Specialioji ataskaita
Nr.10 2018

Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas

Apie ataskaitą Pagal bazinės išmokos schemą, kuri buvo pradėta taikyti 2015 metais, kasmet išmokama apie 18 milijardų eurų – tai didžiausia Sąjungos ūkininkų pajamų rėmimo schema. Mūsų nuomone, veiklos požiūriu schema buvo įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai buvo ribotas.
Mes teikiame Komisijai keletą rekomendacijų dėl ūkininkų teisių į išmokas koregavimo, mokėjimo agentūrų pagrindinių kontrolės priemonių, Komisijos informacijos sklaidos valstybėms narėms sistemų ir tvirtinančiųjų įstaigų vaidmens.
Dėl ateinančio laikotarpio po 2020 metų mes rekomenduojame Komisijai analizuoti, kokie veiksniai daro poveikį visų grupių ūkininkų pajamoms, kokios pajamų paramos jiems reikia ir kokia yra ūkininkų pagaminamų viešųjų gėrybių vertė. Siūlomos pajamų rėmimo priemonės nuo pat pradžių turėtų būti siejamos su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriais būtų galima palyginti paramos veiksmingumą.

Šis leidinys yra paskelbtas 23 kalbomis ir šiuo formatu:
PDF
PDF General Report

Santrauka

I

2013 m. bendros žemės ūkio politikos reforma buvo nustatyta ūkininkams skirta nauja bazinės išmokos schema, taikoma 18 valstybių narių1. Bazinės išmokos schema, kaip ir ankstesne bendrosios išmokos schema, siekiama ūkininkams teikti bazinę pajamų paramą, taigi ir padėti ES užtikrinti perspektyvią maisto gamybą, neiškraipant ūkininkų sprendimų, kokius produktus gaminti. Kasmet beveik 4 milijonams ūkininkų išmokama apie 18 milijardų eurų – taigi tai didžiausia ES pajamų paramos ūkininkams schema.

II

Pagrindinis šioje ataskaitoje keliamas mūsų audito klausimas – ar Komisija ir valstybės narės tinkamai įdiegė bazinės išmokos schemą. Darome išvadą, kad veiklos požiūriu schema yra įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas.

III

Bazinės išmokos schemai įdiegti prireikė nacionalinių institucijų didžiulių pastangų, bet mūsų aplankytų valstybių narių kontrolės sistemomis buvo labai sumažinta neteisingo teisių į išmokas apskaičiavimo ir paskirstymo rizika. Gautos bazinės schemos išmokos apskritai buvo be esminių klaidų. Tačiau 2017 m. keliais atvejais bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertė vis dar buvo netiksli, apskaičiuota tik laikinai arba pagal įverčius, o kelioms mūsų aplankytoms mokėjimo agentūroms kilo tam tikrų sunkumų.

IV

Šiame procese Komisija valstybėms narėms teikė daug rekomendacijų. Nepaisant pateiktų paaiškinimų, valstybės narės ne visuomet nuosekliai interpretavo skaičiavimo taisykles ir nepateikė Komisijai visos stebėjimo informacijos. Apskritai, pačios Komisijos auditas davė gerų rezultatų, bet Komisija galėjo daugiau reikalauti iš sertifikavimo įstaigų.

V

Vienas iš pagrindinių 2013 m. BŽŪP reformos principų buvo supaprastinimas. Sudėtingomis ES taisyklėmis, susijusiomis su bazinės išmokos schema ir reikalavimus atitinkančia žeme, buvo nustatyta daug schemos įgyvendinimo galimybių ir išimčių. Valstybių narių pasirinktos apskaičiavimo taisyklės ir galimybės ne visada buvo palankios supaprastinimo požiūriu, kartais dėl jų padėtis tapdavo dar sudėtingesnė, padidėdavo našta nacionalinėms administravimo institucijoms, taip pat dalis ūkininkų galėdavo gauti nenumatyto pelno.

VI

Vykdant 2013 m. BŽŪP reformą, buvo parengtas neigiamas sąrašas, kuriuo siekta nebeįtraukti paramos gavėjų, kurių pirminė funkcija buvo ne žemės ūkio veikla. Šiuo sąrašu remtasi tik iš dalies veiksmingai, nes panašiems paraiškų teikėjams galėjo būti taikoma skirtinga tvarka, o mokėjimo agentūroms jis buvo didžiulė administracinė našta. Taryba ir Parlamentas, atsižvelgdami į šiuos sunkumus, sutarė, kad nuo 2018 m. valstybės narės galės nuspręsti, ar mažinti kriterijus, pagal kuriuos paraiškų teikėjai gali įrodyti savo aktyvaus ūkininko statusą, ar nebetaikyti neigiamo sąrašo.

VII

Reforma taip pat buvo išplėstos žemės, už kurią mokama parama, kategorijos, o valstybėms narėms atsirado galimybė imtis priemonių mažinti spekuliacinių mokėjimo prašymų riziką. Tačiau, siekiant paramą geriau skirstyti, kad ji tektų žemės ūkio paskirties žemei, atsirado problemų dėl sudėtingo įgyvendinimo.

VIII

2013 m. BŽŪP reforma buvo žingsnis vienodesnio paramos už hektarą dydžio link. Įgyvendinus reformą, paprastai visų 2019 m. deklaruotų teisių į išmokas vieneto vertė valstybėje narėje arba regione turėtų būti vienoda, bet tik šešios iš 18 valstybių narių pasirinko šią galimybę visos ar didžiosios jų teritorijos dalies atžvilgiu, o septintoji valstybė narė tai taikys nuo 2020 m. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, kitoms valstybėms narėms buvo leista skaičiuojant teisių į išmokas, kurias ūkininkai turėtų turėti 2019 m., vertę atsižvelgti į ankstesnių laikotarpių veiksnius. Tai, ką pasirinko valstybės narės, turėjo didžiulį poveikį paramos perskirstymo laipsniui, o ūkininkai tam tikrais atvejais dėl ankstesnio subsidijų dydžio galėjo toliau gauti itin didelę paramą.

IX

Kadangi schema iš esmės buvo susijusi su plotu, bazinės išmokos schemos parama palankesnė didesniems ūkiams. Komisija tikisi, kad dėl schemos struktūros, įgyvendinus 2013 m. BŽŪP reformą, paramos kapitalizacija, atitinkanti žemės kainas, padidės, ir tai bus naudinga žemės ūkio paskirties žemės savininkams.

X

Bazinės išmokos schemos parama – svarbus pajamų šaltinis daugeliui ūkininkų, bet šiai schemai būdingi tam tikri apribojimai. Ją taikant neatsižvelgiama į rinkos sąlygas, žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ar individualias ūkio aplinkybes, be to, ji negrindžiama bendros ūkininkų pajamų padėties analize.

XI

Sutarties siekis užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir bendrasis BŽŪP siekis užtikrinti perspektyvią maisto gamybą ir ūkininkų pajamas dar nebuvo perkelti į išmatuojamus tikslus, ir nėra bazinio lygio, su kuriuo būtų galima lyginti pasiektus rezultatus.

XII

Kalbant apie dabartinę bazinės išmokos schemą, galiojančią iki 2020 m., Komisijai teikiame keletą rekomendacijų dėl bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo ir paskirstymo; šios rekomendacijos susijusios su tinkamu mokėjimo agentūrų pagrindinių kontrolės priemonių įdiegimu, Komisijos informacijos sklaidos valstybėms narėms sistemomis ir sertifikavimo įstaigų vaidmeniu.

XIII

Kalbant apie Komisijos pasiūlymų kitam programavimo laikotarpiui rengimą, rekomenduojame, kad Komisija išanalizuotų veiksnius, darančius poveikį visų grupių ūkininkų pajamoms, taip pat tai, kokios pajamų paramos jiems reikia, ir ūkininkų pagaminamų viešųjų gėrybių vertę, taip pat rekomenduojame Komisijai siūlomas priemones nuo pat pradžių sieti su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriuo būtų galima palyginti paramos veiksmingumą.

Įvadas

01

Didinti žemės ūkio našumą ir taip užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį yra pagrindiniai Sutartyje nustatyti tikslai ir vienas svarbiausių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) siekių2. Iki 1992 m. svarbiausias BŽŪP siekis buvo užtikrinti garantuotas žemės ūkio produktų kainas (intervencines kainas). To rezultatas – didžiulis produkcijos perteklius ir neproporcingai išaugusios ES išlaidos. Įvykdžius 1992 m. BŽŪP reformą buvo sumažintos grūdų ir jautienos intervencinės kainos, o didesni ūkiai buvo įpareigoti dalį savo žemės atidėti. Kaip kompensaciją už tikėtinus pajamų nuostolius, kurie susidarė sumažinus grūdų ir jautienos kainas, gamintojai gavo tiesiogines išmokas, susietas su apsėtais plotais ar gyvūnų skaičiumi. Bendras išlaidų lygis buvo ribojamas konkretiems sektoriams nustatant regionines ar nacionalines viršutines ribas.

02

Įvykdžius 2003 m. BŽŪP reformą, bendras tiesioginės paramos lygis nepakito, bet buvo nustatyta ūkininkų pajamų paramos sistema, susijusi su žemės ūkio plotais, tačiau nebuvo nustatyta pareiga gaminti (tai vadinama atsiejimu); ši sistema pavadina bendrosios išmokos schema. Į ES 2004 ir 2007 m. įstojusių valstybių narių ūkininkams galėjo būti taikoma panaši, bet pereinamojo laikotarpio atsietoji schema – vienkartinės išmokos už plotus schema. Kadangi įvairiems žemės ūkio sektoriams skiriama parama buvo vėliau įtraukta į bendrosios išmokos schemą, ši schema tapo didžiausia ES ūkininkų pajamų paramos schema.

03

Vykdydami savo ankstesnę su bendrosios išmokos schema susijusią veiklą nustatėme, kad ja buvo užtikrinta tam tikro lygio pajamų parama, o ūkininkai galėjo laisvai rinktis gaminti tai, kas rinkose buvo paklausu. Tačiau taip pat nustatėme, kad pagrindinės sąvokos, tokios kaip „ūkininkas“, „reikalavimus atitinkanti žemė“ ir „žemės ūkio veikla“ buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtos. Rekomendavome, kad parama būtų skirta „aktyviems ūkininkams“, o reikalavimus atitinkanti žemė ir žemės ūkio veikla būtų aiškiau apibrėžtos, taip pat kad teisių į išmokas skaičiavimus reikėtų grįsti dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis įvairiuose regionuose3. Taip pat nustatėme valstybių narių bendrosios išmokos schemos skaičiavimo klaidų ir vidaus kontrolės trūkumų, ir rekomendavome, kad mokėjimo agentūros ištaisytų klaidas ir patvirtintų aiškią tvarką ir kad būtų įtraukti veiksmingi duomenų, kuriais grindžiami skaičiavimai, patikimumo ir teisių į išmokas tikslumo patikrinimai4.

04

Vykdant 2013 m. BŽŪP reformą buvo toliau taikoma atsietosios paramos sistema, bet kartu buvo šiek tiek sumažintas bendras biudžetas, skirtas 2014–2020 m. laikotarpio tiesioginėms išmokoms5. Buvo nustatyta nauja tiesioginių išmokų ūkininkams struktūra, ją sudaro bazinės išmokos schema6 (ja gali naudotis ir valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą), išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką7 ir parama jauniesiems ūkininkams8. Be to, valstybės narės gali rinktis iš kelių galimybių; tikimasi, kad dėl to bus geriau paskirstyta parama ūkininkams sektoriuose ar regionuose, patiriančiuose ekonominių sunkumų, arba mažesniems ūkiams.

05

Bazinės išmokos schema įsigaliojo nuo 2015 paraiškų teikimo metų (išmokos buvo finansuojamos iš 2016 m. ES biudžeto), šią schemą dabar taiko 18 valstybių narių9. Tai didžiausia ES tiesioginės paramos ūkininkams schema, kainuojanti apie 18 milijardų eurų per metus ir finansuojama tik iš ES biudžeto. 2015 m. bazinės išmokos schemos paramą gaunančių ES ūkių buvo apie 4 milijonai. Remdamasi valstybių narių sprendimais, kaip įvairioms tiesioginės paramos schemoms paskirstyti viršutines nacionalinio biudžeto ribas, Komisija kasmet apskaičiuoja bazinės išmokos schemos paramai turimas lėšas, ir taip užtikrinama, kad ūkininkams būtų galima paskirstyti maksimalų turimą biudžetą10. Dėl to valstybėms narėms tenkanti bazinės išmokos schemos paramos dalis, sudaranti bendrą ES tiesioginių išmokų sumą, gali labai skirtis (žr. 1 diagramą).

1 diagrama

Bazinės išmokos schemai tenkanti ES tiesioginių išmokų dalis pagal valstybes nares 2015 m.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

06

2013 m. BŽŪP reformos ES teisiniame pagrinde nustatyta, kad perspektyvi maisto gamyba yra bendrasis tiesioginės paramos tikslas11. Bazinės išmokos schemos, kaip ir iki jos galiojusios bendrosios išmokos schemos, tikslas – užtikrinti ūkininkams bazinę pajamų paramą neiškraipant ūkininkų sprendimų, kokius produktus gaminti12. Ūkininkams, susiduriantiems su tuo, kad jų produktų rinkos kainos labai kinta, tai turėtų būti apsauginė sąlyga ir turėtų padėti stabilizuoti jų pajamas, kartu jiems leidžiant priimti sprendimus, kokius produktus gaminti, atsižvelgiant į tai, kas paklausu rinkoje. Kadangi tai atsietosios paramos schema, ji nepriklauso nuo žemės ūkio gamybos, taigi atitinka tarptautines prekybos sutartis13.

07

Paramos mokėjimas priklauso nuo to, ar žemės ūkio paskirties žemė išlaikoma tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti. Todėl tai padeda išsaugoti ES žemės ūkio gamybos potencialą ir užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista. Paramą gaunantys ūkiai turi laikytis būtiniausių priežiūros standartų, kad būtų užtikrinta gera agrarinė ir aplinkosaugos žemės būklė ir vykdomos tam tikros prievolės, susijusios su maisto sauga, gyvūnų bei augalų sveikata ir gyvūnų gerove (tai vadinama kompleksine parama). Tai turėtų padėti siekti kitų bendrųjų BŽŪP tikslų, susijusių su žemės naudojimu, pavyzdžiui, tikslo apsaugoti dirvožemį, plėsti biologinę įvairovę ir švelninti klimato kaitą.

Bazinės išmokos schemos pagrindiniai elementai

08

Galimybė gauti bazinės išmokos schemos paramą priklauso nuo to, ar turimos teisės į išmokas (bazinės išmokos schemos teisės į išmokas). Kiekviena teise jos turėtojui suteikiama perduodamoji teisė į tam tikro dydžio metinę bazinės išmokos schemos paramos išmoką, jeigu tik ta teisė yra deklaruojama kartu su vienu reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės hektaru (tai vadinama deklaravimu). Iš esmės tai apima visą ariamąją žemę, daugiametį žolyną ir daugiametėmis kultūromis apsėtą žemę. Didžiausiai bendrai visų bazinės išmokos schemos teisių, turimų tam tikrame regione arba valstybėje narėje, vertei taikoma fiksuota viršutinė biudžeto riba.

09

Ūkininkams, siekiantiems gauti kitas tiesiogines išmokas, pavyzdžiui, žalinimo išmoką, perskirstymo išmoką14 ir išmoką jauniesiems ūkininkams, taikoma ir būtina išankstinė sąlyga – jie turi atitikti bazinės išmokos schemos reikalavimus (ir turėti bazinės išmokos schemos teises). Dauguma valstybių narių pasirinko žalinimo išmoką ir išmoką jauniesiems ūkininkams mokėti kaip fiksuotą procentinę paraiškų teikėjų deklaruotų teisių į išmokas vertės dalį. Tai reiškia, kad neteisingai paskirsčius bazinės išmokos schemos teises (vertės ar skaičiaus požiūriu), poveikis daromas ir pagal kitas tiesioginės paramos schemas mokamų išmokų teisingumui.

10

BIS yra skirta ūkininkams. Ūkininkai apibrėžiami kaip visi fiziniai arba juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą, kuria jie gamina žemės ūkio produktus, išlaiko žemės ūkio paskirties žemę tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti, arba vykdo minimalią veiklą ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemės ūkio paskirties žemėje, arba tokių asmenų grupės.

11

Siekiant užtikrinti, kad parama būtų geriau paskirstoma aktyviems ūkininkams, nuo 2015 m. kai kurios paramos prašančios įmonės, kurios galbūt valdė žemę, bet kurių verslo tikslas buvo tik labai nedaug susijęs su žemės ūkio veikla, pavyzdžiui, oro uostai, geležinkelių paslaugas teikiantys subjektai, vandens valymo įrenginius eksploatuojantys subjektai, nekilnojamojo turto paslaugas teikiantys subjektai arba asmenys, eksploatuojantys nuolatines sporto ir pramogų aikšteles ir kurie gaudavo tiesiogines, valstybių narių nustatytas ribas viršijančias išmokas15, turėjo įrodyti, kad jų žemės ūkio veikla yra didelio masto. Valstybėms narėms buvo suteikta teisė tvirtinti griežtesnes taisykles ir į sąrašą įtraukti daugiau verslo rūšių arba apskritai neįtraukti asmenų, kurių žemės ūkio veikla sudarė tik nedidelę jų visos ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nebuvo žemės ūkio veiklos vykdymas.

12

Taikant ankstesnę schemą, t. y. bendrosios išmokos schemą, beveik visose valstybėse narėse teisių į išmokas vertė priklausė nuo ankstesnių laikotarpių paramos, susietos su gamyba, išmokų, kurias kiekvienas ūkininkas gavo tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu, vertės16. Dėl to individualios paramos ūkininkams dydis už hektarą galėjo labai skirtis ir priklausė nuo ankstesniais laikotarpiais gautos paramos dydžio17.

13

2013 m. BŽŪP reforma buvo siekiama ilgainiui atsisakyti šių ankstesnių laikotarpių dydžių nustatant teisių į išmokas vertę arba bent mažiau jais remtis, ir vėliausiai iki 2019 m. priartinti juos prie vienodų verčių už hektarą („vidaus konvergencija“). Siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių ūkininkams, valstybėms narėms leista teisių į išmokas vertei nustatyti ir po 2019 m. remtis ankstesnių laikotarpių duomenimis. Tai reiškė, kad ūkininkų ankstesnių laikotarpių išmokos, mokėtos taikant susietųjų išmokų schemas, ir toliau atsispindės bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertėje, kol bus įvykdyta dar viena būsima BŽŪP reforma. Tačiau, kaip nustatyta šio dokumento 67 dalyje, šių skirtumų poveikis bus mažesnis laikotarpiu iki 2019 m.

14

2016–2019 m. bazinės išmokos schemos teisių į išmokas sumos toliau keičiasi, nes valstybių narių nacionalinės tiesioginių išmokų viršutinės ribos bus didinamos ar mažinamos („išorės konvergencija“)18.

15

Valstybės narės galėjo rinktis iš trijų pagrindinių bazinės išmokos schemos vertės nustatymo modelių (žr. 2 diagramą.)

2 diagrama

Pagrindiniai bazinės išmokos schemos įgyvendinimo modeliai

Šaltinis – Europos Audito Rūmai.

16

Taikant pagrindinius bazinės išmokos schemos modelius, valstybės narės turėjo įvairių šios schemos įgyvendinimo galimybių. Turėdamos tokių galimybių valstybės narės gali rinktis tinkamiausią pageidaujamą schemos taikymo lygį (nacionalinį arba regioninį), orientacinių sumų ūkininkams ir jų turimų bazinės išmokos teisių į išmokas vertės apskaičiavimą, tai, kaip geriau skirstyti paramą aktyviems ūkininkams ir kaip, skirstant bazinės išmokos schemos teises į išmokas, nustatyti reikalavimus atitinkančius plotus19.

Bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimas ir paskirstymas

17

Valstybės turėjo nustatyti BIS teises į išmokas 2015 metais ir paskirstyti jas ūkininkams. Valstybės narės taip pat tam tikrą turimo biudžeto sumą turėjo atidėti į nacionalinį rezervą, kad galėtų bazinės išmokos schemos teises į išmokas paskirstyti jauniesiems ūkininkams, ūkininkams, pradedantiems savo žemės ūkio veiklą, arba ūkininkams, patekusiems į ypatingą padėtį20.

18

Paprastai, taikant visus bazinės išmokos schemos modelius, ūkininkams paskirstomų teisių į išmokas skaičius būdavo lygus jų reikalavimus atitinkančių žemės ūkio paskirties žemės, kurioje 2015 m. jie ūkininkavo, hektarų skaičiui. Vertė priklausė nuo valstybės narės ar regiono pasirinkto konkretaus bazinės išmokos schemos modelio. Kai valstybės narės 2015 m. jau taikė vienodo dydžio sumos modelį, visiems to regiono ūkininkams buvo suteikiamos vienodos vieneto vertės už hektarą bazinės išmokos schemos teisės į išmokas (žr. 3 diagramą).

3 diagrama

Bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo elementai (vienodo dydžio sumos modelis)

* Išskyrus plotus, kuriems taikomos teisės į išmokas iš nacionalinio rezervo

Šaltinis – Europos Audito Rūmai.

19

Tų valstybių narių, kurios pasirinko bazinės išmokos schemos konvergencijos modelį, t. y. kurios 2015 m. netaikė vienodo dydžio verčių už hektarą, nacionalinės institucijos iš esmės savo skaičiavimus grindė šešiais elementais (žr. 4 diagramą)21:

  • visų konkrečios valstybės narės ar regiono aktyvių ūkininkų 2015 m. turėtu bendru reikalavimus atitinkančiu žemės ūkio paskirties žemės plotu;
  • 2015 m. kiekvieno pavienio paraiškos teikėjo reikalavimus atitinkančiu žemės ūkio paskirties žemės plotu;
  • 2015 m. paraiškų teikėjų individualia orientacine 2014 m. suma22;
  • visų ūkininkų, 2015 m. buvusių aktyviais ūkininkais, visomis orientacinėmis 2014 m. sumomis;
  • viršutinėmis nacionalinėmis arba regioninėmis ribomis, bazinės išmokos schemai taikytinomis 2015 m.;
  • nacionaline arba regionine tiksline 2019 m. verte (nacionaliniu arba regioniniu vidurkiu).

4 diagrama

Bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo elementai (konvergencijos modelis)

*) Išskyrus plotus, kuriems taikomos teisės į išmokas iš nacionalinio rezervo

Šaltinis – Europos Audito Rūmai.

20

Visiems konvergencijos modeliams bendra buvo tai, kad valstybės narės mokėjimo agentūros turėjo kiekvienam ūkininkui nustatyti individualią orientacinę sumą ir spręsti klausimus, susijusius su ūkininko asmeninės padėties pokyčiais 2014–2015 m., pavyzdžiui, žemės sujungimu, atskyrimu ar perdavimu. Siekiant išvengti sudėtingumo, valstybės narės, kurios BIS taikė regioniniu pagrindu, galėjo išlaikyti esamas bendrosios išmokos schemos teises į išmokas, tapusias bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas23.

Komisijos ir valstybių narių vaidmenys diegiant bazinės išmokos schemą

21

Komisija ir valstybės narės kartu yra atsakingos už bazinės išmokos schemos ir kitų tiesioginių išmokų schemų valdymą. Tačiau galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą tenka Komisijai24. Tai reiškia, kad Komisija atitinkamais deleguotaisiais teisės aktais, bazinės išmokos schemos stebėjimu valstybėse narėse ir schemos administravimo kontrolės sistemų atitikties auditais turėjo užtikrinti teisingą bazinės išmokos schemos diegimą. Jeigu valstybėse narėse schema diegiama nesilaikant ES teisinio pagrindo, Komisija gali taikyti finansines pataisas.

22

Valstybės narės apskaičiavo bazinės išmokos schemos teises į išmokas ir užregistravo jas specialioje duomenų bazėje. Valstybės narės taip pat turėjo užtikrinti, kad po to akredituotos mokėjimo agentūros išmokėtų ūkininkams bazinės išmokos schemos paramą. Šiuo tikslu buvo reikalaujama, kad nacionalinės institucijos naudotų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS) ir ja užtikrintų, kad išmokos būtų teisingos ir kad būtų užkirstas kelias klaidoms. Naudojant patikimą informaciją apie žemės ūkio paskirties žemės plotus ir automatizuotos kryžminės patikros sistemą, integruota administravimo ir kontrolės sistema taip pat turėjo būti padedama ūkininkams teisingai pildyti deklaracijas, taigi ir veiksmingai nustatyti galimus netikslumus. Be to, buvo reikalaujama, kad nepriklausoma nacionalinė sertifikavimo įstaiga atliktų visų ES išlaidų, kurias išmokėjo mokėjimo agentūros, teisėtumo ir tvarkingumo auditą. 5 diagramoje nurodyti Komisijos ir valstybių narių vaidmenys diegiant bazinės išmokos schemą.

5 diagrama

Komisijos ir valstybių narių vaidmenys diegiant bazinės išmokos schemą

Šaltinis – Europos Audito Rūmai.

Audito apimtis ir metodas

23

Šio audito tikslas buvo nustatyti, ar 2015 m. Komisija ir valstybės narės bazinę išmokos schemą įdiegė laikydamosi ES teisinio pagrindo ir BŽŪP tikslų. Šiuo požiūriu taip pat apžvelgėme ypatumus, kuriuos nulėmė bazinės išmokos schemos, t. y. schemos, kurioje ūkininkams teikiama atsietoji pajamų parama, struktūra. Siekėme atsakyti į šį pagrindinį audito klausimą –

ar Komisija ir valstybės narės tinkamai įdiegė ūkininkams skirtą bazinės išmokos schemą?

24

Siekdami atsakyti į šį klausimą, nagrinėjome, ar:

  • valstybių narių kontrolės sistemomis sumažinta rizika, kad bazinės išmokos schemos teisės į išmokas bus neteisingai apskaičiuotos;
  • Komisija tinkamai padėjo valstybėms narėms diegti bazinę išmoką ir vykdė pakankamą valstybių narių priežiūrą bei atliko auditus;
  • įdiegus bazinės išmokos schemą padėta supaprastinti reikalavimus ir ūkininkams, ir administravimo įstaigoms, ir ar laikytasi BŽŪP tikslų.
25

Auditas buvo atliekamas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., auditą sudarė:

  • visoms 18 valstybių narių, įdiegusių bazinės išmokos schemą, nusiųstas klausimynas, siekiant gauti pagrindinių duomenų ir informacijos apie struktūrą ir įgyvendinimą. Tam tikrais atvejais rezultatus naudojome rengdami savo ataskaitas;
  • vizitai į Europos Komisiją (Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą) ir šešias valstybes nares (Vokietiją (Žemutinę Saksoniją), Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją ir Jungtinę Karalystę (Angliją ir Škotiją)), atrinktas pagal joms tenkančią ES biudžeto, skiriamo bazinės išmokos schemai, dalį ir konkretų modelį, jų pasirinktą schemai įdiegti. Rengėme pokalbius, analizavome procedūras ir duomenis, tikrinome atitinkamus dokumentus;
  • 2015 paraiškų teikimo metų ūkininkų teisių į išmokas 400 bylų imties auditas. Bylas atrinkome iš dalies atsitiktine tvarka ir iš dalies pagal rizikos vertinimą, kad būtų galima patikrinti bazinės išmokos schemos teisių į išmokas skaičiavimus ir taikytas pagrindines kontrolės priemones.

Be to, atsižvelgėme į savo darbo, nuveikti rengiant 2016 m. patikinimo pareiškimą, rezultatus.

Pastabos

Aplankytų valstybių narių kontrolės sistemomis iš esmės sumažinta bazinės išmokos schemos teisių į išmokas neteisingo apskaičiavimo ir paskirstymo rizika, bet dėl valstybių pasirinktų galimybių tam tikroms mokėjimo agentūroms galėjo kilti tam tikrų sunkumų

Daugumai valstybių narių pavyko išspręsti kilusius uždavinius ir apskritai bazinės išmokos schemos išmokos ūkininkams buvo be esminių klaidų…

26

Visoms aplankytoms valstybėms narėms diegiant bazinės išmokos schemą kilo keletas uždavinių. Uždavinių pobūdis labai priklausė nuo pasirinktų galimybių. Visų pirma valstybėms narėms teko:

  • patikrinti paraiškų teikėjų teises į bazinės išmokos schemos paramą, t. y. patikrinti, ar paraiškų teikėjai 2013 m. gavo tiesioginę paramą, o 2015 m. buvo aktyvūs ūkininkai;
  • kiekvienam ūkininkui nustatyti individualią orientacinę sumą, jeigu valstybė narė netaikė vienodo dydžio sumos už hektarą;
  • pagal naujausią informaciją, gaunamą iš Žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS), nustatyti kiekvieno ūkininko reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės plotus 2015 m. ir patikrinti tai vietoje. Tam taip pat galėjo reikėti prieš diegiant bazinės išmokos schemą nustatyti reikalavimų neatitinkančią žemę;
  • nustatyti bazinės išmokos schemos teises į išmokas 2015–2019 m., atlikus visus patikrinimus ir skaičiavimus;
  • informuoti atitinkamus ūkininkus iki 2015 m. pabaigos arba, kai nacionalinės institucijos turėjo tik laikinų duomenų, iki 2016 m. balandžio 1 d.;
  • iki 2016 m. birželio 30 d. išmokėti bazinės išmokos schemos ir kitą tiesioginę paramą.
27

Dauguma valstybių narių šiuos uždavinius išsprendė ir savo skaičiavimus atliko iki teisės aktais nustatytų terminų, arba nedaug pavėlavę. Tačiau Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Nyderlandams, Austrijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei (Škotijai), nespėjusioms visiems ūkininkams galutinių išmokų išmokėti iki teisės aktais nustatyto 2016 m. birželio 30 d. termino, Komisija leido mokėti nesumažintas išmokas iki 2016 m. spalio 15 d.25.

28

Remiantis turimais duomenimis, visoje ES išmokos, pagrįstos bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas, apskritai buvo be esminių klaidų26. Tačiau skaičiavimo klaidos galėjo daryti poveikį išmokoms daugeliui pavienių ūkininkų, dėl to galėjo sumažėti bazinės išmokos schemos teisių į išmokas duomenų bazių patikimumas – tai aiškinama toliau.

…bet keliais atvejais bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertė buvo netiksli, apskaičiuota tik laikinai arba pagrįsta įverčiais…

29

Nustatėme, kad valstybės narės (arba regionai) beveik visada teisingai taikė bendrąsias apskaičiavimo taisykles, išskyrus Italiją ir vieną Vokietijos regioną (Meklenburgą-Pomeraniją), laikėsi taikytinų nacionalinių arba regioninių viršutinių ribų. Tačiau keliais atvejais nustatėme, kad bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertės buvo netikslios, apskaičiuotos tik laikinai arba pagal įverčius, dėl to padarytas poveikis išmokų paskirstymui pavieniam ūkininkams:

  1. Jungtinės Karalystės (Škotijos) institucijos apskaičiavimo taisykles neteisingai taikė 2019 m. tikslinėms vienodo dydžio vertėms nustatyti ir metiniam biudžeto koregavimui iki tų metų atlikti. Nyderlandų institucijos, koreguodamos teisių į išmokas vertę, kad šioji atitiktų 2019 metams nustatytą normą, apskaičiavo neteisingą konvergencijos vertę. Tačiau tai nepadarė poveikio bendrai išmokų Škotijoje ir Nyderlanduose sumai ir turėjo tik nedidelę įtaką išmokų paskirstymui pavieniam ūkininkams.
  2. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (Anglija ir Škotija) naudojo laikinus duomenis arba įverčius, nes joms kilo tam tikrų sunkumų, dėl kurių galutinių bazinės išmokos schemos teisių į išmokas verčių jos negalėjo apskaičiuoti laiku. Tai turėjo poveikį bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertėms, nes, pasikeitus vienam skaičiavimo elementui (pavyzdžiui, visam reikalavimus atitinkančiam plotui), galėjo tekti keisti ir kitus elementus (pavyzdžiui, teisių į išmokas vertę), ir tai galėjo turėti kitų padarinių apskaičiuojant konvergencijos vertę. Tai taip pat reiškė, kad ūkininkai nežinojo galutinės savo bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertės, kol nepateikė prašymų dėl kitų paraiškų teikimo metų. Toliau aprašome kelis atsiradusius skirtumus.
    1. 2017 m. gegužės mėn. Prancūzijos mokėjimo agentūra dar tebeskaičiavo galutinę 2015 m. bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertę ir dar nebuvo ūkininkams oficialiai paskirsčiusi tų išmokų teisių. Vėlavimas aiškinamas tuo, kad vėlai nustatyta nauja žemės sklypų identifikavimo sistema, kilo sunkumų nustatant ne žemės ūkio paskirties plotus ir labai vėluota 2015 m. atlikti ūkininkų patikrinimus vietoje – juos Prancūzijos institucijos užbaigė tik 2016 m. gruodžio mėn.27
    2. Jungtinė Karalystė (Anglija ir Škotija) labai vėlavo apskaičiuoti teisių į išmokas vertes, nes Anglijoje – ši pasirinko išlaikyti ankstesnės schemos, t. y. bendrosios išmokos schemos, teises į išmokas – laiku nebuvo gauta visų žemės dangos duomenų. Taigi, institucijos galėjo tik pagal įverčius nustatyti galutinį reikalavimus atitinkantį plotą, nors šis buvo pagrindinis elementas, reikalingas teisių į išmokas vertėms tiksliai apskaičiuoti. Be to, naujoji kompiuterinė paraiškų tvarkymo sistema neveikė taip, kaip buvo tikėtasi, dėl to mokėjimo agentūra buvo priversta grįžti prie popierinių paraiškų. Tai sukėlė didžiulių sunkumų, susijusių su bazinės išmokos schemos teisių į išmokas koregavimu pagal reikalavimus atitinkančius plotus ir su galimybėmis laikytis mokėjimo terminų28. Škotijos institucijoms taip pat kilo sunkumų, susijusių su visų paraiškų sutvarkymu laiku, tų sunkumų priežastis iš dalies buvo tai, kad vėluota nustatyti reikalavimus atitinkančius daugiamečius žolynus. Škotijos institucijos atliko tik iliustracinius bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertės skaičiavimus, kad galėtų laikytis paramos išmokėjimo terminų, bet 2017 m. gegužės mėn. jos dar nebuvo nustačiusios galutinių verčių29.

…o kelioms aplankytoms mokėjimo agentūroms kilo tam tikrų sunkumų

30

Mokėjimo agentūros turėjo nustatyti veiksmingas pagrindines kontrolės priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad ūkininkams paskirstomų bazinės išmokos schemos teisių į išmokas skaičius ir vertė būtų tikslūs. Tai apėmė plotų, kuriuos ūkininkai deklaravo savo paramos paraiškose, atitikties reikalavimams kryžminį sutikrinimą su ŽSIS duomenimis30 ir ankstesnių laikotarpių orientaciniais duomenimis, taip pat ūkininkų pateiktų patvirtinamųjų dokumentų tikrumo patikrinimą ir bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo peržiūrą. Tolesnėse dalyse apibūdiname kelis skirtingus klausimus, kilusius aplankytose valstybėse narėse.

31

Italijoje už bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimą ir jų paskirstymą ūkininkams buvo atsakinga centrinė koordinavimo įstaiga, nepriklausanti Italijos mokėjimo agentūrų vidaus kontrolės sistemai. Ji nebuvo atlikusi visų patikrinimų, susijusių su ūkininkų atitiktimi reikalavimams, ir dar tebebuvo neaiškumų dėl didelės dalies daugiamečių žolynų atitikties reikalavimams. Dėl to, teises iš pradžių paskirsčius, procesą prireikė kartoti ir tai pačiai koordinavimo įstaigai teko perskaičiuoti beveik trečdalio bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertę. Galiausiai, jų bendra vertė viršijo viršutinę nacionalinio biudžeto ribą. Pagal ES teisės aktus tokiu atveju būtų reikėję dar kartą pakoreguoti visų Italijos bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertę. Poveikis paramos ūkininkams išmokoms apskritai greičiausiai bus mažas, bet vertinant pagal pavienius ūkininkus, jis gali būti didesnis. 2017 m. balandžio mėn. perskaičiavimas buvo tebevykdomas, o tai turėjo poveikį ir bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertei bei vėlesnėms būsimų metų paramos išmokoms31.

32

Patikima ŽSIS pateikiama informacija apie faktinius paraiškose nurodytus reikalavimus atitinkančios žemės sklypus buvo dar vienas veiksnys, būtinas teisingai nustatant bazinės išmokos schemos teises į išmokas. Dviejose iš šešių aplankytų valstybių narių nustatėme, kad ŽSIS pateikta informacija apskritai buvo nepasenusi. Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje vyko esminio atnaujinimo procesas, o kartu buvo skaičiuojamos bazinės išmokos schemos teisės į išmokas32. Graikijos mokėjimo agentūra, kelerius metus dėjusi daug pastangų, kad būtų teisingai nustatyti daugiamečiai žolynai, neturėjo būtinų lėšų, kad galėtų atnaujinti visą ŽSIS ir joje pateikti naujausią turimą informaciją. Taigi, 2015 m. institucijos bazinės išmokos schemos skaičiavimus, susijusius su daugiau nei puse atitinkamos teritorijos, turėjo grįsti 2008 m. nuotraukomis33.

33

Graikijoje apie 90 % visų daugiamečių žolynų ir daugiau kaip 25 % šalies žemės ūkio paskirties plotų yra viešoji žemė. Su tokios rūšies žeme susijusias bazinės išmokos schemos teises į išmokas Graikijos institucijos skaičiavo pagal vidutinį regioninį vienam hektarui tenkantį gyvūnų skaičių, kiekvieno ūkininko deklaruotą paramos paraiškoje34. Tačiau, kadangi gyvūnų registre pateikta informacija buvo nepatikima, buvo dar sunkiau tiksliai apskaičiuoti ūkininkams paskirstomų bazinės išmokos schemos teisių į išmokas skaičių35.

Komisija tinkamai padėjo diegti bazinės išmokos schemą, bet galėjo daugiau reikalauti iš sertifikavimo įstaigų

Apskritai Komisija diegimo proceso priežiūrą vykdė tinkamai ir teikė daug rekomendacijų…

34

Kadangi ES teisės aktais valstybėms narėms nustatyta daug galimybių, nuostatos tapo sudėtingesnės, dėl to kilo neteisingo aiškinimo ir dviprasmiškumo rizika. Komisijai pavyko įgyvendinimo nuostatas pateikti laiku36. Tačiau valstybėms narėms reikėjo papildomų Komisijos rekomendacijų dėl jų konkretaus įgyvendinimo modelio. Taigi, nuo 2014 m. Komisija paskelbė daugiau kaip 400 valstybėms narėms skirtų rekomendacijų ir rengė dvišalius posėdžius su nacionalinėmis institucijomis, kad būtų užtikrintas sklandus bazinės išmokos schemos ir kitų ES tiesioginės paramos schemų įgyvendinimas. Nepaisant pateiktų paaiškinimų, valstybės narės ne visuomet nuosekliai interpretavo skaičiavimo taisykles.

…bet valstybės narės nepateikė visos stebėjimo informacijos

35

Kadangi Komisija yra atsakinga už schemos stebėjimą, visos valstybės narės, taikančios bazinės išmokos schemą, Komisijai turėjo pranešti apie savo pasirinkimą, ir Komisija galėjo atlikti išsamią jų atitikties ES teisiniam pagrindui analizę ir imtis tolesnių veiksmų. Tačiau 2017 m. gegužės mėn. Komisija iš Prancūzijos ir Italijos dar buvo negavusi pagrindinės informacijos, pavyzdžiui, visos ūkininkams paskirstytų 2015 m. bazinės išmokos schemos teisių į išmokas, kurios kartu sudarė 31 % turimo biudžeto, vertės. Dėl šios informacijos trūkumo buvo sudėtingiau vykdyti schemos stebėjimą. Pagal ES teisės aktus Komisija neturėjo teisės mažinti išmokų valstybėms narėms, laiku neteikiančioms konkrečios statistinės informacijos apie bazinės išmokos schemą.

Apskritai, pačios Komisijos atliekamas auditas davė gerų rezultatų…

36

Komisija laiku pradėjo bazinės išmokos schemos įgyvendinimo valstybėse narėse auditą, ir tai davė gerų rezultatų, nors trūkstant išteklių nepavyko atlikti visų suplanuotų auditų vietoje. Kadangi dauguma vizitų rengti anksti, Komisijai taip pat nepavyko įvertinti sertifikavimo įstaigų atlikto bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo patikrinimo kokybės.

37

Komisijos audito darbas buvo daugiausia sutelktas į sandorių imties patikrinimą ir deklaruotų plotų atitiktį reikalavimams. Komisija mažiau akcentavo bendrųjų skaičiavimų, taikytų vidaus kontrolės priemonių ir to, ar valstybės narės buvo įdiegusios sistemas, kuriomis būtų galima atidžiai stebėti, kaip valdomos bazinės išmokos schemos teisės į išmokas (pavyzdžiui, tai pasakytina apie taikytinų viršutinių ribų apskaičiavimą ir laikymąsi, nacionalinio rezervo valdymą, įskaitant bazinių išmokų schemos teisių į išmokas panaikinimo procedūras), tvirtinimo procedūras.

…bet galėjo daugiau reikalauti iš sertifikavimo įstaigų

38

Organizaciniu požiūriu savarankiška įstaiga turi atlikti metinį visų ES išlaidų, kurias išmoka valstybių narių mokėjimo agentūros, sertifikavimo auditą. Šie auditoriai turėtų teikti pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus parengtą nuomonę, ar mokėjimo agentūros metinės finansinės ataskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos, ar tinkamai veikia jos vidaus kontrolės sistema ir ar išlaidos, kurias Komisijos prašyta kompensuoti, atitinka teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimus37. Kadangi bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertė yra vienas pagrindinių elementų skaičiuojant ūkininkams išmokėtos paramos sumas, sertifikavimo įstaigų atliekamas bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo patikrinimas yra itin svarbus. Vykstant konvergencijai ir galbūt koreguojant bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertes, tai aktualu ir vėlesniems finansiniams metams.

39

Komisija savo gairėse, skirtose sertifikavimo įstaigoms, nurodė, kad jų patikrinimai turėtų apimti įdiegtų procedūrų vertinimą, kad būtų užtikrintas teisingas bazinės išmokos schemos teisių į išmokas paskirstymas, ir prašė sertifikavimo įstaigų pareikšti nuomonę, ar mokėjimo agentūros parengė tinkamą bazinės išmokos schemos teisių į išmoką nustatymo ir registravimo sistemą ir, diegdamos schemą, taikė tinkamas kontrolės priemones. Komisijos gairėse reikalauta atlikti dešimties operacijų atitikties reikalavimams patikrinimą, bet nebuvo paaiškinta kokius sertifikavimo įstaigos turėtų atlikti skaičiavimų tikslumo patikrinimus.

40

Mūsų aplankytų valstybių narių sertifikavimo įstaigos Komisijos gaires aiškino skirtingai, o operacijų, kurių atitikties patikrinimą Komisija rekomendavo atlikti, skaičius buvo per mažas, kad būtų galima padaryti pagrįstas bendrąsias išvadas dėl bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo tikslumo.

41

Komisijos gairėse nepatikslintas sertifikavimo įstaigų vaidmuo, kai bazinės išmokos schemos teisės į išmokas buvo susijusios su kitomis įstaigomis, ne vien mokėjimo agentūromis; taigi, dėl to:

  • Vokietijoje (Žemutinėje Saksonijoje) sertifikavimo įstaiga šio skaičiavimo tikslumo niekaip netikrino, nes skaičiavimą atliko centrinė koordinavimo įstaiga, o jai netaikomas sertifikavimo audito reikalavimas;
  • Italijoje sertifikavimo įstaiga tik paminėjo, kad tuo metu, kai ji rengė savo ataskaitą, koordinuojančioji įstaiga nebuvo baigusi skaičiuoti bazinės išmokos schemos teisių į išmokas;
  • Prancūzijoje sertifikavimo įstaiga patvirtino, kad mokėjimo agentūra teisingai taikė skaičiavimo metodą, nustatytą Žemės ūkio ministerijos, bet pranešė, kad duomenys dar nebuvo galutiniai ir kad tam tikrų skaičiavimų netikrino.

Dėl valstybių narių pasirinktų tam tikrų skaičiavimo taisyklių ir galimybių padėtis galėjo tapti dar sudėtingesnė, galėjo padidėti našta nacionalinėms administravimo institucijoms, o tam tikri ūkininkai galėjo gauti nenumatyto pelno

Tam tikromis taisyklėmis, kuriomis nustatomos bazinės išmokos schemos teisės į išmokas, reikalaujama sudėtingų skaičiavimų

42

Vienas pagrindinių 2013 m. BŽŪP reformos tikslų ir reikalavimų buvo sumažinti administracinę naštą, o Komisija ir valstybės narės turėjo į tai atsižvelgti rengdamos atitinkamas tiesioginės paramos schemos nuostatas38.

43

Sudėtingumas, su kuriuo susidūrė valstybės narės, labai priklausė nuo to, koks bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo modelis buvo pasirinktas. Vokietijoje, Prancūzijoje (Korsikoje), Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje) taikant vienodo dydžio vertės modelį buvo vilčių, kad apskaičiuoti teisių į išmokas vertę ir skaičių bus paprasta, tačiau to negalima pasakyti apie atvejus, kai kitose valstybėse narėse ar regionuose buvo taikyti konvergencijos modeliai ir nustatytos išsamios ir konkrečios apskaičiavimo taisyklės, o valstybės narės tas taisykles dažnai dar papildydavo nacionalinėmis ar regioninėmis įgyvendinimo nuostatomis. Dėl to gali ne tik atsirasti skaičiavimo klaidų, bet ir daug didžiulio papildomo darbo mokėjimo agentūroms39.

Dėl kai kurių valstybių narių pasirinktų galimybių nacionalinėms administravimo institucijoms galėjo atsirasti didžiulė našta…

44

Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, galėjo labiau diferencijuoti savo teritoriją ir bazinės išmokos schemą taikyti regiono lygmeniu. Tokie kriterijai apėmė institucinę struktūrą (pvz., Vokietijoje), regioninį žemės ūkio potencialą (pvz., Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Škotijoje)) arba agronominius ypatumus (pvz., Graikijoje ir Ispanijoje).

45

Taigi Ispanija nustatė 50 naujų bazinės išmokos schemos regionų, nacionalinės institucijos juos apibrėžė pagal agronominius ypatumus ir žemės naudojimą 2013 m. Šie regionai aprėpė apie 316 žemės ūkio rajonų („comarcas agrarias“), tai reiškia, kad vienam bazinės išmokos schemos regionui priklausanti žemė galėjo būti keliuose rajonuose ir autonominėse srityse visoje žemyninėje Ispanijos dalyje. Tačiau daugelyje regionų vidutinės bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vieneto vertės skyrėsi tik labai nedaug. Nors šis skirstymas į regionus atitiko ES teisinį pagrindą, žemės valdymas dėl to tapo sudėtingesnis. Ūkininkai savo teises į išmokas galėjo naudoti tik regione, kuriame jos buvo iš pradžių paskirstytos, o tai galėjo būti pavieniai žemės ūkio paskirties sklypai tame pat kaime (žr. 6 diagramą).

6 diagrama

Sudėtingas regioninės bazinės išmokos schemos įgyvendinimas Ispanijoje

Šaltinis – Europos Audito Rūmai; remtasi Ispanijos institucijų (FEGA) pateiktais duomenimis.

Kitaip nei Ispanija, Graikija taikė gerokai paprastesnį modelį, pagrįstą žemės ūkio ypatumais ir apimantį tik tris regionus.

46

Bazinės išmokos schemos įgyvendinimas nebuvo sklandus ne tik dėl valstybių narių pasirinkto bazinės išmokos schemos modelio, bet ir dėl ES teisės aktuose nustatytų galimybių, susijusių su reikalavimus atitinkančių plotų apibrėžimu. Buvo tikimasi, kad dėl to parama bus geriau paskirstyta, bet dėl to taip gal galėjo būti gerokai vėluojama apskaičiuoti bazinės išmokos schemos teises į išmokas ir daryti poveikį jų verčių tikslumui (žr. 1 langelį).

1 langelis

Valstybių narių pasirinktos galimybės, dėl kurių galėjo būti gerokai vėluojama įgyvendinti bazinės išmokos schemą

Paprastai, bazinės išmokos schemos taikymo reikalavimus atitinka visi ariamosios žemės, daugiamečių žolynų ir daugiamečių pasėlių plotai. Be to, siekiant apsaugoti tam tikrus kraštovaizdžio elementus, tokius kaip gyvatvorės, tvenkiniai, grioviai, medžių eilės grupėmis arba atskirai, laukų ribos ir terasos, valstybės narės galėjo nuspręsti, kad ir jie atitinka bazinės išmokos schemos teisių į išmokas paskirstymo reikalavimus. Tačiau pagal žalinimo išmokų taisykles valstybės narės kitus kraštovaizdžio elementus galėjo apibrėžti kaip ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, o šios neatitinka bazinės išmokos schemos taikymo reikalavimų. Valstybei narei priėmus tokį sprendimą, visi elementai turėjo būti patikrinti ir įtraukti į nacionalinę ŽSIS. Prancūzija pasirinko sistemą, kurią taikant Prancūzijos institucijos iš esmės atnaujindamos savo ŽSIS turėjo užregistruoti ir patikrinti apie 45 milijonus tokių kraštovaizdžio elementų ir nustatyti, ar jie atitiko bazinės išmokos schemos taikymo ir žalinimo išmokos skyrimo reikalavimus, tik žalinimo išmokos skyrimo reikalavimus ar neatitiko jokių tokių reikalavimų. Ūkininkams deklaruojant sklypus, kuriuose buvo ir reikalavimus neatitinkančių elementų, juos reikėjo patikrinti rankiniu būdu, dažnai tekdavo susisiekti su ūkininkais ir išsiaiškinti padėtį, nors konkrečios paramos sumos ir buvo mažos. Tai labai prisidėjo prie to, kad Prancūzijoje buvo vėluojama apskaičiuoti bazinės išmokos schemos teises į išmokas ir mokėti paramą.

Italijoje minimalus žemės ūkio veiklos lygis, būtinas tam, kad didelė dalis daugiamečių žolynų atitiktų reikalavimus40, priklausė nuo sklypų vietovės bei daugybės regioniniu lygmeniu taikomų išimčių. Italijos institucijos turėjo nustatyti visus sklypus, kuriems buvo taikomos specialiosios sąlygos, tam jos rėmėsi savo žemės registru, o tada duomenis kryžmiškai sutikrino su ūkininkų paramos paraiškomis. Mums baigiant atlikti auditą, ši procedūra tebebuvo taikoma, ir Italijos institucijos negalėjo mums pasakyti, kada baigs savo darbą. Dėl tokio išsamaus metodo reikalavimai tapo sudėtingesni, labai vėluota apskaičiuoti teises į išmokas ir mokėti paramą.

…tam tikri ūkininkai, gerokai sumažindami savo ūkių dydį, galėjo gauti nenumatyto pelno

47

Daugumai valstybių narių, bazinės išmokos schemai taikiusių konvergencijos modelį41, kilo specifinė rizika, kad įgyvendinus bazinės išmokos schemą ūkininkams bus mokama per didelė kompensacija, nes ūkininkai gerokai sumažino žemės, kurioje ūkininkaujama, hektarų skaičių nuo ataskaitinio laikotarpio (2014 m.) iki 2015 m. Dėl to buvo galima orientacinę sumą, nustatomą pagal didesnį plotą, gauti už mažą plotą, taigi ūkininkai dėl to galėjo gauti nenumatyto pelno.

48

Valstybės narės galėjo susigrąžinti nenumatytą pelną42. Septynios valstybės narės iš 13, kurioms tai buvo taikoma, pasirinko šią galimybę43, tai joms taip pat leido šias lėšas veiksmingiau perskirstyti, pavyzdžiui, bazinės išmokos schemos teises į išmokas paskirstant jauniesiems ūkininkams. Tačiau Italijos institucijos tinkamai nenustatė visų ūkininkų, gavusių nenumatytą pelną arba neteisingai taikiusių taisykles. Prancūzijos institucijos iš pradžių nusprendė taikyti nenumatyto pelno išlygą, bet praktiškai to padaryti joms nepavyko (žr. 2 langelį)44.

2 langelis

Nenumatyto pelno, gaunamo mažinant ūkių dydį, pavyzdžiai

Gali būti gaunamas didžiulis nenumatytas pelnas. Ispanijos institucijų susigrąžintos orientacinės sumos buvo didesnės nei 75 milijonai eurų; tos sumos buvo susigrąžintos iš daugiau kaip 7 000 ūkininkų, ir tas sumas buvo galima paskirstyti pradedantiesiems ūkininkams. Tai sudaro apie 3 % Ispanijoje skirtos bazinės išmokos schemos paramos.

Kadangi Prancūzija netaikė pelno susigrąžinimo išlygos, nežinoma, kiek iš viso nenumatyto pelno gavo ūkininkai. Tačiau nustatėme pavienių ūkininkų, 2014 m. gavusių tiesiogines išmokas, o 2015 m. beveik visą savo žemę perdavusių kitiems ūkininkams, įskaitant šeimos narius. Buvo ir tokių kraštutinių atvejų, kai ūkininkai pasiliko tik labai mažai žemės, kartais tik 0,01 ha, tačiau vis tiek galėjo gauti visą orientacinę sumą, taigi jų bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertė buvo iki 9 000 eurų ir didesnė. Teisiniu požiūriu tai buvo įmanoma, nes Prancūzija, kitaip nei kitos valstybės narės, nenustatė mažiausio žemės ploto, kurį ūkininkai turėjo turėti, kad galėtų prašyti bazinės išmokos schemos teisių į išmokas45. Žemę gaunantys asmenys ar bendrovės, kaip naujieji ūkininkai, taip pat galėjo gauti teises į išmokas iš nacionalinio rezervo.

Naujosiomis taisyklėmis siekta užtikrinti geresnį paramos skirstymą, bet buvo tik iš dalies veiksmingai įgyvendintos

Naujosiomis taisyklėmis buvo nustatyti reikalavimai atlikti specialius tam tikrų kategorijų paramos prašytojų patikrinimus…

49

2013 m. BŽŪP reforma siekta geriau paskirstyti ES tiesioginę paramą tikriesiems ūkininkams ir pradėta vartoti sąvoka „aktyvus ūkininkas“46. Nustatant šią sąvoką, buvo reikalaujama privalomus papildomus tinkamumo reikalavimus taikyti dviejų kategorijų paramos prašytojams: asmenims, ūkininkaujantiems žemėje, kuri natūraliai išlaikoma tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti47, ir asmenimis, kurių verslo veikla įtraukta į neigiamą sąrašą. Pastariesiems sistema galėjo būti vėl taikoma, jeigu jiems pavykdavo įrodyti, kad jų žemės ūkio veikla nėra „nedidelio masto“.

50

Naujosiomis taisyklėmis valstybėms narėms leista paraiškų teikėjų, prašančių ne didesnių nei 5 000 eurų metinių tiesioginių išmokų, visai netikrinti arba jiems taikyti savus alternatyvius kriterijus, pagal kuriuos paraiškų teikėjams sistema vėl galėjo būti taikoma ir jie galėjo gauti ES tiesioginę paramą. Vienuolika iš 18 valstybių narių visoje savo teritorijoje arba dalyje teritorijos taikė didžiausią 5 000 eurų ribą48. Be to, valstybėms narėms buvo suteikta teisė paramos nemokėti asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudarė tik nedidelę jų visos ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nebuvo žemės ūkio veikla.

51

Kadangi bazinės išmokos schema yra atsieta nuo žemės ūkio gamybos, nebuvo galimybių reikalauti, kad ūkininkai gautų pajamų iš ūkininkavimo, kad atitiktų paramos skyrimo reikalavimus. Paramos gavėjai iš esmės galėjo visą savo žemės ūkio veiklą savo žemėje pavesti vykdyti trečiosioms šalims ir kartu neprarasti aktyvaus ūkininko statuso. Tačiau ūkininkams deklaruotoje žemėje turėtų būti suteikta teisė priimti sprendimus, gauti naudos ir rizikuoti vykdant atitinkamą žemės ūkio veiklą.

…ir kelios valstybės narės pasiekė gerų rezultatų…

52

Nustatėme, kad, remdamosi administraciniais duomenimis, pavyzdžiui, prekybos arba mokesčių registrais, Ispanija ir Italija pasiekė gerų rezultatų – joms pavyko nustatyti paraiškų teikėjus, nevykdančius jokios žemės ūkio veiklos arba vykdančius tik nedidelės apimties žemės ūkio veiklą49. Nyderlandai mums pranešė, kad nacionalinės institucijos atmetė apie 4 % paraiškų teikėjų, nes jų pagrindinis verslo arba bendrovės tikslas nebuvo žemės ūkio veikla ir jie negalėjo būti įtraukti į oficialų verslo registrą.

53

Tačiau, nors apskritai institucijos prašė, kad paraiškų teikėjai nurodytų, ar jų veikla patenka į neigiamą sąrašą, visoms mūsų aplankytoms valstybėms narėms buvo sudėtinga tinkamai nustatyti paraiškų teikėjus, kurių aktyvaus ūkininko statusą reikėtų patikrinti, nes arba paraiškų formos buvo nepakankamai aiškios, arba tam tikrais atvejais institucijos nepakankamai tyrė galimo reikalavimų apėjimo atvejus.

…bet įgyvendinimas buvo tik iš dalies veiksmingas, o mokėjimo agentūroms teko didžiulė administracinė našta…

54

Atsižvelgiant į tai, ką pasirinko valstybės narės, paraiškų teikėjų, kuriuos reikėjo patikrinti siekiant įvertinti jų žemės ūkio veiklos mastą, skaičius galėjo labai skirtis: kai kuriais atvejais dauguma valstybės narės ar regiono paraiškų teikėjų nesiekė taikomos ribinės vertės, o valstybės narės beveik visais atvejais nusprendė neigiamo sąrašo neišplėsti. Į neigiamą sąrašą įtraukti ir ribinę vertę viršijantys paraiškų teikėjai galėjo pateikti įrodymų, kad i) jų tiesioginės išmokos sudarė bent 5 % jų su žemės ūkio veikla nesusijusių pajamų praėjusiais fiskaliniais metais, ii) jų pagrindinis verslo tikslas buvo žemės ūkio veikla arba iii) jų žemės ūkio veikla nebuvo nedidelio masto. Kalbant apie pastarąją galimybę, valstybės narės ir vėl turėjo plačią veiksmų laisvę nustatyti kriterijus. Nors kelios valstybės narės taikė tokius kriterijus kaip ne žemės ūkio veiklos pajamoms tenkanti visų pajamų dalis, Vokietija ir Jungtinė Karalystė (išskyrus Škotiją) taip pat leido paraiškų teikėjams, nurodžiusiems, kad jų veikla įtraukta į neigiamą sąrašą, taikyti aktyvaus ūkininko statusą, jeigu jų reikalavimus atitinkantis hektarų skaičius buvo didesnis nei dydis, artimas nacionaliniam arba regioniniam vidurkiui. Dėl to gali susidaryti padėtis, kai paraiškos teikėjams, vykdantiems į neigiamą sąrašą įtrauktą veiklą, sistema netaikyta, jeigu jie turėjo mažiau žemės nei šis ribinis dydis, o daugiau hektarų nei nustatytas ribinis dydis turintiems paraiškų teikėjams sistema galėjo būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla yra nedidelio masto, ar ne.

55

Galiausiai, beveik visose aplankytose valstybėse narėse institucijos sistemos netaikė tik vos keliems asmenims, nes dauguma asmenų, kurių veikla įtraukta į neigiamą sąrašą, atitiko vieną iš galimų kriterijų, dėl kurių sistema jiems galėjo būti taikoma. Pavyzdžiui, Vokietijos institucijos iš pradžių išsamiai patikrino 1 000 paraiškų teikėjų, nurodžiusių, kad jų veikla įtraukta į neigiamą sąrašą. Tai buvo didžiulė administracinė našta, o bazinės išmokos schema pasinaudoti neleista tik 26 paraiškų teikėjams.

…panašiems paraiškų teikėjams galėjo būti taikoma skirtinga tvarka

56

Galiausiai, dėl kriterijų, kuriuos nustatė valstybės narės, paraiškų teikėjams, kurių padėtis panaši, galėjo būti taikoma skirtinga tvarka, nes nacionalinės institucijos skirtingai aiškino ES teisės aktus arba į neigiamą sąrašą neįtraukė subjektų, kurių veikla paprastai yra žemės valdymas, o žemės ūkio veikla buvo nedidelio masto arba kurių pagrindinė verslo veikla nebuvo žemės ūkio veikla (žr. 3 langelį).

3 langelis

Pavyzdžiai, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai

Vokietijos institucijos laikėsi pozicijos, kad jojimo klubai arba jojimo mokyklos savo aktyvaus ūkininko statusą turi įrodyti, tik jeigu turi nuolatinę sporto infrastruktūrą, pavyzdžiui, žirgų treniravimo maniežą. Prancūzijos institucijos laikėsi nuomonės, kad jojimo klubai ir panaši veikla priskiriama prie sporto ir laisvalaikio kategorijos, o tai reiškia, kad buvo tikrinta, ar visi paraiškų teikėjai, kuriuos galima nustatyti ir kurie vykdo tokią veiklą, turi aktyvaus ūkininko statusą. Taigi, apie 700 paraiškų teikėjų negalėjo gauti tiesioginių išmokų.

Italijos institucijos nusprendė viešojo sektoriaus subjektus įtraukti į neigiamą sąrašą, tačiau taikė tam tikras išimtis. Todėl savivaldybės ir miškininkystės institucijos iš principo negalėjo gauti bazinės išmokos schemos teisių į išmokas. Vokietija ir Jungtinė Karalystė (Anglija) tokių subjektų į neigiamą sąrašą neįtraukė. Dėl to savivaldybės ir miškininkystės institucijos, kurioms tenka viešosios žemės priežiūros funkcija, iš esmės atitiko reikalavimus, kad joms būtų galima suteikti bazinės išmokos schemos teises į išmokas.

Nuo 2018 m. valstybės narės gali nuspręsti supaprastinti kriterijus arba nebetaikyti neigiamo sąrašo

57

Vykdydama finansinių taisyklių, taikytinų bendrajam ES biudžetui, peržiūrą Komisija pasiūlė suteikti valstybėms narėms didesnę veiksmų laisvę, susijusią su aktyvaus ūkininko apibrėžties taikymu, kad sistemai tektų gerokai mažesnė našta, – tam būtų galima sumažinti kai kuriuos kriterijus, pagal kuriuos paraiškų teikėjai turi įrodyti savo aktyvaus ūkininko statusą, arba nebetaikyti tų nuostatų50. Pastarasis pasiūlymas buvo grindžiamas susirūpinimu, kad sunkumai ir administracinės išlaidos, susijusios su aktyvaus ūkininko sąlygos tenkinimu, nusveria naudą, patiriamą dėl to, kad labai nedideliam skaičiui neaktyvių paramos gavėjų uždraudžiama dalyvauti tiesioginės paramos schemose. 2017 m. spalio mėn. Taryba ir Parlamentas sutiko, kad nuo 2018 m. valstybės narės galėtų nuspręsti, ar mažinti kriterijus, pagal kuriuos paraiškų teikėjai gali įrodyti savo aktyvaus ūkininko statusą, taigi paraiškų teikėjams lieka mažiau galimybių vėl būti įtrauktiems į sistemą, ar nebetaikyti neigiamo sąrašo51.

Naujosios taisyklės išplėtė žemės, už kurią gali būti skiriama parama, kategorijas…

58

Ūkininkai bazinės išmokos schemos teises į išmokas ir bazinės išmokos schemos išmokas bei kitą su plotu siejamą tiesioginę paramą galėjo gauti, tik jeigu jiems priklausė reikalavimus atitinkanti žemės ūkio paskirties žemė. Valstybės narės taip pat galėjo taikyti platesnius tinkamumo reikalavimus ir įtraukti daugiamečius žolynus, kuriuose žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyravo. Praktiškai tai buvo susiję su dykynėmis ir miškingais plotais regionuose, kuriuose tokios žemės naudojimas buvo dalis nusistovėjusios vietos praktikos52. Taikant ankstesnę bendrosios išmokos schemą, tokios žemės atitiktis paramos skyrimo reikalavimams nebuvo pakankamai aiški53.

…ir valstybėms narėms suteikta galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų mažinama spekuliacinių paraiškų rizika…

59

Anksčiau buvome nustatę, kad pagal bendrosios išmokos schemą investuotojai galėjo gauti didelės vertės teises į išmokas ir deklaruoti jas kartu su mažos vertės žeme, kuriai reikėjo tik minimalios priežiūros arba nereikėjo jokios priežiūros54. Dėl to ES pajamų parama buvo mokama asmenims, nesiverčiantiems žemės ūkio veikla. Nustatėme valstybių narių, kurios ėmėsi priemonių pagal bazinės išmokos schemą ir tomis priemonėmis iš dalies ištaisė šią padėtį, arba kurios ketino sumažinti spekuliacinių paraiškų riziką (žr. 4 langelį).

4 langelis

Veiksmingas tiesioginės paramos atsiejimo šalutinio poveikio mažinimas

Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) institucijos, siekdamos geriau paskirstyti paramą ūkininkams vietovėse, kuriose didesnis žemės ūkio potencialas arba kuriose aktyviai naudojama žemė, nusprendė taikyti BIS regionalizavimą. Jos nusprendė apibrėžti konkrečius regionus, kuriuose yra nederlingiausios žemės („nesukultūrintos ganyklos“). Valstybėse narėse, kurios pasirinko regionalizavimą, tokiose kaip Jungtinė Karalystė (Škotija), teisės į išmokas gali būti perleidžiamos arba naudojamos tik tame pačiame regione. Dėl to tampa neįmanoma į tokios rūšies žemę perkelti didelės vertės bazinės išmokos schemos teises į išmokas iš kitų regionų. Iki 2019 m. visos bazinės išmokos schemos teisės į išmokas tokiuose regionuose bus pakoreguotos ir bus nustatyta labai maža vertė už hektarą, taigi bus geriau atspindėtas tokios žemės mažas žemės ūkio potencialas. Ūkininkai, savo žemę aktyviai naudojantys gamybai, gali gauti naudos iš naujai nustatytos specialios avims skirtos paramos schemos – šia schema siekiama mažinti žemės apleidimo riziką ir gamybos mažėjimą. Nors 2015 m. pavieniai investuotojai dar gavo didžiules paramos sumas, priemonėmis, kurių imtasi, iki 2019 m. bus laipsniškai pagerintas tikslinis paramos skirstymas.

Ispanijoje dideli daugiamečių žolynų plotai buvo nenaudojami daugelį metų. Buvo kilusi rizika, kad paraiškų teikėjai šią žemę deklaruos tik tam, kad gautų bazinės išmokos schemos teises į išmokas, nors žemės ūkio veiklos joje nevykdė. Ispanijos institucijos nusprendė bazinės išmokos schemos teises į išmokas skirstyti pagal 2013 m. gegužės mėn. deklaruotą žemę (t. y. prieš ūkininkams sužinant apie 2013 m. BŽŪP reformą, patvirtintą 2013 m. gruodžio mėn.), jeigu ta žemė buvo mažesnė nei 2015 m. Be to, institucijos paraiškas dėl tokios žemės priėmė, tik jeigu ūkininkai pateikė įrodymų, kad tą žemę faktiškai naudojo žemės ūkio veiklai, o kilus abejonių institucijos vykdė patikrinimus vietoje.

…bet kartu kilo problemų dėl sudėtingo įgyvendinimo

60

Pagal ES teisės aktus žemė apskritai atitinka reikalavimus, tik jeigu ūkininkai ją naudoja žemės ūkio veiklai55. Tai padeda išvengti žemės apleidimo ir buveinių būklės blogėjimo. Nustatėme, kad dauguma valstybių narių apibrėžė reguliarią minimalią metinę veiklą (pavyzdžiui, ganymo, arba, kitaip, šienavimo), tinkančią žemės ūkio potencialui žemėje išlaikyti arba neleisti blogėti buveinių būklei. Valstybės narės taip pat galėtų nustatyti žemės ūkio ploto savybes, dėl kurių, jeigu laikomasi reikalavimų, laikoma, kad žemė naudojama žemės ūkio veiklai56. Pasirodė, kad šią galimybę pasirinkusioms valstybėms narėms sunku apibrėžti tikslias ypatybes: pavyzdžiui, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (Anglija) apibrėžė plačias ypatybes, tokias kaip „neapaugusi tankiais krūmais“ (Anglija) arba „nedominuoja nepageidaujamos piktžolės“ (Prancūzija). Dėl to ūkininkai galėjo nebūti tikri dėl savo žemės tinkamumo, o bazinės išmokos schemos teisės į išmokas galėjo būti paskirstytos apleistiems plotams.

61

Be to, regionuose, kuriuose vyrauja tam tikros klimato sąlygos arba kurių dirvožemio kokybė prasta, esančiuose plotuose gali nereikėti konkrečios reguliarios veiklos, kad būtų išlaikytas jų žemės ūkio potencialas. Naujosiomis taisyklėmis nustatyta, kad ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomi plotai reikalavimus atitinka, tik jeigu ūkininkai juose vykdė tam tikrą minimalią veiklą57.

62

Valstybės narės galėjo laisvai nuspręsti, ar jose yra ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomų plotų. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija apibrėžė kalnuotų regionų plotus, esančius aukščiau nei tam tikras aukštis, ir reikalauja juose kaip minimalią žemės ūkio veiklą vykdyti reguliarią ganymo ar šienavimo veiklą. Tačiau Jungtinių valstijų (Škotijos) institucijos laikė, kad pagal galiojančius ES teisės aktus tokia minimali veikla nebūtinai turėjo būti žemės ūkio veikla arba nebūtinai turėjo būti susijusi su žemės valdymu (žr. 5 langelį).

5 langelis

Minimali veikla žemėje, kuri natūraliai laikoma ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės

Jungtinė Karalystė (Škotija) prastus daugiamečius žolynus (nesukultūrintas ganyklas) apibrėžė kaip žemę, kuri natūraliai laikoma ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės. Šie plotai reikalavimus atitiko, tik jeigu ūkininkai juos naudojo žemės ūkio gamybai arba, kitaip, kiekvienais kalendoriniais metais vykdė žemės aplinkos vertinimą. Tai apėmė ūkio aplinkos žemėlapį ir aprašymą, perinčių paukščių, žinduolių, drugelių ir augalų sveikatos tyrimus bei buveinių stebėjimą. 2015 m. tokie vertinimai buvo atlikti tik apie 190 000 ha.

1 paveikslas

Žemė, kuri natūraliai laikoma ganyti tinkamos būklės ir kurios atžvilgiu turi būti atliekamas aplinkos vertinimas

Šaltinis – Europos Audito Rūmai.

Vertinimui atlikti paramos gavėjams teko patirti didelių išlaidų, bet buvo gauta vertingų aplinkos duomenų. Tačiau jų ryšys su ūkininkų pajamų paramos tikslu buvo silpnas.

63

Naujosiomis taisyklėmis valstybėms narėms taip pat leista paskirstyti bazinės išmokos schemos teises į išmokas žemės ūkio plotams, kuriuose nevyravo žolė arba kiti žoliniai pašarai. Tai galėjo būti miškingos ganyklos arba ganyti tinkamos dykynės, jeigu tik ūkininkai tokią žemę tradiciškai naudojo gyvūnams ganyti. Paprastai ganymas yra vienintelė veikla, dėl kurios tokią žemę galima išlaikyti geros būklės, ir tuo ta žemė skiriasi nuo ne žemės ūkio paskirties žemės, o kartu išvengiama žalos žemei arba žemės apleidimo58. Tačiau sąlygos, kad parama priklauso nuo to, ar turima gyvūnų, nustatymas neatitiktų to, kad bazinės išmokos schema yra atsietoji. Taigi valstybėms narėms buvo sudėtinga nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta pakankama žemės priežiūra.

2013 m. BŽŪP reforma buvo žingsnis vienodesnio paramos skirstymo už hektarą link ir tebėra sudėtinga nustatyti bazinės išmokos schemos ūkininkų pajamų paramos efektyvumą

2013 m. bendros žemės ūkio politikos reforma buvo sumanyta kaip žingsnis link vienodesnio paramos už hektarą dydžio…

64

Pagal 2003 m. BŽŪP reformą ūkininkai pajamų paramą gaudavo daugiausia pagal 2000–2002 m. gautos tiesioginės paramos dydį. Nors 2003 m. BŽŪP reforma jau leido valstybėms narėms nustatant savo BIS teises į išmokas naudoti mažiau ankstesnių laikotarpių elementų arba priartinti jas prie vienodos sumos už hektarą, tik kelios valstybės narės nusprendė tai daryti59.

65

2013 m. BŽŪP reforma buvo žingsnis vienodesnio paramos už hektarą dydžio link. Įvykdžius reformą, visų 2019 m. valstybėje narėje arba regione panaudotų teisių į išmokas vieneto vertė paprastai turėtų būti vienoda60. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių ūkininkams, valstybėms narėms buvo leista skaičiuojant teisių į išmokas, kurias ūkininkai turėtų turėti 2019 m., vertę atsižvelgti į ankstesnių laikotarpių veiksnius. Šešios iš 18 schemą taikančių valstybių narių iki 2019 m. savo regionuose pradės mokėti vienodo dydžio išmoką už hektarą, o septynios pradės tai daryti iki 2020 m. (žr. 7 diagramą)61.

7 diagrama

Valstybių narių įgyvendinama bazinės išmokos schema

Šaltinis – Europos Audito Rūmai.

…bet dauguma valstybių narių pasirinko dalinės konvergencijos galimybę…

66

Perėjus prie vienodo dydžio bazinės išmokos schemos modelio gali tekti iš esmės perskirstyti paramą ūkininkams ir žemės ūkio sektoriams, taigi tai turėtų didžiulį poveikį pavienių ūkininkų pajamų padėčiai.

67

Tokiomis aplinkybėmis vienuolika valstybių narių pasirinko dalinės konvergencijos modelį. Šiuo modeliu užtikrinama, kad iki 2019 m. visos bazinės išmokos schemos teisės į išmokas turės vieneto vertę, o ši sudarys bent 60 % šalies arba regiono vidurkio. Prancūzija (žemyninė dalis) pasirinko platesnio užmojo modelį – taikant šį modelį visiems ūkininkams iki 2019 m. bus suteikta teisė į 70 % vidutinės nacionalinės vieneto vertės už hektarą, kad būtų lengviau vėliau išmokas koreguoti siekiant vienodos paramos už hektarą. Dauguma iš šių vienuolikos valstybių narių nusprendė teisių į išmokas vertės mažinimą ūkininkams, kurių pajamos buvo didesnės nei 2019 m. vidurkis, apriboti iki ne daugiau kaip 30 %, kaip tai leidžiama pagal ES teisės aktus.

68

Nustatėme, kad didžiulį poveikį perskirstymo lygiui galėjo turėti ne tik bazinės išmokos schemos modelio pasirinkimas, bet ir nustatytų viršutinių biudžeto ribų regioninio paskirstymo lygis, o ūkininkai dėl savo ankstesnės gamybos galėjo ir toliau gauti itin didelę paramą (žr. 6 langelį).

6 langelis

Perskirstymo poveikis atsižvelgiant į taikytą bazinės išmokos schemos modelį

Ispanijos bazinės išmokos schemos modelis yra grindžiamas regioniniu žemės ūkio potencialu, taikant šį modelį atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip žemės arba pasėlių rūšis 2013 m. Taikant 50 regionų modelį gauta 50 skirtingų tikslinių 2019 m. vieneto verčių, ir jos svyruoja nuo maždaug 60 iki 1 430 eurų. Vykdant 2015–2019 m. sumų konvergenciją ūkininkams perskirstytų sumų vertė tesudarė 5,9 % Ispanijos BIS viršutinės ribos. Italija to nepasirinko ir nusprendė apibrėžti tik vieną regioną, kuriame 2019 m. tikslinė vertė už hektarą bus apie 217 eurų. Paramos perskirstymas ūkininkams ir regionams 2015–2019 m. sudarys 10,7 % visos metinės BIS viršutinės ribos62.

69

Tai, kad nacionalinės viršutinės ribos nustatytos pagal ankstesnių laikotarpių paramos lygius, o valstybių narių pasirinkti tiesioginių išmokų nacionalinės viršutinės ribos paskirstymo esamoms schemoms būdai labai įvairūs, reiškia, kad vidutinis bazinės išmokos schemos paramos dydis gali labai skirtis (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Vidutinės 2015 m. bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertės

Valstybė narė Regionas Bazinės išmokos schemos regionai Vidutinė 2015 m. BIS teisių į išmokas vertė (eurais)1 Bazinės išmokos schemai tenkanti ES tiesioginių išmokų dalis
(%)
Belgija Flandrijos regionas 1 235 59
Valonijos regionas 1 122 32
Danija 1 201 62
Vokietija 132 155–192 60
Airija 1 183 68
Graikija 3 258 / 314 63
Ispanija 50 60–1 430 58
Prancūzija 2 1353 / 144 47
Kroatija 1 79 61
Italija 1 229 60
Liuksemburgas 1 185 68
Malta 1 76 13
Nyderlandai 1 289 67
Austrija 1 200 68
Portugalija 1 99 49
Slovėnija 1 165 54
Suomija 2 110 / 126 51
Švedija 1 127 55
Jungtinė Karalystė Anglija 3 45 / 170 / 172 68
Šiaurės Airija 1 235 68
Škotija 3 143 / 513 / 1413 60
Velsas 1 121 58

1Valstybėse narėse, netaikančiose vienodo dydžio sumos už hektarą, individualios vertės gali gerokai neatitikti nurodytųjų lentelėje.

21 regionas iki 2019 m.

3laikinos vertės

Šaltinis – Europos Audito Rūmai.

Be to, kyla rizika, kad dėl labai skirtingų panašioje padėtyje esantiems ūkininkams skiriamos paramos lygių bus daromas neigiamas poveikis konkurencijos sąlygoms ir mažinamas BŽŪP bendrumas.

…ir tebėra sudėtinga nustatyti bazinės išmokos schemos ūkininkų pajamų paramos efektyvumą

70

2013 m. BŽŪP reforma užtikrinama, kad iki 2019 m. ūkininkai gautų minimalią paramą už hektarą. Skiriant standartinę paramą už hektarą savaime neatsižvelgiama į konkrečias ūkių sąlygas, tokias kaip ūkininkavimo sąnaudos, gaunamos pajamos, ūkio pelningumas ar ES pajamų paramos poreikis. Kadangi bendra ūkiui mokamos paramos suma proporcinga žemės, kurioje ūkininkaujama, hektarų skaičiui, juntama tendencija, kad BIS naudingesnė didesniems ūkiams, turintiems daugiau galimybių pasinaudoti masto ekonomija, nei mažesni ūkiai63. Kai kurie didelio masto ekstensyvūs ūkiai arba žemės valdytojai, ankstesniais laikotarpiais gavę mažą paramą, gali gauti daug didesnę ES pajamų paramą, ir tai nebūtų siejama su jų ūkininkavimo būdo, jų sąnaudų ar rinkos sąlygų pasikeitimu (žr. 7 langelį).

7 langelis

Dėl 2013 m. reformos įvykdyto perskirstymo, kai nekeičiamas ūkininkavimo būdas, pavyzdžiai64

Italijoje nustatėme ekstensyvų avių ir galvijų augintoją, turintį apie 270 ha reikalavimus atitinkančios žemės – daugiausia tai viešieji prasti žolynai. Iki 2015 m. ūkininkas gaudavo apie 5 000 eurų metinės tiesioginės paramos. Įgyvendinus bazinės išmokos schemą, ūkininkas gavo bazinės išmokos schemos teises į išmokas, o jų vertė padidėjo iki maždaug 61 000 eurų.

Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) nustatėme ūkininką, kuriam priklauso keli tūkstančiai hektarų prastų daugiamečių žolynų. Ūkininkas niekada nesivertė žemės ūkio gamyba, bet iki reformos iš kitų ūkininkų nusipirko teisių į išmokas, taigi iš viso gavo apie 27 000 eurų bendrosios išmokos schemos paramos. Įgyvendinus bazinės išmokos schemą, ūkininkas gavo bazinės išmokos schemos teises į išmokas, o jų bendra vertė buvo didesnė nei 34 000 eurų. Dėl konvergencijos jų vertė iki 2019 m. padidės iki maždaug 130 000 eurų.

Vokietijoje (Žemutinėje Saksonijoje) institucijos išplėtė žemei taikomus tinkamumo reikalavimus ir įtraukė dykynes. Dėl to kelis šimtus hektarų tokios žemės turinčiam avių augintojui buvo paskirta papildomų bazinės išmokos schemos teisių, kurių vertė – 65 000 eurų.

71

Dar negalėjome įvertinti viso 2013 m. BŽŪP reformos poveikio ūkininkų pajamoms ir jų ūkių gyvybingumui. Tačiau jau ankstesnėse ataskaitose minėjome, kad dėl sistemos, susijusios tik su plotais, padidėjo žemės ūkio paskirties žemės ir žemės nuomos rinkos kaina, taip pat atsirado naujų kategorijų paramos paraiškų teikėjų65. Komisija tikisi, kad dėl bazinės išmokos schemos ir kitų su plotu siejamų paramos išmokų struktūros 2013 m. BŽŪP reforma bus siejama su tolesniu žemės vertės didėjimu dėl atsietosios paramos kapitalizavimo66. Kitaip sakant, didelė dalis bazinės išmokos schemos paramos naudinga žemės ūkio paskirties žemės savininkams.

72

Bazinės išmokos schemos parama – svarbus pajamų šaltinis daugeliui ūkininkų, bet šiai schemai būdingi tam tikri apribojimai. Ji mokama neatsižvelgiant į tai, ar ūkininko pajamos mažos ar didelės, taigi neatsižvelgiant į tai, ar viešosios paramos reikia, taip pat neatsižvelgiant į žemės naudojimo rūšį ir su tuo susijusias išlaidas. Per mažai žinoma apie ūkininkų su ūkiu nesusijusias pajamas, kad būtų galima įvertinti, ar teikiama parama yra tinkama67. Tik kelios valstybės narės nusprendė bazinės išmokos schemos teises į išmokas paskirstyti pagal regionų agronomines ar socialines ir ekonomines ypatybes ir, taigi, regionams atitinkamai diferencijuoti paramą68 arba skirstant teises į išmokas neįtraukti plotų, kai mano, kad ūkininkams apskritai ne itin reikia bazinės išmokos schemos paramos69.

73

Sutarties siekis užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir bendrasis BŽŪP siekis užtikrinti perspektyvią maisto gamybą, tiesiogiai susiję su bazinės išmokos schema, dar nebuvo aiškiai apibrėžti ir perkelti į išmatuojamus tikslus, ir nėra bazinio lygio, pagal kurį būtų galima įvertinti paramos veiksmingumą ir efektyvumą didinant ūkininkų pajamas. Taip pat nežinoma, koks paramos paskirstymo ūkininkaujantiems gyventojams būdas yra veiksmingiausias ir efektyviausias siekiant užtikrinti perspektyvią maisto gamybą visoje ES ir deramą ūkininkų gyvenimo lygį. Todėl tebėra sudėtinga vertinti bazinės išmokos schemos paramos veiksmingumą siekiant jos pagrindinio tikslo ir tai, ar tą tikslą būtų galima pasiekti paramą skirstant kitais būdais, dėl kurių biudžeto išlaidos būtų mažesnės70.

Išvados ir rekomendacijos

74

Pagrindinis šioje ataskaitoje keliamas mūsų audito klausimas – ar Komisija ir valstybės narės tinkamai įdiegė bazinės išmokos schemą. Darome išvadą, kad veiklos požiūriu schema yra įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas.

75

Bazinės išmokos schemai įgyvendinti prireikė nacionalinių institucijų didžiulių pastangų, nes joms reikėjo nustatyti bazinės išmokos schemos teises į išmokas ir paskirstyti jas maždaug keturiems milijonams ūkininkų. Apskritai dauguma valstybių narių šiuos uždavinius įveikė. Jos gerokai sumažino neteisingo skaičiavimo riziką, ir paramos išmokos buvo be esminių klaidų. Tačiau 2017 metais keliose valstybėse narėse bazinės išmokos schemos teisės į išmokas buvo apskaičiuotos tik laikinai, pagrįstos įverčiais arba buvo paveiktos skaičiavimo klaidų, o kelioms mūsų aplankytoms agentūroms kilo tam tikrų sunkumų, susijusių su pagrindinėmis kontrolės priemonėmis ir reikalavimus atitinkančių plotų nustatymu (žr. 2633 dalis).

1 rekomendacija

Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įdiegtų pagrindines kontrolės priemones ir ištaisytų BIS teises į išmokas ten, kur vertėms daromas didžiulis poveikis dėl taisyklių netaikymo arba dėl to, kad neatsižvelgiama į naujausią informaciją apie žemės naudojimą.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m.

76

Apskritai, Komisija vykdė tinkamą bazinės išmokos schemos įgyvendinimo priežiūrą, bet tuo ne visada pavyko užtikrinti nuoseklų sudėtingų apskaičiavimo taisyklių aiškinimą. Be to, kelios valstybės narės tinkamu laiku nepateikė pagrindinės informacijos, dėl to Komisijai buvo sudėtingiau vykdyti schemos stebėjimą (žr. 3435 dalis).

77

Apskritai, pačios Komisijos auditas davė gerų rezultatų, bet Komisija galėjo daugiau reikalauti iš sertifikavimo įstaigų, atliekančių pagrindinių kontrolės priemonių, taikomų skirstant bazinės išmokos schemos teises į išmokas, ir bazinės išmokos schemos teisių į išmokas metinių skaičiavimų tikslumo patikrinimus (3641 dalys).

2 rekomendacija

Komisija turėtų:

  1. apžvelgti ir įvertinti įvairių savo sistemų, kuriomis valstybėms narėms skleidžiama informacija, veiksmingumą, kad būtų kuo nuosekliau aiškinama ir taikoma bazinės išmokos schemos teisinis pagrindas.
  2. Įvertinti galimus būsimus teisės aktus, kurie leistų jai užtikrinti pagrindinės informacijos apie tiesioginės paramos schemų įgyvendinimą perdavimą.
  3. Paaiškinti atitinkamus Komisijos ir sertifikavimo įstaigų vaidmenis tikrinant, ar taikomos veiksmingos kontrolės priemonės ir ar tikslus skaičiavimas centriniu lygmeniu.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m.

78

Dėl sudėtingų bazinės išmokos schemos teisių į išmokas apskaičiavimo taisyklių ir nemažai galimybių bei žemės tinkamumo išimčių, kurias kelios valstybės narės pasirinko taikyti, taip pat dėl regionų modelio struktūros nacionalinėms administravimo institucijoms padidėjo našta. Tai nepadėjo siekti bendro supaprastinimo tikslo (4246 dalys).

79

Kai valstybės narės nepasirinko ES teisės aktuose nustatytos galimybės, ūkininkai, 2014–2015 m. labai sumažinę žemės, kurioje ūkininkavo, plotus, galėjo gauti nenumatyto pelno (4748 dalys).

80

Naujosiomis taisyklėmis siekta geriau paskirstyti bazinės išmokos schemos paramą ir kitas tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams. Nors kelios valstybės narės pasiekė gerų rezultatų, aktyvaus ūkininko taisyklių įgyvendinimas buvo tik iš dalies veiksmingas, dėl jo atsirado didžiulė administracinė našta, panašiems paraiškų teikėjams galėjo būti taikoma skirtinga tvarka, o tikėtinų rezultatų negauta. Taigi, Taryba ir Parlamentas sutiko, kad nuo 2018 m. valstybės narės galėtų nuspręsti, ar mažinti kriterijus, pagal kuriuos paraiškų teikėjai gali įrodyti savo aktyvaus ūkininko statusą, ar nebetaikyti tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašo (4957 dalys).

81

2013 m. BŽŪP reforma taip pat buvo išplėstos žemės, už kurią mokama parama, kategorijos, o valstybėms narėms atsirado galimybė imtis priemonių mažinti spekuliacinių mokėjimo prašymų riziką. Tačiau, siekiant paramą geriau skirstyti pagal žemės ūkio paskirties žemę, atsirado problemų dėl sudėtingo įgyvendinimo (5863 dalys).

82

2013 m. BŽŪP reforma buvo žingsnis vienodesnio paramos už hektarą dydžio link. Įvykdžius reformą, visų 2019 m. valstybėje narėje arba regione panaudotų teisių į išmokas vieneto vertė paprastai turėtų būti vienoda. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybėms narėms buvo leista skaičiuojant teisių į išmokas, kurias ūkininkai turėtų turėti 2019 m., vertę atsižvelgti į ankstesnių laikotarpių veiksnius. Šešios iš 18 schemą taikančių valstybių narių iki 2019 m.71 visoje savo teritorijoje ar jos didžiojoje dalyje mokės vienodą išmoką už hektarą, o septynios tai daryti pradės iki 2020 m. Likusios vienuolika valstybių narių pasirinko dalinę konvergenciją. Tai, ką pasirinko valstybės narės, turėjo didžiulį poveikį paramos perskirstymo laipsniui, o ūkininkai tam tikrais atvejais dėl ankstesnio subsidijų dydžio galėjo toliau gauti itin didelę paramą (6469 dalys).

83

Bazinės išmokos schemos teisės į išmokas 2015 m. paskirstytos apskritai proporcingai plotams, kuriuose tais metais buvo ūkininkaujama. Konvergencija siekiant vienodesnių normų už hektarą turėjo didžiulį poveikį paramos paskirstymui ūkininkams. Kadangi schema iš esmės buvo susijusi su plotu, juntama tendencija, kad bazinės išmokos schemos parama palanki didesniems ūkiams. Komisija tikisi, kad dėl bazinės išmokos schemos ir kitų su plotu siejamų paramos išmokų struktūros 2013 m. BŽŪP reforma bus siejama su tolesniu žemės vertės padidėjimu dėl atsietosios paramos kapitalizavimo, kuris naudingas žemės ūkio paskirties žemės savininkams (7070 dalys).

84

Bazinės išmokos schemos parama – svarbus pajamų šaltinis daugeliui ūkininkų, bet šiai schemai būdingi tam tikri apribojimai. Ją taikant neatsižvelgiama į rinkos sąlygas, žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ar individualias ūkio aplinkybes, be to, ji negrindžiama bendros ūkininkų pajamų padėties analize (72 dalis).

85

Sutarties siekis užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį ir bendrasis BŽŪP siekis užtikrinti perspektyvią maisto gamybą ir ūkininkų pajamas dar nebuvo perkelti į išmatuojamus tikslus, ir nėra bazinio lygio, su kuriuo būtų galima lyginti pasiektus rezultatus. Sumažinto biudžeto ateities scenarijuje dėl to sunku įvertinti paramos veiksmingumą ir nustatyti, ar tikslus būtų galima pasiekti paramą skirstant kitais būdais, dėl kurių biudžeto išlaidos būtų mažesnės (73 dalis).

3 rekomendacija

Prieš teikdama bet kokį pasiūlymą dėl būsimos BŽŪP struktūros Komisija turėtų įvertinti visų grupių ūkininkų pajamų padėtį ir išanalizuoti, kokios pajamų paramos jiems reikia, taip pat reikėtų atsižvelgti į dabartinį ES ir nacionalinės paramos skirstymą, žemės ūkio potencialą žemėje, plotų, daugiausia skirtų žemės ūkio gamybai arba priežiūrai, skirtumus, ūkininkavimo išlaidas ir perspektyvumą, pajamas iš maisto ir kitos žemės ūkio gamybos, taip pat iš su žemės ūkiu nesusijusių šaltinių, ūkių veiksmingumo ir efektyvumo veiksnius ir ūkininkų teikiamų viešųjų gėrybių vertę.

Komisija siūlomas priemones nuo pat pradžių turėtų sieti su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriuo būtų galima palyginti paramos veiksmingumą.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m.

Šią specialiąją ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Phil WYNN OWEN, 2018 m. vasario 7 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner LEHNE
Pirmininkas

Priedai

I priedas

2015–2020 m. bazinės išmokos schemos viršutinės biudžeto ribos1

(milijonai eurų)
Valstybė narė 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Belgija 231,51 225,60 222,20 214,40 211,28 225,12
Danija 565,12 564,77 553,02 546,80 539,58 581,97
Vokietija 3 063,11 3 042,98 3 022,78 3 005,47 2 988,16 3 128,96
Airija 828,31 828,43 826,18 825,89 825,61 825,61
Graikija 1 205,70 1 182,88 1 129,25 1 103,65 1 091,17 1 156,27
Ispanija 2 809,79 2 816,11 2 826,61 2 835,99 2 845,37 2 845,37
Prancūzija 3 577,32 3 199,09 3 185,17 2 280,46 2 272,64 2 528,64
Kroatija 79,65 87,94 108,75 126,00 143,25 138,04
Italija 2 345,13 2 314,33 2 245,53 2 217,39 2 189,26 2 189,26
Liuksemburgas 22,86 22,82 22,78 22,76 22,74 22,74
Мalta 0,65 0,65 0,65 0,64 0,65 0,26
Nyderlandai 521,77 513,03 504,28 475,19 466,96 509,89
Austrija 471,28 470,85 470,39 470,38 470,38 470,38
Portugalija 279,10 284,81 274,19 273,50 279,56 279,56
Slovėnija 74,80 73,58 73,62 71,58 71,12 71,12
Suomija 267,42 269,56 262,27 262,55 262,84 262,84
Švedija 383,29 401,64 401,86 402,46 403,06 403,06
Jungtinė Karalystė 2 100,80 2 091,38 2 112,70 2 102,72 2 092,65 2 346,80

1 Valstybės narės gali nuspręsti pakeisti savo pirminį sprendimą dėl savo nacionalinės viršutinės tiesioginių išmokų ribos paskirstymo (Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II priedas). Tokiu atveju bus koreguojamas ir bazinės išmokos schemos metinė viršutinė biudžeto riba.

II priedas

Bazinės išmokos schemos įgyvendinimo modeliai

Valstybė narė Regionas Taikymas regiono lygmeniu Bazinės išmokos schemos modelis Paliekamos bendrosios išmokos schemos teisės į išmokas Paramos gavėjų skaičius Mažiausias ūkio dydis Mažiausia 2019 m. vidutinė suma už hektarą Didžiausias teisių į išmokas vertės sumažėjimas iki 2019 m. Orientacinė bendrosios išmokos schemos suma Tiesioginių išmokų, išskyrus bendrosios išmokos schemos išmokas, integravimas Plotas, pagal kurį apskaičiuojamas teisių į išmokas skaičius Nenumatyto pelno sąlyga
Belgija Flandrijos regionas ne Dalinė konvergencija ne 22 275 2 ha 60% 30% 2014 m. bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė ne 2015 arba 2013 m., jeigu sumos buvo mažesnės ne
Valonijos regionas ne ne 13 666 1 ha ne 2015 ne
Danija ne Dalinė konvergencija taip 40 696 2 ha 60% ne nėra duomenų ne 2015 nėra duomenų
Vokietija 13 regionų 2015 m. 1 regionas 2019 m. Vienodo dydžio suma 2015 m. ne 320 786 1 ha nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų 2015 nėra duomenų
Airija ne Dalinė konvergencija ne 121 355 60% ne 2014 m. bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė taip 2015 arba 2013 m., jeigu sumos buvo mažesnės ne
Graikija 3 regionai Dalinė konvergencija ne 684 306 0,4 ha 60% 30% 2014 m. bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė ne 2015 m., bet neįtraukiama ariamoji žemė, ant kurios pastatyta nuolatinių šiltnamių taip
Ispanija 50 regionų Dalinė konvergencija ne 784 938 0,2 ha 60% 30% 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos taip 2015 arba 2013 m., jeigu sumos buvo mažesnės taip
Prancūzija Žemyninė dalis Dalinė konvergencija ne 358 5341 70% 30% 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos taip 2015 m., bet išskyrus vynuogynus (2013 m.) ne
Korsika Vienodo dydžio suma 2015 m. ne 2 004 nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų ne 2015 m., bet išskyrus vynuogynus (2013 m.) nėra duomenų
Kroatija ne Dalinė konvergencija ne 72 152 1 ha 60% ne 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos taip 2015 taip
Italija ne Dalinė konvergencija ne 982 0021 0,5 ha 60% 30% 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos taip 2015 taip
Liuksemburgas ne Dalinė konvergencija ne 1 830 0,3 ha 0 ne 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos nėra duomenų 2015 ne
Malta ne Vienodo dydžio suma 2015 m. ne 5 178 0,3 ha nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų 2015 nėra duomenų
Nyderlandai ne Visiška konvergencija iki 2019 m. ne 47 029 0,3 ha nėra duomenų nėra duomenų 2014 m. bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė ne 2015 m., bet neįtraukiama ariamoji žemė, ant kurios pastatyta nuolatinių šiltnamių ne
Austrija ne Visiška konvergencija iki 2019 m. ne 108 054 1,5 ha nėra duomenų nėra duomenų 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos taip 2015 taip
Portugalija ne Dalinė konvergencija ne 158 831 0,5 ha 60% 30% 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos taip 2015 arba 2013 m., jeigu sumos buvo mažesnės taip
Slovėnija ne Dalinė konvergencija ne 55 465 1 ha 60% 30% 2014 m. bendrosios išmokos schemos išmokos taip 2015 ne
Suomija 2 regionai Visiška konvergencija iki 2019 m. taip 52 024 60% ne nėra duomenų ne 2015 nėra duomenų
Švedija ne Visiška konvergencija iki 2020 m. taip 60 543 4 ha nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų ne 2015 nėra duomenų
Jungtinė Karalystė Anglija 3 regionai Vienodo dydžio suma 2015 m. taip 87 303 5 ha nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų nėra duomenų 2015 nėra duomenų
Šiaurės Airija ne Dalinė konvergencija ne 23 327 3 ha 71,4 % ne 2014 m. bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė ne 2015 ne
Škotija 3 regionai Visiška konvergencija iki 2019 m. ne 18 243 3 ha nėra duomenų nėra duomenų 2014 m. bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė ne 2015 taip
Velsas ne Visiška konvergencija iki 2019 m. ne 15 348 5 ha nėra duomenų nėra duomenų 2014 m. bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė ne 2015 taip

1Laikini duomenys

III priedas

Sąvokos „aktyvus ūkininkas“ įgyvendinimas

Valstybė narė Regionas Ribinė vertė, kad būtų netaikomos aktyvaus ūkininko nuostatos (eurais) Taikomas tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašas Taikoma visiems paraiškų teikėjams, kurių žemės ūkio veiklos mastas tik nedidelis1 Plotui taikoma ribinė vertė, nuo kurios veikla laikoma didelio masto (ha) Žemė, natūraliai laikoma ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės
Belgija Flandrijos regionas 0 ne ne taip
Valonijos regionas 350 ne ne ne
Danija 5 000 ne ne ne
Vokietija 5 000 taip ne 38 taip
Airija 5 000 ne ne 32 ne
Graikija 5 000 ne taip ne
Ispanija 1 250 ne ne ne
Prancūzija 200 ne ne taip
Kroatija 5 000 ne ne ne
Italija 1 2502 taip taip taip
Liuksemburgas 100 ne ne ne
Malta 250 taip ne ne
Nyderlandai 0 taip taip ne
Austrija 1 250 ne ne ne
Portugalija 5 000 ne ne ne
Slovėnija 5 000 ne ne ne
Suomija 5 000 ne ne ne
Švedija 5 000 ne ne 36 ne
Jungtinė Karalystė Anglija 5 000 ne ne 36 ne
Šiaurės Airija 5 000 ne ne 26 ne
Škotija 5 000 ne ne taip
Velsas 0 ne ne 21 taip

1Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 3 dalis.

25 000 EUR nepalankiose arba kalnuotose vietovėse

Komisijos atsakymai

Santrauka

III

ES tesės aktuose reikalauta, kad valstybės narės paskirstytų teises į išmokas reikalavimus atitinkantiems hektarams, nustatytiems pirmojo teisių į išmokas paskirstymo metais, t. y. hektarams, kurie buvo laikomi atitinkančiais reikalavimus užbaigus administracines patikras ir patikras vietoje. Panašiai ir teisių į išmokas vertė turėjo būti apskaičiuojama tik nustačius teisių į išmokas skaičių.

Panašių bazinės išmokos schemos teisių į išmokas verčių netikslumų nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditus. Atitikties patvirtinimo procedūros tebevyksta. Bet kokia su bazinės išmokos schemos išlaidomis susijusi finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama taikant finansines pataisas.

IV

Komisija pateikė aiškias ir nedviprasmiškas rekomendacijas. Visos valstybės narės su jomis gali susipažinti Administravimo įstaigoms, įmonėms ir piliečiams skirto komunikacijos ir informacijos išteklių centro (angl. CIRCABC) saityno sistemoje1. Susipažinti su esamomis gairėmis – valstybių narių pareiga. Kai kurios informacijos kelios valstybės narės neperdavė laiku.

Siekiant patikrinti su bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas susijusį tvirtinančiųjų įstaigų darbą, rengtos audito misijos. Dėl atliktinų teisių į išmokas patikrinimų pažymėtina, kad Komisijos gairės negali būti pernelyg ribojamosios, nes tvirtinančiosios įstaigos yra kvalifikuoti auditoriai ir pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus savo tvirtinimo darbą turėtų dirbti vadovaudamosi savo profesine nuožiūra. Kai kuriose valstybėse narėse tvirtinančioji įstaiga perskaičiavo su visomis operacijomis, kurioms taikyti pagrindiniai tikrinimai (t. y. su statistiškai atrinkta imtimi), susijusias teises į išmokas.

V

Per bendro teisės aktų priėmimo procesą nustatytos kelios galimybės įgyvendinti bazinės išmokos schemą. Vis dėlto taip pat įtraukta valstybių narių galimybė apriboti savo pasirinkimą. Komisijai atrodo, kad tos valstybės narės, kurios BŽŪP pasirinkimo galimybėms taikė ribojamą požiūrį, patyrė mažesnę administracinę naštą.

VI

Tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašas nebuvo įtrauktas į Komisijos pasiūlymą – jis buvo nustatytas kaip politinis kompromisas. Pirminiame Komisijos pasiūlyme buvo nustatytas vienas visų pareiškėjų (tiesioginių išmokų, sudarančių bent 5 proc. visų ne žemės ūkio įplaukų) patikrinimas, bet teisėkūros institucijos leido rinktis iš kelių politikos galimybių įgyvendinti aktyvaus ūkininko nuostatą, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į savo nacionalinius ypatumus.

VII

Geriau skirstant paramą, įgyvendinimas dažnai tampa sudėtingesnis. Aišku, bet kokie teisinių reikalavimų pakeitimai, įskaitant tinkamumo apibrėžimą, trikdo administravimo ir kontrolės sistemas (IAKS). Įgyvendinant paskiausią reformą, taip pat atliekant pirmąjį teisių į išmokas paskirstymą, Komisija labai daug padėjo.

IX

Didžioji dauguma tiesioginių išmokų skiriama už reikalavimus atitinkančio ploto hektarą, todėl šios išmokos labai susietos su ūkio žemės ūkio paskirties žeme. Vis dėlto bazinės išmokos schemos nereikėtų laikyti atskira schema. Taikant bazinės išmokos schemą užtikrinama, kad ūkininkai gautų minimalią paramą už hektarą. Bazinės išmokos schema papildoma kitomis išmokomis, kuriomis padedama perskirstyti paramą. Iš tikrųjų Komisijos analizė rodo, kad tiesioginės išmokos už hektarą mažėja didėjant ūkiui ir kad didesnė vienetinė parama skiriama mažiems ūkiams, kurių pajamos vienam darbininkui vidutiniškai yra mažesnės.

Žemės vertei daugiausia įtakos turi ne BŽŪP parama, bet įvairūs kiti veiksniai, pvz., žemės ūkio biržos prekių kainos, miestų spaudimas, nacionalinės žemės rinkos taisyklės, mokesčiai, nuomos sutarčių trukmė ir pan. Be to, tose bazinės išmokos schemą taikančiose valstybėse narėse, kuriose teisėmis į išmokas galima lengvai prekiauti be žemės, pajamų paramos kapitalizacija, atitinkanti žemės kainas, mažesnė.

X

Bazinės išmokos schemos tikslas – gerinti bendrą ūkininkų pajamų padėtį. Bazinės išmokos schemos parama siejama su plotu, yra atsieta nuo gamybos ir daugelyje valstybių narių yra susijusi su ankstesnių laikotarpių orientaciniais duomenimis. Kad nesusidarytų pernelyg didelė administracinė našta, ją taikant neskiriama daug dėmesio individualioms kiekvieno ūkio aplinkybėms. Tolesnis paramos skirstymas atliekamas pagal kitas schemas, pvz., išmokų jauniesiems ūkininkams, perskirstymo išmokų smulkiųjų ūkininkų ir savanoriškos susietosios paramos schemas.

Atliekant būsimą poveikio vertinimą, kuris įtrauktas į pasiūlymą dėl naujo BŽŪP įgyvendinimo modelio, bus analizuojamas dabartinis pajamų paramos paskirstymas ir geresnis jos skirstymas pagal ūkio dydį ir ūkininkavimo tipą, atsižvelgiant į užsiimant žemės ūkio veikla gaunamas pajamas. Be to, atsižvelgiant į žemės ūkio veiksnius (pvz., kaimo turizmą), vertinant bendrąją pajamų rėmimo svarbą taip pat bus atsižvelgiama į kitas ne iš žemės ūkio veiklos gaunamas pajamas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šiame pradiniame poveikio vertinimo etape dar neįmanoma nustatyti, ar šis vertinimas apims visus šioje pastaboje nurodytus veiksnius.

XI

Deramo ūkininkų gyvenimo lygio užtikrinimas iš tikrųjų yra Sutartyje nustatytas BŽŪP tikslas. Komisijos komunikate Maisto ir ūkininkavimo ateitis siūlomas naujas BŽŪP įgyvendinimo modelis, pagal kurį Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos principus, o valstybės narės – prisiimti didesnę atsakomybę ir būti atsakingesnės už tai, kaip jos siekia tikslų ir tikslinių rodiklių, kurie turėtų būti nurodomi ir pagrindžiami BŽŪP strateginiame plane. Komisija pripažįsta BŽŪP perspektyvios maisto gamybos tikslo svarbą ir yra pavedusi atlikti BŽŪP priemonių poveikio maisto gamybos perspektyvumui vertinimą.

XII

Kai kurios rekomendacijos buvo priimtos, kitos – atmestos. Konkrečiai pažymėtina, kad su bazinės išmokos schemos teisių į išmokas paskirstymu bei apskaičiavimu ir su tvirtinančiųjų įstaigų vaidmeniu susijusios rekomendacijos buvo priimtos. Tačiau su Komisijos informacijos sklaidos valstybėms narėms sistemomis susijusi rekomendacija buvo atmesta.

XIII

Kalbant apie pasiūlymus kitam programavimo laikotarpiui pažymėtina, kad Komisija su rekomendacija iš dalies sutinka. Komisijos komunikate Maisto ir ūkininkavimo ateitis2 siūlomas naujas BŽŪP įgyvendinimo modelis. Komunikatu siekiama užtikrinti didesnį subsidiarumą, kad būtų galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius siekiant tikslų ir tikslinių rodiklių. Atliekant poveikio vertinimą, kuriuo bus grindžiamas Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP po 2020 m., bus atsižvelgiama į visus turimus šios politikos ligšiolinio rezultatyvumo duomenis, be kita ko, į kelių pasiūlytų veiksnių analizę, ir šia informacija bus naudojamasi analizuojant konkrečius ateities sprendimus.

Nenorėdama daryti įtakos minėto poveikio vertinimo rezultatams, Komisija kol kas negali sutikti su rekomendacija nuo pat pradžių susieti siūlomas priemones su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriais būtų galima palyginti paramos veiksmingumą. Vis dėlto, kaip nurodyta Komisijos komunikate Maisto ir ūkininkavimo ateitis, bus svarstoma, kaip būtų galima įvertinti įvairių rūšių intervencijos, įskaitant, jei bus tinkama, pajamų rėmimo, rezultatyvumą.

Įvadas

03

Įgyvendindama 2013 m. reformą, Komisija šalino Europos Audito Rūmų nustatytus trūkumus, todėl buvo įtraukta privalomoji aktyvaus ūkininko nuostata. Jau pagal ankstesnę sistemą (kuriai taikytas Reglamentas (EB) Nr. 73/2009) valstybės narės galėjo savanoriškai neskirti tiesioginės paramos tam tikriems asmenims. Jos neskirti buvo galima, jei žemės ūkio veikla sudarė tik nedidelę visos šių asmenų ekonominės veiklos dalį arba jei verslo tikslas buvo ne žemės ūkio veikla arba tokia veikla sudarė tik nedidelę verslo dalį. Šią galimybę pasirinko tik Nyderlandai.

Siekiant įtraukti konkrečius reikalavimus dėl natūraliai laikomų plotų, taip pat patobulinta reikalavimus atitinkančios žemės apibrėžtis. Be to, valstybėms narėms leidžiama sudaryti plotų, kurie daugiausia naudojami ne žemės ūkio veiklai, sąrašą. Ūkininko ir žemės ūkio veiklos apibrėžtys atitinka tai, kad tiesioginės išmokos yra atsietosios, ir atitinkamą būtinybę nenustatyti gamybinės veiklos kaip tinkamumo kriterijaus, atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos „žaliosios dėžės“ taisykles.

Panašių klaidų ir trūkumų nustatyta Komisijai atliekant su bendrosios išmokos schema susijusius atitikties auditus. Dėl šių klaidų ir trūkumų ES biudžetui kylanti finansinė rizika buvo padengta finansinėmis pataisomis, taikytomis, kol valstybės narės ėmėsi tinkamų taisomųjų priemonių bendrosios išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

12

Žr. Komisijos atsakymą į 13 dalies pastabas.

13

Dalinės konvergencijos modelį taikančių valstybių narių teisių į išmokas vertė grindžiama ankstesnių laikotarpių elementais, todėl tebėra su ankstesniais laikotarpiais susijusių paramos už hektarą dydžio skirtumų. Vis dėlto šie paramos dydžio skirtumai dėl vidaus konvergencijos proceso iki 2019 paraiškų teikimo metų laipsniškai mažės.

Pastabos

29

Tai, kad viršyta bazinės išmokos schemos viršutinė riba, taip pat nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditą Italijoje. Atitikties patvirtinimo procedūra tebevyksta. Bet kokia su bazinės išmokos schemos išlaidomis susijusi finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama taikant finansines pataisas.

  1. Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) su bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas susijusios valdymo ir kontrolės sistemos atitikties auditas kol kas neatliktas. Jei bus nustatyta su paskirstytomis teisėmis į išmokas susijusių klaidų, susijusi finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama taikant finansines pataisas, kol bus imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bazinės išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

    Komisija žino apie tai, kad Europos Audito Rūmai nustatė, kad Nyderlanduose buvo netinkamai taikomos vidaus konvergencijos taisyklės. Į šią problemą bus atsižvelgiama atliekant Komisijos atliekamo audito planavimui skirtą rizikos analizę.

  2. Tai, kad ūkininkai nežinojo galutinės savo bazinės išmokos schemos teisių į išmokas verčių, kol nepateikė prašymų dėl kitų paraiškų teikimo metų, taip pat buvo nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditus Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje). Atitikties patvirtinimo procedūros tebevyksta. Bet kokia finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama taikant finansines pataisas.

Dėl Jungtinės Karalystės (Škotijos) žr. Komisijos atsakymą į 29 dalies a punkto pastabas.

  1. Panašių vėlavimų nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditą Prancūzijoje.

    Atsižvelgiant į trūkumus, 2016 m. liepos 12 d. priimtas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (C(2016) 4287), kuriuo nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. liepos mėn. imtinai sustabdytas mėnesinių išmokų Prancūzijai mokėjimas. Sustabdytos išmokos sudarė 3 proc. prašytų kompensuoti tiesioginių išmokų.

    Atitikties patvirtinimo procedūra tebevyksta. Bet kokia finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama taikant finansines pataisas, kol valstybė narė imsis tinkamų taisomųjų priemonių bazinės išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

  2. Panašių su bazinės išmokos schema susijusios valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditus Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje). Atitikties patvirtinimo procedūra tebevyksta. Bet kokia dėl šių trūkumų kylanti finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama atliekant finansines pataisas, kurios bus taikomos, kol bus imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bazinės išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

Dėl Jungtinės Karalystės (Škotijos) žr. Komisijos atsakymą į 29 dalies a punkto pastabas.

31

Panašių su bazinės išmokos schema susijusios valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditus Italijoje. Atitikties patvirtinimo procedūros tebevyksta. Bet kokia dėl šių trūkumų kylanti finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama atliekant finansines pataisas, kurios bus taikomos, kol bus imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bazinės išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

32

Panaši situacija nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditus Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Atitikties patvirtinimo procedūra tebevyksta. Bet kokia dėl šių klaidų ir trūkumų kylanti finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama finansinėmis pataisomis, kurios bus taikomos, kol bus imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bazinės išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

33

Gyvūnų registro informacijos patikimumas bus tikrinamas per atitikties auditą, kurį pagal 2017–2020 m. daugiametę audito programą numatyta atlikti pirmąjį 2018 m. pusmetį. Bet kokia finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama finansinėmis pataisomis, kurios bus taikomos, kol bus imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bazinės išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

34

Komisijos pateiktos gairės buvo aiškios, nedviprasmiškos ir nuoseklios. Be to, galimybė susipažinti su visais aiškinamaisiais dokumentais arba visuotinės svarbos atsakymais visoms valstybėms narėms paprastai suteikiama teikiant saityno paslaugą CIRCABC. Prieigą prie CIRCABC turintys visų valstybių narių atstovai gali užsiprenumeruoti sistemos pranešimus ir gauti juos kaskart, kai sistemoje CIRCABC paskelbiamas naujas dokumentas. Reguliariai tikrinti CIRCABC informaciją ir užtikrinti tinkamą ES teisės aktų taikymą – valstybių narių pareiga.

36

Kelios 2016 m. ir 2017 m. kalendoriniais metais planuotos surengti audito misijos iš tikrųjų nebuvo surengtos. Atsižvelgiant į esamus personalo išteklius, pirmenybė buvo teikiama būtiniems tolesniems 2016 m. pradėtų trylikos dokumentų auditų veiksmams, kurie, be savanoriškos susietosios paramos, taip pat apėmė bazinės išmokos schemos aspektus, pvz., aktyvaus ūkininko nuostatą, teisių į išmokas paskirstymą iš nacionalinio rezervo ir pan.

Komisija patikrino su teisėtumu ir tvarkingumu susijusį tvirtinančiųjų įstaigų darbą, remdamasi rizikos analize, todėl ypatingo prioriteto su bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas susijusiam darbui neskyrė, nes tvirtinančiųjų įstaigų darbas apima BŽŪP lėšas ir visas priemones. Siekiant konkrečiai patikrinti su bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas susijusį tvirtinančiųjų įstaigų darbą, buvo suplanuotos kelios misijos. Jei į misijos apimtį nebuvo įtrauktos teisės į išmokas, Komisija su teisėmis į išmokas susijusio tvirtinančiųjų įstaigų darbo konkrečiai netikrino, nebent būta konkrečios susijusios rizikos. Kalbant apie finansinį patvirtinimą pažymėtina, kad tolesnių veiksmų buvo imtasi dėl visų su bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas susijusių problemų.

37

Remiantis Komisijos audito strategija, jos atliekamas atitikties audito darbas yra grindžiamas sistema ir rizika, t. y. jį atliekant pirmiausia tikrinamos pagrindinės kontrolės priemonės, su kuriomis susijusi didžiausia finansinė rizika, kai nesilaikoma ES taisyklių, pvz., tikrinamos operacijų imtys. Atsižvelgiant į šių atitikties auditų laiką, pagrindinėmis kontrolės priemonėmis, su kuriomis susijusi didžiausia finansinė rizika, laikytos kontrolės priemonės, susijusios su pirmuoju bazinės išmokos schemos teisių į išmokas paskirstymu ir naujų bazinės išmokos schemos teisių į išmokas paskirstymu iš nacionalinio rezervo, nes šis paskirstymas yra svarbus nacionalinio rezervo valdymo aspektas. Tikrinant operacijų imtis, taip pat buvo galima patikrinti svarbius bendruosius skaičiavimo elementus (t. y. įvairius taikytus koeficientus, apskaičiuotus metinius vidurkius ir pan.).

Dauguma su bazinės išmokos schemos teisėmis į išmokas susijusių atitikties auditų atlikti 2016 m. Tuo metu (kai pirmasis teisių į išmokas paskirstymas buvo ką tik baigtas arba dar net nebaigtas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse labai vėluota įgyvendinti bazinės išmokos schemą) nebuvo nustatyta, kad neteisingai paskirstytų teisių į išmokas panaikinimo procedūros kelia didelę finansinę riziką.

39

Tvirtinančiųjų įstaigų atliktini teisių į išmokas tikrinimai yra dvejopi; jie nustatyti tvirtinančiosioms įstaigoms pateiktose gairėse:

  • pirma, tikrinama, kokias procedūras valstybės narės taiko siekdamos užtikrinti teisingą teisių į išmokas paskirstymą ir teisių į išmokas vertės apskaičiavimą (plg. 2 gairės 5.2 skirsnį). Pagrindiniai su procedūromis susiję tikrintini aspektai išsamiai nurodyti 3 gairės 7.2.2 skirsnyje, nes teisių į išmokas paskirstymas turėtų būti vertinamas procedūrų (sistemų) požiūriu. Paskui turėtų būti atliekamas konkrečių operacijų atitikties patikrinimas. 3 gairėje siūloma tikrinti dešimt operacijų. 2 gairėje aiškiai siūloma, atliekant atitikties patikrinimą, kaip orientaciniu naudotis pagrindinių ir pagalbinių kontrolės priemonių sąrašu (plg. 2016 finansinių metų 2 gairės p. 21);
  • antra, atlikdama pagrindinį tiesioginių išmokų bylų tikrinimą, tvirtinančioji įstaiga turėtų tikrinti aritmetinį tikslumą ir, ar mokant atsižvelgta į galutinį teisių į išmokas skaičių.
40

Komisijos gairės negali būti pernelyg ribojamosios, nes tvirtinančiosios įstaigos yra kvalifikuoti auditoriai ir pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus savo tvirtinimo darbą turėtų dirbti vadovaudamosi savo profesine nuožiūra. Kai kuriose valstybėse narėse tvirtinančioji įstaiga perskaičiavo su visomis operacijomis, kurioms taikyti pagrindiniai tikrinimai, (t. y. su statistiškai atrinkta imtimi) susijusias teises į išmokas.

41

Komisijos gairės yra bendro pobūdžio ir jose neįmanoma atsižvelgti į visas valstybių narių aplinkybes. Vis dėlto, kaip nurodyta Komisijos atsakyme į 39 dalies pastabas, gairėse aiškiai nurodytas su teisėmis į išmokas susijęs tvirtinančiųjų įstaigų darbas. Be to, 3 gairės 7.2.2 skirsnyje nurodyta, kad 2016 finansiniai metai (2015 paraiškų teikimo metai) yra pirmieji teisių į išmokas nustatymo metai, todėl prašyta, kad tvirtinančiosios įstaigos pateiktų išvadą dėl teisių į išmokas paskirstymo proceso.

Taip pat pažymėtina, kad kelios valstybės narės vėlavo nustatyti galutines teises į išmokas. Tvirtinančiosios įstaigos turi laikytis griežtų ataskaitų teikimo terminų (t. y. pateikti ataskaitas iki finansinių metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, vasario 15 d.), todėl ne visada galėjo padaryti išvadą dėl teisių į išmokas apskaičiavimo tikslumo.

Pirma įtrauka. Daugumoje valstybių narių, kuriose veikia regioninės mokėjimo agentūros, o teisės į išmokas apskaičiuojamos nacionaliniu lygmeniu, galima vykdyti teisių į išmokas apskaičiavimo sertifikavimo auditą. Vokietijoje teises į išmokas apskaičiavusios centrinės įstaigos sertifikavimo auditas neatliktas. Todėl pagal Vokietijos (Žemutinės Saksonijos) atvejį negalima spręsti apie kitose valstybėse narėse tvirtinančiųjų įstaigų atliktą darbą.

Antra įtrauka. Italijos teisių į išmokas klausimu tolesnių veiksmų imamasi atliekant atitikties auditą.

Trečia įtrauka. Prancūzijos teisių į išmokas klausimu tolesnių veiksmų imamasi atliekant atitikties auditą.

42

Pirminiu Komisijos pasiūlymu siekta supaprastinti tiesioginių išmokų schemą. Iš tikrųjų į pirminį Komisijos pasiūlymą buvo įtraukta mažiau galimybių, todėl jis buvo paprastesnis. Vis dėlto per bendrą teisėkūros procesą įtraukta kitų galimybių, todėl taisyklės tapo sudėtingesnės. Be to, supaprastinimas yra vienas iš pagrindinių tikslų svarstant, kokia turėtų būti nauja bendra žemės ūkio politika po 2020 m.

43

Teisių į išmokas vertėms nustatyti skirtas vidaus konvergencijos modelis iš tikrųjų yra sudėtingesnis, tačiau pažymėtina, kad valstybės narės galėjo pasirinkti, ar šį modelį taikyti kaip alternatyvą paprastam vienodo dydžio sumos modeliui nuo pirmųjų įgyvendinimo metų. Tai, kad valstybės narės pasirenka konkretų įgyvendinimo modelį, dera su BŽŪP pasidalijamojo valdymo principu, pagal kurį įgyvendinimą tiesiogiai valdo kiekviena valstybė narė, o nacionalinės institucijos yra atsakingos už tiesioginių išmokų ūkininkams administravimą ir kontrolę savo šalyje.

45

Ispanijos institucijos dėl bazinės išmokos schemos skirstymo į regionus modelio nusprendė remdamosi įvairiais kriterijais ir glaudžiai bendradarbiaudamos su regioninėmis institucijomis. Tai, kaip dabar vykdomas bazinės išmokos schemos skirstymas į regionus, bus įvertinta ir į tai bus atsižvelgiama svarstant būsimą BŽŪP.

46

Išplėsti reikalavimus atitinkančio ploto apibrėžtį valstybėms narėms nebuvo privaloma. Naudodamosi šia galimybe, valstybės narės turi įvertinti sistemos, kurią jos nusprendžia įgyvendinti, sudėtingumą ir faktinį poreikį atsižvelgti į konkrečius jų teritorijoje taikomus žemės ūkio metodus.

48

Teisės aktuose nurodyta galimybė apriboti teisių į išmokas vertės didinimą, jei dėl šio padidėjimo susidarytų nenumatyto pelno. Spręsti, ar taikyti šią neprivalomą nuostatą, – valstybių narių atsakomybė.

Be to, jei nenumatyto pelno susidaro dėl dirbtinai sudarytų ir BŽŪP tikslams prieštaraujančių sąlygų, taikoma Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnyje nustatyta (privaloma) nuostata dėl apgavystės. Taikant 60 straipsnį, šiems fiziniams arba juridiniams asmenims negali būti suteikiama pranašumo.

Galiausiai dėl ūkių, kurie gauna didelės vertės teises į išmokas, nes sutelkia paramą mažesniam plotui, šios teisės į išmokas sumažintos labiau dėl vidaus konvergencijos.

Audito Rūmų atsakomieji argumentai

Tokie nenumatytam pelnui mažinti skirti mechanizmai kaip Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnyje išdėstyta nuostata dėl apgavystės ir vidaus konvergencija daro tik nedidelį poveikį.

Kaip ne kartą pabrėžė Teisingumo Teismas, taikydamos nuostatą dėl apgavystės valstybės narės privalo nustatyti, pirma, objektyvias aplinkybes, iš kurių būtų matyti, jog, nepaisant to, kad formaliai buvo laikytasi Europos Sąjungos taisyklėse nustatytų sąlygų, šių taisyklių tikslas nebuvo pasiektas, ir, antra, subjektyvų elementą, pasireiškiantį siekiu gauti naudos, dirbtinai sukuriant atitinkamas jos gavimo sąlygas. Nenumatyto pelno, gaunamo perduodant žemę kitiems ūkininkams, atveju (žr. 2 langelį), valstybėms narėms yra nepaprastai sunku įrodyti, kad pareiškėjas perduodamas žemę išimtinai siekė naudos prieštaraudamas BIS tikslams.

Kaip nurodyta 2 langelyje, iki 2019 metų vidaus konvergencija sumažins BIS teisių į išmokas vertę maždaug 25 %, o tai reiškia, kad ūkininkai tais metais vis dar gaus 75 % nenumatyto pelno.

53

Panašių su pareiškėjų aktyvaus ūkininko statuso tikrinimu susijusių trūkumų nustatyta Komisijai atliekant atitikties auditus. Atitikties patvirtinimo procedūros tebevyksta. Bet kokia finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama taikant finansines pataisas, kol valstybė narė imsis tinkamų taisomųjų priemonių tiesioginių išmokų išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

54

Teisės aktų rengėjai suteikė kelias politikos galimybes įgyvendinti aktyvaus ūkininko nuostatą, todėl valstybės narės gali atsižvelgti į savo nacionalinius ypatumus.

Komisija teigiamai įvertino galimybę taikyti reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiumi išreikštą ribinę vertę kaip alternatyvų kriterijų taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies b punktą, siekiant įrodyti, kad žemės ūkio veikla nėra reikšminga, jei šia sąlyga ūkininkai neskatinami gaminti.

55

Tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašas nebuvo įtrauktas į Komisijos pasiūlymą – jis buvo nustatytas kaip politinis kompromisas. Pirminiame Komisijos pasiūlyme buvo nustatytas vienas visų pareiškėjų (tiesioginių išmokų, sudarančių bent 5 proc. visų ne žemės ūkio įplaukų) patikrinimas, bet teisėkūros institucijos leido rinktis iš kelių politikos galimybių įgyvendinti aktyvaus ūkininko nuostatą, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į savo nacionalinius ypatumus. Labai tikėtina, kad, sudarius tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašą, kai kurie subjektai nusprendė apskritai neteikti paraiškų ir šių duomenų Komisija neturi.

3 langelis. Pavyzdžiai, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai

Komisija yra paskelbusi Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio įgyvendinimo rekomendacinį dokumentą (DSCG/2014/29). Toliau įgyvendinti šią nuostatą laikantis aktyvaus ūkininko taisyklės tikslo ir bendrųjų ES teisės principų – valstybių narių pareiga.

Kalbant apie nuolatines sporto ir pramogų aikšteles pažymėtina, kad į tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašą siekiama įtraukti specializuotus nuolat esančių žemės plotų, kuriuose įrengti nuolatiniai sporto ir pramogų veiklai naudojami įtaisai ir (arba) nuolatinės dirbtinės žiūrovams skirtos konstrukcijos, operatorius. Vokietija šios rekomendacijos laikėsi. Dėl Prancūzijos šiuo metu vykdoma atitikties patvirtinimo procedūra.

Teisėkūros institucijos suteikė valstybėms narėms lankstumo, kad jos galėtų pritaikyti tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašą prie konkrečių savo aplinkybių ir poreikių. Iš tikrųjų Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje valstybėms narėms leidžiama, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, į tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašą įtraukti kitų panašių ne žemės ūkio įmonių ar veiklos rūšių. Vis dėlto bet koks sąrašo papildymas turi būti objektyviai pagrįstas remiantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytu panašumo testu, t. y. šių subjektų įmonės ir (arba) veikla turi būti panašaus pobūdžio kaip į tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašą jau įtrauktų subjektų įmonės ir (arba) veikla.

Teisėkūros institucija taip pat leido pasirinktinai įgyvendinti šio reglamento 9 straipsnio 3 dalį.

57

Susiderėjus dėl vadinamojo „Omnibus“ reglamento3, Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalis (tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašas) gali būti nebetaikoma nuo 2018 m. arba vėlesnių metų. Tačiau 9 straipsnio 1 dalis toliau taikoma visoms natūraliai laikomų plotų turinčioms valstybėms narėms.

60

Jei atitiktis reikalavimams nustatoma remiantis žemės ūkio paskirties žemės savybėmis, nereiškia, kad ūkininkai neturi vykdyti žemės ūkio veiklos. Savybes turi lemti ši veikla. Valstybėms narėms nustačius šias savybes tinkamai, apleisti plotai būtų laikomi apleistais ir todėl neatitinkančiais reikalavimų.

62

Komisija mano, kad natūraliai laikomuose plotuose minimali veikla neturėtų būti visiškai atsieta nuo žemės valdymo, nebent ji atsieta įgyvendinant tinklą „Natura 2000“ (tai taip pat reiškia, kad už šiuos plotus turėta teisė gauti išmokas 2008 m.)4.

5 langelis. Minimali veikla žemėje, kuri natūraliai laikoma ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės

Škotijos institucijos nepranešė Komisijai apie savo sprendimą vietoj žemės ūkio veiklos vertinimo kiekvienais kalendoriniais metais vykdyti žemės aplinkos vertinimą.

Tai, ar aplinkos vertinimas gali būti laikomas minimalia veikla žemės ūkio paskirties žemėje, ginčytina.

Tikėtina, kad veikla turės poveikį pačiai žemei (pvz., bus išlaikyta ar net padidinta natūrali šių žolynų vertė) ir nebus apsiribojama vien ploto aplinkos būklės stebėsena, o šios būklės pokytis nebus ūkininko veiksmų padarinys.

6 langelis. Perskirstymo poveikis atsižvelgiant į taikytą bazinės išmokos sistemos modelį

Ispanijos institucijos dėl bazinės išmokos schemos skirstymo į regionus modelio nusprendė remdamosi įvairiais kriterijais ir glaudžiai bendradarbiaudamos su regioninėmis institucijomis. Tai, kaip dabar vykdomas bazinės išmokos schemos skirstymas į regionus, bus įvertinta ir į tai bus atsižvelgiama svarstant būsimą BŽŪP.

Nors iš sumos, kuri buvo perkelta iš didelės vertės teisių į išmokas į mažos vertės teises į išmokas ir išreikšta procentine bazinės išmokos schemos viršutine riba, matyti, kad Italijoje konvergencija didesnė nei Ispanijoje, remiantis pirmiau nurodytos procentinės dalies palyginimu negalima daryti išvadų, kad konvergencijos poveikis visose valstybėse narėse skiriasi. Iš tikrųjų valstybėje narėje, kurioje ši procentinė dalis didesnė nei kitoje valstybėje narėje, situacija laikotarpio pabaigoje nebūtinai yra geresnė. Taip pat svarbu atsižvelgti į pradinę padėtį, pirmiausia – į tolesnės konvergencijos galimybę. Nors perkeltos lėšos, kaip procentinė bazinės išmokos schemos viršutinė riba, valstybėje narėje, kurioje teisių į išmokas vertės artimos vidurkiui jau konvergencijos laikotarpio pradžioje, bus mažesnės, šios valstybės narės vertės galiausiai gali būti konvergentiškesnės nei valstybės narės, kurioje perkeltų lėšų procentinė dalis daug didesnė.

69

Vidutinio bazinės išmokos sistemos paramos dydžio skirtumą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad valstybės narės rinkosi skirtingas lėšų paskirstymo įvairioms tiesioginių išmokų schemoms galimybes. Bazinės išmokos schemos paketą sudaro lėšų suma, likusi po paskirstymo šioms kitoms schemoms.

Bazinės išmokos schema iš esmės yra atsietoji išmoka, turinti minimalų poveikį ūkininkų sprendimams, kokius produktus gaminti, todėl jos poveikis minimalus ir rinkai bei konkurencijos sąlygoms. Europos Audito Rūmų atliktas vertinimas grindžiamas teorine prielaida, kad įvairių valstybių narių ūkininkų padėtis yra vienoda. Tokia panaši padėtis reikštų, kad dviejose valstybėse narėse vienodos ne tik gamybos sąlygos, bet ir žemės kainos, nuoma bei kiti gamybos veiksniai.

70

Bazinės išmokos schema užtikrinama, kad visi ūkininkai gautų minimalią paramą už hektarą. Geriau paskirstyti tiesiogines išmokas galima kitomis – pvz., perskirstymo išmokų, išmokų jauniesiems ūkininkams ir savanoriškos susietosios paramos, – schemomis. Bazinės išmokos schema siejama su plotu, todėl bendra parama paprastai yra tuo didesnė, kuo didesnis ūkis. Vis dėlto Komisijos analizė rodo, kad tiesioginės išmokos už hektarą mažėja didėjant ūkiui ir kad didesnė vienetinė parama skiriama mažiems ūkiams, kurių pajamos vienam darbininkui vidutiniškai yra mažesnės, daugiausia dėl to, kad naudojamasi kitomis tiesioginių išmokų schemomis.

7 langelis. Dėl 2013 m. reformos įvykdyto perskirstymo, kai nekeičiamas ūkininkavimo būdas, pavyzdžiai

Europos Audito Rūmai kaip pavyzdžius pateikia ūkius, kuriuose ūkininko gauta parama eksponentiškai didėjo, nors ūkininkavimo būdas nepakito.

Komisijos nuomone, paramos absoliučiosios sumos negalima vertinti atskirai – ją reikėtų vertinti atsižvelgiant į ploto dydį ir kitų panašioje padėtyje esančių ūkininkų gautą paramą prieš konvergenciją ir po jos. Iš tikrųjų, kalbant apie konvergenciją, didelį paramos konkrečiam ūkininkui padidėjimą tikriausiai galima paaiškinti tuo, kad, prieš pradedant taikyti bazinės išmokos schemą, to ūkininko gauta parama buvo daug mažesnė už vidutinę ir (arba) kad padidėjo plotas, kuriam taikoma bazinės išmokos schema, palyginti su bendrosios išmokos sistema. Mažos vertės teisių į išmokas padidėjimas ir schemos taikymas didesniam plotui buvo aiškūs schemos tikslai.

Atidžiau išnagrinėjus Europos Audito Rūmų nurodytus pavyzdžius matyti, kad aplinkybės nėra tokios kraštutinės, kokios gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), kurioje parama 2019 m. konverguojama į regioninę vienodo dydžio sumą, nustatyta maksimali parama už plotą 2019 paraiškų teikimo metais 1-ame regione (ariamoji žemė ir daugiamečiai žolynai) yra 161 EUR už hektarą, 2-ame regione (nesukultūrintos ganyklos ne mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir B, C bei D ganyklų kategorijų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse) – 26,9 EUR už hektarą, o 3-iame regione (nesukultūrintos ganyklos A kategorijos mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse) – 8,7 EUR už hektarą. Komisija mano, kad šių išmokų už plotą dydžiai nėra nustatyti netinkamai.

Pateiktame Italijos pavyzdyje vidutinė išmoka už konkretaus ūkininko hektarą siekia apie 225 EUR ir yra šiek tiek mažesnė už Italijos 2015 paraiškų teikimo metų vidutinę bazinės išmokos schemos teisės į išmoką vertę (228 EUR už hektarą).

Dėl Vokietijos pažymėtina, kad šioje valstybėje narėje padėtis iki 2019 m. pasikeis ir bus taikoma nacionalinė vienodo dydžio suma.

71

Tiesiogines išmokas galima daugiau ar mažiau kapitalizuoti, kad jos atitiktų žemės kainas, pagal įvairius veiksnius. BŽŪP parama tėra vienas iš žemės vertę lemiančių veiksnių. Iš kitų veiksnių būtų galima paminėti žemės ūkio biržos prekių kainas ir žemės ūkio našumą, miestų spaudimą, skirtingas nacionalines žemės rinkos taisykles, nuomos sutarčių trukmę, skirtingo dydžio žemės mokesčius ir pan. Remiantis J. Swinnen ir kt., „BŽŪP subsidijos daro poveikį žemės vertei, bet šis poveikis šalyse labai skiriasi ir atrodo palyginti nedidelis, palyginti su kitais veiksniais, ypač ten, kur žemės kainos yra didelės5“. Be to, tose bazinės išmokos schemą taikančiose valstybėse narėse, kuriose teisėmis į išmokas galima lengvai prekiauti be žemės, pajamų paramos kapitalizacija, atitinkanti žemės kainas, mažesnė.

72

Taikydamos bazinės išmokos schemą valstybės narės paramą gali skirstyti, neskirdamos jos ūkininkams, kuriems pajamų parama nelabai reikalinga, arba diferencijuodamos bazinę išmoką. Tolesnis paramos paskirstymas daugiausia atliekamas pagal kitas – perskirstymo išmokų, išmokų jauniesiems ūkininkams, smulkiųjų ūkininkų arba savanoriškos susietosios paramos – schemas. Kai kuriose valstybėse narėse parama skirstoma labai tikslingai, o kitose – ne taip tikslingai.

Be to, Sutartyje žemės ūkio našumo didinimas siejamas su deramo žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygio užtikrinimu, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas. Todėl teisinga sutelkti dėmesį į žemės ūkio veiklos pajamas, kadangi įgyvendinant BŽŪP šios pajamos svarbiausios.6 Galiausiai pažymėtina, kad duomenų apie ūkininko namų ūkio pajamas rinkimo sąnaudos gali viršyti naudą.7

73

Komisijos komunikate Maisto ir ūkininkavimo ateitis8 siūlomas naujas BŽŪP įgyvendinimo modelis.

Komunikatu siekiama didesnio subsidiarumo, kad būtų galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius siekiant tikslų ir tikslinių rodiklių. Be to, Komisija pripažįsta BŽŪP perspektyvios maisto gamybos tikslo svarbą ir yra pavedusi atlikti BŽŪP priemonių poveikio maisto gamybos perspektyvumui vertinimą.

Atliekant poveikio vertinimą, kuriuo bus grindžiamas Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP po 2020 m., bus atsižvelgiama į visus turimus šios politikos ligšiolinio rezultatyvumo duomenis ir šia informacija bus naudojamasi analizuojant konkrečius ateities sprendimus.

Išvados ir rekomendacijos

74

Pirminiu Komisijos pasiūlymu siekta supaprastinti tiesioginių išmokų schemą. Iš tikrųjų į pirminį Komisijos pasiūlymą buvo įtraukta mažiau galimybių, todėl jis buvo paprastesnis. Vis dėlto per bendrą teisėkūros procesą įtraukta kitų galimybių, todėl taisyklės tapo sudėtingesnės.

Dėl geresnio paramos skirstymo pažymėtina, kad, taikydamos bazinės išmokos schemą, valstybės narės paramą gali skirstyti, neskirdamos jos ūkininkams, kuriems pajamų parama nelabai reikalinga, arba diferencijuodamos bazinę išmoką. Tolesnis paramos paskirstymas daugiausia atliekamas pagal kitas – perskirstymo išmokų, išmokų jauniesiems ūkininkams, smulkiųjų ūkininkų arba savanoriškos susietosios paramos – schemas. Kai kuriose valstybėse narėse parama skirstoma labai tikslingai, o kitose – ne taip tikslingai.

Dėl konvergencijos pažymėtina, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 valstybės narės turėjo tris galimybes taikyti vidaus konvergenciją (vienodo dydžio sumą nuo 2015 m., visišką konvergenciją iki 2019 m. ir dalinę konvergenciją „tuneliavimo režimą“). Todėl įgyvendinimo poveikis ir padariniai valstybėse narėse gali skirtis. Be to, faktiniam pasiektos konvergencijos lygiui daug įtakos turėjo ir skirstymas į regionus.

75

Komisijai atlikus atitikties auditus, nustatyta panaši padėtis, išskyrus Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje). Atitikties patvirtinimo procedūros tebevyksta. Bet kokia dėl su bazinės išmokos sistema susijusių valdymo ir kontrolės sistemų veikimo klaidų ir trūkumų kylanti finansinė rizika ES biudžetui bus padengiama finansinėmis pataisomis, kurios bus taikomos, kol bus imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bazinės išmokos schemos išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

1 rekomendacija

Komisija sutinka su šia rekomendacija ir mano, kad ji ją jau įgyvendina skelbdama gaires, vykdydama stebėseną ir taikydama atitikties audito procedūras. Jei nustatoma pagrindinių kontrolės priemonių veikimo klaidų ir trūkumų, Komisija prašo, kad valstybės narės imtųsi taisomųjų veiksmų, ir stebi, kaip šios priemonės įgyvendinamos.

Be to, Komisija teikia gaires valstybėms narėms ir jas konsultuoja, kaip tinkamai įgyvendinti šias kontrolės priemones.

76

Tiesioginės išmokos, kaip visos Europos žemės ūkio garantijų fondo išlaidos, įgyvendinamos vadovaujantis Komisijos ir valstybių narių pasidalijamojo valdymo principu. Siekiant užtikrinti tinkamą bazinės išmokos schemos taikymą, valstybėms narėms tenka atsakomybė, vykdant Reglamente (ES) Nr. 1307/2013 nustatytas pareigas, tinkamai pranešti informaciją ir perduoti dokumentus Komisijai.

Komisija pateikė aiškias ir nuoseklias gaires bei aiškinamuosius dokumentus. Jei jie yra visuotinės svarbos, su jais visos valstybės narės gali susipažinti CIRCABC sistemoje.

77

Komisija mano, kad yra nustačiusi tai, ko reikalaujama iš tvirtinančiųjų įstaigų. Tvirtinančiųjų įstaigų vykdytinas 2016 finansinių metų (2015 paraiškų teikimo metų) audito darbas aiškiai nustatytas 2 ir 3 gairėse.

2 rekomendacija
  1. Komisija atmeta šią rekomendaciją, nes pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms tenka atsakomybė taikyti nuoseklų bazinės išmokos schemos teisinės sistemos aiškinimą. Visais aiškinamaisiais dokumentais ir susijusia informacija dalijamasi su valstybėmis narėmis Tiesioginių išmokų komitete, o susiję dokumentai išsiunčiami į CIRCABC sistemą, prie kurios taip pat gali prisijungti valstybės narės. Todėl Komisija mano, kad ėmėsi tinkamų veiksmų skleisti informaciją bei užtikrinti nuoseklaus aiškinimo valstybėse narėse veiksmingumą ir kad būtų nepajėgi didinti nuoseklumo dar labiau.
  2. Komisija sutinka su šia rekomendacija. Komisija pripažįsta, kad svarbu perduoti pagrindinę informaciją apie tiesioginės paramos schemų įgyvendinimą. Vis dėlto šiuo metu Komisija negali prisiimti konkrečių įsipareigojimų dėl pasiūlymų dėl laikotarpiui po 2020 m skirtų teisėkūros procedūra priimamų aktų. Be to, Komisija jau pagal dabartinius teisės aktus gali imtis įvairių oficialių teisinių veiksmų. Pagal kai kurias esamas nuostatas Komisija gali sustabdyti išmokų mokėjimą, laikyti paskesnes išlaidų deklaracijas nepriimtinomis ir pradėti atitikties patvirtinimo procedūrą. Sisteminių ir didelių neatitikties problemų atvejais Komisija taip pat gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, rengiamą, jei tinkama, pradedant „EU Pilot“ bylą, o, jei nevykdomas pirmasis sprendimas, Europos Sąjungos Teisingumo teismas gali nustatyti sankciją (vienkartinę sumą arba baudą). Sprendimas dėl tinkamų veiksmų priklauso nuo to, kaip įvertinamas konkretus atvejis, ir nuo taikomos teisinės sistemos.
  3. Komisija sutinka su šia rekomendacija. Dėl atitinkamų Komisijos ir tvirtinančiųjų įstaigų vaidmenų Komisija mano, kad ji šią rekomendaciją įgyvendino, nes su teisėmis į išmokas susijusio tvirtinančiųjų įstaigų audito darbo (pirmojo teisių į išmokas paskirstymo proceso patikrinimo ir apskaičiuotų teisių į išmokas verčių patikrinimo pirmaisiais išmokų paskirstymo metais; taip pat bet kokių naujų teisių į išmokas paskirstymo, teisių į išmokas panaikinimo, konvergencijos ir pan. patikrinimo vėlesniais metais) reikalavimai aiškiai nustatyti 2016 ir vėlesniems finansiniams metams skirtose 2 ir 3 gairėse. Laikantis tarptautiniu lygmeniu pripažintų audito standartų, turėtų būti paliekama galimybė tvirtinančiosioms įstaigoms priimti sprendimus vadovaujantis savo profesine nuožiūra. Pagrindinė sistema nurodyta gairėse (t. y. kad procedūros turi būti tikrinamos kartu taikant į procesą įtrauktas kontrolės priemones, naudojantis pagrindinių ir pagalbinių kontrolės priemonių sąrašu, ir pan.), tvirtinančioji įstaiga rengia ir atlieka teisių į išmokas audito patikrinimus.

Pasinaudodama šia galimybe, Komisija paaiškina, kad, jei dėl valstybės narės institucinės struktūros tvirtinančiosioms įstaigoms neįmanoma audituoti paramos paskirstymo ir teisių į išmokas apskaičiavimo procedūrų, valstybių narių institucijų (mokėjimo agentūrų, tvirtinančiųjų įstaigų arba kitų už teisių į išmokas apskaičiavimą atsakingų institucijų) darbui taikomi atitikties auditai, siekiant įvertinti, ar taikoma taikytina teisinė sistema ir susijusios gairės.

78

Pirminiu Komisijos pasiūlymu siekta supaprastinti tiesioginių išmokų schemą. Iš tikrųjų į pirminį Komisijos pasiūlymą buvo įtraukta mažiau galimybių, todėl jis buvo paprastesnis. Vis dėlto per bendrą teisėkūros procesą įtraukta kitų galimybių, todėl taisyklės tapo sudėtingesnės.

79

Jei ūkininkams dirbtinai sudarius sąlygas, siekiant gauti labai dideles teisių į išmokas vertes, susidaro nenumatyto pelno, valstybės narės turėtų taikyti nuostatą dėl apgavystės ir atitinkamiems ūkininkams neturėtų būti suteikiama pranašumo.

Be to, ūkininkų, kurie gauna didelės vertės teises į išmokas todėl, kad orientacinę sumą taiko mažesniam plotui, teisių į išmokas vertė labiau sumažės dėl vidaus konvergencijos.

Audito Rūmų atsakomieji argumentai

Tokie nenumatytam pelnui mažinti skirti mechanizmai kaip Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnyje išdėstyta nuostata dėl apgavystės ir vidaus konvergencija daro tik nedidelį poveikį.

Kaip ne kartą pabrėžė Teisingumo Teismas, taikydamos nuostatą dėl apgavystės valstybės narės privalo nustatyti, pirma, objektyvias aplinkybes, iš kurių būtų matyti, jog, nepaisant to, kad formaliai buvo laikytasi Europos Sąjungos taisyklėse nustatytų sąlygų, šių taisyklių tikslas nebuvo pasiektas, ir, antra, subjektyvų elementą, pasireiškiantį siekiu gauti naudos, dirbtinai sukuriant atitinkamas jos gavimo sąlygas. Nenumatyto pelno, gaunamo perduodant žemę kitiems ūkininkams, atveju (žr. 2 langelį), valstybėms narėms yra nepaprastai sunku įrodyti, kad pareiškėjas, žemės perdavimo metu išimtinai siekė naudos prieštaraudamas BIS tikslams.

Kaip nurodyta 2 langelyje, iki 2019 metų vidaus konvergencija sumažins BIS teisių į išmokas vertę maždaug 25 %, o tai reiškia, kad ūkininkai tais metais vis dar gaus 75 % nenumatyto pelno.

80

Naudodamosi suteiktu lankstumu valstybės narės gali pritaikyti nuostatą prie savo ypatumų, pvz., išplėsdamos reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašą ir (arba) taikydamos aktyvaus ūkininko nuostatą visiems pareiškėjams, bet dėl to neišvengiamai atsiranda įgyvendinimo skirtumų.

Be to, pirmaisiais aktyvaus ūkininko nuostatos taikymo metais reikėjo vieną kartą nustatyti procedūras, kad būtų galima patikrinti atitiktį šiai nuostatai. Nors tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų neatitinkančios veiklos sąrašą toliau taikančioms valstybėms narėms vis dar reikės atlikti metinius patikrinimus, galima pagrįstai tikėtis, kad vėlesniais metais administracinė našta nusistovės.

82

2019 m. pajamų parama kai kur tebėra labai didelė, bet, palyginti su 2015 m., sumažėjo.

83

Bazinės išmokos schema užtikrinama, kad ūkininkai gautų minimalią paramą už hektarą. Geriau paskirstyti tiesiogines išmokas galima kitomis – pvz., perskirstymo išmokų, išmokų jauniesiems ūkininkams ir savanoriškos susietosios paramos – schemomis. Bazinės išmokos schema siejama su plotu, todėl bendra parama paprastai yra tuo didesnė, kuo didesnis ūkis. Vis dėlto Komisijos analizė rodo, kad tiesioginės išmokos už hektarą mažėja didėjant ūkiui ir kad didesnė vienetinė parama skiriama mažiems ūkiams, kurių pajamos vienam darbininkui vidutiniškai yra mažesnės, daugiausia dėl to, kad naudojamasis kitomis tiesioginių išmokų schemomis.

Didelį paramos konkrečiam ūkininkui padidėjimą tikriausiai galima paaiškinti tuo, kad, prieš pradedant taikyti bazinės išmokos schemą, to ūkininko gauta parama buvo daug mažesnė už vidutinę ir (arba) kad padidėjo plotas, kuriam taikoma bazinės išmokos schema, palyginti su bendrosios išmokos sistema. Mažos vertės teisių į išmokas padidėjimas ir schemos taikymas didesniam plotui buvo aiškūs schemos tikslai.

84

Bazinės išmokos schema siekiama gerinti bendrą ūkininkų pajamų padėtį. Bazinės išmokos schemos parama siejama su plotu, yra atsieta nuo gamybos ir daugelyje valstybių narių yra susijusi su ankstesnių laikotarpių orientaciniais duomenimis. Kad nesusidarytų pernelyg didelė administracinė našta, ją taikant neskiriama daug dėmesio individualioms kiekvieno ūkio aplinkybėms.

Atsieta bazine išmokų schema užtikrinamas orientavimasis į rinką ir ūkininkai neskatinami gaminti.

3 rekomendacija

Komisija iš dalies sutinka su šia rekomendacija.

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Maisto ir ūkininkavimo ateitis siūlomas naujas BŽŪP įgyvendinimo modelis, pagal kurį Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos principus (BŽŪP tikslus, plataus pobūdžio intervencijos rūšis, pagrindinius reikalavimus), o valstybės narės – prisiimti didesnę atsakomybę ir būti atsakingesnės už tai, kaip jos siekia tikslų ir tikslinių rodiklių, kurie turėtų būti nurodomi ir pagrindžiami BŽŪP strateginiame plane.

Atliekant poveikio vertinimą, kuriuo bus grindžiamas Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP po 2020 m., bus atsižvelgiama į visus turimus šios politikos ligšiolinio rezultatyvumo duomenis ir šia informacija bus naudojamasi analizuojant konkrečius ateities sprendimus.

Konkrečiai Komisija analizuos dabartinį pajamų paramos paskirstymą ir geresnį jos skirstymą pagal ūkio dydį ir ūkininkavimo tipą, atsižvelgiant į užsiimant žemės ūkio veikla gaunamas pajamas.

Komisija primena,9 kad, įgyvendinant BŽŪP, ūkininkų pajamos remiamos remiant jų vykdomą žemės ūkio veiklą (teikiant su plotu siejamą paramą, konkretiems sektoriams skirtą kelių rūšių paramą, investuojant, įgyvendinant rinkos priemones, žemės ūkio paskirties žemėje vykdant aplinkosaugos veiklą). Todėl, kalbant apie bazinę išmokų schemą, pagrįsta daugiausia dėmesio skirti iš šios žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms.

Be to, Komisijos komunikate paramą numatyta teikti tikriesiems ūkininkams, t. y. tiems ūkininkams, kurie aktyviai ūkininkauja, kad užsidirbtų pragyvenimui.

Iš tiesioginių išmokų dvilypumo matyti, kad pripažįstamas rinkos produktų ir viešųjų gėrybių teikimo bendrumas, o kartu ir sunkumai tinkamai nustatyti ekonominę visų ūkininkų teikiamų viešųjų gėrybių vertę. Vis dėlto, atsižvelgiant į žemės ūkio veiksnius (pvz., kaimo turizmą), vertinant bendrąją pajamų rėmimo svarbą taip pat bus atsižvelgiama į kitas ne iš žemės ūkio veiklos gaunamas pajamas.

Šiame pradiniame poveikio vertinimo etape dar neįmanoma nustatyti, ar, atliekant šį vertinimą, bus atsižvelgiama į visus rekomendacijoje nurodytus veiksnius.

Galiausiai, nenorėdama daryti įtakos pirmiau minėto poveikio vertinimo rezultatams, Komisija kol kas negali sutikti su rekomendacija nuo pat pradžių susieti siūlomas priemones su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriais būtų galima palyginti paramos veiksmingumą. Vis dėlto, kaip nurodyta Komisijos komunikate Maisto ir ūkininkavimo ateitis, bus svarstoma, kaip būtų galima įvertinti įvairių rūšių intervencijos, įskaitant, jei bus tinkama, pajamų rėmimo, rezultatyvumą.

Santrumpos

BaIS – bazinės išmokos schema

BIS – bendrosios išmokos schema

BŽŪP – bendra žemės ūkio politika

ES – Europos Sąjunga

GD – Generalinis direktoratas

ha – hektaras

IAKS – integruota administravimo ir kontrolės sistema

MA – metinė ataskaita

PPO – Pasaulio prekybos organizacija

SA – specialioji ataskaita

SESV – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

TI – teisė į išmoką

VIPS – vienkartinės išmokos už plotus schema

ŽSIS – Žemės sklypų identifikavimo sistema

Terminų žodynėlis

Aktyvus ūkininkas – ūkininkas, kuris vykdo minimalią veiklą ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemėje, arba ūkininkas, kurio žemės ūkio veikla nėra nedidelės apimties. Valstybės narės turi plačią veiksmų laisvę ir gali pačios nustatyti išsamius kriterijus. Prašymus teikiantys asmenys privalo gebėti įrodyti, kad turi įgaliojimus priimti sprendimus, susijusius su kiekviename žemės sklype, kurio atžvilgiu taikomos teisės į išmokas, vykdoma žemės ūkio veikla, ir kad iš tos veiklos gauna naudos ir prisiima su ja susijusią finansinę riziką.

Atsietoji parama – parama, kuri nėra susieta su tam tikro žemės ūkio produkto gamyba.

Bazinės išmokos schema – ūkininkams skirta bazinės pajamų paramos schema, grindžiama teisėmis į išmokas. Kad gautų tiesiogines išmokas, ūkininkai turi deklaruoti savo teises į išmokas kartu su reikalavimus atitinkančia žemės ūkio paskirties žeme. Parama nepriklauso (yra atskirta) nuo žemės ūkio produkcijos ir pajamų.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – Europos politika, kurios tikslas yra perspektyvi maisto gamyba, žemės ūkio rinkų, ūkininkų pajamų ir aprūpinimo maistu stabilizavimas, tvarus gamtos išteklių valdymas bei kova su klimato kaita ir darnus teritorinis vystymasis kaimo vietovėse.

Bendrosios išmokos schema – 2003 m. BŽŪP reforma nustatyta ūkininkų pajamų rėmimo schema, atsieta nuo gamybos. Kad gautų tiesiogines išmokas, ūkininkai turėjo turėti teises į išmokas ir deklaruoti jas kartu su reikalavimus atitinkančia žemės ūkio paskirties žeme.

Dydžio ekonomija – ūkininko gebėjimas sumažinti vidutines gamybos sąnaudas didinant ūkininkavimui naudojamus plotus.

Konvergencija – teisių į išmokas koregavimo, siekiant teisingesnės vertės už hektarą, procesas. Iki 2019 m. teisės į išmokas bus pakoreguotos pagal vidutinę nacionalinę arba regioninę vertę (vidaus konvergencija). ES priėmus sprendimą siekti teisingesnio tiesioginės paramos paskirstymo valstybėms narėms, kartu bus koreguojamos bazinės išmokos schemos teisės į išmokas (išorės konvergencija).

Mokėjimo agentūra – valstybės narės įstaiga, atsakinga už žemės ūkio paramos išmokų valdymą.

Nacionalinis rezervas – kiekvienos valstybės narės valdomas nacionalinis rezervas, naudojamas teisių į išmokas skirstymo visų pirma naujiems ūkininkams arba ūkininkams, kurių padėtis ypatinga, tikslu. Nacionalinis rezervas apima atitinkamos nacionalinės bazinės išmokos schemos viršutinės ribos ir bendros visų paskirstytų teisių į išmokas vertės skirtumą.

Neigiamas sąrašas – įmonių arba veiklos, susijusios, pavyzdžiui, su oro uostais, vandens valymo įrenginiais, nekilnojamojo turto paslaugomis arba nuolatinėmis sporto ir pramogų aikštelėmis, ir nelaikomos veikla, vykdoma aktyvių ūkininkų, išskyrus atvejus, kai gali būti įrodyta, kad jų žemės ūkio veikla nėra nedidelės apimties, sąrašas.

Nenumatytas pelnas – netikėtai gautas pelnas, pavyzdžiui, pakeitus teisės aktus.

PPO sutartis dėl žemės ūkio – 1986–1994 m. vykusio Urugvajaus derybų raundo, kuriam vykstant valstybės Pasaulio prekybos organizacijos narės susitarė palengvinti patekimą į rinkas ir žemės ūkio sektoriuje sumažinti prekybą iškraipančias subsidijas, rezultatas.

Teisė į išmoką (bazinės išmokos schemos teisė) – perduodamoji teisė, kurią turėdamas aktyvus ūkininkas gali gauti nurodytą paramos sumą, jeigu savo teises į išmokas jis deklaruoja kartu su kiekvienu reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės hektaru.

Tiesioginės išmokos – Europos žemės ūkio garantijų fondo ūkininkams teikiamos paramos schemos, paprastai vadinamos BŽŪP 1-uoju ramsčiu. Paramos schemomis pirmiausia siekiama remti ūkininkų pajamas, bet jomis taip pat turėtų būti padedama siekti kitų tikslų, susijusių su žemės naudojimu, pavyzdžiui, tikslo apsaugoti dirvožemį, plėsti biologinę įvairovę ir švelninti klimato kaitą. Kiekvienai valstybei narei taikoma viršutinė nacionalinio biudžeto riba.

Ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė (neatsižvelgiant į tokios grupės ar jos narių juridinį statusą, suteikiamą pagal nacionalinę teisę), kurių valda yra Europos Sąjungoje ir kurie verčiasi žemės ūkio veikla.

Ūkis – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje.

Žalinimo išmoka – plotu grindžiama išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką.

Žemės ūkio veikla – i) žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas arba auginimas ir gyvūnų laikymas ūkininkavimo tikslais, ii) žemės ūkio paskirties žemės išlaikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti, arba iii) minimalios veiklos, kurią apibrėžia valstybės narės, vykdymas ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemės ūkio paskirties žemėje.

1992 m. BŽŪP reforma – pirmoji svarbi BŽŪP reforma (MacSharry’io reforma), kuria suteikta teisė mažinti intervencines kainas lauko kultūrų ir galvijienos sektoriuose. Siekiant kompensuoti tikėtinus pajamų nuostolius, įvykdžius šią reformą lauko kultūrų augintojams buvo pradėtos mokėti tiesioginės išmokos bei išmokos, mokamos už žemę, kuri nebebus dirbama (t y., bus atidėta).

2003 m. BŽŪP reforma – reforma, kuria tiesioginės išmokos atsietos nuo žemės ūkio gamybos, siekiant skatinti ūkininkus orientuotis į rinką, ir nustatyta išmokų mokėjimo sąlyga laikytis svarbiausių standartų dėl žemės priežiūros, aplinkos apsaugos, maisto saugos, gyvūnų bei augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės (vadinamoji kompleksinė parama).

2013 m. BŽŪP reforma – reforma, kuria akcentuoti trys politikos tikslai (perspektyvi maisto gamyba, tvarus gamtos išteklių valdymas bei kova su klimato kaita ir darnus teritorinis vystymasis), ir pirmasis tikslas yra konkrečiai susijęs su žemės ūkio pajamomis. Po šios reformos toliau įgyvendinama 2003 m. BŽŪP reforma nustatyta tiesioginių išmokų sistema.

Galinės išnašos

1 Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Likusios valstybės narės, į ES įstojusios 2004 arba 2007 m., taiko panašią, bet pereinamojo laikotarpio schemą – vienkartinės išmokos už plotus schemą.

2 Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį, OL C 326, 2012 10 26, p. 47.

3 Specialioji ataskaita Nr. 5/2011 „Bendrosios išmokos schema (BIS): klausimai, kurie turi būti išspręsti siekiant pagerinti patikimą jos finansų valdymą“.

4 Specialioji ataskaita Nr. 8/2014 „Ar Komisija veiksmingai valdė susietosios paramos integravimą į bendrosios išmokos schemą?“.

5 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608), II priedas.

6 Reglamento (ES) Nr. 1307/2003 III antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnis.

7 Žalinimo išmoka; Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnio 1 dalis.

8 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnis.

9 Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kitos valstybės narės toliau taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą.

10 Žr. I priedą.

11 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549) 110 straipsnis.

12 Žr. 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 24 konstatuojamąją dalį, OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

13 PPO sutartis dėl žemės ūkio (OL L 336, 1994 12 23, p. 22).

14 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 41 straipsnis.

15 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis.

16 Paprastai tai būdavo vidutinės susietosios išmokos ūkininkams, gautos 2000–2002 m.

17 Dauguma valstybių narių bendrosios išmokos schemos teises į išmokas skaičiavo tik pagal ankstesnių laikotarpių išmokas. Daugiau informacijos galima rasti Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2011 „Bendrosios išmokos schema (BIS): klausimai, kurie turi būti išspręsti siekiant pagerinti patikimą jos finansų valdymą“.

18 Gali būti ir kitokio koregavimo, jeigu valstybės narės nuspręstų pakeisti tiesioginių išmokų paskirstymą konkrečioms schemoms, pavyzdžiui, jeigu joms prireiktų jauniesiems ūkininkams skirti didesnę (arba mažesnę) paramą. Tokiu atveju valstybės narės visų bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertę turi mažinti (arba didinti) linijiniu būdu.

19 Žr. II priedą, jame pateiktos valstybių narių pasirinktos galimybės.

20 Pavyzdžiui, kad būtų neleista apleisti žemę, arba atvejais, kai susiklosto force majeure arba išskirtinės aplinkybės.

21 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 24–26 straipsniai.

22 Iš esmės, tai buvo tiesioginės išmokos, kurias ūkininkas gavo 2014 m., arba turėtų bendrosios išmokos schemos teisių į išmokas vertė.

23 Šią galimybę pasirinko Danija, Švedija, Suomija ir Jungtinė Karalystė (Anglija). Šiuo atveju jų 2014 m. vertės ir skaičiai turėjo būti pakoreguoti pagal bazinės išmokos schemai skirtą 2015 m. biudžetą ir reikalavimus atitinkančius plotus. Anglijoje visų bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertė jau 2014 m. buvo visame regione vienoda vertė už hektarą.

24 SESV 317 straipsnis.

25 Reglamento (ES) Nr. 907/2014 5 straipsnio 4 dalis (OL L 255, 2014 08 28, p. 18). Komisija yra priversta sumažinti arba visai pašalinti iš ES finansavimo tas išmokas, kurias valstybės narės moka ūkininkams po to, kai baigiasi teisės aktais nustatyti terminai. Tokiais atvejais valstybės narės turi finansuoti tą dalį išmokų, kurios iš savo pačios biudžeto nekompensuoja Komisija.

26 Žr. mūsų 2016 finansinių metų metinės biudžeto vykdymo ataskaitos 1.15 dalį ir 7 skyrių, (OL C 322, 2017 9 28, p. 1).

27 Remiantis Prancūzijos institucijų pateiktais duomenimis, laikinos vertės buvo 0,5 % ir 2,9 % mažesnės už tikėtinas faktines 2015 m. vertes, o kitų metų verčių institucijos dar nebuvo apskaičiavusios.

28 Pagal konkretų bazinės išmokos schemos modelį, taikytą Anglijoje, teisės į išmokas, platesnės nei reikalavimus atitinkantys plotai, kuriuos ūkininkai deklaravo teikdami savo paramos paraiškas, turėjo būti panaikintos. Jų deramai nepanaikinus, vėlesniais paraiškų teikimo metais gali būti mokamos neteisėtos paramos išmokos.

29 Apskaičiavome kad, atsižvelgiant į regioną, Škotijai bendras poveikis buvo toks, kad faktinės 2019 m. vienodo dydžio vertės buvo 2,9 % mažesnės ir 4,6 % didesnės nei institucijų apskaičiuotos vertės.

30 Taip pat žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 25/2016 „Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio paskirties žemės atitikties reikalavimams nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti“.

31 Siekdamos padengti finansinę riziką Italijos institucijos nusprendė sulaikyti 7 % išmokų, skirtų 2016 paraiškų teikimo metams.

32 2016 m. liepos mėn. Komisija nusprendė sulaikyti 3 % mėnesinių su plotu susijusios pagalbos išmokų, kurias už 2015 m. deklaravo Prancūzija, nes buvo labai vėluojama atnaujinti ŽSIS.

33 Iki 2017 m. turėta naujesnių ortografinių nuotraukų, bet 33 % žemės ūkio paskirties plotų nuotraukų buvo neatnaujinta.

34 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 39 straipsnio 2 dalis (OL L 227, 2014 7 31, p. 69).

35 Tai buvo pagrįsta klaidų, kurias nacionalinės institucijos nustatė atlikdamos su gyvūnais susijusius patikrinimus, lygiu, nors galbūt ne visos klaidos yra susijusios su gyvūnų registro trūkumais.

36 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas, ir 2014 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 641/2014 kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, taikymo taisyklės (OL L 181, 2014 6 20, p. 1 ir 74).

37 Taip pat žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 7/2017 „Nauja sertifikavimo įstaigų funkcija BŽŪP išlaidų srityje: teigiamas poslinkis vieno bendro audito modelio link, tačiau būtina pašalinti reikšmingus trūkumus“.

38 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 preambulės 2 konstatuojamoji dalis.

39 Pavyzdžiui, Prancūzijos institucijos gavo apie 360 000 paraiškų dėl bazinės išmokos schemos teisių į išmokas paskirstymo, 46 000 iš jų buvo susijusios su orientacinės sumos pakeitimu ir patvirtinamųjų dokumentų patikromis. Kartu reikėjo išnagrinėti apie 12 milijonų neaiškių atvejų, nustatytų atliekant kryžminį sutikrinimą su ŽSIS. Kad galėtų įveikti šį netikėtą darbo krūvį, joms teko pasamdyti apie 700 papildomų laikinų darbuotojų.

40 Plotai, kurie natūraliai laikomi ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės, plotai, kuriuose taikomos nusistovėjusios vietinės gyvulių ganymo praktikos, ir skurdžios ganyklos.

41 Žr. 2 diagramą.

42 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 28 straipsnis.

43 Žr. II priedą. Ši galimybė netaikyta penkiose valstybėse narėse (Danija, Švedija ir Suomija nusprendė palikti bendrosios išmokos schemos teises į išmokas, tuo tarpu Vokietija ir Malta 2015 m. taikė bazinės išmokos schemos nustatytą normą).

44 Nei Prancūzijos, nei Italijos institucijos negalėjo pateikti duomenų apie bendrą finansinį poveikį to, kad netaikoma nenumatyto pelno išlyga.

45 Žr. II priedą.

46 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 preambulės 10 konstatuojamoji dalis. Taip pat žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 5/2011 29–31 dalis.

47 Žr. 61 dalį.

48 Išsamesnė informacija pateikta III priede.

49 Ispanijos institucijos laikėsi nuomonės, kad jų metodas apskritai veiksmingas, nes 2015 m. jos gavo 35 000 paramos paraiškų mažiau nei 2014 m. Jos tokį sumažėjimą paaiškino tuo, kad buvo vykdyta informavimo kampanija ir buvo informuojama apie naujas taisykles, susijusias su aktyviais ūkininkais ir žemės ūkio veikla. Tačiau apie kitas valstybes nares tokios informacijos neturima.

50 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES („Omnibus“ pasiūlymas).

51 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2393/2017, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (OL L 350, 2017 12 29, p.15). Šis pakeitimas neturi poveikio minimalios veiklos taisyklėms žemėje, kuri natūraliai išlaikoma tokios būklės, kad būtų tinkama ganyti arba kultivuoti.

52 2017 m. spalio mėn. Taryba ir Parlamentas susitarė dėl žemės tinkamumo taisyklių papildomų pakeitimų, kad valstybės narės galėtų dar labiau išplėsti daugiamečių žolynų apibrėžtį ir įtraukti žemę, kurioje nėra žolės ar kitų žolinių pašarų.

53 Žr. specialiosios ataskaitos Nr. 5/2011 36 dalį.

54 Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 5/2011 66–68 dalis.

55 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalies a punktas.

56 Reglamento (ES) Nr. 639/2014 4 straipsnio 1 dalis.

57 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies iii punktas.

58 Tokie plotai dideli Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje, bet taip pat ir kitose į mūsų auditą neįtrauktose valstybėse narėse.

59 Specialiosios ataskaitos Nr. 5/2011 46, 55 ir 58 dalys.

60 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 preambulės 23 konstatuojamoji dalis.

61 Vokietija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Švedija (2020 m.), Suomija ir Jungtinė karalystė (išskyrus Šiaurės Airiją).

62 Iki 2013 m. BŽŪP reformos Ispanija ir Italija labai panašiai skirstė tiesioginę paramą.

63 Išmokų lygmeniu valstybės narės šį poveikį gali sušvelninti sumažindamos sumas, viršijančias 150 000 eurų vienam ūkininkui, arba mokėdamos perskirstymo išmoką už hektarą visiems ūkininkams, kurių hektarų skaičius neviršija 30 ha arba kurių ūkis yra vidutinio dydžio. Dauguma valstybių narių sumas mažina 5 %.

64 Faktinis tiems ūkininkams mokamos paramos dydis turi būti didinamas žalinimo išmoka, o ši 2015 m. Italijoje atitiko 50,2 % bazinės išmokos schemos teisių į išmokas vertės. Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), atsižvelgiant į regioną, kuriame yra sklypai, tais metais žalinimo išmoka sudarė nuo 83 iki 4 eurų už hektarą, o Vokietijoje (Žemutinėje Saksonijoje) – 87 eurus. Italijoje ir Škotijoje galvijus ir avis auginantys ūkininkai tam tikromis sąlygomis galėjo gauti susietąją paramą, mokamą už kiekvieną gyvūną, o Vokietijoje ūkininkai galėjo gauti 50 eurų perskirstymo išmoką už pirmuosius 30 ha ir dar 30 eurų už plotą iki 46 ha.

65 Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 5/2011 27–31 ir 53 dalis.

66 Žr. https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/impact-2013-cap-reform-decoupled-payments-capitalization-land-values.

67 Atlikdami kitą auditą nustatėme, kad statistinių duomenų, naudotų analizuojant ūkininkų pajamas, kiekis ir kokybė buvo labai riboti. Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 1/2016 „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“ 27, 47, 50 ir 77 dalis.

68 Graikija, Ispanija, Prancūzija (Korsika) ir Jungtinė Karalystė (išskyrus Šiaurės Airiją). Austrija pasinaudojo specialia galimybe, kuria leidžiama kalnuotose vietovėse paskirstyti mažiau bazinės išmokos teisių į išmokas.

69 Pavyzdžiui, Prancūzijoje tai pasakytina apie vynuogynais apsodintus sklypus.

70 Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 1/2016 81 dalį.

71 Prancūzija nusprendė taikyti nustatyto dydžio sistemą tik Korsikos regionui, kuriame yra tik 0,6 % Prancūzijai tenkančios BIS viršutinės ribos.

 

1 CIRCABC – Europos Komisijos saityno paslauga, kurią teikiant su valstybėmis narėmis dalijamasi dokumentais.

2 COM(2017) 713 final.

3 Reglamentas (ES) 2017/2393 (OL L 350, 2017 12 29).

4 Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis.

5 Swinnen J., Ciaian P, Kancs d'A. (2008). Žemės rinkų veikimo ES valstybėse narėse, veikiant pagal bendrą žemės ūkio politiką taikomoms priemonėms, tyrimas (angl. Study on the functioning of land markets in the EU Member States under the influence of measures applied under the Common Agricultural Policy). Galutinė ataskaita. Europos politikos studijų centras (angl. CEPS).

6 Žr. Komisijos atsakymus į Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2016 „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“ pastabas (santraukos V dalį).

7 Žr. Komisijos atsakymus į Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2016 „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“ pastabas (santraukos VI b dalį).

8 COM(2017) 713 final.

9 Žr. Komisijos atsakymus į Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2016 „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“ pastabas (santraukos I ir V dalis).

Etapas Data
APM patvirtinimas / audito pradžia 29.6.2016
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui) 7.12.2017
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros 7.2.2018
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis 6.3.2018

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų nario Phil Wynn Owen vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Phil Wynn Owen. Užduoties vadovo pareigas ėjo Sven Kölling. Audito grupę sudarė užduoties vadovo pavaduotojai Blanka Happach and Jan Huth, auditoriai Felipe Andres Miguelez, Ingrid Ciabatti, Michail Konstantopoulos ir Anžela Poliulianaitė.

Iš kairės į dešinę: Ingrid Ciabatti, Michail Konstantopoulos, Blanka Happach, Jan Huth, Sven Kölling, João Figueiredo, Anžela Poliulianaitė

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF ISBN 978-92-872-9179-0 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/47409 QJ-AB-18-001-LT-N
HTML ISBN 978-92-872-9159-2 ISSN 1977-5725 doi:10.2865/830914 QJ-AB-18-001-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

  • nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
  • šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
  • elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais