Paramos biudžetui duomenų kokybė. Kai kurių rodiklių ir kintamo dydžio dalių mokėjimo tikrinimo trūkumai

Santrauka

Parama biudžetui yra ES pagalbos forma, susijusi su pinigų pervedimu į nacionalinį šalies partnerės iždą, jeigu ta šalis laikosi sutartų mokėjimo sąlygų. ES, kurios metiniai mokėjimai vidutiniškai sudaro 1,69 milijardo eurų, yra didžiausia paramos biudžetui teikėja. Paramos biudžetui mokėjimai atliekami fiksuoto ar kintamo dydžio dalimis. Maždaug 44 % ES paramos biudžetui mokėjimų yra susiję su kintamo dydžio dalimis. Kai kuriose ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse ši proporcija siekia net 90 %. Išmokamos kintamo dydžio dalių sumos priklauso nuo šalių partnerių pasiekto veiksmingumo, kuris vertinamas pagal iš anksto nustatytus veiksmingumo rodiklius.

Tikrinome, ar išmokėdama kintamo dydžio dalis Komisija naudojo tinkamus ir patikimus veiksmingumo duomenis. Darome išvadą, kad trečdalis peržiūrėtų veiksmingumo rodiklių tapo mažiau tinkami dėl savo pobūdžio ir pagal juos buvo neįmanoma objektyviai įvertinti rezultatų, o tai turėjo neigiamą poveikį jų tinkamumui. Be to, Komisijos vertinimas, ar kintamo dydžio dalių rodikliai buvo pasiekti, ne visada buvo patikimas, todėl buvo atlikti keli nepakankamai pagrįsti mokėjimai.

Nors kintamo dydžio dalių veiksmingumo rodikliai buvo suderinti su šalių partnerių sektoriaus vystymosi strategijomis, dauguma jų buvo orientuoti į trumpalaikius veiksmus, o ne į ilgesnio laikotarpio rezultatus, įskaitant pažangą ilgainiui siekiant darnaus vystymosi tikslų. Be to, daugiau kaip trečdalis rodiklių buvo neaiškiai apibrėžti, jų nustatyti atskaitos scenarijai buvo netikslūs arba jų visai nebuvo nustatyta. Dėl to buvo galima skirtingai aiškinti, ar tikslai buvo pasiekti, todėl ir prašymų išmokėti analizė tapo sudėtingesnė ir mažiau objektyvi.

Dauguma peržiūrėtų kintamo dydžio dalių turėjo numatytą poveikį skatinant šalis partneres daryti pažangą įgyvendinant savo reformų darbotvarkes, šiuo tikslu išsikeliant pakankamai plataus užmojo tikslus. Kelios mūsų nustatytos išimtys buvo susijusios su rodikliais ir jų tikslais, kurie buvo lengvai pasiekiami arba kurie buvo pasiekti darbu, kurį atliko kiti paramos teikėjai arba išorės ekspertai, kuriems mokėjo ES. Kiekvienoje kintamo dydžio dalyje naudojamų rodiklių skaičius buvo per didelis 6 iš 24 sutarčių, todėl išmokėjimo procesas tapo dar sudėtingesnis.

Kintamo dydžio dalių išmokėjimo prašymuose pateikiama sutartų sąlygų įvykdymo ir veiksmingumo rodiklių analizė. Šiuos prašymus rengia šalys partnerės, todėl pagrindinių veiksmingumo duomenų patikimumas priklauso nuo šių šalių gebėjimo juos parengti. Nustatėme, kad tik pagal 5 iš 24 atrinktų sutarčių Komisija padarė aiškias išvadas, kad kintamo dydžio dalių rodikliams apskaičiuoti reikalingi veiksmingumo duomenys buvo patikimi. Analizuodamos išmokėjimo prašymus, ES delegacijos atliko įvairias procedūras, kuriomis siekė patikrinti šių duomenų patikimumą. Atliekant kai kurias iš šių procedūrų neužtikrinama, kad kintamo dydžio dalių mokėjimai būtų grindžiami patikimais duomenimis, todėl jie nėra visiškai pagrįsti.

Pakartotinai atlikę Komisijos atliktus rodiklių pasiekimo vertinimus ir perskaičiavę kintamo dydžio dalių mokėjimus, kurių bendra suma sudarė 234 milijonus eurų, nustatėme 16,7 milijono eurų skirtumus. Iš šios sumos 13,3 milijono eurų buvo nepakankamai pagrįsti arba neatitiko sutarties nuostatų. 3,4 milijono eurų suma buvo išmokėta nepadarius faktinės pažangos. Papildoma 26,3 milijono eurų suma trims kintamo dydžio dalims buvo išmokėta Moldovai dokumentais tinkamai nepagrindžiant šių mokėjimų priežasčių.

Pateikiame Komisijai šešias rekomendacijas, kuriomis siekiama:

• padidinti rezultatų rodiklių naudojimą išmokant kintamo dydžio dalimis;
• patobulinti veiksmingumo rodiklių formulavimą;
• išsaugoti kintamo dydžio dalių skatinamąjį poveikį;
• supaprastinti kintamo dydžio dalių išmokėjimo procesą;
• patobulinti šalių gebėjimo pateikti veiksmingumo duomenis, naudojamus išmokant kintamo dydžio dalimis, vertinimus;
• patobulinti veiksmingumo duomenų, naudojamų kintamo dydžio dalims išmokėti, tikrinimą.

Įžanga

Paramos biudžetui sąvoka

Parama biudžetui yra ES pagalbos forma, susijusi su pinigų pervedimu į nacionalinį šalies partnerės iždą, jeigu ta šalis laikosi sutartų mokėjimo sąlygų. Tokiu būdu gautos lėšos patenka į šalies partnerės biudžetą ir gali būti jos naudojamos savo nuožiūra. Komisija paramą biudžetui apibūdina kaip veiksmingos pagalbos teikimo ir tvarių rezultatų siekimo remiant ES šalių partnerių reformų pastangas ir siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) būdus.

Be finansinių išteklių pervedimo, parama biudžetui apima: i) dialogą su šalimi partnere reformų arba vystymosi rezultatų klausimais, kuriais parama biudžetui jai gali padėti, ii) pasiektos pažangos vertinimą ir iii) gebėjimų stiprinimo rėmimą. Parama biudžetui yra perėjimas nuo tradicinio dėmesio veiklai (pavyzdžiui, projektams) prie į rezultatus orientuotos pagalbos.

ES (tiek pasitelkdama ES biudžetą, tiek Europos plėtros fondus) yra visame pasaulyje didžiausia paramos biudžetui teikėja. 2014–2017 m. laikotarpiu ES paramai biudžetui įsipareigojo skirti maždaug 11 % (žr. I priedą) savo dvišalės paramos biudžetui skirto biudžeto – jos metinis vidurkis sudarė maždaug 2,13 milijardo eurų. 2017 m. ji teikė paramą biudžetui 90 šalių ir teritorijų, kurios gavo iš viso 1,8 milijardo eurų. Pagal visas vykdomas paramos biudžetui sutartis bendra įsipareigota skirti suma – 12,7 milijardo eurų. 1 diagramoje parodytas šių tiek ES bendrojo biudžeto, tiek Europos plėtros fondų skaičių pasiskirstymas pagal regionus.

(milijonais eurų)

Šaltinis: EAR, remiantis 2018 m. EB paramos biudžetui tendencijomis ir rezultatais.

Teikiant paramą biudžetui reikalaujama, kad paramą gaunančioje šalyje būtų vykdoma atitinkama ir patikima politika ir kad paramą gaunanti šalis ją veiksmingai įgyvendintų. Pagal finansinį reglamentą šalis gali būti laikoma tinkama gauti paramą biudžetui, jei¹:

• a) šalies partnerės viešųjų finansų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas;
• šalis partnerė vykdo pakankamai patikimą ir svarbią sektorių ar nacionalinę politiką;
• šalis partnerė vykdo į stabilumą orientuotą makroekonominę politiką;
• šalis partnerė laiku suteikia pakankamą galimybę gauti išsamią ir patikimą biudžeto informaciją.

Europos Komisija naudoja trijų rūšių paramos biudžetui sutartis:

1. darnaus vystymosi tikslų sutartį (DVTS), kuria remiama nacionalinė politika ir strategijos siekiant, kad būtų padaryta pažanga įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus;
2. sektorių reformos vykdymo sutartį (SRVS), kuria remiamos konkrečios sektorių reformos;
3. valstybės stiprinimo ir atsparumo didinimo sutartį (VSADS), kuri numatyta nestabilioje padėtyje esančioms šalims, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas arba remti procesus, kuriais siekiama demokratinio valdymo.

Didžioji dauguma Europos Komisijos paramos biudžetui programų yra grindžiamos SRVS (74 % visų 2017 m. vykdomų paramos biudžetui įsipareigojimų). Kalbant apie finansavimą, keturi didžiausi naudojant SRVS remiami sektoriai: švietimas, žemės ūkio ir kaimo plėtra, sveikata ir energetika.

Kintamo dydžio dalys, kaip paskata siekti rezultatų

Prieš kiekvieną išmokėjimą Komisija analizuoja, ar įvykdytos bendrosios sąlygos, pridėtos prie paramos biudžetui sutarties. Beveiki visais atvejais šios sąlygos yra susijusios su tinkamumo gauti paramą biudžetui kriterijais (žr. 04 dalį). Paramos biudžetui mokėjimai atliekami fiksuoto ar kintamo dydžio dalimis. Fiksuoto dydžio dalys išmokamos visos (jei įvykdytos visos sąlygos) arba ne (jei viena ar daugiau sąlygų neįvykdytos). Kintamo dydžio dalys naudojamos siekiant sukurti paskatas šalims partnerėms gerinti politikos įgyvendinimą ir yra išmokamos remiantis pasiektu veiksmingumu, atsižvelgiant į nustatytus veiksmingumo rodiklius ir tikslus, jeigu įvykdytos visos bendrosios sąlygos. Jos gali būti išmokamos pilnai arba iš dalies. Kintamo dydžio dalims naudojami veiksmingumo rodikliai gali būti atrenkami iš šalies partnerės jau naudojamų stebėjimo sistemų arba pasinaudojant bendra veiksmingumo vertinimo sistema, dėl kurios susitarta su šalimi partnere ir kitais paramos teikėjais.

Viešajai politikai gali būti naudojami įvairūs veiksmingumo rodikliai (žr. 1 langelį). Apskritai, Komisija rekomenduoja naudoti rezultatų rodiklius, tačiau kitų rūšių rodikliai taip pat gali būti tinkami, priklausomai nuo konkrečių šalies partnerės arba sektoriaus aplinkybių.

Kiekvienas veiksmingumo rodiklis turi susijusią finansinę vertę. Vienas būdas, pagal kurį Komisija apskaičiuoja kintamo dydžio dalimis išmokamas sumas, yra su kiekvienu šalies pasiektu veiksmingumo rodikliu susijusių sumų susumavimas. Tai reiškia, kad, kuo daugiau rodiklių šalis partnerė pasiekia, tuo didesnė kintamo dydžio dalies dalis yra išmokama.

2017 m. 44 % Komisijos mokėjimų pagal paramos biudžetui sutartis buvo susiję su kintamo dydžio dalimi². Kai kuriose ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse ši proporcija siekia net 90 %. 2 diagramoje parodytas 2017 m. pagal SRVS išmokėtų kintamo dydžio dalių pasiskirstymas pagal šalis.

Šaltinis: EAR, remiantis EB duomenimis.

Kintamo dydžio dalių išmokėjimas

Kintamo dydžio dalies išmokėjimo procesas prasideda nuo šalies partnerės išmokėjimo prašymo. Šiame prašyme pateikiama analizė, kokiu mastu buvo pasiekti susiję veiksmingumo rodikliai. ES delegacijos išanalizuoja prašymus ir parengia vertinimo pažymą. Remdamasi šia pažyma ir po Paramos biudžetui iniciatyvinio komiteto patvirtinimo, Komisija nusprendžia, kokio dydžio kintamos dalies suma turėtų būti išmokama (žr. 3 diagramą).

Šalies partnerės veiksmingumo analizė, pateikiama kartu su išmokėjimo prašymu, grindžiama duomenimis, gautais iš savo stebėjimo ir vertinimo sistemų. Todėl šios sistemos yra pagrindinis informacijos šaltinis išmokant kintamo dydžio dalis.

Šaltinis: EAR, remiantis EB paramos biudžetui gairėmis.

Audito apimtis ir metodas

2017 m. priimtame ES konsensuse dėl vystymosi pripažįstama, kad paramai biudžetui tenka svarbiausias vaidmuo skatinant šalių partnerių pastangas, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai (DVT). Atsižvelgiant į kintamų dalių svarbą atliekant paramos biudžetui mokėjimus ir į tai, kad veiksmingumo duomenys, kuriais grindžiami šie mokėjimai, yra gaunami iš paramą gaunančių šalių, neteisingi arba nepatikimi duomenys reikštų, kad paramos biudžetui mokėjimais nebūtų atlyginta už numatytus faktinius rezultatus. Todėl ženkliai sumenktų pats paramos biudžetui tikslas. Todėl šio audito tikslas buvo kruopščiai patikrinti veiksmingumo rodiklių, naudojamų kintamo dydžio dalims ir Komisijos mokėjimo prašymų analizėje, kiekybę ir kokybę (būtent tinkamumą ir patikimumą).

Pagrindinis audito klausimas buvo: „Ar išmokėdama paramą biudžetui kintamo dydžio dalimis Komisija naudojo tinkamus ir patikimus veiksmingumo duomenis?“ Kad atsakytume į šį klausimą, jį išskaidėme į toliau pateiktus konkrečius klausimus.

1. Ar paramos biudžetui sutartyse pateikiami rodikliai, pagal kuriuos remiamuose sektoriuose būtų galima veiksmingai stebėti atitinkamus rezultatus?
2. Ar Komisija veiksmingai tikrina Kintamo dydžio dalių išmokėjimo prašymuose pateikiamų veiksmingumo duomenų patikimumą?

Šis auditas apėmė 24 sektorių reformos vykdymo sutarčių (žr. II priedą) su aštuoniomis šalimis partnerėmis, kurių 2017 m. išmokėtos kintamo dydžio dalių išmokos buvo didžiausios, imtį³. Tais metais šios šalys gavo 43,29 % visų kintamo dydžio dalių išmokų. Atrinktų sutarčių audituotų kintamo dydžio dalyse iš viso buvo nurodyti 248 veiksmingumo rodikliai. III priede pateikiama išsami informacija apie 2017 m. atliktus mokėjimus ir audituotus sektorius.

Tikrindami atrinktas sutartis nagrinėjome Komisijos atliktą šalių sistemų pajėgumo teikti patikimus veiksmingumo duomenis vertinimą. Taip pat tikrinome paramos biudžetui sutarčių nuostatų struktūrą, visų pirma kintamo dydžio dalyse naudojamų veiksmingumo rodiklių kokybę. Galiausiai, nagrinėjome Komisijos atliktus duomenų, pateikiamų kintamo dydžio dalių išmokėjimo prašymuose, tikrinimus. Nagrinėdami šiuos tikrinimus atlikome Komisijos parengtų mokėjimo bylų dokumentų peržiūrą ir pakartotinai įvertinome tikslų įgyvendinimą ir kintamo dydžio dalių išmokų skaičiavimus. Po to savo išvadas palyginome su Komisijos išvadomis.

Auditas apėmė vizitus į tris šalis: Jordaniją, Gruziją ir Boliviją. 2019 m. vasario ir kovo mėn. vykusių vizitų metu kalbėjomės su Komisijos darbuotojais, nacionalinių valdžios institucijų atstovais ir kitais pagalbos teikėjais / suinteresuotaisiais subjektais. Be procedūrų, kurias atlikome tikrindami likusias atrinktas šalis, šiose trijose šalyse pakartotinai atlikome Komisijos atliktus kintamų dalių išmokėjimo prašymų ir susijusių mokėjimų tikrinimus ir palyginome mūsų rezultatus su Komisijos atliktos analizės rezultatais. Be to, sutikrinome šalių partnerių deklaruotus veiksmingumo duomenis su kitais iš išorės ekspertų ir kitų paramos teikėjų gautų duomenų šaltiniais, kad įvertintume jų patikimumą.

Pastabos

Kintamo dydžio dalių rodiklių tinkamumas sumažėjo dėl jų struktūros

Tikrinome, ar i) veiksmingumo rodikliai yra tinkami siekiant paramos biudžetui sutarčių tikslų ir yra suderinti su šalies politika ir ar ii) jie yra patikimas reikšmingų rezultatų stebėjimo pagrindas.

Rodikliai yra suderinti su šalių sektorių strategijomis, tačiau daugiausia yra orientuoti į trumpalaikius veiksmus, o ne ilgesnio laikotarpio rezultatus

Komisija paramą biudžetui laiko rezultatais grindžiamu pagalbos teikimo būdu. Projektais grindžiama pagalba išmokama tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, o paramos biudžetui kintamo dydžio dalys išmokamos tuomet, jei šalys partnerės laikosi bendrųjų sąlygų ir pasiekia iš anksto sutartus rezultatus, kurie įvertinami pagal pasirinktus veiksmingumo rodiklius. Todėl kintamo dydžio dalių tinkamumas priklauso nuo to, ar pagal šiuos veiksmingumo rodiklius įvertinami reikšmingi rezultatai.

Kaip pateikiama 1 langelyje, yra trijų rūšių rodikliai. Indėlio, proceso ir išdirbio rodikliai yra tinkamiausi kasdieniam viešųjų išlaidų programų valdymui. Rezultatų ir poveikio rodikliais įvertinamas ilgesnio laikotarpio poveikis, pavyzdžiui, reformų ir programų pažanga siekiant nustatytų tikslų – pavyzdžiui, DVT. 4 diagramoje pateikiamas įvairių rūšių rodiklių, naudotų vienoje iš Bolivijoje vykdytų paramos biudžetui programų, pavyzdys.

Šaltinis: EBPO Paramos vystymuisi komiteto rezultatų grandinė, naudojama ES išorės veiksmų srityje.

Pagal paramos biudžetui gaires galima naudoti bet kurios pirmiau minėtos rūšies rodiklius. Vis dėlto Komisijos teigimu pirmenybė turėtų būti teikiama rezultatų rodikliams, nes jais skatinamas įrodymais pagrįstas politikos formavimas, apsaugoma politinė erdvė, kurioje šalys partnerės gali pasirinkti savo politiką ir strategijas, skirtas rodikliams pasiekti, ir skatinama aukštos kokybės statistinės informacijos paklausa. Kuo labiau būtų pasitikima šalies partnerės vyriausybės gebėjimu pateikti patikimus duomenis, tuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama rezultatų rodikliams. Taip pat manome, kad poveikio rodikliai yra naudingi vertinant rezultatus, visų pirma DVT įgyvendinimą.

Mūsų atlikta audituotose sutartyse numatytų 248 rodiklių analizė rodo, kad jie yra suderinti su šalių partnerių sektorių strategijomis. Tačiau kintamo dydžio dalių išmokėjimai daugiausia yra grindžiami indėlio, proceso ir išdirbio rodikliais, kurie kartu sudaro 87 % bendro rodiklių skaičiaus. Tik pagal 33 rodiklius (13 %) vertinamas rezultatas ir poveikis (žr. 5 diagramą).

Šaltinis: EAR.

Nustatėme, kad dauguma rezultatų ir poveikio rodiklių buvo naudojami šalyse, kurių ūkiai gauna mažesnes ir mažesnes nei vidutines pajamas, o didesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse, pavyzdžiui, Jordanijoje ir Gruzijoje, kurių gebėjimai pateikti veiksmingumo duomenis buvo geresni, buvo naudojami tik keturi rezultatų rodikliai ir nenaudojamas nė vienas poveikio rodiklis. Tai rodo, kad rodiklių atranka yra nebūtinai susijusi ne tik su šalių išsivystymo padėtimi.

Indėlio rodikliai, naudoti audituojamoms kintamo dydžio dalims, buvo daugiausia susiję su prekių pirkimu (18 atvejų) ir biudžeto asignavimų padidinimais (9 atvejais). Dėl biudžetų ir įrangos pirkimų padidinimo gali atsirasti konkrečios interesų srities pokyčių, tačiau šie pokyčiai automatiškai nereiškia, kad bus pasiekta reikšminga pažanga.

Proceso rodikliai gali atlikti naudingą vaidmenį, visų pirma tuomet, kai politika siekiama įgyvendinti pokyčius reglamentavimo sistemoje. Tačiau, kaip nurodyta gairėse, šie rodikliai turėtų būti orientuoti ne tik į procesus, bet pagal juos turėtų būti vertinami ir kokybiniai aspektai, pavyzdžiui, koks įsteigtinas subjektas turėtų juos apimti ir kt.⁴ Tačiau taip buvo ne visada. 2 langelyje pateikiami keli rodiklių, kuriuose nebuvo nurodyti jokie minimalūs pateiktinos informacijos turinio arba struktūros kokybės reikalavimai, pavyzdžiai. Todėl sunku užtikrinti, kad kintamo dydžio dalimis būtų atlyginama už kokybiškus procesus.

Pagal trečdalį rodiklių negalima objektyviai įvertinti rezultatų

Pažangai įgyvendinant viešą politiką įvertinti naudojami rodikliai turi būti konkretūs, jiems turi būti nustatyti kiekybiškai įvertinti ir išmatuojami tikslai ir, jei taikoma, patikimas atskaitos scenarijus. Kitaip bus neįmanoma objektyviai įvertinti pasiektą pažangą. Rodikliai, pradinės reikšmės ir tikslai turi būti suderinti rengiant paramos biudžetui sutartis ir nustatyti finansavimo susitarime. Nors gairėse nurodyta, kad rodiklių pakeitimų turėtų būti vengiama, įgyvendinant sutartį tikslus gali prireikti iš dalies keisti, siekiant atsižvelgti į naujas aplinkybes arba ištaisyti klaidas pradinių reikšmių apibrėžtyje arba rodiklių skaičiavimuose.

Mūsų analizė rodo, kad 72 rodikliai (t. y. 29 % mūsų imties) nebuvo pakankamai konkretūs. Dėl nekonkrečių rodiklių visų pirma kyla problemų vykstant išmokėjimo prašymų analizavimo procesui – iškyla rizika, kad gali būti priimami prieštaringi sprendimai dėl to, ar tikslai buvo pasiekti. Dėl to atitinkamai apskaičiuojant mokėtinos kintamo dydžio dalies sumą gali būti gauta daugybė skirtingų rezultatų.

29 % rodiklių buvo neaiškiai suformuluoti, nenurodant kiekybinių tikslų, vartojant tokius žodžius kaip „pagerinti“, „skirti daugiau dėmesio“ ir „pateikti įrodymus“. Pastebėjome, kad žemės ūkio sektoriaus sutartyse konkrečių rodiklių skaičius buvo didžiausias (86,5 %), o Viešųjų finansų valdymo (VFV) sektoriaus sutartyse tik 60 % rodiklių buvo konkretūs. 3 langelyje pateikiami nekonkrečių rodiklių ir kintamo dydžio dalių apskaičiavimo pasekmių pavyzdžiai.

Taip pat nustatėme gerų pavyzdžių, kai Komisija stengėsi įvertinti pažangą siekiant rodiklių, kuriuos nebuvo lengva analizuoti. 4 langelyje paaiškintu atveju Komisija rodė pavyzdį visai paramos teikėjų bendruomenei švietimo srityje.

Nebuvo 41 % pažangos rodiklių atskaitos scenarijų arba jie buvo neteisingi

Konkrečiai ir vienareikšmiškai nustatyti rodikliai yra nevienintelė būtina išankstinė veiksmingo rezultatų įvertinimo sąlyga. Pažangą galima įvertinti tik tuomet, jei nustatytus tikslus galima palyginti su padėtimi iki intervencijos, kitaip tariant, su atskaitos scenarijumi. Iš analizuotų 85 rodiklių, kurių atskaitos scenarijai buvo būtini (t. y. tų rodiklių, pagal kuriuos buvo analizuojama pažanga⁵), 35 nustatėme problemų, susijusių su: i) būtinų atskaitos scenarijaus verčių nebuvimu (15) ir ii) neteisingais arba pasenusiais atskaitos scenarijais (20).

15 rodiklių nebuvo nustatyti atskaitos scenarijai. Jie buvo pasiskirstę keturiose iš 24 atrinktų paramos biudžetui sutarčių (sutartyse Nr. 6, 7, 8 ir 17). Pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo nustatytų atskaitos scenarijų, buvo ta, kad iki paramos biudžetui sutarties vykdymo pradžios šalys partnerės padėties nestebėjo. Tačiau nustatėme pavyzdžių, kai panašioje situacijoje Komisija pasinaudojo pirma paramos biudžetui sutarties kintamo dydžio dalimi, kad paprašytų šalies partnerės apskaičiuoti atskaitos scenarijų. Kitais atvejais Komisija atliko darbą, reikalingą trūkstamiems atskaitos scenarijams apskaičiuoti (t. y. apklausas). Manome, kad tai yra gerosios patirties pavyzdžiai. Būtino darbo, kurį atliko Komisija, siekdama tiksliai įvertinti pažangą, padarytą siekiant atitinkamo rodiklio, išmokėdama kitas kintamo dydžio dalis, pavyzdys yra aprašytas 5 langelyje.

Be to, 20 rodiklių atskaitos scenarijai buvo neteisingi arba pasenę. 11 iš šių atvejų nauji duomenys, reikalingi atskaitos scenarijui teisingai apskaičiuoti, tapo prieinami pasirašius paramos biudžetui sutartį. Nors susijusį finansavimo susitarimą buvo galima iš dalies pakeisti, siekiant atsižvelgti į teisingą atskaitos scenarijų, Komisija šiais atvejais to nepadarė. Kadangi buvo naudojami neteisingi arba pasenę atskaitos scenarijai, rodikliams buvo nustatyti mažesni tikslai, nei faktiniai atskaitos scenarijai. 6 langelyje pateikiami keli pavyzdžiai.

Paprastai rodikliai daro numatytą skatinamąjį poveikį, tačiau jų yra pernelyg daug

Pagrindinis paramos biudžetui tikslas – skatinti šalis partneres eiti sutartų reformų keliu. Siekiant šio tikslo, kintamo dydžio dalims naudojamiems rodikliams pasiekti turėtų prireikti reikšmingų paramą gaunančios šalies pastangų. Susijusiais tikslais taip pat turėtų būti pasiekta tinkama jų užmojo ir nesudėtingumo pasiekti pusiausvyra⁶.

Nustatėme, kad dauguma peržiūrėtų kintamo dydžio dalių turėjo teigiamą poveikį skatinant šalies partneres įgyvendinti tam tikrus savo vystymosi strategijų aspektus. Tačiau tikslus, naudojamus 11 atrinktų rodiklių, buvo labai lengva pasiekti. Į šį skaičių įeina keturi rodikliai, kuriems dėl to, kad buvo naudojami neteisingi atskaitos scenarijai, buvo nustatyti labai maži tikslai (žr. 31–32 dalis). Keli ribotą skatinamąjį poveikį turinčių rodiklių pavyzdžiai pateikiami 7 langelyje. Be to, 12 papildomų rodiklių, susijusių su trimis sutartimis, vykdomomis Moldovoje (sutartis Nr. 16), Bolivijoje (sutartis Nr. 10) ir Pakistane (sutartis Nr. 23), atveju tikslai didžiąja dalimi buvo pasiekti, teikiant techninę pagalbą, už kurią sumokėjo ES ar kiti paramos teikėjai. Mūsų nuomone, už tokius rodiklius tenka ribota atsakomybė ir jų skatinamasis poveikis yra menkas, nes jų siekiant nereikia didelio šalių partnerių įsitraukimo.

Gairėse rekomenduojama, kad kintamo dydžio dalies rodiklių skaičius paprastai būtų nuo 3 iki 10. Dėl to, kad turima pernelyg daug rodiklių, silpnėja skatinamasis poveikis ir stebėjimas tampa sudėtingesnis. Audituotose sutartyse buvo numatyta 4–34 rodiklių vienai išmokamai daliai⁷. Šie rodikliai buvo dar išskaidyti į dalinius rodiklius, kuriems dažnai buvo nustatomi keli tikslai. Pavyzdžiui, į sutartį, pagal kurią teikiama parama vizų režimo liberalizavimui įgyvendinti (sutartis Nr. 15), buvo įtraukti 95 nepriklausomi tikslai. Toks didelis rodiklių ir tikslų skaičius nepadeda sutelkti dėmesį į pagrindinius paramos biudžetui sutarčių politikos tikslus. Nors su dideliu rodiklių skaičiumi susijusios problemos buvo pripažintos Komisijos vidaus dokumentuose, jos sutarčių formulavimui (žr. 8 langelį).

Komisijos atlikto rodiklių įvykdymo tikrinimo kokybė buvo skirtinga, todėl kai kurie mokėjimai buvo nepakankamai pagrįsti

Paramą gaunančių šalių pateiktuose išmokėjimo prašymuose pateikiama pažangos, padarytos pagal paramos biudžetui sutartis remiamuose sektoriuose, analizė ir informacija apie sutartų sąlygų ir veiksmingumo rodiklių įvykdymą. Paprastai į dokumentų rinkinį įtraukiama pažangos konkrečioje srityje (sektoriuje) ataskaita, atskiros kiekvienos sąlygos įvykdymo ataskaitos ir kiekvieno rodiklio aprašai kartu su patvirtinimo įrodymais (pavyzdžiui, statistikos biuro raštais, apklausų ataskaitomis ir pan.). Žr. 3 diagramą, kurioje aprašomas paramos biudžetui išmokėjimo procesas.

Šalių partnerių prašymai yra grindžiami duomenimis, gautais iš savo stebėjimo ir vertinimo sistemų. Todėl šios sistemos yra pagrindinis informacijos šaltinis priimant sprendimus dėl išmokėjimo. Tačiau šalys turi skirtingus įdiegtus pajėgumus ir sistemas, skirtus duomenims rinkti, saugoti, analizuoti ir naudoti. Todėl, prieš pradėdama paramos biudžetui operacijas, Komisija turi įvertinti įdiegtas sistemas, skirtas veiksmingumo rodikliams, kurie bus naudojami vėlesniems kintamo dydžio dalių mokėjimams, teikti. Visų pirma ES delegacijos turi nustatyti, ar statistikos sistemų, duomenų prieinamumo ir politikos analizės trūkumai labai kenkia šalių išmokėjimo prašymų galiojimui.

Peržiūrėtose sutartyse tikrinome, ar atrinkdama veiksmingumo rodiklius kintamo dydžio dalims Komisija tinkamai įvertino veiksmingumo duomenų patikimumą. Taip pat peržiūrėjome, ar Komisija nuodugniai išnagrinėjo kintamo dydžio dalių išmokėjimo prašymus ir teisingai apskaičiavo išmokėtiną sumą.

Komisija nepadarė išvados dėl šalių pajėgumo pateikti rodikliams reikalingus duomenis

ES delegacijų prašoma pateikti šalių partnerių stebėjimo ir vertinimo sistemų apžvalgą (apskritai šalies ir konkretaus sektoriaus SRVS), kurioje būtų įvertinta, ar šalies viešoji politika atitinka ES tikslus ir ar instituciniai gebėjimai laikomi pakankamais šiai politikai įgyvendinti. Be to gairėse reikalaujama, kad prieš rengiant paramos biudžetui sutartis būtų išanalizuotas duomenų patikimumas ir prieinamumas ir įvertinti statistikos sistemų trūkumai.

Analizavome Komisijos vertinimus, atliktus naudojant Europos statistikos biuro (Eurostato) nustatytus kriterijus. Eurostatas parengė priemonę, vadinamą „Snapshot“, skirtą padėti ES delegacijoms įvertinti besivystančių šalių nacionalinių statistikos sistemų privalumus ir trūkumus. Nustatėme, kad Komisijos paramos biudžetui gairės apima pagrindinius šios priemonės reikalavimus. Vis dėlto, priemonė „Snapshot“ yra visapusiškesnė ir joje pateikiami išsamūs paaiškinimai, kaip įvertinti konkrečiais sritis⁸, kurios svarbios vertinant statistikos sistemas. Dažniausiai ši priemonė delegacijų darbuotojams nėra žinoma.

Mūsų vykdyta Komisijos atlikto stebėjimo ir vertinimo sistemų vertinimo peržiūra parodė, kad faktiškai Komisija dažniausiai aprašo ir įvertina gairėse minimus elementus, tačiau šie elementai yra išsklaidyti keliuose dokumentuose. Tačiau, nors tam tikri konkretaus sektoriaus trūkumai buvo paminėti daugumoje sutarčių (18 iš 24 sutarčių), tik penkiose sutartyse, vykdomose Jordanijoje, Komisija aiškiai padarė išvadas, kad veiksmingumo duomenų patikimumas yra būtinas kintamo dydžio dalių rodikliams apskaičiuoti⁹. Padaryti išvadą dėl duomenų patikimumo yra svarbu atliekant rodiklių atranką, stebėjimą ir išmokėjimo analizę.

Komisija tikrino duomenų, kuriais grindžiami išmokėjimo prašymai, patikimumą, tačiau ne visada nuodugniai

Prieš išmokėdamos kintamo dydžio dalį ES delegacijos turi išanalizuoti šalių partnerių pateiktus išmokėjimo prašymus (įskaitant susijusių veiksmingumo rodiklių vertes). Nustatėme įvairių tikrinimo procedūrų, iš kurių keliose neteikiamas būtinas patikinimas, kuriuo būtų galima pagrįsti vėlesnius mokėjimus.

Komisija iš viso taikė tris skirtingų rūšių tikrinimo procedūras: i) dokumentų peržiūrą ir aritmetinį rodiklių verčių perskaičiavimą, naudojant šalių partnerių pateiktus duomenis, ii) tą patį metodą, papildytą apsilankymais vietoje, siekiant patikrinti pateiktų duomenų patikimumą, ir iii) veiksmingumo rodiklių apskaičiavimo arba šalies partnerės pateiktų duomenų patikrinimo užsakomąsias paslaugas, teikiamas išorės ekspertų.

ES delegacijų pareigūnai atliko apsilankymus vietoje, kad papildytų analizę ir patikrintų kai kuriuos 14 iš 24 audituotų sutarčių pateiktus duomenis (žr. 9 langelį), ir, be savo apsilankymų vietoje, kartais samdė išorės ekspertus, kad išanalizuotų sąlygų, taikomų kintamo dydžio dalims, įvykdymą dėl 16 sutarčių. Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse ekspertų paslaugomis buvo naudojamasi sistemingai, o likusiose audituojamose šalyse delegacijos ekspertų paslaugomis naudojosi tik dėl 5 iš 13 sutarčių.

Paramos biudžetui gairėse rekomenduojama, kad ekspertai būtų kviečiami padėti atlikti tikrinimus tik tuomet, kai kyla rimtų abejonių dėl pateiktų duomenų kokybės. Tačiau neturint aiškių išvadų dėl šalių partnerių pajėgumo pateikti tokius duomenis (žr. 39–41 dalis), sunku nuspręsti, ar tokių ekspertų pagalba tikrai yra reikalinga. Audituotų sutarčių vidutinės ekspertų tikrinimo misijų sąnaudos buvo apie 110 000 eurų.

Nustatėme, kad 6¹⁰ iš 24 atrinktų sutarčių atveju Komisija neatliko papildomo duomenų, naudojamų kaip pagrindas faktiškai išmokėti kintamo dydžio dalis, tikrinimo. Taip atsitiko dėl to, kad ES delegacijos visiškai pasitikėjo šalių partnerių pateiktų veiksmingumo duomenų tikslumu arba Komisijos vardu išorės ekspertų atliktu tikrinimo darbu ir jokių papildomų pateiktų duomenų tikrinimų neatliko. Šiais atvejais Komisijai yra sunkiau išmokėjimo prašymuose nustatyti nepatikimus veiksmingumo duomenis, todėl didėja nepagrįstų kintamo dydžio dalių išmokėjimų rizika. 10 langelyje pateikiamas atliekant išorės peržiūrą nustatytų trūkumų, kurių Komisija neaptiko, pavyzdys.

Šalių partnerių pateikti kai kurių kintamo dydžio dalių veiksmingumo duomenys nepagrindžia atliktų mokėjimų

Iš visų peržiūrėtų 234 milijonų eurų kintamo dydžio dalių išmokų penkiose iš aštuonių šalių atveju iš mūsų įrodymų, kuriais grindžiamas kintamo dydžio dalių rodiklių įvykdymas, vertinimo matyti, kad rezultatai skiriasi nuo Komisijos patvirtintų rezultatų suma, siekiančia 13,3 milijono eurų, o vienos šalies (Pakistano) skirtumas kintamo dydžio dalių mokėjimų atžvilgiu sudarė 19 %. Be to, taip pat nustatėme, kad Komisija išmokėjo 3,4 milijono eurų dviem šalims remdamasi rodikliais, susietais su neteisingai nustatytais atskaitos scenarijais. Nors buvo sutartinis įsipareigojimas mokėti, nes tikslo vertė buvo pasiekta, esant pasiektam rodikliui jokios faktinės pažangos vertinamoje srityje nebuvo. 1 lentelėje šios sumos apibendrinamos pagal kiekvieną aplankytą šalį.

1 lentelė. Nesutapimai su Komisijos įvertinimais

Šaltinis: EAR.

Pagrindinės mūsų nustatytos problemos buvo susijusios su: i) tikslais, kurie buvo pasiekti pavėluotai pasibaigus nustatytiems terminams; ii) rezultatų, pagrįstų neteisingais atskaitos scenarijais, įvertinimu; iii) neteisingais arba nepakankamais įrodymais, pateiktais siekiant pagrįsti rodiklių įvykdymą; iv) apskritai nepasiektais tikslais. 6 diagramoje parodyti nesutapimų, nustatytų tikrinant Komisijos vertinimus, tipai ir dalis.

Šaltinis: EAR.

Vienas iš atvejų, kai manėme, kad šalys partnerės pateikė neteisingus įrodymus, aprašytas 11 langelyje.

Tikrindami keturias sutartis nustatėme penkis rodiklių¹¹, kurių tikslai buvo pasiekti pasibaigus finansiniuose susitarimuose nustatytam terminui, atvejus. Be to, patikrinę penkis papildomus rodiklius¹² manome, kad šalys partnerės tikslų nepasiekė; tačiau Komisija manė, kad jie buvo pasiekti. 12 langelyje pateikti abiejų atvejų pavyzdžiai.

Nustatėme keturis atvejus, kai Komisija išmokėjo sumas pagal finansinių susitarimų nuostatas, kadangi šalys partnerės pasiekė sutartus tikslus. Tačiau dėl to, kad buvo naudojamas neteisingas atskaitos scenarijus arba tikslo vertės, tiksliniuose sektoriuose faktinės pažangos nebuvo. 13 langelyje pateikiama išsamesnė informacija apie kai kuriuos iš šių atvejų.

Be 1-oje lentelėje kiekybiškai įvertintų nesutapimų, negalėjome patvirtinti dar dviejų kintamo dydžio dalių mokėjimų teisingumo dėl to, kad nebuvo pakankamai įrodymų penkių rodiklių¹³ vertėms pagrįsti (žr. pavyzdžius, pateiktus 14 langelyje). Šie rodikliai sudaro 3,77 milijono eurų išmokėtą sumą.

Nepakankamai dokumentuotos išmokos Moldovai

Nors tai nebuvo tiesiogiai susiję su veiksmingumo rodiklių tikrinimu, nustatėme, kad Komisija Moldovai išmokėjo tris kintamo dydžio dalis (jų bendra suma sudaro 26,3 milijono eurų), pakankamai dokumentais nepagrįsdama šių mokėjimų priežasčių (žr. 15 langelį).

Išvados ir rekomendacijos

Nagrinėjome, ar išmokėdama kintamo dydžio dalis Komisija naudojo tinkamus ir patikimus veiksmingumo duomenis. Darome išvadą, kad trečdalis peržiūrėtų veiksmingumo rodiklių tapo mažiau tinkami dėl savo pobūdžio ir pagal juos buvo neįmanoma objektyviai įvertinti rezultatų, o tai turėjo neigiamą poveikį jų tinkamumui. Be to, Komisijos vertinimai, ar kintamo dydžio dalių rodikliai buvo pasiekti, ne visada buvo patikimi, todėl buvo atlikti keli nepakankamai pagrįsti mokėjimai.

Nustatėme, kad kintamo dydžio dalies veiksmingumo rodikliai buvo tinkamai suderinti šalių partnerių sektoriaus vystymosi strategijomis. Tačiau dauguma jų buvo orientuoti į trumpalaikius veiksmus, o ne į ilgesnio laikotarpio rezultatus, įskaitant pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų. Tik pagal 13 % iš mūsų peržiūrėtų 248 rodiklių buvo vertinami rezultatai arba poveikis remiamuose sektoriuose (žr. 22–25 dalis). Jei būtų buvę naudojami rezultatų rodikliai, Komisija būtų galėjusi geriau įvertinti ilgesnio laikotarpio rezultatus remiamuose sektoriuose, įskaitant pažangą siekiant Darnaus vystymosi tikslų (DVT).

Komisija turėtų padidinti kintamo dydžio dalių, kurios yra išmokamos remiantis rezultatų rodiklių pasiekimu, proporciją.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Daugiau kaip trečdalis rodiklių buvo neaiškiai apibrėžti, jų nustatyti atskaitos scenarijai buvo netikslūs arba jų visai nebuvo nustatyta. Todėl buvo galima skirtingai aiškinti, ar tikslai buvo pasiekti, todėl ir prašymų išmokėti analizė tapo sudėtingesnė ir mažiau objektyvi (žr. 26–32 dalis).

Komisija turėtų pagerinti kokybės kontrolės tvarką, siekiant užtikrinti, kad pagal kintamo dydžio dalių veiksmingumo rodiklius būtų galima objektyviai įvertinti šalių partnerių pasiektus rezultatus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti:

1. konkrečių veiksmingumo rodiklių, kurių negalima įvairiai interpretuoti, naudojimui;
2. atskaitos scenarijaus verčių ir tikslų naudojimui.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Svarbus paramos biudžetui kintamo dydžio dalių tikslas – tapti paskatomis šalims partnerėms daryti pažangą įgyvendinant savo reformų darbotvarkę. Į daugumą kintamo dydžio dalių buvo įtraukti rodikliai, kurių tikslai užtikrino tinkamą jų užmojo ir pasiekiamumo pusiausvyrą, todėl manome, kad jie turėjo numatytą skatinamąjį poveikį. Kelios mūsų nustatytos išimtys buvo susijusios su rodikliais ir jų tikslais, kurie buvo lengvai pasiekiami, dažniausiai dėl to, kad buvo naudojami neteisingi atskaitos scenarijai, arba kurie buvo pasiekti darbu, kurį atliko kiti paramos teikėjai arba išorės ekspertai, už kurių paslaugas mokėjo ES (žr. 33–34 dalis).

Komisija turėtų:

1. prieš pasirašant sutartį atnaujinti atskaitos scenarijaus informaciją arba, jei būtina, įgyvendinant sutartį koreguoti atskaitos scenarijaus vertes, iš dalies pakeičiant paramos biudžetui sutartį;
2. vengti situacijų, kai šalis partnerė pasiekia tikslus tik dėl to, kad buvo suteikta ES finansuojama techninė pagalba.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Kiekvienoje kintamo dydžio dalyje naudojamų rodiklių skaičius dažnai buvo per didelis ir viršijo Komisijos gairėse rekomenduojamą skaičių. Todėl išmokėjimo procesas tapo dar sudėtingesnis (žr. 35 dalį).

Komisija turėtų: vengti dalinių rodiklių, siekiant riboti faktinį rodiklių skaičių iki gairėse nurodyto didžiausio skaičiaus.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Kintamo dydžio dalies išmokėjimo prašymuose pateikiami veiksmingumo duomenys, rodantys, kokiu mastu buvo įvykdytos sutartos sąlygos ir veiksmingumo rodikliai. Kadangi šiuos prašymus rengia šalys partnerės, pagrindinių veiksmingumo duomenų patikimumas priklauso nuo šių šalių gebėjimo juos parengti. Nustatėme, kad Komisija dažniausiai įvertino šį šalių partnerių gebėjimą nagrinėdama pagrindinius jų stebėjimo ir vertinimo sistemų elementus, kaip reikalaujama jos paramos biudžetui gairėse. Tačiau tik pagal 5 iš 24 atrinktų sutarčių Komisija padarė išvadas, kad kintamo dydžio dalių rodikliams apskaičiuoti reikalingi veiksmingumo duomenys buvo patikimi (žr. 36–41 dalis). Padaryti išvadą dėl duomenų patikimumo yra svarbu atliekant rodiklių atranką, stebėjimą ir išmokėjimo analizę.

Nustatydama paramos biudžetui veiksmus Komisija turėtų įvertinti veiksmingumo duomenų, kurie turi būti naudojami kaip kintamo dydžio dalies išmokėjimo pagrindas, patikimumą. Atliekant vertinimą turėtų būti padaryta aiški išvada, ar sistemos, taikytos šiems duomenims parengti, yra pakankamai patikimos, ar ne, ir galėtų būti remiamasi esamais kitų pripažintų įstaigų atliktais vertinimais.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Nustatėme, kad analizuodamos išmokėjimo prašymus ES delegacijos atliko daugybę tikrinimo procedūrų. Kai kuriais atvejais ES delegacijų darbuotojai lankėsi vietoje, kad patikrintų šalių partnerių pateiktus duomenis, o kitais atvejais jos visiškai rėmėsi šiais duomenimis arba išorės peržiūromis, kurias atliko ekspertai Komisijos vardu, neatlikdami papildomo tikrinimo darbo. Todėl negaunamas būtinas patikinimas, kuriuo būtų galima pagrįsti vėlesnius kintamo dydžio dalių mokėjimus (žr. 42–46 dalis).

Komisija turėtų:

1. peržiūrėti pagrindinius įrodymus, kuriais grindžiami šalių partnerių išmokėjimo prašyme pateikiami veiksmingumo duomenys, jei nėra jau padaryta aiški išvada, kad šie duomenys yra patikimi;
2. naudojant išorės peržiūras techninėje užduotyje reikalauti atlikti šalių partnerių pateiktų pagrindinių veiksmingumo duomenų patikimumo patikrinimą. Prieš išmokant kintamo dydžio dalį patikrinti, ar ekspertai laikėsi šio reikalavimo.

Terminas: 2021 m. pabaiga

Pakartotinai atlikdami Komisijos atliktus rodiklių pasiekimo vertinimus ir perskaičiuodami kintamo dydžio dalių mokėjimus nustatėme nesutapimus su sumomis, kurias išmokėjo Komisija. Apskritai, remdamiesi turimais veiksmingumo duomenimis vertiname, kad iš peržiūrėtų 234 milijonų eurų kintamų dalių mokėjimų, nustatėme 16,7 milijono eurų nesutapimų. Iš šios sumos 13,3 milijono eurų buvo nepakankamai pagrįsti arba neatitiko sutarties nuostatų. 3,4 milijono eurų suma buvo išmokėta nepadarius faktinės pažangos. Papildoma 26,3 milijono eurų suma trims kintamo dydžio dalims buvo išmokėta Moldovai dokumentais tinkamai nepagrindžiant šių mokėjimų priežasčių (žr. 47–53 dalis).

Šią ataskaitą priėmė III kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Bettinos JAKOBSEN, 2019 m. lapkričio 12 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedai

I priedas. Paramos biudžetui dalis dvišaliuose OPV įsipareigojimuose

Šaltinis: EAR, remiantis https://stats.oecd.org/.

II priedas. Audituotos sutartys

III priedas. 2017 m. kintamo dydžio dalių išmokos pagal sektorių reformos vykdymo sutartis

Šaltinis: EAR (paryškintu šriftu pažymėtos auditui atrinktos šalys)

IV priedas. Vertinimo santrauka

PASTABA: T – taip; N – ne; Id – iš dalies.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politika ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko III audito kolegija „Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas“, auditui vadovavo Audito Rūmų narys Hannu Takkula, jam padėjo kabineto vadovas Turo Hentila, kabineto atašė Helka Nykaenen, pagrindinis vadybininkas Alejandro Ballester Gallardo, užduoties vadovas Piotr Zych, auditoriai Eva Coria Paramas, Roberto Ruiz, Erika Söveges ir Nita Tennila. Lingvistinę pagalbą teikė Richard Moore.

Iš kairės į dešinę: Turo Hentila, Helka Nykaenen, Hannu Takkula, Alejandro Ballester Gallardo, Nita Tennila, Piotr Zych, Erika Söveges, Roberto Ruiz Ruiz.

Galinės išnašos

¹ Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 236 straipsnio 1 dalis; 2018 m. liepos mėn.

² „EB parama biudžetui – tendencijos ir rezultatai“ (angl. EC Budget Support – Trends and Results), 2018 m., p. 61.

³ Išskyrus Maroką, dėl kurio 2020 m. bus paskelbta EAR specialioji ataskaita.

⁴ 2017 m. paramos biudžetui gairės, p. 138.

⁵ Mūsų imtyje yra 163 rodikliai, kuriems atskaitos scenarijaus nereikia, nes pagal juos nevertinami nustatyto kintamojo pokyčiai (pavyzdžiui, „patvirtintas įstatymas“ arba „surengtų susitikimų skaičius“). Atliekant šį vertinimą į šiuos rodiklius nebuvo atsižvelgta.

⁶ Paramos biudžetui gairės, 2017 m., p. 139.

⁷ Į šį skaičių neįtraukti ankstesnių metų kintamo dydžio dalių rodikliai.

⁸ Priemonėje „Snapshot“ pateikiami analizės metodai, taikomi statistikos sistemoms įvertinti būtinoms šioms pagrindinėms sritims: i) teisinių, institucinių ir strateginių sistemų, kuriomis remiamas statistikos duomenų rengimas ir stebėjimas nacionaliniu ir sektorių lygmeniu; ii) išteklių pakankamumo (t. y. žmogiškųjų išteklių, įrangos ir finansavimo kiekybės ir kokybės); iii) duomenų kokybę lemiančių veiksnių (t. y. kokybės įsipareigojimų, profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, metodikos ir atitinkamų procedūrų); iv) ryšių su naudotojais (t. y. svarbumo, prieinamumo).

⁹ Sutartys Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5.

¹⁰ Sutartys Nr. 2, 5, 13, 14, 23 ir 24.

¹¹ Sutarties Nr. 20 2 rodiklis, sutarties Nr. 6 1.2 rodiklis, sutarties Nr. 1 5 rodiklis, sutarties Nr. 16 2.1 ir 2.2 rodikliai.

¹² Sutarties Nr. 23 5, 6 ir 8 rodikliai, sutarties Nr. 24 6.2s rodiklis, sutarties Nr. 6 1.7 rodiklis.

¹³ Sutarties Nr. 22 3 ir 6 rodikliai, sutarties Nr. 5 1.2 ir 3 rodikliai.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjunga, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.