ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema

Santrauka

Apie teisės aktų ex post peržiūrą ir geresnį reglamentavimą

I

Teisės aktų ex post peržiūra yra viena pagrindinių Komisijos geresnio reglamentavimo politikos dalių. Ja siekiama sudaryti palankesnes sąlygas viešųjų politikos tikslų siekimui esant minimalioms sąnaudoms ir pagerinti ES intervencijų pridėtinę vertę. 2015 m. Komisija savo geresnio reglamentavimo politiką sustiprino pradėjusi vykdyti geresnio reglamentavimo darbotvarkę.

Kaip vykdėme savo auditą

II

Savo audito metu mes vertinome, ar ES teisės aktų ex post peržiūros sistema buvo tinkamai suplanuota, įgyvendinta, valdoma ir kontroliuojama kokybės atžvilgiu, tokiu būdu veiksmingai prisidedant prie geresnio reglamentavimo ciklo.

III

Auditas apėmė 2013–2016 m. keturių Komisijos generalinių direktoratų atliktas teisės aktų ex post patikras bei visų į šių generalinių direktoratų kompetencijos sritį patenkančių 2014–2016 m. priimtų teisės aktų ir ex ante poveikio vertinimus.

Ką nustatėme

IV

Apskritai mes padarėme išvadą, kad dabartinė Komisijos ex post peržiūros sistema gerai dera su daugumoje valstybių narių esančia padėtimi. Kalbant konkrečiai apie vertinimus, Komisija yra parengusi sistemą, kuri iš esmės yra tinkamai valdoma ir kontroliuojama kokybės atžvilgiu, tokiu būdu veiksmingai prisidedant prie geresnio reglamentavimo ciklo. Tačiau mes nustatėme su kitomis peržiūromis (ne vertinimais) susijusių trūkumų.

V

Mes nustatėme, kad ES teisės aktuose plačiai naudojamos peržiūros ir, mažesniu mastu, stebėjimo nuostatos. Tačiau dėl bendrų tarpinstitucinių apibrėžčių ir dokumentų rengimo gairių trūkumo jų turinys, taigi ir numatyti išdirbiai, ne visada aiškūs.

VI

Jei vertinimai paprastai atliekami laikantis teisinių reikalavimų ir vadovaujantis gerąja praktika, taip ne visada yra kitų peržiūrų, kurioms geresnio reglamentavimo gairės nebuvo taikomos iki 2017 m., atveju. Mes taip pat nustatėme naudotos metodikos pateikimo ir duomenų ribotumo, kai taikoma, pripažinimo trūkumų.

VII

Mes taip pat nustatėme, kad ex post peržiūros yra viešai prieinamos ir su jomis galima susipažinti ir kad didžiosios jų daugumos atveju yra pateikta aiški išvada ir nurodomos tolesnės priemonės, kurių turi būti imamasi. Komisija atliktų ex post peržiūrų ataskaitas sistemingai persiųsdavo teisėkūros institucijoms (Europos Parlamentui ir Tarybai), tačiau pastarosios retai tiesiogiai į Komisiją reaguoja. Be to, Komisija, rengdama ex ante poveikio vertinimus, ne visada naudojasi ex post peržiūromis. Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl geresnės teisėkūros, kuriame pateikta nuostata dėl esamų teisės aktų peržiūros, nėra saistantis.

VIII

Galiausiai, mes nustatėme, kad programos REFIT loginis pagrindimas nėra aiškus, kaip ir kriterijai, kurias remiantis pavienės iniciatyvos buvo pavadintos REFIT. Tuo pat metu gairėse programa REFIT pateikiama kaip specialioji programa. Todėl kyla abejonių dėl jos dabartinio pobūdžio ir pridėtinės vertės.

Ką rekomenduojame

IX

Remdamiesi šiomis pastabomis, mes teikiame keletą rekomendacijų Komisijai ir vieną rekomendaciją Reglamentavimo patikros valdybai.

Įvadas

Teisės aktų ex post peržiūros yra ypač svarbi teisėkūros ciklo dalis

01

Teisės aktų ex post peržiūra yra viena pagrindinių Komisijos geresnio reglamentavimo politikos dalių, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas viešosios politikos sprendimų įgyvendinimui ir ES intervencijų pridėtinės vertės gerinimui. Ex post peržiūra gali būti traktuojama kaip galutinis teisėkūros ciklo etapas, kurio metu retrospektyviai apžvelgiamas vienas ar visi ES reglamentavimo intervencijos priemonės (vieno ar kelių teisėkūros procedūra priimamų aktų) aspektai. Ji taip pat gali būti traktuojama kaip pradinis esamos politikos ar teisės akto poveikių, trūkumų ir privalumų suvokimo taškas, suteikiantis grįžtamosios informacijos, susijusios su naujų teisės aktų koncepcija arba jau esamų teisės aktų pakeitimais. Ex post peržiūros turėtų būti vertinamos pagerintų procesų ir išdavų sąveikumo rato, kurio vienas elementas sustiprina kito elemento kokybę, kontekste kiekviename teisėkūros proceso etape (žr. 1 diagramą).

Didėjanti ex post peržiūrų svarba

02

ES institucijų lygmeniu geresnio reglamentavimo koncepcija gali būti siejama su 2001 m. Geteborgo ir Lakeno Europos Vadovų Taryba. Dabartinė ES geresnio reglamentavimo darbotvarkė¹, Jean-Claude Juncker vadovaujamos Europos Komisijos iniciatyva, buvo paskelbta 2015 m. kartu su kitomis keliomis iniciatyvomis. Ji buvo paskelbta kartu su gairėmis, įskaitant priemonių rinkinį, kurie buvo peržiūrėti 2017 m. viduryje².

03

Per pastaruosius du dešimtmečius Europos Komisija daug kartų pripažino tinkamai atliktų vertinimų svarbą teisės aktų kokybei³. Komisija, dirbdama geresnio reglamentavimo srityje, siekė pagerinti ES intervencijų pridėtinę vertę remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais. Pagrindinių iniciatyvų šiuo požiūriu chronologija pateikta 2 diagramoje⁴.

04

Pastaraisiais metais buvo didelių pokyčių. Nuo 2013 m. Komisija įsipareigojo vadovautis principu „pirmiausia įvertinti“, o tai reiškia, kad esami teisės aktai turėtų būti įvertinti prieš parengiant su naujais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamo akto susijusius poveikio vertinimus. Tais pačiais metais ji pripažino, kad vis dar reikia dėti dideles pastangas siekiant užtikrinti, kad Komisijos ex post peržiūros veikla galėtų laiku prisidėti teikiant sprendimams priimti reikalingą aktualią informaciją⁵. 2016 m. tarpinstituciniame susitarime⁶ buvo pabrėžta vertinimo svarba, įpareigojant jo šalis, kur tinkama, nustatyti su teisės aktais susijusius stebėjimo ir ataskaitų teikimo bei vertinimo reikalavimus ir sistemingai apsvarstyti galimybę į teisės aktus įtraukti peržiūros nuostatas.

Teisės aktų ex post peržiūros – daugybė apibrėžčių

05

Komisija naudoja daug skirtingų terminų, reiškiančių teisės aktų ex post peržiūrą. Šio audito kontekste teisės aktų ex post peržiūra (toliau – ex post peržiūra) yra apibrėžiama kaip politikos priemonė, kurią įvykdžius parengiamas dokumentas ar dokumentų rinkinys, kuriame (-iuose) retrospektyviai apžvelgiamas vienas ar visi ES reglamentavimo intervencijos priemonės (vieno ar kelių teisėkūros procedūra priimamų aktų) aspektai, pateikiant vertinamuosius elementus arba ne. Terminas „ex post peržiūra“ yra naudojamas siekiant apibendrinti šiuos Komisijos rengiamus ex post dokumentus: vertinimą, peržiūrą, tinkamumo patikrą ir visų rūšių ataskaitas (teisės aktų perkėlimo ataskaitą, įgyvendinimo ataskaitą, taikymo ataskaitą ir t. t.)⁷.

06

Iš pirmiau nurodytų terminų Komisija yra apibrėžusi, kas yra vertinimas: „įrodymais pagrįstas sprendimas, priimamas nustačius, kokiu mastu intervencija yra veiksminga ir efektyvi, aktuali, atsižvelgiant į poreikius ir jos tikslus, nuosekli tiek vykdant vidaus politiką, tiek kitas ES politikos intervencijas ir ar ją vykdant buvo pasiekta ES pridėtinė vertė⁸“ ir tinkamumo patikra: „išsamus politikos srities vertinimas, kuriame paprastai nagrinėjama, kaip keli susiję teisėkūros procedūra priimami aktai prisidėjo prie politikos tikslų pasiekimo (arba kitaip į šį procesą įnešė savo indėlį)“⁹.

Programa REFIT

07

Pastaruosius kelerius metus Komisijos rodytų ketinimų ir pastangų, dėtų ex post peržiūrų srityje, svarba taip pat turėtų būti apsvarstyta platesnėje jos pastangų perspektyvoje siekiant pagerinti esamos ES teisės aktų bazės valdymą. Dėl šio dėmesio sutelkimo išaugo nuolatinės aukštos išdirbių kokybės užtikrinimo svarba vykdant visas skirtingų formų ex post peržiūros veiklas.

08

Šiame kontekste 2012 m. Komisija pradėjo vykdyti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų (REFIT) programą siekdama užtikrinti, kad ES teisė „atitiktų tikslą“. Kaip nurodyta programą nustatančiame Komisijos komunikate¹⁰, jos tikslas – „užtikrinti, kad ES teisės nauda būtų pasiekta mažiausiomis suinteresuotosioms šalims, piliečiams ir viešosioms administracijoms tenkančiomis sąnaudomis ir kad būtų sumažintos reglamentavimo sąnaudos, kai tik įmanoma, nedarant įtakos vykdant atitinkamą iniciatyvą siekiamiems politikos tikslams“.

Tarptautinis reitingavimas ir ankstesnis Audito Rūmų vertinimas

09

ES turi įdiegusi teisės aktų ex post peržiūros sistemą. Taigi ji šioje srityje yra daugiau pažengusi nei dauguma valstybių narių.

10

2015 m. EBPO, remdamasi sudėtiniu indeksu, kurį sudaro metodika, skaidrumas, kokybės kontrolė ir sistemingas ex post peržiūrų naudojimas, ES ex post peržiūrų sistemai tarp EBPO narių skyrė penktą¹¹ vietą¹².

11

Be to, sistemos kokybę tarptautiniame kontekste taip pat patvirtino pagrindinių aplinkybių moksliniai tyrimai, kuriuos mes užsakėme atlikti, siekdami ištirti 32 šalių (28 valstybių narių ir keturių kitų šalių, kurias EBPO traktavo kaip geriausias) ex post peržiūros sistemas. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad iš 32 šalių tik 14-a turi įdiegusios teisės aktų ex post peržiūros sistemą, kurioje aiškiai įvardyta institucinė atsakomybė ir pateiktos gairės. Iš šių 14 šalių 11 yra ES valstybės narės.

12

2010 m. paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje¹³ dėl poveikio vertinimo ES institucijose mes padarėme išvadą, kad ex post vertinimų naudojimas ir toliau yra trūkumas, kadangi „[jie nebuvo] sistemingai atliekami visose teisėkūros srityse“. Šiuo auditu mes siekiame pateikti aktualios ir nešališkos informacijos apie dabartinę ES teisės aktų ex post peržiūros sistemą.

Audito apimtis ir tikslai

13

Šio audito metu mes vertinome, ar ES teisės aktų ex post peržiūros sistema yra tinkamai suplanuota, įgyvendinta, valdoma ir kontroliuojama kokybės atžvilgiu, tokiu būdu veiksmingai prisidedant prie geresnio reglamentavimo ciklo. Visų pirma nagrinėjome:

1. kokiu mastu Komisija ir teisėkūros institucijos (Europos Parlamentas ir Taryba), rengdamos naujus teisės aktus arba keisdamos esamus teisės aktus, tinkamai atsižvelgė į peržiūros ir stebėjimo nuostatas;
2. ar Komisija užtikrina savalaikį visų savo ex post peržiūros prievolių vykdymą, atsižvelgdama į išsamias ir nuoseklias gaires ir standartus, įskaitant kokybės kontrolės mechanizmus;
3. ar Komisija ir teisėkūros institucijos užtikrina, kad teisės aktų ex post peržiūros būtų viešai prieinamos, jose būtų pateiktos aiškios išdavos, dėl jų būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų ir jos būtų integruotos į teisėkūros ciklą;
4. ar programos REFIT loginis pagrindimas yra aiškus.

14

Į audito apimtį buvo įtrauktos visos 2013–2016 m. atliktos ex post peržiūros¹⁴, dėl kurių buvo teisiškai suteikti ir neteisiškai suteikti įgaliojimai¹⁵. Dėl labai didelio atliktų ex post peržiūrų skaičiaus mes iš skirtingų politikos sričių ir ex post peržiūrų atlikimo patirties lygmenų į imtį įtraukėme keturis generalinius direktoratus. Susidarė 133 į imtį įtrauktos keturių generalinių direktoratų – DG ENV, DG GROW, DG HOME ir DG SANTE – atliktos ex post peržiūros (žr. I priedą)¹⁶. Iš jų 49 buvo vertinimai (40) ir tinkamumo patikros (9), o likę 84 buvo kitos ex post peržiūros (ne vertinimai ar tinkamumo patikros). Šie GD buvo pasirinkti remiantis ex post peržiūrų, už kurias jie yra atsakingi, kiekiu ir kadangi jiems yra būdinga įvairiose srityse sukaupta praktinio Komisijos peržiūros metodų taikymo patirtis. Mes taip pat išnagrinėjome 105 teisės aktus, kuriems buvo taikomos pirmiau nurodytos 133 ex post peržiūros.

15

Siekdami įvertinti stebėjimo ir peržiūros nuostatų buvimą pastarojo meto teisės aktuose ir jų turinį, taip pat išnagrinėjome visus atrinktų GD inicijuotus, 2014 m. liepos mėn.–2016 m. pabaigoje priimtus 34 teisės aktus (žr. II priedą).

16

Mes taip pat patikrinome 29 poveikio vertinimų¹⁷, kuriuos 2014–2016 m. atliko keturi atrinkti GD, ir 2017 m. Komisijos darbo programoje¹⁸ pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atitiktį principui „pirmiausia įvertinti“.

17

Be to, audito metu buvo nagrinėjama kiekvieno iš keturių GD ir Generalinio sekretoriato (GS) sukurtų procedūrų sistema, taikoma visai Komisijai. Į auditą taip pat buvo įtrauktos kokybės kontrolės procedūros ir konkrečiai Reglamentavimo patikros valdybos (RPV) darbas.

18

Galiausiai, mes nagrinėjome dviejų teisėkūros institucijų ex post darbą, susijusį su: a) Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateiktais stebėjimo ir peržiūros nuostatų pakeitimais; b) teisėkūros institucijų reakcija į Komisijos ex post peržiūras; ir c) pačių teisėkūros institucijų atliktomis ex post peržiūromis.

19

Mūsų audito kriterijai remiasi pačios Komisijos parengtomis gairėmis, daugiausia 2015 m. geresnio reglamentavimo gairėmis¹⁹, taikomomis pastarojo meto ex post peržiūroms, ir ankstesnėmis Komisijos vertinimo gairėmis ir standartais²⁰, taikomais iki 2015 m. atliktoms ex post peržiūroms. Mes taip pat aplankėme EBPO, siekdami gauti informacijos apie ex post peržiūros darbo kokybės vertinimą.

20

Atliekant auditą taip pat remtasi (Europos Audito Rūmų užsakytais) kiekvienoje ES valstybėje narėje ir keturiose „geriausiomis“ laikytose ne ES šalyse taikomų teisės aktų ex post peržiūros sistemų pagrindinių aplinkybių moksliniais tyrimais. Šio darbo tikslas buvo geriau įvertinti Komisijos sistemos pažangą tarptautiniame kontekste.

21

Audito metu mums padėjo penkių reglamentavimo politikos ir vertinimo išorės ekspertų, daugiausia surinktų iš akademinių sluoksnių ir idėjų institutų, grupė. Ji prisidėjo rengiant mūsų audito metodą ir užtikrino, kad būtų atsižvelgta į svarbiausius ex post peržiūros aspektus.

Pastabos

Abiejų – peržiūros ir stebėjimo nuostatų – naudojimas plačiai paplitęs, tačiau nėra bendrų gairių

22

Peržiūros nuostatos prisideda prie užtikrinimo, kad būtų atliktos tų teisės aktų, į kuriuos jos yra įtrauktos, ex post peržiūros. Jų buvimas yra svarbus, tačiau to nepakanka. Jų formuluotė ir naudojama terminologija turėtų būti aiškios, o nustatyti terminai turėtų atitikti prašomos atlikti ex post peržiūros tipą. Jei teisėkūros institucijos atliko Komisijos pasiūlymo pakeitimų, nuo jų neturėtų nukentėti nuostatos aiškumas. Turėtų būti nurodyta, kad skirtinga terminologija yra vienodai suprasta ir pateikti padariniai skirtingų peržiūrų tipų tvarkaraščiui. Be to, valstybėms narėms skirtos stebėjimo nuostatos paprastai turėtų būti įtraukiamos į teisės aktus, jeigu yra pateikiama peržiūros nuostata, siekiant sudaryti sąlygas sekančiai ex post peržiūrai būtinų duomenų rinkimui valstybių narių lygmeniu.

23

Šiuo tikslu audito metu buvo nagrinėjama:

1. ar yra parengta stebėjimo ir peržiūros nuostatų rengimo gairių;
2. peržiūros nuostatų buvimas teisės aktuose ir kokia buvo šių nuostatų formuluotė ir joms taikomas tvarkaraštis, įskaitant tai, ar siūloma peržiūros nuostata buvo keičiama, teisėkūros institucijoms priimant pakeitimus;
3. stebėjimo nuostatų buvimas ir galima stebėjimo nuostatų nebuvimo teisės aktuose ir pastabų, pateiktų ex post peržiūrose dėl stebėjimo duomenų turėjimo arba kokybės, sąsaja.

Tarpinstitucinių stebėjimo ir peržiūros nuostatų rengimo gairių stygius

24

Komisijos stebėjimo ir peržiūros nuostatų rengimo gairių nebuvo iki 2017 m. Komisija su „teisinėmis stebėjimo ir vertinimo nuostatomis“ susijusią priemonę²¹ įvedė geresnio reglamentavimo gairių ir jų priemonių rinkinio peržiūros kontekste. Pagal šią priemonę teikiamos praktinės gairės, ką įtraukti į abiejų tipų – stebėjimo ir peržiūros – nuostatas teisės aktų projektuose, t. y. tvarkaraštį, atsakomybę ir duomenų rinkimo metodiką. Joje nurodoma, kad vertinimas paprastai turėtų būti atliekamas turint bent visų trejų metų ES intervencijos duomenis. Kitos / tarpinės šioje priemonėje išvardytos ex post peržiūros yra perkėlimo į nacionalinę teisę ataskaitos, įgyvendinimo ir stebėjimo ataskaitos. Priemonėje pateikti su kiekvienu iš šių peržiūros tipų susijusių nuostatų, įterptinų į teisės aktus, pavyzdžiai.

25

Nei Europos Parlamentas, nei Taryba neturi savo pačių parengtų stebėjimo ir peržiūros nuostatų rengimo gairių. Komisijos gairės nėra skirtos teisėkūros institucijoms, o ES teisės aktų rengimo Bendrajame praktiniame vadove²² nėra pateikta jokios konkrečios nuorodos į stebėjimo ar peržiūros nuostatų rengimą. 2016 m. balandžio mėn. visos trys institucijos patvirtino tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, kuriame pabrėžta sistemingo galimybės įtraukti peržiūros nuostatas į teisės aktus apsvarstymo svarba²³. Tačiau šis susitarimas nėra teisiškai privalomas²⁴ ir gali būti laikomas „švelniosios teisės“ priemone. Institucijos jokių tolesnių išsamių gairių šia tema nepateikė.

26

2017 m. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) parengtame tyrime „Nepertraukiamas peržiūros nuostatų kontrolinis sąrašas“ peržiūros nuostatos klasifikuojamos į didelius (arba pagrindinius) įpareigojimus ir nedidelius peržiūros įpareigojimus. Esant „dideliems“ įpareigojimams atliekamas visapusiškas teisės akto vertinimas, o „nedideli“ įpareigojimai daugiausia susiję su įgyvendinimo ataskaitomis. Tai nebūtinai atspindi bendrą peržiūros nuostatose naudojamų peržiūros terminų tarpinstitucinį suvokimą, kadangi, kaip pripažįstama šiame tyrime, visos trys institucijos „nėra sutarusios dėl peržiūros nuostatos apibrėžties.“

27

Kalbant apie tvarkaraštį, Europos Parlamentas vadovaujasi panašiu į Komisijos požiūriu, nurodydamas, jog „bendrai sutariama, kad įgyvendinimo vertinimai²⁵ neturėtų būti per anksti atliekami: juos rekomenduojama atlikti praėjus bent 3 metams po politikos priemonės įgyvendinimo“²⁶.

28

Taryba nėra priėmusi jokios pozicijos dėl peržiūros nuostatų buvimo ES teisės aktuose arba jų turinio. Nėra požymių, kad šis probleminis klausimas būtų aptartas institucijos vidaus tarpsektorinės analizės metu.

Peržiūros nuostatos yra plačiai naudojamos, tačiau dažnai yra neaiškios

29

Iš 34 į imtį įtrauktų GD kompetencijai priklausančių, 2014–2016 m. priimtų teisės aktų beveik visi (32) turėjo peržiūros nuostatą. Šią pastabą patvirtina 2017 m. Europos Parlamento nepertraukiamas peržiūros nuostatų kontrolinis sąrašas, kuriame nurodyta, kad 80 % visų nagrinėjamų direktyvų ir 58 % reglamentų yra pateikta peržiūros nuostata.

30

Tačiau peržiūros nuostata jau buvo įtraukta tik į du trečdalius mūsų imtį²⁷ sudarančių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Komisija, iš dalies tiesiog pakeisdama esamą teisės aktą, galėjo nepasiūlyti peržiūros nuostatų, kadangi ši nuostata jame jau buvo pateikta. Vis dėlto tam tikrais šiais atvejais, teisėkūros institucijų manymu, buvo būtina pakeisti ar iš dalies pakeisti esamas peržiūros nuostatas.

31

Didžioji dauguma ex post peržiūrų, dėl kurių atlikimo buvo suteikti įgaliojimai 34 teisės aktuose, gali būti daugmaž suskirstyta arba į vertinimus, arba į įgyvendinimo, taikymo arba konkrečios temos ataskaitas. Tačiau dėl tokio skirstymo nėra aiškiai atskleidžiami skirtingų galimų ataskaitų tipų niuansai, o dėl to savo ruožtu yra sudėtinga suvokti, ko yra reikalaujama, kad Komisija išnagrinėtų ir kokį produktą ji pateiks (žr. 1 langelį).

32

Neįmanoma nustatyti aiškaus ir nuoseklaus priežastinio ex post peržiūros, dėl kurios yra suteikti įgaliojimai, tipo ir jos tvarkaraščio ryšio. Pavyzdžiui, vienu atveju įgaliojimai yra suteikiami vertinimą atlikti praėjus trejiems metams po teisės akto taikymo dienos, o kitu atveju įgyvendinimo ataskaita turi būti parengta tik praėjus dešimčiai metų po teisės akto taikymo dienos. Imtyje taip pat nemažai taikymo ataskaitų, įgyvendinimo ataskaitų ir vertinimų, kuriuos visus buvo suteikti įgaliojimai atlikti praėjus ketveriems–penkeriems metams po taikymo dienos, nors šie trys ataskaitų tipai apima skirtingus teisėkūros ciklo laikotarpius.

33

Nors mes pripažįstame leidimo Komisijai ir teisėkūros institucijoms pritaikyti peržiūros nuostatas prie konkrečių kiekvieno teisės akto poreikių naudą, mes taip pat nustatėme, kad numatyti su peržiūros nuostata susiję rezultatai ne visada būdavo aiškūs. Be to, taip pat yra rizika, kad ex post peržiūrai skirtas laikas nebus proporcingas numatytiems rezultatams.

34

Šie nenuoseklios formuluotės ir tvarkaraščio probleminiai klausimai taip pat buvo nustatyti ir kitos pagrindinės šiam auditui naudotos imties, kurią sudaro 133 2013–2016 m. atliktos ex post peržiūros, kurios tokiu būdu yra susijusios su senesniais teisės aktais, atveju. Tai atspindi įsisenėjusią peržiūros nuostatų rengimo ES teisės aktuose problemą.

Stebėjimo nuostatos naudojamos dviem trečdaliais atvejų

35

Labai svarbu stebėti teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą, siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai patikimų ir palyginamų duomenų, norint atlikti įrodymais pagrįstą teisės aktų ex post peržiūrą. Taigi svarbu, prireikus, į teisės aktus įtraukti stebėjimo nuostatas siekiant nustatyti pagrindą, pagal kurį informacija, ypač iš valstybių narių gauta informacija, būtų teikiama Komisijai.

36

Su valstybėmis narėmis susijusi stebėjimo nuostata buvo įtraukta daugiau kaip į du trečdalius (73 iš 102²⁸) nagrinėtų teisės aktų. Tai vienuose GD buvo kur kas labiau įprasta daryti nei kituose GD. Nors DG ENV (24 iš 27) ir DG SANTE (21 iš 24) turėjo stebėjimo nuostatų, taikomų beveik visiems jų kompetencijai priklausantiems teisės aktams, taip buvo mažiau nei pusės į imtį įtrauktų teisės aktų DG GROW atveju (11 iš 26), o tai iš dalies atspindi ne tokį techninį imties teisės aktų pobūdį.

37

Be to, daugelyje ex post peržiūrų buvo nurodytas poreikis pagerinti duomenų surinkimą nustatant stebėjimo susitarimus arba juos gerinant.

38

Likę 29 teisės aktai neturėjo valstybėms narėms skirtų stebėjimo nuostatų. Keturiose iš šių teisės aktų atliktų ex post peržiūrų buvo paminėtas stebėjimo nuostatos stygius ir pabrėžtas poreikis nustatyti stebėjimo susitarimus.

39

Vertinant 2014–2016 m. laikotarpiu priimtus teisės aktus, padėtis yra panaši: devyni iš 34 teisės aktų neturėjo stebėjimo nuostatos. Sistemingai į teisės aktus įtraukiant stebėjimo nuostatas didelės pažangos nepadaryta.

40

2016 m. birželio mėn. Komisijos generalinis sekretoriatas įsteigė specialią stebėjimo ir kiekybinio vertinimo darbo grupę. Jos pagrindiniai tikslai yra paremti Komisijos vykdomą ES veiksmų poveikio stebėjimo ir kiekybinio vertinimo gerinimo darbą didinant žinias ir keičiantis patirtimi siekiant reaguoti į didelį praktinių rekomendacijų poreikį ir orientuotis į tai, kaip kiekybiškai įvertinti ES veiksmų, ypač reglamentavimo intervencijos priemonės (o tai yra sritis, kurioje patirtis yra ribota), poveikį. Šios darbo grupės įgaliojimai apima gairių arba geriausios praktikos dokumentų teikimą, tačiau jie dar nėra parengti.

Nevienodas ex post peržiūrų vykdymas ir kokybės kontrolė

41

Ex post peržiūrų pagrindo (gairių, įskaitant priemonių rinkinį) kokybė, kaip ir faktinis praktinis vykdymas, yra labai svarbi. Todėl mes nagrinėjome:

• skirtingų institucijų ex post peržiūrų vykdymo pagrindą;
• ex post peržiūrų vykdymo savalaikiškumą;
• naudotas metodikas ir tai, kokiu mastu jos yra paaiškintos;
• duomenų ribotumą ir tai, kokiu mastu jis yra pripažįstamas;
• vidaus kokybės kontrolės mechanizmus;
• Reglamentavimo patikros valdybos vaidmenį.

Pagerintas, tačiau neišbaigtas ex post peržiūrų pagrindas

42

Komisijos generalinis sekretoriatas atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant, plėtojant ir prižiūrint gaires ir geriausią praktiką reglamentavimo politikos srityje. Tai apima gairių rengimą, užtikrinimą, kad skirtingi GD jas nuosekliai taikytų, įvairių ex post peržiūrų ar su jomis susijusių tarpžinybinių tinklų (pavyzdžiui, techninės stebėjimo ir vertinimo darbo grupės) veikimą ir sąveiką su šioje srityje aktyviomis trečiųjų šalių suinteresuotosiomis šalimis (valstybėmis narėmis, akademiniais darbuotojais, tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai EBPO ir kt.).

43

Generalinis sekretoriatas ėmėsi vadovaujamojo vaidmens rengiant 2015 m. geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį ir 2017 m. atliekant jų peržiūrą. Šiose gairėse numatytas išsamus pagrindas, kuriuo remdamosi Komisijos tarnybos gali vykdyti vertinimo darbą. Priemonių rinkinyje yra skyrius, skirtas vertinimams ir tinkamumo patikroms²⁹, tuo tarpu nemažai kitų priemonių taip pat gali būti taikomos tam tikriems ex post peržiūrų aspektams.

44

Tačiau gairėse kitos ex post peržiūros (ne vertinimai) iki 2017 m. nebuvo nagrinėjamos. Joms netaikomi griežti kokybės kontrolės standartai, kaip antai, tie, kurių turi laikomasi vertinimų ir tinkamumo patikrų atveju, nepaisant to, kad susijęs darbas, jo trukmė ir sąnaudos gali būti panašaus pobūdžio. Todėl kitos ex post peržiūros (ne vertinimai) sudaro sąlygas labai skirtingai jų vykdymo praktikai, o tai galbūt lemia skirtingus kokybės lygmenis. 2017 m. peržiūros buvo įtraukiamos ribotai.

45

Teisėkūros institucijos taip pat gali atlikti savo pačių ex post peržiūras ir rengti savo pačių gaires. Tuo tarpu, kai Taryba neturi savo pačios gairių ir 2013–2016 m. laikotarpiu nėra atlikusi jokių savo pačios ex post peržiūrų, Parlamentas yra įsteigęs Europos Parlamento tyrimų tarnybą (EPRS), kuri nuo 2013 m. taip pat turi ex post vertinimo (EVAL) skyrių. Šis skyrius atlieka ex post peržiūras, kurias jis vadina „Europos įgyvendinimo vertinimais“ (EIA), kurie atlieka Parlamento komitetų įgyvendinimo ataskaitų aiškinamųjų dokumentų funkciją³⁰. Jis turi vidaus EIA atlikimo gaires; šios gairės metodikos požiūriu taikomos glaudžiai laikantis Komisijos gairių.

Komisija retai paaiškindavo teisėkūros institucijoms, kodėl buvo delsiama rengti ex post peržiūras

46

Savalaikis Europos Komisijos ex post peržiūrų vykdymas yra ir teisėkūros institucijų bei suinteresuotųjų šalių teisėtas lūkestis, ir teisinis reikalavimas, kai teisės aktuose yra suteikiami įgaliojimai tokią peržiūrą atlikti.

47

Iš esmės Europos Komisijos ex post peržiūros nėra vykdomos laiku (69 iš 85), o vėlavimo atvejai yra retai paaiškinami. Vidutinė visos imties vėlavimo, susijusio su teisine prievole, kurią ex post peržiūros turi įvykdyti, trukmė yra šiek tiek ilgesnė nei vieneri metai³¹, nepaisant to, kad tokių ex post peržiūrų apimtis gali būti platesnė ir gilesnė nei tų peržiūrų, kurios iš pat pradžių buvo numatytos teisės aktuose, apimtis³². Šis vėlavimas apima labai įvairias ex post peržiūras ir, atsižvelgiant į Komisijos akcentuojamus vertinimus, verta pažymėti, kad vidutinė vertinimų ir tinkamumo patikrų atlikimo vėlavimo trukmė yra šiek tiek ilgesnė nei 16 mėnesių. Tai gali būti paaiškinta valstybių narių vėlavimais perkelti teisės aktą į nacionalinę teisę (pavyzdžiui, delsimu atlikti atitikties vertinimą), pavėluotu įgyvendinimu ir (arba) per vėlai gautomis valstybių narių ataskaitomis.

48

Gana ilgas vidutinis vėlavimas parengti ex post peržiūras turėtų būti vertinamas ir problemos, kad rengiant peržiūros nuostatas nepakankamai dėmesio skiriama tinkamiausio laiko, skirto atlikti skirtingus ex post peržiūros tipus, pasirinkimui, kontekste (žr. 32–34 dalis), ir nepakankamo atsižvelgimo į poreikį užbaigti ex post peržiūrą Komisijos įsipareigojimo laikytis principo „pirmiausia įvertinti“ kontekste. Poreikis Komisijai užtikrinti tinkamo laiko pasirinkimo, principo „pirmiausia įvertinti“ laikymosi ir išdirbių kokybės pusiausvyrą be jokios abejonės paaiškina didžiąją laiko, skirto ex post peržiūroms parengti, dalį. Tačiau yra mažai įrodymų, patvirtinančių, kad Komisija tai paaiškina teisėkūros institucijoms, kai yra vėluojama parengti ex post peržiūrą.

Metodika nėra vienodai traktuojama

49

Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje pabrėžiama metodologinių ir duomenų rinkimo sunkumų, su kuriais buvo susidurta vertinimo metu, pripažinimo svarba³³. Komisijos įrodymais pagrįsto politikos formavimo pabrėžimo kontekste tinkami metodikos pagrindai, apimantys ir duomenų rinkimo, ir jų analizės priemones, atliekant visas ex post peržiūras (ne tik vertinimus), kurių turinys yra vertinamasis, ir metodikos pasirinkimo paaiškinimas sustiprintų jos išvadų teisėtumą. Tai taip pat sudarytų palankesnes sąlygas geresniam suvokimui ir, jei būtina, leistų pakartoti su išvadomis susijusį darbą.

50

Kaip matyti iš mūsų visos imties, sudarytos iš užbaigtų ex post peržiūrų, taikant metodiką vadovaujamasi nenuosekliu požiūriu³⁴. Nors dažniausiai pasirinkta metodika yra išdėstoma pagrinduose, tokie jos pagrindai buvo išsamūs (t. y. apėmė ir duomenų rinkimo, ir jų analizės priemones) tik šiek tiek daugiau nei pusėje ex post peržiūrų. Tam tikros metodikos pasirinkimo priežastis yra pateikta tik šiek tiek daugiau nei trečdalyje ex post peržiūrų. Mes taip pat atkreipėme dėmesį į labai besiskiriančią pateiktos su metodika susijusios informacijos kokybę ir į tai, kad jos išsamumas yra labai nevienodas. Ex post peržiūrų imtyje buvo 14 2016 m. paskelbtų vertinimų, kai tik buvo pradėtos taikyti geresnio reglamentavimo gairės. Nors šiuos vertinimus atliekant visada laikomasi penkių kriterijų³⁵, nustatytų geresnio reglamentavimo gairėse, kartais jų metodika nėra paaiškinta.

Duomenų ribotumas pripažįstamas ir imamasi taisomųjų veiksmų, tačiau rezultatai dar negauti

51

Ex post peržiūrose skaitytojams turėtų būti pateikta pakankamai informacijos apie duomenis, susijusius su Komisijos išvadomis.

52

Tam tikras duomenų ribotumas dėl duomenų apie sudėtingus probleminius klausimus rinkimo ir sutikrinimo sunkumų, su kuriais susiduriama įvairiose jurisdikcijose, gali būti vertinamas kaip būdingas daugeliui ex post peržiūrų, apimančių visą ES. Taigi daugumoje užbaigtų ex post peržiūrų turėtų būti pripažįstamas bet koks duomenų, kurie buvo naudojami, kad teisėkūros institucijos ir suinteresuotosios šalys suprastų, kurias išvadas duomenys paremia arba neparemia, ribotumas.

53

Duomenų, susijusių su ex post peržiūros darbu, ribotumas pripažįstamas dviejuose trečdaliuose 80 išnagrinėtų užbaigtų ex post peržiūrų³⁶. Pagrindinės nustatytos problemos yra duomenų neišsamumas arba jų trūkumas, duomenų kokybė ir problemos, susijusios su konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis (mažas atsakymų skaičius, atsakymų reprezentatyvumas ir t. t.).

54

Kartais duomenų ribotumą lemia stebėjimo stoka (taip pat žr. 38 ir 39 dalis), o kartais tai yra susiję su netinkamu laiku atliktomis ex post peržiūromis (žr. 32–34 dalis). Tačiau į kai kurias ex post peržiūras įtraukiamas paaiškinimas, kaip šis ribotumas buvo šalinamas (žr. 2 langelį).

55

Tikėtina, kad duomenų ribotumas Komisijai išliks vienu didžiausių dabartinių iššūkių, jai stengiantis užtikrinti visada aukštą su ex post peržiūromis susijusio darbo kokybę. Nė vienas į mūsų imtį įtrauktas GD negali būti laikomas turinčiu visą GD apimantį sisteminį duomenų prieinamumo ir kokybės problemų sprendimo metodą. Tačiau daug jų, siekdami pagerinti savo gebėjimą rinkti ir valdyti duomenis, taiko įvairias priemones (žr. 3 langelį).

56

Nuo to laiko, kai 2017 m. priemonių rinkinys buvo atnaujintas, jame pateikiama rekomendacija įtraukti išsamų apribojimų, su kuriais buvo susidurta renkant ir modeliuojant duomenis, vertinimą ir atitinkamą „įrodymų tvirtumo“ vertinimą, paremiantį vertinimo išvadas. Be to, Generalinis sekretoriatas taip pat pirmininkauja specialiai stebėjimo ir kiekybinio vertinimo darbo grupei, kurios paskirtis – paremti Komisijos atliekamą ES veiksmų poveikio stebėjimo ir kiekybinio vertinimo gerinimo darbą didinant žinias ir keičiantis patirtimi (žr. 40 dalį).

Vertinimams ir tinkamumo patikroms sistemingai taikoma kokybės kontrolė, tačiau kitų ex post peržiūrų atveju taip nėra

57

Ex post peržiūrų kokybė yra nepaprastai svarbi norint užtikrinti bet kurio kito vėlesnio teisėkūros ciklo veiksmo kokybę. Komisija priemonių rinkinyje pabrėžė, kad turėtų būti nuolat tikrinama vertinimo darbo kokybė, visų pirma pasitelkiant Tarpžinybinę iniciatyvinę grupę (TIG), kad būtų sutelkta papildomų ekspertinių žinių ir užtikrinta, kad būtų atsižvelgta į skirtingas nuomones ir jos būtų išanalizuotos siekiant pagerinti bendrą kokybę. Kokybės kontrolės principas gali būti taikomas ir visam su ex post peržiūromis, kurių turinys yra vertinamasis, susijusiam darbui. Be to, ex post peržiūras patvirtinančių išorės tyrimų ir viduje vykdomų ex post peržiūrų kokybės kontrolės procesas visada turėtų būti dokumentuojamas.

58

TIG pasitelkimas vertinimų ir tinkamumo patikrų atveju yra tvirtai nusistovėjęs. Visi į imtį įtraukti vertinimai ir tinkamumo patikros turėjo TIG, kuri taip pat nagrinėjo patvirtinamuosius tyrimus. Tačiau tai retai būdavo kitų ex post peržiūros tipų atveju, net jei labai daug jų (40) apėmė vertinamuosius elementus. Šios ex post peržiūros, kaip ir vertinimai ir tinkamumo patikros, gali būti ir dažnai yra tarpžinybinių konsultacijų objektas. Tačiau tokios konsultacijos vyksta labai vėlai, pasibaigiant ex post peržiūros procesui, yra susijusios tik su Komisijos ataskaita, į jas nėra įtraukiami patvirtinamieji tyrimai ir daugiausia dėmesio skiriama Komisijos generalinių direktoratų veiklos derinimui.

59

Išorės tyrimams, paremiantiems kitas nei vertinimai ex post peržiūras, nėra sistemingai atliekamas oficialus kokybės vertinimas. Reikalavimas šiems tyrimams naudoti kokybės vertinimo formą taikomas tik tada, kai jie yra atliekami siekiant paremti vertinimus. Viduje atliekamoms ex post peržiūroms taikomas kiekviename generaliniame direktorate vykdomas kokybės kontrolės procesas, tačiau jis yra retai dokumentuojamas ir mes negalėjome rasti tokioms ex post peržiūroms taikomų aiškių kokybės kontrolės kriterijų ar gairių buvimo įrodymų.

Reglamentavimo patikros valdybos didėjantis poveikis kokybės kontrolei

60

Siekiant užtikrinti ex post poveikio vertinimų ir ex post peržiūrų kokybę ir skaidrumą, priežiūros organo buvimas yra nepaprastai svarbus. Tai savo 2012 m. reglamentavimo politikos ir valdymo rekomendacijoje pabrėžė EBPO.

61

ES kontekste RPV šį vaidmenį atlieka nuo 2015 m. Ji pakeitė EK Poveikio vertinimo valdybą (PVV). RPV turi septynis etatinius narius (keturis Europos Komisijos komandiruotus narius ir tris iš išorės pasamdytus narius). Palyginti su PVV, jos įgaliojimai buvo išplėsti aprėpiant vertinimus ir tinkamumo patikras. Tai – teigiamas poslinkis, kuris Komisijos reglamentavimo kokybės priežiūros organą iškelia pirmiau daugelio kitų tokių pačių organų ES ir už jos ribų (taip pat žr. 4 langelį). Tačiau kitos ex post peržiūros (ne vertinimai) nepatenka į RPV kompetencijos sritį.

62

RPV paskelbtų neigiamų nuomonių dėl poveikio vertinimų ir vertinimų skaičius rodo jos de facto nepriklausomumą. Tačiau dėl to, kad nėra specialaus nuo Komisijos generalinio sekretoriato hierarchiškai atskiro RPV sekretoriato, kyla rizika jos nepriklausomumui. Be to, tai, kad RPV pirmininkas dalyvauja Komisijos tvarkomoje suinteresuotųjų subjektų platformoje (REFIT platformoje) atlikdamas pirmininko funkcijas, gali pakenkti jos nepriklausomumo suvokimui.

Ex post peržiūros iš esmės viešai prieinamos; išdavos aiškios, tačiau ne visada naudojamos atliekant ex ante poveikio vertinimus

63

Ex post peržiūrų nustatytų faktų ir išvadų paskelbimas ir pranešimas padeda aktyviai skatinti ex post peržiūros ir jos nustatytų faktų naudojimą kiek įmanoma platesnei auditorijai. Šiuo tikslu audito metu buvo nagrinėjama, ar:

• ex post peržiūros buvo viešai prieinamos ir ar jų turinys aiškus;
• teisėkūros institucijos tiesiogiai reagavo į ex post peržiūras;
• atliekant naujoms teisėkūros iniciatyvoms skirtus poveikio vertinimus buvo atsižvelgta į ex post peržiūras.

Ex post peržiūros iš esmės viešai prieinamos ir jų išdavos aiškios, tačiau reikia sustiprinti tolesnių veiksmų stebėjimą

64

Dėl skaidrumo sumetimų užbaigtos ex post peržiūros turėtų būti viešai prieinamos. Turėtų būti nurodyta aiški šių ex post peržiūrų išdava, t. y. Komisijos ataskaitoje turėtų būti įvardyti tolesni veiksmai. Tolesnių veiksmų planas priemonių rinkinyje traktuojamas kaip gerosios praktikos pavyzdys po 2015 m. atliekamiems vertinimams, kadangi jis gali padėti generaliniams direktoratams sekti veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti, vykdymą.

65

Į imtį įtrauktos ex post peržiūros beveik visais atvejais buvo viešai prieinamos. Komisijos ataskaitos ir susiję tarnybų darbiniai dokumentai (SWD) visada buvo prieinami. Į imtį įtrauktų užbaigtų ex post peržiūrų patvirtinamieji tyrimai, išskyrus du, taip pat buvo prieinami internetu, nebent jie būtų saistomi nuostatų dėl konfidencialumo. Šie tyrimai dažnai būdavo pateikiami generalinio direktorato teminėje interneto svetainėje.

66

Nepaisant to, kad dauguma ex post peržiūrų yra viešai prieinamos, keletu atvejų Komisijos dokumente (ataskaitoje ar SWD dokumente) nebuvo pateiktas saitas arba aiški nuoroda į patvirtinamąjį tyrimą, o kitais atvejais patvirtinamasis tyrimas nebuvo viešai paskelbtas tuo pat metu kaip ir Komisijos ataskaita.

67

Iš 88 įvertintų užbaigtų ex post peržiūrų buvo aiškiai nurodytos didžiosios jų dalies (79) išdavos ir (arba) tolesni veiksmai, nurodant, kokių veiksmų (teisėkūros arba ne) Komisija ketina imtis. Tai paprastai buvo daroma oficialaus Komisijos dokumento – ex post peržiūros – baigiamajame skirsnyje. Tendencija nuosekliau pristatyti išvadas ir tolesnius veiksmus buvo nustatyta naujesnėse Komisijos ataskaitose, tačiau tai dar nėra standartinė praktika.

68

Nepaisant to, kad daugelyje Komisijos ataskaitų tolesni veiksmai yra aiškiai nurodyti, ataskaitų apie tolesnius veiksmus teikimas dar nėra standartinė praktika jokiame į imtį įtrauktame generaliniame direktorate. Vis dėlto keliuose generaliniuose direktoratuose vertinimo pareigūnai pasitelkia tam tikras įdomias praktikas arba jos yra jiems prieinamos siekiant pagerinti ex post peržiūrų įgyvendinamųjų išvadų tolesnius veiksmus. Pavyzdžiui, DG HOME, remdamasis priemonių rinkinyje pateiktais pasiūlymais, parengė „tolesnių veiksmų“ šabloną.

Europos Parlamentas ir Taryba retai tiesiogiai reaguoja į Komisijos ex post peržiūras

69

Teisėkūros institucijų reagavimas į Komisijos rengiamas ex post peržiūras per protingą terminą po to, kai dokumentas joms yra perduodamas (pavyzdžiui, įtraukiant ex post peržiūrą kaip atitinkamo EP komiteto arba Tarybos darbo grupės darbotvarkės punktą), padėtų Komisijai parengti savo tolesnių veiksmų planą. Kaip nurodyta priemonių rinkinyje, šie tolesni veiksmų planai turėtų būti parengiami per šešis mėnesius po paskelbimo.

70

Nagrinėdami komitetų arba darbo grupių darbotvarkes arba protokolus nustatėme, kad Europos Parlamentas ir Taryba retai reaguodavo į joms per šešis mėnesius po paskelbimo perduotas Komisijos ataskaitas (atitinkamai 17 ir 27 iš 77). Tačiau tai neatspindi to, kad teisėkūros institucijos gali vėliau arba kitame kontekste (pavyzdžiui, klausymų arba vidaus darbo grupių posėdžių metu) atsižvelgti į Komisijos ataskaitas ir jomis pasinaudoti. Taigi gali būti laikoma, kad pagrindinė Komisijos ex post peržiūrų pareiga – būtent informuoti teisėkūros institucijas joms vykdant savo darbą – yra įvykdyta. Tačiau retos tiesioginės reakcijos į Komisiją gali būti vertinamos kaip praleista galimybė ją informuoti, jai vykdant tolesnį darbą, o tai gali susilpninti geresnio reglamentavimo ciklą.

Vykdant daugumą naujų iniciatyvų laikomasi principo „pirmiausia įvertinti“

71

Atliekant ex ante poveikio vertinimus turėtų būti remiamasi ankstesniu vertinimo darbu, laikantis Komisijos principo „pirmiausia įvertinti“, įskaitant vadinamųjų „gretutinių“ vertinimų / poveikio vertinimų (vertinimų, kurie atliekami kartu su poveikio vertinimais) atveju. Komisijos generalinis sekretoriatas šį principą įtraukė į pagrindinių veiksmingumo rodiklių sąrašą kartu su 60 % poveikio vertinimų, susijusių su pagrindinėmis teisėkūros iniciatyvomis ir atliktų prieš tai atlikus ankstesnius vertinimus, tikslu.

72

Iš 29 imtį sudarančių 2014–2016 m. patvirtintų poveikio vertinimų šeši jų buvo atlikti nesilaikant principo „pirmiausia įvertinti“, kurį Komisija nustatė 2010 m. Tai reiškia, kad šie poveikio vertinimai yra nesusiję su ankstesne ex post peržiūra ir nebuvo akivaizdžių jokių jų atlikimo priežasčių (žr. 5 langelį). Mes pripažįstame, kad kai kurie šių poveikio vertinimų buvo pradėti prieš Komisijai 2013 m. prisiimant įsipareigojimą sistemingai taikyti principą „pirmiausia įvertinti.“ RPV 2016 m. metinėje ataskaitoje pažymėta, kad Komisija laikėsi principo „pirmiausia įvertinti“ 50 % tikrintų poveikio vertinimų atveju. Paskutinieji RPV duomenys rodo pagerėjimą, kadangi 2017 m. atliekant 75 % poveikio vertinimų buvo laikomasi principo „pirmiausia įvertinti“.

73

Gretutiniams vertinimams / poveikio vertinimams būdingos dvi rizikos. Pirmiausia, rizika kyla vertinimo proceso nepriklausomumui palyginti su poveikio vertinimo procesu. Antra, rizika kyla poveikio vertinimo pridėtinei vertei, kai pirmasis vertinimas neužbaigiamas laiku. Kalbant apie 2013–2016 m. laikotarpiu atliktų ex post peržiūrų imtį, yra penki užbaigti / tebevykdomi gretutiniai vertinimai / poveikio vertinimai. Dviejų užbaigtų vertinimų atveju laiko planavimo klausimas turėjo reikšmingos įtakos vertinimų vertei ir naudingumui.

74

Nagrinėjant 2017 m. Komisijos darbo programą matyti, kad 27 iš 32 teisėkūros iniciatyvų buvo pagrįstos ex post peržiūromis. Iš likusių penkių peržiūrų trimis atvejais buvo nagrinėjamos naujos teisėkūros sritys ir todėl joms nebuvo taikomas principas „pirmiausia įvertinti“; vienu atveju buvo suteikta išimtis, ją grindžiant tuo, kad didelė vertinimo darbo dalis jau buvo atlikta; kitu atveju nepakako duomenų ex post peržiūrai atlikti.

Programa REFIT yra neaiški

75

Programa REFIT buvo nustatyta 2012 m. siekiant užtikrinti, kad ES teisė „atitiktų tikslą“. Pradėjus taikyti 2015 m. geresnio reglamentavimo gaires, Komisija programą REFIT vykdė atskirai. 2017 m. atlikus peržiūrą, programa REFIT buvo įtraukta į priemonių rinkinį, nors Komisijos darbo programoje ji vis dar buvo pateikiama kaip atskira iniciatyva. Audito metu buvo nagrinėjamas programos REFIT tinkamumas ir jos papildomumas geresnio reglamentavimo darbotvarkei.

76

Programa REFIT atsirado iš kelių ankstesnių iniciatyvų, kuriomis buvo siekiama laikytis sistemingesnio požiūrio į naštos sumažinimą ir ES teisėkūros acquis valdymą, ir jomis rėmėsi. Tačiau neaišku, kiek šios senosios iniciatyvos vis dar apibrėžia ir formuoja programą REFIT, kaip ir neaiškūs jos apibrėžimo / atmetimo kriterijai ir numatyti išdirbiai. 2015 m. programos REFIT dabartinė padėtis yra susijusi su į programos REFIT kompetencijos sritį nepatenkančiomis „supaprastinimo iniciatyvomis“, tačiau nėra paaiškinta, kuo tokios REFIT iniciatyvos skiriasi nuo ne REFIT iniciatyvų. Todėl yra sudėtinga aiškiai nustatyti programos REFIT strategiją.

77

REFIT procesas yra pagrįstas padėties analize „siekiant nustatyti reglamentavimo sritis ir teisės aktus, kuriuose daugiausia galimybių įmonėms ir piliečiams supaprastinti taisykles bei sumažinti reglamentavimo išlaidas nepakenkiant viešosios politikos tikslams“⁴¹. Ši padėties analizė skirtingiems generaliniams direktoratams buvo labai vertinga, kadangi ji paskatino pokyčius ir pagerino skirtingų procesų, reglamentuojančių atitinkamo generalinio direktorato teisėkūros ciklą, valdymą. Generalinių direktoratų parengtose acquis schemose pateikta daug informacijos apie kiekvieno generalinio direktorato teisėkūros acquis,įskaitant visus ex post peržiūros įpareigojimus ir savo paties iniciatyva atliktas konkrečių teisės aktų ex post peržiūras.

78

Nesant kriterijų, pagal kuriuos vertinimai yra klasifikuojami kaip REFIT arba ne, programa REFIT gali būti vertinama daugiau kaip ex post peržiūrų darbo žymė, o ne kaip bet kokių esminių indėlių, procesų, procedūrų ar išdirbių skirtumų požymis. Visi į imtį įtraukti generaliniai direktoratai pabrėžė, kad jie REFIT vertinimų netraktuoja kitaip nei ne REFIT vertinimų. Kaip nurodyta 2015 m. gairėse, visus REFIT vertinimus turėjo ištirti RPV, tačiau RVP, atrinkdama vertinimus tirti, nesinaudojo REFIT kaip vertinimo statusu.

79

2017 m. priemonių rinkinio redakcijoje nurodyta, kad daugiau nėra būtinybės vertinimus ir tinkamumo patikras vertinti kaip REFIT. Tuo pat metu joje nurodyta, kad kiekviena nauja esamą teisės aktą keičianti iniciatyva savaime yra REFIT iniciatyva, nebent būtų nurodyta kitaip. Dėl akivaizdaus atotrūkio tarp REFIT vertinimų ir iniciatyvų klasifikacijos nebūtų galima politikos cikle formaliai nustatyti REFIT veiksmų grandinės. Panaikinimai ir išdėstymai nauja redakcija kartais yra įtraukiami į Komisijos darbo programos (CWP) REFIT priedą (2014 m. ir 2015 m.), o kartais ne (2016 m. ir 2017 m.). 2015 m. ir 2016 m. CWP REFIT prieduose teisėkūros priemonės painiojamos su ne teisėkūros priemonėmis.

80

Savo 2016 m. metinėje ataskaitoje RPV nurodė, kad yra „sudėtinga priversti REFIT principus veikti vertinant pavienius poveikio vertinimus ir vertinimus.“

81

Su programa REFIT susijusi komunikacija su išorės suinteresuotosiomis šalimis yra prasta. 2017 m. REFIT rezultatų suvestinė, tokia kaip yra dabar, nėra patogi naudotojui, o programos rezultatų negalima lengvai suvokti. Turint omeny pastarojo meto programos REFIT raidą ir jos laipsnišką susiliejimą su standartinėmis teisėkūros ciklo procedūromis, dėl rezultatų suvestinės, kokia ji yra dabar, kyla abejonių.

Išvados ir rekomendacijos

82

Ex post peržiūra yra vienas pagrindinių ES politikos ciklo elementų, kadangi jis prisideda prie geresnio reglamentavimo ciklo. 2015 m. Komisija, remdamasi esama praktika, pradėjo vykdyti geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir parengė atitinkamas gaires ir priemonių rinkinį.

83

Apskritai mes padarėme išvadą, kad dabartinė Komisijos ex post peržiūros sistema gerai dera su daugumoje valstybių narių esančia padėtimi. Komisija iš esmės turi įdiegusi tinkamai parengtą vertinimų ir tinkamumo patikrų, kurie yra tinkamai valdomi ir kurių kokybė yra kontroliuojama, sistemą, tokiu būdu veiksmingai prisidedant prie geresnio reglamentavimo ciklo.

84

Tačiau mes nustatėme kai kurių trūkumų. Pagrindiniai nustatyti trūkumai yra susiję su bendrų peržiūros nuostatų apibrėžčių stygiumi, neaiškiu kitų nei vertinimai ar tinkamumo patikros ex post peržiūrų traktavimu ir programos REFIT aiškumo trūkumu.

Peržiūros ir stebėjimo nuostatų naudojimas plačiai paplitęs, tačiau nėra bendrų gairių

85

Nepaisant to, kad trūksta bendrų tarpinstitucinių apibrėžčių ir gairių, peržiūros nuostatos ES teisės aktuose yra plačiai naudojamos ir jų skaičius priimtuose teisės aktų tekstuose pastaraisiais metais išaugo. Keliais atvejais, kai į Komisijos pasiūlymą peržiūros nuostata nebuvo įtraukta, ji buvo pridėta teisėkūros proceso metu. Mes tai vertiname kaip teigiamą poslinkį siekiant užtikrinti sistemingą teisės aktų peržiūros metodą, nepaisant to, kad tarpsinstitucinis susitarimas nėra saistantis (žr. 24–30 dalis).

86

Vis dėlto peržiūros nuostatų turinys ne visada aiškus, visų pirma, tada, kai reikia nustatyti prašomus išdirbius ir apsvarstant, kada ex post peržiūra turėtų būti atlikta (žr. 31–34 dalis).

87

Be to, stebėjimo nuostatų, nustatančių poreikį iš valstybių narių surinkti duomenis, naudojimas nėra toks paplitęs kaip peržiūros nuostatų, nepaisant jų aktualumo užtikrinant geros kokybės ex post peržiūras (žr. 35–40 dalis).

1 rekomendacija. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros gerinimas

1. Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba, esamo tarpinstitucinio susitarimo kontekste turėtų parengti tarpinstitucinį peržiūros ir stebėjimo nuostatų vadovą, kuriame būtų pateikta:
   • galimų išdavų / ex post peržiūrų, kurias gali būti prašoma atlikti, taksonomija;
   • orientacinio kiekvieno ex post peržiūros tipo atlikimo laiko pasirinkimo gairės;
   • ir ES institucijoms arba įstaigoms, ir valstybėms narėms skirtų stebėjimo nuostatų rengimo gairės.
2. Komisija turėtų pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai, laikantis SESV 295 straipsnio, nuspręsti dėl teisinės formos ir priemonių, kurios padidins būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl teisėkūros saistomąjį pobūdį, siekiant kiek įmanoma padidinti jo praktinį poveikį.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. gruodžio mėn.

Nevienodas ex post peržiūrų vykdymas ir kokybės kontrolė

88

Visuotinai priimta, kad vertinimai yra atliekami laikantis geresnio reglamentavimo gairėse nustatytų teisinių reikalavimų ir gerosios praktikos. Tačiau mes nustatėme kelis trūkumus.

89

Gairės kitoms nei vertinimai ex post peržiūroms nebuvo taikomos iki 2017 m. Todėl šios ex post peržiūros buvo vykdomos labai įvairiai nesilaikant standartinės praktikos, nepaisant to, kad jos kartais galėdavo apimti svarbius vertinamuosius elementus arba pačios galėdavo būti svarbūs geresnio reglamentavimo ciklo riboženkliai (žr. 42–45 dalis).

90

Aiškiai paaiškinta metodika padeda suprasti ex post peržiūrą ir prisideda prie jos teisėtumo ir kokybės. Nors pasirinktos metodikos pagrindai paprastai yra pateikiami, jie nėra pakankamai išsamūs, kad leistų gerai suprasti jos privalumus ir trūkumus (žr. 49 ir 50 dalis).

91

Duomenų neprieinamumas yra viena pagrindinių problemų, kadangi jis trukdo atlikti tinkamas įrodymais pagrįstas ex post peržiūras. Kadangi sprendžiant visą ES apimančias sudėtingas problemas visada yra tikėtina, kad bus susidurta su tam tikru duomenų ribotumu, svarbu, kad būtų dedamos visos pastangos siekiant jas kiek įmanoma labiau sumažinti. Svarbu, kad ex post peržiūrose tokie ribotumai visada būtų pripažįstami, kad teisėkūros institucijos ir suinteresuotosios šalys galėtų suprasti ex post peržiūros išvadų patikimumą ir tvirtumą (žr. 51–56 dalis).

92

Vertinimų ir juos patvirtinančiųjų tyrimų kokybės kontrolė yra standartizuota pasitelkus tarpžinybines grupes ir kokybės kontrolinius sąrašus. Be to, vertinimai dabar yra sistemingai pateikiami standartizuotame tarnybų darbiniame dokumente. Su kitomis ex post peržiūromis (ne vertinimais) susijusi padėtis yra ne tokia teigiama. Šiuo metu kai kurios kitos nei vertinimai ex post peržiūros apima vertinamuosius elementus. Tačiau pagal RPV įgaliojimus nenumatyta, kad ji turėtų jas nagrinėti, nei kai joms yra būdingas stiprus vertinamasis aspektas (žr. 57–62 dalis).

2 rekomendacija. Geriau užtikrinti ex post peržiūrų kokybę nustatant visų ex post peržiūrų minimalius kokybės standartus

1. Komisija turėtų nustatyti minimalius kitų ex post peržiūrų (ne vertinimų) kokybės standartus siekdama užtikrinti jų kokybę visose Komisijos tarnybose.
2. Komisija RPV, kaip nepriklausomam peržiūrą atliekančiam subjektui, turėtų suteikti teisę tikrinti kitas ex post peržiūras (ne vertinimus).
3. Komisija į savo minimalius kokybės standartus, taikomus ex post peržiūroms su vertinamuoju elementu, turėtų įtraukti reikalavimą įterpti išsamius naudotos metodikos pagrindus (t. y. įskaitant duomenų rinkimo ir analizės priemones), savo pasirinkimo pagrindimą ir apribojimus.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m. gruodžio mėn.

3 rekomendacija. Duomenų rinkimo ir vadovybės gebėjimų trūkumų analizės atlikimas

Komisija turėtų tinkamu lygmeniu atlikti savo gebėjimo generuoti, rinkti ir (pakartotinai) naudoti duomenis, būtinus pagrįstoms, įrodymais paremtoms ex post peržiūroms vykdyti, trūkumų analizes ir įgyvendinti atitinkamus kiekvienai situacijai tinkamiausius veiksmus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2019 m. birželio mėn.

Ex post peržiūros iš esmės viešai prieinamos; išdavos aiškios, tačiau ne visada naudojamos atliekant ex ante poveikio vertinimus

93

Beveik visos ex post peržiūros yra viešai prieinamos ir su jomis galima susipažinti. Komisijos ataskaitos metams bėgant tapo aiškesnės, didžiojoje jų dalyje pateikiama aiški išvada ir tolesni veiksmai (žr. 64–68 dalis).

94

Už reglamentavimo kokybę atsakingos visos trys teisėkūros procese dalyvaujančios institucijos. Komisijos atliktų ex post peržiūrų ataskaitos yra sistemingai persiunčiamos teisėkūros institucijoms, tačiau į Komisiją retai kada yra tiesiogiai reaguojama. Vis dėlto teisėkūros institucijos gali naudoti ex post peržiūras platesniame politikos cikle, kai ex post peržiūros dalykas yra ir teisės aktų reformos ar jų atnaujinimo dalykas (žr. 69 ir 70 dalis).

95

Nepaisant pastarojo meto patobulinimų, principo „pirmiausia įvertinti“ vis dar nėra laikomasi maždaug ketvirtadaliu atvejų. Kai vertinimai ir poveikio vertinimai atliekami tuo pačiu metu (jie yra gretutiniai), kyla abejonių dėl abiejų procesų nepriklausomumo ir veiksmingo vertinimo išvadų apsvarstymo (žr. 71–74 dalis).

4 rekomendacija. Principo „pirmiausia įvertinti“ laikymosi užtikrinimas

1. Komisija turėtų užtikrinti, kad peržiūrint galiojančius teisės aktus būtų sistemingai laikomasi principo „pirmiausia įvertinti“. Taigi ji neturėtų tvirtinti pasiūlymo, kurio poveikio vertinimas nėra pagrįstas ankstesniu vertinimo darbu.
2. Reglamentavimo patikros valdyba turėtų skirti tinkamą dėmesį veiksmingam šio principo taikymui. Ji turėtų kasmet skelbti sąrašą tų poveikio vertinimų, kuriuos atliekant nesilaikoma principo „pirmiausia įvertinti“.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2018 m. gruodžio mėn.

Programa REFIT yra neaiški

96

Programa REFIT yra labai svarbi priemonė visoje Komisijoje skatinant geresnio reglamentavimo požiūrį siekiant pagerinti teisės aktų kokybę. Tačiau jos loginis pagrindimas nėra aiškus, kaip ir kriterijai, kurias remiantis pavienės iniciatyvos buvo pavadintos REFIT. Tuo pat metu priemonių rinkinyje programa REFIT pateikiama kaip specialioji programa. Todėl kyla abejonių dėl jos dabartinio pobūdžio (žr. 75–81 dalis).

5 rekomendacija. REFIT integravimas į geresnio reglamentavimo ciklą

Komisija turėtų paaiškinti REFIT koncepciją ir supaprastinti jos pateikimą ir naudojimą siekiant išvengti suvokimo, kad REFIT tam tikra prasme yra atskirta nuo standartinio geresnio reglamentavimo ciklo.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m. gruodžio mėn.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2018 m. gegužės 16 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Parlamento atsakymai

VII

Atitinkami Europos Parlamento komitetai atsižvelgia į Komisijos ex post vertinimus ir susijusias ataskaitas. Kiekvienas komitetas turi patvirtintą vidaus procedūrą, pagal kurią priimamas sprendimas, paprastai koordinatorių (visų frakcijų, dalyvaujančių atitinkamame komitete, atstovų) lygmeniu, ar pateikti tolesnius veiksmus dėl minėtų vertinimų ir ataskaitų ir kaip juos pateikti.

Europos Parlamente tolesni veiksmai, susiję su šiais Komisijos dokumentais, gali būti pateikiami, be kita ko, kaip diskusija koordinatorių posėdyje, kaip komiteto struktūrinio dialogo su atitinkamu Komisijos nariu dalis, kaip diskusijos elementas, kai diskutuojama dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir balsuojama dėl galimų pakeitimų, arba gali būti inicijuojamas pranešimas dėl tam tikros ES politikos, teisės akto ar išlaidų programos įgyvendinimo, taip pat šie veiksmai gali būti svarbus pagrindas, kad atitinkamas komitetas organizuotų klausymą arba praktinį seminarą.

Į Europos Komisijos ex post peržiūras ir (arba) ataskaitas atsižvelgia atitinkamos tarnybos, būtent Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas ir Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas, kai teikia EP nariams informaciją, grindžiamą aplinkybių tyrimu. Ši aplinkybių tyrimu grindžiama informacija paprastai skelbiama viešai Europos Parlamento interneto svetainėje (EP „Think Tank“).

25

Rengiant tokias gaires Europos Parlamente reikėtų palikti EP nariams politinio pasirinkimo laisvę, kad jie galėtų laisvai naudotis savo įgaliojimais.

26

Europos Parlamentas pradėjo rengti šį išsamų nepertraukiamą kontrolinį sąrašą, nes ligi šiol tokios informacijos nebuvo, bent jau Parlamentui prieinama forma. Viešai prieinamu dokumentu daugiausia naudojasi komitetų sekretoriatai, kad galėtų patarti atitinkamiems ES nariams, kokius komiteto darbus reikėtų laikyti prioritetiniais, atsižvelgiant į ribotą posėdžiui skirtą laiką.

35

Siekiant vykdyti ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę stebėjimą Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė 2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (OL C 369/15, 2011 12 17) ir 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (OL C 369/14, 2011 12 17).

Siekiant stebėti teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą taip pat svarbu gauti informaciją apie ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę. Įgyvendinant pirmiau minėtus bendrus politinius pareiškimus valstybės narės turėtų teikti Komisijai šią informaciją. Minėta informacija būtų naudinga ir Parlamentui, nes, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, jis suinteresuotas žinoti, ar ES teisės aktai tinkamai perkeliami į nacionalinę teisę siekiant, kad būtų pasiektas numatytas poveikis. Iš šios informacijos galima būtų pamatyti, ar valstybės narės, vykdydamos perkėlimą, neviršijo reikalavimų, nustatytų pagal ES teisę.

70

Atitinkami Europos Parlamento komitetai atsižvelgia į Komisijos ex post vertinimus ir susijusias ataskaitas. Kiekvienas komitetas turi patvirtintą vidaus procedūrą, pagal kurią priimamas sprendimas, paprastai koordinatorių (visų frakcijų, dalyvaujančių atitinkamame komitete, atstovų) lygmeniu, ar pateikti tolesnius veiksmus dėl minėtų vertinimų ir ataskaitų ir kaip juos pateikti.

Europos Parlamente tolesni veiksmai, susiję su šiais Komisijos dokumentais, gali būti pateikiami, be kita ko, kaip diskusija koordinatorių posėdyje, kaip komiteto struktūrinio dialogo su atitinkamu Komisijos nariu dalis, kaip diskusijos elementas, kai diskutuojama dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir balsuojama dėl galimų pakeitimų, arba gali būti inicijuojamas pranešimas dėl tam tikros ES politikos, teisės akto ar išlaidų programos įgyvendinimo, taip pat šie veiksmai gali būti svarbus pagrindas, kad atitinkamas komitetas organizuotų klausymą arba praktinį seminarą.

Į Europos Komisijos ex post peržiūras ir (arba) ataskaitas atsižvelgia atitinkamos tarnybos, būtent Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas ir Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas, kai teikia EP nariams informaciją, grindžiamą aplinkybių tyrimu. Ši aplinkybių tyrimu grindžiama informacija paprastai skelbiama viešai Europos Parlamento interneto svetainėje (EP „Think Tank“).

1 rekomendacijos a punktas – Visų pirma akivaizdžiai reikėtų, kad trys susijusios institucijos diskusijoje, surengtoje politiniu lygmeniu, aptartų šios rekomendacijos reikalingumą ir įgyvendinamumą.

94

Pagal Europos Parlamento komitetų politinius prioritetus tikrai bus atsižvelgta į Komisijos ataskaitas dėl ex post peržiūrų arba laikotarpiu iki pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateikimo ar juos pateikus, arba bet kuriuo teisėkūros ciklo etapu, galbūt ir vykdant komiteto vidaus procedūras. Taip pat žr. atsakymus į VII ir 70 dalis.

Tarybos atsakymai

Klausui-Heineriui LEHNE
Europos Audito Rūmų Pirmininkui
12, rue Alcide De Gasperi
L-1615 Luxembourg

Gerbiamasis Pone,

Dalykas: Audito Rūmų preliminarios pastabos tema „ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema“

Norėčiau padėkoti už Jūsų 2018 m. sausio 17 d. laišką Bendrųjų reikalų tarybos Pirmininkei E. ZAHARIEVAI, kuriame pateikėte Europos Audito Rūmų preliminarias pastabas tema „ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema“.

Pagal Finansinio reglamento 163 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką šešių savaičių laikotarpis, per kurį Taryba turėjo pateikti atsakymą, 2018 m. vasario 14 d. Tarybos generalinio sekretoriaus laišku Audito Rūmams buvo sustabdytas, kad būtų gautos valstybių narių pastabos siekiant parengti galutinį Tarybos atsakymą.

Taryba norėtų pateikti toliau išdėstytus atsakymus dėl su Taryba susijusių punktų ir rekomendacijų.

Dėl 25 ir 28 punktų:

Taryba yra visapusiškai įsipareigojusi įgyvendinti 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, kurio 20 punktuose visos trys institucijos yra tinkamai pripažinusios teisės aktų ex post vertinimo svarbą. Šiame kontekste visos trys institucijos yra patvirtinusios, kad svarbu, jog jų atliekamas darbas vertinant Sąjungos teisės aktų veiksmingumą būtų organizuojamas kuo darniau ir nuosekliau. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 23 punkte jos taip pat susitarė „sistematiškai svarstyti, ar teisės aktuose reikia numatyti peržiūros nuostatas“.

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 24 punktą, visos trys institucijos įsipareigojo „informuo[ti] viena kitą likus pakankamai laiko iki jų gairių […] priėmimo arba peržiūros“. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nenumatytas joks įpareigojimas teikti gaires. Teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir tuo pačiu siūlyti stebėsenos ir peržiūros nuostatas yra Komisijos prerogatyva. Kaip nurodyta preliminariose pastabose, Komisija yra priėmusi savo pačios gaires dėl teisinių nuostatų dėl stebėsenos ir vertinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Taryba laikosi nuomonės, kad šiuo metu nėra būtina pateikti stebėsenos ir peržiūros nuostatų rengimo gairių ir priimti bendros pozicijos dėl peržiūros nuostatų buvimo ES teisės aktuose arba jų turinio. Taip pat primenama, kad teisėkūros institucijos turi išnagrinėti peržiūros nuostatas remdamosi konkrečiais su kiekvienu teisės aktu susijusiais poreikiais. Šių klausimų atžvilgiu Taryba atidžiai išnagrinės Audito Rūmų galutinę ataskaitą ir rekomendacijas, atsižvelgdama į visus aktualius veiksnius.

Kalbant apie Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros teisinį poveikį, sąvoka „susitarimas“ reiškia bendrą pritarimą tam tikroms nuostatoms ir ketinimą jų laikytis. Pagal SESV 295 straipsnį tarpinstitucinio susitarimo tikslas yra numatyti šių trijų atitinkamų institucijų bendradarbiavimo būdus. Tarpinstitucinio susitarimo teisinis poveikis egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jame numatytos nuostatos yra pavadintos „privalomomis“, ar ne. Tarpinstitucinio susitarimo privalomas pobūdis nustatytinas atsižvelgiant į jo autorių ketinimą, kuris turi būti suprantamas iš teksto turinio bei formuluočių ir pagrįstas kiekvienos konkrečios nuostatos analize.

Dėl 45 punkto:

Taryba pabrėžia, kad pagal ES sutarties 17 straipsnį būtent Komisija „prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“. Todėl Komisija yra visų pirma atsakinga už ES teisės įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

Dėl pavadinimo prieš 69–70 punktus ir 70 punkto:

Taryba pakartoja, kad, jos nuomone, Komisijos atliekamos ex post peržiūros yra svarbios. Tačiau Taryba mano, kad pavadinimas prieš 69–70 punktus („Europos Parlamentas ir Taryba retai tiesiogiai reaguoja į ex post peržiūras“) gali būti klaidinantis. Tai, kad pačios ataskaitos nesvarstomos Taryboje ar jos parengiamuosiuose organuose, nereiškia, kad į jas nėra tinkamai atsižvelgiama teisėkūros procese, ypač rengiant valstybių narių pozicijas nacionaliniu lygmeniu. Teisėkūros institucijos į Komisijos ataskaitas gali atsižvelgti ir jomis naudotis vėlesniame etape arba kitame kontekste.

Dėl 1 rekomendacijos „Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros gerinimas“

1 rekomendacijos a punktas: „Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba, esamo tarpinstitucinio susitarimo kontekste turėtų parengti tarpinstitucinį peržiūros ir stebėjimo nuostatų vadovą, kuriame būtų pateikta:

• galimų išdavų / ex post peržiūrų, kurias gali būti prašoma atlikti, taksonomija;
• orientacinio kiekvieno ex post peržiūros tipo atlikimo laiko pasirinkimo gairės;
• ir ES institucijų arba įstaigų, ir valstybių narių stebėjimo nuostatų rengimo gairės.“

Be pastabų, pateiktų dėl 25 punkto, Taryba norėtų pabrėžti, kad Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnes teisėkūros nenumatyta parengti tarpinstitucinį vadovą dėl peržiūros ir stebėsenos nuostatų.

Todėl Taryba gali iš dalies sutikti su 1 rekomendacijos a punktu, kiek tai susiję su Komisijos vaidmeniu.

1 rekomendacijos b punktas: „Komisija turėtų pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai nuspręsti dėl teisinės formos ir priemonių, kurios padidins būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl teisėkūros saistomąjį pobūdį, siekiant kiek įmanoma padidinti jo praktinį poveikį.“

Taryba norėtų nurodyti, kad, pagal SESV 295 straipsnį, dėl būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros turės susitarti visos atitinkamos institucijos, t.y. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija. Būtent šioms trims institucijoms tektų spręsti, ar sustiprinti būsimo tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros privalomąjį pobūdį.

Kalbant iš esmės, Taryba mano, kad 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros atitinka juo siekiamą tikslą, ir kad šiuo metu nereikia sudaryti naujo tarpinstitucinio susitarimo, kad būtų padidintas jo praktinis poveikis.

Todėl Taryba gali iš dalies sutikti su 1 rekomendacijos b punktu, kiek tai susiję su SESV 295 straipsniu.

Tikiuosi, kad šis atsakymas bus naudingas rengiant galutinę Audito Rūmų ataskaitos redakciją. Norėčiau pabrėžti, kad šis atsakymas pateikiamas nedarant poveikio Tarybos atliekamam Audito Rūmų galutinės ataskaitos ir rekomendacijų nagrinėjimui. Tikiuosi greitai gauti galutinę ataskaitos redakciją.

Pagarbiai

D. TZANTCHEV

Bendros Komisijos ir Reglamentavimo patikros valdybos atsakymai

Santrauka

VI

Nuo 2017 m. Geresnio reglamentavimo gairių priemonėje Nr. 42 aiškiai nurodomos ir trumpai apibrėžiamos tarpinės ataskaitos – atliekant vertinimą jomis galima naudotis kaip informacijos šaltiniu. Priemonėje Nr. 43 pateiktas 3 langelis „Veikla, kurios nebūtina vertinti standartinėmis priemonėmis“. Gairėse aiškiai nurodyta, kad nors toks darbas paprastai nebūtų laikomas vertinimu, „jis vis tiek turėtų iš esmės atitikti vertinimo koncepciją ir principus“, ir tai turėtų būti daroma proporcingai. Kilus abejonių, kaip reikėtų naudoti tokias ataskaitas, Komisijos tarnybos konkretų atvejį turėtų aptarti su Generaliniu sekretoriatu.

VIII

Komisija pabrėžia, kad programa REFIT nuo jos paskelbimo 2012 m. keitėsi, jos taikymo sritis buvo vis labiau plečiama siekiant sustiprinti ir padaryti labiau matomas Komisijos pastangas pastebėti galimybes supaprastinti taisykles ir sumažinti reglamentavimo išlaidas įmonėms ir piliečiams, nepakenkiant viešosios politikos tikslams, ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis.

Iš pradžių pagal programą REFIT buvo atliekama padėties analizė, kuria siekta nustatyti reglamentavimo sritis ir teisės aktus, kuriuose daugiausia tokių galimybių. Taigi tose srityse REFIT vertinimų ir tinkamumo patikrų imtasi siekiant pateikti politikos pasiūlymus.

2015 m. programa REFIT buvo sustiprinta sukuriant REFIT platformą, kad būtų galima padėti nustatyti tokius atvejus. 2017 m. Komisijos darbo programoje, remiantis iki to laiko įgyta patirtimi, buvo paskelbta, kad visomis esamų teisės aktų peržiūromis turėtų būti nagrinėjama, ar teisės aktai atitinka tikslą, ir ieškoti supaprastinimo ir sąnaudų sumažinimo galimybių. Šis požiūris taip pat aiškinamas 2017 m. spalio mėn. komunikate „Geresni sprendimai duoda geresnių rezultatų“¹ ir 2017 m. liepos mėn. peržiūrėtose geresnio reglamentavimo gairėse (priemonė Nr. 2).

Komisija mano, kad po 2017 m. peržiūros programos REFIT loginis pagrindimas tapo aiškus, o jos taikymo sritis išplėsta tiek, kiek įprastai buvo galima. Komisija mano, kad programa ir toliau užtikrinama pridėtinė vertė, nes, be kita ko, pažymima, kad politikos rengimo etape svarbu svarstyti paprastinimo ir naštos mažinimo galimybes, užtikrinama, kad Komisijos pastangos paprastinti reglamentavimą ir mažinti naštą būtų matomos, ir palengvinama jų poveikio stebėsena teisės aktų priėmimo ir įgyvendinimo etapuose.

Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros patvirtinama visų trijų su programa REFIT susijusių institucijų svarba.

Įvadas

04

Komisija mano, kad Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktų papildomi elementai, tai yra:

• vengti pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms, ir
• atsižvelgti į laiką, kurio reikia įgyvendinimui ir rezultatų bei poveikio įrodymų rinkimui, yra svarbūs.

05

Komisija pabrėžia, kad ex post peržiūros vykdomos kitais tikslais, todėl dažnai jos specialiai rengiamos atsižvelgiant į teisės akto ypatumus. Geresnio reglamentavimo gairėmis (priemone Nr. 42) apibrėžiami ne tik vertinimai, bet ir perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir stebėsenos ataskaitos, o priemone Nr. 43 teikiama rekomendacijų, kaip tai vykdyti.

Pastabos

40

Stebėjimo ir kiekybinio vertinimo darbo grupė surengė 7 posėdžius. Iki šiol pasiekti jos veiklos rezultatai – 15 geriausios patirties pristatymų ir priemonių, kuriuos pateikė dvylika generalinių direktoratų, taip pat pagrindiniai dokumentai. Šie rezultatai pateikiami bendradarbiavimo erdvėje, siekiant skatinti generalinių direktoratų geriausios patirties mainus ir skleisti žinias platesnei auditorijai, kurią domina vertinimas.

44

Nuo 2017 m. geresnio reglamentavimo gairės taikomos ir peržiūroms (ne vertinimams). Priemonėje Nr. 42 aiškiai nurodomos ir trumpai apibrėžiamos tarpinės ataskaitos – atliekant vertinimą jomis galima naudotis kaip informacijos šaltiniu. Tokios ataskaitos yra trijų rūšių: perkėlimo į nacionalinę teisę / teisės aktų laikymosi ataskaitos, įgyvendinimo ataskaitos ir stebėsenos ataskaitos. Kaip aiškinama priemonėje Nr. 43, kita veikla, įskaitant „veiklos rezultatus ankstyvame intervencinės priemonės įgyvendinimo etape, kai informacijos apie ilgesnio laikotarpio pokyčius (rezultatus ir poveikį) dar neturima“, vis tiek turi iš esmės atitikti vertinimo koncepciją ir principus.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, nagrinėjamos įvairiomis peržiūromis, būna labai įvairios, gairės ir priemonių rinkinys turi būti taikomi proporcingai. Tuo pačiu proporcingumo principu grindžiama ir kokybės kontrolė, užtikrinama dviejuose etapuose:

• jeigu patvirtinančiuosius tyrimus atlieka išorės konsultantai, jų ataskaitos kokybės vertinimą pirmiausia atlieka pats generalinis direktoratas arba vertinimas atliekamas tarpžinybinėje grupėje, jeigu ji sudaryta;
• vykstant tarpžinybinių konsultacijų procesui (jis privalomas rengiant visas ataskaitas, kurias Komisija teikia kitoms institucijoms) atitinkamos tarnybos teikia pastabas dėl ex post peržiūrų kokybės ir esmės.

Gairėse aiškiai nurodyta, kad nors toks darbas paprastai nebūtų laikomas vertinimu, „jis vis tiek turėtų iš esmės atitikti vertinimo koncepciją ir principus“, ir tai turėtų būti daroma proporcingai. Kilus abejonių, kaip reikėtų naudoti tokias ataskaitas, Komisijos tarnybos turėtų konkretų atvejį aptarti su Generaliniu sekretoriatu. Taikant vidaus kokybės kontrolės mechanizmus, taip pat turėtų būti proporcingai naudojamasi turimais ištekliais.

47

Komisija atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų pastabą, kad vėlavimo atvejus teisėkūros institucijoms reikia paaiškinti oficialiau. Komisija pabrėžia, kad, be 48 dalyje Europos Audito Rūmų pateiktų priežasčių, vėlavimą dažnai galima paaiškinti tuo, kad valstybės narės vėluoja teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę (dėl to vėluojama, pavyzdžiui, atlikti atitikties vertinimą), taip pat tuo, kad valstybės narės vėluoja įgyvendinti veiksmus ir (arba) pateikti ataskaitas.

56

Komisija pabrėžia, jog Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje aiškiai nurodyta, kad tarnybų darbiniuose dokumentuose, Komisijos tarnybų parengtuose baigiant vertinimą, turi būti pateikta aiški duomenų, naudotų išvadoms ir rezultatų vientisumui pagrįsti, nustatytų trūkumų santrauka. Geresnio reglamentavimo gairėse taip pat nustatyta, kad vertinimo ataskaitose turi būti tinkamai paaiškinti visi naudotų įrodymų ir taikytos metodikos apribojimai, visų pirma susiję su galimybe jais pagrįsti išvadas. Ši gairė buvo patobulinta 2017 m. peržiūrėjus Geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį, taigi padėtis turėtų dar pagerėti.

57

Žr. Komisijos atsakymą į 44 dalies pastabas.

62

Komisija nemano, kad RPV pirmininko vaidmuo dalyvaujant REFIT platformoje arba tai, kad nėra specialaus nuo Komisijos generalinio sekretoriato hierarchiškai atskirto RPV sekretoriato, galėtų kelti riziką valdybos svarstymų nepriklausomumui. Nuo to apsisaugoma, inter alia, tuo, kad vyksta valdybos svarstymų procesas, nustatytas valdybos darbo tvarkos taisyklėse. Komisijai taip pat nežinoma, kad kuri nors iš šių dviejų rizikų būtų pasireiškusi, ir nemano, kad nurodyti atvejai iš tiesų kelia riziką.

RPV pastaba.

Valdyba ir funkciniu požiūriu yra de jure nepriklausoma (net jei administraciniu požiūriu yra kitaip), kaip nurodyta Europos Komisijos pirmininko sprendime dėl nepriklausomos Reguliavimo kontrolės valdybos įsteigimo (C(2015)3263). Europos Audito Rūmai nurodo, kad valdybos savarankiškumui gali kilti dviejų rūšių rizika:

• dėl REFIT suinteresuotųjų subjektų platformos. Tai, kad RPV pirmininkas dalyvauja kaip pakaitinis pirmininkas (pakeičiantis pirmąjį pirmininko pavaduotoją), valdybos savarankiškumui pavojaus nekelia. Pirmininko vaidmuo daugiausia yra debatų moderatoriaus vaidmuo. RPV pirmininkas nedalyvauja vėlesniuose veiksmuose, susijusiuose su REFIT platformos nuomonėmis – šis darbas gerokai labiau susijęs su politika, už kurią atsakingas Generalinis sekretoriatas.
• Be to, pirmininkaudamas REFIT platformai RPV pirmininkas gali būti tiesiogiai informuojamas apie atitinkamų suinteresuotųjų subjektų požiūrį į atitinkamas bylas ir jų ankstesnį su jomis susijusį darbą. Esant tokiems organizuotiems ryšiams su suinteresuotaisiais subjektais išvengiama dažnų, individualių ir galbūt nesubalansuotų kontaktų tarp RPV narių ir suinteresuotųjų subjektų, nes tokie ryšiai keltų didesnę riziką valdybos nepriklausomumo suvokimui.

Tai, kad nėra specialaus RPV sekretoriato, tiesiogiai nekelia grėsmės valdybos nepriklausomumui, nes valdyba prisiima visą politinę atsakomybę už savo darbą.

72

Kalbant apie poveikio vertinimus, kurie, kaip nurodo Europos Audito Rūmai, neatitinka principo „pirmiausia vertinti“, padėtis yra tokia:

• su poveikio vertinimu (SWD(2014)127), pridėtu prie antrosios akcininkų teisių direktyvos (Direktyvos (ES) 2017/828), buvo pateikti vertinimo dokumentai, tai yra, be kita ko, dvi žaliosios knygos ir du išorės tyrimai².
• Dar keturi poveikio vertinimai buvo atlikti laikotarpiu, kai Komisija laipsniškai diegė principą „pirmiausia vertinti“ (žr. 2010 m. spalio 8 d. COM(2010)543), o atskiri vertinimai prieš poveikio vertinimą iš esmės dar buvo neprivalomi.

5 langelis. Principo „pirmiausia įvertinti“ nesilaikymas: transporto priemonės teršalų išmetimo patvirtinimo bandymo pavyzdys

Antra įtrauka. Tinkamumo patikros dokumente (2013)466 pateikta analizė, kuria remtasi rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pagrindų reglamento dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo. Todėl principo „pirmiausia įvertinti“ laikytasi.

Poveikio vertinime SWD(2014)33 pasiūlyti šeši techniniai išmetamųjų teršalų teisės aktų, neįtrauktų atliekant tinkamumo patikrą, pakeitimai. Kalbant apie matavimo metodo probleminį klausimą, nuo 2011 m. Komisija jau inicijavo darbą (žr. Jungtinio tyrimų centro pranešimą Europos Parlamente per 2016 m. balandžio 16 d. posėdį dėl išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje), šio darbo rezultatas – 2015 ir 2016 m. priimti trys Komisijos reglamentai.

Poveikio vertinimo dokumento SWD(2014)33 problemos apibrėžimo skirsnyje pateikiamas vertinimas, ir tai buvo įprasta praktika iki priimant COM(2013) 686, kaip paaiškinta 72 dalyje.

Trečia įtrauka. Komisija pabrėžia, kad ši nuoroda tiesiogiai nesusijusi su tema, nes „Dyzelgeito“ skandalas kilo dėl to, kad automobilių gamintojai neteisėtais gedimo įtaisais manipuliavo bandymų rezultatais. Tai nesusiję su bandymo griežtumu arba tuo, kiek tie rezultatai atitinka realias važiavimo sąlygas.

73

Komisija pabrėžia, kad nėra nei bendros priežasties, nei kokių nors įrodymų, kad atliekant gretutinius vertinimus / poveikio vertinimus turėtų kilti abejonių dėl kiekvieno proceso nepriklausomumo. Techninėje užduotyje aiškiai atskiriami abu procesai ir nustatomi reikalavimai atliekant poveikio vertinimą atsižvelgti į visas atitinkamas išvadas. Gretutiniai vertinimai / poveikio vertinimai paprastai atliekami dėl laiko apribojimų, kai nėra galimybių juos atlikti vieną po kito.

Komisija pabrėžia, kad galimybe atlikti gretutinius vertinimus / poveikio vertinimus net ir tada, kai laikas ribotas, užtikrinama, kad vertinimas galės būti atliktas laiku ir juo bus galima pagrįsti politikos sprendimą. Pagrindinis uždavinys – užtikrinti bendrą šios priemonės, vykdomos esant ribotam laikui, kokybę.

75

Komisija mano, kad nors programa REFIT laikui bėgant plėtojosi, jos pobūdis dabar aiškus. Ši programa veikia kaip išsami ES teisės veiksmingumo ir efektyvumo didinimo sistema, ji visiškai integruota į Komisijos sprendimų priėmimo ciklą ir ją įgyvendinant naudinga tai, kad aktyviai dalyvauja suinteresuotieji subjektai.

Programa REFIT yra neatskiriama Komisijos metinės darbo programos dalis. Nuo 2017 m. ši programa yra integruota į Komisijos sprendimų priėmimo procesą ir taikoma visoms Komisijos iniciatyvoms peržiūrėti esamą ES teisę.

76

Komisija mano, kad programos REFIT profilis aiškus ir tiksliai apibrėžtas, – tai Komisijos horizontalioji programa, apimanti reglamentavimo paprastinimą ir naštos mažinimą. Senosios programos visiškai integruotos į programą REFIT. Nuo 2017 m. visos teisės aktų peržiūros ir vertinimai atliekami pagal programą REFIT.

78

2017 m. Komisija atnaujintame Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje paaiškino, kad visus vertinimus ir tinkamumo patikras laiko priskirtinais programai REFIT, jeigu tik jais vertinami ES teisės rezultatai ir dėl jų gali būti atliekamos teisės aktų peržiūros siekiant padidinti reglamentavimo veiksmingumą ir efektyvumą.

79

Komisija sutinka, kad gairių priemonėje Nr. 2 šis klausimas galėtų būti aiškiau išdėstytas. Nuo 2017 m. priemonių rinkinyje nurodyta, kad „visos iniciatyvos, kuriomis iš dalies keičiami teisės aktai, <…> yra įtraukiami į programą REFIT“. Taip pat aišku, kad „visais vertinimais ir tinkamumo patikromis padedama vykdyti programą REFIT“. Dėl likusios to sakinio dalies, kuria teigiama, kad „nėra reikalo REFIT ženklu žymėti kiekvieno pavienio vertinimo arba tinkamumo patikros“, nes visi vertinimai ir tinkamumo patikros iš esmės yra priskiriami prie REFIT, atsiranda tam tikros painiavos.

Ir vertinimai, ir teisėkūros iniciatyvos įtraukiami į REFIT rezultatų suvestinę³ siekiant parodyti REFIT veiksmų grandinę per visą politikos ciklą.

81

Komisija nemano, kad su programa REFIT susijusi komunikacija yra prasta. Su programa REFIT susijusi komunikacija su išorės suinteresuotosiomis šalimis kėlė iššūkių, nes yra sudėtinga ir jos rezultatus sunku įvertinti kiekybiškai. Tačiau Komisija labai stengėsi, kad REFIT rezultatų suvestinė būtų patogesnė naudotojui ir 2017 m. spalio mėn. pateikė skaitmeninę versiją. Joje nurodoma visų REFIT iniciatyvų įgyvendinimo būklė, pagal politikos prioritetus pateikiama informacijos apie kokybinius ir kiekybinius rezultatus.

2018 m. į REFIT rezultatų suvestinę bus įtraukta tiesioginė nuoroda į suinteresuotųjų asmenų grįžtamosios informacijos formą „Palengvinkite naštą“.

Išvados ir rekomendacijos

84

Komisija mano, kad programa REFIT suteikiama išsami sistema, skirta ES teisės veiksmingumui ir efektyvumui didinti. Programa visiškai integruota į Komisijos sprendimų priėmimo ciklą, ją įgyvendinant naudinga tai, kad aktyviai dalyvauja suinteresuotieji subjektai.

85

Komisija pripažįsta, kad, nors yra Tarpinstitucinis susitarimas, nėra bendrų visoms trims institucijoms skirtų gairių dėl ex post peržiūrų stebėsenos ir peržiūros nuostatų rengimo.

86

Komisija yra pasirengusi su kitomis teisėkūros institucijomis aptarti, kaip būtų geriausia spręsti klausimą, susijusį su tuo, kad nėra bendrų apibrėžčių, kartu išsaugant jos iniciatyvos teisę. Tačiau Komisija pabrėžia, kad stebėsenos ir vertinimo poreikiai dažnai būna susiję su konkrečiu teisės aktu, ir nustatant bet kokias bendras apibrėžtis reikėtų į tai atsižvelgti.

87

Komisija pabrėžia, kad, pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros prireikus į teisės aktus turėtų būti įtraukti stebėsenos ir vertinimo reikalavimai, kartu vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms, be to, tie reikalavimai turėtų būti proporcingi tenkančiai naštai, susijusiai su suinteresuotųjų subjektų ir MVĮ prievole teikti ataskaitas.

1 rekomendacija. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros gerinimas

a)

Komisija sutinka su šia rekomendacija tiek, kiek tai susiję su pačia Komisija.

Geresnio reglamentavimo gairių ir priemonių rinkinio 2017 m. redakcijoje Komisija pateikė specialią priemonę šiam klausimui spręsti (priemonė Nr. 42). Remdamasi tuo Komisija yra pasirengusi su kitomis teisėkūros institucijomis aptarti, kaip parengti galimų išdavų / ex post peržiūrų, kurias gali būti prašoma atlikti, taksonomiją, orientacinio kiekvieno ex post peržiūros tipo atlikimo laiko pasirinkimo gaires ir stebėjimo nuostatų rengimo gaires. Rengiant bet kokią tokio pobūdžio taksonomiją reikėtų atsižvelgti į tai, kad konkretiems teisės aktams gali visada reikėti konkrečios stebėsenos tvarkos, ir kad turėtų būti išsaugota Komisijos iniciatyvos teisė.

b)

Komisija nesutinka su šia rekomendacija. SESV 295 straipsniu nenustatyta prievolė, kad tarpinstitucinis susitarimas būtų saistomojo pobūdžio.

2016 m. visos trys institucijos kartu nusprendė, kad Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros teisiniu požiūriu neturi būti saistomojo pobūdžio. Esama keletas teisinių ir institucinių susirūpinti verčiančių dalykų, kurių visos institucijos per derybas dėl susitarimo norėjo išvengti, ir tie susirūpinti verčiantys dalykai tebėra aktualūs⁴. Dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros peržiūrėti neplanuojama.

89

Komisija pabrėžia, kad, patvirtinus 2017 m. Geresnio reglamentavimo gaires, gairės taikomos ir kitoms nei vertinimai ex post peržiūroms.

Žr. Komisijos atsakymą į 44 dalies pastabas.

90

Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje aiškiai reikalaujama, kad būtų taikoma aiškiai aprašyta metodika ir tai proporcingai taikoma kitų rūšių ex post peržiūroms.

91

Komisija sutinka, kad aiškumas šiais klausimais labai svarbu. Komisija pabrėžia, jog Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje aiškiai nurodyta, kad tarnybų darbiniuose dokumentuose, Komisijos tarnybų parengtuose baigiant vertinimą, turi būti pateikta aiški duomenų, naudotų išvadoms ir rezultatų vientisumui pagrįsti, nustatytų trūkumų santrauka. Be to, Geresnio reglamentavimo gairėse nustatyta, kad vertinimo ataskaitose turi būti aiškiai apibūdinti visi naudotų įrodymų ir taikytos metodikos trūkumai, visų pirma susiję su galimybe jais pagrįsti išvadas. Ši gairė buvo patobulinta 2017 m. peržiūrėjus Geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį, taigi padėtis turėtų dar pagerėti.

92

Žr. Komisijos atsakymą į 44 dalies pastabas. RPV įgaliojimais tai nenumatyta, nes į ex post peržiūras nereikia įtraukti svarbių vertinimo elementų.

2 rekomendacija. Geriau užtikrinti ex post peržiūrų kokybę nustatant visų ex post peržiūrų minimalius kokybės standartus

a)

Komisija sutinka su rekomendacija ir remsis savo priemonių rinkinyje (priemonėje Nr. 42) jau pateikta gaire. Tačiau, ar šis veiksmas bus sėkmingas, priklausys nuo būsimo susitarimo su Europos Parlamentu ir Taryba, kaip nurodyta 1 rekomendacijos a punkte.

b)

Komisija iš dalies sutinka su šia rekomendacija.

Komisija yra pasirengusi nagrinėti šį aspektą, kai svarstys bendrą poreikį galbūt keisti Reglamentavimo patikros valdybos įgaliojimus. Komisija tai darys susiedama šiuos elementus:

• Komisijai rūpi užtikrinti, kad RPV ištekliai tikrai būtų naudojami toms sritims, kuriose sukuriama didžiausia papildoma vertė, susijusi su teisės akto peržiūrų pagerinimu, ir
• bet koks RPV įgaliojimų išplėtimas priklausys nuo institucijų susitarimo dėl ex post peržiūros taksonomijos ir minimalių standartų nustatymo, kartu išsaugant Komisijos iniciatyvos teisę.

RPV pastaba.

Valdyba supranta rekomendacijos valdybai suteikti teisę tikrinti ir kitas ex post peržiūras (ne vertinimus) logiką. Remdamasi aiškia taksonomija ir susitartais minimaliais standartais valdyba daugiausia savo išteklių gali skirti aktualiausioms ex post peržiūroms. Todėl valdyba turėtų imtis atrankos, paremtos išsamiu ilgalaikiu šių peržiūrų planu.

c)

Komisija sutinka su rekomendacija, tačiau jos vykdymas priklausys nuo to, ar bus įvykdytas 2 rekomendacijos a punktas ir 1 rekomendacijos a punktas.

3 rekomendacija. Duomenų rinkimo ir vadovybės gebėjimų trūkumų analizės atlikimas

Komisija iš dalies sutinka su šia rekomendacija.

Komisijos tarnybos, įskaitant Jungtinio tyrimų centro Mikroekonominio vertinimo kompetencijos centrą, aktyviai tvarkė įvairių Komisijos parengtų ir (arba) jai prieinamų duomenų bazių apskaitą. Atsižvelgiant į atitinkamą administracinę naštą ir sąnaudas, šios tarnybos tam tikrais atvejais šiuo darbu sieks nustatyti duomenų, galinčių būti naudingais imantis konkrečių veiksmų, generavimo, rinkimo ir pakartotinio naudojimo įmonių lygmeniu spragas.

Bet kuriuo atveju dažnai bus taip, kad konkrečiam teisės aktui reikės ad hoc priemonių, kad būtų galima generuoti, surinkti ir (pakartotinai) naudoti duomenis, reikalingus patikimoms įrodymais pagrįstoms ex post peržiūroms, taip pat reikės imtis atitinkamų veiksmų, geriausiai tinkančių tai konkrečiai situacijai.

95

Principas „pirmiausia įvertinti“ taikomas maždaug 75 proc. poveikio vertinimų, pateikiamų su peržiūrėtais teisės aktais.

Kalbant apie gretutinius vertinimus, Komisija nurodo savo atsakymą į 73 dalies pastabas.

4 rekomendacija. Principo „pirmiausia įvertinti“ laikymosi užtikrinimas

a)

Komisija iš dalies sutinka su šia rekomendacija.

Komisija yra visiškai įsipareigojusi, kiek įmanoma, taikyti principą „pirmiausia įvertinti“. Geresnis reglamentavimas yra priemonė, kuri padeda laiku priimti apgalvotus politikos sprendimus, tačiau politinių sprendimų pakeisti ji negali. Tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, skubiais atvejais, Komisijai gali tekti visiškai pasinaudoti savo iniciatyvos teise ir veikti nesilaikant visų geresnio reglamentavimo metodo etapų.

b)

Reglamentavimo patikros valdyba sutinka su šia rekomendacija.

Valdybai jau dabar tenka aktyvus vaidmuo pabrėžiant šio principo svarbą ir vykdant stebėseną bei rengiant ataskaitas.

96

Žr. Komisijos atsakymą į VIII dalies pastabas.

Komisija pabrėžia, kad programa REFIT nuo jos paskelbimo 2012 m. keitėsi, jos taikymo sritis buvo vis labiau plečiama siekiant sustiprinti ir padaryti labiau matomas Komisijos pastangas pastebėti galimybes supaprastinti taisykles ir sumažinti reglamentavimo išlaidas įmonėms ir piliečiams, nepakenkiant viešosios politikos tikslams, ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis.

Komisija mano, kad po 2017 m. peržiūros programos REFIT loginis pagrindimas tapo aiškus, o jos taikymo sritis išplėsta tiek, kiek įprastai buvo galima. Komisija mano, kad programa ir toliau užtikrinama pridėtinė vertė, nes, be kita ko, pažymima, kad politikos rengimo etape svarbu svarstyti paprastinimo ir naštos mažinimo galimybes, užtikrinama, kad Komisijos pastangos paprastinti reglamentavimą ir mažinti naštą būtų matomos, ir palengvinama jų poveikio stebėsena teisės aktų priėmimo ir įgyvendinimo etapuose.

Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros patvirtinama visų trijų su programa REFIT susijusių institucijų svarba.

5 rekomendacija. REFIT integravimas į geresnio reglamentavimo ciklą

Komisija iš dalies sutinka su šia rekomendacija.

Komisija mano, kad REFIT koncepcija jau paaiškinta. Komisija sutinka, kad reikia gerinti komunikaciją, kad būtų geriau suvokiama, jog REFIT yra geresnio reglamentavimo ciklo dalis.

Santrumpos ir žodynėlis

CWP: Komisijos darbo programa

EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

Ex ante poveikio vertinimas: politikos priemonė, kuria siekiama surinkti įrodymus (ir atlikus vertinimus gautus rezultatus) siekiant įvertinti, ar būsimieji teisėkūros ar su teisėkūra nesusiję ES veiksmai yra pagrįsti ir kaip tokius veiksmus parengti geriausiai, kad būtų pasiekti norimi politikos tikslai. Poveikio vertinime turi būti įvardyta ir apibūdinta sprendžiama problema, nustatyti tikslai, suformuluotos politikos galimybės ir įvertintas šių galimybių poveikis. Taikant Komisijos poveikio vertinimų sistemą vadovaujamasi integruotu požiūriu, kuriuo vertinamas įvairių politikos galimybių poveikis aplinkai bei socialinis ir ekonominis poreikis, tokiu būdu įtraukiant tvarumą į Sąjungos politikos formavimą. (Šaltinis: Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys.)

Geresnis reglamentavimas: taip parengtos politikos ir įstatymai, kad minimaliomis sąnaudomis būtų pasiekti jų tikslai. Geresnis reglamentavimas – tai ne reglamentavimas ar reglamentavimo panaikinimas. Taip dirbant užtikrinama, kad politiniai sprendimai būtų rengiami atvirai ir skaidriai, būtų paremti geriausiais turimais įrodymais ir juos rengiant visapusiškai dalyvautų suinteresuotieji subjektai. (Šaltinis: Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys.)

Įgyvendinimo ataskaita: ataskaita, kurioje daugiausia dėmesio skiriama direktyvos perkėlimui į nacionalinę teisę ir nacionalinių nuostatų atitikčiai šiai direktyvai. Šios ataskaitos kartais vadinamos perkėlimo į nacionalinę teisę ataskaitomis. (Šaltinis: Europos Audito Rūmai.)

Peržiūros nuostata: ES teisės akte pateikta nuostata, kuria Komisijai ir (arba) valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai atlikti tam tikros formos viso teisės akto arba jo dalies ex post peržiūrą. (altinis: Europos Audito Rūmai.)

Principas „pirmiausia įvertinti“: (neprivalomas) principas, pagal kurį laiku pateikti vertinimo rezultatai yra įtraukiami į politikos formavimo procesą; praktikoje tai reiškia, kad prieš parengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atlikti poveikio vertinimai turėtų remtis patirtimi, sukaupta atliekant vertinimus, kuriuose būtų nustatomos problemos, trūkumai, iššūkiai ir laimėjimai. (Šaltinis: Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys.)

Programa REFIT: 2012 m. Komisijos nustatyta reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa siekiant užtikrinti, kad ES teisė „atitiktų tikslą“. Tai – procesas, pagal kurį analizuojami esami teisės aktai ir priemonės siekiant užtikrinti, kad ES teisės nauda būtų pasiekta mažiausiomis suinteresuotosioms šalims, piliečiams ir viešosioms administracijoms tenkančiomis sąnaudomis ir kad būtų sumažintos reglamentavimo sąnaudos, kai tik įmanoma, nedarant įtakos vykdant atitinkamą iniciatyvą siekiamiems politikos tikslams. (Šaltinis: Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys.)

Reglamentavimo patikros valdyba (RPV): nepriklausomas Kolegijai rekomendacijas teikiantis savarankiškas Komisijos organas. Jis vykdo centralizuotą kokybės kontrolės ir paramos teikimo funkciją, skirtą Komisijos poveikių vertinimui ir vertinimo darbui. Valdyba nagrinėja ir teikia nuomones ir rekomendacijas dėl visų esamų teisės aktų Komisijos atliktų poveikio vertinimų projektų ir pagrindinių vertinimų bei tinkamumo patikrų. (Šaltinis: interneto svetainė „Europa“).

Stebėjimo nuostata: ES teisės akte pateikta nuostata, kuria Komisijai ir (arba) valstybėms narės suteikiami įgaliojimai stebėti viso teisės akto arba jo dalies įgyvendinimą ir (arba) taikymą. (Šaltinis: Europos Audito Rūmai.)

SWD: Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas

Taikymo ataskaita: ataskaita, kurioje analizuojamas teisės akto taikymas. Į šias ataskaitas įtraukta informacija apie valstybėse narėse įgyvendinamas taikymo priemones. Yra tam tikrų stebėjimo domenų. (Šaltinis: Europos Audito Rūmai.)

Tarpžinybinė iniciatyvinė grupė (TIG): tarpžinybinę iniciatyvinę grupę sudaro iš įvairių generalinių direktoratų suburti žmonės, kurių darbo sritis yra tokia pati kaip ir vertinimo objekto arba su juo susijusi, ir vertinimą atliekančio generalinio direktorato vertinimo padalinio atstovas. Ji turėtų dalyvauti visuose vertinimo aspektuose, ypač nuo struktūros (veiksmų plano) nustatymo iki Tarnybų darbinio dokumento parengimo ir jo pateikimo, kad jis būtų aptartas tarpžinybinės konsultacijos metu. (Šaltinis: Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys.)

Teisės aktų ex post peržiūra: politikos priemonė, kurią įvykdžius parengiamas dokumentas ar dokumentų rinkinys, kuriame (-iuose) retrospektyviai apžvelgiamas vienas ar visi ES reglamentavimo intervencijos priemonės (vieno ar kelių teisėkūros procedūra priimamų aktų) aspektai, pateikiant vertinamuosius elementus arba ne. Komisijoje tokie dokumentai gali būti Komisijos ataskaita arba Komisijos tarnybų darbinis dokumentas ir jie gali būti paremti išorės tyrimais. (Šaltinis: Europos Audito Rūmai.)

Tinkamumo patikra: išsamus politikos srities vertinimas, kuriame paprastai nagrinėjama, kaip keli susiję teisėkūros procedūra priimami aktai prisidėjo prie politikos tikslų pasiekimo (arba kitaip į šį procesą įnešė savo indėlį). (Šaltinis: Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys.)

Vertinimas: įrodymais pagrįstas sprendimas, priimamas nustačius, kokiu mastu intervencija yra veiksminga ir efektyvi, aktuali, atsižvelgiant į poreikius ir jos tikslus, nuosekli tiek vykdant vidaus politiką, tiek kitas ES politikos intervencijas ir ar ją vykdant buvo pasiekta ES pridėtinė vertė. (Šaltinis: Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinys.)

Galinės išnašos

¹ COM(2015) 215 final „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“.

² SWD(2017) 350 final „Geresnio reglamentavimo gairės“. Priemonių rinkinys teikiamas kartu su gairėmis ir jas papildo; jame suteikiama daugiau išsamesnės informacijos apie jų taikymą.

³ Nuo 1996 m. Komisija reikalauja, kad jos tarnybos atliktų visų išlaidų programų ex post vertinimus.

⁴ SEC(2000) 1051 „Akcentuoti rezultatus: Sustiprinti Komisijos veiklos įvertinimą“; C(2002) 5267/1 „Vertinimo standartai ir geroji praktika“; Komisijos vadovas: „ES veiklos vertinimas. Praktinis vadovas Europos Komisijos tarnyboms“ (DG Budget, 2004 m.); SEC(2007) 1341 „Vidaus kontrolės standartų ir pamatinės sistemos peržiūra; SEC(2007) 213 final „Reagavimas į strateginius poreikius – intensyvesnė vertinimo veikla“; Komisijos vadovas: „EVALSED (socialinio ir ekonominio vystymosi vertinimo) duomenų suvestinė: Metodas ir metodai“ (DG REGIO, 2009 m.); COM(2012) 746 final „ES reglamentavimo kokybė“; COM(2013) 686 final „Pažangaus reglamentavimo pagrindų stiprinimas. Geresnis vertinimas“ COM(2015) 215 final; COM(2017) 651 final „Baigiant įgyvendinti geresnio reglamentavimo darbotvarkę: Geresni sprendimai duoda geresnių rezultatų“.

⁵ COM(2013) 686 final.

⁶ Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, 2016 m. balandžio 13 d.

⁷ Svarstydami skirtingas peržiūras, mes taip pat analizavome Komisijos užsakytus ir išorėje atliktus tyrimus, paremiančius kai kurias jos peržiūras (vadinamuosius „patvirtinančiuosius tyrimus“). Keliais atvejais, kai nebuvo galima susipažinti su Komisijos ataskaita, išorės tyrimas buvo laikomas peržiūros dokumentu.

⁸ Europos pridėtinė vertė yra suprantama kaip „įvykdžius ES intervenciją sukurta papildoma vertė, kuri prisideda prie vertės, kuri būtų sukurta, jei veiklą būtų vykdžiusi vien valstybė narė“, SEC(2011) 867 final „ES biudžeto pridėtinė vertė“. 2017 m. priemonių rinkinyje nurodyta, kad Europos pridėtine verte „siekiama pokyčių, kuriuos, kaip galima pagrįstai teigti, lėmė ES intervencija, viršijant tai, ko galima buvo pagrįstai tikėtis vykdant valstybių narių nacionalinius veiksmus“.

⁹ SWD(2015) 111 final.

¹⁰ Priemonių rinkinys, papildantis geresnio reglamentavimo gaires.

¹¹ Keturios šalys, kurių rezultatai geriausi, yra Australija, Jungtinė Karalystė, Meksika ir Vokietija.

¹² EBPO 2015 m. reglamentavimo politikos perspektyva, OECD Publishing, Paryžius, 2015 m. (http://www.oecd.org/publications/oecd-regulatory-policy-outlook-2015-9789264238770-en.htm).

¹³ Specialioji ataskaita Nr. 3/2010 „Poveikio įvertinimai ES institucijose: ar jie prisideda prie sprendimų priėmimo proceso?“.

¹⁴ Auditas apima visus keturių GD kompetencijai priklausančius antrinės teisės aktus (direktyvas ir reglamentus), kuriuos priėmė arba svarstė abi teisėkūros institucijos. Į imtį neįtrauktos įgyvendinimo priemonės ir kiti antrinės teisės aktai bei išlaidų programų, veiksmų planų, komunikatų peržiūros, agentūrų atliktos peržiūros, Tarybos rekomendacijos ir sprendimai. Į imtį neįtrauktos ir agentūrų, kaip visumos, peržiūros, išskyrus konkrečią agentūros veiklą, dėl kurios suteikti įgaliojimai pagal direktyvą arba reglamentą (t. y. veiklą, kuri yra susijusi su politikos srities veiksmingumu, o ne agentūros veikimu).

¹⁵ Tai apima arba užbaigtas peržiūras, arba peržiūras, kurios 2016 m. gruodžio 31 d. dar buvo vykdomos.

¹⁶ Kadangi DG GROW buvo įsteigtas 2015 m., sujungus DG ENTR ir DG MARKT dalis, į imtį buvo įtrauktos šių ankstesnių GD peržiūros ir poveikio vertinimai.

¹⁷ Šioje ataskaitoje „poveikio vertinimas“ reiškia „ex ante poveikio vertinimą“, jei nenurodyta kitaip.

¹⁸ Komisijos darbo programos I priedas.

¹⁹ COM(2015) 215 final.

²⁰ D. Grybauskaitės pranešimas Komisijai, suderintas su Komisijos pirmininku: „Reagavimas į strateginius poreikius – intensyvesnė vertinimo veikla“, SEC(2007) 213 ir C(2002)5267: 2012 m. gruodžio 23 d. komunikatas Komisijai „Vertinimo standartai ir geroji praktika“.

²¹ Europos Komisijos geresnio reglamentavimo „priemonių rinkinys“, priemonė Nr. 42.

²² Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrasis praktinis vadovas asmenims, dalyvaujantiems rengiant Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjunga, 2015 m.

²³ 23 straipsnyje nustatyta, kad „visos trys institucijos susitaria sistematiškai svarstyti, ar teisės aktuose reikia numatyti peržiūros nuostatas, ir atsižvelgti į laiką, kurio reikia įgyvendinimui ir rezultatų bei poveikio įrodymų rinkimui“. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, 2016 m. balandžio 13 d.

²⁴ Byla C-343/09, Afton Chemical, 2010 m. liepos 8 d., 30–40 dalys; Byla C-477/14, Pillbox 38 (UK) Ltd, 2016 m. gegužės 4 d., 64–66 dalys.

²⁵ Įgyvendinimo vertinimas – tai Europos Parlamento tyrimų tarnybos terminas, naudojamas nurodyti jo ex post vertinimo aiškinamiesiems dokumentams, susijusiems su Parlamento komitetų įgyvendinimo ataskaitomis.

²⁶ Europos Parlamentas, EVAL padalinio darbo dokumentas „Metodas ir procesas.“

²⁷ Neseniai (2014–2016 m.) priimtų teisės aktų imtis.

²⁸ Trys iš 105 nagrinėtų teisės aktų į imtį buvo neįtraukti dėl aktualumo stokos.

²⁹ Europos Komisijos geresnio reglamentavimo „priemonių rinkinys“, 6 skyrius, p. 314.

³⁰ „EIA yra pagrindinis Parlamento komitetų aiškinamasis dokumentas, kai jie rengia ES politikos ar teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę ir jo „įgyvendinimo“ vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis „ataskaitą“, Europos Parlamentas, EVAL padalinio darbo dokumentas „Metodas ir procesas“.

³¹ Šie vėlavimo atvejai yra apskaičiuojami tik atsižvelgiant į peržiūroms taikomus terminus, dėl kurių yra prisiimti teisiniai įgaliojimai.

³² Tebevykdomų (iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepaskelbtų) peržiūrų vėlavimo trukmė yra nustatyto termino ir 2016 m. gruodžio 31 d. skirtumas.

³³ Europos Komisijos geresnio reglamentavimo „priemonių rinkinys“, stebėjimo susitarimų ir rodiklių priemonė Nr. 41, p. 270.

³⁴ Tirdami probleminį metodikos klausimą, mes nagrinėjome tik tas peržiūras, kurios turėjo vertinamųjų elementų (vertinimus ir kita).

³⁵ Geresnio reglamentavimo gairėse reikalaujama, kad atliekant vertinimus ir tinkamumo patikras būtų laikomasi penkių – aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo ir Europos pridėtinės vertės – kriterijų. Europos pridėtinė vertė apima subsidiarumo ir proporcingumo principus.

³⁶ Tam tikras užbaigtų peržiūrų skaičius į imtį nebuvo įtrauktas, kadangi jos neturi jokio vertinamojo turinio.

³⁷ Direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo Refit vertinimas (SWD(2016) 454), paskelbta 2016 m. gruodžio mėn.

³⁸ COM(2017) 312 final.

³⁹ COM(2017) 257 final.

⁴⁰ Paukščių ir Buveinių direktyvų tinkamumo patikra (SWD(2016) 472), paskelbta 2016 m. gruodžio 16 d.

⁴¹ COM(2012) 746 final, p. 4.

 

¹ COM(2017) 651 final.

² Žalioji knyga „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“ (COM(2010)284), 2011 m. žalioji knyga „ES įmonių valdymo sistema“ (COM(2011) 164) ir du išorės tyrimai: vienas, susijęs su įmonių valdymo nuostatų vykdymo stebėsena ir užtikrinimu, atliktas 2009 m. – http://ec.europa.eu/internal_market/company/docs/ecgforum/studies/comply-or-explain-090923_en.pdf kitas, susijęs su direktorių pareigomis ir atsakomybe, atliktas 2013 m., http://ec.europa.eu/internal_market/company/docs/board/2013-study-analysis_en.pdf, taip pat kiti konkretūs vertinimo dokumentai, susiję su naujosiomis priemonėmis.

³ REFIT rezultatų suvestinė, http://op.europa.eu/webpub/com/refit-scoreboard/en/index.html.

⁴ Keli iš tų dalykų yra šie klausimai: ar tokiu saistomojo pobūdžio susitarimu būtų sukuriamos tik šalių teisės ir pareigos, ar teisės ir pareigos būtų nustatomos ir trečiosioms šalims? Ar Europos Teisingumo Teismas būtų kompetentingas priimti sprendimus dėl galimo tokių saistomojo pobūdžio susitarimų pažeidimo ir kokios būtų taisomosios priemonės? Ar turėtų būti arbitražo procedūra, jeigu šalys nenorėtų kreiptis į Teismą? Kaip tai būtų organizuojama? Tai tinkami klausimai ir juos reikėtų spręsti svarstant tarpinstitucinių susitarimų saistomojo pobūdžio klausimą.

Įvykis	Data
Audito planavimo memorandumo (APM) patvirtinimas / Audito pradžia	2016 10 26
Ataskaitos projekto oficialus išsiuntimas Komisijai (ar kitam audituojamajam subjektui)	2018 01 17
Galutinės ataskaitos priėmimas po prieštaravimų procedūros	2018 05 16
Visomis kalbomis gauti Komisijos (ar kito audituojamojo subjekto) oficialūs atsakymai	EP: 2018 03 27 Taryba: 2018 04 25 Bendra EK ir RPV: 2018 04 09

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys Henri Grethen, jam padėjo kabineto vadovas Marc Hostert; pagrindinę audito grupę sudarė pagrindinis vadybininkas Emmanuel Rauch ir auditoriai Naiara Zabala Eguiraun, Nicholas Edwards ir Ekaterina Vaahtera.

Iš kairės į dešinę: Nicholas Edwards, Marc Hostert, Ekaterina Vaahtera, Henri Grethen, Emmanuel Rauch.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-872-9701-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/30714	QJ-AB-18-007-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-9710-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/576807	QJ-AB-18-007-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais