Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas

Santrauka

I

ES taiko vienus aukščiausių pasaulyje gyvūnų gerovės reglamentavimo standartų, kurie apima bendrus reikalavimus dėl ūkinių gyvūnų auginimo, vežimo ir skerdimo ir tam tikroms rūšims taikomus specialius reikalavimus. Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) suteikia galimybę prisidėti prie ūkininkų informuotumo apie jų teisinius įsipareigojimus (taikant kompleksinį paramos susiejimą, pagal kurį jų BŽŪP išmokos susiejamos su minimalių reikalavimų laikymusi) ir suteikti paskatų ūkininkams vykdyti aukštesnius standartus (teikiant finansinę paramą pagal kaimo plėtros politiką).

II

ES piliečiai vis labiau rūpinasi ūkininkavimo poveikiu gyvūnų gerovei ir susijusiu poveikiu visuomenės ir gyvūnų sveikatai. Komisija parengė strategijos dokumentus, siekdama suteikti pagrindą savo veiksmams šioje srityje. Naujausia ES strategija apėmė 2012–2015 m. laikotarpį.

III

Audito metu buvo nagrinėjama ūkinių gyvūnų gerovė ir bendras naujausios ES strategijos įgyvendinimas, daugiausia dėmesio skiriant jos dviem pagrindiniams tikslams: pasiekti atitiktį minimaliems standartams ir optimizuoti sinergijas su BŽŪP. Mes padarėme išvadą, kad ES veiksmai, kuriais buvo siekiama pagerinti gyvūnų gerovę, buvo sėkmingi kai kuriose srityse, tačiau vis dar yra trūkumų, susijusių su minimalių standartų laikymusi, yra galimybių pagerinti koordinavimą su kompleksinio paramos susiejimo patikromis ir BŽŪP finansiniai ištekliai galėtų būti geriau panaudojami siekiant skatinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus.

IV

Mūsų audito metu nustatyti faktai parodė, kad Komisija taikė tiek rekomendacijas, tiek reikalavimus, siekdama užtikrinti atitiktį valstybėse narėse. Jos veiksmai buvo sėkmingi svarbiose srityse, kurių pagrindinės – paršavedžių laikymas grupėmis ir draudimas naudoti nepagerintus narvus, neleidžiančius vištoms dedeklėms elgtis pagal prigimtį. Komisija ir valstybės narės įdėjo pastangų rengdamos gaires, kuriomis siekė padidinti teisėkūros reikalavimų suprantamumą ir padėti juos nuosekliau taikyti, bei jas plačiai paskleidė. Dauguma mūsų aplankytų valstybių narių ėmėsi veiksmų atsižvelgdamos į Komisijos audito rekomendacijas.

V

Tačiau dar išliko trūkumų kai kuriose srityse, susijusiose su gerovės klausimais ūkiuose (visų pirma, sistemingai vykdomu kiaulių uodegų trumpinimu), vežant (taisyklių, susijusių su vežimu tolimais atstumais ir nepajėgių gyvūnų vežimu, laikymusi) ir skerdžiant (išimties dėl gyvūnų skerdimo neapsvaiginus ir netinkamų apsvaiginimo procedūrų taikymu). Mūsų aplankytoms valstybėms narėms prireikė nemažai laiko, kad imtųsi veiksmų dėl kai kurių po Komisijos auditų pateiktų jos rekomendacijų.

VI

Valstybių narių oficialios kontrolės sistemos yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis tinkamą gyvūnų gerovės standartų vykdymą. Mes nustatėme geros praktikos šioje srityje pavyzdžių, visų pirma susijusių su oficialių inspektavimų nuoseklumu, tačiau taip pat nustatėme būtinybę sutelkti dėmesį į tas sritis ir veiklos vykdytojus, kuriems iškyla didesnė neatitikties rizika. Be to, valstybės narės galėtų geriau panaudoti informaciją, gautą atliekant vidaus auditus ir nagrinėjant skundus, kad pagerintų savo gyvūnų gerovės politikos valdymą.

VII

Valstybės narės paprastai buvo nustačiusios tinkamą kompleksinio paramos susiejimo patikrų, susijusių su gyvūnų gerove, tvarką. Tačiau yra galimybių pagerinti koordinavimą su oficialiais gyvūnų gerovės inspektavimais. Be to, buvo atvejų, kai pagal kompleksinį paramos susiejimą mokėjimo agentūrų skirtos kompleksinės paramos susiejimo nuobaudos nebuvo proporcingos pažeidimų sunkumui.

VIII

Gyvūnų gerovės skatinimo tikslas yra kaimo plėtros prioritetas 2014–2020 m. laikotarpiu, ir lankydamiesi valstybėse narėse mes nustatėme gerų pavyzdžių, davusių naudos gyvūnų gerovei. Tačiau „gyvūnų gerovės“ priemonė nebuvo plačiai taikoma. Buvo tam tikrų trūkumų, susijusių su šios priemonės sąnaudų veiksmingumu, ir valstybės narės retai naudojosi galimybe remti gyvūnų gerovę kitomis kaimo plėtros priemonėmis.

IX

Mes teikiame rekomendacijas Komisijai, kuriomis siekiama pagerinti jos gyvūnų gerovės politikos valdymą. Mūsų rekomendacijos apima gyvūnų gerovės strateginį pagrindą, veiksmingesnį vykdymo užtikrinimą ir rekomendacijas siekiant užtikrinti atitiktį, veiksmus, skirtus sustiprinti ryšį tarp kompleksinio paramos susiejimo sistemos ir gyvūnų gerovės, bei veiksmus, kuriais siekiama geriau atsižvelgti į gyvūnų gerovės tikslus vykdant kaimo plėtros politiką.

Įvadas

Gyvūnų gerovė. Apibrėžtis ir svarba Europos Sąjungoje

01

Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (PGSO) 2008 m. pateikė šią gyvūnų gerovės apibrėžtį: „Gyvūno gerovė yra pakankama, jeigu jis yra sveikas, jam patogu, jis tinkamai pasimaitinęs, saugus, gali elgtis pagal savo [natūralią] prigimtį ir jeigu jo nevargina nemaloni būsena, kaip antai skausmas, baimė ar stresas“. Gyvūnų gerovės sąvoka įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnyje, kuriame pripažįstama, kad gyvūnai yra juslios būtybės.

02

Remiantis Europos Parlamento tyrimu¹, Europos Sąjungoje, apytiksliu vertinimu, yra 4,5 milijardo viščiukų, vištų dedeklių bei kalakutų ir 330 milijonų galvijų, kiaulių, ožkų ir avių. Remiantis gyvūnų gerovės organizacijos informacija, apytiksliai vertinama, kad mėsai kasmet paskerdžiama 0,25 milijono arklių².

03

Pastaraisiais metais informuotumas apie gyvūnų gerovę sparčiai didėjo ir ji sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio. Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas (2010 m. ir 2015 m.) dėl ES gyvūnų gerovės politikos³. Veiksmai gyvūnų gerovės srityje Europos Sąjungoje kyla iš keturių pagrindinių šaltinių, kurių kiekvienas turi savo kontrolės mechanizmą (žr. 1 diagramą).

04

ES gyvūnų gerovės teisėkūros aktais siekiama pagerinti gyvūnų gyvenimo kokybę, o taip pat patenkinti piliečių lūkesčius ir rinkos poreikius nustatant minimalius standartus. Plačiai pripažįstama, kad ES taiko vienus aukščiausių pasaulyje gyvūnų gerovės standartų⁴. Dauguma šių standartų yra susiję su ūkiniais gyvūnais (ūkyje, vežant ir skerdžiant), tačiau teisėkūros aktai taip pat taikomi laukiniams gyvūnams, laboratoriniams gyvūnams ir namų augintiniams. Kaip parodyta 2 diagramoje, pirmasis ES gyvūnų gerovės teisės aktas buvo pristatytas daugiau kaip prieš 40 metų, ir buvo kelis kartus atnaujintas. Valstybės narės gali priimti griežtesnes taisykles, jeigu jos atitinka ES teisės aktus. Pavyzdžiui, 13 valstybių narių yra priėmusios papildomas nacionalines priemones dėl skerdimo.

05

Valstybės narės yra atsakingos už ES gyvūnų gerovės taisyklių taikymą nacionaliniu lygmeniu, įskaitant oficialius inspektavimus⁵, o Europos Komisija (DG SANTE) yra atsakinga už užtikrinimą, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų ES teisės aktus. Europos maisto saugos tarnyba yra atsakinga už reikiamų mokslinių konsultacijų Komisijai teikimą. Valstybės narės kasmet teikia Komisijai ataskaitas dėl savo gyvūnų gerovės inspektavimų ūkiuose ir vežant. Komisija gali imtis teisinių veiksmų prieš valstybes nares, kurios ES teisės aktų tinkamai neperkelia į nacionalinę teisę ir neįgyvendina.

Gyvūnų gerovė ir bendra žemės ūkio politika

06

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) prisideda prie gyvūnų gerovės tikslų vykdymo taikant kompleksinį paramos susiejimą (pagal kurį dauguma BŽŪP išmokų ūkininkams susiejamos su minimalių reikalavimų laikymusi) ir finansuojant veiklą ir projektus, skirtus gyvūnų gerovei (žr. 3 diagramą).

07

Kompleksinis paramos susiejimas yra mechanizmas, kuris susieja didžiąją BŽŪP mokėjimų dalį⁶ (apie 46 milijardus eurų 2016 m.)⁷ su įvairių su aplinka, žemės geros agrarinės būklės išlaikymu, gyvūnų gerove ir visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata susijusių taisyklių laikymusi. Jis netaikomas smulkiesiems ūkininkams⁸, kurie sudaro apie 40 % viso ES ūkininkų skaičiaus⁹. Ūkininkams, kurie nesilaiko šių standartų ir reikalavimų, gali būti nuo 1 % iki 5 %, arba daugiau, jei nesilaikymas yra tyčinis, sumažintos BŽŪP išmokos. Išimtiniais atvejais valdžios institucijos gali iš ūkininkų atimti teisę dalyvauti pagalbos schemose.

08

Kompleksinis paramos susiejimas apima ne visus su gyvūnų gerove susijusius teisėkūros reikalavimus: jis apima nuostatas, skirtas veršelių ir kiaulių apsaugai, bei kitas nuostatas, kuriomis nustatomi bendrieji reikalavimai visiems ūkiniams gyvūnams¹⁰.

09

Sektoriuose, kurie paprastai negauna atitinkamos BŽŪP išmokos (dauguma ES paukštininkystės ūkių ir daug kiaulininkystės ūkių tam tikrose valstybėse narėse), veiklą vykdantiems gyvulių augintojams savaime nėra taikoma ir ši nuobaudų sistema. ES lygmeniu¹¹ su gyvūnų gerove susiję kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai taikomi apie 55 % visų ES gyvulininkystės ūkių, o specialūs kiaulių apsaugai skirti direktyvos reikalavimai taikomi apie 65 % kiaulininkystės ūkių.

10

Valstybės narės atlieka patikras vietoje, siekdamos patikrinti, ar ūkininkai laikosi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų. Šios patikros turi apimti ne mažiau kaip 1 % BŽŪP paramos gavėjų. Komisija (DG AGRI) atlieka auditus, siekdama patikrinti, ar valstybės narės turi tinkamas kompleksinės paramos sistemas.

11

Kaimo plėtros politika taip pat gali padėti siekti gyvūnų gerovės tikslų, pavyzdžiui, rengiant mokymo kursus arba teikiant finansines kompensacijas ūkininkams, kurie taiko aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, nei reikalaujama pagal ES ir nacionalinius teisės aktus arba vyraujančią praktiką. Valstybės narės pagal savo poreikius sprendžia, kokias priemones aktyvuoti. Komisija (DG AGRI) tvirtina valstybių narių kaimo plėtros programas. Remdamosi patvirtintomis programomis, valstybės narės tuomet atrenka paramos gavėjus, gausiančius finansavimą.

12

Didžiausias tiesioginio ES finansavimo su gyvūnų gerove susijusiai veiklai šaltinis yra kaimo plėtros priemonė „gyvūnų gerovės išmokos“ (14 priemonė), pagal kurią teikiama parama aukšto lygio gyvulininkystės standartų, kurie yra griežtesni nei atitinkami privalomi standartai, vykdymui¹². 2014–2020 m. laikotarpiu 18 valstybių narių šiai priemonei skyrė 1,5 milijardo eurų (1,5 % visų planuotų išlaidų pagal visas priemones)¹³. 4 diagramoje parodytos planuojamos ir tikrosios šiai priemonei skirtos išlaidos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Šias lėšas papildo nacionalinės išlaidos, todėl bendras šios priemonės biudžetas sudaro beveik 2,5 milijardo eurų.

Gyvūnų gerovė ir ekonominiai interesai

13

ES gyvulininkystės sektorius sudaro 45 % visos jos žemės ūkio veiklos. Jame kasmet pagaminama 168 milijardų eurų vertės produkcijos ir išlaikoma apie 4 milijonai darbo vietų¹⁴. Susijusių sektorių (pieno ir mėsos perdirbimo, gyvulių pašarų) metinė apyvarta sudaro apytiksliai 400 milijardų eurų. Nuoseklus gyvūnų gerovės standartų taikymas daro poveikį vienodų veiklos sąlygų nustatymui šiuose sektoriuose.

14

Laikydamiesi tam tikrų gyvūnų gerovės standartų (pavyzdžiui, minimalios erdvės veršeliams suteikimo) veiklos vykdytojai patiria sąnaudų. DG SANTE įvertino¹⁵, kad šios sąnaudos 2010 m. sudarė 2 % ūkių produkcijos vertės, tačiau taip pat padarė išvadą, kad aukštesnių gyvūnų gerovės standartų laikymosi teigiamas poveikis yra didesnis produktyvumas, produktų kokybė ir geresnis verslo įvaizdis.

15

Remiantis Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)¹⁶, maisto saugai netiesiogiai daro poveikį ūkiuose auginamų gyvūnų gerovė dėl glaudaus gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatos ir maisto sukeliamų ligų ryšio. Nepakankama gerovė gali lemti didesnį polinkį į ligas ir didesnį mirtingumą. Jei iškyla rizika visuomenės sveikatai, maisto saugos inspektoriai nepatvirtina, kad mėsa tinkama vartoti žmonėms, todėl gamintojai ir perdirbėjai patiria finansinių nuostolių.

16

Yra daug įrodymų¹⁷, kad mėsos kokybei turi įtakos gyvūnų gerovė. Geras elgesys ūkyje, vežant ir prieš skerdimą yra svarbūs, nes stresuojančių ir sužeistų gyvulių mėsa gali būti mažiau vertinga dėl spalvos ir švelnumo praradimo.

17

Vis dėlto, gyvūnų gerovė ne visada eina koja kojon su veiklos vykdytojų ekonominiais interesais. Intensyvios gamybos sistemose kuo didesnis gyvulių tankumas, tuo didesnis pelnas, tačiau taip pat tampa sunkiau patenkinti konkrečius gyvūnų poreikius. Todėl intensyvios sistemos gali lemti nenormalią vištų dedeklių elgseną, kaip antai plunksnų pešiojimą ir kanibalizmą, kiaulių agresiją ir uodegų kandžiojimą bei veršelių agresiją. Įprasta praktika siekiant kontroliuoti šį nepageidaujamą elgesį yra skausmingi gyvūnų fiziniai pakeitimai, visų pirma snapų apipjaustymas, uodegų trumpinimas, kastravimas ir dantų karpymas. Šie klausimai sprendžiami ES teisės aktuose, visų pirma nustatant minimalios erdvės reikalavimus ir taisykles dėl fizinių pakeitimų (pagal kurias tam tikros procedūros leidžiamos tik išimtiniais atvejais, jeigu buvo imtasi kitų priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamo elgesio).

18

Panašiai, vežėjų ekonominiams interesams neigiamą poveikį daro mažesnis gyvulių tankumas ir kelionių pertraukos leidžiant gyvuliams pailsėti. Atliekant skerdimo operacijas, gamybos grandinės greitis yra pagrindinis produktyvumo veiksnys, tačiau jis gali turėti neigiamą įtaką tinkamam elgesiui su gyvūnais prieš skerdimą ir gyvūnų svaiginimo metodų veiksmingumui. Geroji praktika skerdžiant gali nebūti taikoma ir dėl kitų komercinių priežasčių (žr. pavyzdį 1 langelyje).

ES gyvūnų gerovės strategija

19

2010 m. Komisija padarė išvadą²⁰, kad esami gyvūnų gerovės teisės aktai iš esmės pagerino gyvūnų grupių, kurioms jie taikomi, gerovę. Tačiau ji nustatė, kad įgyvendinimas visoje ES buvo labai skirtingas, o tai trukdė siekti vienodų aukštų standartų. Remdamasi Europos Parlamento rekomendacija²¹, 2012 m. Komisija pradėjo įgyvendinti ES strategiją dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2012–2015 m.²², kurioje nustatyti šie tikslai:

1. išnagrinėti galimybę įdiegti supaprastintą ES teisėkūros pagrindą, kuriuo būtų nustatyti visų gyvūnų, kurie laikomi vykdant ekonominę veiklą, gerovės principai;
2. remti valstybes nares ir imtis veiksmų siekiant pagerinti atitiktį;
3. optimizuoti sinergijas su bendra žemės ūkio politika, visų pirma panaudojant kompleksinį paramos susiejimą ir kaimo plėtrą;
4. remti tarptautinį bendradarbiavimą;
5. teikti vartotojams ir visuomenei reikiamą informaciją;
6. ištirti ūkiuose auginamų žuvų gerovę.

Į strategiją taip pat buvo įtraukta 20 veiksmų, kuriuos Komisija planavo užbaigti iki 2015 m. ir kurie daugiausia buvo orientuoti į ataskaitų, tyrimų ir gairių skelbimą (žr. I priedą).

Audito apimtis ir metodas

20

Vienas iš strateginių Europos Audito Rūmų (EAR) tikslų yra išnagrinėti veiksmingumą tose srityse, kuriose ES veiksmai yra svarbūs piliečiams. Šio audito, kurį Audito Rūmai šioje srityje atliko pirmą kartą, tikslas buvo įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės siekdamos padidinti ūkinių gyvūnų gerovę pradėjus įgyvendinti ES gyvūnų gerovės strategiją 2012–2015 m. Mes daugiausia dėmesio skyrėme dviem ES strategijoje nustatytiems tikslams, kurie, mūsų manymu, daro tiesioginį poveikį gyvūnų gerovei: pagerinti gyvūnų gerovės teisės aktų laikymąsi; optimizuoti sinergijas su BŽŪP, visų pirma panaudojant kompleksinį paramos susiejimą ir kaimo plėtrą (tikslai (ii) ir (iii), nurodyti 19 dalyje).

21

Atliekant auditą siekta atsakyti į šį audito klausimą:

Ar Komisijos ir valstybių narių veiksmai padėjo veiksmingai įgyvendinti ES gyvūnų gerovės tikslus?

22

Mes tikrinome:

1. ar buvo įgyvendinta Komisijos strategija ir ar buvo pasiekti jos rezultatai;
2. ar Komisijos rekomendacijos ir vykdymo užtikrinimo veiksmai lėmė geresnį ES standartų taikymą pagrindinėse rizikos srityse;
3. ar mūsų aplankytos valstybės narės valdė savo kontrolės sistemų pagrindinius aspektus;
4. ar kompleksinis paramos susiejimas buvo veiksminga priemonė siekiant įtraukti gyvūnų gerovės reikalavimus į bendrą žemės ūkio politiką ir ar kaimo plėtros priemonės sąnaudų atžvilgiu veiksmingai skatino aukštesnių gyvūnų gerovės standartų taikymą.

23

Dėl a ir b punktų, mes išnagrinėjome turimus įrodymus, siekdami parodyti Komisijos vykdytų veiksmų, skirtų gyvūnų gerovės strategijai įgyvendinti, rezultatus. Dėl c ir d punktų, mes atlikome tiesioginį valstybių narių sistemų ir procedūrų vertinimą, siekdami atsižvelgti į kai kurias pagrindines rizikas.

24

Mes atlikome audito darbą nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. ir nagrinėjome laikotarpį nuo 2012 m. iki 2018 m. pradžios. Dėl kaimo plėtros priemonių, mes išnagrinėjome dabartinį programavimo laikotarpį, kuris prasidėjo 2014 m. Audito laikas mums suteikia galimybę įvertinti 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijos įgyvendinamą tuo metu, kai yra svarstoma BŽŪP po 2020 m.

25

Atsižvelgdami į gyvulininkystės sektoriaus dydį ir į su gyvūnų gerove susijusius atitikties trūkumus, kuriuos jau buvo nustačiusi Komisija, mes sudarėme imtį iš šių penkių valstybių narių (DG SANTE)²³: Vokietija, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Rumunija. Vokietijoje ir Italijoje mes pasirinkome Šiaurės Reiną-Vestfaliją ir Sardiniją, siekdami išnagrinėti gyvūnų gerovės priemonės įgyvendinimą regione ir oficialių inspektavimų taisyklių taikymą. Imant kartu, pasirinktos valstybės narės sudaro daugiau nei 50 % ES mėsos rinkos, o atrinktos kaimo plėtros programos apima apie 40 % gyvūnų gerovei skirtų planuojamų išlaidų.

26

Atlikdami savo audito vizitus valstybėse narėse, mes susitikome su valdžios institucijomis, atsakingomis už oficialius inspektavimus, kompleksinio paramos susiejimo patikras ir kaimo plėtros programų įgyvendinimą. Siekdami geriau suprasti sistemas, mes stebėjome oficialius gyvūnų gerovės inspektavimus ūkiuose, vežant ir skerdžiant bei tuo pat metu atlikome kompleksinio paramos susiejimo ir kaimo plėtros patikras vietoje.

27

Lankydamiesi Komisijoje, mes atlikome vizitus į Sveikatos ir maisto saugos generalinį direktoratą (DG SANTE) ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą (DG AGRI). Be to, mes subūrėme ekspertų grupę, siekdami gauti nepriklausomą konsultaciją gyvūnų gerovės klausimais.

Pastabos

Komisija užbaigė antrą ES strategiją dėl gyvūnų gerovės, tačiau neįvertino jos poveikio

28

Komisija įvykdė paskutinį 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijos veiksmą 2018 m. balandžio mėn., praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo planinės strategijos pabaigos datos (žr. I priedą). Strategijoje nėra parodytas aiškus ryšys tarp 2012–2015 m. laikotarpiu numatytų veiksmų ir nustatytų bendrųjų tikslų (žr. 19 dalį). Dėl dviejų strateginių tikslų, Komisija neperžiūrėjo teisinio pagrindo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų optimizuotos sinergijos su Bendra žemės ūkio politika.

29

Kai kurie iš Komisijos planuotų veiksmų buvo atidėti iki penkerių metų (pavyzdžiui, ES gairės dėl gyvūnų apsaugos juos vežant). Gairės dėl kiaulių gerovės ir gyvūnų apsaugos skerdžiant taip pat buvo atidėtos dėl ilgų diskusijų su suinteresuotosiomis šalimis. Dauguma ataskaitų buvo paremtos išorės tyrimais, kurie kartais vėlavo dėl nepakankamo Komisijos personalo, galinčio valdyti pirkimų procesą ir peržiūrėti projekto turinį. Komisijos teigimu, tam tikri vykdymo užtikrinimo veiksmai (kai kuriais atvejais įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras Teisingumo Teisme), susiję su vištų dedeklių direktyva (tradicinių narvų draudimas) ir kiaulių direktyva (paršavedžių laikymas grupėmis), dėl didelio susijusių valstybių narių skaičiaus užtruko labai ilgai.

30

Komisija neatnaujino 2012–2015 m. strategijos. Tačiau ji ir toliau skatino suinteresuotųjų šalių dialogą ES gyvūnų gerovės platformoje (pradėtoje naudoti 2017 m.) ir įsteigė pirmąjį ES gyvūnų gerovės etaloninį centrą²⁴, teikiantį su kiaulių gerove susijusią techninę pagalbą valstybėse narėse. ES gyvūnų gerovės platforma ypatingą dėmesį skiria geresniam ES taisyklių dėl gyvūnų gerovės taikymui, savanoriškų įsipareigojimų gyvūnų gerovės srityje rengimui ir taikymui bei ES gyvūnų gerovės standartų skatinimui pasauliniu lygmeniu. Platforma įsteigė du pogrupius, kurie stengiasi pasiekti konkrečius rezultatus gyvūnų vežimo ir kiaulių gerovės srityse.

31

Nėra bazinių rodiklių ar tikslinių rodiklių, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, kokiu mastu buvo pasiekti strateginiai tikslai, ir Komisija dar neįvertino savo veiklos rezultatų, kaip to reikalavo Europos Parlamentas²⁵.

32

Tam tikrose Komisijos iniciatyva parengtose ataskaitose ir tyrimuose pateikta naudingos informacijos apie atitiktį (žr. 34 ir 35 dalis). Konkrečiai, DG SANTE audito direktoratas atlieka auditus ir teikia ataskaitas dėl konkrečių su gyvūnų gerove susijusių klausimų pasirinktose valstybėse narėse; tačiau šiais auditais nesiekiama įvertinti Komisijos strateginių veiksmų sėkmingumo.

33

Valstybės narės siunčia Komisijai metines ataskaitas dėl pagal ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės ūkiuose²⁶ ir vežant atliekamų oficialių inspektavimų rezultatų. Komisija pripažino, kad pateikti duomenys nėra išsamūs, nuoseklūs, patikimi ir pakankamai detalūs, kad būtų galima padaryti išvadas dėl atitikties ES lygmeniu²⁷. Komisija mus informavo, kad ji siekia pagerinti duomenų, kurie pranešami pagal naująjį reglamentą dėl oficialių kontrolės priemonių²⁸, kokybę ir nuoseklumą.

Komisija ir valstybės narės pranešė, kad įgyvendinant ES standartus buvo padaryta didelė pažanga

34

Kai kuriose strategijos taikymo srityse buvo padaryta didelė su gyvūnų gerove susijusi pažanga. 2016 m.²⁹ Komisija pranešė, kad pagerėjo padėtis, susijusi su ūkio valdų, kurios atitinka direktyvą dėl ūkinių gyvūnų apsaugos, skaičiumi. Ji padarė išvadą, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendino draudimą naudoti nepagerintus vištų dedeklių narvus (2012 m.) ir atskirus paršavedžių gardus (2013 m.). 2018 m. Komisijos ataskaita³⁰ rodo, kad įgyvendinusios broilerių direktyvą (2007 m.), kai kurios valstybės narės pagerino broilerių gerovę. Komisija taip pat nustatė geros praktikos, susijusios su nepajėgių gyvūnų vežimu, skerdimu, pieninių karvių gerove ir komerciniu triušių auginimu ūkiuose, pavyzdžių.

35

Tačiau Komisijos ataskaitose nustatyta kai kurių neišspręstų gyvūnų gerovės klausimų, susijusių su strategijos taikymo sritimis:

• ūkiuose: kiaulių uodegų trumpinimas³¹, ligos, darančios poveikį pieninių galvijų gerovei³², broileriams skirtų techninių reikalavimų, kaip antai vėdinimo, vertinimas³³;
• vežant: taisyklių, susijusių su gyvų gyvūnų vežimu tolimais atstumais (nepaisant to, kad naujausių Komisijos auditų metu šioje srityje buvo nustatytas pagerėjimas)³⁴ ir nepajėgių gyvūnų vežimu³⁵ (draudžiamu pagal teisės aktus), laikymasis;
• skerdžiant: skirtinga praktika, susijusi su reikalavimo apsvaiginti gyvūnus prieš skerdžiant išimčių taikymu, netinkamos apsvaiginimo procedūros (konkrečiai, paukščių svaiginimas vandens voniose)³⁶;
• valstybėms narėms atliekant oficialius inspektavimus: inspektavimų kiekis ir kokybė, vykdymo užtikrinimo veiksmų tinkamumas³⁷.

36

Komisija šiuos trūkumus šalino teikdama rekomendacijas ir taikydama vykdymo užtikrinimo veiksmus. Jos platūs rekomendacijų teikimo veiksmai apima gairių parengimą ir vertimą, tiriamųjų vizitų atlikimą ir mokymo renginių valstybių narių inspektoriams ir veiklos vykdytojams organizavimą. Nuo 2012 m. Komisija organizavo 34 su gyvūnų gerove susijusius mokymo renginius pagal programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“ (joje buvo daugiau kaip 1 700 dalyvių), o jos e. mokymosi moduliuose dalyvavo 6 000 žmonių. 2 langelyje pateiktas pavyzdys, kaip Komisija bendradarbiavo su valstybių narių atstovais ir suinteresuotųjų šalių organizacijomis, siekdama parengti gaires dėl gyvūnų gerovės vežant, skerdžiant ir dėl kiaulių gerovės.

37

Mūsų aplankytos valstybių narių institucijos manė, kad rekomendacijos ir mokymai buvo naudingi, bei gautas žinias plačiai paskleidė oficialiai paskirtiems inspektoriams bei veiklos vykdytojams. Kai kurios valdžios institucijos nurodė, kad siekiant dar platesnės žinių sklaidos reikia daugiau priemonių ir gairių jų gimtosiomis kalbomis.

38

Komisija stebi ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse atlikdama audito vizitus, prireikus, teikdama rekomendacijas, atsižvelgdama į valstybių narių veiksmų planus, ir gali imtis veiksmų prieš valstybes nares, kurios nesilaiko savo susijusiuose teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei jos reikalingos.

39

Komisija pradėjo daug pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš 18 valstybių narių po 2012 m., visų pirma dėl paršavedžių laikymo ir tradicinių narvų vištoms dedeklėms draudimo³⁸. Komisijos teigimu, taikant šias procedūras pavyko užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi. Komisija taip pat naudojo „ES bandomąją schemą“, pagal kurią vyksta neformalus dialogas su valstybių narių valdžios institucijomis klausimais, susijusiais su tinkamu ES teisės aktų taikymu. Nuo 2012 m. Komisija pradėjo 18 ES bandomųjų projektų, susijusių su direktyvomis dėl vištų dedeklių ir dėl kiaulių, bei 5 bandomuosius projektus kitose srityse (daugiausia susijusius su gyvūnų apsauga juos vežant).

40

Norėdami įvertinti, kaip greitai valstybės narės reagavo į Komisijos rekomendacijas, mes peržiūrėjome Komisijos 2012–2015 m.³⁹ audito ataskaitas dėl gyvūnų gerovės penkiose mūsų aplankytose valstybėse narėse, susijusius veiksmų planus ir su jais susijusias tolesnes priemones. Mes nustatėme, kad šios valstybės narės atsižvelgė į beveik pusę Komisijos rekomendacijų per 2 ar mažiau metų.

Valstybėms narėms prireikė nemažai laiko, kad atsižvelgtų į tam tikras rekomendacijas, o keletas klausimų iki šiol neišspręsti

Vėlavimai įgyvendinant rekomendacijas

41

Nepaisant Komisijos rekomendacijų ir vykdymo užtikrinimo veiksmų, mūsų aplankytos valstybės narės lėtai sprendė keletą klausimų (žr. kelis pavyzdžius 3 langelyje). Jie daugiausia buvo susiję su oficialiomis inspektavimo procedūromis, skerdime dalyvaujančių subjektų kompetencija, teisinių apsvaiginimo prieš skerdžiant reikalavimų užtikrinimu, sistemingai vykdomu kiaulių uodegų trumpinimu ir sankcijų už reikalavimų nesilaikymą tinkamumu. Tai reiškia, kad vis dar yra keletas reikšmingų neatitikimų tarp ES teisės aktuose nustatytų gyvūnų gerovės standartų ir susiklosčiusios tikrosios padėties.

42

Komisija vykdo savo rekomendacijų tolesnę priežiūrą, remdamasi valstybių narių pateiktais dokumentiniais įrodymais, kad jos ėmėsi priemonių, kuriomis šalinami nustatyti trūkumai, ir paprastai netikrina tikrojo įgyvendinimo ir šių priemonių veiksmingumo vietoje. Nustatėme kelis atvejus, kai Komisija uždarė savo audito rekomendacijas, bet valstybės narės nebuvo veiksmingai išsprendusios visų problemų⁴¹.

Nepakankama informacija apie tai, ar valstybės narės sprendė Komisijos nustatytus probleminius klausimus, susijusius su išimtimi dėl gyvūnų skerdimo be apsvaiginimo

43

ES teisės aktai dėl gyvūnų apsaugos juos žudant skerdyklose⁴² buvo taikomi nuo 2013 m. ir jais buvo siekiama naudojant patvirtintus svaiginimo metodus kiek įmanoma sumažinti gyvūnų skausmą ir kančias. Teisės aktuose apsvaiginimo reikalavimui yra taikoma išimtis, kuri jau buvo nustatyta ankstesniame 1993 m. teisės akte ir kuri susijusi su gyvūnais, kuriems taikomi tam tikri skerdimo metodai, būtini religinėms apeigoms atlikti⁴³, jeigu skerdimas atliekamas skerdykloje. ES teisės aktų konstatuojamojoje dalyje⁴⁴ pabrėžiama religijos laisvė, įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje, ir tai, kad kiekvienai valstybei narei svarbu palikti tam tikrą subsidiarumo lygį. Teisės aktuose nėra nurodyta praktinio įgyvendinimo metodų arba kokių nors su išimties taikymu susijusių ataskaitų teikimo reikalavimų. Ne visos valstybės narės renka informaciją apie išimties taikymą.

44

Komisijos 2010 m. ES gyvūnų gerovės politikos vertinime ir poveikio vertinime, pridėtame prie 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijos⁴⁵, iškelta problema, kad „kai kurie skerdyklų valdytojai per dažnai naudoja apsvaiginimui taikomą išimtį, siekdami racionalizuoti savo gamybos procesą“.

45

2015 m., atlikusi 13 audito vizitų⁴⁶, Komisija nustatė, kad yra didelių skirtumų tarp to, kaip valstybės narės taiko išimtį dėl gyvūnų skerdimo be apsvaiginimo. Ji nustatė geresnius su gyvūnų gerove susijusius rezultatus tais atvejais, kai skerdimo procedūrai buvo taikomos tikslinės patikros. Po šių auditų Komisija pabandė surinkti duomenis iš valstybių narių apie išimties taikymą. Tačiau pateiktų duomenų nepakako, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas ES lygmeniu. Be to, kad buvo renkami šie duomenys ir atliktas tyrimas dėl galimybės teikti vartotojams reikalingą informaciją apie gyvūnų apsvaiginimą⁴⁷, Komisija nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad būtų išspręsta jos nustatyta pernelyg dažno išimties taikymo problema. Mūsų darbas parodė, kad tik viena iš penkių aplankytų valstybių narių neturėjo konkrečios procedūros, skirtos patikrinti išimties taikymo pagrindimą. Jis patvirtino Komisijos išvadas dėl duomenų apie išimties taikymą prieinamumo (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Procedūros, susijusios su teisės taikyti gyvūnų skerdimo be apsvaiginimo išimtį suteikimu, ir aplankytose valstybėse narėse turimi duomenys⁴⁸

Valstybė narė	Egzistuoja konkreti procedūra, skirta išimties taikymo pagrindimui patikrinti	Informacijos apie skerdimo neapsvaiginus mastą prieinamumas
Vokietija	✔	Taip
Prancūzija	✔	Ribota – tik apie galvijus ir avis, remiantis operatorių vertinimais
Italija	✔	Ribota – tik skerdyklų, kurioms leidžiama skersti neapsvaiginus, skaičius
Lenkija	✘	Ribota – egzistuoja įverčiai galvijams ir paukščiams, nepatvirtinti kompetentingų institucijų
Rumunija	✔	Taip

Šaltinis: EAR, remiantis valstybėse narėse surinktais įrodymais.

46

2017 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė išsamias rekomendacijas dėl gyvūnų apsaugos juos žudant, įskaitant geriausią išimties taikymo praktiką, kuriose daugiausia dėmesio skiriama techniniams procedūros aspektams.

Valstybių narių oficialaus inspektavimo sistemų valdymas paprastai užtikrina nuoseklumą, tačiau yra keletas trūkumų, susijusių su kontrolės ir audito sistemomis

47

Valstybių narių inspektavimų, skirtų gyvūnų gerovei ūkyje, vežant ir skerdykloje, kokybė daro tiesioginį poveikį atitikties reikalavimams lygiui. Mes išanalizavome šių inspektavimų nuoseklumą ir taikymo tikslingumą bei tai, kaip juos auditavo valstybių narių valdžios institucijos.

Valstybės narės dauguma atvejų įdiegė sistemas, leidžiančias užtikrinti, kad inspektavimai būtų atliekami nuosekliai

48

Gyvūnų gerovės standartų vykdymą užtikrina oficialiai įdarbinti valdžios sektoriaus organizacijų veterinarai. Kad inspektavimai būtų veiksmingi, jie turi būti atliekami nuosekliai ir nepriklausomai.

49

Daugumoje mūsų aplankytų valstybių narių buvo įdiegtos procedūros, skirtos užtikrinti, kad inspektorių darbas būtų nuoseklus⁴⁹.

50

Mes nustatėme, kad visose aplankytose valstybėse narėse oficialiai paskirti veterinarai buvo įsipareigoję laikytis bendrųjų taisyklių dėl viešojo sektoriaus pareigūnų principingumo, pagal kurias jiems neturi kilti interesų konfliktų. Mes nustatėme gerą praktiką Prancūzijoje ir Italijoje (Sardinijoje), kur buvo taikomos papildomos, specialios procedūros, siekiant išvengti jų oficialių inspektorių interesų konfliktų (žr. 4 langelį).

Nepakanka įrodymų, kad oficialius inspektavimus valstybės narės planuoja remdamosi rizikos analize

51

Valstybių narių oficialių inspektavimų sistemos be gyvūnų gerovės apima ir kitas sritis, visų pirma atitiktį maisto ir pašarų saugos, higienos, gyvūnų ligų kontrolės ir likvidavimo bei pesticidų naudojimo taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, kad šios sritys pretenduoja į tuos pačius išteklius, rizika pagrįsti inspektavimai padeda tikslingai spręsti gyvūnų gerovės problemas ir todėl veiksmingiau ir efektyviau naudoja ribotus inspektavimų išteklius. Rizika pagrįstų inspektavimų vykdymas yra ES teisinis reikalavimas⁵⁰.

52

Valstybės narės dažniausiai buvo įdiegusios aiškias taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad gyvūnų gerovės inspektavimai ūkiuose būtų pagrįsti rizika. Mes nustatėme gerą praktiką identifikuojant rizikos veiksnius visose aplankytose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Prancūzija reikalauja, kad inspektoriai planuotų savo ūkių patikras, remdamiesi informacija apie veiklos vykdytojų istoriją, gautus skundus, profilaktikos priemonių taikymą, skerdyklų duomenimis (vežimo tankumo, nepajėgių gyvūnų vežimo) ir mirtingumo rodiklių duomenimis arba kitais rodikliais, kaip antai pieno kokybės arba apsiveršiavimo dažnumo.

53

Tačiau trys iš penkių aplankytų valstybių narių (Vokietija (Šiaurės Reinas-Vestfalija), Lenkija ir Rumunija) negalėjo parodyti, kaip nustatyti rizikos veiksniai buvo naudojami praktikoje atrenkant inspektuoti veiklos vykdytojus.

54

Be to, dviejose valstybėse narėse kai kurie ūkiai nebuvo įtraukti į oficialius inspektavimus, nepaisant to, kad jie sudarė didelę gyvulininkystės sektoriaus dalį (žr. 5 langelį). Nepaisant to, kad atsižvelgiant į ribotus inspektavimo išteklius, prioritetą pagrįstai galima teikti didesnių ūkių patikroms, valdžios institucijos nepakankamai atsižvelgė į riziką, kad neatitiktis mažesniuose ūkiuose gali padidėti, jei būtų visiškai atsisakyta juos inspektuoti.

55

Kalbant apie gyvų gyvūnų vežimą, iš visų mūsų aplankytų valstybių narių tik Prancūzija nustatė rizikos sritis, kuriose tikslinga taikyti kelių inspektavimus. Tačiau nebuvo informacijos, kuri parodytų, kad tai buvo taikoma praktikoje.

56

TRACES (ES interneto platforma, skirta stebėti tolimų atstumų, tarpvalstybinį gyvūnų judėjimą ES viduje) pateikta informacijos ir ataskaitų teikimo priemonių, kurias valdžios institucijos galėtų naudoti tikslingai planuodamos gyvūnų vežimo inspektavimus. Susitikimuose su valstybių narių atstovais Komisija skatino naudoti sąveikias paieškos priemones. Tačiau mes nustatėme, kad už transporto inspektavimus atsakingos valstybių narių institucijos retai naudojo informaciją iš TRACES tikslingam inspektavimų planavimui, iš dalies dėl tam tikrų naudotojų prieigos apribojimų⁵¹.

57

Valstybių narių valdžios institucijos paprastai perduoda atsakomybę už ūkių ir transporto inspektavimams skirtos rizikos analizės atlikimą vietos valdžios institucijoms. Nė viena iš aplankytų valstybių narių nebuvo įdiegusios sistemų, skirtų patikrinti vietos rizikos analizių buvimą, kokybę ir įgyvendinimą.

58

Gyvūnų gerovės inspektavimai skerdyklose dažniausiai apėmė beveik visus veiklos vykdytojus mūsų aplankytose valstybėse narėse, taikant tikslines patikras arba kaip budinčio oficialiai paskirto veterinaro kasdieninės veiklos dalis.

Auditų informacija ir skundai galėtų būti geriau naudojami

59

ES reglamente dėl oficialios kontrolės⁵² reikalaujama, kad valstybės narės audituotų savo sistemas, skirtas pašarus ir maistą bei gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų oficialiems inspektavimams, o Komisijos sprendime 2006/677/EB nustatytos gairės, kuriose rekomenduojama tokius auditus atlikti ne rečiau kaip kas penkerius metus⁵³. Mes nustatėme, kad aplankytose valstybėse narėse atitinkamos institucijos vidaus audito departamentas (ir Lenkijos atveju taip pat Aukščiausioji audito institucija) išskyrė sritis, kuriose reikia gerinti oficialių inspektavimų organizavimą, bei vykdė savo audito metu nustatytų faktų tolesnę priežiūrą. Tačiau Lenkija neužtikrino, kad auditai gyvūnų gerovės srityje būtų atliekami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Be to, Vokietija (Šiaurės Reinas-Vestfalija) ir Rumunija neužtikrino, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų atsižvelgiant į audito rekomendacijas.

60

Komisija tikrina, kaip valstybės narės audituoja savo oficialių inspektavimų sistemas, ir nustatė⁵⁴, kad valstybėms narėms labai sudėtinga per pagrįstą laikotarpį atlikti visų sričių, kuriose reikia oficialių inspektavimų, auditą ir vykdyti tolesnius audito rezultatų priežiūros veiksmus.

61

Nustatydamos pagrindines problemines sritis, valdžios institucijos gali naudoti skundus ir prašymus atlikti tyrimą, kuriuos joms pateikia gyvūnų gerovės organizacijos, piliečiai ir kitos suinteresuotosios šalys. Šių skundų tvarkymas priklauso išskirtinei valstybių narių kompetencijai.

62

Mes nustatėme, kad aplankytos valstybės narės kiekvieną konkretų skundą nagrinėjo atskirai ir dvi iš jų (Lenkija ir Rumunija) buvo įdiegusios procedūras, kurios apėmė ir maksimalius skundų nagrinėjimo terminus. Nė viena valstybė narė nebuvo įdiegusi centrinio skundų registro, kuris leistų apžvelgti pagrindines problemines gyvūnų gerovės sritis ir kuris vėliau padėtų priimti sprendimus.

63

Be jos kontrolės veiklos, nurodytos 34 ir 36 dalyse, Komisija nustatė panašių probleminių klausimų kaip ir pirmiau aprašytieji (žr. 53, 55 ir 57 dalis).

Valstybės narės ribotai naudojasi bendros žemės ūkio politikos priemonėmis, siekdamos vykdyti gyvūnų gerovės tikslus

64

Dauguma galvijus auginančių ūkininkų gauna BŽŪP išmokas (žr. 9 dalį), kurioms taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai, apimantys tam tikras su gyvūnų gerove susijusias sąlygas (žr. 8 dalį). Komisijos 2012–2015 m. strategijoje buvo pripažintas poreikis gerinti sinergijas tarp gyvūnų gerovės ir BŽŪP priemonių, visų pirma taikant kompleksinį paramos susiejimą ir kaimo plėtrą. Mes nagrinėjome, kaip aplankytos valstybės narės naudojo šiuos du mechanizmus gyvūnų gerovės srityje.

Ribotas keitimasis rezultatais tarp oficialių inspektavimų ir kompleksinio paramos susiejimo patikrų valstybėse narėse ir nuobaudų taikymo trūkumai

ES teisės aktuose nustatytas kompleksinio paramos susiejimo patikrų ir oficialių inspektavimų tarpusavio koordinavimo pagrindas

65

Oficialūs inspektavimai ir kompleksinio paramos susiejimo patikros apima inspektavimų planavimą ir vykdymą, atitikties gyvūnų gerovės teisės aktams tikrinimą ir sprendimo dėl tinkamų veiksmų neatitikties atveju priėmimą. Valstybės narės turi pačios nuspręsti, kokiu mastu integruojami oficialūs inspektavimai ir kompleksinio paramos susiejimo patikros, laikantis ES teisėkūros reikalavimų.

66

Kompleksinio paramos susiejimo deleguotajame reglamente nurodyta, kad neatitiktis pripažįstama „nustatyta“ po to, kai ji pranešama kompetentingai kontrolės institucijai arba mokėjimo agentūrai⁵⁵. Daugelyje valstybių narių mokėjimo agentūra perdavė atsakomybę už kompleksinio paramos susiejimo patikras kontrolės institucijai, atsakingai už oficialius inspektavimus. Tai reiškia, kad bet kokia atliekant šiuos inspektavimus pas BŽŪP paramos gavėją nustatyta neatitiktis turėtų būti išnagrinėta atsižvelgiant į kompleksinio paramos susiejimo tikslus. Tam būtina sistema arba procedūra, kuri užtikrintų reikiamos informacijos mainus tarp susijusių institucijų⁵⁶.

67

Komisija pateikė rekomendacijas dėl kompleksinio paramos susiejimo patikroms skirtų norminių reikalavimų taikymo⁵⁷. Šiose rekomendacijose nurodyta, kad valstybės narės galėjo panaudoti savo oficialių inspektavimų rezultatus, kad pasiektų minimalią kontrolės normą pagal kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus⁵⁸. Dėl gero koordinavimo tarp dviejų kontrolės sistemų jos ne tik tampa efektyvesnės, nes pasiekiama masto ekonomija ir išvengiama dubliavimosi, tačiau jis taip pat padeda veiksmingiau aptikti neatitiktį. Be to, nuoseklus požiūris į gyvūnų gerovės patikras suteikia daugiau aiškumo ūkininkams ir didesnes paskatas vykdyti nustatytus standartus.

Valstybės narės nepakankamai pasinaudojo šia galimybe pagerinti savo kontrolės sistemas, nors geros praktikos pavyzdžių ir buvo nustatyta

68

Visose mūsų aplankytose valstybėse narėse buvo imtasi veiksmų, siekiant koordinuoti jų oficialių inspektavimų ir kompleksinės paramos susiejimo sistemas. Mes nustatėme gero koordinavimo pavyzdžių Vokietijoje (Šiaurės Reine-Vestfalijoje), Prancūzijoje ir Italijoje (Sardinijoje) (žr. 6 langelį).

69

Rumunijoje buvo nustatyta oficialiai tvarka, kad apie oficialių gyvūnų gerovės inspektavimų metu aptiktus neatitikties atvejus būtų pranešama valdžios institucijoms, atsakingoms už kompleksinio paramos susiejimo nuobaudų nustatymą, tačiau tuo metu, kai mes atlikome auditą, tai nebuvo daroma praktiškai. Lenkijoje, nebuvo tokios formalios tvarkos.

70

Kai Komisija atlieka valstybių narių kompleksinės paramos susiejimo patikroms skirtus auditus, ji taip pat peržiūri jų keitimosi informacija procedūras. Tačiau ji netikrina, ar pas BŽŪP paramos gavėjus atliekamų oficialių gyvūnų gerovės inspektavimų, kuriuos atlieka ta pati kompetentinga kontrolės institucija kaip ir kompleksinio paramos susiejimo atveju, rezultatai yra praktiškai pateikiami institucijai, atsakingai už administracinių nuobaudų skyrimą pagal kompleksinio paramos susiejimo sistemą.

Kompleksinio paramos susiejimo patikros paprastai apima reikšmingus gyvūnų gerovės reikalavimus

71

Mes nustatėme, kad valstybių narių kompleksinio paramos susiejimo patikros paprastai apėmė reikšmingus gyvūnų gerovės reikalavimus⁵⁹. Tačiau trijose iš penkių aplankytų valstybių narių (Prancūzijoje, Lenkijoje⁶⁰ ir Rumunijoje) buvo taikoma keletas išimčių. Pavyzdžiui, Rumunijoje inspektoriai netikrino veršelių ir kiaulių gyvenimo ir gulėjimo patalpų švaros, geležies kiekio veršelių pašare ir aplinkos parametrų, kaip antai dulkių lygio, dujų koncentracijos ir temperatūros.

72

Komisijos auditų metu tikrinama, ar valstybių narių kompleksinės paramos kontroliniuose lapuose įtraukti visi reikiami gyvūnų gerovės reikalavimai, ir vykdant jos naujausius auditus buvo nustatyta, kad Estijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Portugalijoje ir Suomijoje buvo praleidimų. Dėl kai kurių šių nustatytų faktų buvo atlikta finansinių pataisymų⁶¹.

Kai kurios valstybės narės neužtikrino, kad pagal kompleksinės paramos sistemą taikomos nuobaudos būtų proporcingos nustatyto neatitikimo sunkumui

73

Kad turėtų atgrasomąjį poveikį, kompleksinio paramos susiejimo išmokų sumažinimas turėtų būti proporcingas aptikto neatitikimo sunkumui, mastui, trukmei ir pasikartojimui⁶². Mūsų neseniai paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje⁶³ dėl kompleksinės paramos veiksmingumo nustatyta, kad tarp valstybių narių yra didelių skirtumų, kaip jos skirsto į kategorijas pažeidimus pagal svarbą.

74

Mes nustatėme, kad Vokietija (Šiaurės Reinas-Vestfalija), Prancūzija ir Italija (Sardinija) buvo nustačiusios aiškias taisyklės dėl proporcingų išmokų sumažinimų. Dažniausiai naudojamas sumažinimo procentas buvo 3 %⁶⁴, išskyrus Italiją, kur daugiau kaip 70 % neatitikimų baigėsi įspėjimais, be jokių administracinių nuobaudų. Rumunijoje ūkis, kuriame inspektoriai nustato, kad neatitikimai sudaro iki 30 % reikiamų tikrinimo punktų, būtų laikomas visiškai atitinkančiu reikalavimus. Ši lanksti apibrėžtis lėmė labai mažą praneštų neatitikimų skaičių ir tik 3 iš 13 500 patikrintų ūkių 2016 m. gavo administracinę nuobaudą (žr. IV priedą, kuriame taip pat parodyta, kad kontrolės normos ir pranešti neatitikimai buvo labai skirtingi). Kompleksinės paramos susiejimo reikalavimai dėl gyvūnų gerovės Rumunijoje pradėti taikyti nuo 2016 m., pasibaigus prisitaikymo laikotarpiui, kuris buvo suteiktas po įstojimo 2007 m.

75

Lenkijoje išmokos sumažinimas buvo grindžiamas vertinimo balais sistema, skiriant balus už kiekvieną gyvūnų gerovės nuostatų, susijusių su tam tikru teisės aktu, pažeidimą. Priimant sprendimą dėl išmokos sumažinimo procentinės dalies, buvo atsižvelgiama tik į tą nuostatą, kuri gavo didžiausią balų skaičių. Tai reiškia, kad mokėjimo sumažinimas priklauso nuo konkretaus neatitikimo sunkumo, bet nėra susijęs su nustatytų neatitikimų skaičiumi.

76

Keleto neseniai Komisijos atliktų auditų metu⁶⁵ nustatyta, kad sankcijų sistema yra pernelyg nuolaidi kalbant apie kompleksinį paramos susiejimą apskritai ir visų pirma apie gyvūnų gerovės reikalavimus, pirmiausia dėl to, kad ji neužtikrina, kad sankcijos būtų proporcingos neatitikimų sunkumui. Komisija dėl to pateikė keletą bendro pobūdžio paaiškinimų atsakydama į valstybių narių klausimus, o 2018 m. gegužės mėn. ji organizavo ekspertų grupės susitikimą, kuriame valstybės narės dalijosi gera praktika, susijusia su kompleksinio paramos susiejimo patikromis gyvūnų gerovės srityje. Tačiau Komisijos rekomendaciniuose dokumentuose dėl kompleksinio paramos susiejimo šis klausimas nenagrinėjamas.

Kaimo plėtra: mažai paskatų gerinti gyvūnų gerovę ir neužtikrinamas sąnaudų veiksmingumas

77

Pagal kaimo plėtros paramą gyvūnų gerovės tikslams skiriama lėšų. Komisijos 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijoje buvo įtrauktas tikslas optimizuoti sinergijas su kaimo plėtros parama gyvūnų gerovei. Kad pasiektų maksimalų sąnaudų veiksmingumą, valstybės narės turėtų tikslingai vykdyti veiksmus, turinčius daugiausia galimybių prisidėti prie gyvūnų gerovės vienam sąnaudų vienetui.

Kaimo plėtros lėšos nepakankamai išnaudojamos skatinant gyvūnų gerovę

78

Dabartiniu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu į 35 iš 118 kaimo plėtros programų yra įtraukta konkreti priemonė, skirta gyvūnų gerovei remti (žr. 12 dalį); 13 jų yra iš Italijos regionų.

79

Kaimo plėtros teisės aktuose daroma nuoroda į gyvūnų gerovę pagal prioritetą „Skatinti maisto grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“⁶⁶. Šis prioritetas apima dvi prioritetines sritis⁶⁷, tačiau jose nėra nuorodos į gyvūnų gerovę.

80

Dešimt valstybių narių savo kaimo plėtros programose 14 priemonės nenaudojo. Dvi mūsų aplankytos valstybės narės (Prancūzija ir Lenkija) nesinaudojo šia priemone, nes, jų nuomone, pagrindiniai su gyvūnų gerove susiję teisėkūros reikalavimai buvo pakankami. Be to, Lenkijos valdžios institucijos manė, kad priemonė gali turėti neigiamą poveikį ūkininkų konkurencingumui. Prancūzijoje šis pasirinkimas prieštaravo 2016 m. paskelbtai nacionalinei gyvūnų gerovės strategijai, kurioje nustatytas tikslas pritraukti kaimo plėtros lėšų siekiant padėti ūkininkams gerinti gyvūnų gerovę. Prancūzijos strategija įsigaliojo po to, kai buvo patvirtintos kaimo plėtros programos, tačiau Prancūzija neatnaujino programų, kad būtų atsižvelgta į jose prisiimtus įsipareigojimus.

81

Keletas kitų kaimo plėtros priemonių (visų pirma parama investicijoms į ūkius, kokybės schemoms arba ekologiniam ūkininkavimui) turi potencialą paskatinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Dviejose aplankytose valstybėse narėse buvo tokių gyvūnų gerovei skirtų priemonių pavyzdžių (žr. 7 langelį).

„Gyvūnų gerovės“ priemonė: geri veiksmų, kurie naudingi gyvūnams, pavyzdžiai, bet sąnaudų veiksmingumas nėra garantuojamas

82

Mes peržiūrėjome valstybių narių sistemas, skirtas įvertinti, ar konkreti gyvūnų gerovės priemonė (14 priemonė) yra sąnaudų atžvilgiu veiksminga. Mes tikrinome, ar parama kompensuoja ūkininkams už tikrus gyvūnų gerovės pagerinimus, kurie viršija minimalius standartus, atsižvelgiant į patirtas papildomas išlaidas ir negautas pajamas, ir ar pakanka stebėjimo informacijos.

Viršijami minimalūs standartai

83

Valstybių narių institucijos nustatė pagerintas gyvūnų gerovės sąlygas, kurios būtinos, kad būtų galima gauti paramą pagal 14 priemonę, kaip antai galvijų ganymas ganyklose vasarą, daugiau erdvės gyvūnams ūkiuose ir vežant bei geresnės laikymo patalpų sąlygos.

84

Vokietijoje (Šiaurės Reine-Vestfalijoje) ir Rumunijoje, kaip ir daugumoje kitų valstybių narių, uodegų trumpinimas yra sistemingai vykdomas intensyvaus kiaulių auginimo ūkiuose, nors tai ir draudžiama pagal teisės aktus. Atlikdami vizitus į šias dvi valstybes nares, mes nustatėme, kad pagal 14 priemonę paramą gaunančiuose ūkiuose kiaulėms buvo trumpinamos uodegos ir jos neturėjo galimybės gauti pakankamai aplinką įvairinančių reikmenų, kaip reikalaujama pagal teisės aktus⁶⁸ (žr. 5 diagramą).

85

Veterinarijos ekspertai⁶⁹ sutaria, kad vieno parametro poveikis gerovei yra nedidelis, jei jis nėra derinamas su kitais gyvulininkystės parametrais. Tai reiškia, kad kiaulėms skirtos erdvės padidinimas 10 % arba 20 % gali neturėti didelės įtakos jų gerovei, jei nėra aplinką įvairinančių reikmenų.

86

Prieš patvirtindamas valstybių narių kaimo plėtros programas, DG AGRI konsultuojasi su DG SANTE. Nepaisant to, Komisija nenaudojo informacijos apie DG SANTE nustatytas paplitusias neatitikties sritis (visų pirma, apie sistemingą kiaulių uodegų trumpinimą ir aplinką įvairinančių reikmenų pateikimą, kur tik Suomija ir Švedija pasiekė atitiktį), kad galėtų pateikti pastabų valstybėms narėms dėl jų priemonės šiose srityse naudojimo.

Savaimingumo rizikos mažinimas

87

Savaimingumu vadinama situacija, kai subsidijuojama veikla būtų buvusi visiškai ar iš dalies įgyvendinta ir be dotacijos paramos. Yra rizika, kad paramos gavėjas būtų įvykdęs 14 priemonės reikalavimus net ir be kaimo plėtros paramos, pavyzdžiui, dėl to, kad priemonė atspindi įprastą ūkininkavimo praktiką, arba dėl to, kad paramos gavėjas jau dalyvavo privačiojoje kokybės schemoje, kuri apėmė tuos pačius reikalavimus, dar prieš teikiant paraišką dėl 14 priemonės paramos.

88

Mūsų vizitai į tris valstybes nares, kurios taiko 14 priemonę, parodė, kad vadovaujančiosios institucijos nesumažino savaimingumo rizikos, ypač susijusios su privačiosiomis kokybės schemomis. Abu 14 priemonės paramos gavėjai, kuriuos mes aplankėme Vokietijoje (Šiaurės Reine-Vestfalijoje) ir Italijoje (Sardinijoje) dalyvavo privačiosiose schemose, taikančiose gyvūnų gerovės reikalavimus⁷⁰. Vokietijoje (Šiaurės Reine-Vestfalijoje) kokybės schema buvo taikoma maždaug 10 % regiono kiaulininkystės ūkių ir apėmė apmokamus įsipareigojimus, kurie sutapo su gyvūnų gerovės priemonės reikalavimais.

89

Mes nustatėme, kad Italijoje (Sardinijoje) valdžios institucijos sumažino riziką, kad pagal 14 priemonę gali būti remiami veiksmai, kurie yra įprasta ūkininkavimo praktika. Rengdamos gyvūnų gerovės priemonę, Institucijos atsižvelgė į teisinius gyvūnų gerovės reikalavimus ir aukštesnius standartus, kuriuos reguliariai taiko vietos ūkininkai. Įprasta praktika buvo apibrėžta remiantis veterinarų patirtimi ir Italijos žemės ūkio apskaitos informacijos tinklo pateiktais įrodymais. Pavyzdžiui, teisės aktuose nustatyta minimali veršeliams skirta erdvė yra 1,8 m², tačiau praktikoje Sardinijos gyvulių augintojai kiekvienam veršeliui suteikė vidutiniškai 3,2 m². Sardinijos valdžios institucijų nustatytas susijęs gyvūnų gerovės priemonės reikalavimas sudarė ne mažiau kaip 4,5 m² vienam veršeliui.

90

Komisija išleido rekomendacijas valstybėms narėms, kuriose nurodė, kad gyvūnų gerovės išmokomis turėtų būti remiami veiksmai, kurie kitaip nebūtų įgyvendinami, ir atliko atitikties auditus, kurių metu tikrino 14 priemonės įgyvendinimą. Tačiau tvirtindama kaimo plėtros programas ar atlikdama savo auditus, Komisija netikrino, ar valstybės narės atsižvelgė į galimą dubliavimąsi su privačiosiomis schemomis.

Tikrinimas, ar paramos skaičiavimas yra pagrįstas

91

Atlikdami savo patikinimo pareiškimo auditus, Audito Rūmai nustatė, kad apskaičiuodama 14 priemonės paramą, Rumunija skyrė per dideles išmokas ūkininkams. Komisija patvirtino skaičiavimo klaidas penkiose papriemonėse ir pasiūlė atlikti apie 59 milijonus eurų finansinių pataisymų, kurie susiję su mokėjimais, atliktais tarp 2013 m. spalio mėn. ir 2016 m. spalio mėn. Komisija šiuo metu tiria panašų klausimą, susijusį su galima permoka kitoje valstybėje narėje.

Gyvūnų gerovės stebėjimas

92

ES bendra stebėjimo ir vertinimo sistema (BSVS)⁷¹ siekiama parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijų poveikį, veiksmingumą, efektyvumą ir aktualumą, tačiau į ją neįtraukta jokių specialių gyvūnų gerovės rodiklių ar klausimų.

93

Komisija neturi informacijos apie numatomus ar tikruosius gyvūnų gerovei skirtų kaimo plėtros lėšų rezultatus ir poveikį. Esami rodikliai neleidžia įvertinti gyvūnų gerovės išmokoms nuo 2007 iki 2020 m. skirto 2,5 milijardo eurų kaimo plėtros finansavimo (1 milijardo eurų 2007–2013 m. ir 1,5 milijardo eurų 2014–2020 m.) poveikio.

94

Valstybės narės galėjo apibrėžti papildomus BSVS rodiklius. Mūsų aplankytos valstybės narės šia galimybe nepasinaudojo. Tačiau Italija (Sardinija) ir Rumunija apibrėžė keletą rodiklių vidaus reikmėms. Italijoje (Sardinijoje) valdžios institucijos parengė rodiklį, skirtą somatinių ląstelių skaičiaus piene lygiui išmatuoti, ir naudojo jį kaip pakaitinį avių ir ožkų gerovės rodiklį. Rumunijoje valdžios institucijos paramą gaunančių ūkių gerovės sąlygų pokyčiams įvertinti taikė mirtingumo lygį.

95

Ankstesniam programavimo laikotarpiui skirtoje ex post vertinimų suvestinėje⁷² buvo įvertinta „gyvūnų gerovės išmokų“ priemonė remiantis remiamų ūkių skaičiumi. Vertinimo dokumente nurodyta, kad poveikis buvo ribotas, nes tik 1,1 % gyvulius laikančių ES ūkių taikė šią priemonę.

Išvados ir rekomendacijos

96

Gyvūnų gerovė yra svarbus ES piliečiams rūpimas klausimas. Tai atsispindi ES sutartyje ir šios srities teisės aktuose. Komisija aktyviai sprendė suinteresuotųjų šalių problemas ir parengė strategiją, suteikiančią pagrindą jos veiklai.

97

Mūsų audito metu buvo nagrinėjamas bendras strategijos įgyvendinimas ir pažanga siekiant tikslų, susijusių su gyvūnų gerovės teisės aktų laikymusi ir su sinergijų su bendra žemės ūkio politika optimizavimu taikant kompleksinį paramos susiejimą ir kaimo plėtrą. Mes siekėme atsakyti į šį klausimą:

Ar Komisijos ir valstybių narių veiksmai veiksmingai padėjo įgyvendinti ES gyvūnų gerovės tikslus?

98

Mes darome išvadą, kad gyvūnų gerovei skirti ES veiksmai padėjo gerinti gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi ir parėmė aukštesnius standartus, kurie darė aiškų teigiamą poveikį gyvūnų gerovei. Tačiau išlieka tam tikrų trūkumų ir yra galimybių pagerinti koordinavimą su kompleksinės paramos patikromis ir kaimo plėtros paramos naudojimą gyvūnų gerovės srityje.

99

Mes nustatėme, kad Komisija baigė vykdyti naujausią ES gyvūnų gerovės strategiją (tai darydama Komisija neperžiūrėjo teisėkūros pagrindo gyvūnų gerovės srityje). Buvo vėluojama vykdant daugelį suplanuotų veiksmų (žr. 28 ir 29 dalis). Strategijoje nebuvo apibrėžti kiekybiškai išmatuojami stebėjimo rodikliai, Komisija nepatikrino, ar strategija pasiekė savo tikslus, ir nenustatė, ar buvo reikalinga nauja strategija.

100

ES lygmeniu turimi duomenys nėra pakankamai išsamūs ir patikimi, kad suteiktų prasmingą informaciją apie atitikties gyvūnų gerovės teisės aktų reikalavimams lygį tose srityse, kuriose Komisija nustatė būtinybę atlikti patobulinimus (žr. 30–33 dalį). Pavyzdžiui, kalbant apie išimties dėl gyvūnų skerdimo neapsvaiginus taikymą, teisinis pagrindas suteikia galimybę skirtingam aiškinimui ir įvairios praktikos taikymui valstybėse narėse ir nėra nustatyta jokių ataskaitų teikimo reikalavimų. Todėl nepakanka informacijos, kad būtų galima įvertinti, ar valstybės narės neleido tam tikriems skerdyklų valdytojams pernelyg dažnai taikyti šią išimtį, o tai buvo vienas iš probleminių klausimų, kuriuos nustatė Komisija prieš pradėdama įgyvendinti dabartinę gyvūnų gerovės strategiją (žr. 43–45 dalis).

1 rekomendacija. Strateginis Komisijos gyvūnų gerovės politikos pagrindas

Planuodama būsimus veiksmus gyvūnų gerovės srityje, Komisija turėtų:

1. atlikti 2012–2015 m. gyvūnų gerovės strategijos vertinimą, siekiant nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekti tikslai ir ar yra taikomos jos paskelbtos rekomendacijos.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m.

2. apibrėžti bazinius ir tikslinius rodiklius, kad būtų galima išmatuoti ir palyginti valstybių narių atitikties laipsnį likusiose rizikos srityse, kurios buvo nustatytos vertinime.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2021 m.

3. apsvarstyti, kaip galima atsižvelgti į pirmiau minėto vertinimo išvadas (pavyzdžiui, taikant naują strategiją arba veiksmų planą ir / arba atliekant teisės aktų gyvūnų gerovės srityje peržiūrą), ir paskelbti savo vertinimo rezultatus.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2021 m.

101

Mūsų auditas parodė, kad Komisijai ir valstybėms narėms pavyko išspręsti kai kuriuos gyvūnų gerovės klausimus derinant rekomendacijas ir vykdymo užtikrinimo veiksmus (žr. 34–40 dalis).

102

Tačiau kitose srityse pažanga buvo lėta, ir vis dar yra nemažai trūkumų, susijusių su minimalių standartų, kurių reikalaujama pagal teisės aktus, taikymu, net ir tais atvejais, kai teisės aktų galiojimo laikas siekė 18 metų (žr. 41 ir 42 dalis). Be to, nepaisant keleto geros praktikos pavyzdžių, nebuvo aišku, kad valstybių narių gyvūnų gerovės inspektavimai buvo pagrįsti rizika (visų pirma transporto srityje). Aplankytos valstybės narės nevisiškai pasinaudojo informacija, gauta atlikus auditus ir nagrinėjant skundus. Komisija nustatė daugumą šių probleminių klausimų ir dėl jų ėmėsi veiksmų, tačiau jai nepavyko jų iki galo išspręsti (žr. 47–63 dalis).

2 rekomendacija. Komisijos vykdymo užtikrinimo ir konsultavimo veiksmai atitikties srityje

Kad geriau išnagrinėtų rizikos sritis ir skleistų gerąją praktiką, Komisija turėtų:

1. parengti vykdymo užtikrinimo strategiją, skirtą sustiprinti su DG SANTE rekomendacijų tolesne priežiūra susijusias priemones, siekiant sumažinti laiką, kurio reikia pradėti tinkamiems veiksmams, atsižvelgiant į jos po auditų pateiktas rekomendacijas, ir užtikrinti teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, ypač tais atvejais, kai jos galiojo jau ilgą laiką.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m.

2. Nustatyti, kartu su valstybėmis narėmis, kaip TRACES pateiktos priemonės gali padėti rengti gyvų gyvūnų vežimo inspektavimams skirtą rizikos analizę, ir išplatinti rekomendacijas dėl šių priemonių naudojimo.

   Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

103

Valstybių narių patikros paprastai apėmė atitinkamus gyvūnų gerovės reikalavimus ir mes nustatėme keletą gero koordinavimo pavyzdžių tarp institucijų, atsakingų už oficialius gyvūnų gerovės inspektavimus ir atsakingų už kompleksinio paramos susiejimo inspektavimus. Vis dėlto, nors oficialius inspektavimus ir kompleksinio paramos susiejimo patikras atliko ta pati kontrolės institucija, kai kurios valstybės narės neužtikrino, kad būtų galima veiksmingai keistis informacija apie oficialių inspektavimų metu nustatytus neatitikties atvejus, kurie gali daryti poveikį kompleksinio paramos susiejimo reikalavimams. Be to, buvo atvejų, kai pagal kompleksinį paramos susiejimą mokėjimo agentūrų skirtos kompleksinės paramos susiejimo nuobaudos nebuvo proporcingos pažeidimų sunkumui (žr. 65–76 dalis).

3 rekomendacija. Pagerinti koordinavimą tarp oficialių inspektavimų ir kompleksinio paramos susiejimo

Kad sustiprintų ryšius tarp kompleksinio paramos susiejimo sistemos ir gyvūnų gerovės, Komisija turėtų:

1. atlikdama savo atitikties auditus dėl kompleksinio paramos susiejimo, įvertinti valstybių narių ataskaitų apie neatitikimus, kurie buvo nustatyti per tos pačios kontrolės institucijos, kuri vykdo ir kompleksinio paramos susiejimo patikras, oficialius inspektavimus, išsamumą, pavyzdžiui, atliekant kryžminį sutikrinimą tarp oficialių inspektavimų rezultatų ir paramos gavėjų, kuriems taikomas kompleksinis paramos susiejimas, duomenų bazės.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m.

2. remiantis ankstesniais veiksmais, toliau dalintis geriausia patirtimi kompleksinio paramos susiejimo srityje ir pranešti valstybėms narėms apie su atitiktimi susijusius nustatytus faktus, kuriais grindžiami sprendimai skirti finansinius pataisymus, turint galvoje nuolaidžias su gyvūnų gerove susijusias sankcijų skyrimo sistemas.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m.

104

Nors gyvūnų gerovės skatinimas buvo kaimo plėtros prioritetas 2014–2020 m. laikotarpiu, mes nustatėme, kad konkreti „gyvūnų gerovės“ priemonė nebuvo plačiai naudojama. Priemonės sąnaudų veiksmingumas sumažėjo dėl to, kad ja buvo remiami ūkiai, kuriuose nebuvo laikomasi tam tikrų minimalių kiaulių gerovės standartų, iškilo savaimingumo rizika, nes buvo dubliuojami privačiųjų schemų reikalavimai, ir bendroje stebėjimo sistemoje nebuvo rodiklių, skirtų gyvūnų gerovei pagerinti. Valstybės narės retai naudojosi galimybe remti gyvūnų gerovę taikant kitas kaimo plėtros priemones (žr. 77–95 dalis).

4 rekomendacija. Kaimo plėtros paramos naudojimas siekiant gyvūnų gerovės tikslų

Kad būtų skatinamas veiksmingas kaimo plėtros paramos gyvūnų gerovei naudojimas, Komisija turėtų:

1. tvirtindama esamų kaimo plėtros programų pakeitimus bei tvirtindama kaimo plėtros programavimo laikotarpio po 2020 m. naujus programavimo dokumentus, pateikti pastabų valstybėms narėms dėl gyvūnų gerovės priemonės naudojimo sektoriuose, kuriuose esama įrodymų dėl plačiai paplitusių neatitikimų (kaip antai kiaulių uodegų trumpinimas), ir patikrinti, ar nėra galimo dubliavimosi su privačiosiomis schemomis, apimančiomis panašius įsipareigojimus.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2021 m.

2. paskatinti valstybių narių keitimąsi gerąja praktika, susijusia su papildomais, savanoriškais gyvūnų gerovės priemonės rezultatų ir poveikio rodikliais pagal bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą, kuri bus sukurta programavimo laikotarpiu po 2020 m.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m.

3. Programavimo laikotarpiu po 2020 m. teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl naudojimosi kitomis kaimo plėtros priemonėmis, kuriomis būtų remiami aukštesni gyvūnų gerovės standartai, siekiant suteikti ūkininkams daugiau paskatų gerinti gyvūnų gerovę.

   Tikslinė įgyvendinimo data – 2021 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos MILIONIS, 2018 m. spalio 3 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis ir santrumpos

Broileriai – mėsos gamybai auginami viščiukai.

BSVS – ES bendra stebėjimo ir vertinimo sistema, skirta kaimo plėtros priemonėms.

BŽŪP – bendra žemės ūkio politika.

DG AGRI – Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas.

DG SANTE – Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas.

EFSA – Europos maisto saugos tarnyba – Europos Sąjungos agentūra, kuri teikia nepriklausomas mokslines konsultacijas ir praneša apie esamas ir iškylančias rizikas, susijusias su maisto grandine.

Kiaulių uodegų trumpinimas – kiaulių uodegų karpymo procedūra, siekiant sumažinti uodegų kandžiojimą.

Kompleksinės paramos susiejimo patikros – patikros, kuriomis siekiama patikrinti, ar laikomasi kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimų, vadovaujantis reglamentais (ES) Nr. 1306/2013, Nr. 809/2014 ir Nr. 640/2014.

KPP – Kaimo plėtros programa.

Oficialūs inspektavimai – terminas, kuris ataskaitoje naudojamas kalbant apie valstybių narių lygmeniu atliekamas patikras ir inspektavimus (pavyzdžiui, veterinarinių tarnybų), siekiant patikrinti, ar teisingai taikomos Europos Sąjungos gyvūnų gerovės taisyklės, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 882/2004.

PGSO – Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (Office International des Épizooties) – tarpvyriausybinė organizacija, kurią sudaro 181 valstybė narė. Ji plėtoja tarptautiniu mastu pripažintus gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus.

TANVR – teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai – sudaro kompleksinio paramos susiejimo dalį bei yra nustatyti Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose. Jie yra susiję su visuomenės sveikata, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų identifikavimu ir registravimu, aplinka ir gyvūnų gerove.

TRACES – (angl. Trade Control and Expert System – prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema) – Komisijos daugiakalbė internetinė valdymo priemonė, skirta visiems sanitariniams reikalavimams, susijusiems su gyvūnų, spermos ir embrionų, maisto, pašarų ir augalų ES vidaus prekyba ir importu.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Europos Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys Janusz Wojciechowski, jam talkino kabineto vadovė Kinga Wiśniewska-Danek ir kabineto atašė Katarzyna Radecka-Moroz; pagrindinis vadybininkas Colm Friel; užduoties vadovė Diana Voinea; užduoties vadovo pavaduotojai Paulo Oliveira ir Lucia Roșca; auditoriai Xavier Demarche, Małgorzata Frydel, Michela Lanzutti, Joachim Otto ir Maciej Szymura. Lingvistinę pagalbą teikė Fiona Urquhart.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-1166-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/54344	QJ-AB-18-026-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-1173-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/552765	QJ-AB-18-026-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais