ES agentūrų ateitis. Didesnio lankstumo ir bendradarbiavimo galimybės

Santrauka

ES decentralizuotos agentūros ir kitos įstaigos (ES agentūros) yra Europos viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, turinčios juridinio asmens statusą, todėl jos skiriasi nuo ES institucijų. Šiuo metu 37 ES agentūros yra įsikūrusios 23 valstybėse narėse; jose sprendžiami įvairūs ES piliečiams rūpimi klausimai. Dauguma jų buvo įsteigtos 2000–2010 m. Tai, be kita ko, aviacijos saugos, maisto saugos, profesinio mokymo, lygių galimybių, finansų ir bankų sektorių stabilumo, aplinkos, gyvūnų apsaugos, migracijos ir sienų kontrolės agentūros. 2018 m. jų bendras metinis biudžetas sudarė 4,0 milijardo eurų (tai atitinka 2,8 % ES bendrojo biudžeto), o visose agentūrose iš viso dirbo 8 957 darbuotojai (13,4 % visų ES dirbančių darbuotojų).

Praeityje Audito Rūmai daugiausia dėmesio skyrė atskirų agentūrų veiksmingumui. Tai – pirmas Audito Rūmų bendras sąlygų, kurias ES nustatė siekdama užtikrinti, kad agentūros veiksmingai įgyvendintų savo politikas visų piliečių naudai, vertinimas. ES agentūroms būdingos įvairios valdymo struktūros, įgaliojimai ir užduotys; siekiant spręsti įvairius uždavinius, įsteigtos skirtingos agentūros. Dėl to sunku įvertinti bendrą agentūrų veiksmingumą. Tačiau jų bendras tikslas – įgyvendinti ES politiką ir užtikrinti Europos bendradarbiavimą ES piliečių labui.

Šį auditą atlikome remdamiesi Europos Parlamento, Europos Komisijos ir pačių ES agentūrų pareikštu susidomėjimu. Šia ataskaita ketinama pradėti diskusiją dėl būsimo jos agentūrų veiklos rezultatų valdymo. Ji grindžiama žiniomis, kurias surinkome atlikdami metinius agentūrų finansinius auditus ir ankstesnius atskirų agentūrų veiklos auditus. Tai papildėme išsamia ES institucijų ir visų agentūrų pagrindinių dokumentų peržiūra, pokalbiais su pagrindiniais Komisijos ir agentūrų darbuotojais, plataus masto agentūrų suinteresuotųjų subjektų apklausa, dviem ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų grupėmis, analize, kurios metu buvo naudojami didžiųjų duomenų apie agentūrų dalyvavimą žiniasklaidoje metodai ir ES agentūrų veiksmingumo sistemos palyginimu su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos agentūromis.

Mūsų bendras audito klausimas – ar Komisija ir agentūros nustatė tinkamas sąlygas, kad užtikrintų ES agentūrų veiksmingumą. Nustatėme du pagrindinius visoms agentūroms aktualius kriterijus. Pirmasis – lankstumas siekiant prisidėti prie atitinkamos ES politikos ir Europos bendradarbiavimo, ypač kai politikos taikymo sritis yra plati ir gali keistis sudėtingame pasauliniame kontekste. Tai buvo vienas iš bendro požiūrio, kurį 2012 m. pasirašė Komisija, Taryba ir Parlamentas ir pagal kurį reikalaujama reguliariai vertinti visas agentūras, tikslų. Tačiau praktiškai tai buvo įgyvendinta tik iš dalies, ir nustatėme, kad agentūrų struktūra, veikimas ir galimas likvidavimas nėra lankstūs.

Antras mūsų tikrintas veiksmingumo kriterijus buvo tai, kokiu mastu agentūros veikė kaip ES politikų įgyvendinimo kompetencijos ir tinklų kūrimo centrai. Tam reikalingas gerai organizuotas valdymas ir bendradarbiavimas. Nustatėme atvejų, kai valdymo tvarka buvo pernelyg sudėtinga arba silpna, ir nustatėme, kad informacija apie veiksmingumą buvo sutelkta į išdirbius ir veiklą, o ne į jų indėlį įgyvendinant politikas. Be to, mūsų auditas parodė, kad dėl nepakankamo valstybių narių, pramonės, Komisijos ar kitų agentūrų bendradarbiavimo ir (arba) paramos kai kurios agentūros negali visapusiškai atlikti savo vaidmens.

Rekomenduojame Komisijai ir agentūroms:

1. užtikrinti agentūrų steigimo aktualumą, suderinamumą ir lankstumą;
2. lanksčiau paskirstyti išteklius;
3. gerinti valdymą, atskaitomybę ir veiksmingumo ataskaitų teikimą;
4. stiprinti agentūrų, kaip kompetencijos ir tinklų kūrimo centrų, vaidmenį.

Įvadas

Įvairovė ES agentūrose

ES decentralizuotos agentūros ir kitos įstaigos (ES agentūros) yra Europos viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, turinčios juridinio asmens statusą, todėl jos skiriasi nuo ES institucijų. Jos steigiamos antrinės teisės aktais. Yra įvairių teisinių agentūrų tipų: šešios Komisijos vykdomosios įstaigos ir 37 ES decentralizuotos agentūros. Komisijos vykdomosios įstaigos veikia kaip išplėstiniai Komisijos padaliniai, Komisijos vardu atliekantys konkrečias užduotis. Šioje ataskaitoje „agentūros“ – tai ES decentralizuotos agentūros ir kitos įstaigos, jei nenurodyta kitaip.

Agentūras neribotam laikotarpiui įsteigia teisės aktų leidėjas (Taryba ir Parlamentas), remdamasis Komisijos pasiūlymu. Joms vadovauja valdyba, susidedanti, be kita ko, iš valstybių narių ir Komisijos atstovų. Jos prisideda prie ES politikų įgyvendinimo ir remia ES ir nacionalinių vyriausybių bendradarbiavimą sutelkdamos technines ekspertines žinias.

Šaltinis: 2018 m. ES bendrasis biudžetas ir 2018 m. agentūrų biudžetai, susisteminta Audito Rūmų.

2018 m. bendras visų agentūrų (išskyrus BPV) biudžetas siekė 4,0 milijardo eurų (2,8 % 2018 m. ES bendrojo biudžeto) (žr. 1 diagramą). Visų šioje ataskaitoje nurodytų agentūrų pavadinimai pateikti I priede. 2018 m. BPV, kuriai suteikti specialūs įgaliojimai įsteigti kredito įstaigų finansuojamą pertvarkymo fondą, biudžetas sudarė 6,9 milijardo eurų (0,1 milijardo eurų skirta Valdybos administraciniam biudžetui ir 6,8 milijardo eurų – Fondui). 2018 m. agentūros buvo įsikūrusios 23 valstybėse narėse (žr. 2 diagramą), ir jose dirbo 8 957 darbuotojai¹ (13,4 % visų ES institucijų ir agentūrų darbuotojų) (žr. 3 diagramą) iš visų valstybių narių.

Šaltinis: EAR.

Šaltinis: EAR.

Pirmosios agentūros (CEDEFOP ir EUROFOUND²) įsteigtos 1975 m. 1987 m. įsigaliojus Suvestiniam Europos aktui, kuriuo siekta iki 1992 m. baigti kurti vidaus rinką, dešimtajame dešimtmetyje buvo įsteigtos dar kelios agentūros, tačiau dauguma jų buvo įsteigtos per pirmąjį naujojo tūkstantmečio dešimtmetį (žr. 4 diagramą).

Pastaba: Diagramoje nurodyti metai – agentūros steigimo akto įsigaliojimo metai.

Šaltinis: 2018 finansinių metų Audito Rūmų metinė ataskaita dėl ES agentūrų.

Agentūros buvo įsteigtos atsiradus konkretiems poreikiams. Nemažai jų buvo įsteigtos arba joms buvo suteikta papildoma atsakomybė reaguojant į krizę (pavyzdžiui, EBI, EIOPA, ESMA ir BPV finansų sektoriuje; EASO ir FRONTEX migracijos ir sienų kontrolės klausimais; EMSA ir EŽKA jūrų saugumo ir žuvininkystės kontrolės klausimais). Dauguma agentūrų buvo įsteigtos kaip naujos įstaigos, kurios perėmė iki tol Komisijos ir (arba) valstybių narių vykdytas pareigas. Komisija tai pagrindė tuo, kad susijusios užduotys yra labai techninio pobūdžio arba kad siekiama efektyvumo: specializuota įstaiga tas pačias užduotis gali atlikti veiksmingiau arba lanksčiau, taip pat gali geriau pritraukti kompetentingus specializuotus darbuotojus ir kaupti ekspertines žinias. Kai kurios agentūros (pavyzdžiui, Europolas, EBI, EIOPA ir ESMA) buvo tarptautinių įmonių perėmėjai Europos lygmeniu.

Agentūras galima suskirstyti į grupes įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal jų pagrindines užduotis ir atsakomybę:

1. pirmoji agentūrų grupė remia vidaus rinkos, sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslus, susijusius su registravimu, sertifikavimu ir leidimų suteikimu ES lygmeniu (pavyzdžiui, BAVT, EASA, ECHA, ESGA, EUIPO, EFSA ir EMA);
2. antrajai agentūrų, turinčių įgaliojimus saugumo ir teisingumo srityse, grupei tenka labiau operatyviniai įgaliojimai; ji padeda valstybėms narėms koordinuoti bendrą veiklą (pavyzdžiui, CEPOL, EASO, Eurojustas, Europolas ir FRONTEX);
3. trečioji grupė daugiausia yra atsakinga už taisyklių nustatymą ir priežiūrą (pavyzdžiui, ACER, EBI, EIOPA ir ESMA ir rengia energetikos ir finansų sektoriaus techninius standartus bei užtikrina bendrą priežiūros praktiką visoje ES);
4. Paskutinė grupė daugiausia rūpinasi moksliniais tyrimais, duomenų rinkimu ir analize, kuriais siekiama padėti ES institucijoms ir valstybėms narėms kurti įrodymais pagrįstą politiką (pavyzdžiui, CEDEFOP, EIGE ir FRA).

Perėjimas nuo atitikties prie veiksmingumo

Kiekviena agentūra įsteigiama atskiru ir konkrečiu steigimo aktu. Atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos agentūros veiklą, skiriasi agentūrų valdymo modelis, finansavimo šaltiniai, vertinimo reikalavimai ir t. t.

2012 m. Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė bendrą pareiškimą dėl bendro požiūrio į agentūras, kuris buvo žingsnis į priekį siekiant pereiti nuo į finansavimą ir atitiktį orientuotos valdymo formos prie labiau į veiksmingumą orientuotos valdymo formos. Dokumente dėl bendro požiūrio pabrėžiama, kad agentūrų direktoriai turėtų būti aiškiau atskaitingi už veiksmingumą. Jame, be kita ko, pasiūlyta dviejų lygių valdymo struktūra, kai tai užtikrina didesnį efektyvumą (valdybos ir vykdomosios valdybos), metinės ir daugiametės darbo programos, metinės veiklos ataskaitos, agentūrų ir jų direktorių veiksmingumo rodikliai, veikla grindžiamo biudžeto sudarymo / valdymo sistemų (VGB / VGV) įdiegimas, periodiniai išorės vertinimai ir t. t.

Be to, Komisija paskelbė įvairių priemonių, kuriomis siekiama toliau plėtoti į veiksmingumą orientuotą valdymo ir stebėjimo sistemą. Šios priemonės apima agentūroms skirtą Finansinį pagrindų reglamentą (2013 m. atšauktą ir 2019 m. pakeistą), bendrųjų programavimo dokumentų (BPD) rengimo gaires, kuriose agentūros metinė darbo programa derinama su tęstine trejų metų darbo programa ir konsoliduotąsias metines veiklos ataskaitas 2014 m. ir peržiūrėtas 2020 m.), kuriose nustatoma naujausia Komisijos decentralizuotų agentūrų biudžeto, planavimo, ataskaitų teikimo, veiksmingumo ir valdymo sistema; ir Geresnio reglamentavimo gaires ir Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį (2017 m.).

ES agentūrų tinklas (EUAN), kurį agentūros įsteigė siekdamos didinti savo matomumą ir nustatyti galimą sąveiką, taip pat prisidėjo prie labiau į veiksmingumą orientuotos kultūros kūrimo. 2012 m. EUAN sukūrė Veiklos rezultatų gerinimo tinklą (PDN), kuris aktyviai palengvina keitimąsi patirtimi, bendradarbiavimą veiksmingumo klausimais ir tam tikru mastu, kai tai yra įmanoma, dalijimąsi paslaugomis. PDN sukūrė tokias priemones kaip agentūrų vertinimo vadovas (2018 m.), „Savarankiško vertinimo priemonių rinkinys veiksmingumu / rezultatais grindžiamoms gairėms įgyvendinti“ (2018 m.) ir PVR duomenų bazė (vykdoma).

Pirmiau minėtos veiksmingumo ir kitos priemonės lėmė vis didėjančio agentūrų skaičiaus derinimo tendenciją, nors įgyvendinimo lygis vis dar nevienodas. Be to, šios priemonės taip pat padėjo gauti daug informacijos apie kiekvieną atskirą agentūrą, daugiausia dėmesio skiriant jos veiklai ir išdirbiams.

Audito apimtis ir metodas

Mūsų bendras audito klausimas – ar yra nustatytos tinkamos sąlygos agentūrų veiksmingumui užtikrinti. Atsižvelgiant į ES strateginių prioritetų pertvarkymą ir ribotus išteklius įgyvendinant jos politikas piliečių labui, šia ataskaita ketinama pradėti diskusiją dėl būsimo ES agentūrų veiksmingumo valdymo. Daugiausia dėmesio skyrėme šiems dviem kriterijams:

1. Agentūrų struktūra, veikimas ir galimas likvidavimas (t. y. agentūrų gyvavimo ciklas) turėtų būti lankstūs, kad padėtų įgyvendinti ES politiką ir stiprinti Europos bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad:
1. užduočių patikėjimas agentūrai turėtų būti geriausias variantas, palyginti su tuo, kad užduotis atliktų pati Komisija arba (pagal subsidiarumo principą) valstybės narės;
2. siekiant galimos sąveikos ir masto ekonomijos, turėtų būti reguliariai vertinama esamų agentūrų aktualumas ir suderinamumas;
3. agentūroms reikia tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įvykdyti visas užduotis;
4. kiekvienos agentūros darbo planavimo procesas turėtų būti pakankamai lankstus, kad ji galėtų reaguoti į sparčiai kintančią aplinką.
2. Agentūros turėtų visapusiškai išnaudoti savo, kaip kompetencijos ir tinklų kūrimo centrų potencialą, kad paskatintų dalijimąsi ekspertinėmis žiniomis, suburtų valstybes nares siekiant bendrų interesų ir, kai įmanoma, bendrų politikos tikslų ir vykdytų glaudesnio bendradarbiavimo su kitais Europos ir tarptautiniais partneriais tinklo funkciją. Tai apima:
1. paskirtį atitinkančią valdymo struktūrą;
2. tinkamą atskaitomybės tvarką, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;
3. gerą komunikaciją su suinteresuotaisiais subjektais ir ES piliečiais;
4. veiksmingą bendradarbiavimą su kitomis viešojo ir privačiojo sektorių įstaigomis nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis.

Savo kriterijus nustatėme remdamiesi konkrečiais agentūrų reglamentais, Finansiniu pagrindų reglamentu, Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis ir priemonių rinkiniu³, bendru pareiškimu dėl bendro požiūrio ir veiksmų planu dėl tolesnių veiksmų, susijusių su bendru požiūriu į ES decentralizuotas agentūras, taip pat kitomis ES agentūrų tinklo pateiktomis gairėmis.

Auditas buvo vykdomas 2019 m. kovo–rugsėjo mėn. Jis apima ES decentralizuotas agentūras ir jų generalinius direktoratus (GD) partnerius Komisijoje (žr. II priedą). Pateikiame nuorodą į Komisijos vykdomąsias įstaigas tik tam tikrais atvejais lyginimo tikslais.

Surinkome audito įrodymus šiais būdais:

• atlikdami visų agentūrų pagrindinių dokumentų (pagrindinių reglamentų, metinių ataskaitų, programavimo dokumentų, vertinimo ir audito ataskaitų, poveikio vertinimų, valdybos posėdžių protokolų ir kt.) peržiūrą;
• surengdami daugiau kaip 250 interviu su 21 agentūros ir 10 Komisijos generalinių direktoratų, kurie yra 32 agentūrų partneriai, vadovais ir pagrindiniais darbuotojais;
• vykdydami 2 500 agentūrų suinteresuotųjų subjektų (žr. III priedą), įskaitant valdybos narius, valstybių narių pareigūnus, pramonės ir vartotojų organizacijų atstovus, nevyriausybines organizacijas ir mokslininkus, apklausą. Suinteresuotųjų subjektų sąrašą pateikė pačios agentūros, tačiau mes atlikome galutinę atranką, užtikrindami, kad būtų atstovaujama visoms pagrindinėms suinteresuotųjų subjektų grupėms. Gavome 1 000 atsakymų;
• Atlikdami analizę, kurios metu buvo naudojami didžiųjų duomenų apie agentūrų dalyvavimą žiniasklaidoje, kurį fiksavo Europos žiniasklaidos observatorija (EMM) nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn., metodai (žr. IV priedą). Duomenų rinkinyje buvo daugiau kaip 200 000 naujienų straipsnių, kuriuose minimos agentūros iš daugiau kaip 5 000 skirtingų naujienų šaltinių daugiau kaip 160 šalių;
• surengdami dvi apskritojo stalo diskusijas su Komisijos, Tarybos ir Parlamento mokslininkais ir specialistais. Diskusijos surengtos 2019 m. birželio ir rugsėjo mėn. Daugiau kaip 40-iai mokslininkų ir specialistų, turinčių vadovavimo patirties ar publikacijų apie ES agentūras, buvo išsiųstas atviras kvietimas; penkiolika iš jų dalyvavo diskusijose. Pirmojoje diskusijoje stebėtojo teisėmis taip pat dalyvavo Biudžeto GD.

Pastabos

Agentūrų gyvavimo ciklui trūksta lankstumo

Siūlydama steigti agentūrą Komisija ne visada aiškiai svarsto alternatyvas

Prieš įsteigdama naują agentūrą, Komisija turi įvertinti, ar tai yra geriausia alternatyva, palyginti su kitomis alternatyvomis, pavyzdžiui, užduočių atlikimu jai pačiai, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo pasitelkimu, užduoties pavedimu privatiems subjektams arba esamos agentūros misijos pakoregavimu. Geriausia alternatyva turėtų atspindėti poreikius.

Remiantis Komisijos geresnio reglamentavimo politika⁴, būtina atlikti iniciatyvų, kurios veikiausiai turės reikšmingą ekonominį ar socialinį poveikį arba poveikį aplinkai, poveikio vertinimą (žr. 1 langelį). Prieš siūlydama įsteigti naują agentūrą, Komisija, atlikdama poveikio vertinimą, turėtų įrodyti šio pasirinkimo pridėtinę vertę. Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba (RPV) tikrina poveikio vertinimų projektų kokybę; iš esmės, prieš pateikiant iniciatyvą Komisijos narių kolegijai priimti, reikia teigiamos RPV nuomonės.

Nuo 2004 m. prie visų Komisijos pasiūlymų dėl naujos agentūros ir kitų įstaigų, įskaitant pasiūlymus dėl naujausių agentūrų – Europos prokuratūros (2017 m.) ir EDI (2018 m.), pridėtas poveikio vertinimas. RPV pateikė teigiamą nuomonę dėl Europos prokuratūros, manydama, kad jos reikia ir kad jos tikslai ir uždaviniai buvo aiškiai nustatyti. Tačiau RPV prie savo teigiamos nuomonės dėl EDI poveikio vertinimo pridėjo išlygą, nes jame nebuvo aiškiai atsižvelgta į EDI ir kitų agentūrų, priklausančių EMPL GD (CEDEFOP, EUROFOUND, EU-OSHA ir ETF) kompetencijai, darną, o tai neseniai atliktame išorės vertinime jau buvo įvardyta kaip dubliavimasis⁵.

Prieš įsteigiant BPV 2012 m. buvo atliktas Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos poveikio vertinimas. Vertinime buvo pasiūlyta padedant EBI įsteigti pertvarkymo kolegijas, tačiau galiausiai buvo įsteigta nauja agentūra siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Bendro pertvarkymo mechanizmo veikimą ir valdyti Bendrą pertvarkymo fondą.

Su agentūra susijęs savarankiškumo ir sudėtingos valdymo tvarkos poreikis ne visada yra akivaizdus. GSA praktiškai turi labai ribotą savarankiškumą, nes jos pagrindinė užduotis – eksploatuoti pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą „Galileo“ pagal įgaliojimo susitarimą su Komisija (90 % agentūros biudžeto). Keli apklausos respondentai pabrėžė, kad todėl GSA valdybos sprendimų priėmimo įgaliojimai yra riboti. GSA įgyvendina įgaliojimo susitarimą sudarydama sudėtingas sutartis su pramonės partneriais ir viešojo sektoriaus subjektais

Galiausiai radome politinio sprendimo įsteigti naują agentūrą, kuris buvo priimtas dar prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą ir poveikio vertinimą, pavyzdžių: FRA, EASO ir EDI.

Nepakankamai iš naujo įvertintas esamų agentūrų aktualumas ir suderinamumas

Agentūros veiklos pagrindimas turi būti iš naujo įvertintas įvairiais jos gyvavimo etapais, siekiant patikrinti, ar ji vis dar būtina (aktuali) ir ar jos veiksmai dera su kitų agentūrų ir jų generalinių direktoratų partnerių veiksmais. 5 diagramoje parodyti įvairūs agentūrų ir generalinių direktoratų santykiai. Pakartotinis vertinimas gali būti atliktas skirtingais būdais:

1. atliekant nepriklausomą veiksmingumo vertinimą;
2. kaip platesnės tinkamumo patikros, apimančios visą politikos sritį, dalis (žr. 27 dalį);
3. atliekant naują poveikio vertinimą, kai agentūros steigimo reglamentas išdėstomas nauja redakcija arba atskirame reglamente jai paskiriamos naujos užduotys.

Pastaba: DEFIS GD nuo 2020 m. sausio 1 d. yra GSA GD partneris.

Šaltinis: EAR sukompiliuoti duomenys, remiantis Komisijos interneto svetainėje pateikta klasifikacija.

Remiantis bendru požiūriu, į agentūros steigimo reglamentą turėtų būti įtraukta laikino galiojimo sąlyga arba peržiūros sąlyga, pagal kurią Komisija būtų įgaliota siūlyti iš dalies pakeisti arba panaikinti reglamentą, kai ji mano, kad agentūra nebėra pagrįsta atsižvelgiant į jai nustatytus tikslus (žr. 2 langelį). Praėjus septyneriems metams po bendro pareiškimo dėl bendro požiūrio, tik septynios iš 37 agentūrų savo steigimo reglamentuose turi laikino galiojimo sąlygą ir 13 – peržiūros sąlygą.

2015–2019 m. 13 agentūrų steigimo reglamentai buvo išdėstyti nauja redakcija, tačiau tik prie penkių pasiūlymų buvo pridėtas poveikio vertinimas (BEREC biuras, CEPOL, EASA, ENISA ir ESGA). Visais penkiais atvejais RPV galiausiai pateikė teigiamą nuomonę, tačiau pridūrė vieną ar kelias išlygas. Kiti trys pasiūlymai buvo pagrįsti kitu neseniai atliktu poveikio vertinimu arba tinkamumo patikra (ACER, EŽKA ir EFSA). Likę penki pasiūlymai nebuvo pagrįsti kokiu nors poveikio vertinimu: keturi buvo laikomi techninėmis peržiūromis (CEDEFOP, EUROFOUND, EU-OSHA ir Eurojustas), o vienas buvo laikomas skubiu (FRONTEX), o tai reiškia, kad nebuvo pakankamai laiko poveikio vertinimui atlikti.

Trijų agentūrų (CEDEFOP, EUROFOUND ir EU-OSHA), priklausančių EMPL GD kompetencijai, steigimo reglamentai buvo neseniai išdėstyti nauja redakcija; visais atvejais Komisija pateikė naujos redakcijos pasiūlymus prieš gaudama galutinę agentūrų bendro vertinimo ataskaitą. Nepaisant Parlamento kritikos dėl to, kad nėra konkrečių pasiūlymų sujungti ar įkurti agentūras toje pačioje vietoje susijusiose politikos srityse, teisės aktų leidėjas patvirtino naujas redakcijas. Be to, 2019 m. teisiškai įsteigta nauja agentūra (EDI).

Bėgant metams, nė viena agentūra nebuvo uždaryta, sujungta ar iš esmės pakeista jos veiklos sritis, išskyrus 1999 m. įsteigtą ir 2008 m. likviduotą Europos rekonstrukcijos agentūrą. Per pastaruosius dešimt metų Komisija, siekdama suderinamumo, du kartus pasiūlė sujungti agentūras, tačiau negavo Parlamento pritarimo (žr. 3 langelį). ES agentūrų padėtis labai skiriasi nuo Komisijos vykdomųjų įstaigų padėties. Jei Komisija mano, kad vykdomoji įstaiga nepateisinama patikimo finansų valdymo atžvilgiu, ji gali nuspręsti šią įstaigą likviduoti. Praeityje, paskutinį kartą 2013 m. Komisija periodiškai pertvarkė vykdomųjų įstaigų atsakomybės sritis.

ES agentūros veikla kartais taip pat vertinama atliekant platesnę visos politikos srities tinkamumo patikrą. 2014–2019 m. Komisija atliko keletą tinkamumo patikrų tokiose srityse kaip cheminės medžiagos, žuvininkystės kontrolė ir bendrieji maistui skirti teisės aktai. Todėl buvo kodifikuotas EŽKA steigimo reglamentas ir iš dalies pakeistas EMST steigimo reglamentas.

Dokumente dėl bendro požiūriu teigiama, kad kiekviena ES agentūra turėtų būti vertinama kas penkerius metus. Komisija turėtų būti atsakinga už vertinimo organizavimą, o kas antram vertinimui turėtų būti taikoma laikino galiojimo / peržiūros sąlyga.

Kelių agentūrų steigimo reglamentai dar nesuderinti su bendru požiūriu (žr. 6 diagramą):

• BAVT ir CdT steigiamuosiuose reglamentuose vertinimo reikalavimas nenustatytas, o pagal naujausias ACER, ESGA, EUIPO ir Europolo reglamentų redakcijas reikalaujama, kad šios agentūros būtų pirmą kartą įvertintos 2020 m. (ESGA), 2021 m. (EUIPO), 2022 m. (Europolas) ir 2024 m. (ACER).
• Nors pagal bendrą požiūrį reikalaujama, kad vertinimas būtų atliekamas kas penkerius metus, vertinimo dažnumas svyruoja nuo trejų metų (BPV) iki 10 metų (EMA). Kai kuriais atvejais (EIGE, EASO ir FRA) vertinimo dažnumas priklauso valdybos kompetencijai. FRA valdyba nusprendė, kad vertinimas turi būti atliekamas kas penkerius metus. 2019 m. EIGE valdyba nusprendė atidėti planuojamą vertinimą dvejiems metams ir atitinkamą biudžetą panaudoti kitiems tikslams.
• Kai kurios agentūros (EIGE ir FRA) arba jų valdybos (EASO, ECDC ir EŽKA) vis dar pačios rengia savo vertinimus, o Komisija jiems nevadovauja, kaip nustatyta dokumente dėl bendro požiūrio.

Šaltinis: EAR.

Planai pakeisti agentūros įgaliojimus kartais naudojami siekiant pagrįsti vertinimo atidėjimą, jo apimties sumažinimą arba tiesiog pakeisti jį Komisijos poveikio vertinimu. Pavyzdžiui, EASA savo 2018 m. vertinime apsiribojo planavimo procesu, teigdama, kad į Komisijos atliktą steigiamojo reglamento peržiūrą įtrauktas poveikio vertinimas, nors steigiamajame reglamente aiškiai nustatytas išsamus vertinimas.

Išskyrus EMPL GD kompetencijai priklausančias agentūras ir Europos priežiūros institucijas, kiekvienos agentūros veiksmingumas vertinamas atskirai. Kai toje pačioje politikos srityje dirba kelios agentūros, alternatyvus metodas būtų naudoti kompleksinius veiksmingumo vertinimus (arba tinkamumo patikras), siekiant įvertinti jų veiklos suderinamumą ir aktualumą bei jų indėlį įgyvendinant politiką. Šia praktika vadovaujasi JAV ir Australija (žr. V priedą).

Mokslinių tyrimų srityje Komisija niekada nėra išsamiai įvertinusi EIT ir pagal programą „Horizontas 2020“ veikiančių vykdomųjų įstaigų, kurios teikia dotacijas moksliniams tyrimams, veiklos suderinamumo. Vykdomosios įstaigos vertinamos atskirai ir dažniau (kas trejus metus).

Agentūroms kyla rizika dėl nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių

Pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai yra būtini visiems subjektams, kad jie pasiektų savo tikslus. Dauguma agentūrų daugiausia finansuojamos iš ES biudžeto. Aštuonios agentūros (EUIPO, BAVT, CdT, EMA, EASA, ECHA, ESMA ir nuo 2019 m. ESGA) yra visiškai arba iš dalies finansuojamos iš mokesčių arba kainų, taikomų už jų teikiamas paslaugas. BPV visiškai finansuojama pramonės įnašais, o EBI, EIOPA ir ESMA iš dalies finansuojamos nacionalinių kompetentingų institucijų įnašais. 4 langelyje paaiškinama, kaip priimami sprendimai dėl agentūrų metinio biudžeto ir personalo plano.

Per pastarąjį dešimtmetį daug agentūrų gavo papildomų užduočių iš teisės aktų leidėjo arba Komisijos taikant įvairias priemones:

• persvarstant jų steigimo reglamentus;
• priimant naujus teisės aktus (pavyzdžiui, ACER, ECHA, EMA, „eu-LISA“, FRONTEX);
• agentūrai pasirašant susitarimus dėl paslaugų lygio arba įgaliojimo susitarimus su Komisija (EAA, FRONTEX, Europolas, EASO ir t. t.).

Nustatėme, kad Komisija, pavesdama agentūroms naujas užduotis, paprastai siūlo tik ribotus papildomus žmogiškuosius išteklius. Išimtys yra FRONTEX ir, kiek mažesniu mastu, EASO, kurie veikia prioritetinėse srityse. Be to, 2013 m. tarpinstituciniame susitarime numatyta per penkerius metus 5 % sumažinti visų ES institucijų ir agentūrų darbuotojų skaičių. Kadangi nebuvo poveikio naujai įsteigtoms agentūroms, o esamoms agentūroms buvo leista gauti papildomų etatų naujoms užduotims atlikti, vis dėlto bendras etatų skaičius agentūrose 2013–2017 m. padidėjo 13,7 %⁶.

Daugumos iš dalies savo veiklą finansuojančių agentūrų (EMA, EASA ir kt.) pajamos paprastai didės proporcingai jų darbo krūviui, tačiau jų darbuotojų skaičių kontroliuoja Komisija, ir jis nebūtinai didėja. Pavyzdžiui, su mokesčiais susijęs EMA darbo krūvis 2014–2018 m. padidėjo 31 %, tačiau jos darbuotojų skaičius sumažėjo⁷. ECHA susiduria su ypatingais iššūkiais, nes ji neturi periodinių pajamų, o jos pajamas iš mokesčių sunku prognozuoti.

Net ir tais atvejais, kai yra numatyti etatai, kelios agentūros susidūrė su darbuotojų įdarbinimo ir išlaikymo problemomis. Neseniai FRONTEX gavo daug naujų etatų, tačiau jai sunku įdarbinti visus reikiamus darbuotojus, o 2018 m. ir 2019 m. užfiksuotas aukštas laisvų darbo vietų lygis. EASO visada buvo sunku pritraukti darbuotojų, o jo laisvų darbo vietų lygis nuolat yra aukštas. GSA sunku įdarbinti reikiamų techninių žinių turinčius darbuotojus. Tam tikrose valstybėse narėse mažesni darbo užmokesčio paketai yra ypatinga įdarbinimo kliūtis.

Mūsų suinteresuotųjų subjektų apklausa parodė, kad tarp tinkamų išteklių ir agentūrų veiksmingumo yra aiškus ryšys. Beveik pusė respondentų nesutiko su teiginiu „Agentūra turi pakankamai žmogiškųjų išteklių“, tačiau pastebėjome didelių su ištekliais susijusių skirtumų skirtingose agentūrose. Daugiau nei 75 % ACER ir ENISA suinteresuotųjų subjektų su tuo nesutiko arba labai nesutiko, palyginti su mažiau nei 25 % BPV, EUIPO, FRONTEX ir EŽKA suinteresuotųjų subjektų. Nors dauguma respondentų mano, kad dauguma agentūrų sėkmingai įvykdė savo įgaliojimus, nuomonės aiškiai išsiskyrė dėl keturių agentūrų, kuriose nustatėme išteklių trūkumą (ACER ir ENISA) arba įdarbinimo sunkumus (EASO ir FRONTEX) (žr. išsamius apklausos rezultatus III priede).

Siekdamos kompensuoti etatų ar nacionalinių ekspertų trūkumą, agentūros vis dažniau perduoda pagrindines užduotis privatiems rangovams, nuo kurių jos gali tapti priklausomos. 2018 m. agentūrose iš viso kartu dirbo apie 1 500 IT konsultantų ir laikinųjų darbuotojų. Tai susiję su rizika, kad bus per mažai kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų prižiūrėti rangovų darbą. Pavyzdžiui, EASO, „eu-LISA“, EMA ir GSA. Atsižvelgiant į sudėtingą išorės darbuotojų paslaugų naudojimo teisinį pagrindą, kuris įvairiose valstybėse narėse šiek tiek skiriasi, taip pat kyla rizika, susijusi su bylinėjimusi ir žala reputacijai. Šią riziką pastebėjome BEREC biure, BAVT, EASO, ESMA, EUIPO, EBI, EIOPA, EIGE, EMCDDA ir BPV⁸.

Pastaraisiais metais kai kurių agentūrų valdybos atkreipė dėmesį į ribotų išteklių riziką. Pavyzdžiui, 2019 m. Europolo valdyba pranešė, kad apskaičiuotas metinis 123,7 milijono eurų biudžetas iki 2027 m. „<…> yra nepakankamas, kad Europolas galėtų visapusiškai atlikti savo misiją, visų pirma kiek tai susiję su būtinais informacijos valdymo pokyčiais ir nuolatinės aukštos kokybės operatyvinės paramos teikimu valstybėms narėms“⁹. Kiti pavyzdžiai – ACER, EAA ir EMA (žr. 6 langelį).

Metinis planavimo procesas yra ilgas ir neatitinka sparčiai kintančios aplinkos

Laikydamosi Komisijos nurodymų, agentūros rengia metinius bendruosius programavimo dokumentus (BPD), kuriuose metinė darbo programa derinama su trejų metų tęstiniu planu. Už kiekvieno BPD rengimą atsako agentūros vykdomasis direktorius, o jį tvirtina valdyba, atsižvelgdama į iš Komisijos gautas pastabas. Be to, daugelis agentūrų vis dar strategiškai savo veiklą planuoja ilgesniam (dažnai penkerių metų) laikotarpiui, kaip reikalaujama jų pagrindiniame reglamente.

Metinis planavimo ciklas, po kurio priimamas BPD, yra labai ilgas – pirmoji redakcija parengiama likus maždaug 18 mėnesių iki planavimo laikotarpio pradžios. Agentūroms, veikiančioms labai nepastovioje aplinkoje (pavyzdžiui, EASO, FRONTEX ir BPV) (7 langelis), ypač sunku taip toli į priekį planuoti savo biudžetą ir operacijas. Kai kurios kitos agentūros (pavyzdžiui, „eu-LISA“) susiduria su panašiomis problemomis dėl teisinio netikrumo, kai naujais teisės aktais joms suteikiamos papildomos užduotys (8 langelis). Nepaisant šių konkrečių atvejų, visos agentūros gali pasinaudoti trumpesniu planavimo ciklu.

Metinis ir daugiametis planavimas ir biudžeto ciklai paprastai grindžiami kiekvienos agentūros praėjusių metų užduotimis, biudžetu ir ištekliais. Tradiciškai metiniai poreikiai ir galimi sutaupymai pakartotinai įvertinti tik ribotai. Agentūros nebuvo įpareigotos iš naujo išsamiai pagrįsti kiekvienai planuojamai veiklai reikalingus išteklius. Komisija tikisi, kad naudojant BPD, kaip nustatyta naujajame Finansiniame pagrindų reglamente ir susijusiame 2020 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate, bus galima nuodugniau peržiūrėti kintančius poreikius. Tai taip pat turėtų būti įtraukta į poreikių vertinimą (išteklių padidinimas / sumažinimas ir (arba) perskirstymas) rengiant būsimą daugiametę finansinę programą (DFP). Kadangi šie pokyčiai iš dalies įvyko užbaigus mūsų audito darbą, o tikėtinas poveikis paaiškės tik nuo 2021 m., mes nevertinome, ar naujoji sistema jau pagerino ir sustiprino agentūrų metinių biudžeto poreikių vertinimą.

Agentūrų, kaip dalijimosi patirtimi ir tinklų kūrimo centrų, potencialas nėra visiškai išnaudojamas

Valdybų sudėtis ne visada leidžia efektyviai priimti sprendimus

Vykdomosioms įstaigoms vadovauja mažiau narių turintis valdymo komitetas, kurį paprastai sudaro penki nariai, atstovaujantys Komisijos generaliniams direktoratams, o agentūros turi daug valdybos narių, atstovaujančių įvairiems interesams ir dažnai apima valstybių narių, Komisijos, pilietinės visuomenės ir pramonės atstovus. Sudėtingesnės jų valdymo struktūros tikslas – suvienyti skirtingus interesus ir rasti bendrą pagrindą ES sprendimui. Šiuo požiūriu agentūros gali veikti kaip kompetencijos ir tinklų kūrimo centrai.

Agentūros valdyba yra aukščiausias vidaus valdymo organas (nors tikslus terminas – „priežiūros taryba“, „administracinis komitetas“ ir t. t. – įvairiose agentūrose gali skirtis). Ji atlieka priežiūros funkciją ir yra bendrai atsakinga už strategijos, biudžeto ir planavimo klausimus, vykdomojo direktoriaus paskyrimą ir agentūros veiksmingumo stebėjimą.

Valstybės narės per savo daugumą valdyboje gali daryti didelę įtaką agentūros strategijai ir operacijoms. Visų pirma, jei dėl operatyvinių ir politinių poreikių valstybės narės turi glaudžiai bendradarbiauti politiškai opiose srityse, Taryba turi tam tikrų paskatų perduoti kompetenciją ES agentūrai, o ne Komisijai. Valdybos nariai, atstovaujantys valstybėms narėms valdyboje, neturi įgaliojimų prisiimti įsipareigojimus savo vyriausybių vardu ir todėl negali užtikrinti savo valstybės narės bendradarbiavimo įgyvendinant agentūrų priimtus sprendimus (taip pat žr. 71–74 dalis).

Daugumos agentūrų valdybas sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas ar daugiau Komisijos narių. Septynias valdybas taip pat sudaro balsavimo teisę turintys Parlamento paskirti nariai: ACER, ECDC, ECHA, EAA, EMA, EMCDDA ir EUIPO.

Todėl daugumą valdybų sudaro 30–35 nariai, kaip parodyta 7 diagramoje. Agentūros, priklausančios EMPL GD kompetencijai (CEDEFOP, EUROFOUND ir EU-OSHA), yra trišalės – kiekviena valstybė narė siunčia po vieną darbdavių organizacijos atstovą, vieną darbuotojų organizacijos atstovą ir vieną vyriausybės pareigūną. Jos ir CdT turi iki 90 narių, todėl sunku priimti sprendimus ir atsiranda didelių administracinių išlaidų. EIGE, EIT ir (iki 2021 m.) EFSA valdybos narių yra mažiau. Atskirų valdybos narių dalyvavimo lygis daugelyje agentūrų taip pat labai skiriasi.

Šaltinis: EAR.

Kaip nurodėme ankstesnėse specialiosiose ataskaitose¹⁰, nors valdybų sudėtis užtikrina, kad būtų atsižvelgta į nacionalines nuomones, tai taip pat gali trukdyti visos ES perspektyvai agentūroms priimant sprendimus (9 langelis). Tačiau Komisijos įtaka praktiškai gerokai viršija jos balsavimo teises, nes ji yra atsakinga už visų agentūrų, išskyrus agentūras, kurios yra visiškai finansuojamos iš mokesčių, biudžetų ir personalo planų siūlymą.

Biudžeto valdymo institucijos reikalauja, kad agentūros atsakytų už finansų ir atitikties klausimus, tačiau veiksmingumas yra antraeilis rūpestis

ES biudžeto valdymo institucija (Parlamentas ir Taryba) yra atsakinga už daugumos agentūrų metinio su finansinėmis ataskaitomis susijusio biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimą. Ji paprastai daugiausia dėmesio skiria finansiniams ir atitikties klausimams ir tik labai nedaug dėmesio skiria agentūrų veiksmingumui.

Parlamento sektorių politikos komitetai prižiūri agentūrų operacijas aukštu lygiu, daugiausia rengdami jų vykdomųjų direktorių klausymus ir aptardami jų metines ataskaitas. Sektorių politikos komitetai Biudžeto kontrolės komitetui taip pat siunčia trumpas nuomones kaip indėlį į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, tačiau faktinis informacijos apie veiksmingumą rinkimas ir analizė yra labai riboti ir susiję tik su atskiromis agentūromis.

Taryba ir jos darbo grupės iš esmės reikalauja, kad generaliniai direktoratai partneriai būtų atskaitingi už agentūrų veiksmingumą.

Šaltinis: EAR.

Viešoji visiškai savo lėšomis finansuojamų agentūrų (EUIPO, BAVT ir BPV – BPV taip pat valdo Bendrą pertvarkymo fondą, kuriam skirta 7,8 milijardo eurų įnašų ir kurio bendras turtas 2019 m. pabaigoje siekė 33 milijardus eurų) kontrolė yra dar labiau ribota. Nors jos vykdo ES teisės aktais joms suteiktus viešuosius įgaliojimus, šios agentūros iš esmės yra atskaitingos savo nariams¹¹, kurie joms suteikia metinį biudžeto įvykdymo patvirtinimą, ir tik neoficialiai – Europos Parlamentui. Be to, ypač EUIPO sukaupė daug perviršių, nes jos pajamos iš mokesčių ir rinkliavų dažnai viršydavo jos išlaidas. Mes pakomentavome šiuos aspektus 2019 m. paskelbtose nuomonėse dėl BAVT ir EUIPO finansinių reglamentų pasiūlymų¹². Kitos jurisdikcijos veikia kitaip nei ES (žr. 8 diagramą). Pavyzdžiui, JAV Kongresas yra visų JAV savo veiklą finansuojančių agentūrų biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija.

Agentūros teikia daugiau informacijos apie veiksmingumo aspektus, tačiau jų indėlis į ES politiką ir bendradarbiavimą nėra aiškiai išmatuotas ir apie jį aiškiai nepranešama piliečiams

Agentūros reguliariai teikia informaciją apie veiksmingumą, tačiau ši informacija ne visada aktuali

Agentūros suinteresuotiesiems subjektams reikia ir kokybinės, ir kiekybinės informacijos apie veiksmingumą, kurią jie gauna konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje ir kituose dokumentuose. Daugelis agentūrų (pavyzdžiui, EUIPO, ETF, EFSA) teikia ne tik metines ataskaitas, bet ir reguliaresnę informaciją – suvestines, ketvirtines ataskaitas ir t. t. Kai kurios iš jų skirtos naudoti tik vidaus reikmėms, tačiau kitos skelbiamos.

Dauguma agentūrų yra nustačiusios veikla grindžiamą biudžeto sudarymą, t. y. išteklius ir (arba) išlaidas jos paskirsto pagal veiklos rūšį, o kelios agentūros (EASA, ESMA, ETF, EUIPO, „eu-LISA“) padarė didelę pažangą vykdydamos veikla grindžiamą valdymą, o tai reiškia, kad reikia reguliariai atnaujinti rezultatų suvestines, kuriose pateikiama biudžeto ir veiksmingumo informacija (žr. VI priedą). Nors EASA ir ESMA apskaičiavo visas paslaugų, kuriomis grindžiami jų imami mokesčiai, sąnaudas, kitų agentūrų mokesčiai nustatyti jų reglamentuose.

Agentūros taip pat vertina veiksmingumą pagal pagrindinius veiksmingumo rodiklius (PVR). 2015 m. Komisija agentūrų direktoriams paskelbė gaires dėl pagrindinių veiksmingumo rodiklių¹³. Praktikoje naudojami rodikliai daugiausia susiję su agentūros metinės darbo programos ir biudžeto vykdymu ir žmogiškųjų išteklių valdymu, tačiau jais remiantis dažnai negalima įvertinti rezultatų arba agentūros veiklos efektyvumo ir veiksmingumo vykdant savo įgaliojimus.

Dauguma agentūrų taip pat yra parengusios veiklos tikslus ir susijusius veiksmingumo rodiklius bei darbinius tikslus. Dauguma šių rodiklių matuoja išdirbius, o ne rezultatus ar poveikį. Kelios agentūros (EASO, EMSA, EFSA, FRONTEX ir t. t.) praneša apie daugiau kaip 100 rodiklių, iš kurių daugelis yra labai išsamūs ir konkretūs ir nesuteikia jokios informacijos apie bendrą veiksmingumą. Ryšys su politikos tikslais dažnai nėra aiškiai nustatytas nei BPD, nei konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje.

Kai kurios labiau į veiklą ir (arba) verslą orientuotos agentūros turi naudingesnių rodiklių, pagal kuriuos vertinamas jų indėlis įgyvendinant ES politikas. Pavyzdžiui, „eu-LISA“ turi savo didelės apimties IT sistemų prieinamumo ir reagavimo laiko rezultatų rodiklius. EASA yra viena iš nedaugelio agentūrų, turinčių aiškų poveikio rodiklį: žuvusiųjų per lėktuvo avarijas skaičius Europos Sąjungoje. EUIPO turi rodiklius, pagal kuriuos vertinamas teikiamų paslaugų savalaikiškumas, kokybė ir prieinamumas.

Dažnai sunku palyginti metus, nes rodikliai gali kisti iš vienų metų į kitus, ir tik keliose konsoliduotose metinėse veiklos ataskaitose minimi ankstesnių metų rezultatai. Geriausiu atveju išdirbiai lyginami su pačios agentūros BPD tikslu.

Kadangi agentūrų veikla yra tokia įvairi, neįmanoma palyginti jų veiksmingumo ir PVR. Taip pat labai sunku palyginti skirtingas agentūras pagal efektyvumą. Nė vienoje iš agentūrų ataskaitų nepateikiamas palyginimas su panašiomis nacionalinėmis ar tarptautinėmis įstaigomis.

Atlikdami savo 2019 m. apžvalgą¹⁴ nustatėme, kad kai kurios agentūros taip pat renka su tvarumu susijusią informaciją, tačiau ši informacija dažnai yra fragmentiška ir neišsami. Tvarumo ataskaitų teikimas yra organizacijos veiklos siekiant darnaus vystymosi tikslo rezultatų vertinimo, atskleidimo ir atsiskaitymo už juos vidaus ir išorės suinteresuotiesiems subjektams praktika. Nustatėme, kad tik viena agentūra – EUIPO – skelbia tokio pobūdžio ataskaitą.

Žiniasklaidoje menkai informuojama apie agentūrų indėlį į politiką ir bendradarbiavimą, o tolesni veiksmai yra riboti

ES agentūros daro didelę įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimui ES piliečių kasdieniam gyvenimui gyvybiškai svarbiose srityse. Jos taip pat gali pirmauti spręsdamos krizines situacijas ar ilgalaikius visuomenės uždavinius. Be ribotų pačių agentūrų ataskaitų apie veiksmingumą, taip pat ribotas agentūrų indėlio – teigiamo ar neigiamo – matomumas žiniasklaidoje. Labai nedaug mūsų duomenų kiekio analizėje pateiktų naujienų straipsnių buvo susiję su kokybine informacija apie agentūrų indėlį į ES politiką ir bendradarbiavimą arba apie jų įtaką priimant sprendimus valstybių narių, pramonės ir piliečių vardu.

Nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. pagrindinės naujienų straipsniuose minimos agentūros buvo Europolas ir FRONTEX, kuriems buvo skirta daugiau kaip 40 % visų mūsų nagrinėtų straipsnių (9 diagrama). Po jų sekė EFSA, EASA, EMA ir ECDC. Šioms šešioms agentūroms kartu teko du trečdaliai visų straipsnių. Juose visuose nagrinėjami saugumo ir (arba) saugos klausimai, kurie pritraukia daugiausia visuomenės dėmesio. Kai kurios agentūros (pavyzdžiui, EMA) per šį laikotarpį straipsniuose pasirodydavo daugmaž nuolat, o kitų agentūrų atspindėjimas buvo labiau sutelktas ir susietas su konkrečiais incidentais ir įvykiais (žr. IV priedo 3 ir 4 diagramas). Pavyzdžiui, „Boeing 737 MAX“ katastrofos gerokai padidino EASA nušvietimą žiniasklaidoje, glifosato krizė padidino atsiliepimų apie EFSA žiniasklaidoje skaičių, o EUIPO sulaukė dėmesio priėmus sprendimą dėl „Adidas“ prekės ženklo.

Šaltinis: Sukompiliuota EAR, remiantis suvestiniais EMM duomenimis, 2018 m. sausio mėn. – 2019 m. liepos mėn.

ECDC paskelbė daugiausia naujienų straipsnių apie savo veiklą, po jo sekė EMA ir EMSA. Šių trijų agentūrų užduotys, be kita ko, yra skleisti informaciją apie visuomenės sveikatą ir saugą. Dauguma kitų agentūrų naujienų straipsniuose pasirodydavo retai, net jei informuotumo didinimas yra jų įgaliojimų dalis. Kitaip nei saugumo ir sienų apsaugos srityje dirbančios agentūros (FRONTEX, Europolas), EASO, kuris remia valstybes nares prieglobsčio srityje, ne taip aktyviai pasirodydavo naujienų straipsniuose, kuriuos apima EMM.

Agentūrų ir kitų nacionalinių, ES ir tarptautinių įstaigų bendradarbiavimas iš esmės vyksta gerai, išskyrus kai kurias išimtis

Apklausos rezultatai rodo, kad kai kurios agentūros turi gerinti bendradarbiavimą

Dauguma (80 %) mūsų apklaustų suinteresuotųjų subjektų mano, kad agentūrų ir jų partnerių bendradarbiavimas nacionaliniu, ES ar tarptautiniu lygmeniu iš esmės vyksta gerai. Tačiau tarp atskirų agentūrų yra akivaizdžių skirtumų. Trečdalis respondentų mano, kad, pavyzdžiui, reikia iš esmės pagerinti šių agentūrų ryšius su kai kuriais jų partneriais:

• ENISA ir GSA turėtų gerinti savo ryšius su valstybėmis narėmis, kitomis agentūromis ir tarptautiniu mastu,
• ESGA – su Komisija ir valstybėmis narėmis,
• EMA – su Komisija,
• EASA – su valstybėmis narėmis.

Agentūros glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos generaliniais direktoratais partneriais, tačiau jų dalyvavimas derybose dėl biudžeto ir teisės aktų peržiūroje yra ribotas

Dauguma agentūrų neturi įgaliojimų priimti sprendimus (žr. 10 langelį), tačiau kai kurios (pavyzdžiui, ECDC, ECHA, EFSA, EMA ir ESGA) rengia mokslines nuomones, kuriomis grindžiami Komisijos sprendimai. Nedidelis agentūrų skaičius (pavyzdžiui, ACER, BAVT, EASA, EUIPO, o kai kuriose srityse – ECHA) turi įgaliojimus priimti sprendimus.

Komisija prižiūri agentūrų veiklą dalyvaudama valdybose, įsitraukdama į programavimo ir planavimo ciklą (ji skelbia oficialias nuomones dėl BPD projektų) ir palaikydama nemažai reguliaresnių generalinių direktoratų partnerių ir jų agentūrų ryšių. Komisijos vidaus audito tarnyba (VAT) yra visų agentūrų, išskyrus tas, kurios pačios finansuoja savo veiklą, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis vidaus auditorius¹⁷. VAT, remdamasi individualiais, daugiamečiais ir rizika pagrįstais strateginiais audito planais, audituoja atrinktas šioms agentūroms aktualias temas ir teikia ataskaitas atitinkamiems vykdomiesiems direktoriams ir valdyboms.

Agentūrų dalyvavimas peržiūrint savo steigimo reglamentus ir kitus pagrindinius teisės aktus savo veiklos srityje paprastai yra ribotas. Todėl Komisija ne visada geriausiai išnaudoja jų žinias rengdama naujus teisėkūros pasiūlymus.

Generaliniai direktoratai partneriai derasi su Biudžeto GD dėl savo agentūrų personalo planų ir ES įnašų prieš juos įtraukiant į Komisijos biudžeto projektą Parlamentui ir Tarybai. Agentūros paprastai neturi tiesioginių ryšių su Biudžeto GD ir gauna nedaug informacijos apie derybų dėl biudžeto pažangą, o tai gali trukdyti jų veiklos planavimui.

Kai kurioms agentūroms nuolat trūksta išteklių, o kitos negali įsisavinti savo biudžeto pagal metinio programavimo ciklą. Pavyzdžiui, remiantis politiniu susitarimu, FRONTEX nuo 2017 m. gavo daug papildomų išteklių. Neradome įrodymų, kaip buvo nustatytas papildomas FRONTEX biudžetas ir personalo poreikiai. EU-OSHA atveju anksčiau pastebėjome tendenciją, kad didelė dalis biudžeto perkeliama iš vienų finansinių metų į kitus¹⁸. Pažymime, kad EU-OSHA atveju perkėlimų panaikinimo lygiai iki šiol buvo žemi. Tačiau dėl didelių perkėlimų į kitą laikotarpį apskritai kyla rizika patikimam išteklių finansiniam valdymui.

Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis yra labai svarbus, tačiau ne visada vyksta sklandžiai

Valstybės narės aktyviai dalyvauja įgyvendinant daugumos agentūrų darbo programas. Pavyzdžiui:

• FRONTEX, EASO ir „eu-LISA“ teikia aktyvią paramą valstybėms narėms, kurios yra pagrindiniai migrantų ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į ES punktai.
• „eu-LISA“ valdo pagrindinį daugelio didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kurios sujungtos su nacionalinėmis sistemomis, komponentą¹⁹.
• Daugelis agentūrų, pavyzdžiui, EAA, EFSA, EMCDDA, EUIPO ir EU-OSHA, glaudžiai bendradarbiauja su ES ekspertų tinklais ir (arba) nacionaliniais ryšių punktais, kurie padeda įgyvendinti jų darbo programas.
• Daugelis agentūrų (pavyzdžiui, BAVT, ECHA (žr. 11 langelį), EMA, EFSA ir, mažesniu mastu, EASA) savo mokslines užduotis atlieka bendradarbiaudamos su valstybėms narėms.

Priskirdamos atsakomybę ES agentūrai, valstybės narės ir toliau daugiausia kontroliuoja sprendimų priėmimą, kartu stiprindamos Europos bendradarbiavimą (žr. 12 langelį). Todėl daugelyje sričių agentūros atlieka daugiau nuosaikaus koordinavimo vaidmenį, o valstybėms narėms paliekama didelė veiksmų laisvė.

Kai kuriose srityse valstybių narių įstaigos ir toliau lygiagrečiai funkcionuoja. Pavyzdžiui, įmonės gali pasirinkti, ar teikti paraišką dėl prekių ženklo ar dizaino apsaugos nacionalinėse tarnybose (tik dėl nacionalinės apsaugos), ar EUIPO (dėl apsaugos visoje ES). Sveikatos srityje valstybių narių institucijos gali pačios atlikti rizikos vertinimus tose srityse, kuriose veikia agentūros (ECDC ligų prevencijos ir kontrolės srityje, EFSA maisto saugos srityje), neprivalėdamos koordinuoti savo darbo su agentūromis. Siekiant sumažinti šią riziką, parengti teisės aktai, kuriuose numatyti keitimosi informacija mechanizmai.

Kai valstybės narės Taryboje rengia diskusijas, susijusias su agentūrų ekspertinėmis žiniomis, pačios agentūros paprastai nedalyvauja tokiose diskusijose, tačiau joms atstovauja Komisija.

Glaudesnio agentūrų bendradarbiavimo toje pačioje politikos srityje galimybės

Toje pačioje politikos srityje aktyviai veikia kelios agentūros. Nustatėme, kad šių agentūrų įgaliojimai ir (arba) veikla šiek tiek sutampa:

• EIGE ir FRA (aktyviai veikia moterų teisių srityje);
• EASO ir FRONTEX (teikia paramą kultūriniams tarpininkams, kurie padeda valstybėms narėms, susiduriančioms su dideliais migrantų srautais);
• agentūros, priklausančios EMPL GD kompetencijai (CEDEFOP, EUROFOUND, EU-OSHA ir EDI).

Ypač glaudus tarpžinybinis bendradarbiavimas migracijos srityje. EASO, FRONTEX, Europolas ir FRA bendradarbiauja migrantų antplūdžio valdymo centruose Italijoje ir Graikijoje. Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) srityje vyksta reguliarūs devynių agentūrų (CEPOL, EASO, FRONTEX, EIGE, EMCDDA „eu-LISA“, Eurojusto, Europolo ir FRA) ir jų dviejų generalinių direktoratų partnerių (HOME ir JUST) susitikimai TVR agentūrų tinkle. Kitos dvi agentūros – EŽKA ir EMSA – bendradarbiauja su FRONTEX pakrančių apsaugos klausimais. Nuo 2019 m. SANTE GD reguliariai rengia tarpžinybinius susitikimus. Kaip numatyta jų steigimo reglamentuose, EBI, EIOPA ir ESMA bendradarbiauja Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete. Kitose srityse bendradarbiavimas yra labiau ad hoc pobūdžio.

Agentūrų bendradarbiavimas dažnai įforminamas dvišaliu darbiniu susitarimu arba susitarimo memorandumu (žr. 13 langelį). Jį taip pat gali palengvinti kitų agentūrų atstovų (dažnai stebėtojų teisėmis) dalyvavimas valdyboje. Pavyzdžiui, trys Europos priežiūros institucijos turi vietą viena kitos valdybose, nors jos ne visada jose dalyvauja. EUIPO ir BAVT stebėtojų teisėmis taip pat atstovaujama viena kitos valdybose. Vertimo centras sudarė susitarimą su visomis ES agentūromis, bendrosiomis įmonėmis ir ES institucijomis, kurios visos turi teisę būti atstovaujamos Centro valdyboje.

Agentūros taip pat glaudžiai bendradarbiauja per ES agentūrų tinklą (EUAN), kuris buvo sukurtas siekiant didinti jų matomumą ir nustatyti bei skatinti galimą efektyvumo padidėjimą. Agentūros dėl jo prioritetų susitaria penkerių metų strategijos ir metinių darbo programų forma. Viena iš svarbių jo funkcijų – užtikrinti efektyvų agentūrų ir jų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma ES institucijų, bendravimą. Devyni potinkliai formuoja jo narių veiksmus ir sąveiką ir duoda apčiuopiamų rezultatų, naudingų ES ir jos piliečiams. Tačiau EUAN neturi jokių vykdomųjų įgaliojimų, ne visos agentūros dalyvauja visuose subtinkluose, o bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama administraciniams, o ne veiklos klausimams.

Viena agentūra – Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT) – savo veiklą grindžia tarpžinybiniu bendradarbiavimu. Tačiau ne visos agentūros pagal savo steigimo reglamentus privalo naudotis CdT paslaugomis. Taip pat kyla tam tikrų neaiškumų dėl paslaugų, kurių atveju kitos agentūros privalo arba gali naudotis CdT, rūšies. Viena agentūra netgi yra sukūrusi savo sistemą kalbiniams klausimams spręsti vietoje (vertimo atmintys), o kitos gali naudotis privačiais išorės vertimo paslaugų teikėjais. Savo 2017 m. metinėje ataskaitoje dėl agentūrų pateikėme nuomonę, kad CdT pajėgumai nėra visapusiškai išnaudojami, kad sistemų kūrimas ir einamosios išlaidos dubliuojasi ir kad gali kilti pavojus CdT veiklos modeliui ir tęstinumui.

Kai kurios agentūros priklauso nuo bendradarbiavimo su pramonės sektoriumi

Kai kurios agentūros taip pat priklauso nuo pramonės sektoriaus, kurį jos turėtų reglamentuoti, bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, ECHA cheminių medžiagų registravimo užduotis grindžiama pramonės atstovų pateikta informacija (žr. 14 langelį). Reguliavimo sistema tik ribotai skatina užtikrinti, kad teikiama informacija būtų patikima ir reguliariai atnaujinama.

Agentūrų informavimo pastangos tarptautiniu lygmeniu tebėra ribotos

Pagal Sutartį agentūros negali sudaryti ES saistančių tarptautinių susitarimų (SESV 218 straipsnis). Tačiau jos gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su tarptautiniais partneriais, kai 1) tai aiškiai numatyta jų steigimo akte, 2) bendradarbiavimo susitarimu nenustatomi privalomi įpareigojimai ir 3) jos turi (de facto arba de jure) partnerių generalinių direktoratų pritarimą²⁵.

Dėl savo veiklos pobūdžio daugelis agentūrų turi bendrauti su tarptautiniais partneriais, o jų veikla turi tarptautinį poveikį. Daug agentūrų taip pat turi analogiškas institucijas ES nepriklausančiose šalyse su panašiomis funkcijomis. Komisija, bendradarbiaudama su Europos išorės veiksmų tarnyba, sudaro darbo susitarimus su agentūromis dėl jų santykių su ES nepriklausančiomis įstaigomis ar šalimis organizavimo.

Teisingumo ir vidaus reikalų srityje dirbančios agentūros (visų pirma Europolas, Eurojustas ir FRONTEX) yra visiškai integruotos į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (LSTE) išorės aspektą ir yra vienos iš tarptautiniu mastu aktyviausių agentūrų, kurios taip pat yra sudariusios keletą bendradarbiavimo susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis. EFSA ir EMA nustatė svarbų tarptautinį vaidmenį, o tai yra pavyzdžiai kitose politikos srityse. Jų nuomonės yra labai svarbios užtikrinant sveikatos saugą ES ir už jos ribų. Aviacijos sektoriuje EASA taip pat reguliariai veikia šioje srityje. Tačiau nėra įrodymų, kad apskritai būtų visapusiškai išnaudotos agentūrų galimybės remti Komisiją tarptautiniu mastu, ypač techniniais klausimais ir keičiantis informacija.

Išvados ir rekomendacijos

Darome išvadą, kad agentūros atlieka vis svarbesnį vaidmenį įgyvendinant ES politikas ir kad esamos sąlygos padėjo užtikrinti jų veiksmingumą. Vis dėlto, pripažindami teisės aktų leidėjo atsakomybę, manome, kad agentūrų steigimas ir veikimas nėra pakankamai lankstūs ir kad galima būtų toliau išnaudoti jų galimybes bendradarbiauti siekiant bendrų politikos tikslų piliečių labui.

Agentūrų lankstumas siekiant patenkinti kintančius politikos poreikius atsispindi jų gyvavimo cikle: jų kūrime, raidoje ir galimame likvidavime. Pastebime, kad Komisija, siūlydama įsteigti naują agentūrą, ne visada aiškiai svarsto alternatyvas, įskaitant galimybę Komisijai vykdyti numatytas užduotis, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo galimybę arba galimybę pakoreguoti esamos ES agentūros misiją. Kai agentūra pradeda veikti, jos suderinamumas su kitomis agentūromis ir generaliniais direktoratais partneriais, ypač toje pačioje politikos srityje, ilgainiui nepakankamai įvertinamas, kad būtų galima atlikti koregavimą (16–32 dalys).

Komisija turėtų:

1. dažniau naudoti kompleksinius agentūrų vertinimus Komisijai atliekant įvairių politikos sričių tinkamumo patikras. Vertinimo rezultatai turėtų būti naudojami siekiant nustatyti sinergiją ir galimus pokyčius, įskaitant susijungimus, ir prireikus parengti teisėkūros pasiūlymus reaguojant į kintančius poreikius;
2. rengti pasiūlymus dėl naujų agentūrų pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę, įskaitant joje numatytas konsultacijas. Komisija turėtų įrodyti siūlomų naujų įstaigų aktualumą ir nuoseklumą esamų įstaigų atžvilgiu, atsižvelgdama į visas Reglamentavimo patikros valdybos pareikštas išlygas.

1 rekomendacijos a punkto įgyvendinimo terminas: iki 2024 m., kad į jį būtų atsižvelgta rengiant kitus teisėkūros pasiūlymus dėl DFP po 2027 m.

1 rekomendacijos b punkto įgyvendinimo terminas: bet kokiems naujiems 2020 m. rugsėjo mėn. pasiūlymams.

Lankstumas taip pat reiškia, kad agentūros gauna pakankamai išteklių, atsižvelgiant į jų kintančius poreikius. Pastebime, kad visų pirma agentūros susiduria su ribotu išteklių lankstumu, iš dalies dėl to, kad jų planavimo ciklas yra griežtai susietas su ES biudžeto procedūromis. Agentūros tradiciškai planavo savo išteklius laipsniškai remdamosi ankstesniais metais, net jei dėl aplinkos ir politikos reikia nuodugniau peržiūrėti tam tikrą veiklą (33–43 dalys).

Agentūros turėtų:

1. išsamiau pagrįsti išteklių poreikį prieš kiekvieną naują DFP laikotarpį, veiksmingai pasinaudodamos savo bendrais programavimo dokumentais ir atsižvelgdamos į prioritetus, galimą sinergiją ir masto ekonomiją.

Komisija turėtų:

2. prieš kiekvieną DFP laikotarpį įvertinti ir palyginti visų agentūrų prašymus skirti išteklių ir siūlyti skirti (padidinti, sumažinti ir (arba) perskirstyti) išteklius agentūroms, daugiausia dėmesio skirdama prioritetams ir skubiausiems poreikiams;
3. laiku peržiūrėti agentūrų prašymus suderinti išteklius su kintančiais poreikiais, kad būtų galima lanksčiau planuoti biudžetą.

Terminas: iki 2024 m.

ES agentūros atlieka svarbų vaidmenį sutelkiant skirtingus valstybių narių interesus, kad būtų pasiekti bendri ES politiniai sprendimai. Tačiau jų valdybų dydis ir nevienodas valdybų narių vaidmens suvokimas gali trukdyti efektyviai priimti sprendimus (44–49 dalys).

Agentūrų veiksmingumo informacija praktiškai nebuvo pakankamai susieta su jų indėliu į politiką, todėl buvo sunku užtikrinti sprendimus priimančių asmenų atskaitomybę. Ši sąsaja įdiegiama naujajame Finansiniame pagrindų reglamente, tačiau jos poveikį dar reikia pamatyti (50–53 dalys). Apskritai piliečiai gauna mažai informacijos apie agentūrų teikiamą naudą (54–64 dalys).

Agentūros turėtų:

1. gerinti praktinio ataskaitų apie veiksmingumą teikimo būdą, aiškiau susiedamos savo veiksmingumą su savo indėliu į ES politikas.

Komisija turėtų:

2. stebėti patikslintų Komisijos gairių (C (2020)2297) dėl veiksmingumo informacijos, kurią turi pateikti agentūros, kad Europos Parlamentas, Taryba ir ES piliečiai galėtų atlikti išorės kontrolę, įgyvendinimą, taip daugiau dėmesio skirdama ne ataskaitų apie išdirbius ir veiklą teikimui, o indėliui į ES politiką;
3. pasiūlyti teisės aktų leidėjui peržiūrėti valdybų dydį, kai to reikia sprendimų priėmimo proceso efektyvumui pagerinti.

3 rekomendacijos a ir b punktų įgyvendinimo terminas: nuo 2021 m.

3 rekomendacijos c punkto įgyvendinimo terminas: nuo 2020 m. rugsėjo mėn. – naujiems pasiūlymams.

ES agentūros turi tinklo funkciją dalytis patirtimi ir stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais, Europos ir tarptautiniais partneriais. Tačiau agentūros dar neišnagrinėjo visų galimybių užtikrinti jų panašios veiklos sąveiką ir masto ekonomiją (76–80 dalys). Be to, agentūros priklauso nuo būtinos valstybių narių paramos (72–75 dalys). Be to, kai kurios agentūros veikia politikos srityse, turinčiose stiprų tarptautinį aspektą, tačiau kartais joms trūksta Komisijos paramos, kad jos galėtų lanksčiau dalytis patirtimi su ES nepriklausančiais partneriais (81–83 dalys).

Agentūros turėtų:

1. glaudžiau bendradarbiauti siekiant nustatyti gerąją patirtį, susijusią su veiksmingumu, sąveika ir masto ekonomija, visų pirma toje bendros politikos srityse.

Komisija turėtų:

2. stebėti, kad valstybės narės vykdytų savo teisinius ir politinius įsipareigojimus teikti ES agentūroms būtiną informaciją, ekspertus ir paramą agentūros sprendimų vykdymui ir politikos įgyvendinimui užtikrinti; jei šie įsipareigojimai nėra pakankamai įtraukti į teisinį pagrindą, siūlyti, kad teisės aktų leidėjas aiškiai išdėstytų valstybių narių pareigas;
3. užtikrinti, kad agentūrų techninės žinios ir kitos galimybės būtų nuosekliai naudojamos politikos rengimui ir įgyvendinimui remti, taip pat tarptautiniu lygmeniu ir bendradarbiaujant su ES nepriklausančiais partneriais.

Terminas: nuo 2021 m.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Alex BRENNINKMEIJER, Liuksemburge 2020 m. liepos 28 d.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedai

I priedas. Šioje ataskaitoje aptartų ES agentūrų ir kitų įstaigų sąrašas

II priedas. ES agentūrų ir kitų įstaigų Komisijos GD partnerių sąrašas

III priedas. Pagrindiniai suinteresuotųjų subjektų apklausos duomenys ir rezultatai

Paprašėme 34 agentūrų mums pateikti suinteresuotųjų subjektų sąrašą ir parengėme reprezentatyvią atranką, į kurią įtrauktos pagrindinės suinteresuotųjų subjektų kategorijos (nacionalinės viešosios įstaigos, pramonės sektorius, ES institucijos, NVO, akademinės bendruomenės atstovai ir t. t.). Pakvietėme 2 500 suinteresuotųjų subjektų dalyvauti apklausoje ir gavome apie 1 000 atsakymų (pateiktų atsakymų lygis – 40 %). Beveik pusė respondentų buvo valdybų nariai.

Dalyvavimas apklausoje

Aktualiausi apklausos rezultatai

Šaltinis: EAR suinteresuotųjų subjektų apklausa; imties dydis = 1 000 suinteresuotųjų subjektų iš 35 agentūrų ir „kitų įstaigų“ atsakymų.

IV priedas. Analizės, kurioje buvo naudojami didžiųjų duomenų metodai, metu nustatytas naujienų pasiskirstymas

Europos žiniasklaidos observatorija (EMM) yra visiškai automatinė sistema, kurią valdo Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC), kurios paskirtis – analizuoti viešai prieinamą internetinę žiniasklaidą. Ji surenka ir sujungia apie 300 000 naujienų straipsnių per dieną iš atrinktų viso pasaulio naujienų portalų iki 70 kalbų. Bendradarbiaudami su JRC toliau analizavome EMM²⁶ subendrintus duomenis, norėdami gauti informacijos apie su visomis agentūromis susijusių naujienų straipsnių dažnumą, geografinį pasiskirstymą ir laiko struktūrą, taip pat apie agentūrų ir kitų ES ir nacionalinių subjektų ryšių tinklą. Tai buvo pirmas kartas, kai Audito Rūmai, atlikdami veiklos auditą, taikė didžiųjų duomenų metodus nestruktūrizuotiems išorės duomenims, nepriklausantiems ES oficialiems dokumentams ir duomenų bazėms, analizuoti kaip papildomus įrodymus.

Šaltinis: Sukompiliuota EAR, remiantis suvestiniais EMM duomenimis, 2018 m. sausio mėn. – 2019 m. liepos mėn.

Šaltinis: Sukompiliuota EAR, remiantis suvestiniais EMM duomenimis, 2018 m. sausio mėn. – 2019 m. liepos mėn.

Šaltinis: Sukompiliuota EAR, remiantis suvestiniais EMM duomenimis, 2018 m. sausio mėn. – 2019 m. liepos mėn.

Šaltinis: Sukompiliuota EAR, remiantis suvestiniais EMM duomenimis, 2018 m. sausio mėn. – 2019 m. liepos mėn.

V priedas. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos federalinių agentūrų reguliavimo sistema

Jungtinės Valstijos

• Bendras visų agentūrų reguliavimas. Yra 1) pagrindų reglamentas: Valdymo veiksmingumo ir rezultatų aktas (GPRA) 1993 m. ir paskutinis GPRA modernizavimo aktas 2010 m. ir 2) kasmet atnaujinamas iki birželio mėn.: Aplinkraštis Nr. A–11. Biudžeto rengimas, pateikimas ir vykdymas. 6 dalis. Federalinis veiksmingumo pagrindas: Strateginis planavimas, metiniai veiksmingumo planai ir ataskaitos.
• Agentūros turi pranešti apie tris skirtingus tikslus / siekius: 1) tarpžinybinius prioritetinius tikslus, kurie yra ilgalaikiai ir kuriems reikalingas tarpžinybinis koordinavimas, 2) agentūros prioritetinius tikslus, t. y. 4 arba 5 tikslus, kuriuos reikia pasiekti per ateinančius dvejus metus ir 3) strateginius tikslus, t. y. ilgalaikius tikslus, rezultatus ir poveikį.
• Trys GPRA ataskaitų elementai: 1) penkerių metų strateginiai planai, į kuriuos turi būti įtraukta agentūros misijos deklaracija, taip pat ilgalaikiai į rezultatus orientuoti tikslai, 2) metiniai veiksmingumo planai, kuriuose nustatomi finansinių metų veiksmingumo tikslai ir aprašoma, kaip šie tikslai turi būti pasiekti ir kaip juos galima patikrinti, ir 3) metinės veiksmingumo ataskaitos, kuriose apžvelgiama, ar agentūra sėkmingai pasiekė savo tikslinius veiksmingumo tikslus (rezultatai pateikiami pagal programą), ar nesugebėjo to padaryti.
• Kalbant apie informaciją apie veiksmingumą, Kongreso biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra grindžiama: 1) Vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) metine ataskaita; 2) Valdymo ir biudžeto biuro (OMB)²⁷ Senatui, Atstovų Rūmams ir GAO pateikta metine ataskaita. Šioje ataskaitoje nustatoma, ar agentūros programos arba veikla atitinka veiksmingumo tikslus ir siekius, ir nustatomi nepasiekti tikslai (tada sukuriamas veiksmų planas nukrypimams ištaisyti) ir 3) agentūros atliekamas metinio veiksmingumo plano ir metinės veiksmingumo ataskaitos konsolidavimas, kaip Kongreso biudžeto pagrindimo dalis.

Australija

• Bendras visų agentūrų reguliavimas. 2013 m. Viešojo valdymo, veiksmingumo ir atskaitomybės akto (PGPA akto) 2 skyrius. Sandraugos subjektai ir Sandrauga, 2–3 dalys. Planavimas, veiksmingumas ir atskaitomybė, 3 skyrius. Sandraugos subjektų veiksmingumas.
• Paaiškinti tikslų pasiekimo skirtumus ir teikti apie juos ataskaitas. Atskaitinga institucija privalo: 1) pasirūpinti, kad būtų saugomi įrašai, kuriuose tinkamai registruojamas ir paaiškinamas subjekto veiksmingumas siekiant savo tikslų; 2) matuoti ir įvertinti subjekto veiksmingumą; 3) kuo greičiau po kiekvieno subjekto ataskaitinio laikotarpio pabaigos parengti subjekto metines veiksmingumo ataskaitas ir 4) įtraukti metines veiksmingumo ataskaitas į Parlamentui teikiamą metinę ataskaitą.
• Veiksmingumo ataskaitų auditas. Generalinis auditorius turi galimybę išnagrinėti subjekto metines veiksmingumo ataskaitas ir teikti apie jas ataskaitas. Ataskaita turi būti pateikta svarstyti Parlamentui.

VI priedas. Veikla grindžiamas biudžeto sudarymas / sąnaudų apskaičiavimas / valdymas

Veikla grindžiamas biudžetas (VGB) reiškia „biudžeto asignavimų ir išteklių organizavimą pagal paskirtį, kad žmonės galėtų matyti, kokios politikos kryptys vykdomos ir kokia veikla sudaro šias politikos kryptis, kiek pinigų išleidžiama kiekvienai iš jų ir kiek žmonių su jomis dirba“ (Europos Komisija, ES biudžeto žodynėlis).

Veikla grindžiamo sąnaudų apskaičiavimo (VGSA, angl. ABC) metodas reiškia sąnaudų apibrėžtį, sąnaudų paskirstymo metodą ir paskirstymą skirtingoms veiklos rūšims. VGSA – tai sąnaudų apskaičiavimo metodika, pagal kurią nustatoma organizacijos veikla ir kiekvienos veiklos su ištekliais sąnaudos priskiriamos visiems produktams ir paslaugoms, atsižvelgiant į faktinį suvartojimą.

VGSA sistema reiškia, kad visos sąnaudos apskaičiuojamos ne tik pagal veiklos rūšis, bet ir pagal „konkrečią paslaugą“. Iš dalies ir visiškai savo veiklą finansuojančios agentūros ima mokesčius iš savo klientų, kad susigrąžintų įvairių suteiktų paslaugų išlaidas.

VGB yra biudžeto elementas, o VGSA – platesnės veikla grindžiamo valdymo (VGV) koncepcijos, kuri daugiausia susijusi su pagrindine veikla, ekonominis elementas. VGV turėtų suteikti agentūroms jų veiklos planavimo, stebėjimo, ataskaitų teikimo ir vertinimo priemones. Šiuo atžvilgiu ex ante reikia apibrėžti tikslus, rodiklius, indėlius (žmogiškųjų ir finansinių išteklių požiūriu) ir pagrindinius veiksmus, kad būtų galima nustatyti, kaip turi būti pasiekti numatyti rezultatai, kaip galima įvertinti pažangą siekiant šių numatytų rezultatų ir kokių išteklių reikia šiems rezultatams pasiekti (Europos Komisija, analitinis sąvadas Nr. 21).

Be tikslų, veiklos ir biudžeto bei išdirbio rodiklių, VGV sistemos įgyvendinimas priklauso nuo: a) aiškaus tikslų, veiklos ir rodiklių atitikimo, b) rezultatų ir poveikio rodiklių apibrėžties ir c) nuolatinio jos faktinių verčių stebėjimo sprendimų priėmimo procese.

Pagal bendrą požiūrį reikalaujama, kad agentūros sistemingai taikytų VGB ir VGV sistemas, kad galėtų planuoti, stebėti ir vertinti savo veiklą (žr. 40 dalį).

VII priedas. 2017–2019 m. paskelbtų Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų, susijusių su agentūromis ir kitomis įstaigomis, sąrašas

Šaltinis: EAR.

VIII priedas. ES agentūrų ir kitų įstaigų biudžeto sudėtis (2018 m.)

Šaltinis: EAR.

Akronimai ir santrumpos

BPD: Bendrasis programavimo dokumentas

CAAR: Consolidated annual activity report

CNECT GD: Ryšių tinklų, informacijos ir technologijų generalinis direktoratas

CONT: Biudžeto kontrolės komitetas (Europos Parlamentas)

DEFIS GD: Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas

DFP: Daugiametė finansinė programa

DGT: Vertimo raštu generalinis direktoratas

EAC GD: Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas

EMM: Europos žiniasklaidos observatorija (angl. Europe Media Monitor)

EMPL GD: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas

ENER GD: Energetikos generalinis direktoratas

ENV GD: Aplinkos generalinis direktoratas

ETIAS: Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema

FISMA GD: Finansinio stabilumo, finansų rinkų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinis direktoratas

GROW GD: Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

HOME GD: Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas

JRC: Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras

JUST GD: Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas

MARE GD: Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas

MDP: Metinė darbo programa

MOVE GD: Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas

MVĮ: Mažosios ir vidutinės įmonės

PMIF: Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas

PVR: Pagrindinis veiksmingumo rodiklis

REFIT: Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa

REMIT: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo

RPV: Reglamentavimo patikros valdyba

SANTE GD: Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

SIS: Šengeno informacinė sistema

TVR: Teisingumas ir vidaus reikalai

VGB: Veikla grindžiamas biudžeto sudarymas

VGSA: Veikla grindžiamas sąnaudų apskaičiavimas

VGV: Veikla grindžiamas valdymas

Žodynėlis

Aktualumas: agentūros užduotys yra tinkamos politikos tikslams pasiekti.

Bendras požiūris: 2012 m. ES suderinti pagrindiniai principai, kuriais siekiama, kad decentralizuotos agentūros taptų nuoseklesnės, veiksmingesnės ir atskaitingesnės.

Bendrasis programavimo dokumentas: standartinis dokumentas, kurį turi parengti visos decentralizuotos agentūros ir peržiūrėti Komisija ir kuris apima agentūros biudžeto ir veiklos planavimą, taigi yra agentūros darbo ir išteklių paskirstymo gairės.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra: Europos Parlamento priimamas sprendimas, kuriuo Komisija atleidžiama nuo atsakomybės už konkretaus biudžeto valdymą ir kuriuo užbaigiamas jo vykdymas remiantis Tarybos rekomendacija ir Europos Audito Rūmų metine ataskaita.

Daugiametė finansinė programa (DFP): ilgalaikis septynerių metų ES biudžetas. Dabartinė DFP apima 2014–2020 m. laikotarpį. Joje nustatytos ribos, kiek ES išleis lėšų įvairioms veiklos sritims. ES ją naudoja siekdama remti savo politinius prioritetus ir užtikrinti, kad ji vykdytų savo įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė savo piliečiams.

ES agentūrų tinklas: decentralizuotų agentūrų, kurias įsteigė ES institucijos ir valstybės narės konkrečioms teisinėms, techninėms ar mokslinėms užduotims atlikti, tinklas.

Įgaliojimo susitarimas: susitarimas, kuriame apibrėžiama veikla, kurią Komisija pavedė agentūroms įgyvendinant politiką, Komisijos ir agentūrų santykiai, taip pat taisyklės, kurių reikia laikytis.

Kompetencijos ir tinklų kūrimo centras: šiuo mūsų vartojamu terminu apibūdinamas decentralizuotos agentūros vaidmuo tam tikroje politikos srityje, nes decentralizuota agentūra gali veikti kaip centras, skatinantis dalijimąsi patirtimi, taip pat vienijantis valstybių narių interesus, kad būtų rasti bendri politiniai sprendimai ir sustiprintas bendradarbiavimas su kitais Europos ir tarptautiniais partneriais.

Kompleksinis vertinimas: daugelio agentūrų ir kuruojančių generalinių direktoratų, vykdančių veiklą toje pačioje politikos srityje, abipusiškai derinant pagalbinius veiksmus, veiksmingumo vertinimas. Tikslas – nustatyti galimą sinergiją ir masto ekonomiją ir įveikti tokią riziką, kaip dubliavimasis, politikos susiskaidymas, neproporcingumas ir nemotyvuotas nukrypimas nuo pradinių tikslų.

Laikino galiojimo sąlyga: teisinė nuostata, kurioje išdėstomos aplinkybės, kuriomis agentūros užduotys gali būti nutrauktos.

Peržiūros sąlyga: teisinė nuostata, kurioje išdėstomos aplinkybės, kuriomis agentūros užduotys turėtų būti peržiūrimos ir koreguojamos.

Poveikio vertinimas: vertinimas, kuriame nagrinėjama, ar reikia ES veiksmų, ir analizuojamas galimas siūlomų sprendimų poveikis.

Suderinamumas: agentūros užduotys logiškai dera su kitų agentūrų ir ES tarnybų užduotimis, todėl yra prasminga būti vieningos ir veikiančios ES administracijos, kuri siekia aiškiai nustatomų politikos tikslų, dalimi.

Susitarimas dėl paslaugų lygio: galutinio vartotojo ir paslaugų teikėjo susitarimas.

Teisės aktų leidėjas: Europos Parlamentas ir Taryba.

Valdyba: decentralizuotos agentūros neatskiriamas valdymo organas. Ji atlieka priežiūros funkciją ir yra bendrai atsakinga už biudžeto ir planavimo klausimus, vykdomojo direktoriaus paskyrimą ir agentūros veiksmingumo stebėjimą.

Vertinimas: įrodymais pagrįstas sprendimas, priimamas nustačius, kokiu mastu esama intervencija yra 1) veiksminga, 2) efektyvi, 3) aktuali, atsižvelgiant į dabartinius poreikius, 4) nuosekli tiek vykdant vidaus politiką, tiek kitas ES politikos intervencijas ir 5) ar ją vykdant buvo pasiekta ES pridėtinė vertė.

Vykdomoji valdyba: decentralizuotos agentūros iniciatyvinė grupė, kuri prižiūri valdybos sprendimų rengimą ir įgyvendinimą.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Europos Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“, kuriai vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Alex Brenninkmeijer, jam padėjo kabineto atašė Di Hai, pagrindinis vadybininkas Friedemann Zippel, užduoties vadovas Eddy Struyvelt, auditoriai Joaquín Hernández Fernández, Arūnas Juozulynas, Sevdalina Todorova, Julio Cesar Santin Santos, Benedicte Hemelaer, Christine Becker ir Janis Gaisonoks. Didžiųjų duomenų projektą įgyvendino duomenų mokslininkai Claudia Albanese, Zsolt Varga ir Emmanuele Fossati. Lingvistinę pagalbą teikė Thomas Everett.

Galinės išnašos

¹ Šie darbuotojų skaičiai apima pareigūnus, laikinuosius darbuotojus, sutartininkus ir komandiruotus nacionalinius ekspertus.

² Dėl vietos taupymo naudojame santrumpas ir (arba) akronimus, kad galėtume nurodyti visas agentūras. Pilni pavadinimai pateikti I priede.

³ Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD(2017) 350).

⁴ Europos Komisija, Baltoji knyga dėl Europos valdymo, COM(2001) 428 final, ir Geresnio reglamentavimo gairės, 2015 m.

⁵ Europos Komisija, „ES agentūrų, priklausančių Užimtumo generalinio direktorato kompetencijai (EUROFOUND, CEDEFOP, ETF ir EU-OSHA), vertinimas, 2018 m. kovo mėn.

⁶ Audito Rūmų skubi atvejo apžvalga dėl personalo išlaidų sumažinimo 5 % įgyvendinimo, 2017 m.

⁷ EMA, 2018 m. konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita, „Dalyko pabrėžimo“ pastraipa.

⁸ Taip pat žr. Audito Rūmų 2018 m. metinę ataskaitą dėl agentūrų.

⁹ Europolo 2018 m. konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos analizė ir vertinimas.

¹⁰ Pavyzdžiui, specialioji ataskaita Nr. 10/2019: „ES masto bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Teikiama kaip niekad daug informacijos apie bankus, bet reikia gerinti koordinavimą ir daugiau dėmesio skirti rizikoms“.

¹¹ EUIPO Biudžeto komitetas; Valdyba BPV plenariniame posėdyje; BAVT administracinė taryba.

¹² Audito Rūmų nuomonės Nr. 1/2019 ir 3/2019.

¹³ SWD(2015) 62 final, 2015 03 13.

¹⁴ Apžvalga Nr. 07/2019 Tvarumo ataskaita. ES institucijų ir agentūrų pažangos įvertinimas

¹⁵ Bylos 9/56 ir 10/56, Meroni & Co, Industrie Metalurgiche prieš Vyriausiąją valdybą, 1957–58 Rink. 133.

¹⁶ Sprendimas Jungtinė Karalystė prieš Parlamentą ir Tarybą, C-270/12, 2014 m.

¹⁷ BAVT, EUIPO ir BPV.

¹⁸ 2018 m. Audito Rūmų metinė ataskaita dėl ES agentūrų, 3.14.8 dalis.

¹⁹ Taip pat žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20/2019 „Sienų kontrolę padedančios užtikrinti ES informacinės sistemos – veiksminga priemonė, tačiau daugiau dėmesio reikia skirti savalaikiams ir išsamiems duomenims“.

²⁰ 2019 m. kovo 7 d. sprendimas byloje T-837/16.

²¹ Taip pat žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2019 „Migrantų prieglobstis, perkėlimas ir grąžinimas. Laikas imtis aktyvesnių veiksmų mažinant atotrūkį tarp tikslų ir rezultatų“.

²² EASO reglamento (ES) Nr. 439/2010 15 straipsnis.

²³ Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

²⁴ Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland e.V., Hintergrund und Erläuterungen zur REACH-Registrierung: Großunternehmen verstoßen gegen das EU-Chemikalienrecht und gefährden damit Mensch und Umwelt, 2019 m. gegužės 20 d.

²⁵ Taip pat žr. Merijn Chamon and Valerie Demedts, Constitutional limits to the EU agencies’ external relations in The External Dimension of EU Agencies and Bodies (2019 m.).

²⁶ Išsamesnį Europos žiniasklaidos observatorijos (EMM) paslaugos aprašymą rasite https://ec.europa.eu/jrc/en/scientific-tool/europe-media-monitor-newsbrief.

²⁷ Valdymo ir biudžeto biuras (OMB) yra Vykdomojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento biuro veiklos skyrius, kuris administruoja Jungtinių Amerikos Valstijų federalinį biudžetą ir prižiūri federalinių agentūrų veiklos vykdymą.

²⁸ 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1–38).

²⁹ Žr. Poveikio vertinimo p. 54–56, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52012SC0166&from=EN.

³⁰ 2019 m. birželio 20 d. Reglamentas (ES) 2019/1381 dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir kiti aštuoni sektorių teisės aktai.

³¹ Taip pat žr. EAR specialiąją ataskaitą Nr. 24/2019 „Migrantų prieglobstis, perkėlimas ir migrantų grąžinimas. Laikas imtis aktyvesnių veiksmų mažinant atotrūkį tarp tikslų ir rezultatų“.

³² Dabartinė 2018–2022 m. programa apima nusikaltimų aukas ir teisę kreiptis į teismą, lygybę ir diskriminaciją bet kokiu pagrindu, informacinę visuomenę ir visų pirma teisę į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą, teisminį bendradarbiavimą, išskyrus bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, migraciją, valstybių sienas, prieglobstį ir pabėgėlių bei migrantų integraciją, rasizmą, ksenofobiją ir susijusį nepakantumą, vaiko teises, romų integraciją ir socialinę įtrauktį.

³³ FRONTEX, 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624; EMSA, 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1625; EŽKA, 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1626.

³⁴ 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo.

³⁵ 2019 m. gruodžio 31 d. duomenys.

³⁶ 2020 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas (darbinio dokumento III dalis – ES įsteigtos juridinio asmens statusą turinčios įstaigos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijos).

³⁷ Visoms decentralizuotoms agentūroms, išskyrus dvi savo veiklą visiškai finansuojančias agentūras, Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, turi patvirtinti, kad jos įvykdė savo biudžetus.

Tvarkaraštis

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2020 m.

Europos Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons Attribution 4.0 International (CC BY 4.0) licenciją. Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

3 ir 5 diagramos – Piktogramas sukūrė Pixel perfect iš https://flaticon.com.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1952 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.