Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota

Santrauka

Oro tarša yra didžiausias pavojus aplinkai ir sveikatai Europos Sąjungoje

I

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, oro tarša yra didžiausias pavojus aplinkai ir sveikatai Europos Sąjungoje (ES). Kasmet ES dėl jos pirma laiko miršta apie 400 000 žmonių ir patiriama šimtai milijardų eurų su sveikata susijusių išorės išlaidų. Didžiausias pavojus kyla žmonėms miestų teritorijose. Daugumos šių pirmalaikių mirčių priežastis – oro teršalai, kaip antai, kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas.

II

2008 m. Aplinkos oro kokybės direktyva yra kertinis ES švaraus oro politikos akmuo, kadangi joje nustatyti oro kokybės standartai atsižvelgiant į teršalų koncentraciją ore, kuriuo mes kvėpuojame. Pastaraisiais dešimtmečiais ES politikos prisidėjo mažinant išmetamų teršalų kiekį, tačiau oro kokybė tiek pat nepagerėjo, ir ji vis dar turi didelį poveikį visuomenės sveikatai.

Mūsų auditas

III

Šio audito metu vertinome, ar ES veiksmai, skirti apsaugoti žmonių sveikatą nuo oro taršos, buvo veiksmingi. Mes tikrinome, ar: i) AOK direktyva buvo tinkamai parengta spręsti oro taršos poveikio sveikatai klausimą; ii) valstybės narės veiksmingai įgyvendino šią Direktyvą; iii) Komisija stebėjo ir užtikrino jos vykdymą; iv) į oro kokybę buvo tinkamai atsižvelgta kitose ES politikose ir buvo vykdomas tinkamas finansavimas ES lėšomis; v) visuomenė buvo gerai informuota oro kokybės klausimais.

IV

Mes padarėme išvadą, kad ES veiksmai, skirti apsaugoti žmonių sveikatą nuo oro taršos, neturėjo numatyto poveikio. Svarbios žmogiškosios ir ekonominės išlaidos vis dar neatsispindėjo atitinkamuose veiksmuose visoje ES.

1. ES oro kokybės standartai buvo nustatyti beveik prieš dvidešimt metų, kai kurie iš jų yra daug silpnesni, palyginti su PSO gairėmis ir pasiūlytu naujausių mokslinių įrodymų dėl poveikio žmonių sveikatai lygiu.
2. Nors oro kokybė gerėjo, dauguma valstybių narių vis dar nesilaiko ES oro kokybės standartų ir nepakankamai ėmėsi veiksmingų veiksmų, skirtų pakankamai pagerinti oro kokybę. Oro tarša gali būti nepakankamai įvertinta, nes ji gali nebūti stebima tinkamose vietas. Oro kokybės planais, kurie yra Aplinkos oro kokybės direktyvos pagrindinis reikalavimas, dažnai nebuvo pasiekta numatytų rezultatų.
3. Komisija susiduria su valstybių narių veiksmingumo stebėjimo sunkumais. Vėlesniu Komisijos vykdymo užtikrinimu nebuvo galima užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Aplinkos oro kokybės direktyvoje nustatytų oro kokybės ribinių verčių. Nepaisant to, kad Komisija ėmėsi teisinių veiksmų prieš daugelį valstybių narių ir sprendimai buvo priimti jos naudai, valstybės narės ir toliau dažnai pažeidžia oro kokybės ribas.
4. Daugelis ES politikų turi įtakos oro kokybei, tačiau atsižvelgiant į dideles žmogiškąsias ir ekonomines sąnaudas, mes manome, kad kai kurios ES politikos vis dar nepakankamai gerai atspindi oro kokybės gerinimo svarbą. Klimato kaita ir energetika, transportas, pramonė, žemės ūkis – tai ES politikos sritys, kurios turi tiesioginį poveikį oro kokybei, ir jų įgyvendinimo būdų pasirinkimas gali būti žalingas švariam orui. Mes nustatėme, kad tiesioginis ES finansavimas, skirtas oro kokybei, gali būti naudinga parama, tačiau finansuojami projektai ne visuomet buvo pakankamai tikslingi. Mes taip pat nustatėme keletą gerų projektų, ypač kai kurių projektų, remiamų pagal LIFE programą.
5. Visuomenės sąmoningumo ir informuotumo didinimui tenka svarbus vaidmuo sprendžiant oro taršos, rimtos visuomenės sveikatos problemos, klausimą. Neseniai piliečiai pradėjo aktyviai dalyvauti sprendžiant oro kokybės klausimus, jie kreipėsi į nacionalinius teismus ir keliose valstybėse narėse priimti sprendimai gina jų teises į švarų orą. Mes nustatėme, kad Aplinkos oro kokybės direktyva yra ginamos piliečių teisės kreiptis į teismus ne taip aiškiai kaip kitomis aplinkos apsaugos direktyvomis. Piliečiams pateikiama informacija apie oro kokybę kartais buvo neaiški.

Mūsų rekomendacijos

V

Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos Komisijai, kuriomis siekiama gerinti oro kokybę. Mūsų rekomendacijos apima veiksmingesnius veiksmus, kurių turėtų imtis Komisija; Aplinkos oro kokybės direktyvos atnaujinimą; prioriteto skyrimą oro kokybės politikai ir jos integravimą į kitas ES politikas; visuomenės sąmoningumo ir informuotumo didinimą.

Įvadas

Kodėl turėtų rūpėti oro taršos problema?

01

Oras teršiamas, kai į atmosferą išleidžiamos dujos, dulkių dalelės ir dūmai. Tai kenkia žmonėms, infrastruktūrai ir aplinkai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) oro taršą klasifikuoja kaip didžiausią pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai Europoje¹. ES dėl oro taršos per anksti miršta vidutiniškai daugiau nei 1000 žmonių per dieną, o tai yra 10 kartų daugiau nei žuvusiųjų kelių eismo įvykiuose². 1 diagramoje matyti, kad prarastų sveiko gyvenimo metų skaičius kai kuriose ES valstybėse narėse dažnai yra panašus į šalių, kurios siejamos su prasta oro kokybe, skaičiumi, pavyzdžiui, Kinijos ir Indijos. 2013 m. Europos Komisija įvertino, kad bendros su sveikata susijusios oro taršos išorės išlaidos sudaro nuo 330 iki 940 milijardų eurų per metus³.

Labiausiai kenčia miestų gyventojai

02

Remiantis EAA duomenimis, 2015 m. maždaug ketvirtadalis europiečių gyveno miestuose, kuriuose oro teršalų lygiai viršijo kai kuriuos ES oro kokybės standartus, o apie 96 % ES piliečių gyveno miestuose, kuriuose, PSO nuomone, oro teršalų lygiai gali pakenkti sveikatai⁴. Oro tarša turi tendenciją labiau paveikti miesto nei kaimo vietovių gyventojus, nes atsižvelgiant į gyventojų tankumą miestuose, oro teršalai yra išleidžiami platesniu mastu (pavyzdžiui, kelių transporto) ir jie sunkiau išsisklaido miestuose nei kaimo vietovėse.

Kas ir kaip sutrumpina žmonių gyvenimas?

03

PSO nuomone, kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO₂), sieros dioksidas (SO₂) ir pažemio ozonas (O₃) yra oro teršalai, kurie labiausiai kenkia žmonių sveikatai (žr. 1 langelį)⁵. EAA pranešė, kad 2014 m. dėl smulkių dalelių (KD_2,5) per anksti mirė apie 400 000 ES piliečių; dėl NO₂ ankstyvų mirčių skaičius siekė 75 000, o dėl O₃ – 13 600⁶. EAA įspėja, kad oro tarša kasdien daro poveikį žmonių gyvenimui, ir nors taršos piko metu jos poveikis yra labiausiai matomas, ilgalaikis poveikis mažesniais kiekiais kelia didesnį pavojų žmonių sveikatai⁷.

04

PSO duomenimis 80 % priešlaikinės mirties atvejų dėl širdies ligų ir insulto susiję su oro tarša. Toliau seka plaučių ligos ir plaučių vėžys bei kitos ligos¹⁰. 2 diagramoje apibendrinamas keturių pirmiau minėtų oro teršalų pagrindinis poveikis sveikatai.

05

2 langelyje paaiškinta, kokie veiksniai daro poveikį oro taršos lygiams, o 3 diagramoje parodytas kiekvieno šaltinio išmetamų oro teršalų ES kiekis procentais.

Kokių veiksmų imasi ES?

06

ES kovoja su oro tarša, nustatydama a) teršalų koncentracijos ribines vertes ore, kuriuo žmonės kvėpuoja, ir b) standartus išmetamų teršalų šaltiniams.

07

1980 m. Direktyvoje 80/779/EB buvo pirmą kartą nustatytos SO₂ koncentracijos ribos. Vėlesnėse direktyvose buvo labiau kalbama apie oro teršalus ir jų ribinių verčių atnaujinimą¹². 2008 m. Aplinkos oro kokybės direktyvoje (AOK direktyvoje)¹³ nustatyti oro kokybės standartai (įskaitant ribines vertes), atsižvelgiant į oro teršalų, kurie turi didžiausią poveikį sveikatai, koncentraciją (žr. 18 dalį). Jos tikslas – gerinti piliečių sveikatą užtikrinant geresnę oro, kuriuo jie kvėpuoja, kokybę.

08

AOK direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės jų teritorijoje nustatytų oro kokybės zonas. Valstybės narės kiekvienoje zonoje atlieka preliminarius oro kokybės vertinimus ir nustato fiksuoto matavimo stočių tinklus užterštose vietovėse. Direktyvoje numatyti vietos ir mažiausio mėginių ėmimo vietų skaičiaus kriterijai (žr. 32 dalį)¹⁴.

09

Valstybės narės renka duomenis iš savo tinklų ir juos kasmet praneša Komisijai ir EAA (žr. 3 langelį). Komisija įvertina šiuos duomenis, atsižvelgdama į AOK direktyvos ES standartus¹⁵. Jeigu koncentracijos šiuos standartus viršija, valstybės narės privalo parengti oro kokybės planus (OKP), kuriais kuo greičiau sprendžiama ši problema. Komisija įvertina šiuos planus ir imasi teisinių veiksmų, kai mano, kad valstybės narės nesilaiko Direktyvos. Direktyvoje yra nustatyti valstybių narių viešosios informacijos teikimo įsipareigojimai, įskaitant pavojaus ir informavimo slenksčius.

10

Be koncentracijos ribų nustatymo ES rengė teisės aktus, siekdama sumažinti oro teršalų išmetimą keliuose sektoriuose¹⁶.

11

EAA atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais Europos direktyvos (žr. I priedą) ir reglamentai (pavyzdžiui, susiję su kuro rūšies keitimu arba neefektyvios įrangos sumažinimu) prisidėjo mažinant į orą išmetamų teršalų kiekį. 1990–2015 m. ES išmetamas SO_x kiekis sumažėjo 89 %, o NO_x – 56 %. Kaip matyti 4 diagramoje, nuo 2000 m. išmetamų KD_2,5 kiekis sumažėjo 26 %¹⁷.

12

Remiantis PSO ir EAA, šis bendras išmetamų oro teršalų kiekio sumažėjimas nereiškia, kad automatiškai panašiai sumažėjo oro teršalų koncentracijos¹⁸. ES išmetamų teršalų šaltinius reglamentuojančiais teisės aktais nėra siekiama mažinti išmetamų teršalų kiekį tose vietose, kuriose žmonės labiausiai kenčia nuo oro taršos ar kur yra didžiausia jų koncentracija (žr. 5 diagramą). Pavyzdžiui, jeigu automobilių varikliai išmeta mažiau teršalų, atsižvelgiant į griežtesnius ES išmetamų teršalų standartus, oro tarša vis dar gali padidėti, jei padidėtų automobilių naudojimas. Todėl apgyvendintose teritorijose svarbu imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sumažinta oro teršalų, ypač KD ir NO₂, koncentracija, kuri daro vis dar turi didelį poveikį žmonėms.

13

Remdamasi ankstesnėmis strategijomis, 2013 m. gruodžio mėn. Europos Komisija paskelbė Europos švaraus oro programą. Ja siekiama įveikti paplitusį ES oro kokybės standartų nesilaikymą ir iki 2020 m. užtikrinti visapusišką galiojančių teisės aktų laikymąsi. Be to, joje pateiktos gairės, kaip ES pasiekti ilgalaikį tikslą iki 2030 m. 52 %, palyginti su 2005 m., sumažinti pirmalaikį mirtingumą dėl KD ir O₃. Komisija pripažino, kad vis dar išlieka didelių su kai kuriais teršalais susijusių reikalavimų laikymosi trūkumų, ir 2017 m. pradėjo vykdyti tinkamumo patikrą, skirtą patikrinti Aplinkos oro kokybės direktyvos veiksmingumą.

Audito apimtis ir metodas

14

Šioje ataskaitoje vertinama, ar ES veiksmai, skirti apsaugoti žmonių sveikatą nuo oro taršos, buvo veiksmingi. Mes tikrinome, ar: i) AOK direktyva buvo tinkamai parengta spręsti oro taršos poveikio sveikatai klausimą; ii) valstybės narės veiksmingai įgyvendino šią Direktyvą; iii) Komisija stebėjo ir užtikrino jos vykdymą; iv) į oro kokybę buvo tinkamai atsižvelgta kitose ES politikose ir buvo vykdomas tinkamas finansavimas ES lėšomis; v) visuomenė buvo gerai informuota oro kokybės klausimais.

15

Daugiausiai dėmesio skyrėme AOK direktyvos nuostatoms, susijusioms su žmonių sveikata ir oro teršalais, kurie turi didžiausią poveikį sveikatai – KD, NO₂, SO₂ ir O₃ (žr. 3 dalį)¹⁹.

16

Daugiausiai dėmesio skyrėme miestų teritorijoms, kadangi jose oro tarša turi didžiausią poveikį sveikatai (žr. 2 dalį). Mes tikrinome, kaip šešių ES miestų centruose sprendžiama ši problema ir kaip buvo naudojamas finansavimas pagal ES sanglaudos politiką ir LIFE programas (žr. 4 langelį)²⁰.

17

Auditas apėmė laikotarpį nuo AOK direktyvos patvirtinimo 2008 m. iki 2018 m. kovo mėn. Mes tikrinome politikos koncepciją ir Komisijos vykdomą AOK direktyvos įgyvendinimo stebėjimą, peržiūrėdami dokumentus, atlikdami interviu su darbuotojais ir tikrindami duomenų bazes Komisijoje ir EAA. Siekdami patikrinti, kaip valstybės narės įgyvendina Direktyvą ir ES finansuojamus oro kokybės projektus, mes atlikome vizitus vietoje, tikrinome projektų dokumentus, atlikome interviu su vietos suinteresuotaisiais subjektais (nacionalinėmis ir vietos institucijomis, projektų naudos gavėjais ir kitais pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais) šešiuose atrinktuose miestuose ir atitinkamų valstybių narių sostinėse. Audito darbe Lenkijoje bendradarbiavome su aukščiausiąja audito institucija (NIK)²¹. Mes atsižvelgėme į ekspertų konsultacijas rengiant, įgyvendinant ir stebint AOK direktyvą. Mes taip pat prisidėjome prie EUROSAI su oro kokybe susijusio tarptautinio bendradarbiavimo audito.

Pastabos

Direktyvos standartai yra silpnesni, palyginti su įrodymais apie oro taršos poveikį sveikatai

18

AOK direktyvoje nustatyti ES sveikatos apsaugos standartai susiję su trumpalaikiu ir ilgalaikiu poveikiu sveikatai²². Jie riboja kartų, kai koncentracija gali viršyti trumpalaikes (dienines ir valandines) vertes, skaičių; pagal juos taip pat reikalaujama, kad metiniai vidurkiai būtų žemesni nei nustatytos vertės. AOK direktyvoje nurodyta, kad „turėtų būti […] nustatyti atitinkami aplinkos oro kokybės tikslai, atsižvelgiant į atitinkamus Pasaulio sveikatos organizacijos standartus, gaires ir programas“²³.

19

Vis dėlto ES aplinkos oro kokybės ribos yra daug silpnesnės nei PSO gairėse KD_2,5 ir SO₂ atveju ir silpnesnės KD₁₀ (metinis vidurkis) bei ozono atveju. KD₁₀ (dienos vertė) ir NO₂ atveju ES standartai yra suderinti su PSO gairėmis ir tam tikrais atvejais ribinės vertės gali būti viršytos. 1 lentelėje palyginamos PSO oro kokybės gairės ir ES standartai, o 5 langelyje paaiškinamas skirtumas tarp gairių ir standartų.

1 lentelė

ES oro kokybės standartai ir PSO gairės

Teršalas	Laikotarpis	PSO gairės μg/m³	ES AOK direktyvos nustatytos ribinės vertės μg/m³	Kiek kartų per metus gali būti viršyti ES standartai
NO2	1 metai	40	40	–
	1 valanda	200	200	18
O3	8 valandos	100	120	25
KD10	1 metai	20	40	–
	24 valandos	50(a)	50	35
KD2,5	1 metai	10	25	–
	24 valandos	25	–	–
SO2	24 valandos	20	125	3
	1 valanda	–	350	24
	10 minučių	500	–	–

a) PSO rekomenduoja pagal šią gairę 99 procentilį (3 viršijimai).

20

AOK buvo pirmoji direktyva, kurioje nustatytos KD_2,5 ribinės vertės, tačiau tai nebuvo pirmoji direktyva, skirta sureguliuoti KD₁₀, NO₂, SO₂ ir O₃ koncentraciją. Kadangi atnaujintose direktyvose²⁶ nebuvo atlikta jokių verčių pakeitimų, KD₁₀, NO₂ SO₂ yra tos pačios jau beveik 20 metų²⁷, o O₃ tikslinė vertė – daugiau nei 15 metų²⁸.

21

ES teisės aktų leidėjai susilpnino 1997 m. Komisijos pasiūlymą, nustatydami didesnes ribines vertes arba kartų, kai jos galėtų būti viršytos, skaičių²⁹. O₃ tikslinė vertė AOK direktyvoje yra ne tokia griežta kaip anksčiau³⁰.

22

PSO nuomone, KD_2,5 yra žalingiausias oro teršalas³¹. PSO gairėse pateikta trumpalaikė KD_2,5 vertė, tačiau jos nėra AOK direktyvoje. Tai reiškia, kad ES standartas yra paremtas tik metiniu vidurkiu, o didelį ir žalingą išmetamų KD_2,5 kiekį dėl būstų šildymo žiemą atsveria žemesni lygiai vasarą (žr. 1 langelį). AOK direktyvoje nustatyta metinė ribinė vertė (25 μg/m³) yra daugiau nei du kartus didesnė už vertę PSO gairėse (10 μg/m³). AOK direktyvoje numatyta galimybė pakeisti ribinę vertę į 20 μg/m³, tačiau Komisija to nepadarė, kai nagrinėjo šį klausimą 2013 m.

23

SO₂ dienos ribinė vertė ES yra daugiau nei šešis kartus didesnė nei PSO rekomenduojama vertė. Nors beveik visos valstybės narės laikosi ES dienos ribos (žr. 6 diagramą), EAA atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 20 % ES miestų gyventojų vis dar buvo veikiami teršalų koncentracijos, kuri viršijo PSO rekomenduojamą vertę³². Bendroji atitiktis negriežtoms ribinėms vertėms SO₂ atveju AOK direktyvoje reiškia, kad Komisija vykdo užtikrinimo veiksmus tik prieš vieną valstybę narę (Bulgarijoje, žr. III priedą).

24

Labai negriežtų standartų nustatymas turi didelį poveikį teikiant ataskaitas ir vykdant užtikrinimo veiksmus, visų pirma SO₂ ir KD_2,5 atveju (žr. 22 ir 23 dalis). Pavyzdžiui, tos vietos, kuriose SO₂ koncentracija yra žymiai didesnė nei PSO rekomenduojamos vertės vis dar atitinka AOK direktyvos reikalavimus, ir todėl jose turi būti įrengta mažiau matavimo stočių, duomenys turi būti pranešami iš mažiau vietų ir dažnai jų OKP neatsižvelgiama į SO₂ koncentracijos problemą.

25

Komisija įvertino, kad tiesioginės išlaidos, susijusios su jos AOK direktyvos pasiūlymo reikalavimų laikymusi, sudarytų apie 5–8 milijardus eurų, o pinigais įvertinta su sveikata susijusi nauda 2020 m. galėtų siekti nuo 37 iki 119 milijardų eurų per metus. Komisija padarė išvadą, kad oro kokybės politikos nauda gerokai viršijo įgyvendinimo išlaidas³³.

26

2013 m. PSO atliko „Su sveikata susijusių oro taršos aspektų duomenų peržiūrą“ („Review of evidence on health aspects of air pollution“). Joje rekomenduojama Komisijai užtikrinti, kad duomenys apie oro teršalų poveikį sveikatai ir jų poveikį oro kokybei būtų reguliariai peržiūrimi. PSO peržiūros metu nustatyta, kad moksliniais įrodymais buvo remiamos griežtesnės ES ribinės vertės KD₁₀ ir KD_2,5 atveju ir reglamentuojami KD_2,5 trumpalaikiai (pavyzdžiui, 24 valandų) vidurkiai. Šia veikla buvo siekiama paremti Komisijos 2013 m. atliktą oro kokybės politikų peržiūrą, tačiau nebuvo atlikti jokie pradinės AOK direktyvos ribinių verčių pakeitimai.

27

Neseniai kelios profesinės medicinos organizacijos paragino ES atsižvelgti į naujausius mokslinius įrodymus, kuriais remiami griežtesni KD_2,5 standartai ir naujas trumpalaikis standartas³⁴.

Dauguma valstybių narių neveiksmingai įgyvendino AOK direktyvą

28

2016 m. 13 valstybių narių viršijo KD ribines vertes³⁵, 19 – NO₂ ribines vertes³⁶ ir viena – SO₂ ribines vertes³⁷. Visos 28 ES valstybės narės, išskyrus Estiją, Airiją, Kiprą, Latviją, Lietuvą ir Maltą, pažeidė vieną ar daugiau šių ribinių verčių (žr. 7 diagramą).

29

8 diagramoje lyginamos KD ir NO₂ koncentracijos visuose mūsų aplankytuose miestuose ir ES ribinės vertės³⁸. Iš esmės išmatuota oro teršalų koncentracija sumažėjo (labiausiai KD₁₀ atveju), tačiau ji vis dar viršija bent vieną iš ribinių AOK direktyvos verčių visuose miestuose. Pavyzdžiui, nuo 2009 m. jokios pažangos nepasiekta Krokuvoje (KD) ir Sofijoje (KD_2,5). Briuselyje ir Milane NO₂ koncentracijos 2012–2016 m. beveik nepasikeitė (žr. II priedą). Tačiau, kaip paaiškinta 32 ir 33 dalyse, jei remiantis matavimais rezultatai iš dalies pagerėjo, tai nereiškia, kad pagerėjo oro kokybė.

o pagal su oro kokybės matavimu susijusias nuostatas suteikiama lankstumo, todėl sunku atlikti patikrinimą

30

Geri oro taršos lygių matavimai yra svarbūs, nes tai skatina valstybes nares imtis veiksmų, skirtų sumažinti taršą. Be to, tikslūs ir palyginami duomenys apie taršą yra svarbūs Komisijai vertinant vykdymo užtikrinimo veiksmus (žr. 49 dalį).

31

Atsižvelgiant į AOK direktyvos tikslus, valstybės narės matuoja oro kokybę pasitelkdamos stebėjimo stočių, turinčių prietaisus (mėginių ėmimo vietos), kurie analizuoja ir matuoja kelių oro teršalų lygius, tinklą⁴⁰. Daugelis valstybių narių oro kokybės lygius pateikia internete viešajai informacijai. Valstybės narės kartą per metus Komisijai turi siųsti patvirtintus duomenis. Tuomet Komisija įvertina, ar laikomasi Direktyvos. Valstybės narės privalo parengti oro kokybės planus, kai patvirtinti duomenys rodo, kad tarša viršija AOK direktyvoje nustatytas ribas.

32

AOK direktyvoje nustatyti kriterijai mažiausiam mėginių ėmimo vietų skaičiui ir jų išdėstymui. Tačiau su išdėstymu susijusios nuostatos apima daug kriterijų ir suteikiama lankstumo, todėl gali būti sunkiau atlikti patikrinimą. Pagal juos reikalaujama, kad valstybės narės mėginių ėmimo vietas įrengtų ten, kur „yra didžiausia teršalų koncentracija“ (eismo ar pramonės sektoriaus taršą matuojančios stotys) ir kitose vietovėse, kurios „yra laikomos tipinėmis pagal poveikį visiems gyventojams“⁴¹ (bendros foninės stotys). Todėl valstybės narės nebūtinai matuoja oro kokybę netoli didžiųjų pramonės centrų ar pagrindinių miesto transporto kelių. Atitikti Direktyvą gali būti paprasčiau, kai eismo arba pramonės sektoriaus taršą matuojančių stočių yra mažai. 6 langelyje parodyta skirtinga praktika šešiuose aplankytuose miestuose⁴².

33

Mažiausias mėginių ėmimo vietų skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus kiekvienoje oro kokybės zonoje. Visi mūsų aplankyti miestai turėjo daugiau stebėjimo stočių nei reikalaujama pagal Direktyvą. Šie papildomi matavimai neturi būti įtraukti į oficialius duomenis, apie kuriuos pranešė valstybės narės, net ir tuomet, kai jos nustato didelius taršos lygius (žr. 7 langelį). Pagal AOK direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės išlaikytų mėginių ėmimo vietas, kuriose buvo viršytas KD₁₀ lygis, tačiau ši prievolė netaikoma kitiems teršalams (visų pirma, NO₂ ir KD_2,5)⁴³.

34

Pagal AOK direktyvą nereikalaujama atlikti specialų stebėjimą probleminėse pasienio vietovėse. Kad būtų veiksmingai sprendžiama tarpvalstybinės taršos problema, būtini koordinuoti veiksmai. Pavyzdžiui, jei Ostravoje sugriežtinamas su kuro kokybe susijusių teisės aktų vykdymas, jie gali būti veiksmingi gerinant oro kokybę tik tuomet, jei veiksmų imtųsi Lenkijos kaimyniniai regionai. Kitaip žmonės vis dar galės naudoti pigų, prastos kokybės kurą, įsigytą kaimyninėje šalyje. Pagal Direktyvos 25 straipsnį valstybės narės ragina Komisiją dalyvauti bet kokiame bendradarbiavime, susijusiame su tarpvalstybine oro tarša. Mūsų aplankytos valstybės narės, kurios dažniausiai susiduria su tarpvalstybinės taršos problema, nemanė, kad atitinkamos Direktyvos nuostatos yra naudingos ir savo OKP netaikė jokių suderintų veiksmų. Jos neprašė Komisijos imtis veiksmų.

35

2017 m. mūsų aplankytos valstybės narės duomenis iš esmės pateikė laiku. Laiku pateikti duomenis apie oro kokybę yra svarbu: valstybėms narėms imantis tinkamų veiksmų siekiant sumažinti oro taršą, o Komisijai anksčiau imantis vykdymo užtikrinimo procedūrų prieš valstybę narę. AOK direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų metinius patvirtintus duomenis ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 d.⁴⁴ Tačiau ankstesnėse direktyvose reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų Komisijai ataskaitą per šešis mėnesius nuo matavimo laikotarpio.⁴⁵ Pastarųjų metų technologijų raida (pavyzdžiui, e. ataskaitos) suteikia galimybę ataskaitas pateikti anksčiau.

o oro kokybės planai nėra parengti kaip veiksmingos stebėjimo priemonės

36

Direktyvos pažeidimai reiškia, kad valstybės narės turi parengti oro kokybės planus (OKP) problemai spręsti (žr. 9 dalį). Oro kokybės pagerėjimas iš tikrųjų priklauso nuo to, ar valstybės narės greitai ir veiksmingai įgyvendina veiksmus, skirtus mažinti teršalų kiekį naudojant gerus oro kokybės planus.

OKP priemonės dažnai nepakankamai pritaikytos

37

AOK direktyvoje reikalaujama, kad OKP būtų nustatytos atitinkamos priemonės, kad laikas, kai oro tarša viršija ribas, būtų kuo trumpesnis. Mes peržiūrėjome OKP aplankytuose miestuose.

38

Remiantis OKP analize, mes nustatėme tris pagrindines priežastis, dėl kurių sumažėja jų veiksmingumas. Taip atsitiko todėl, kad:

• OKP priemonėms nebuvo teikiamas prioritetas ir jos negalėjo būti greitai įgyvendintos vietovėse, kuriose buvo nustatyta didžiausios koncentracijos;
• taikant šias priemones nebuvo galima gauti reikšmingų rezultatų per trumpą laiką, kadangi už jų įgyvendinimą atsakingos vietos institucijos joms neturėjo įgaliojimų arba dėl to, kad jos buvo skirtos ilgam laikotarpiui;
• jos nebuvo paremtos išlaidų sąmatomis arba nebuvo finansuojamos.

39

8 langelyje pateikta OKP trūkumų, kurie trukdo pasiekti tikslą sumažinti oro taršos koncentracijas, pavyzdžių.

40

Nors OKP buvo nurodyti pagrindiniai taršos šaltiniai, juose ne visada buvo pateiktos konkrečios priemonės, skirtos mažinti jų išmetamų teršalų kiekį. Pavyzdžiui, Krokuvos naujausiame OKP pateikiamos tik ribotos priemonės, kuriomis mažinamas pramonės išmetamų teršalų kiekis (tai yra didelis NO₂ taršos šaltinis), o Sofijos OKP nėra jokių priemonių, kuriomis mažinamas būstų išmetamų teršalų, kurie yra pagrindinis KD taršos šaltinis, kiekis (žr. 4 langelį).

41

OKP dažnai buvo siūlomos priemonės, kurios neturi tiesioginio poveikio mažinant oro teršalų koncentraciją, pavyzdžiui, administravimo supaprastinimo priemonės, vertinimai arba tyrimai. Mes taip pat nustatėme, kad OKP nebuvo vertinamas priemonių ekonominio veiksmingumas.

42

Siekiant oro kokybės tikslų kartais reikia sudėtingų politinių sprendimų. Pavyzdžiui, asmeninių transporto priemonių naudojimas yra pagrindinis miestų oro taršos šaltinis Briuselyje, Štutgarte ir Milane, ir veiksmingiausios priemonės būtų jų naudojimo ribojimas.

OKP pirmenybė teikiama informacijos kiekiui, o ne kokybei

43

Visuose šešiuose mūsų aplankytuose miestuose OKP buvo rengiami ilgą laiką. Šie planai paprastai apima ketverių arba penkerių metų laikotarpius. Oro kokybės direktyvoje nereikalaujama, kad valstybės narės Komisijai praneštų apie savo OKP įgyvendinimą arba juos atnaujintų, kai yra priimamos naujos priemonės arba kai yra aiškiai nepakankama pažanga. Valstybės narės tik turi atnaujinti savo OKP plano laikotarpio pabaigoje, jei oro kokybė vis dar neatitinka standartų.

44

Dėl didelės plataus masto taršos valstybės narės parengia daug OKP. Mūsų tikrinti OKP buvo ilgi⁴⁶ ir juose dažnai nėra visų atitinkamų planuotų ar taikytų oro kokybės priemonių⁴⁷. Valstybės narės taip pat pateikia daugiau dokumentų, kuriuose yra papildomų priemonių, jeigu to prašo Komisija.

45

OKP rengimas yra ilgas procesas. Kai valstybės narės juos siunčia Komisijai, paprastai oro taršos ribas jos būna viršijusios daugiau nei prieš dvejus metus⁴⁸, tačiau jos nepateikia jokios informacijos apie tolesnę pažangą.

46

Dėl pirmiau minėtų veiksnių Komisijai sudėtinga stebėti valstybių narių veiksmus. Tai sulėtino Direktyvos įgyvendinimo stebėjimą.

47

Nors ir mažėjantys, vis dar dideli taršos lygiai (žr. 4 diagramą) rodo, kad OKP rengimas buvo nepakankamas siekiant užtikrinti atitiktį AOK direktyvai ir kuo greičiau sumažinti taršą. Europos Teisingumo Teismas (ETT) tai neseniai patvirtino savo sprendimuose (žr. 52 dalį).

Komisija turi ribotas galimybes patikrinti atitiktį, o įgyvendinimo proceso užtikrinimas yra lėtas

48

Pagal AOK direktyvą reikalaujama, kad Komisija stebėtų ir užtikrintų valstybių narių vykdomą Direktyvos įgyvendinimą. Tačiau valstybės narės neprivalo pranešti, kaip įgyvendinami jų OKP arba juos atnaujinti, kai jos priima naujas priemones arba jei pažanga yra nepakankama (žr. 43 dalį). Kai kurias Direktyvos nuostatas dėl jų pobūdžio yra sudėtinga patikrinti (pavyzdžiui, užtikrinti, kad valstybės narės laikosi savo viešosios informacijos teikimo pareigų, arba patikrinti daugiau nei keturių tūkstančių stebėjimo stočių vietą).

49

Kadangi oro taršos ribos dažnai viršijamos, Komisija nustato didžiausius pažeidimus ir pradeda dialogą su valstybėmis narėmis iki tol, kol ji nusprendžia baigti procesą arba padaro išvadą, kad valstybė narė netaikė pakankamai plataus užmojo ir įtikinamų priemonių. Šiame etape Komisija gali pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę.

50

2018 m. sausio mėn. Komisija turėjo 16 tebevykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl KD taršos, 13 dėl NO₂, vieną dėl SO₂ ir kitas dvi pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl oro taršos stebėjimo (žr. III priedą).

51

Mes išnagrinėjome vykdomas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, susijusias su šešiais mūsų lankytais miestais⁴⁹. Visos šešios valstybės narės paprašė atidėti įgyvendinimo terminų vykdymą pagal 22 straipsnį⁵⁰. Todėl pažeidimų nagrinėjimo procedūra galėjo būti pradėta tik tuomet, kai Komisija priėmė sprendimą dėl šių atidėjimo prašymų.

52

Komisijai keturis kartus⁵¹ pavyko gauti palankius sprendimus prieš valstybes nares, kurios viršija oro taršos ribines vertes, tačiau nebuvo reikalaujama, kad valstybė narė imtųsi taisomųjų veiksmų. Todėl Komisija iš naujo apibrėžė savo metodą ir neseniai laimėjo Teisingumo Teismo bylas prieš Bulgariją (2017 m. balandžio 5 d.) ir Lenkiją (2018 m. vasario 22 d.)⁵². Savo sprendimuose ETT patvirtino, kad tam, kad būtų laikomasi Direktyvos nuostatų, nepakanka tik priimti OKP. Teisingumo Teismo nuomone, Bulgarija ir Lenkija neįvykdė savo įsipareigojimų užtikrinti, kad laikotarpis, kai buvo viršytos ribinės vertės, būtų kuo trumpesnis. 9 diagramoje parodyta, kad prireikė nuo šešerių iki aštuonerių metų, kol Komisija dėl šių su KD₁₀ pažeidimais susijusių atvejų kreipėsi į ETT⁵³. Kad būtų taikomos finansinės baudos, Komisija turi iš naujo kreiptis į ETT ir prašyti priimti naują sprendimą⁵⁴. Su NO₂ susiję pažeidimai prasidėjo gerokai vėliau ir į ETT iki šiol nebuvo kreiptasi dėl jokio atvejo. Nėra vykdoma jokia pažeidimų nagrinėjimo procedūra dėl ozono⁵⁵.

53

Valstybės narės turi daugiau nei dvejus metus teikti savo OKP po to, kai jos nustato, kad buvo viršytos oro kokybės ribos. Kadangi vėlesni dialogai dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų tarp valstybių narių ir Komisijos kai kuriais atvejais vyko ilgiau nei 5 metus, labai tikėtina, kad šiuo laikotarpiu valstybės narės atnaujina savo OKP. Todėl Komisija privalo tikrinti atnaujintus OKP. Taigi prireikė ne mažiau nei 7 metų nuo pirminio pažeidimo iki tol, kol Komisija perduoda bylą ETT.

54

Nustatėme, kad ilga vykdymo užtikrinimo procedūra vis dar neužtikrino, kad laikomasi Direktyvos nuostatų.

Kai kurios ES politikos nepakankamai atspindi oro taršos svarbą

55

Nemažai ES politikų turi įtakos oro teršalams ir oro kokybei, visų pirma kovos su klimato kaita, energetikos, transporto ir judumo, pramonės ir žemės ūkio.

56

Visi tikslai, nustatyti ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos pagrinde 40 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti ne mažiau kaip 27 % ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą ne mažiau kaip 27 %, gali padėti mažinti išmetamų teršalų kiekį. 2017 m. padėties apžvalgoje nurodėme, kad vienas iš pagrindinių uždavinių vykdant ES veiksmus, susijusius su energetika ir klimato kaita, yra ES perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių, ir kad šis perėjimas gali būti naudingas oro kokybei⁵⁶.

57

Dyzelinės transporto priemonės buvo pagrindinis elementas ES automobilių gamintojams laikytis anglies dioksido (CO₂) mažinimo įsipareigojimų⁵⁷, nes jos išmeta mažiau CO₂nei benzininiai automobiliai. Dėl technologijų vystymo ir EURO standartų⁵⁸ labai sumažėjo šių transporto priemonių išmetamų CO₂ ir KD kiekis, tačiau sumažėjimas nebuvo toks sėkmingas NO_X atveju. Jau daug metų žinoma⁵⁹, kad realiai išmetami NO_X kiekiai yra didesni nei išmetami kiekiai bandymų sąlygomis. „Dyzelgeito“ skandalas, kuris kilo, kai JAV inspektoriai transporto priemonių kontrolės metu nustatė įtartinus rezultatus, atskleidė šių neatitikimų mastą ir priežastis⁶⁰. Prieš „Dyzelgeito“ skandalą Europos Komisija vykdė darbus, susijusius su tikroviškesne ES bandymų procedūra. Tačiau remiantis atitikties veiksniais matyti, kad praktikoje EURO 6 išmetamų teršalų tikslas – 80 mg/km išmetamo NO_X kiekio (nuspręsta ES teisės aktų leidėjų 2007 m., numatyta įgyvendinti 2014 m.) – nebus įvykdytas realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymų atveju iki 2023 m⁶¹.

58

Dyzelinių degalų pardavimo apmokestinimą remia visos valstybės narės, išskyrus Vengriją ir JK⁶². Nors naujų dyzelinių lengvųjų automobilių pirkimai po „Dyzelgeito“ skandalo sumažėjo, maždaug 40 % visų automobilių ES keliuose yra dyzelinu varomi automobiliai⁶³. Kadangi kelių transportas, o ypač dyzeliniai lengvieji automobiliai, yra pagrindinis NO₂ išmetimo šaltinis (žr. 3 diagramą), sumažinti jo kiekį yra sudėtinga.

59

ES klimato kaitos politikos remia biomasę kaip atsinaujinančios energijos šaltinį⁶⁴. 2009 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje⁶⁵ reikalaujama, kad iki 2020 m. ES pasiektų bent 20 % visų savo energijos poreikių su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Biomasės projektams skiriamas ES finansavimas nuo to laiko padidėjo daugiau nei du kartus⁶⁶. Mūsų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2018 dėl atsinaujinančios energijos siekiant tvarios kaimo plėtros, nurodėme, kad dėl medienos biomasės deginimo taip pat gali būti išmetamas didesnis tam tikrų žalingų oro teršalų kiekis. EAA nustatė panašių problemų⁶⁷.

60

Dėl neefektyvių kietojo kuro katilų ar šildytuvų naudojimo oro taršos problema didėja dėl vietinio šildymo. ES nustatė standartus, skirtus pagerinti šių įrenginių efektyvumą (Ekologinio projektavimo direktyva⁶⁸ ir jos įgyvendinimo reglamentai), tačiau šie standartai įsigalios tik naujiems įrenginiams 2022 m.

61

Pramoninių išmetamų teršalų direktyva (PITD) yra pagrindinė ES priemonė, reglamentuojanti iš pramoninių įrenginių išmetamų oro teršalų kiekį (žr. I priedą). Direktyvoje valstybėms narėms leidžiama nustatyti ne tokias griežtas išmetamų teršalų kiekio ribines vertes, jei taikant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), bus patirtos neproporcingai didesnės išlaidos, palyginti su nauda aplinkai. Be to, direktyvoje tai pat leidžiamos tam tikros „lankstumo priemonės“ – atleidimas laikytis ribinių verčių, nustatytų dideliems kuro deginimo įrenginiams. Pavyzdžiui, 15 valstybių narių⁶⁹ yra priėmusios „pereinamojo laikotarpio nacionalinius planus“, pagal kuriuos didesnės teršalų viršutinės ribos leidžiamos iki 2020 m, kai kuriems centralizuoto šildymo įrenginiams speciali išlyga taikoma iki 2023 m., kitiems įrenginiams GPGB taikyti nereikia, jei bus ribojama jų veikla ir jie bus uždaryti iki 2024 m.

62

ES žemės ūkiui tenka 94 % išmetamo amoniako (NH₃) kiekio⁷⁰. Amoniakas yra KD pirmtakas. EAA teigia, kad žemės ūkio išmetamo NH₃ kiekis prisideda prie didelių KD koncentracijų atvejų, kurie pasitaiko kai kuriuose Europos regionuose, kuriuose pagal AOK direktyvą viršijamos KD₁₀ ribinės vertės⁷¹.

63

Nors ES politikomis reglamentuojama žemės ūkio praktika⁷², pažanga mažinant oro teršalus iš žemės ūkio buvo labai lėta⁷³, o nuo 2012 m. išmetamo NH₃ kiekis netgi padidėjo⁷⁴. EAA pažymi, kad nepaisant to, kad techniniu ir ekonominiu požiūriu yra perspektyvių priemonių, pavyzdžiui, agronominės, gyvulininkystės arba energijos priemonės, jos dar turi būti priimtos tokio masto ir intensyvumo, kad būtų galima ženkliai sumažinti išmetamų teršalų kiekį⁷⁵.

o ES finansavimas yra naudingas, tačiau ne visada kryptingas

64

Mes tikrinome, kaip programa LIFE, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas (SF) rėmė veiksmus, skirtus gerinti oro kokybę šešiose mūsų aplankytose valstybėse narėse.

Programa LIFE

65

ES remia oro kokybę įgyvendindama LIFE programą⁷⁶. Mes peržiūrėjome šešis LIFE projektus, susijusius su oro kokybe Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje⁷⁷. Vienas jų buvo projektas „LIFE Legal Actions - Legal Actions on Clean Air“, kuriuo buvo remiami pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai, kurie galėtų, pavyzdžiui, pradėti teismo bylas, siekiant pagerinti oro kokybę⁷⁸ (žr. 73 dalį). Programos LIFE biudžeto naudojimas siekiant paremti civilinį ieškinį valstybės narės lygmeniu yra naujas, ekonomiškai veiksmingas, greitas būdas skatinti valstybes nares ir miestus remti oro kokybės politiką.

66

Nuo 2014 m. programos LIFE integruotais projektais remiamas oro kokybės politikos planavimas naudojant kitas turimas ES lėšas. Pavyzdžiui, įgyvendinant vieną integruotą projektą buvo remiamas Mažosios Lenkijos OKP įgyvendinimas Lenkijoje. Tai apėmė regiono piliečiams skirtą informacinę kampaniją, skirtą didinti informuotumą apie kietojo kuro katilų dūmų pavojų (žr. plakatą 10 diagramoje), kuriame sakoma: „dūmai iš jūsų katilo žudo“).

Sanglaudos politikos lėšos

67

Didžioji ES finansavimo dalis oro kokybei skiriama iš ERPF ir SF. Nors kai kuriais veiksmais aiškiai siekiama sumažinti oro taršą, daug kitų tikslų (pavyzdžiui, švarus miesto transportas ar energijos vartojimo efektyvumo) taip pat gali būti susiję su oro kokybės gerinimu.

68

Specialus šiai sričiai skirtas finansavimas⁷⁹ padidėjo nuo 880 milijonų eurų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu iki 1,8 milijardo eurų 2014–2020 m. laikotarpiu, tačiau tai sudarė mažiau nei 1 % viso sanglaudos politikos finansavimo. Trys mūsų aplankytos valstybės narės naudojo šias lėšas, tačiau tik Lenkijoje atitinkamos sumos ženkliai padidėjo, palyginus ankstesnį ir dabartinį programavimo laikotarpius. Čekijoje finansavimas liko stabilus, o Bulgarijoje jis labai sumažėjo (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Specialus oro kokybei skirtas finansavimas Bulgarijoje, Čekijoje ir Lenkijos dalyse

(milijonai eurų)	2007–2013 m.	2014–2020 m.	Skirtumas
Bulgarija	120	50	-58 %
Čekija	446	454	+2 %
Lenkija(1)	140	368	+163 %

(1) Sumos iš Infrastruktūros ir aplinkos veiksmų programos ir Regioninės veiksmų programos, Mažoji Lenkija.

Šaltinis: Europos Komisija ir valstybės narės.

69

Mes nustatėme atvejų, kai valstybės narės šių lėšų neskyrė projektams, kurie buvo skirti pagrindiniams šaltiniams ir teršalams, nustatytiems mūsų lankytose oro kokybės zonose (žr. 4 langelį). Pavyzdžiui, joks projektas neturėjo tikslo mažinti išmetamų teršalų dėl būstų šildymo kiekį Sofijoje (pagrindinis KD išmetamo kiekio šaltinis)⁸⁰.

70

Mes taip pat nustatėme, kad ES finansuojami projektai nebuvo pakankamai gerai paremti valstybių narių planais, siekiant pagerinti oro kokybę. Pavyzdžiui, Krokuvoje įgyvendinant katilų pakeitimo schemą, nacionalinės institucijos neribojo neefektyvių katilų ir prastos kokybės anglie naudojimo.

71

Mes taip pat nustatėme gerų ES finansuotų projektų pavyzdžių, kurie buvo tinkamai orientuoti ir tiesiogiai prisidėjo prie vietoje išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kaip nurodyta valstybių narių OKP. Pavyzdžiui, seni dyzeliniai autobusai buvo pakeisti suslėgtoms gamtinėmis dujomis (SGD) važiuojančiais autobusais, o Ostravoje buvo įgyvendinama katilų pakeitimo schemos. Taip pat buvo projektų, skirtų modernizuoti neefektyvias būstų šildymo sistemas (Krokuvoje) ir viešąjį transportą (Krokuvoje ir Sofijoje). Iki 2013 m. buvo vykdomi projektai, skirti sumažinti pramoninių išmetamų teršalų kiekį Krokuvoje ir Ostravoje (pagrindinis KD ir NO_X šaltinis)⁸¹.

Piliečių veiksmai tampa vis svarbesni

72

EAA mano, kad viešoji informacija yra labai svarbus elementas siekiant sumažinti oro taršą ir jos neigiamą poveikį⁸², o PSO pabrėžia, kad skaidrumo didinimas ir platus keitimasis kokybiška informacija miestuose suteiks žmonėms dar daugiau galimybių dalyvauti produktyviuose sprendimų priėmimo procesuose⁸³. AOK direktyvoje nustatytos įspėjamosios ribos SO₂, NO₂ ir O₃ atveju, tačiau nenustatytos KD⁸⁴ atveju, ir reikalaujama, kad valstybės narės teiktų išsamią informaciją visuomenei⁸⁵. Taigi piliečiai gali atlikti svarbų vaidmenį stebint, kaip valstybės narės įgyvendina AOK direktyvą, visų pirma tais atvejais, kai rezultatai yra susiję su sudėtingais politiniais sprendimais. Vietos veiksmai yra svarbūs, bet yra būtinas visuomenės informuotumas – tik tada, kai piliečiai yra gerai informuoti, jie gali būti įtraukti į politiką, imtis veiksmų ir, prireikus, pakeisti savo elgesį.

73

Padidėjusią piliečių veiksmų svarbą atspindi pastarojo meto teismo bylos, kurias piliečiai ir NVO pateikė prieš savo nacionalines institucijas. Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir JK nacionaliniai teismai priėmė sprendimą dėl piliečių teisės į švarų orą ir pareikalavo atitinkamų valstybių narių imtis papildomų veiksmų kovojant su oro tarša.

tačiau Direktyva nėra aiškiai ginamos visuomenės teisės kreiptis į teismą

74

Teisė kreiptis į teismą, teisė gauti informaciją apie aplinką ir visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus aplinkos klausimais yra patvirtinti Orhuso konvencijos, prie kurios yra prisijungusios ES ir jos 28 valstybės narės⁸⁶. Mes nustatėme, kad kitose aplinkos direktyvose yra pateiktos aiškios nuostatos, kurios piliečiams užtikrina teises kreiptis į teismą, tačiau AOK direktyvoje jų nėra⁸⁷.

75

Nacionaliniai teisės aktai labai skiriasi ir pilietinės visuomenės organizacijos nustatė kliūčių piliečiams, siekiantiems pasinaudoti teise kreiptis į teismą kai kuriose valstybėse narėse.

o informacija apie oro kokybę kartais nėra aiški

76

Mes šešiuose aplankytuose miestuose patikrinome, ar valdžios institucijos piliečiams pateikia informaciją internetu. Šiuo tikslu mes išnagrinėjome oro kokybės indeksus, informaciją apie oro taršos poveikį sveikatai, duomenų apie oro kokybę prieinamumą realiuoju laiku ir kitas priemones.

77

Oro kokybės indeksai yra priemonės, galinčios suteikti piliečiams suprantamą informaciją. Penki iš šešių mūsų aplankytų miestų naudoja šiuos indeksus. Mes nustatėme, kad valstybės narės, regionai ir miestai oro kokybės indeksus nustato skirtingai, todėl tos pačios oro kokybės vertinimai yra skirtingi (žr., pavyzdžiui, 3 lentelę). Oro taršos žala žmonių sveikatai yra visur ta pati, tos pačios oro kokybės skirtingas klasifikavimas turi neigiamą poveikį teikiamos informacijos patikimumui.

3 lentelė

Oro kokybės indeksai atsižvelgiant į KD₁₀ (2018 m. kovo mėn.)

Indeksas pagal KD valandinę (dienos) vertę	0	10	20		30		40	50	60	70		80	90	100	140				180	200+
EAA	geras		patenkinamas			vidutiniškas		blogas						labai blogas
Briuselis	puikus	labai geras	geras		pakankamai geras		vidutiniškas	blogas	labai blogas	blogas		labai blogas		siaubingas
Milanas	geras			patenkinamas				vidutiniškas			blogas			siaubingas
Krokuva	labai geras		geras						vidutiniškas					pakanka-mas	blogas					labai blogas
Ostrava	labai geras		geras				patenkinamas			tinkamas			blogas						labai blogas
Štutgartas	labai geras	geras	patenkinamas			pakankamas		blogas						labai blogas
Sofija	geras							patenkinamas						pakankamas				blogas		labai blogas

Šaltinis: EAA ir miestų interneto svetainės.

78

Kadangi valstybės narės nėra susitarusius dėl bendro indekso, EAA, bendradarbiaudama su Europos Komisija, neseniai pradėjo taikyti visai ES teritorijai skirtą indeksą (žr. toliau pateiktą 11 diagramą). Remdamiesi EAA indeksu, piliečiai gali palyginti oro kokybę Europoje realiuoju laiku. Tai nėra tas pats, kas vertinti atitiktį ES standartams (tam reikia daugiau duomenų).

79

AOK direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės informuotų visuomenę apie galimą oro taršos poveikį sveikatai. Valdžios institucijų pateikta elektroninė informacija apie oro taršos poveikį sveikatai ir priemones, kurių piliečiai gali imtis siekdami sumažinti riziką, kartais buvo ribota ir ją buvo sunku rasti. Ši problema ypač opi dar ir dėl to, kad pagal ES standartus nepakankamai įvertinama su prasta oro kokybe susijusi rizika (žr. 19–27 dalis).

80

Valstybės narės privalo realiuoju laiku Komisijai pranešti duomenis apie oro kokybę⁸⁸. Mūsų audito metu tai darė dvidešimt penkios valstybės narės⁸⁹. Iš šešių mūsų aplankytų miestų, keturi miestai savo interneto svetainėse turėjo duomenis realiuoju laiku⁹⁰. Šie miestai naudojo įvairias priemones, skirtas informuoti visuomenę. 4 lentelėje pateikiami keli gerosios praktikos, kurią jie naudojo siekdami informuoti piliečius, pavyzdžiai.

4 lentelė

Geroji piliečių informavimo praktika

Erdviniai žemėlapiai naudojant modeliavimą	Briuselis, Milanas, Ostrava
Pranešimas taršos piko metu (sms žinute, el. paštu ir pan.)	Briuselis, Krokuva, Ostrava
Išmaniųjų telefonų programėlės	Ostrava, Krokuva
Monitoriai viešosiose vietose (gatvėse, metro)	Krokuva, Sofija
Atsisiunčiami duomenys analizei	Briuselis, Štutgartas, Milanas, Krokuva
Išankstinio įspėjimo apie KD sistema, pagrįsta orų prognozėmis	Štutgartas

81

Nors daugelis mūsų aplankytų miestų turėjo oro kokybės duomenis realiuoju laiku, o kai kurie jų buvo priėmę kitas gerąsias praktikas, mes padarėme išvadą, kad viešoji informacija nebuvo tokia aiški ar naudinga kaip informacija, kurią buvo pateikę kiti Europos miestai⁹¹.

Išvados ir rekomendacijos

82

Pasaulio sveikatos organizacijos manymu, didžiausia rizika aplinkai ir sveikatai ES kyla dėl oro taršos. EAA nuomone, nuo jos kasmet pirma laiko miršta apie 400 000 žmonių, o didžiausias pavojus kyla žmonėms miestų teritorijose. Kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir pažemio ozonas yra žalingiausi oro teršalai. 2008 m. Aplinkos oro kokybės (AOK) direktyva yra kertinis ES švaraus oro politikos akmuo. Joje nustatytos teršalų koncentracijos ore, kuriuo mes kvėpuojame, ribos.

83

Mes padarėme išvadą, kad ES veiksmai, skirti apsaugoti žmonių sveikatą nuo oro taršos, neturėjo numatyto poveikio. Svarbios žmogiškosios ir ekonominės išlaidos vis dar neatsispindėjo vykdant atitinkamus veiksmus visoje ES.

84

Nors oro kokybė pagerėjo sumažinus išmetamų teršalų kiekį, dėl oro taršos piliečių sveikatai vis dar iškyla didelė rizika. Kai kurie ES oro kokybės standartai yra silpnesni, palyginti su įrodymais apie oro taršos poveikį sveikatai. Valstybės narės dažnai nesilaiko šių standartų, ir jos nesiėmė pakankamai veiksmingų veiksmų siekdamos pagerinti oro kokybę. Komisijos stebėjimas ir vėliau vykdymo užtikrinimas nepadėjo veiksmingai pakeisti padėties. Mes nustatėme, kad kai kuriose ES politikose dar nepakankamai gerai atsispindi oro kokybės gerinimo svarba, nors ES finansavimu teikiama naudinga parama. Kaip matyti pagal sėkmingus teisminius veiksmus keliose valstybėse narėse, piliečiai gali atlikti svarbų vaidmenį stebėdami, kaip valstybės narės įgyvendina AOK direktyvą, o visuomenės sąmoningumas ir informuotumas didėja. Toliau pateiktose dalyse išsamiau aprašomos mūsų pagrindinės išvados ir pateikiamos atitinkamos rekomendacijos.

85

AOK direktyva grindžiama oro kokybės standartais, kuriems šiuo metu yra 15–20 metų. Kai kurie šių standartų yra daug silpnesni nei Pasaulio sveikatos organizacijos gairės. Be to, remiantis standartais, dažnai gali būti viršijamos ribinės vertės ir jie neapima jokio trumpalaikio su KD_2,5, kuris yra labai žalingas oro teršalas, susijusio standarto (žr. 1 lentelę ir 18–26 dalis). ES sveikatos priežiūros specialistai remia griežtesnius standartus (žr. 27 dalį). Nustatant silpnus standartus, nesukuriama tinkama sistema, skirta apsaugoti žmonių sveikatą. Tai reiškia, kad kai kurios vietovės, kuriose oro kokybė yra prasta, atitinka ES teisę.

86

Nors padėtis gerėja, dauguma valstybių narių vis dar nesilaiko ES oro kokybės standartų (28 ir 29 dalys).

87

Oro kokybės matavimo srityje mes nustatėme, kad buvo nepakankamai užtikrinama, kad valstybės narės oro kokybę matuotų tinkamose vietose. Dėl netikslių Direktyvos kriterijų valstybės narės nebūtinai privalėjo matuoti koncentraciją prie pagrindinių miestų kelių arba didžiųjų pramoninių teritorijų (žr. 32–34 dalis), kurie vis dar yra didžiausi oro taršos šaltiniai. Mes atkreipiame dėmesį į tai, kad terminas, iki kurio valstybės narės turi pateikti duomenis Komisijai, kaip nustatyta AOK direktyvoje, yra ne toks griežtas kaip ankstesnėse direktyvose (35 dalis).

88

Mes nustatėme, kad valstybės narės nepakankamai ėmėsi veiksmingų veiksmų, skirtų kuo greičiau pagerinti oro kokybę. Apskritai, valstybių narių oro kokybės planų kokybė buvo nepakankama ir jie apėmė menkai orientuotas priemones. Jie dažnai buvo netinkamai valdomi (pavyzdžiui, trūko nacionalinių ir vietos institucijų koordinavimo), nebuvo įvertintos jų sąnaudos ar jie nebuvo finansuojami ir juose nebuvo pateikta informacijos apie tikrąjį su oro kokybe susijusių taikytų priemonių poveikį. Pagal AOK direktyvą valstybės narės nėra įpareigotos pranešti Komisijai apie savo planų rezultatus. Nepakankama pažanga gerinant oro kokybę rodo, kad būtini veiksmingesni veiksmai (žr. 36–47 dalis).

89

Komisija susiduria su valstybių narių veiksmingumo stebėjimo sunkumais. Valstybės narės neprivalo pranešti apie oro kokybės planų įgyvendinimą. Kai kurias Direktyvos nuostatas yra sunku patikrinti, o Komisija gauna šimtus oro kokybės planų ir turi peržiūrėti labai daug duomenų. Mes nustatėme, kad Komisija apskundė valstybes nares Europos Teisingumo Teismui, kai manė, kad jos rimtai pažeidžia direktyvą (žr. 48–50 dalis). Tačiau šios reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės vykdomos ilgai ir iki šiol, nors buvo priimti keli palankūs sprendimai (51–54 dalys), ir toliau dažnai nesilaikoma oro kokybės ribinių verčių.

1 rekomendacija. Veiksmingesni Komisijos veiksmai

Kad būtų imtasi veiksmingesnių veiksmų, skirtų pagerinti oro kokybę, Komisija turėtų:

1. dalintis geriausia valstybių narių, kurios savo oro kokybės planuose sėkmingai atspindėjo AOK direktyvos reikalavimus, praktika, įskaitant klausimus, pavyzdžiui, susijusius su stebėjimui skirta informacija; tikslinėmis, biudžete numatytomis ir trumpalaikėmis priemonėmis, skirtomis pagerinti oro kokybę; ir planuojamu viršijamų lygių sumažinimu tam tikrose vietose.
2. aktyviai valdyti kiekvieno pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapą, kad būtų sutrumpintas bylų nagrinėjimo arba jų perdavimo Europos Teisingumo Teismui terminas.
3. padėti valstybėms narėms, kurios yra labiausiai paveiktos ES vidaus tarpvalstybinės oro taršos, bendradarbiaujant ir bendroje veikloje, taip pat įtraukiant atitinkamas priemones į jų oro kokybės planus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2020 m.

90

Atsižvelgiant į mūsų išvadas dėl oro kokybės standartų, valstybių narių veiksmų, skirtų gerinti oro kokybę, tolesnio stebėjimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo, visuomenės sąmoningumo ir informuotumo didinimo (žr. toliau), mes rekomenduojame Komisijai apsvarstyti galimybę parengti plataus užmojo atnaujintą Aplinkos oro kokybės direktyvą, kuri tebėra svarbi priemonė užtikrinti, kad mūsų oras būtų švaresnis.

2 rekomendacija. Plataus užmojo AOK direktyvos atnaujinimas

Komisija, rengdama pasiūlymą teisės aktų leidėjui, turėtų atsižvelgti į šiuos klausimus:

1. apsvarstyti galimybę atnaujinti ES ribines ir tikslines vertes (KD, SO₂ ir O₃ atveju), atsižvelgiant į naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas; sumažinti kartų, kai koncentracija gali viršyti standartus, skaičių (KD, NO₂, SO₂ ir O₃ atveju); ir nustatyti trumpalaikes ribines vertes KD_2,5 atveju ir įspėjamąsias ribas KD atveju.
2. patobulinti oro kokybės planus, visų pirma užtikrinant, kad jie būtų orientuoti į rezultatus; kasmet reikalauti pranešti apie jų įgyvendinimą; ir prireikus juos atnaujinti. Oro kokybės planų skaičių pagal oro kokybės zonas turėtų būti ribotas.
3. patikslinti reikalavimus nustatant pramonės ir eismo matavimo stočių vietą, kad būtų galima geriau įvertinti didžiausią oro taršos poveikį gyventojams; nustatyti minimalų kiekvieno tipo matavimo stočių skaičių (eismo, pramonės ar foninio lygio).
4. galimybę Komisijai reikalauti įrengti papildomus stebėjimo punktus, jei ji mano, kad yra būtina geriau išmatuoti oro taršą.
5. paankstinant datą (šiuo metu tai yra n + 1 metų rugsėjo 30 d.) bent iki n + 1 metų birželio 30 d. pranešti patvirtintus duomenis ir aiškiai reikalauti valstybių narių teikti naujausius duomenis (tikruoju laiku).
6. parengti aiškias nuostatas, kuriomis būtų užtikrinamos piliečių teisės kreiptis į teismą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m.

91

Daugelis ES politikų turi įtakos oro kokybei. Atsižvelgiant į dideles su oro tarša susijusias žmogiškąsias ir ekonomines sąnaudas, mes manome, kad kai kuriose ES politikose vis dar nepakankamai gerai atsispindi šios problemos reikšmė. Pavyzdžiui, kovos su klimato kaita ir energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio politikose yra elementų, kurie gali būti žalingi švariam orui (žr. 55–63 dalis).

92

Mažiau nei 1 % ES sanglaudos politikos finansavimo yra tiesiogiai skiriama oro kokybės gerinimo priemonėms. Tačiau kiti sanglaudos politikos veiksmai gali netiesiogiai būti naudingi oro kokybei. Mes nustatėme, kad ES finansuojami projektai nebuvo pakankamai gerai pritaikyti ir paremti valstybių narių planais, siekiant pagerinti oro kokybę, tačiau mes taip pat nustatėme keletą gerų pavyzdžių. Mūsų nuomone, programos LIFE projektai padėjo piliečiams imtis veiksmų, kuriais siekiama pagerinti oro kokybę valstybėse narėse ir geriau pritaikyti ES finansuojamus veiksmus (64–71 dalys).

3 rekomendacija. Prioriteto skyrimas ir geresnis oro kokybės klausimo integravimas į ES politikas

Siekiant geriau integruoti oro kokybę į ES politikas, Komisija turėtų įvertinti:

1. kitas ES politikas, kuriose yra elementų, kurie gali būti žalingi švariam orui, ir imtis veiksmų, siekiant geriau suderinti šias politikas su oro kokybės tikslu.
2. faktišką oro kokybė tikslų rėmimui skirto atitinkamo ES finansavimo naudojimą kovojant su oro tarša, ypač KD, NO_X ir SO_Xatveju.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m.

93

Visuomenės sąmoningumo ir informuotumo didinimui tenka svarbus vaidmuo sprendžiant oro taršos klausimą. Neseniai piliečiai pradėjo aktyviai dalyvauti sprendžiant oro kokybės klausimus, o kelių valstybių narių nacionaliniai teismai apgynė piliečių teisę į švarų orą (72 ir 73 dalys). Mes nustatėme, kad, palyginti su kitomis aplinkos direktyvomis, AOK direktyvoje nėra specialių nuostatų, užtikrinančių piliečių teises kreiptis į teismą (žr. 74 dalį). Taip pat nustatėme, kad piliečiams pateikiama informacija apie oro kokybę kartais buvo neaiški (žr. 76–81 dalis).

4 rekomendacija. Visuomenės sąmoningumo ir informuotumo didinimas

Siekdama pagerinti piliečiams skirtos informacijos kokybę, Komisija turėtų:

1. nustatyti ir apibendrinti, pasitelkiant sveikatos priežiūros specialistų pagalbą, svarbiausią informaciją, kad Komisija ir valstybių narių institucijos ją galėtų pateikti piliečiams (įskaitant poveikį sveikatai ir elgsenos rekomendacijas).
2. remti valstybes nares pritaikant geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su komunikacija ir piliečių dalyvavimu sprendžiant su oro kokybe susijusius klausimus.
3. kasmet skelbti oro kokybės zonų su geriausia ir blogiausia pažanga klasifikavimą ir dalintis geriausia praktika, taikoma sėkmingiausiose vietovėse.
4. sukurti internetinę priemonę, kad piliečiai galėtų pranešti apie oro kokybės pažeidimus ir teikti grįžtamąją informaciją Komisijai klausimais, susijusiais su valstybių narių veiksmais dėl oro kokybės.
5. remti valstybes nares kuriant patogias naudoti priemones, kad plačioji visuomenė galėtų naudoti informacija apie oro kokybę ir stebėjimą (pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų programėles ir (arba) socialinėms informavimo priemonėms skirtus puslapius).
6. kartu su valstybėmis narėmis siekti susitarti dėl suderintų oro kokybės indeksų.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2022 m.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos A. Milionis, 2018 m. liepos 11 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Žodynėlis ir santrumpos

Amoniakas (NH₃): Bespalvės, aštraus kvapo dujos.

Anglies dioksidas (CO₂): CO₂ – bespalvės dujos, kurios yra svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje. Jos daugiausiai išsiskiria į aplinką deginant iškastinį kurą.

Ankstyvos mirtys: Mirtys, kurios ištinka prieš asmeniui pasiekiant vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę pagal atskiras šalis ir lytį.

AOK direktyva: Aplinkos oro kokybės direktyva (2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

Azoto dioksidas (NO₂): Toksiškos rausvai rudos dujos. Azoto oksidas (NO_x).

Benzpirenas (BaP): BaP – kieta medžiaga, išmetama nevisiškai sudegus iškastiniam kurui ir biokurui. Jo pagrindiniai šaltiniai – būstų šildymas (visų pirma medienos ir anglių deginimas), elektros gamyba elektrinėse, atliekų deginimas, kokso ir plieno gamyba.

DALYs: Dėl sveikatos sutrikimų prarasti sveiko gyvenimo metai

EAA: Europos aplinkos agentūra

ETT: Europos Teisingumo Teismas

GPGB: Geriausi prieinami gamybos būdai – veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri nurodo, ar tam tikras gamybos būdas praktiškai gali būti pagrindu nustatant išmetamų teršalų ribines vertes ir kitas leidimo sąlygas, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – mažinti išmetamų teršalų kiekį ir jų poveikį visai aplinkai.

Išsiskaidymo sąlygos: Išsiskaidymo sąlygos rodo atmosferos gebėjimą sumažinti oro teršalų kiekį.

ITKNR direktyva: Išmetamų teršalų kiekio nacionalinių ribų direktyva (2016 m. gruodžio 14 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

Juodoji anglis: Juodoji anglis yra KD_2,5 sudedamoji dalis, kuri susidaro ne visiškai sudegus kurui, pagrindiniai šaltiniai yra transporto ir būstų šildymas.

Kietosios dalelės (KD): Kietos ir skystos ore suspenduotos dalelės. Atsižvelgiant į jų dydį, KD klasifikuojamos į stambias daleles (KD₁₀) ir smulkias daleles (KD_2,5).

Lakieji organiniai junginiai (LOJ): LOJ – lengvai išgaruojančios organinės cheminės medžiagos.

Mažos taršos zona (MTZ): Mažos taršos zona – apibrėžta teritorija, į kurią ribojama ar draudžiama patekti aplinką teršiančioms transporto priemonėms siekiant pagerinti oro kokybę.

Ne metano lakieji organiniai junginiai (NMLOJ): NMLOJ – pavadinimas, kuris apima daug įvairių cheminių junginių, pavyzdžiui, benzeną, etanolį, formaldehidą, cikloheksaną ar acetoną.

OKP: Oro kokybės planas

Ozonas (pažemio ozonas, O₃): Bespalvės aštraus kvapo dujos, kurios nėra tiesiogiai išmetamos į atmosferą, tačiau susiformuoja vykstant teršalų cheminei reakcijai dėl saulės šviesos.

PITD: Pramoninių išmetamų teršalų direktyva (2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17) (nauja redakcija).

PSO: Pasaulio sveikatos organizacija

Sieros dioksidas (SO₂): Toksiškos bespalvės dujos. Sieros oksidas (SO_x).

Suslėgtos gamtinės dujos (SGD): SGD – aukštame slėgyje saugomos gamtinės dujos, kurios gali būti naudojamas vietoje benzino, propano arba dyzelino.

Tinkamumo patikra: Išsamus politikos vertinimas, skirtas įvertinti, ar konkrečios politikos reglamentavimo pagrindas yra tinkamas siekiamam tikslui.

µg/m³: Mikrogramai kubiniame metre (teršalų koncentracijos ore matavimo vienetas).

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Janusz Wojciechowski, jam padėjo kabineto vadovė Kinga Wisniewska-Danek, atašė Katarzyna Radecka-Moroz, pagrindinis vadybininkas Colm Friel, užduoties vadovas João Coelho, užduoties vadovo pavaduotojas Frédéric Soblet, auditoriai Vivi Niemenmaa, Blanka Happach, Jan Kubat, Joachim Otto, Lorenzo Pirelli, Radostina Simeonova, Anna Zalega ir asistentė Rachel O’Doherty. Kalbinę pagalbą teikė Hannah Critoph, Marek Riha, Mila Todorova ir Mark Smith.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-0616-7	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/686197	QJ-AB-18-019-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-0626-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/483713	QJ-AB-18-019-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact/write-to-us_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://op.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/home?) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais