikymą (žr. 104–107 dalis).

5 rekomendacija. Užtikrinti atskaitomybę

Atsižvelgiant į naujojo Inovacijų fondo veiklos pradžią 2021 m., Komisija turėtų pagerinti svarbiausius valdysenos ir atskaitingumo proceso aspektus, palyginti su NER300, visų pirma:

1. patikslinti atsakomybės ir atskaitomybės dėl Inovacijų fondo ir neišleistų NER300 lėšų nuostatas;
2. užtikrinti, kad visi tokie fondai, kuriuose Komisija atlieka valdytojos vaidmenį, būtų įtraukti į biudžeto ir balanso dokumentus ir jiems būtų taikomas kasmetinis Parlamento ir Tarybos atliekamas auditas ir biudžeto įvykdymo procedūra;
3. į teisinės sistemos nuostatas įtraukti biudžetinėms institucijoms teikiamas reguliarias pažangos ataskaitas.

Tikslinė įgyvendinimo data: iki 2021 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos A. Milionis, 2018 m. rugsėjo 5 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis

CCUS: anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir saugojimas. Šiuo metu ES mokslinių tyrimų programomis finansuojami CCUS moksliniai tyrimai. Naudojant surinktą anglies dioksidą kaip pramonės ar cheminių procesų žaliavą, anglies dioksidą galima paversti preke, kuria galima prekiauti ir gauti pajamų.

Finansinė priemonė: Finansinės priemonės yra įgyvendinimo priemonė, pagal kurią galutiniams naudos gavėjams finansinė parama projektams įgyvendinti teikiama kaip paskolos, garantijos ir investicijos į nuosavą (arba kvazinuosavą) kapitalą¹. Pagal 32 tarptautinį apskaitos standartą, finansinė priemonė yra „[…] sutartis, dėl kurios viena iš šalių įgyja finansinio turto, o kita – finansinį įsipareigojimą arba kitos šalies nuosavybės priemonę“.

Galutinis sprendimas dėl investavimo (angl. Final investment decision, FID): Bendrovės valdyba priima FID dėl energijos projekto, atlikusi pradinio inžinerinio projektavimo (angl. front-end engineering and design, FEED) tyrimą, gavusi visus reikiamus leidimus ir patvirtinusi visų investicijų finansavimo šaltinius. Kai valdyba priima FID, gali būti pradėti projekto inžinerijos, viešųjų pirkimų ir statybos darbai.

Klimato kaitos komitetas: žr. sąvoką „Komiteto procedūra“.

Komiteto procedūra: procedūrų, pagal kurias Europos Komisija vykdo ES teisės aktų leidėjo jai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus, padedant ES šalių atstovų komitetams, rinkinys. Tokiems komitologijos komitetams pirmininkauja Komisijos pareigūnas, ir jie pateikia nuomonę dėl Komisijos pasiūlytų įgyvendinimo aktų². NER300 atveju šią užduotį atlieka Klimato kaitos komitetas.

Patrauklumas bankams: Projekto patrauklumas bankams paprastai yra banko taikomas kriterijus: turi būti įrodyta, kad projektu bus sukurta pakankamai pajamų, kad jis taptų patrauklus bankams.

Rezervas naujiems rinkos dalyviams: Bendrijos rezervas, kurį sudaro 780 milijonų apyvartinių taršos leidimų, kurie skiriami pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) 2013–2020 m. laikotarpiui. Šiuo laikotarpiu nauji ES ATLPS operatoriai gali kreiptis dėl leidimų paskirstymo iš šio rezervo. Iš rezervo leidimai paskirstomi vadovaujantis pirmumo principu. 300 milijonų leidimų iš šio rezervo buvo atidėti 2012 m. NER300 finansuoti.

Tinkamų projektų patikrinimas: šioje ataskaitoje tai reiškia, kad EIB įvertino projekto paraiškos dėl NER300 dotacijų finansavimo techninį ir finansinį pajėgumą.

Santrumpos

AEI: Atsinaujinantieji energijos ištekliai

BP 6 / BP 7 / BP 9: Šeštoji / Septintoji / Devintoji bendroji programa

CCC: Klimato kaitos komitetas

CCS: Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

CCUS: Anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir saugojimas

CFD: Sandoriai dėl kainų skirtumo

DVTI: Darbo vienetui tenkančios išlaidos

EAA: Europos aplinkos agentūra

EEPEG: Europos energetikos programa ekonomikai gaivinti

EIB: Europos investicijų bankas

EITP: Europos infrastruktūros tinklų priemonė

ES ATL: ES apyvartiniai taršos leidimai

ES ATLPS: Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

ESIF: Europos strateginių investicijų fondas (t. y., Investicijų planas Europai)

ESIF: Europos struktūriniai ir investiciniai fondai

ETIP: Europos technologijų ir inovacijų platforma

FEED: Pradinio inžinerinio projektavimo tyrimai

FP: Finansinė priemonė

GSI: Galutinis sprendimas dėl investavimo

H2020: Programa „Horizontas 2020“ (t. y. BP 8)

IPCC: Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

IRENA: Tarptautinė atsinaujinančiosios energijos agentūra

JRC: Jungtinis tyrimų centras

NCP: Nacionalinis informacijos centras (t. y., skirtas NER300)

NER300: Rezervas naujiems rinkos dalyviams 300

RPFP: Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė

TEA: Tarptautinė energetikos agentūra

Galinės išnašos

¹ Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“.

² https://eur-lex.europa.eu/summary/glossary/comitology.html.

³ 2008 m. birželio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 45 dalis, Nr. 11018/1/08, 2008 m. liepos 17 d.

⁴ 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 200, 2009 7 31, p. 31).

⁵ COM(2008) 800 final, 2008 m. lapkričio 26 d., „Europos ekonomikos atkūrimo planas“.

⁶ Žr. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009 6 5, p. 63).

⁷ 2010 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimo 2010/670/ES, kuriuo nustatomi komercinių parodomųjų projektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai nežalingą CO₂ surinkimą ir geologinį saugojimą, taip pat inovacinių atsinaujinančių išteklių energijos technologijų naudojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatytą Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, finansavimo kriterijai ir priemonės („NER300 sprendimas“), 10 konstatuojamoji dalis (OL L 290, 2010 11 6, p. 39).

⁸ COM(2009) 519/4 „Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas)“.

⁹ Jie apima tinkamų finansuoti projektų nustatymą, teisiškai privalomų priemonių (sutarčių) su projektais pasirašymą ir valdymą, projektų stebėjimą, ataskaitų Komisijai teikimą ir išmokų pervedimą iš EIB projektams. Apžvalga pateikiama pagrindinio teksto 10 diagramoje.

¹⁰ 38 atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektai ir vienas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektas.

¹¹ Šis išteklių valdymas iki šiol atnešė apie 70 milijonų eurų papildomų pajamų. 2017 m. pabaigoje Komisija atlaisvino 39 milijonus eurų NER300 turto, siekiant padengti EIB už jam patikėtas užduotis skirtus mokesčius. Visi mokesčiai negali viršyti 45 milijonų eurų sumos, kuri sudaro 2,1 % visų 2,1 milijardo eurų pajamų.

¹² 2008 m. vasario 28 d. Tarybos (Transportas, telekomunikacijos ir energetika) 2854-ojo posėdžio išvados dėl Strateginio energetikos technologijų plano.

¹³ COM(2011) 112 final, 2011 m. kovo 8 d., „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“: „2011 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino ES tikslą iki 2050 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m., kad klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 ºC“.

¹⁴ Tendencijos ir projekcijos Europoje 2017 m. – Europos klimato ir energetikos tikslų stebėjimo pažanga, EAA ataskaita Nr. 17, 2017 m. Žr. antraštę „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijų 2050 m. apžvalga”.

¹⁵ COM(2016) 763 final, 2016 m. lapkričio 30 d., „Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas“.

¹⁶ 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

¹⁷ I priede pateiktas šių mechanizmų ir SET plano įgyvendinimo grafikas, atsižvelgiant į pagrindinius politinius ir ekonominius įvykius.

¹⁸ Visų pirma atkreipiame dėmesį į kitą savo specialiąją ataskaitą dėl atsinaujinančiosios energijos diegimo kaimo vietovėse (Specialioji ataskaita Nr. 5/2018) ir į 2018 m. vasario 20 d. informacinį dokumentą dėl elektros gamybos iš vėjo ir saulės fotovoltinių jėgainių ES.

¹⁹ Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. Savo pasirinkimą grindėme reikšminga ES ATLPS leidimų dalimi ir šalių domėjimusi CCS pagal EEREG ir NER300.

²⁰ ETIP nusiuntėme tyrimo klausimynus dėl vėjo, saulės fotovoltinės, vandenynų energijos, CCS, biologinės energijos, giluminės geoterminės energijos ir pažangiųjų tinklų.

²¹ www.innoenergy.com.

²² EEPEG reglamento (EB) Nr. 663/2009 priede buvo išvardyta 12 tinkamų finansuoti projektų.

²³ 2018 m. kovo 5 d. SWD(2018) 48 final „Duomenys dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti biudžetinio ir techninio įgyvendinimo”.

²⁴ Aptariant JK projektą, susijusi naujoji jėgainė nebuvo pastatyta, todėl niekada nebuvo išmestas joks CO₂ kiekis.

²⁵ 2009 m. CCS direktyvoje pateikta aplinkai saugaus geologinio CO₂ saugojimo per visą jo gyvavimo laikotarpį teisinė sistema ir nustatyti saugojimo leidimų kriterijai. Žr. https://ec.europa.eu/clima/policies/lowcarbon/ccs/directive_lt.

²⁶ SWD(2018) 48 final.

²⁷ Remiantis 2017 m. TEA ataskaita dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų diegimo, „nuo 2010 iki 2017 m. 60 % sumažėjusios sąnaudos rodo, kad 2025 m. iškelti tikslai buvo įgyvendinti anksčiau nei numatytas 8 metų laikotarpis, o tai leidžia manyti, kad ateinantį dešimtmetį kai kuriose Europos šalyse jūros vėjo energija galėtų būti visiškai integruota į rinką”. Šiuo metu ES yra pasaulinė jūros vėjo energijos panaudojimo lyderė.

²⁸ Remiantis sutarčių dėl CCS ir jūros vėjo energijos projektų skyrimo kriterijais (žr. EEPEG reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punktą), dotacijos turėtų būti skiriamos projektams, kai „pasiekiamas investavimo etapas ir ne vėliau kaip 2010 m. pabaigoje patiriamos pagrindinės kapitalo išlaidos”.

²⁹ 2012 m. liepos 12 d. SWD(2012) 225 final „NER300: mažaanglės ekonomikos kūrimas ir inovacijų, augimo ir užimtumo skatinimas ES“.

³⁰ Neišleistos NER300 lėšos gali būti panaudotos kitoms paramos CCS programoms arba jos gali būti perkeltos į būsimą Inovacijų fondą, iš kurio taip pat bus skiriama parama CCS.

³¹ Komisijos sprendimo 2010/670/ES 8 straipsnio 1 dalis ir I priedas.

³² 2010 m. paskelbus NER300 programą, buvo įtraukta vėjo energija, vandenynų energija, biologinė energija, fotovoltinė energija, koncentruota saulės energija, hidroenergija, geoterminė energija ir pažangieji tinklai.

³³ 2012 m. gruodžio 18 d. Sprendimu C(2012) 9432 final 20 atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų buvo skirtos dotacijos, o 2014 m. liepos 8 d. Sprendimu C(2014) 4493 final dotacijos buvo skirtos 18 atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 1 CCS projektui.

³⁴ 2015 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/191, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/670/ES siekiant pratęsti tam tikrus jo 9 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus laikotarpius (OL L 31, 2015 2 7, p. 31).

³⁵ Specialioji ataskaita Nr. 5/2018 „Atsinaujinančioji energija siekiant tvarios kaimo plėtros: didelės sinergijos galimybės, kurios iš esmės nėra išnaudojamos“.

³⁶ 2014 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatas „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01). Be to, žr. 2013 m. rekomendacijas: Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Europos Komisijos rekomendacijos dėl atsinaujinančiųjų išteklių paramos sistemų kūrimo, pridėtos prie dokumento „Komisijos komunikatas. Elektros energijos vidaus rinkos kūrimas ir geriausių viešojo įsikišimo rezultatų užtikrinimas“, SWD(2013) 439 final, 2013 m. lapkričio 5 d.

³⁷ Žr. „Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas: antrasis konkursas dėl vyriausybės paramos gavimo”, 2017 m. sausio 20 d. Nacionalinės audito tarnybos kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus ataskaita. Pagal programą būtų išleista 100 milijonų svarų sterlingų 75 % dviejų konkurso dalyvių projektavimo ir inžinerinėms išlaidoms finansuoti (FEED tyrimai). Šių dviejų projektų kapitalo paramai būtų galima skirti iki 900 milijonų svarų sterlingų. Pagal aštuonis projektus buvo pateikti pasiūlymai; dėl kai kurių taip pat buvo kreiptasi dėl NER300 dotacijų.

³⁸ „Klimatas ateičiai: valstybių narių mažo anglies dioksido kiekio vystymosi strategijų vertinimas ir energetikos sąjungos valdymo pamokos – atnaujinimas – 2017 m. spalio mėn. perspektyva”, Pasaulio gamtos fondo projektas „Maximiser“.

³⁹ Nuo 2017 m. vidurio ES ATLPS anglies dioksido rinkos kaina pradėjo didėti, o gegužės mėn. pasiekė didžiausią tašką – 16 eurų už CO₂ toną.

⁴⁰ Žr. atitinkamas ES ATLPS direktyvos vertinimo, kuris buvo atliktas 2015 m. lapkričio mėn. įgyvendinant projektą „Parama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos apžvalgai”, NER300 dalis, kurį 2015 m. lapkričio mėn. parengė Austrijos Federalinė aplinkos tarnyba (Umweltbundesamt), bendradarbiaudama su „Ecologic and SQ Consult”, pagal paslaugų sutartį, sudarytą su Europos Komisija.

⁴¹ NER300 sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje CCS atveju apibrėžta: „Susijusiomis ADSS parodomųjų projektų išlaidomis laikomos tos investicijų išlaidos, kurios patiriamos projekto įgyvendinimo metu taikant tik ADSS technologijas, skaičiuojamos pagal dabartinę grynąją vertę remiantis geriausiais veiklos pelno ir veiklos išlaidų, patiriamų dėl ADSS technologijų taikymo per pirmuosius 10 veiklos metų, skaičiavimais.“

⁴² Energetikos ir transporto GD ir Biudžeto GD keitimasis nuomonėmis dėl mažesnių, nei numatyta, išmokų rodiklių per pirmuosius EEPEG metus.

⁴³ COM(2008) 16 final, 2008 m. sausio 23 d.

⁴⁴ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2008 m. sausio 23 d. poveikio vertinimas, pridedamas prie dokumento dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį, SEC(2008) 52.

⁴⁵ 2010 m. lapkričio 3 d. poveikio vertinimas, SEC(2010) 1320 final.

⁴⁶ 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

⁴⁷ NER3008 sprendimo 8 straipsnio 2 dalyje pateikiama DVTI apibrėžtis. DVTI apskaičiuojamos dalijant bendrą prašomą valstybės finansavimo sumą inovaciniam projekto aspektui iš numatyto saugoti CO₂ kiekio (per dešimtį metų) CCS projektų atveju arba iš numatyto pagaminti energijos kiekio (per penkerius metus) atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų atveju. Komisija manė, kad mažos DVTI buvo puikus galimybės sumažinti technologines sąnaudas rodiklis ir tinkamiausias parametras projektams klasifikuoti jų pakategorėse.

⁴⁸ Komisijos sprendimo 2010/670/ES 5 straipsnio 5 dalis.

⁴⁹ EIB tinkamų projektų patikrinimo išvada galėjo būti teigiama be pastabų, teigiama su rekomendacijomis, kurias Komisija turėtų apsvarstyti, arba neigiama.

⁵⁰ Iš viso, per du kvietimus teikti pasiūlymus valstybės narės EIB pateikė 111 paraiškų gauti NER300 dotacijas. Komisija patvirtino 94 projektų atitinkančiais reikalavimus, o EIB pateikė teigiamas tinkamų projektų patikrinimo išvadas 83 (arba 88 %) šių projektų.

⁵¹ IV priede pateikiami du valstybės narės programų pavyzdžiai, kuriuose, be kiekybinio išlaidų finansavimo parametro, taikomo klasifikuojant pažangius mažaanglės energetikos projektus, buvo pritaikyti įvairialypiai vertinimo kriterijai.

⁵² Pirmojo (2012 m. gruodžio 18 d. C(2012) 9432 final) ir antrojo (2014 m. liepos 8 d. C(2014) 4493 final) sprendimo II priedo 5 dalyje nurodyta, kad dėl projekto keitimo turi būti susitarta su Komisija.

⁵³ 2015 m. liepos 15 d. poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant sąnaudų požiūriu veiksmingai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, SWD(2015) 135 final.

⁵⁴ JRC vėjo energijos pažangos ataskaitos 2016 m. leidimo 3 skyriaus 2 dalis, Jungtinis tyrimų centras, 2017 m.

⁵⁵ Visi paskirti NER300 projektai apžvelgiami I priede.

⁵⁶ 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/2172, kuriuo dėl pajamų, neišmokėtų pirmuoju kvietimo teikti paraiškas etapu, panaudojimo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/670/ES (OL L 306, 2017 11 22, p. 24).

⁵⁷ Teikiant pirmenybę „InnovFin“ energetikos parodomajam projektui ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei transporto srityje (t. y. EITP skolos priemonei).

⁵⁸ Pavyzdžiui, finansinės priemonės negali užtikrinti geografinio lėšų pasiskirstymo, o tai buvo vienas iš NER300 tikslų; NER300 turėtų būti įgyvendinama ES ATLPS sektoriuose (t. y. energijos gamybos ir pramonės srityse, o ne transporto sektoriuje); ir remiantis Komisijos ES ATLPS ir NER300 taisyklių paaiškinimu, NER300 lėšos turėtų būti skirstomos atsižvelgiant į patikrintą neišmestą CO₂ kiekį, o finansinių priemonių finansavimas paprastai skiriamas ankstesniais projektų etapais (t. y. prieš veiksmingai išskiriant / neišmetant CO₂).

⁵⁹ Tarptautinė atsinaujinančiosios energijos agentūra (IRENA) 2015 m. „Atsinaujinančiosios energijos technologijos naujovių politika [RETIP]: proceso kūrimo vadovas” paaiškino, kad įdiegiant RETIP priemones valdysena yra labai svarbi. IRENA pabrėžė, kad diegiant naujoves suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra labai svarbus, ir reikia bendradarbiauti horizontaliuoju lygmeniu, jei siekiama nuoseklumo ir išvengiama politikos prieštaravimų.

⁶⁰ 19 ES valstybių narių dalyvavo bent vienoje SET plano laikinojoje darbo grupėje, taip pat kaip Turkija, Islandija, Norvegija ir Šveicarija.

⁶¹ Daug energijos vartojančioms pramonės sritims, CCUS, fotovoltinei energijai, koncentruotai saulės energijai ir baterijoms.

⁶² COM(2009) 519/4.

⁶³ 2010 m. lapkričio 3 d. SEC(2010) 1320 final.

⁶⁴ Pagal BP 7 buvo finansuota 31 didelės apimties energijos parodomasis projektas, skiriant didžiausią 35,5 milijono eurų dotaciją. Pagal programą „Horizontas 2020“ buvo pasirašytos (arba ruošiamasi pasirašyti) 47 tokių dotacijų sutartis, skiriant didžiausią 39,3 milijono eurų dotacijos sumą. 16 NER300 projektų buvo išmokėtos didesnės dotacijos sumos, bet penki iš šių projektų audito metu buvo atšaukti arba buvo rengiamasi juos atšaukti.

⁶⁵ Komisijos sprendimo 2010/670/EB 5 konstatuojamoji dalis.

⁶⁶ 2015 m. EIB ir Komisija pradėjo įgyvendinti „InnovFIN“ energetikos parodomuosius projektus. Pradinis ES indėlis į „InnovFIN“ energetikos parodomuosius projektus iš programos „Horizontas 2020“ siekė 150 milijonų eurų. Naujoviškiems išskirtiniams komercinio masto parodomiesiems atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vandenilio sričių projektams buvo suteikiamos 7,5–75 milijonų eurų dydžio paskolos, paskolos garantijos ar kapitalo investicijos. Projekto vykdytojams negalint grąžinti paskolos, ES įnašas naudojamas padengti 100 % EIB patirtų bet kokių nuostolių.

⁶⁷ 2017 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas C(2017) 7124.

⁶⁸ Programa „Horizontas 2020“ baigs galioti 2020 m., todėl jos veikla nesutaps su Inovacijų fondu, kuris pradės veikti 2021 m. Šiuo metu siekiama apibrėžti BP 9 projektą ir susijusias finansines priemones.

⁶⁹ Žr. apibendrinamąją ataskaitą, pateiktą Klimato politikos GD vadovaujamoje baigiamojoje konferencijoje: Inovacijų finansavimas: ATLPS inovacijų fondo kūrimas, Climate Strategy & Partners, 2017 m. birželio 12 d.

⁷⁰ COM(2016) 763 final.

⁷¹ Žr. nuorodą į NER300 lėšas kaip ES lėšas ataskaitos „Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas: antrasis konkursas dėl vyriausybės paramos gavimo” 21 puslapyje (2017 m. sausio 20 d. Nacionalinės audito tarnybos kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus ataskaita).

⁷² Taip pat žr. „2016 m. EIB finansinės ataskaitos nebalansiniai straipsniai 2016 m. gruodžio 31 d.” ir pastaba Z: „EIB remia EK kaip NER300 iniciatyvos įgyvendinimo atstovę – […]. EIB rengia atskiras NER300 finansines ataskaitas.“

⁷³ 2016 m. gruodžio mėn. Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais galutinė ataskaita ir rekomendacijos „ES finansavimas ateityje“, 4b rekomendacija.

⁷⁴ 2014 m. Teismas jau rekomendavo, kad Komisija valstybes nares skatintų kurti stabilias ir nuspėjamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių reglamentavimo sistemas. Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 6/2014 „Sanglaudos politikos fondų parama atsinaujinančiosios energijos gamybai – ar pasiekta gerų rezultatų?“ 1 rekomendaciją, Europos Audito Rūmai, 2014 m.

⁷⁵ Žr. 2018 m. kovo mėn. informacinio dokumento „Indėlis supaprastinant ES mokslinių tyrimų programą po programos „Horizontas 2018“ 5 pasiūlymą.

⁷⁶ Besluit Vaststelling Subsidieprogramma CO₂-reductie Innovatieve Biobrandstoffen voor transport, http://wetten.overheid.nl/BWBR0020703/2006-12-21.

 

¹ Pavyzdžiui, pasiūlytame reglamente dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (COM(2018) 438 final) kaip vienas iš skyrimo kriterijų nurodytas „suderinamumas su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato planais“.

Etapas	Data
APM patvirtinimas / audito pradžia	2017 5 17
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui)	2018 6 8
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros	2018 9 5
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis	2018 10 5

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Europos Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Samo Jereb, kuriam talkino asmeninio kabineto atašė Jerneja Vrabič; pagrindinis vadybininkas Helder Faria Viegas; užduoties vadovas Stefan Den Engelsen, auditoriai Oana Dumitrescu, Joachim Otto, Ernesto Roessing, Juan Antonio Vazquez Rivera ir Anna Zalega. Lingvistinę pagalbą teikė Zuzanna Filipski.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-0813-0	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/53731	QJ-AB-18-021-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-0816-1	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/129872	QJ-AB-18-021-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais