Viešasis auditas Europos Sąjungoje

ES IR JOS VALSTYBIŲ NARIŲ AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS.
APŽVALGA

ĮVADAS

Viešoji kontrolė yra neatsiejama demokratinių sistemų dalis. Visos 27 šalys, dabar sudarančios Europos Sąjungą (ES), nustatė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad už viešąsias išlaidas būtų atsiskaitoma, jos būtų skaidrios ir patikimai prižiūrimos. Čia savo vaidmenį kaip išorės viešieji auditoriai atlieka aukščiausiosios audito institucijos (AAI).

AAI nepriklausomai tiria, ar viešieji ištekliai naudojami efektyviai, veiksmingai ir ekonomiškai, taip pat ar viešosios išlaidos ir pajamų surinkimas atitinka taikomas taisykles. Teikdamos faktais pagrįstas, objektyvias ir nešališkas audito ataskaitas, jos remia parlamentinę vyriausybių kontrolę ir taip padeda gerinti politikos kryptis, programas, viešąjį administravimą ir valstybės finansų valdymą. Tai padeda didinti piliečių pasitikėjimą mūsų visuomenės stabdžių ir atsvarų sistema ir toliau plėtoti tinkamai veikiančias demokratines valstybes.

Be to, kad ES AAI skatina ir plėtoja atskaitomybę ir skaidrumą valdžios sektoriuje, jos dar ir aktyviai remia trečiųjų šalių viešųjų audito įstaigų gebėjimų stiprinimą.

Daugelis AAI, įtrauktų į šį vadovą, gali didžiuotis turtingu paveldu (kartais kelių šimtų metų), o kitos AAI savo dabartine forma buvo įsteigtos tik pastaruoju metu. Daugumos AAI struktūra, kompetencija ir įgaliojimai laikui bėgant kito, kartais dėl politinių pokyčių ar viešojo administravimo reformos. Nepriklausomos AAI buvimas yra stojimo į ES sąlyga.

AAI TIPAI
IR AAI VALDYMAS

Yra įvairių AAI klasifikavimo būdų. Tradiciškai jos skirstomos į organizacijas, kurių organizacinės struktūros grindžiamos prancūzų / lotynų, anglosaksų ar germanų tradicijomis. Tačiau dabar institucijos dažniausiai skirstomos pagal tai, ar jos turi jurisdikcijos įgaliojimus, ar ne. Dar gali būti skiriamos AAI, kurioms vadovauja vienas asmuo (pirmininkas, generalinis auditorius arba kontrolierius ir generalinis auditorius), ir AAI, kurias valdo kolegialus organas (pavyzdžiui, valdyba, kolegija, senatas ar plenumas).

NEPRIKLAUSOMUMAS

ES AAI yra nepriklausomos viešosios įstaigos. Jų nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios įtvirtintas konstitucijoje. Atsižvelgdamos į savo įgaliojimus, AAI gali atlikti ex ante arba ex post patikras, kad įvertintų pajamų ir išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat politikos krypčių, programų ir priemonių ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą arba viešojo administravimo veikimą. Kai kurios AAI taip pat vertina viešosios politikos ir programų poveikį.

RYŠIAI
SU PARLAMENTU

ES AAI ir parlamentų ryšiai yra skirtingi, kaip kad yra skirtingos pačios viešojo audito institucijos. Nors visos AAI yra nepriklausomos įstaigos, kai kurios jų yra parlamentinės kontrolės struktūros dalis.

Nepaisant įvairovės, bendras bruožas yra tas, kad ES ir jos valstybių narių AAI su savo parlamentais paprastai palaiko glaudžius ryšius. Šis ryšys iš esmės yra ataskaitų teikimas – AAI siunčia savo audito ataskaitas parlamentui. Šias ataskaitas paprastai aptaria specialus komitetas, o kartais, priklausomai nuo audito dalyko, – ir komitetai, nagrinėjantys konkrečias temas. Apskritai, AAI atstovai turi teisę dalyvauti šiose diskusijose ir (arba) pristatyti savo poziciją. Kai kuriose valstybėse narėse AAI vadovas taip pat turi teisę būti išklausytas parlamentinėse diskusijose su AAI darbu susijusiais klausimais.

Dažnai parlamentams tenka lemiamas vaidmuo teikiant kandidatūras ir (arba) paskiriant AAI pirmininką, generalinį auditorių arba valdymo organą. Be to, kai kurie parlamentai taip pat rengia ir tvirtina AAI biudžetą arba paskiria išorės auditorių AAI finansinių ataskaitų auditui.

Galiausiai, kai kurios, bet ne visos AAI turi įgaliojimus tikrinti savo nacionalinių parlamentų administracines išlaidas.

PERSONALAS IR BIUDŽETAI

AAI žmogiškieji ir finansiniai ištekliai įvairiose šalyse labai skiriasi, net vertinant pagal gyventojų skaičių arba audituojamą biudžetą. Šie skirtumai atspindi ne tik AAI įgaliojimus ir jos organizavimą, bet ir bendresnio pobūdžio valstybės narės ir jos nacionalinės administracijos ypatumus.

ES ir jos valstybių narių AAI dirba beveik 16 000 darbuotojų. Keturių didžiausių ES valstybių narių (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos, kurioms tenka beveik 260 milijonų žmonių) AAI iš viso dirba apie 5 500 darbuotojų, o likusių valstybių narių (kurioms tenka 190 milijonų žmonių) AAI dirba apie 9 500 darbuotojų.

Visos ES lygmeniu vienam AAI darbuotojui tenka 20 000 piliečių mediana. Tačiau tarp atskirų valstybių narių esama didelių skirtumų. Beveik visais atvejais AAI biudžetai sudaro mažiau nei 0,1 % viso valdžios sektoriaus biudžeto.

AUDITO DALYKAI

ES AAI atlieka pagrindinį vaidmenį viešosios atskaitomybės procese. Kaip vykdomosios valdžios išorės auditoriai, jos vertina, kokiu mastu vyriausybės politika ir išlaidomis pasiekiami numatyti tikslai, tikrina viešųjų finansų valdymą ir atsiskaito už viešųjų įstaigų finansines ataskaitas, taip parlamentams suteikdamos nepriklausomą informaciją ir patikinimą.

AAI kruopščiai tikrina valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas centriniu arba federaliniu lygmeniu ir kai kuriose valstybėse narėse taip pat gali atlikti auditus regionų, vietos ar savivaldybių lygmeniu. Nors jų auditas daugiausia susijęs su ministerijomis ir vyriausybinėmis įstaigomis, audituojami subjektai taip pat gali būti valstybinės įmonės, pavyzdžiui, transliavimo korporacijos, aukštojo mokslo institutai ar nacionaliniai bankai.

Dauguma AAI turi teisę tikrinti visas viešąsias pajamas ir išlaidas, įskaitant privačias bendroves arba atskirus paramos gavėjus.

AUDITO TEMŲ
ATRANKA IR
PROGRAMAVIMAS

Atliekant audito atrankos ir planavimo procesą atsižvelgiama į įvairius kriterijus, pavyzdžiui, riziką ir poveikį, taip pat į būsimą konkrečių politikos sričių plėtojimą. Daugelis AAI dirba laikydamosi metinių programavimo procedūrų ir audito planų, kuriuos rengia remdamosi daugiamete strategija ir metiniais rizikos vertinimais. Šis vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis planavimas suteikia lankstumo ir leidžia AAI reaguoti į nenumatytus įvykius.

Kai kuriose šalyse parlamentas (nariai ir (arba) komitetai), vyriausybių ministrai ar net privatūs asmenys ir (arba) organizacijos gali prašyti AAI atlikti specialius auditus. Tačiau, išskyrus kelias išimtis, AAI tokių auditų neprivalo atlikti.

AAI, kurioms vadovauja vienas asmuo, galutinį sprendimą, kurie auditai turi būti atlikti, paprastai priima AAI vadovas. Visais kitais atvejais tai kolektyviai daro valdyba arba kolegija.

ĮRODYMAI
IR TOLESNI VEIKSMAI

Siekdamos surinkti audito įrodymus, AAI tikrina dokumentus, analizuoja duomenis, rengia pokalbius arba atlieka patikras vietoje, pavyzdžiui, audituojamo subjekto patalpose arba projekto įgyvendinimo vietoje. Kad galėtų tai padaryti, AAI turi teisę susipažinti su visa informacija, kuri, jų manymu, reikalinga jų užduotims atlikti, o audituojamų subjektų darbuotojai privalo bendradarbiauti su AAI auditoriais.

Siekiant atsverti šią prieigos laisvę, AAI ir jų darbuotojai turi laikytis specialių konfidencialumo įsipareigojimų, susijusių su per auditus gauta informacija.

ATASKAITŲ TEIKIMAS

Remdamosi savo auditais, AAI rengia ataskaitas, kuriose pateikia savo nustatytus faktus ir pastabas, nurodo pažeidimus, padaro audito išvadas ir teikia rekomendacijas trūkumams šalinti. Šios rekomendacijos sudaro svarbią kiekvienos audito ataskaitos dalį, nes jos politikos formuotojams teikia vertingas gaires. Tai gali jiems padėti pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, efektyvumą ir ekonomiškumą, taip pat jų atitiktį taikytinoms taisyklėms ir padėti išvengti klaidų, pažeidimų ir netinkamo lėšų panaudojimo.

Kai kurios AAI taip pat turi teisę savo iniciatyva arba specialiu teisės aktų leidėjo prašymu teikti savo nuomones apie teisės aktus (jų projektus), susijusius su jų kompetencijai priklausančiais klausimais, pavyzdžiui, finansų valdymu.

LEIDINIAI

AAI paprastai skelbia metines ataskaitas dėl savo atlikto valstybės metinių finansinių ataskaitų audito ir valstybės biudžeto vykdymo. Be to, kai kurios AAI skelbia ataskaitas apie konkrečių institucijų ar įstaigų (pavyzdžiui, parlamento, valstybės vadovo arba socialinės gerovės sistemų) finansinės būklės ataskaitas. Kai kurios AAI taip pat teikia audito nuomones apie šias finansinės būklės ataskaitas ir metines finansines ataskaitas.

Be to, AAI skelbia audito ataskaitas konkrečiomis temomis, nuomones dėl teisės aktų (jų projektų), peržiūra pagrįstus leidinius arba tolesnių veiksmų ataskaitas. Kelios AAI taip pat skelbia diskusijoms skirtus dokumentus, analizes ir tyrimus arba dokumentus, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie atitinkamų dalykų auditus.

Kai kurios AAI reguliariai skelbia ES fondų valdymo ir įgyvendinimo savo šalyje ataskaitas.

Galiausiai kelios AAI skelbia metines veiklos ataskaitas, periodinius leidinius ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama pagrindinė informacija apie jų darbą.

INFORMAVIMAS APIE REZULTATUS

AAI savo ataskaitas paprastai teikia parlamentui, tiems komitetams, kurie yra atsakingi už biudžeto klausimus ir (arba) kitas audito temas. Apskritai, daugumą savo audito ataskaitų AAI taip pat skelbia viešai. Tačiau išimtys gali būti taikomos ataskaitoms, susijusioms su opiomis sritimis (pavyzdžiui, gynyba) arba tais atvejais, kai taikomi konkretūs konfidencialumo įsipareigojimai.

Socialinė žiniasklaida plačiai naudojama užmegzti ir palaikyti tiesioginius ryšius su piliečiais ir žiniasklaida.

BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimas su kitomis AAI

ES AAI bendradarbiavimas

Sukurtas glaudus ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimo tinklas. Šis bendradarbiavimas vyksta per Ryšių palaikymo komitetą, kurį sudaro ES AAI ir Europos Audito Rūmų vadovai. ES ryšių palaikymo komitetas gali sudaryti darbo grupes ir specialias darbo grupes konkrečioms su ES susijusioms audito temoms ir aktyviai palaiko ES AAI darbuotojų profesinių ryšių tinklą.

Tas pats SESV straipsnis, kuriuo Europos Audito Rūmams nurodoma bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su ES AAI, taip pat leidžia ES valstybių narių AAI auditoriams (stebėtojų teisėmis) dalyvauti Europos Audito Rūmų nacionalinėje teritorijoje atliekamame audite. Yra nustatyta standartinė procedūra, pagal kurią Europos Audito Rūmai informuoja nacionalines AAI apie kiekvieną jų šalyse planuojamą audito vizitą. Tada nacionalinė AAI gali nuspręsti, ar ji ketina siųsti darbuotojų į Europos Audito Rūmų audito grupę jų vizitų vietoje metu. Be to, ES AAI gali atlikti bendrus arba koordinuotus pasirinktų dalykų auditus.

ES AAI tradiciškai bendradarbiauja dvišaliu pagrindu. Tai apima, pavyzdžiui, audito metodikos ir rezultatų mainus, taip pat laikiną keitimąsi audito darbuotojais.

Bendradarbiavimas su kitomis AAI už ES ribų

ES AAI gali atlikti tarpusavio vertinimus arba dalyvauti gebėjimų stiprinimo veikloje, pavyzdžiui, poriniuose projektuose, kuriais siekiama padėti trečiųjų šalių AAI plėtoti savo teisines ir institucines bazes.

Buvo sukurtas specialus ES AAI plėtros rėmimo tinklas, kurio tikslas – skatinti ir palengvinti ES valstybių narių, ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant nedidelio masto praktinį bendradarbiavimą.

Kai kurios ES AAI taip pat glaudžiai bendradarbiauja su viešojo sektoriaus audito įstaigomis šalyse, su kuriomis jų valstybės narės palaiko glaudžius ryšius dėl istorinių priežasčių ir (arba) kurios priklauso tai pačiai kalbinei bendruomenei.

Bendradarbiavimas su kitomis viešojo sektoriaus audito įstaigomis nacionaliniu lygmeniu

Atsižvelgdamos į savo valdžios struktūrą, ES valstybės narės viešojo sektoriaus audito funkciją pavedė įstaigoms, kurios veikia federaliniu, nacionaliniu, regioniniu, provincijų ar savivaldybių lygmeniu. Šalyse, kuriose veikia savarankiškos regioninės audito tarnybos, AAI paprastai daugiausia dėmesio skiria centrinės valdžios lygmeniui ir, kai taikoma, bendradarbiauja su kitomis atitinkamų valstybių narių viešojo sektoriaus audito įstaigomis.

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Visos ES AAI yra INTOSAI ir EUROSAI narės.

Be to, ES AAI dalyvauja projektuose, kuriuos rengia įvairios viešojo audito srities organizacijos, o kai kurios yra tarptautinių, tarpvyriausybinių ar viršvalstybinių organizacijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų (JT) ir jų specializuotų agentūrų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) arba Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), išorės auditoriai. Tai darydamos jos taip pat užtikrina reguliarų ir veiksmingą jų šalių finansinių įnašų šioms organizacijoms panaudojimą.

Galiausiai, įprasta, kad ES AAI dalyvauja bendradarbiavimo iniciatyvose su tarptautinėmis organizacijomis (pavyzdžiui, EBPO, Vidaus auditorių institutu (VAI), Tarptautine buhalterių federacija (IFAC)). Tokio pobūdžio bendradarbiavimas paprastai skirtas aktualiems klausimams, susijusiems su viešuoju auditu, ir gali apimti komandiruotes, mokymo kursus, dalijimąsi žiniomis ar kitų formų profesinius mainus.

FAKTŲ SUVESTINĖS

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Europos Audito Rūmai (Audito Rūmai) tikrina visas ES arba ES įsteigtų įstaigų, tarnybų ar agentūrų gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Jie vertina, ar ES lėšos valdomos patikimai ir ar visos pajamos gautos ir išlaidos patirtos laikantis taikytinų reglamentų. Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui (EP) ir Tarybai metinį patikinimo pareiškimą dėl ES lėšų panaudojimo teisėtumo ir tvarkingumo. Jie taip pat praneša apie visus nustatytus pažeidimus.

Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Audito Rūmai parengia metinę ataskaitą. Jie gali bet kada specialių ataskaitų forma pateikti pastabas konkrečiais klausimais ir teikti nuomones.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 285–287 straipsniai;
• Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

Audito Rūmai audituoja visus ES biudžeto vykdymo aspektus. Europos Komisija yra pagrindinis Audito Rūmų audituojamas subjektas, ji informuojama apie Audito Rūmų audito darbą ir metodus, taip pat apie atitinkamus audito rezultatus.

Be Europos Komisijos generalinių direktoratų, Audito Rūmai audituoja:

• Europos plėtros fondus;
• ES agentūras ir vykdomąsias įstaigas, bendrąsias įmones ir kitas įstaigas;
• Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą;
• Europos Centrinį Banką;
• ES skolinimosi ir skolinimo veiklą (pavyzdžiui, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę);
• Bendrą priežiūros mechanizmą ir Bendrą pertvarkymo mechanizmą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Audito Rūmai yra Europos Sąjungos išorės auditorius. Jie yra viena iš septynių ES institucijų ir atlikdami savo auditus yra visiškai nepriklausomi.

Audito Rūmai parengia savo darbo tvarkos taisykles. Šios taisyklės turi būti patvirtintos Tarybos.

RYŠIAI SU EUROPOS PARLAMENTU, TARYBA, VALSTYBIŲ NARIŲ PARLAMENTAIS

Audito Rūmai visas savo ataskaitas ir nuomones, įskaitant savo metinę ataskaitą, pateikia EP ir Tarybai. Šios ataskaitos sudaro metinės ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagrindą ir jas teisės aktų leidėjai gali naudoti vykdydami savo veiklą.

EUROPOS PARLAMENTAS

Audito Rūmų pirmininkas pristato metinę ataskaitą Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui (CONT) ir į plenarinį posėdį susirinkusiam Europos Parlamentui. Jis taip pat kviečiamas dalyvauti EP plenarinio posėdžio diskusijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Audito Rūmų nariai reguliariai raginami pateikti atitinkamas Audito Rūmų ataskaitas Biudžeto kontrolės komitetui ir kitiems EP komitetams ir darbo organams.

ES TARYBA

Audito Rūmų pirmininkas teikia metinę ataskaitą Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai (ECOFIN) ir gali būti pakviestas pristatyti tam tikras konkrečias specialiąsias ataskaitas.

Darbiniu lygmeniu pagrindinė institucija, su kuria Audito Rūmai palaiko ryšius, yra Tarybos Biudžeto komitetas, kuris sprendžia visus finansinius klausimus, įskaitant dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. Audito Rūmų ataskaitos pateikiamos atitinkamiems Tarybos parengiamiesiems organams, kurie susitaria dėl negalutinių Tarybos išvadų, kurios vėliau priimamos aukštesniu Tarybos lygmeniu.

ES VALSTYBIŲ NARIŲ PARLAMENTAI

Audito Rūmai savo ataskaitas ir nuomones pateikia ir atitinkamiems valstybių narių parlamentų komitetams. Be to, Audito Rūmų nariai valstybių narių parlamentuose gali pristatyti Audito Rūmų leidinius, visų pirma metinę ir specialiąsias ataskaitas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Kolegialus organas, kurį sudaro 27 nariai – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Audito Rūmų nariai savo pareigas atlieka visiškai nepriklausomai ir vadovaujasi bendru ES interesu. Prieš pradėdami eiti pareigas, jie duoda priesaiką Europos Teisingumo Teismui.

KADENCIJA

6 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Audito Rūmų narius, atsižvelgdama į atitinkamų valstybių narių pateiktas kandidatūras ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, skiria ES Taryba.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Audito Rūmus sudaro penkios audito kolegijos, Audito kokybės kontrolės komitetas, Administracinis komitetas ir generalinis sekretoriatas. Pirmininkui, kiekvienai audito kolegijai ir Audito kokybės kontrolės komitetui talkina direktoratai, į kuriuos skiriami audito darbuotojai.

Visos sudėties 27 Europos Audito Rūmų narių kolegijai pirmininkauja pirmininkas; ji paprastai posėdžiauja du kartus per mėnesį, kad aptartų ir priimtų dokumentus, pavyzdžiui, ES bendrojo biudžeto ir Europos plėtros fondų ataskaitas, kurios yra pagrindiniai Audito Rūmų metiniai leidiniai.

PIRMININKO TARNYBA

Pirmininkui talkina Pirmininko tarnybos direktoratas (angl. Directorate of the Presidency, DOP), kuris yra atsakingas už strateginę plėtrą, darbo programavimą, planavimą ir veiklos rezultatų valdymą, institucijų ryšius, komunikaciją ir ryšius su žiniasklaida.

Be to, Teisės tarnyba ir Vidaus audito departamentas atsiskaito tiesiogiai pirmininkui.

AUDITO KOLEGIJOS

Audito Rūmai paskiria narius į vieną iš penkių audito kolegijų.

Kiekviena kolegija turi ES politikos temą, kuria vadovaujasi vykdydama savo veiklą. Kolegijai vadovauja seniūnas, kurį iš savo narių išrenka kiekviena kolegija dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Kiekvienas narys yra atsakingas už konkrečias audito užduotis.

Kiekviena kolegija turi dvi atsakomybės sritis:

• priimti specialiąsias ataskaitas, specialiąsias metines ataskaitas ir nuomones ir
• rengti metines ES biudžeto ir Europos plėtros fondų ataskaitas, kad jas priimtų Audito Rūmų kolegija.

AUDITO KOKYBĖS KONTROLĖS KOMITETAS

Audito kokybės kontrolės komitetą sudaro už audito kokybės kontrolę atsakingas narys ir penki kiti nariai (po vieną atstovą iš kiekvienos audito kolegijos). Komitetas yra atsakingas už Audito Rūmų audito politiką, standartus ir metodiką, paramą auditui ir jo vystymą, taip pat už audito kokybės kontrolę. Jis atsako už metodinius aspektus ir atlieka visų Audito Rūmų užduočių kokybės peržiūras.

ADMINISTRACINIS KOMITETAS

Sprendimus dėl platesnių strateginių ir administracinių klausimų priima Administracinis komitetas ir, kai reikia, visų narių kolegija.

Administracinį komitetą sudaro Audito Rūmų pirmininkas (pirmininkas), kolegijų seniūnai, už institucinius ryšius atsakingas narys ir už audito kokybės kontrolę atsakingas narys. Jame aptariami visi administraciniai klausimai ir sprendimai dėl klausimų, susijusių su strategija, išorės santykiais ir komunikacija.

GENERALINIS SEKRETORIUS

Audito Rūmų kolegija skiria generalinį sekretorių šešerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas.

Generalinis sekretorius yra daugiausia atsakingas už Audito Rūmų sekretoriato ir paramos auditui paslaugas (žmogiškuosius išteklius, finansus ir bendrąsias paslaugas; informaciją, darbo aplinką ir inovacijas; vertimą raštu, kalbos paslaugas ir leidybą).

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 994 (atitinkamai 982 etato ekvivalentai (2023 m. gruodžio 31 d.) (60 % dirba audito srityje)
• Darbuotojai atvyksta iš visų ES valstybių narių ir paprastai įdarbinami per ES masto atvirus konkursus.
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 47 %; ♀ 53 %. Vidutinis amžius: 47,7

BIUDŽETAS

• Audito Rūmai yra finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.
• Visos administracinės išlaidos – 185,66 milijono eurų (2024 m.)
• Audito Rūmų biudžetas sudaro mažiau nei 0,1 % visų ES išlaidų ir apie 1,5 % visų ES administracinių išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO SRITIS

Auditai yra registruojami ir, jei reikia, atliekami vietoje kitose ES institucijose ir visose įstaigose, tarnybose ar agentūrose, kurios ES vardu valdo pajamas ar išlaidas. Europos investicijų banko (EIB) veiklai taikomos specialios nuostatos dėl ES pajamų ir išlaidų valdymo.

Valstybėse narėse auditas atliekamas kartu su nacionalinėmis AAI arba, jei jos neturi reikiamų įgaliojimų, su kompetentingomis nacionalinėmis tarnybomis. Audito Rūmai bendradarbiauja su valstybių narių AAI, vadovaudamiesi pasitikėjimo principu ir išlaikydami abiejų šalių nepriklausomumą.

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Audito Rūmai savarankiškai priima sprendimus dėl savo darbo programos. Jie taiko metinio programavimo procedūrą, kuri grindžiama įvairių politikos sričių daugiamečiu rizikos vertinimu.

EP ir Taryba gali pasiūlyti Audito Rūmams apsvarstyti galimas audito temas.

Audito Rūmai savo darbo programą skelbia savo interneto svetainėje.

— AUDITO METODAI

Audito Rūmai, remdamiesi savo darbu, nagrinėja ES politikos tikslų pasiekimo mastą ir įvertina ES biudžeto atskaitomybės ir finansų valdymo būklę.

Audito Rūmai atlieka įvairių rūšių auditus:

• veiklos auditus dėl ES politikos sričių ir programų veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo. Šie racionalaus lėšų panaudojimo auditai skirti konkrečioms valdymo ar biudžeto temoms. Jie atrenkami remiantis tokiais kriterijais kaip viešasis interesas, tobulinimo potencialas, prastų rezultatų rizika arba pažeidimo rizika;
• finansinius ir atitikties auditus – dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (skirtus visų pirma patikinimo pareiškimui pagrįsti), taip pat vertinimus, ar konkrečių biudžeto sričių sistemos ar operacijos atitinka jas reglamentuojančias taisykles ir reglamentus.

Audito Rūmai auditus atlieka pagal tarptautinius audito standartus ir Etikos kodeksą, laikydamiesi savo įsipareigojimų vadovautis šiomis sistemomis, visų pirma INTOSAI profesinių nutarimų sistema (IFPP), tarptautiniais audito standartais (TAS), taip pat INTOSAI ir IFAC etikos kodeksais.

Atitinkama metodika ir gairės pateikiamos internetinėje audito išteklių platformoje (angl. Accessible Web-based Audit Resource for the ECA, AWARE), kuri skirta padėti Audito Rūmų auditoriams atrinkti, planuoti ir atlikti atitikties, finansinius ir veiklos auditus ir teikti jų ataskaitas, taip pat atlikti kitas ne audito srities užduotis (rengti apžvalgas ir teikti nuomones) ES kontekste.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Audito Rūmų leidinių portfelį sudaro:

• metinės ataskaitos, kuriose daugiausia pateikiami finansinio ir atitikties audito, susijusio su ES biudžetu ir Europos plėtros fondais, rezultatai, taip pat biudžeto valdymo ir veiksmingumo aspektai;
• specialiosios metinės ataskaitos dėl ES agentūrų, decentralizuotų įstaigų, bendrųjų įmonių ir kitų įstaigų;
• specialiosios ataskaitos, kuriose pateikiami atrinktų auditų, susijusių su konkrečiomis išlaidų ar politikos sritimis arba biudžeto ir valdymo klausimais, rezultatai;
• nuomonės dėl naujų ar atnaujintų teisės aktų, turinčių reikšmingą poveikį finansų valdymui (parengtos kitos institucijos ar pačių Audito Rūmų iniciatyva), ir
• apžvalgos, kuriomis siekiama pateikti padėties aprašymą ir analizę, dažnai iš kompleksinės perspektyvos ir remiantis ankstesniu audito darbu ar kita viešai prieinama informacija.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Visi Audito Rūmų leidiniai skelbiami jų interneto svetainėje visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Audito Rūmai taip pat aktyviai platina savo ataskaitas įvairiais kanalais, įskaitant socialinę žiniasklaidą.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Audito Rūmai palaiko glaudžius ryšius su nacionalinėmis AAI ir tarptautinėmis audito organizacijomis, atlieka tarpusavio vertinimus, palaiko ryšius su idėjų institutais ir mokslinių tyrimų organizacijomis ir dalyvauja akademiniame diskurse.

2022 m. lapkričio mėn. Rio de Žaneire vykusiame XXIV INTOSAI kongrese (INCOSAI) Audito Rūmai iš Brazilijos AAI perėmė pirmininkavimą INTOSAI profesinių standartų komitetui (PSC). Eidami šias pareigas, Audito Rūmai taip pat yra INTOSAI valdybos narys.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus institucija (Comptroller and Auditor General, C&AG) atlieka pagrindinį vaidmenį viešosios atskaitomybės procese, suteikdama patikinimą Parlamentui per Viešosios apskaitos komitetą (PAC) dėl to, kaip buvo administruojamos viešosios lėšos, ir teikdama su auditu ir kitais tyrimais susijusių klausimų ataskaitas.

Pagrindinės užduotys:

• atlikti auditą ir teikti ataskaitas dėl viešųjų įstaigų finansinių ataskaitų;
• nustatyti, kad viešųjų įstaigų operacijos atitiktų jas reglamentuojančias teisines institucijas ir kad lėšos būtų naudojamos numatytiems tikslams;
• tikrinti, ar viešosios įstaigos valdo išteklius ekonomiškai ir efektyviai, ir turi mechanizmus, leidžiančius įvertinti operacijų veiksmingumą;
• leisti iš valstybės iždo skirti lėšas, jei tai leidžia įstatymai.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Airijos Konstitucija: 33 straipsnis (1992 m., pakeistas 1937 m.);
• 1866 m. Valstybės iždo ir audito padalinių aktas;
• 1923 m. Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus institucijos aktas, pakeistas 1993 m;
• 1998 m. Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus institucijos ir Irachto komitetų aktas (specialiosios nuostatos).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

C&AG audituoja:

• balsavimo sąskaitas: 44;
• departamentų fondus: 26;
• finansų subjektus: 28;
• sveikatos priežiūros įstaigas: 29;
• Šiaurės ir Pietų įstaigas: 7;
• švietimo sektorių: 39;
• pusiau valstybines įstaigas: 111.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito įstaiga, kuriai vadovauja kontrolierius ir generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Visiškai nepriklausoma.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Ryšiai su Parlamentu iš esmės yra susiję su ataskaitų teikimu. Apie audito veiklos rezultatus Parlamentui pranešama pateikiant audito sertifikatus ir finansų valdymo ataskaitas. PAC taip pat nagrinėja C&AG specialiąsias ataskaitas. Glaudžiai bendradarbiaujama su PAC. C&AG dalyvauja PAC posėdžiuose kaip nuolatinis liudytojas. C&AG nepriklausomų tyrimų rezultatai sudaro pagrindą PAC tyrimui.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Audito valdyba, kurią sudaro kontrolierius ir generalinis auditorius, sekretorius ir audito direktoriai, ir valdyba, kurią sudaro audito direktoriai ir jų pavaduotojai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Audito valdyba nepriklausomai prižiūri Kontrolieriaus ir generalinio auditoriaus instituciją ir yra atsakinga už strategijos rengimą ir įgyvendinimą. Valdyba koordinuoja Institucijos veiklą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 176 etato ekvivalentai (2023 m. gruodžio mėn.)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 51 %; ♀ 49 %. Vidutinis amžius: 43 metai

BIUDŽETAS

• 17,2 milijono eurų (2023 m.)
• < 0,02 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

C&AG savarankiškai sprendžia dėl Institucijos veiklos audito darbo programos. Tai grindžiama bendra ataskaitų teikimo strategija ir konkrečiomis strategijomis. Jei taikoma, finansinio audito programa yra parengta taip, kad būtų laikomasi teisės aktais nustatytų terminų.

— AUDITO METODAI

C&AG atlieka finansinius auditus ir veiklos auditus. Jie atliekami pagal tarptautinius audito standartus (TAAIS) ir C&AG etikos kodeksą.

Ji naudoja finansinio ir veiksmingumo audito vadovus bei praktines gaires.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

C&AG rengia šias ataskaitas:

• nuomones dėl viešųjų sąskaitų;
• ataskaitas svarbiais klausimais, susijusiais su racionaliu lėšų panaudojimu ir viešųjų lėšų administravimu;
• vadovybei skirtus raštus po auditų, susijusių su vidaus finansų kontrole, valdymu ir įmonių valdymu;
• raštus, kuriais Airijos centriniam bankui leidžiama naudoti valstybės lėšas įstatymų nustatytais tikslais.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Reikalaujama, kad viešojo sektoriaus institucijos pateiktų savo finansinės būklės ataskaitas Parlamentui. Šios finansinės būklės ataskaitos apima C&AG audito ataskaitą.

Kiekvienais metais C&AG Parlamentui pateikia Vyriausybės departamentų ir tarnybų finansinės būklės ataskaitas ir ataskaitą dėl viešųjų tarnybų finansinių ataskaitų. Be to, specialiosios ataskaitos pateikiamos atsakingam ministrui, kuris yra atsakingas už ataskaitos pateikimą Parlamentui.

Ataskaitos viešai prieinamos C&AG interneto svetainėje ir Airijos parlamento bibliotekoje. Prie visų specialiųjų ataskaitų skelbiami pranešimai spaudai.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

C&AG palaiko ryšius su Airijos vietos valdžios audito tarnyba. Vietos valdžios audito tarnyba yra atsakinga už vietos valdžios įstaigų auditą. Visos vietos valdžios audito tarnybos ataskaitos pateikiamos C&AG.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Austrijos audito rūmai (AAR) yra nepriklausoma aukščiausioji audito institucija federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis.

Jie tikrina, ar valstybės lėšos administruojamos teisingai, įskaitant viešųjų institucijų valstybės išlaidas ir valstybės lėšas, kurias naudoja privačios įstaigos (pagal audito vienodumo principą).

AAR tikrina, ar turimi ištekliai naudojami ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai. Be auditų ir konsultacijų, t. y. svarbiausių savo strateginių funkcijų, AAR taip pat atlieka papildomas su viešąja politika susijusias užduotis ir tam tikrą skaičių notarinių funkcijų.

AAR savo iniciatyva ir nepriklausomai priima sprendimus dėl savo auditų rūšių, temų ir metodikos.

AAR yra konstituciškai įgalioti atlikti specialius auditus. Pavyzdžiui:

• Austrijos federalinio parlamento arba provincijos parlamento nutarimo pagrindu;
• Austrijos federalinio parlamento arba provincijos parlamento narių prašymu;
• remiantis pagrįstu federalinės vyriausybės, provincijos valdžios ar federalinio ministro prašymu.

Konstitucija apriboja tokių prašymų skaičių, kad būtų užtikrintas AAR audito planavimo nepriklausomumas.

Be to, AAR atlieka svarbias specialias užduotis, pavyzdžiui:

• rengia federalines finansinės būklės ataskaitas;
• atlieka darbą, susijusį su finansinės skolos ataskaita;
• peržiūri įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
• atlieka užduotis pagal Nesuderinamumo aktą ir Pajamų apribojimo aktąą;
• atlieka užduotis, susijusias su politinėmis partijomis ir rinkimais;
• atlieka užduotis, susijusias su vidutinių pajamų ir senatvės pensijų, kurias išmokėjo federalinės vyriausybės įmonės ir agentūros, ataskaita, ir galiausiai
• rengia arbitražo kolegijų ekspertų nuomones pagal 2012 m. stabilumo paktą.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

AAR veikla, funkcijos, organizavimas ir padėtis reglamentuojami:

• Federalinio konstitucinio įstatymo (1920 m.) VII skyriaus;
• Federalinio akto dėl Austrijos audito rūmų (1948 m. Austrijos audito rūmų akto – RHG);
• Konstitucinio Teismo akto (jei AAR ir juridinio asmens nuomonės dėl įgaliojimų ir teisių skiriasi, AAR gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl sprendimo);
• Federalinio įstatymo dėl Nacionalinės Tarybos darbo tvarkos taisyklių (provincijų parlamentai reglamentuoja AAR strategiškai svarbų dalyvavimą komitetų posėdžiuose ir plenarinėse sesijose);
• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (taikoma tiesiogiai ES bendruomenės išteklių auditui ir bendradarbiavimui su Europos Audito Rūmais).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

AAR audituoja toliau išvardytų subjektų finansinius reikalus (t. y. finansinę veiklą):

• valstybės, provincijų, savivaldybių asociacijų, savivaldybių, turinčių daugiau kaip 10 000 gyventojų, ir kitų teisės aktuose apibrėžtų juridinių asmenų;
• fondų ir institutų, kuriuos administruoja federalinės, provincijų ar savivaldybių institucijos arba atskiri asmenys, priklausantys federalinei, provincijų ar savivaldybių institucijai;
• organizacijų, kurias valstybė, provincija ar savivaldybė, turinti bent 10 000 gyventojų, de facto kontroliuoja arba turi bent 50 % akcijų, akcinio kapitalo ar nuosavo kapitalo, arba kurias valdo valstybė, provincija ar savivaldybė viena arba kartu su kitomis susitariančiosiomis šalimis;
• federalinės, provincijų ir savivaldybių viešųjų juridinių asmenų, naudojančių federalinius, provincijų arba savivaldybių fondus;
• socialinio draudimo įstaigų ir įstatymų nustatytų darbdavių, darbuotojų ir specialistų (kolegijų) asociacijų;
• teisės aktais įsteigtų juridinių asmenų, pavyzdžiui, ORF (Austrijos transliavimo korporacijos).

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Atskiras modelis, kuriam vadovauja pirmininkas ir pagal kurį auditas atliekamas federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmeniu pagal Vestminsterio modelį.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

AAR yra Austrijos aukščiausioji audito institucija, tiesiogiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui. Jie veikia:

• kaip nacionalinio parlamento atstovas, sprendžiant klausimus, susijusius su federaliniu viešųjų lėšų administravimu ir įstatymų numatytų profesinių asociacijų finansiniu administravimu, vadovaujant Austrijos Federacijos vykdomajai valdžiai;
• provincijų parlamentų atstovas provincijų, savivaldybių asociacijų ir savivaldybių viešųjų lėšų administravimo klausimais, taip pat įstatymų numatytų profesinių asociacijų finansinio administravimo klausimais, vadovaujant provincijų vykdomajai valdžiai.

AAR nepriklauso nuo federalinės vyriausybės ir provincijų vyriausybių ir jiems taikomos tik įstatymo nuostatos, todėl jie priskiriami įstatymų leidžiamajai valdžiai.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

AAR pirmininkas tiesiogiai ir asmeniškai arba per jo įgaliotą atstovą palaiko ryšius su nacionaliniu parlamentu ir jo komitetais.

AAR pirmininkas turi teisę dalyvauti nacionalinio parlamento ir jo komitetų (pakomitečių) diskusijose apie AAR ataskaitas, galutines federalinio biudžeto sąskaitas, pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų, susijusių su AAR vykdomu viešųjų lėšų administravimo nagrinėjimu, įgyvendinimo ir su AAR susijusius Federalinio finansų įstatymo poskyrius.

Vadovaujantis išsamiomis Federalinio įstatymo dėl nacionalinio parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, AAR visada turi teisę jo prašymu būti išklausytas per diskusijas dėl pirmiau išvardytų klausimų.

AAR pateikia nacionaliniam parlamentui, provincijų parlamentams ir savivaldybės tarybai metinę savo veiklos ataskaitą. Savo pastabas dėl atskirų klausimų jie gali pateikti nacionaliniam parlamentui, provincijų parlamentams ir savivaldybių taryboms bet kuriuo metu ir, jei reikia, teikti pasiūlymus. AAR informuoja federalinę vyriausybę apie visas savo ataskaitas tuo pačiu metu, kai jas pateikia nacionaliniam parlamentui.

Be to, nacionalinis parlamentas nuolatinio komiteto narius skiria tam, kad aptartų AAR ataskaitas. Juos paskyrus, ir toliau taikomas proporcingo atstovavimo principas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

AAR valdymo organo neturi. Jų pirmininkas turi išimtinę teisę priimti sprendimus.

Nuolatinio AAR pirmininko pavaduotojo nėra. Kai pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jam atstovauja aukščiausią rangą turintis AAR pareigūnas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai pirmininko pareigybė yra laisva.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

AAR suskirstyti į penkis padalinius ir du skyrius (vienas valdymo ir administravimo padalinys ir keturi audito padaliniai, taip pat šalių ir atitikties audito skyrius bei kontrolės, planavimo ir poveikio audito skyrius). Audito padalinius sudaro po pavaldžius du audito skyrius, kur trys ar keturi audito departamentai yra sugrupuoti pagal temas. Šalių ir atitikties audito skyrių sudaro du audito departamentai.

Ši organizacinė struktūra leidžia nustatyti bendrą padalinių strategiją ir audito planą, optimizuoti išteklių naudojimą suburiant lanksčias audito grupes, taip pat skatina ir gerina keitimąsi žiniomis tarp padalinių.

Kiekviename skyriuje ir padalinyje buvo įsteigti kompetencijos centrai. Kiekvienas kompetencijos centras yra atsakingas už kompleksinę teminę sritį, siekiant kaupti ekspertines žinias, konsoliduoti žinių organizavimą ir užtikrinti informacijos srautą AAR. Kompleksinių sričių pavyzdžiai yra kokybės valdymas, duomenų analizė, krizių valdymas ir prevencija, statybos projektų valdymas ir viešųjų pirkimų teisė, tarptautiniai klimato ir aplinkos srities įsipareigojimai, finansų sistema ir tvarūs viešieji finansai, korupcijos prevencija, atitiktis ir rizikos valdymas.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 283 (2024 m. sausio 1 d.) (apie 78 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 48,7 %; ♀ 51,3 %. Vidutinis amžius: 48,5

BIUDŽETAS

• 42,2 milijono eurų (2023 m.)
• 0,04 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

AAR kasmet planuoja savo darbą.

Austrijoje taip pat gali būti paprašyta, kad AAR atliktų specialius auditus. Tai grindžiama Nacionalinės Tarybos arba provincijos parlamento arba Nacionalinės Tarybos ar provincijos parlamento narių nutarimu arba pagrįstu federalinės vyriausybės arba provincijos vyriausybės ar federalinio ministro prašymu. Tačiau Konstitucija apriboja tokių prašymų skaičių, kad būtų užtikrintas AAR audito planavimo nepriklausomumas.

2017 m. AAR pradėjo iniciatyvą, kuria pirmą kartą per socialinį tinklą „Facebook“ įtraukta visuomenė. Piliečiai buvo raginami dalyvauti rengiant audito temas ir siūlyti sritis, kurios juos domina. Jų pasiūlymai buvo apsvarstyti, jei buvo įmanoma, audito planavimo procese ir aptarti metinėje audito planavimo konferencijoje.

AAR kasmet atlieka apie 70 auditų federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis.

— AUDITO METODAI

AAR audito kriterijai yra teisiniai ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principai, pagrįsti tvarkingumu ir teisėtumu.

AAR atlieka auditus, apimančius:

• veiklos auditus ir
• finansinius auditus.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

AAR pateikia savo ataskaitas federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis.

Be to, AAR skelbia ataskaitas:

• dėl klausimų tyrimo ir vertinimo;
• kuriose pabrėžti ir kiekybiškai įvertinti galimi patobulinimai;
• kuriose nustatomi ir kiekybiškai įvertinti finansiniai klausimai ir
• kuriose pateikiamos konkrečios ir įgyvendinamos rekomendacijos.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AAR apie savo leidinius skelbia:

• savo interneto svetainėje;
• socialinėje žiniasklaidoje;
• pranešimuose spaudai.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Nacionaliniu lygmeniu AAR bendradarbiauja su provincijų audito institucijomis, kad suderintų savo atitinkamus metinius audito planus.

Nuo 1963 m. AAR vadovauja INTOSAI generaliniam sekretoriatui.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Belgijos audito rūmai (BAR) audituoja pajamas ir išlaidas bei vykdomosios valdžios politikos vykdymą. Be to, BAR taip pat turi su valstybės apskaitos pareigūnais susijusią teisinę funkciją ir kitų specialių užduočių.

BAR, vykdydami savo pareigas, turi teisę susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuri, jų nuomone, yra reikalinga. Gali būti atliktos patikros vietoje.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• 1831 m. Belgijos Konstitucijos 180 straipsnis;
• 1989 m. sausio 16 d. specialaus įstatymo dėl bendruomenių ir regionų finansavimo organizavimo 50 ir 71 straipsniai;
• 1846 m. spalio 29 d. įstatymas dėl Audito rūmų organizavimo;
• 2003 m. gegužės 16 d. įstatymo, nustatančio bendrąsias nuostatas, taikomas biudžetams, subsidijų kontrolės priemonėms ir bendruomenių bei regionų sąskaitoms, taip pat Audito rūmų audito organizavimui, 2 ir 10 straipsniai;
• Audito rūmų darbo tvarkos taisyklės;
• Sutarties dėl ES veikimo 287 straipsnio 3 dalis.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

BAR audituoja:

• federacinę valstybę;
• bendruomenes;
• regionus;
• provincijas;
• pirmiau minėtų administravimo lygmenų viešąsias paslaugas teikiančias institucijas.

Savivaldybių auditas nepatenka į jų įgaliojimų sritį.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali institucija be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

BAR yra nepriklausomi nuo įstaigų, kurias jie audituoja. Jie taip pat turi autonomiją parlamentinių asamblėjų atžvilgiu: nustato savo misijos vykdymo prioritetus ir, taikydami objektyvius atrankos kriterijus, pasirenka auditų temas.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

BAR atlieka valdžios institucijų auditą ir vertina viešųjų politikų vykdymą ir poveikį, siekdami teikti informaciją parlamentinėms asamblėjoms.

Biudžeto srityje konkreti BAR užduotis – teikti informaciją parlamentinėms asamblėjoms.

Jie taip pat vertina valdžios institucijų sąskaitas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Generalinę asamblėją, susidedančią iš 12 narių, sudaro prancūzų ir olandų kalba kalbančios kolegijos. Kiekvieną kolegiją sudaro pirmininkas, keturi patarėjai ir generalinis sekretorius. Vyresnysis iš dviejų pirmininkų paskiriamas eiti Premier Président, arba Eerste Voorzditter, (pirmojo pirmininko) pareigas, o vyresnysis iš dviejų generalinių sekretorių – Greffier en chef, arba hoofdriffier, (vyriausiojo kanclerio) pareigas.

KADENCIJA

BAR nariai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

ATRANKA

BAR narius renka Atstovų Rūmai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

BAR sudaro dešimt direktoratų, kuriems vadovauja vyresnieji auditoriai-direktoriai ir kurie suskirstyti į tris sektorius.

Skirstymas į sektorius atitinka generalinės asamblėjos, prancūzakalbės ir olandiškai kalbančios kolegijų įgaliojimus.

BAR generalinė asamblėja atsakinga už klausimus, susijusius su federaline valstybe, Briuselio sostinės regionu, Briuselio bendra bendruomenės komisija ir vokiškai kalbančia bendruomene, taip pat už ES ir federalinių taisyklių aiškinimą.

Prancūzakalbė kolegija yra išimtinai atsakinga už prancūzų bendruomenės, Briuselio Prancūzijos bendruomenės komisijos, Valonijos regiono, šio regiono provincijų ir su jomis susijusių viešąsias paslaugas teikiančių institucijų klausimus.

Olandakalbė kolegija yra išimtinai atsakinga už klausimus, susijusius su Flandrijos bendruomene ir regionu, su nuo jų priklausančiomis viešosiomis institucijomis ir su Flandrijos provincijomis.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 440 etato ekvivalentų (2024 m.) (apie 71 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 59 %; ♀ 41 %. Vidutinis amžius: 48,5 metai

BIUDŽETAS

• BAR finansuojami iš federalinio valstybės biudžeto.
• 61,1 milijono eurų (2024 m.), visa suma naudojama administracinėms išlaidoms padengti
• < 0,05 % viso federalinio valstybės biudžeto (2024 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

BAR savo darbą planuoja šiuose trijų tipų dokumentuose:

• daugiamečiame strateginiame plane;
• metiniuose veiklos planuose (pagal direktoratus);
• metiniuose valdymo planuose (pagal skyrius).

Jie rengia šiuos planus remdamiesi:

• savo teisinių įsipareigojimų atitiktimi;
• rizikos analize;
• Parlamentui susirūpinimą keliančiais klausimais;
• finansiniais ir socialiniais interesais;
• audito pridėtine verte;
• turimais ištekliais ir
• audito srities aprėptimi.

— AUDITO METODAI

BAR atlieka veiklos, finansinius bei teisėtumo ir tvarkingumo auditus.

Jie standartizavo savo audito praktiką, parengę vadovus ir elektronines darbo bylas.

BAR savo auditus atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų (TAAIS).

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

BAR skelbia:

• metines audito ataskaitas;
• specialiąsias ataskaitas konkrečiomis temomis;
• nuomones apie biudžetų projektus ir
• metines veiklos ataskaitas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

BAR informuoja parlamentines asamblėjas, ministrus ir valdžios institucijas apie savo auditų rezultatus. Visas BAR ataskaitas galima rasti jų interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

BAR savo interneto svetainėje, publikacijose ir pažintinėmis dienomis teikia bendrą informaciją apie savo strategiją, darbo metodus ir auditų rezultatus.

Jie palaiko nuolatinius ryšius su kitais subjektais, dalyvaujančiais Belgijos viešojo audito veikloje, visų pirma siekdami keistis naudinga patirtimi ir planuoti savo audito veiklą.

Jie vykdo mainų programas ir bendrus audito srities mokymus su Europos Audito Rūmais ir kitų šalių aukščiausiosiomis audito institucijomis. Jie prisideda prie tarptautinių organizacijų darbo.

BAR aktyviai dalyvauja plėtojant savo audito ir veiklos sritis. 

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Bulgarijos nacionalinė audito institucija (NAI) vykdo biudžeto ir kitų viešųjų išteklių bei veiklos vykdymo kontrolę pagal NAI įstatymą ir tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

Pagrindinis NAI uždavinys – patikrinti biudžeto organizacijų finansinės būklės ataskaitų patikimumą ir autentiškumą ir teisėtą, veiksmingą, efektyvų ir ekonomišką viešųjų išteklių ir veiklos valdymą, taip pat teikti Nacionaliniam Susirinkimui patikimą ir objektyvią informaciją apie savo darbą.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Bulgarijos Respublikos Konstitucijos (1991 m.) 91 straipsnis
• 2015 m. vasario 13 d. Nacionalinės audito institucijos įstatymas

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• valstybės biudžetą, valstybės socialinio draudimo sistemos ir nacionalinio sveikatos draudimo fondo biudžetus, 265 savivaldybių biudžetus; kitus Nacionalinio Susirinkimo patvirtintus biudžetus, jų išlaidų skyrių biudžetus ir jų turto valdymą;
• Bulgarijos mokslų akademijos, valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, Bulgarijos telegrafijos agentūros, Bulgarijos nacionalinės televizijos ir Bulgarijos nacionalinio radijo biudžetus;
• viešąsias lėšas, kurios yra išmokamos žmonėms, vykdantiems ekonominę veiklą; ES fondų ir kitų tarptautinių programų ir susitarimų finansines ataskaitas, įskaitant atitinkamų įstaigų ir galutinių naudotojų vykdomą lėšų valdymą;
• Bulgarijos nacionalinio banko biudžeto išlaidas ir jų valdymą; metinio pajamų perviršio palyginti su banko išlaidomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto, susidarymą ir kitus ryšius, kurių jos turi su valstybės biudžetu;
• valstybės skolos, valstybės garantuojamos skolos, savivaldybių skolos ir skolos priemonių naudojimo šaltinius ir valdymą;
• valstybės ir savivaldybių turto privatizaciją ir koncesiją, taip pat viešąsias lėšas ir viešąjį turtą, teikiamą žmonėms už viešojo sektoriaus ribų;
• tarptautinių susitarimų, sutarčių, konvencijų ar kitų tarptautinių teisės aktų, jei tai numatyta atitinkamame tarptautiniame akte arba paskirta įgalioto organo, įgyvendinimą;
• valstybės įmones, kurios nėra prekybos bendrovės;
• prekybos bendroves, kurių bent 50 % kapitalo priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei;
• juridinius asmenis, kuriems taikomi valstybės arba valstybės ir (arba) savivaldybės turto garantiniai įsipareigojimai;
• kitus viešuosius fondus, turtą ir veiklą, kai tai jiems yra paskirta teisės aktu.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito įstaiga, kuriai vadovauja pirmininkas.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI veikla yra nepriklausoma nuo bet kokios valdžios institucijos.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NAI praneša Parlamentui apie savo praėjusių metų veiklą.

NAI metinės finansinės būklės ataskaitos auditą atlieka nepriklausoma registruotųjų auditorių komisija, kurią paskiria Parlamentas.

Nacionalinis Susirinkimas per metus NAI gali skirti atlikti iki 5 auditų.

NAI teikia Parlamentui ataskaitas dėl Parlamento paskirtų auditų vykdymo ir audito ataskaitas bei nuomones, kurias teisiškai jai privaloma pateikti.

NAI savo iniciatyva arba Nacionalinio Susirinkimo prašymu teikia Parlamento komitetams svarstyti audito ataskaitas, kurios yra labai svarbios gerinant biudžetinę drausmę ir valdant biudžetą bei kitus viešuosius fondus ir veiklą.

Nacionalinio Susirinkimo Biudžeto ir finansų komitete buvo įsteigtas nuolatinis viešojo sektoriaus atskaitomybės pakomitetis, kad būtų užtikrintas glaudesnis NAI ir Parlamento bendradarbiavimas ir santykiai.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NAI valdymo grupę sudaro pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai ir du nariai, kurie yra Atestuotųjų valstybinių apskaitininkų instituto ir Vidaus auditorių instituto atstovai.

Valdymo grupė sudaryta „atvirų valdžios institucijų“ principu.

KADENCIJA

Pirmininko pavaduotojai: 7 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Pirmininko pavaduotojus ir narius NAI pirmininko siūlymu renka Parlamentas.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI yra suskirstyta į šešis direktoratus (du finansinių auditų direktoratus, du finansų valdymo atitikties auditų direktoratus, vieną veiklos auditų direktoratą ir vieną specialiųjų auditų direktoratą.

Abu pirmininko pavaduotojai yra atsakingi už tris direktoratus. Be to, yra septyni direktoratai, atsakingi už įvairias administracines pareigas, iš kurių visos tiesiogiai priklauso NAI pirmininkui.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 403 etato ekvivalentai (2024 m.) (74 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 23 %; ♀ 77 %. Vidutinis amžius: 46

BIUDŽETAS

• NAI finansuojama iš nacionalinio biudžeto.
• 17,011 milijono eurų (2024 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAI savarankiškai priima sprendimus dėl savo darbo programos. Ji tvirtina metinę savo audito veiklos programą, grindžiamą prioritetinėmis sritimis ir kriterijais.

Ji vykdo metinio programavimo procedūrą, grindžiamą trejų metų strateginiu audito planu, kuriame apibrėžiamos audito sritys, iš kurių kiekvienais metais atrenkamos specialios audito užduotys, kad jas būtų galima įtraukti į metinę audito programą. Audito užduočių pasirinkimas grindžiamas NAI priimtais kriterijais.

Parlamentas per metus NAI taip pat gali skirti atlikti iki penkių papildomų auditų.

NAI savo darbo programą skelbia savo interneto svetainėje.

— AUDITO METODAI

NAI atlieka:

• finansinius auditus;
• atitikties auditus;
• veiklos auditus ir
• specialius auditus.

NAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais (TAAIS) ir gerąja patirtimi.

NAI parengė savo audito vadovą, kad būtų įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažinti audito standartai ir jos audito veikla.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• visas audito ataskaitas pagal NAI aktą, išskyrus ataskaitas, kuriose pateikiama įslaptinta informacija, ir ataskaitų dalis, kurios yra skirtos Prokuratūrai;
• metinę savo veiklos ataskaitą;
• jos metinės finansinės būklės ataskaitos audito ataskaitą;
• informaciją apie audito ataskaitų projektų pateikimą – tai procedūra, pagal kurią buvusiems audituotų organizacijų vadovams galima pranešti, kai buvo atliktas auditas, susijęs su jų valdymo laikotarpiu;
• jos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas, įskaitant informaciją apie neįgyvendintas rekomendacijas;
• politinių partijų metines finansinės būklės ataskaitas ir jų rėmėjų sąrašus;
• politinių partijų pagal Politinių partijų įstatymą vykdytos finansinės kontrolės ataskaitas;
• informaciją, saugomą bendrame partijų, partijų koalicijų ir iniciatyvos komitetų, užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose, viešajame registre. Ši informacija taip pat apima sudaro rinkimų kampanijų finansavimą, įskaitant paramos teikėjus, reklamos agentūras ir kt.;
• rinkimų kampanijų finansavimo pagal Rinkimų kodeksą audito ataskaitas;
• apibendrintas metinių finansinės būklės ataskaitų audito ataskaitas;
• ataskaitas, kuriose pateikiamos nuomonės dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų, valstybinio socialinio draudimo sistemos biudžeto, nacionalinio sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Bulgarijos nacionalinio banko praėjusių metų biudžeto išlaidų;
• TAAIS, išverstus į bulgarų kalbą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Visi NAI leidiniai, įskaitant visas audito ataskaitas, skelbiami viešai jos interneto svetainėje, kuri yra pagrindinė viešinimo ir skaidrumo bei visuomenės informavimo apie jos bendrą veiklą platforma.

NAI skelbia pranešimus spaudai ir trumpus vaizdo klipus apie audito ataskaitas, rengia spaudos konferencijas ir neoficialius susitikimus su žiniasklaida. Ji dalyvauja televizijos laidose ir pokalbiuose, inicijuoja apskritojo stalo diskusijas ir konferencijas ir dalyvauja jose.

NAI veikia socialinėje žiniasklaidoje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI bendradarbiauja su kitomis valdžios institucijomis, siekdama padidinti kontrolės sistemos efektyvumą ir kovoti su nusikalstamumu bei korupcija, taip pat su profesinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų keičiamasi gerąja patirtimi ir skatinamas profesinis tobulinimasis.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Aukščiausioji audito institucija (AAI) atlieka valstybės turto, pagal juridinių asmenų įstatymą surinktų lėšų (pavyzdžiui, sveikatos draudimo) ir iš užsienio gautų finansinių išteklių (įskaitant ES lėšas) valdymo auditą. Ji pateikia nuomonę dėl galutinių valstybės finansinių ataskaitų ir prižiūri valstybės biudžeto vykdymą. AAI nėra įgaliota tikrinti savivaldybių, miestų ir regionų finansų arba audituoti komercinių įmonių, kurios priklauso valstybei arba kurias valdo pati administracija.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Čekijos Respublikos Konstitucija (1993 m.);
• Įstatymas Nr. 166/1993 Rink. dėl Aukščiausiosios audito institucijos (dėl AAI veiklos ir įgaliojimų).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

AAI audituoja:

• valstybės organizacinius padalinius, valstybės finansuojamas organizacijas, valstybės lėšas;
• juridinius ir fizinius asmenis (tik tai, kaip jie valdo valstybės lėšas) ir
• Čekijos nacionalinio banko finansinį valdymą išlaidų, susijusių su turto įsigijimu ir banko operacijomis, srityje.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali institucija be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

AAI yra Čekijos nepriklausoma audito įstaiga. Jos egzistavimas tiesiogiai įtvirtintas Čekijos Respublikos Konstitucijoje, užtikrinant jos nepriklausomybę nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios ir teismų sistemos.

Čekijos Respublikos valstybės biudžeto įstatyme numatytas atskiras valstybės biudžeto skyrius, kuris užtikrina tinkamą AAI finansinį savarankiškumą.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Respublikos Prezidentas Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų Rūmų (Parlamento žemųjų rūmų) siūlymu skiria AAI pirmininką ir jo pavaduotoją.

AAI teikia savo biudžeto projektą Čekijos Atstovų Rūmams. Parlamentas biudžetą ir jo pagrindinę struktūrą patvirtina. Vyriausybė negali priimti sprendimų dėl AAI biudžeto, biudžetą ji įtraukia tik į bendrojo valstybės biudžeto projekto AAI biudžeto skyrių.

AAI pirmininkas visas patvirtintas audito išvadas siunčia Vyriausybei, Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų Rūmams ir Senatui (Parlamento aukštiesiems rūmams).

AAI pirmininkas turi teisę dalyvauti Parlamento arba Vyriausybės posėdžiuose ir aptarti su AAI darbu susijusius klausimus.

Vyriausybė aptaria visas AAI audito ataskaitas dalyvaujant AAI pirmininkui ir dėl kiekvieno audito ji priima vyriausybės nutarimą (paprastai nurodydama taisomąsias priemones).

Pagrindinis Parlamento lygmens partneris yra Atstovų Rūmų Biudžeto kontrolės komitetas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

AAI valdyba (ji susideda iš pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 15 narių).

KADENCIJA

Nario kadencija baigiasi, kai jam sukanka 65 metai. Kiekvienas AAI narys oficialiai prisiekia Atstovų Rūmų pirmininkui ir prisiekęs pradeda eiti pareigas.

ATRANKA

Atstovų Rūmai renka 15 narių AAI pirmininko siūlymu.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

AAI yra kolegiali institucija, sudaryta iš įvairių organų, skyrių, departamentų ir padalinių. Institucijai vadovauja AAI pirmininkas, o vicepirmininkas veikia kaip jo pavaduotojas.

AAI organai yra valdyba, Senatai ir Drausmės bylų kolegija. Jie reglamentuojami Aukščiausiosios audito institucijos įstatymu ir jų darbo tvarkos taisyklėmis, kurias svarsto ir tvirtina Valdyba.

AAI sudaro Audito skyrius, Administracinis skyrius ir AAI pirmininko biuras. Jie skirstomi į specializuotus departamentus, kurie toliau skirstomi į skyrius.

AAI vadovybė tiesiogiai atskaitinga pirmininkui. Vadovybę sudaro Audito skyriaus vyresnysis direktorius, Administracinio skyriaus vyresnysis direktorius, Pirmininko biuro direktorius, Valdybos sekretorius, Saugumo departamento direktorius ir Vidaus audito departamento direktorius.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 454 etato ekvivalentai (2023 m.) (maždaug 65 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 38 %; ♀ 62 % (♂ 48 %; ♀ 52 % eina vadovaujamas pareigas)

BIUDŽETAS

• AAI išlaidos padengiamos iš Čekijos Respublikos valstybės biudžeto.
• 31,41 milijono eurų (2023 m.)
• 0,035 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

AAI savo darbą planuoja metiniame audito plane, kuris grindžiamas pirmininko, pirmininko pavaduotojo, valdybos narių, vidaus analizės rezultatais ir išorės suinteresuotųjų subjektų pasiūlymais.

Vyriausybė, Atstovų Rūmai arba Senatas ir jų organai gali pateikti AAI valdybai pasiūlymus, kokius auditus atlikti, o AAI valdyba savo nuožiūra šiuos pasiūlymus priima arba atmeta.

Šiuose audito pasiūlymuose apibendrinamas audito dalykas ir tikslai ir nurodomi audituojami subjektai, audito laikas ir pagrindas, informacija apie siūlomų audituojamų subjektų teisinę ir ekonominę padėtį, informacija apie ankstesnius identiškus ar panašius auditus, pagrindinės audituojamos srities ypatybės, audito hipotezės ir t. t.

— AUDITO METODAI

Pagal apibrėžtus įgaliojimus, AAI atlieka auditus vadovaudamasi savo audito standartais, kurie grindžiami tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais. AAI atlieka auditus pagal teisės aktus, kurie numato teisėtumo auditus, finansinius auditus ir veiklos auditus. Auditas apima parengiamąjį etapą, vykdymo etapą ir audito išvados projekto rengimo etapą. Auditas trunka vidutiniškai 10 mėnesių, jame dalyvauja nuo kelių iki kelių dešimčių auditorių, priklausomai nuo audituojamų subjektų skaičiaus.

AAI nagrinėja, ar audituojama veikla atitinka teisės aktus, tikrina pamatinį ir formalų šios veiklos tikslumą ir vertina, ar ji veiksminga, efektyvi ir ekonomiškai pagrįsta.

AAI finansinių auditų metu tikrinama, ar audituojamų subjektų finansinės būklės ataskaitose remiantis teisės aktais pateikta tikra ir teisinga atitinkamų sąskaitų informacija.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Pagrindinis AAI darbo rezultatas – audito išvados, kurios skelbiamos AAI svetainėje ir AAI biuletenyje, kai tik AAI valdyba patvirtina audito išvadą. AAI pirmininkas visas patvirtintas audito išvadas siunčia Atstovų Rūmams, Senatui ir Vyriausybei.

AAI yra teisiškai įpareigota skelbti:

• AAI biuletenį, oficialų leidinį, kuriame pateikiama audito ataskaitų tam tikru laikotarpiu santrauka. Viename leidime taip pat pateikiamas metinis audito planas, o kiti leidimai gali atspindėti bet kokius metinio audito plano pakeitimus;
• metinę ataskaitą, kurioje visų pirma pateikiamas praėjusių metų auditų ir audito rezultatų įvertinimas. Be to, metinėje ataskaitoje pateikiamas kitos veiklos aprašymas, pavyzdžiui, informacija apie AAI bendradarbiavimą su baudžiamosios teisenos institucijomis, mokesčių institucijomis ir visuomene, informacija apie tarptautinio bendradarbiavimo veiklą ir AAI finansų valdymą bei personalą;
• pareiškimą dėl ekonominės plėtros ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos, kuriame AAI pateikia savo nuomonę dėl Vyriausybės ataskaitos dėl valstybės biudžeto vykdymo, remdamasi valstybės biudžeto administravimo per pirmuosius šešis atitinkamų metų mėnesius vertinimu;
• pareiškimą dėl valstybės galutinės finansinės ataskaitos, kuriame AAI pateikia savo nuomonę dėl Čekijos Respublikos atitinkamų metų galutinės finansinės ataskaitos projekto, remdamasi savo atliktu šalies ekonominės padėties vertinimu ir valstybės finansų valdymo rezultatais;
• galutinę finansinę ataskaitą, kurią sudaro informacija apie praeitų metų AAI finansų valdymą. Kiekvienais metais išorės auditorius patikrina galutinę finansinę ataskaitą, o tada AAI pirmininkas ją pateikia Čekijos Parlamento žemiesiems rūmams.

Be to, AAI taip pat skelbia ir kitus leidinius, pavyzdžiui, ES ataskaitą (kurioje AAI lygina ir vertina, kaip Čekija įsisavina ir naudoja ES lėšas), konkrečias sritis apimančių audito ataskaitų santrauką, vadovus, teminius dokumentus ir ataskaitas dėl auditų, kuriuos AAI vykdė kartu su kitomis AAI.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AAI siekia, kad informacija apie audito rezultatus būtų lengvai prieinama visuomenei. Todėl ji skelbia audito išvadas, pranešimus spaudai ir kitus svarbius dokumentus savo interneto svetainėje ir socialinėje žiniasklaidoje. Čia taip pat pateikiami audito rezultatai, analizė ir naujienos, vaizdo įrašai apie auditus ir kita informacija apie jos veiklą.

AAI vertina skaidrumą, todėl savo interneto svetainėje skelbia savo sutartis, taip pat pateikia išsamią informaciją apie savo biudžetą, atviruosius duomenis ir kitą informaciją.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Dalijimasis žiniomis yra vienas iš pagrindinių AAI tikslų tarptautinėje aplinkoje. Todėl ji remia dalijimąsi žiniomis vykdant tarptautinę veiklą ir bendradarbiaujamuosius auditus.

AAI kasmet organizuoja keletą konferencijų, seminarų ir kitų specialistams skirtų renginių. Jie skirti AAI darbuotojams, plačiai profesinei bendruomenei ir kitų valstybės institucijų atstovams ir padeda gerinti viešąjį administravimą.

Nuo 2017 m. AAI reguliariai organizuoja viešojo administravimo hakatoną, kurio metu iki 20 institucijų pateikia savo duomenis. 2020 m. kovo mėn. AAI surengė pirmąjį tarptautinį kasmetinį hakatoną, skirtą aukščiausiosioms audito institucijoms. Jame dalyvavo 23 šalys, daugiausia iš Europos. Hakatonuose dalyvauja kelios dešimtys vystytojų, programuotojų ir duomenų analitikų, taip pat kuriami įdomūs taikomųjų programų ir vizualizacijų prototipai.

Jais siekiama sukurti platformą, kurioje žiniomis ir gerąja patirtimi dalytųsi ne tik visuomenė, bet ir mokslininkai, konkrečių sričių ekspertai, studentai ir kitos susijusios grupės.

Tarptautiniu lygmeniu AAI reguliariai siunčia savo auditorius dalyvauti tarptautinių organizacijų audito organuose. AAI yra išsiuntusi savo atstovus į tokias įstaigas kaip Eurokontrolė, Europos gynybos agentūra ir Europos kosmoso agentūra.

2021–2024 m. AAI pirmininkauja Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijai (EUROSAI).

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Danijos nacionalinė audito institucija (NAI) atlieka valdžios sektoriaus sąskaitų auditą ir nagrinėja, ar valdžios sektoriaus lėšos administruojamos pagal Danijos parlamento ketinimus ir sprendimus.

Ji turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

Danijos generalinio auditoriaus įstatymas (pradinė redakcija – 1976 m., paskutinė peržiūra - 2012 m.)

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• visas valdžios sektoriaus sąskaitas
  • ministerijas: 23 (2023 m. gruodžio mėn.);
  • vyriausybės įstaigas: 75;
• įstaigų, asociacijų ir fondų, kurių išlaidos arba apyvartinių lėšų trūkumas visiškai ar iš dalies padengiami iš valstybės finansuojamų dotacijų, sąskaitas;
• įstatymu įsteigtų nepriklausomų administracinių subjektų sąskaitas;
• partnerysčių ir įmonių, kuriose valstybė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja kaip partnerė arba yra atsakinga verslo asocijuotoji įmonė, sąskaitas.

NAI įgaliojimai neapima Danijos centrinio banko audito.

STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra Danijos parlamentui pavaldi nepriklausoma organizacija. NAI generaliniam auditoriui neleidžiama būti parlamento nariu.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Vykdydama savo pareigas, NAI yra visiškai nepriklausoma. Danijos parlamento paskirtas Viešosios apskaitos komitetas yra vienintelis organas, galintis prašyti NAI atlikti konkrečios srities auditą.

NAI teikia visas savo ataskaitas Viešosios apskaitos komitetui, o generalinis auditorius teikia ataskaitas kas mėnesį rengiamuose Viešosios apskaitos komiteto posėdžiuose.

NAI glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis ministerijomis ir teikia paramą (gaires) joms rengiant apskaitos ir apskaitos kontrolės procedūras.

Parlamentas nustato NAI biudžetą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Generalinis auditorius vadovauja NAI, jam padeda patariamasis organas, kurį sudaro keturi NAI generalinio direktoriaus pavaduotojai.

KADENCIJA

Generalinio direktoriaus pavaduotojai neskiriami nustatytam laikotarpiui.

ATRANKA

Generalinis auditorius skiria generalinio direktoriaus pavaduotojus.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI yra suskirstyta į keturis departamentus, kurių kiekvienam vadovauja generalinio auditoriaus pavaduotojas.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 296 (2023 m. pabaigoje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 48 %; ♀ 52 %

BIUDŽETAS

• Maždaug 31 milijonas eurų (2023 m.)
• 40 % NAI audito išteklių numatyta skirti pagrindiniams konkrečių sričių tyrimams (veiklos auditams), o 60 % – metiniam Danijos valdžios sektoriaus sąskaitų auditui.
• < 0,01 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Generalinis auditorius ir keturi generalinio auditoriaus pavaduotojai susitinka kartą per savaitę aptarti NAI strategijos ir veiklos planavimo.

NAI privalo išnagrinėti ir pranešti apie klausimus, kai to reikalauja Viešosios apskaitos komitetas. Šios užduotys vidutiniškai sudaro apie trečdalį į pagrindinius NAI tyrimus įtrauktų audito temų.

Visi auditai planuojami remiantis reikšmingumo ir rizikos vertinimais.

NAI metinė audito veikla ir pagrindiniai tyrimai planuojami prieš metus. Tačiau planas nuolat tikslinamas, kad būtų atsižvelgta į naujus pokyčius.

— AUDITO METODAI

NAI nepriklausomai pasirenka savo audito metodą ir metodiką.

NAI atlieka savo darbą pagal Danijos teisės aktus ir Danijos viešojo sektoriaus audito standartus, kurie grindžiami tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (TAAIS).

NAI atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus.

Siekdama patikrinti savo auditų poveikį, NAI kartu su Viešosios apskaitos komitetu tikrina, kaip audituojami subjektai įgyvendina jos rekomendacijas.

Be to, ministerijos privalo atsakyti į NAI audito ataskaitas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• Danijos valdžios sektoriaus sąskaitų audito metinę ataskaitą;
• Danijos valdžios sektoriaus administravimo audito metinę ataskaitą;
• pagrindinius tyrimus konkrečiose srityse (apie 20–22 per metus);
• metinę NAI veiklos, veiklos rezultatų ir sąskaitų ataskaitą;
• tolesnius memorandumus dėl visų audito ataskaitų;
• papildomus memorandumus tam tikrais klausimais ir
• Danijos viešojo sektoriaus audito standartus.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Pagal Danijos viešosios informacijos įstatymą, NAI teikia memorandumus ir audito ataskaitas Viešosios apskaitos komitetui, prieš paskelbdama juos savo interneto svetainėje.

Pirmasis pagrindinių tyrimų skyrius ir atrinktos audito ataskaitos ir memorandumai verčiami į anglų kalbą.

NAI daugiausia dėmesio skiria keitimuisi išorės žiniomis siekdama pagerinti paslaugų, kurias ji teikia viešajam sektoriui, kokybę.

Kiekvienais metais NAI rengia keturis ar penkis keitimosi informacija seminarus, skirtus išorės suinteresuotiesiems subjektams.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI bendradarbiauja su ministerijų ir kitų audituojamų subjektų vidaus audito skyriais.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Estijos nacionalinė audito institucija (NAI) atlieka viešojo sektoriaus auditus ir tikrina, ar viešosios lėšos panaudotos ekonomiškai, efektyviai, veiksmingai ir teisėtai.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Nacionalinės audito institucijos įstatymas (2002 m.)
• Estijos Respublikos Konstitucijos XI skyrius (1992 m.) „Nacionalinė audito institucija“

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja šių subjektų veiklą:

• Parlamento kanceliarijos, Respublikos Prezidento tarnybos, teismų, Estijos centrinio banko, Finansų priežiūros ir pertvarkymo institucijos, Vyriausybės biuro ir Teisingumo kanclerio tarnybos;
• valdžios institucijų ir jų administruojamų valstybės institucijų;
• vietos valdžios institucijų, susijusių su savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir perleidimu (tik finansinis ir atitikties auditas), jų turimu valstybės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, paskirtomis lėšomis ir subsidijomis, suteiktomis iš valstybės biudžeto, ir lėšomis, skirtomis valstybės funkcijoms vykdyti (finansinis, atitikties ir veiklos auditas);
• fondų ir ne pelno asociacijų, įsteigtų vietos valdžios institucijos, arba tais atvejais, kai vietos valdžios institucija yra narė;
• juridinių asmenų pagal viešąją teisę;
• fondų ir ne pelno asociacijų, kurias įsteigė valstybė arba juridinis asmuo pagal viešąją teisę, arba kai valstybė arba juridinis asmuo pagal viešąją teisę yra narė (-ys);
• bendrovių, kai valstybė, viešosios teisės juridiniai asmenys arba pirmiau minėti fondai bendrai arba atskirai daro lemiamą įtaką per kontrolinį akcijų paketą arba kitais pagrindais, ir tokių bendrovių patronuojamųjų įmonių;
• bendrovių, kurios gavo paskolas iš valstybės arba kurių paskolas arba kitus sutartinius įsipareigojimus užtikrina valstybė;
• bendrovių, kai vietos valdžios institucija daro lemiamą įtaką per kontrolinį akcijų paketą arba kitais pagrindais, ir tokių bendrovių patronuojamųjų įmonių;
• kitų asmenų, vykdančių viešąsias funkcijas, susijusias su valstybės turto naudojimu ir išsaugojimu.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Pagal Estijos Konstituciją, NAI yra nepriklausoma valstybinė įstaiga.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NAI biudžetą tvirtina Parlamentas.

NAI atskaitinga Parlamentui ir teikia savo ataskaitas Parlamento valstybės biudžeto kontrolės specialiajam komitetui.

Generalinis auditorius gali dalyvauti vyriausybės posėdžiuose ir turi teisę kalbėti klausimais, susijusiais su jo pareigomis.

NAI veiklą kasmet audituoja audito įmonė, kurią Finansų komiteto siūlymu skiria Parlamentas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI suskirstyta į tris struktūrinius padalinius. Audito departamentas atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus ir apima septynias audito grupes. Analizių departamentas rengia apžvalgas ir specialiuosius darbus. Plėtros ir administracinė tarnyba padeda Audito departamentui ir generaliniam auditoriui atlikti savo funkcijas, taip pat koordinuoja NAI darbą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 75,8 etato ekvivalento (2024 m.) (74 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 37 %; ♀ 63 %. Vidutinis amžius: 44

BIUDŽETAS

• 6,01 milijono eurų (2024 m.)
• 72,7 % – personalo išlaidos, 27,3 % – veiklos išlaidos
• 0,034 % viso valstybės biudžeto (neskaitant investicijų)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAI savarankiškai ir išimtinai nusprendžia, kokias temas ji audituos, kokių rūšių auditą atliks ir kaip šie auditai bus planuojami.

Savo interneto svetainėje ji skelbia išsamią informaciją apie savo audito programą ir vykdomų auditų pažangą.

— AUDITO METODAI

NAI atlieka įvairių rūšių auditus:

• atlikdama finansinį auditą NAI įvertina, ar įstaigų finansinės būklės ataskaitos teisingai ir patikimai atspindi jų finansinę būklę. NAI tikrina, ar finansinės ataskaitos yra teisingos ir ar užkirstas kelias galimam netinkamam lėšų panaudojimui. Atliekant finansinius auditus taip pat tikrinamas operacijų teisėtumas.
• Atlikdama veiklos auditą NAI tikrina, ar viešasis sektorius lėšas naudoja ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai. Veiklos auditas taip pat gali būti apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu tiriama, ar audituojamos institucijos pasiekia numatytus tikslus ir ar jos tai daro tinkamai ar mažiausiomis sąnaudomis. Atliekant veiklos auditą vertinama viešojo sektoriaus veikla sprendžiant problemas strateginiu lygmeniu, išsamiai analizuojamos problemų priežastys ir siūlomos jų sprendimo idėjos. Veiklos audito tikslas taip pat yra nustatyti geriausią administracinę praktiką ir prisidėti prie jos sklaidos.
• Atlikdama atitikties auditą NAI tikrina veiklos teisėtumą. Tai yra pagrindinis naudotas vietos valdžios auditų metodas.

NAI turi teisę susipažinti su visa informacija, būtina jos funkcijoms atlikti, įskaitant riboto naudojimo informaciją, ir visi audituojami subjektai privalo pateikti informaciją, kai to prašoma.

NAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais (INTOSAI profesiniais nutarimais) ir savo audito vadovu.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia audito ataskaitas, kurias galima suskirstyti į finansinius ir veiklos auditus.

NAI rengia ne tik audito ataskaitas, bet ir specialiąsias ataskaitas, kurios nebūtinai susijusios su klasikinėmis audito procedūromis, tačiau kuriose daugiausia dėmesio skiriama vieno klausimo analizei.

NAI kasmet taip pat teikia Parlamentui dvi pagrindines ataskaitas:

• valstybės turto naudojimo ir išsaugojimo per praėjusius biudžetinius metus apžvalgą;
• konsoliduotos valstybės metinės ataskaitos vertinimą, kuriame, be kita ko, įvertinama, ar valstybės metinės finansinės ataskaitos yra teisingos ir ekonominės operacijos buvo teisėtos.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAI leidiniai jos interneto svetainėje skelbiami estų kalba su santraukomis anglų kalba. NAI skleidžia informaciją apie savo ataskaitas ir pareiškimus aktyviai bendraudama su žiniasklaida ir nuolat informuoja visuomenę per socialinius tinklus.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis ir Respublikos vyriausybe, kad pagerintų valdžios institucijų ir valdžios institucijų administruojamų subjektų vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemas.

Be to, viešosios teisės juridiniai asmenys NAI turi siųsti savo patvirtintų metinių ataskaitų kopijas.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Graikijos audito rūmai (GAR) atlieka valstybės, vietos valdžios institucijų ir kitų teisės subjektų išlaidų ir finansinių ataskaitų auditus, kai tai numatyta teisės aktuose arba tais atvejais, kai jie gauna viešąsias lėšas.

Jų jurisdikcijai priklauso vyriausybės departamentai ir ministerijos, vietos valdžios įstaigos ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos. Jie taip pat gali dalyvauti privatinės teisės reglamentuojamų juridinių asmenų finansinių ataskaitų audite.

GAR turi teisę gauti visapusišką prieigą prie visų IT sistemų, susipažinti su visomis centrinės ir vietos valdžios apskaitos knygomis, patvirtinamaisiais dokumentais ir susisiekti su darbuotojais. Jie taip pat gali prašyti visos atitinkamos informacijos iš visų kompetentingų institucijų, kurios privalo bendradarbiauti.

JURISDIKCIJA

GAR priima sprendimus dėl teisės gynimo ir žalos atlyginimo priemonių ginčuose, susijusiuose su:

• pensijomis;
• finansinių ataskaitų auditu apskritai;
• valstybės tarnautojų, vietos institucijų darbuotojų ir kitų viešosios teisės reglamentuojamų juridinių asmenų civiline atsakomybe valstybei dėl sukčiavimo ar aplaidumo padarytos žalos atveju, taip pat šių organizacijų ir juridinių asmenų, vykdančių savo pareigas, civiline atsakomybe;
• valstybės tarnautojų atsakomybe už turto, kurio teisėta kilmė negali būti pagrįsta, atlikus jų metinių turto ir įsipareigojimų deklaracijų auditą, įsigijimą.

GAR taip pat teikia nuomones dėl:

• teisės aktų projektų, susijusių su a) pensijų klausimais (privaloma pagal Konstituciją), b) didelės svarbos klausimais, susijusiais su valdžios sektoriaus įstaigų vykdomu finansų valdymu, c) viešųjų pirkimų klausimais, d) klausimais, patenkančiais į jų kompetencijos sritį;
• finansinio pobūdžio klausimų, su sąlyga, kad nuomonė neturi įtakos jau nagrinėjamo ginčo sprendimui;
• sprendimų projektų dėl a) valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų įskaitymo, b) kriterijų ir sąlygų, pagal kuriuos pajamos pripažįstamos arba nepripažįstamos negautinomis, pakeitimo.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

Konstitucijos 98 straipsnyje teisiškai įtvirtinti GAR įgaliojimai, kurie vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymas Nr. 4700/2020 (A 127) dėl vienodos procedūros, taikomos Graikijos audito rūmams, apimantis išsamią teisinę ikisutartinio audito sistemą, ir Graikijos audito rūmų pagrindų įstatymas Nr. 4820/2021 (A 130) yra ypatingos svarbos.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

GAR audito įgaliojimai taikomi:

• Respublikos Prezidentūrai;
• Vyriausybės kabinetui;
• Parlamentui;
• 19 ministerijų;
• 7 decentralizuotoms administracijoms;
• 5 konstitucinėms nepriklausomoms institucijoms ir 18 nepriklausomų administracinių institucijų, kurios nėra tiesiogiai įsteigtos pagal Konstituciją;
• 332 savivaldybėms (pirmojo lygmens vietos valdžios institucijoms);
• 13 regionų (antrojo lygmens vietos valdžios institucijoms);
• 26 socialinio draudimo organizacijoms;
• 106 valstybinėms ligoninėms.

GAR taip pat atlieka maždaug 450 kitų valdžios sektoriaus juridinių asmenų, viešųjų ir privačiųjų vietos valdžios institucijoms priklausančių juridinių asmenų (755), taip pat subsidijuojamų privačių subjektų finansinių ataskaitų auditą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Audito rūmai su jurisdikciniais, audito ir patariamaisiais įgaliojimais.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

GAR yra Graikijos teismų sistemos aukščiausioji teisminė institucija viešųjų finansų srityje.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

GAR turi pateikti Parlamentui metinę savo audito veiklos ataskaitą ir ataskaitą dėl finansinės būklės ataskaitos, balanso ir kitų valstybės finansinių ataskaitų tikslumo ir patikimumo. Jie taip pat pateikia fiskalinio tvarumo ataskaitą, kuri įtraukiama į minėtą ataskaitą kaip atskiras skirsnis (Įstatymo Nr. 4820/2021 54 straipsnis, Vyriausybės oficialusis leidinys, I serija, Nr. 130).

Kiekvienais metais GAR pirmininkas pateikia Parlamentui metinę audito programą. Parlamentas gali pasiūlyti pirmenybę teikti kai kuriems planuojamiems auditams ir išreikšti susidomėjimą dar daugiausia trimis auditais per metus, visų pirma susijusiais su viešojo valdymo sistemų trūkumais. Šie auditai atliekami kartu su jau suplanuotais auditais.

Teminio audito ataskaitos pateikiamos atitinkamam Parlamento komitetui prieš jas paskelbiant spaudoje. GAR pirmininkas jas pristato Parlamentui pagal GAR darbo tvarkos taisykles.

Parlamentas taip pat tvirtina GAR biudžetą, remdamasis Finansų ir Teisingumo ministerijų rekomendacijomis.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

GAR plenumas yra aukščiausios jurisdikcijos organas, kurį sudaro pirmininkas, 10 pirmininko pavaduotojų ir 40 teisėjų patarėjų. Plenumo darbas gali vykti visos sudėties kolegijoje, didžiojoje kolegijoje arba vienoje iš trijų mažųjų kolegijų. Visos sudėties plenumo sprendimu gali būti keičiamas kiekvienos iš šių mažųjų kolegijų narių skaičius.

Visos sudėties plenumą sudaro Audito rūmų pirmininkas ir visi pirmininko pavaduotojai bei teisėjai patarėjai. Plenumo didžiąją kolegiją sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir 20 teisėjų patarėjų, kurie atrenkami burtų keliu. Kiekvieną iš trijų mažųjų plenumo kolegijų sudaro GAR pirmininkas ir 14 pirmininko pavaduotojų bei teisėjų patarėjų. Pirmininko pavaduotojai paskiriami į kiekvieną kolegiją pagal vyresnumą, o teisėjai patarėjai – kas trejus metus burtų keliu, laikantis atitinkamame plenumo sprendime nustatytų sąlygų.

KADENCIJA

Nariai yra teisėjai, kurie naudojasi asmeniniu ir veiklos nepriklausomumu. Jie skiriami visam gyvenimui.

ATRANKA

Pirmininko pavaduotojai skiriami Prezidento dekretu Ministrų Tarybos siūlymu.

Teisėjai patarėjai aukštinami Prezidento dekretu Aukščiausiajai teismų tarybai priėmus sprendimą.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

GAR vadovas yra pirmininkas. Pirmininkui pavaldūs 10 aktyviai pareigas einančių pirmininko pavaduotojų, septyni iš jų pirmininkauja GAR jurisdikcinėms kolegijoms ir jurisdikcinės sudėties skyriams.

Pirmininko pavaduotojai pavaduoja pirmininką pagal vyresnumą. GAR yra 170 teisėjų pareigybių. Šiuo metu yra 40 teisėjų patarėjų, 66 teisėjai padėjėjai, 22 teisėjai pranešėjai ir 9 teisėjai pranešėjai stažuotojai.

Neatskiriama GAR organizacinės struktūros dalis yra generalinio advokato biuras. Tai viešojo intereso labui veikianti nepriklausoma teisminė institucija, kurią sudaro generalinis advokatas, generalinio advokato pavaduotojas, penki generalinio advokato pavaduotojo pavaduotojai, keturi teisėjai padėjėjai ir aštuoni Valstybės bendrosios priežiūros komisijos teisėjai pranešėjai. Kad padėtų šiai institucijai dirbti, į ją šiuo metu taip pat komandiruojami teisėjai padėjėjai.

GAR sudaro plenumas (jo struktūra nurodyta pirmiau), septynios kolegijos (pirmininkauja pirmininko pavaduotojas), turinčios teisminius įgaliojimus, ir trys audito departamentai (I audito departamentas, kuriam pirmininkauja pirmininkas, II audito departamentas ir Tyrimų ir nuomonių departamentas, kuriems pirmininkauja pirmininko pavaduotojas), kurie atsakingi už visus klausimus, susijusius su planavimu, auditų atlikimu ir valstybės finansinės būklės ataskaitos, balanso ir metinės ataskaitos rengimu.

Organizacinę struktūrą taip pat sudaro šeši jurisdikciniai skyriai (jurisdikcinės sudėties skyriai, kuriems pirmininkauja teisėjai patarėjai), trys iš jų yra atsakingi už ikisutartinius auditus, du vykdo audito ir jurisdikcinio pobūdžio įsipareigojimus, o ketvirto jurisdikcinio skyriaus veikla daugiausia susijusi su Europos Audito Rūmų Graikijoje atliekamų auditų priežiūra, koordinavimu ir stebėjimu, taip pat su GAR tarptautiniais ryšiais.

Be to, GAR dirba teisminę funkciją vykdantys pareigūnai, pavyzdžiui bendrosios Komisijos koordinatoriai (generalinių direktorių lygmens pareigūnai), kuriems skirta keturiolika (14) nuolatinių etatų, t. y. trylika (13) bendrųjų audito koordinatorių ir vienas (1) bendrojo administravimo koordinatorius, iš kurių dvylika (12) šiuo metu yra užimti. Audito padaliniams, kurių veiklą prižiūri bendrieji koordinatoriai arba bendrieji audito koordinatoriai, vadovauja GAR Komisijos nariai (t. y. Audito rūmų pareigūnai, turintys universitetinį išsilavinimą ir daugiau kaip 15 metų darbo patirtį bei skyriaus vadovo rangą). Jų biurai įsteigti ministerijose, prefektūrose / regionuose ir didesnėse savivaldybėse ir turi audito bei sankcijų skyrimo įgaliojimus. Šiuo metu Atėnuose veikia 55 Komisijos narių biurai, o visoje Graikijoje – dar 56. Audito rūmuose dirba 613 pareigūnų, įskaitant minėtus bendruosius koordinatorius.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Sudėtis:  613 etato ekvivalentų (valdymas: 15 %; auditas: 63 %; administracija: 22 %) + 160 teisėjų
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 34 %; ♀ 66 %. Vidutinis amžius: 53

(ataskaitinis laikotarpis: 2024 m. vasario mėn.)

BIUDŽETAS

• 39,3 milijono eurų
• Apie 95 % skirta išmokoms darbuotojams
• < 0,01 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

(ataskaitinis laikotarpis: 2024 m. vasario mėn.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

GAR savo darbą planuoja daugiametėje ir metinėje darbo programose, kurias tvirtina GAR plenumas.

Daugiametėje audito programoje pagal strateginius prioritetus pateikiamas audito temų sąrašas ir nurodomi planuojamų auditų tikslai ir prioritetai. Atrinkdami į savo metinę programą įtrauktinus auditus ir galimą jų derinį, GAR atsižvelgia į daugiametės audito programos strateginius prioritetus, Audito rūmų privalomą pasikartojantį audito darbą, visus Parlamento, įstaigų atstovų ar piliečių prašymus atlikti auditus, susijusius su skundų nagrinėjimu, taip pat į siūlomą bendradarbiavimą su Europos ir tarptautinėmis audito institucijomis.

— AUDITO METODAI

GAR atlieka ikisutartinius ir ex post auditus, įskaitant itin aktualių audito sričių teminius auditus (jie gali būti finansiniai, atitikties arba veiklos auditai), taip pat tolesnių veiksmų auditus pagal GAR audito vadovą ir tarptautinius audito standartus (INTOSAI).

GAR atlieka:

• auditus prieš sudarant sutartis, kurių finansinė vertė didelė ir kurias skiria valstybė arba bet kuris kitas lygiavertis juridinis asmuo, kaip nurodyta įstatyme (ikisutartinis auditas);
• valstybės ir vietos valdžios institucijų apskaitos pareigūnų ar kitų juridinių asmenų finansinių ataskaitų ex post auditus, kuriais remiantis priimamas kompetentingo GAR Komisijos nario ar jurisdikcijos skyriaus sprendimas, pagal kurį finansinės ataskaitos priimamos kaip patikimos arba atmetamos kaip neteisėtos. Pastaruoju atveju deficitas bus susigrąžintas;
• itin aktualių audito sričių (finansinius, atitikties ir veiklos) teminius auditus pagal GAR metinę audito programą ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus bei principus (INTOSAI profesinių nutarimų sistemą (IFPP)).

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

GAR skelbia:

• privalomas audito ataskaitas:
  • metinę savo audito veiklos ataskaitą, įskaitant veiklos rezultatus, su jų darbu susijusias pastabas, pasiūlymus dėl reformų ir patobulinimų (įskaitant atitinkamus teisės aktus);
  • ataskaitą dėl valstybės finansinės būklės, balanso ir kitų finansinių ataskaitų, kuri apima atskirą metinę fiskalinio tvarumo ataskaitą;
• savo iniciatyva parengtas audito ataskaitas: GAR taip pat skelbia audito ataskaitas pagal savo metinę darbo programą;
• Parlamento pageidavimu atliktų auditų ataskaitas, nors šie auditai nebuvo planuoti iš pradžių (ne daugiau kaip trys per metus), daugiausia dėmesio skiriant viešojo valdymo sistemų trūkumams;
• nuomones dėl teisės aktų;
• kitus dokumentus: ataskaitos dėl atsižvelgimo į audito rezultatus.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

GAR metinė ataskaita yra skelbiama Graikijos oficialiajame leidinyje ir pateikiama susipažinti visuomenei GAR interneto svetainėje. Teminių auditų ataskaitos taip pat skelbiamos GAR svetainėje. Šias ataskaitas Pirmininkas pristato Parlamentui pagal GAR darbo tvarkos taisykles ir GAR pagrindų įstatymą.

Jurisdikcinės sudėties skyrių sprendimai ir nutartys, kuriuose asmens duomenys yra pašalinti, taip pat skelbiami GAR svetainėje ir teisės žurnaluose. Savo kompetencijai priklausančiais atvejais ir įvertinęs aplinkybes, trumpą pareiškimą dėl priimto sprendimo turinio ir numatomos paskelbimo datos taip pat gali paskelbti plenumas per GAR pirmininką.

GAR gali organizuoti konferencijas, kad audituojamiems ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams pristatytų savo audito darbą.

Spaudos tarnyba rengia pranešimus spaudai ir juos skelbia GAR svetainėje bei socialiniuose tinkluose, taip pat teikia informaciją žiniasklaidai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Audito rūmai (Tribunal de Cuentas, TCU) atlikdami išorės, nuolatinį ir ex post auditą tikrina viešojo sektoriaus finansinę ir ekonominę veiklą, politinių partijų, gaunančių subsidijas veiklos išlaidoms, metines finansines ataskaitas ir rinkimų procesus (audito funkcija). Jie taip pat vertina subjektų, kurie valdo viešąsias lėšas ir turtą, atsakomybę apskaitos srityje (jurisdikcinė funkcija), įgyvendina sankcijų taikymo funkciją politinių partijų atžvilgiu ir ribotą patariamąją funkciją.

Jos jurisdikcija apima visą Ispanijos nacionalinę teritoriją.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Ispanijos Konstitucija (1978 m.) 136 ir 153 d dalys;
• 2/1982 TCU valdymo aktas;
• 7/1988 TCU veikimo aktas;
• 8/2007 politinių partijų finansavimo valdymo aktas;
• 5/1985 bendrosios rinkimų sistemos vykdymo aktas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

TCU audituoja:

• valstybės viešąjį sektorių, įskaitant:
  • bendrąją valstybės administraciją (įskaitant 22 ministerijas ir kabinetą);
  • valstybės viešojo sektoriaus institucijas (449 įstaigas):
  • 215 viešojo administravimo subjektų (47,88 %);
  • 199 viešąsias įmones (44,32 %);
  • 35 viešuosius fondus (7,80 %);
• regioninį viešąjį sektorių: 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus (maždaug 1 304 įstaigas):
  • 430 viešojo administravimo subjektų (32,98 %);
  • 483 viešąsias įmones (37,04 %);
  • 391 viešąjį fondą (29,98 %);
• vietos viešąjį sektorių, apimantį 12 988 įstaigas;
• politines partijas: partijas, kurioms atstovaujama parlamente (11 politinių partijų), ir kitas (59 registruotas partijas).

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Audito rūmai su jurisdikcine funkcija.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

TCU yra Ispanijos aukščiausioji audito institucija. Ji yra atsakinga už sąskaitų auditą ir valstybės bei viešojo sektoriaus finansų ir ekonomikos valdymą, politinių partijų, gaunančių subsidijas veiklos išlaidoms, metines finansines ataskaitas ir rinkimų procesų ataskaitas.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

RYŠIAI SU ISPANIJOS PARLAMENTU

TCU yra tiesiogiai pavaldūs parlamentui, nedarant poveikio jų nepriklausomai vykdomoms priežiūros ir jurisdikcinėms pareigoms, ir pagal įgaliojimą atlieka valstybės bendrųjų sąskaitų tikrinimo funkciją. Parlamentas TCU gali pasiūlyti atlikti auditus.

TCU palaiko nuolatinį ryšį su parlamentu per Jungtinį Kongreso ir Senato ryšių su TCU komitetą.

Kai audito programa patvirtinama plenume, ji perduodama Jungtiniam ryšių su TCU komitetui.

Auditų (įtrauktų į ataskaitas, memorandumus, pasiūlymus ir pranešimus, patvirtintus TCU plenumo) rezultatai siunčiami Ispanijos parlamentui. Jungtinis Kongreso ir Senato ryšių su TCU komitetas klausymo su TCU pirmininku metu svarsto visas ataskaitas, memorandumus, pasiūlymus ir pranešimus ir priima atitinkamus sprendimus.

TCU gali atkreipti parlamento dėmesį į atvejus, kai buvo nevykdomos pareigos bendradarbiauti (nedarant poveikio kitiems teisės aktuose nustatytiems veiksmams).

RYŠIAI SU VYRIAUSYBE

Vykdydami savo funkcijas TCU yra visiškai nepriklausomi.

Patvirtinta audito ataskaita perduodama, atitinkamai, nacionalinei vyriausybei, autonominių regionų valdančiosioms taryboms ar vietos valdžios institucijų plenarinėms sesijoms.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

TCU vadovauja plenumas, kolegialus organas, kurį sudaro 12 patarėjų (vienas iš jų yra pirmininkas) ir TCU vyriausiasis prokuroras.

Be to, TCU turi valdančiąją tarybą, kurią sudaro TCU pirmininkas ir TCU audito ir baudžiamojo persekiojimo skyrių vadovai. Jie atsakingi už ryšius su parlamentu, žmogiškuosius išteklius ir darbo planavimą. Jie naudojasi drausminiais įgaliojimais rimto netinkamo elgesio atvejais ir rengia bei siūlo plenumo darbotvarkės punktus.

KADENCIJA

Patarėjai: devyneri metai, gali būti pratęsta. Jie turi teisėjų statusą, yra nepriklausomi ir negali būti nušalinti.

Vyriausiasis prokuroras: penkeri metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Patarėjus skiria Ispanijos parlamentas (šešis – Kongresas, šešis – Senatas, trijų penktadalių balsų dauguma kiekvienuose rūmuose). Vyriausiąjį prokurorą skiria Vyriausybė.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

TCU audito skyrių sudaro aštuoni departamentai. Penki sektoriniai departamentai (apimantys finansinę ir ekonominę veiklą viešajame sektoriuje), du teritoriniai departamentai (vienas atlieka autonominių regionų ir autonominių miestų finansinės ir ekonominės veiklos auditą, kiti – provincijų ir savivaldybių subjektų auditą) ir politinių partijų auditą atliekantis departamentas.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 749 etato ekvivalentai (2024 m. vasario mėn.) (apie 56 % dirba audito srityje ir 13 % atlieka jurisdikcines užduotis)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 38 %; ♀ 62 %. Vidutinis amžius: 53,98

BIUDŽETAS

• 78 milijonai eurų (2023 m.), įtraukta į bendrąjį valstybės biudžetą
• Asignavimai: apie 87 % skirti darbuotojų atlyginimams
• 0,02 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

TCU savo audito darbą planuoja metinėje programoje, remdamiesi vidutinės trukmės ir ilgalaikiu planavimu. Šią metinę audito programą tvirtina TCU plenumas. Jis ją perduoda Ispanijos parlamento Jungtiniam Kongreso ir Senato komitetui, atsakingam už ryšius su TCU.

Programoje numatyti auditai, kurie turi būti atliekami remiantis TCU teisiniais įgaliojimais, pačių TCU audito iniciatyva, taip pat auditai, pasiūlyti Ispanijos parlamento (ir, jei taikoma, autonominių regionų teisėkūros asamblėjų). Plenumas per metus audito užduotis gali papildyti, pakeisti, sustabdyti arba panaikinti.

Metinė programa skelbiama TCU interneto svetainėje.

— AUDITO METODAI

TCU atlieka:

• atitikties auditus, kurių metu tikrinama, ar audituojamo subjekto, veiklos ar programos ekonominis ir finansinis valdymas atitinka taikomas teisines ir reglamentavimo nuostatas;
• finansinius auditus, kurių tikslas – pateikti nuomonę dėl subjekto finansinės būklės ataskaitose pateiktos informacijos patikimumo, atsižvelgiant į taikomus principus, kriterijus ir apskaitos standartus, ir
• veiklos auditus, kurių tikslas – įvertinti visas audituojamo subjekto operacijas, valdymo sistemas ir procedūras arba jų dalį, taip pat programas ar veiklą, atsižvelgiant į jų ekonominį ir finansinį pagrindą ir į tai, ar laikomasi patikimo valdymo principų.

Derinant skirtingas audito rūšis gali būti atliekami:

• tvarkingumo auditai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama atitikties ir finansinių auditų tikslams, arba
• išsamūs auditai, apimantys visas pirmiau nurodytas audito rūšis.

TCU taip pat atlieka priežiūros auditus, visų pirma skirtus patikrinti, kaip laikomasi ankstesnėse audito ataskaitose TCU pateiktų rekomendacijų.

Be to, TCU atlieka horizontaliuosius auditus, kurių metu audituoja kelis subjektus tame pačiame viešajame pasektoriuje arba skirtinguose pasektoriuose, turinčiuose bendrų savybių ir tuos pačius tikslus ir laiko intervalą.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

TCU rengia šias ataskaitas ir dokumentus, juos visus turi patvirtinti plenumas:

• specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiami atskirų auditų rezultatai, išvados ir rekomendacijos;
• metinį veiksmingumo memorandumą, apimantį audito ir jurisdikcinės veiklos, kurią TCU vykdė per metus, santrauką ir pagrindinius rezultatus;
• galutinę deklaraciją dėl valstybės bendrųjų sąskaitų, kurioje pateikiama nuomonė apie valstybės finansų valdymą ir jos viešąjį sektorių;
• metinę regioninio viešojo sektoriaus audito ataskaitą;
• metinę vietos viešojo sektoriaus audito ataskaitą;
• pasiūlymus dėl priemonių, kurios, TCU nuomone, galėtų pagerinti viešojo sektoriaus finansų valdymą, ir
• pastabas, kurios yra dokumentai, kuriuose nagrinėjamas konkretus klausimas dėl jo ypatingos svarbos arba savitumo.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Plenume patvirtintų auditų rezultatai skelbiami TCU interneto svetainėje ir persiunčiami šiems gavėjams:

• Ispanijos parlamentui;
• autonominių regionų teisėkūros asamblėjoms arba
• atitinkamoms vietos valdžios institucijų plenarinėms sesijoms.

Jie taip pat atitinkamai pateikiami nacionalinei vyriausybei, autonominių regionų valdančiosioms taryboms ar vietos valdžios institucijų plenarinėms sesijoms.

Audito ataskaita, kai ją išnagrinėja parlamentas, kartu su Jungtinio komiteto priimta rezoliucija skelbiama Oficialiajame valstybės leidinyje (ir, jei reikia, autonominio regiono Oficialiajame leidinyje).

TCU savo interneto svetainėje taip pat skelbia pranešimus spaudai, kuriuose pateikia naujausią informaciją apie TCU ataskaitas ir dokumentus.

Be to, yra skelbiamas ketvirčio biuletenis, kuriame pateikiama informacija apie TCU veiklą.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

TCU glaudžiai koordinuoja savo veiklą su išorės audito institucijomis, kurios buvo įsteigtos kai kuriuose autonominiuose regionuose.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Italijos konstitucinėje struktūroje Audito Rūmai (Corte dei conti, Cdc) yra nuo vyriausybės ir parlamento nepriklausomas valstybės išorės audito organas, kurio tikslas – užtikrinti tinkamą ir patikimą viešųjų finansų valdymą ir įvertinti jų stabilumą.

JURISDIKCIJA

Cdc yra teismų sistemos dalis ir, remiantis Italijos Konstitucijos 103 straipsnio 2 dalimi, turi jurisdikciją valstybės sąskaitų ir kitais įstatymų nustatytais klausimais.

Taigi, nustačius su viešosiomis lėšomis susijusią žalą, direktorių, darbuotojų, apskaitos pareigūnų ir bet kurių kitų asmenų, darbo santykiais susijusių su viešojo administravimo įstaiga, atsakomybė kyla ne pagal standartines civilinės teisės taisykles, bet pagal specialias taisykles, susijusias su administracine ir apskaitos atsakomybe.

Tais atvejais, kai prarandamos ar švaistomos valstybės lėšos, atsakomybė gali kilti valstybės arba bet kurios viešojo administravimo įstaigos administracijos pareigūnams ar viešiesiems ar privatiems subjektams ir (arba) asmenims, valdantiems viešąsias lėšas viešojo intereso labui.

Žala gali būti materiali (netekus realaus / finansinio turto) arba nemateriali (neturtinė).

Procesą dėl atsakomybės Cdc regioninėse teisės kolegijose gali pradėti tik regioninėje prokuratūroje dirbantys Cdc prokurorai.

Be to, Cdc turi jurisdikciją, susijusią su apskaitos pareigūnų, t. y. asmenų, kurių užduotis yra tvarkyti viešąsias lėšas ir turtą (pavyzdžiui, iždininkų ir pan.), veikla.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

Kompetencija audito srityje:

• Italijos Konstitucijos (1948 m.) 81, 97, 100, 117 ir 119 straipsniai;
• Įstatymas Nr. 20/1994;
• Įstatymas Nr. 131/2002;
• Įstatymas Nr. 266/2005;
• Įstatymas Nr. 213/2012;
• Įstatymas Nr. 120/2020;
• Įstatyminis potvarkis Nr. 77/2021.

Kompetencija jurisdikcijos srityje:

• Italijos Konstitucijos 103 ir 108 straipsniai;
• Apskaitos teisės kodeksas, pateiktas Įstatyminiame dekrete Nr. 174/2016;
• Įstatymas Nr. 19/1994;
• Įstatymas Nr. 20/1994;
• Įstatymas Nr. 639/1996;
• Įstatymas Nr. 120/2020;
• Įstatyminis potvarkis Nr. 77/2021.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

Cdc audituoja:

• ministerijas;
• viešąsias institucijas ir valstybės agentūras, įskaitant nepriklausomas institucijas;
• valstybės finansuojamas įstaigas;
• regionus, provincijas, savivaldybes, metropolines zonas ir jiems priklausančius subjektus;
• privačias įmones, kuriose Italijos valstybė, regionai ar vietos valdžios institucijos turi kontrolinį akcijų paketą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Cdc atlieka ne tik audito, bet ir teisines funkcijas.

Be to, Cdc atlieka patariamąsias funkcijas parlamentui, vyriausybei, regionams, savivaldybėms, provincijoms ir metropolinėms zonoms.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Pagal Italijos Konstituciją, Cdc yra savarankiški ir nepriklausomi nuo kitų valstybės įgaliojimų.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Kaip audito institucija Cdc praneša Parlamentui apie savo audito rezultatus.

Jie kontroliuoja ir tikrina vyriausybės veiksmus ir valdymą, siekdami užtikrinti teisėtumą ir viešųjų finansų stabilumą.

Jei vykdomosios valdžios priemonės neatitinka įstatymų, Cdc gali pateikti neigiamą nuomonę, dėl kurios tokios priemonės tampa negaliojančios.

Vyriausybės, regionų, provincijų, savivaldybių ir metropolinių zonų prašymu Cdc atlieka patariamąsias funkcijas apskaitos klausimais. Jie taip pat teikia nuomones Parlamentui ir vyriausybei dėl įstatymų, įstatymų projektų, administracinių ir reglamentavimo nuostatų ir atitinkamų dokumentų projektų. Nustatant, keičiant ar panaikinant nuostatas, susijusias su apskaitos sistemomis, taip pat nustatant ar keičiant ataskaitų formas, apskaitos dokumentus ir įrašus, Cdc nuomonė yra privaloma.

Cdc dalyvauja Biudžeto įstatymo ir kitų ekonominio programavimo dokumentų priėmimo procedūroje.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Cdc prezidentinę tarybą sudaro vienuolika narių: Cdc pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Cdc generalinis prokuroras, keturi Parlamento paskirti nariai ir keturi Cdc teisėjai.

KADENCIJA

4 metai

ATRANKA

Keturis teisėjus iš savo tarpo skiria Cdc teisėjai. Išorės narius iš teisės profesorių ir (arba) teisininkų, kurie turi bent 20 metų patirtį, skiria Deputatų Rūmai (2) ir Senatas (2).

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Cdc sudaro nacionalinės ir regioninės audito ir teisės kolegijos, taip pat generalinės ir regioninės prokuratūros.

Cdc įsikūrę Romoje ir turi padalinius visoje šalyje. Taigi kiekviename iš 19 regionų ir dviejose autonominėse provincijose yra regioninės audito kolegijos, regioninės teisės kolegijos ir regioninės prokuratūros.

Cdc taip pat turi keletą centrinių audito kolegijų ir tris centrines apeliacines teisės kolegijas Romoje ir vieną Sicilijoje. Apeliacinės kolegijos veikia kaip antrosios ir galutinės instancijos teismai.

Prokuratūra veikia kartu su teisės kolegijomis. Cdc generalinės prokuratūros būstinė yra Romoje, o regioniniai prokurorai dirba regioninėse teisės kolegijose ir įgyvendina kompetenciją savo atitinkamame regione.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Teisėjų skaičius: 493; vidutinis amžius – 55
• Valstybės tarnautojų skaičius (įskaitant vadovus): 2 243 (iš jų 34 % audito specialistų); vidutinis amžius – 53
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 300; ♀ 193 (teisėjai); ♂ 867; ♀ 1 376 (valstybės tarnautojai)

(Atnaujinta 2024 m. vasario 15 d.)

BIUDŽETAS

• 490,365 milijono eurų (0,04 % 2024 m. nacionalinio biudžeto lėšų (1 215 milijardo eurų))

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Kiekvienų metų pradžioje Cdc savarankiškai pasitvirtina savo bendrąjį audito planą, kuris apima centrinių audito kolegijų audito politiką, strategiją ir kriterijus, taip pat nurodymus regioninėms audito kolegijoms. Savo audito planą pasitvirtina ir kiekviena centrinė ir regioninė audito kolegija.

Kiekviename plane atsižvelgiama į tokius aspektus, kaip finansinė svarba, galima klaidų ar teisės pažeidimų rizika, ankstesnių auditų rezultatai, konkretūs viešųjų institucijų prašymai ir pasiūlymai ir žmogiškieji bei techniniai ištekliai.

Cdc savo metinį audito planą siunčia Deputatų Rūmų ir Senato pirmininkams, o regioniniu lygmeniu – regionų bei regionų tarybų pirmininkams, taip pat audituojamoms įstaigoms.

Metiniuose audito planuose pateikiama informacija apie:

• veiklos planavimą;
• Cdc planuojamus audituoti subjektus;
• pasirinktus parametrus, kriterijus ir imties sudarymo procedūrą;
• Cdc planuojamą audituoti veiklą ir klausimus.

— AUDITO METODAI

Cdc atlieka:

• ex ante atitikties auditą dėl vyriausybės pagal įstatymus priimamų finansiškai svarbiausių priemonių ir administracinių nurodymų, kad būtų užkirstas kelias įstatymus pažeidžiantiems vyriausybės veiksmams;
• ex post veiklos auditą dėl viešojo administravimo veiklos, kad būtų įvertinta rezultatų atitiktis įstatymų nustatytiems tikslams;
• subjektų, įskaitant įmonių, gaunančių nuolatinę paramą iš valstybės biudžeto, taip pat regioninių ir vietos administracijų, finansų valdymo auditą.

Audituojami subjektai turi teisę pateikti atsakymus dėl Cdc nustatytų faktų iki galutinės ataskaitos patvirtinimo.

Pagal šią prieštaravimų procedūrą Cdc:

• audituojamiems subjektams praneša apie savo metinį audito planą ir pateikia informaciją apie audito temas, sąlygas, procedūras ir bendrą planavimą;
• palaiko nuolatinį konstruktyvų dialogą su įvairiais audituojamais subjektais ir vidaus audito valdymo departamentais;
• paskelbia savo galutinę ataskaitą ir pateikia savo pastabas vykstant viešam nagrinėjimui atitinkamos audito kolegijos viešojoje sesijoje.

Atlikę veiklos auditus, Cdc parengia ataskaitas, kuriose pateikia savo analizę, vertinimus ir rekomendacijas. Audituojami subjektai turėtų laikytis šių rekomendacijų, kad būtų panaikintos bet kokios aptiktos viešųjų finansų valdymo problemos ir taip užtikrintas patikimas valdymas. Jie taip pat turėtų informuoti Cdc apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į rekomendacijas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

Cdc informuoja Parlamentą:

• teikdami metines ataskaitas apie valstybės bendrą finansinę būklę;
• teikdami ataskaitas kas keturis mėnesius dėl išlaidas reglamentuojančių įstatymų (bet kokių išlaidų, susijusių su teisinėmis nuostatomis);
• specialių klausymų metu pateikdami savo nuomonę dėl Vyriausybės ekonominio ir finansinio plano bei dėl jo finansinės sąskaitos;
• teikdami specialias ataskaitas dėl regioninio ir vietos finansavimo;
• teikdami metinę ataskaitą dėl viešųjų finansų koordinavimo;
• teikdami ataskaitas dėl viešojo sektoriaus darbuotojų išlaikymo išlaidų;
• teikdami ataskaitas dėl ES lėšų valdymo;
• teikdami ataskaitas dėl viešųjų įstaigų ir subjektų valdymo.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Cdc ataskaitos skelbiamos jų interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Valstybės centrinę kontrolės sistemą prižiūri Bendrasis apskaitos departamentas (Ekonomikos ir finansų ministerijoje), kuriam vadovauja vyriausiasis valstybės apskaitos pareigūnas.

Kiekvienoje ministerijoje nepriklausoma centrinė apskaitos tarnyba prie Bendrojo apskaitos departamento tikrina, ar administraciniai veiksmai atitinka atitinkamus finansinius įstatymus ir ministerijų direktyvas (kaip antai, ar visų išlaidų įsipareigojimai yra teisėti). Centrinės apskaitos tarnybos pareigūnas tvirtina visus teisėtus įsipareigojimus arba praneša apie neteisėtas operacijas ministrui, kuris gali nurodyti Bendrajam apskaitos departamentui patikrinti konkrečias operacijas. Apie šiuos atvejus automatiškai pranešama Cdc.

Bendroji finansų inspekcija atlieka ministerijų ir viešųjų įstaigų veiklos patikras vietoje ir prireikus gali pasiūlyti imtis taisomųjų veiksmų. Inspekcija taip pat tikrina, ar kiekvienoje įstaigoje tinkamai veikia vidaus audito sistema. Bendrosios inspekcijos ataskaitos perduodamos vyriausiajam apskaitos pareigūnui ir, jei nustatoma finansinių nuostolių, Cdc generaliniam prokurorui, kuris valstybės tarnautojus gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Pagal Konstituciją, Kipro audito rūmai (KRAR) atlieka visų viešojo sektoriaus pajamų ir išlaidų auditą, taip pat viso Respublikos valdomo arba jos ar jos vardu administruojamo piniginio ir kito turto auditą. Jie taip pat gali tikrinti visus įsipareigojimus, kuriuos įvykdė Respublika arba kurie buvo įvykdyti jos vardu.

KRAR auditas neturi jokių apribojimų; jie turi teisę susipažinti su visomis knygomis, įrašais ir vietomis, kuriose laikomas turtas, kurių, jų nuomone, reikia jų darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Kipro Respublikos Konstitucijos (1960 m.) 6 dalies 2 skyriaus 115–117 straipsniai;
• Fiskalinės atsakomybės ir finansų pagrindų įstatymas (Įstatymas Nr. 20 (I)/2014);
• Įstatymas dėl įrodymų ir informacijos teikimo generaliniam auditoriui (Įstatymas Nr. 113 (I)/2002);
• viešųjų pirkimų teisės aktai.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

KRAR audituoja šių subjektų veiklą:

• viešųjų įstaigų:
  • ministerijų;
  • vyriausybės departamentų, tarnybų ar agentūrų;
• statutinių organų;
• vietos savivaldos institucijų:
  • bendruomenių;
  • savivaldybių ir
• kitų organizacijų, įmonių ar fondų plačiajame viešajame sektoriuje.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

KRAR yra nepriklausoma valstybinė įstaiga.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

KRAR yra struktūriškai nepriklausoma nuo parlamento, tačiau abi institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Parlamentinis Vystymosi planų ir viešųjų išlaidų kontrolės komitetas, siekdamas stebėti audituojamų agentūrų atsaką į KRAR pastabas ir rekomendacijas, reguliariai nagrinėja KRAR rekomendacijas ir pastabas.

Be to, beveik visi parlamento komitetai reguliariai prašo KRAR pagalbos sprendžiant klausimus, susijusius su jų atsakomybe. KRAR taip pat kartais dalyvauja teisėkūros procese. Parlamentas gali paprašyti KRAR atlikti specialius tyrimus arba auditus.

KRAR atlieka auditus, rengia specialiąsias ataskaitas ir teikia metinę ataskaitą Kipro Respublikos Prezidentui.

KRAR biudžetą tvirtina ministrų taryba ir parlamentas. Tai yra jų nepriklausomumo apribojimas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Pagal Konstituciją, KRAR išimtinai valdo generalinis auditorius. Nėra jokio kito valdymo organo. Tačiau, siekiant patvirtinti KRAR specialiąsias ataskaitas ir metinę ataskaitą, audito direktyvose numatyta sudaryti valdymo grupę, kurią sudarytų generalinis auditorius, generalinio auditoriaus pavaduotojas, audito direktoriai ir techninio audito direktorius.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

KRAR yra suskirstyti į septyniolika audito departamentų, kurie atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus, ir keturis techninio audito departamentus.

Yra penki audito padaliniai, apimantys nuo vieno iki trijų audito departamentų. Kiti keturi departamentai tiesiogiai atsiskaito generalinio auditoriaus pavaduotojui. Kiekvienam padaliniui vadovauja audito direktorius.

Techninio audito direktorius vadovauja Techninio audito padaliniui, kuris yra atsakingas už visus tokius auditus.

Be to, KRAR turi metodikos ir kokybės užtikrinimo padalinį bei pagalbines funkcijas, tokias kaip administravimas ir finansinės ataskaitos.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI (2024 m.)

• Skaičius: 134 etato ekvivalentai (2024 m. vasario mėn.) (82 % dirba audito srityje, o 18 % – pagalbinėse pareigybėse (archyvuose ir pan.))
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 36 %; ♀ 64 %. Vidutinis amžius: 49

BIUDŽETAS

• KRAR finansuojami iš centrinės valdžios biudžeto.
• 9,2 milijono eurų (2024 m.)
• apie 91 % išlaidų susijusios su personalo išlaidomis, o likusi dalis – su veiklos išlaidomis
• apie 0,07 % viso valstybės išlaidų biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Centrinės valdžios finansinių ataskaitų auditas, apimantis atitikties auditą, yra centralizuotai koordinuojamas KRAR, tačiau jį planuoja ir atlieka atitinkami kiekvienos ministerijos audito departamentai.

Veiklos auditus ir bet kokius papildomus atitikties auditus atskirai planuoja, programuoja ir atlieka KRAR audito departamentai ir Techninio audito padalinys.

Plane pateikiamas kiekvieno planuojamo audito numatytų audito dienų planas, apskaičiuojamas remiantis turimų darbuotojų skaičiumi, susijusio darbo apimtimi ir svarba, audito rizika ir ankstesniais nustatytais faktais.

— AUDITO METODAI

KRAR atlieka įvairių rūšių auditus:

• finansinius auditus;
• atitikties auditus (vykdo teisės aktais nustatytas kontrolės priemones);
• veiklos auditus;
• techninius auditus, kurie visų pirma apima viešųjų pirkimų praktikos auditus (konkurso dokumentų sąlygas, projektų išlaidų vertinimą ir vertinimo ataskaitas), tebevykdomų statybos projektų auditus vietoje, nekilnojamojo turto, skirto jame įkurdinti vyriausybės įstaigas, nuomos sutarčių auditus ir IT auditus (t. y. informacinių technologijų ir (arba) elektroninių duomenų apdorojimo sistemų auditus);
• aplinkosaugos auditus, kurie paprastai apima įvairius finansinius, atitikties ir veiklos auditus konkrečiu aplinkos valdymo klausimu. Jie vykdomi laikantis INTOSAI parengtų konkrečių gairių ir standartų;
• specialius tyrimus, kurie paprastai pradedami gavus konkretų parlamento prašymą arba gavus skundų ar policijos prašymą padėti tirti galimas baudžiamąsias bylas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

KRAR daugiausia skelbia:

• metinę ataskaitą, kurioje pateikiamos nuorodos į per metus parengtas specialiąsias audito ataskaitas ir audito metu nustatyti faktai dėl Kipro Respublikos finansinių ataskaitų;
• audito nuomonę dėl Kipro Respublikos finansinių ataskaitų;
• nuomonę dėl finansinio pranešimo;
• specialiąsias ataskaitas, parengtas atlikus pagrindinius auditus, įskaitant valstybės įstaigų, teisės aktais nustatytų įstaigų ir (arba) ar vietos valdžios institucijų auditus, taip pat veiklos arba aplinkosaugos auditus.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

KRAR apie savo auditų metu nustatytus faktus tiesiogiai praneša atitinkamiems subjektams ir jiems teikia atitinkamas rekomendacijas.

Metinė ataskaita teikiama Kipro Respublikos prezidentui ir parlamentui.

Be to, KRAR skelbia visas neįslaptintas audito ataskaitas savo interneto svetainėje ir prireikus skelbia atitinkamus pranešimus spaudai. Informacija taip pat teikiama socialiniuose tinkluose, ryšiams su žiniasklaida palaikyti yra paskirtas atstovas spaudai.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Be glaudaus bendradarbiavimo su parlamentu, KRAR taip pat bendradarbiauja su piliečiais, vietos ekspertais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad gautų informacijos jų atliekamų auditų klausimu.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Valstybinė audito institucija (VAI) atlieka pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų, finansinės būklės ataskaitų, finansinių operacijų ir programų, audito subjektų, apibrėžtų Valstybinės audito institucijos įstatyme ir Politinės veiklos, rinkimų kampanijų ir referendumų finansavimo įstatyme, projektų ir veiklos auditus.

Ji vertina, ar finansinės būklės ataskaitose pateikiama tikra ir teisinga finansinė būklė ir finansinės veiklos rezultatai, atitinkantys priimtus apskaitos standartus, įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi bei programų ir projektų, finansuojamų iš valstybės biudžeto arba iš vietos ir regioninių savivaldos institucijų biudžeto, ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą.

VAI savo auditus atlieka centriniu, regionų ir vietos lygmenimis.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Konstitucija (1990 m.);
• Valstybinės audito institucijos įstatymas (2019 m.);
• Politinės veiklos, rinkimų kampanijų ir referendumų finansavimo įstatymas (2019 m.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

• valstybinio sektoriaus institucijas;
• vietos ir regionų savivaldos vienetus;
• juridinius asmenis, finansuojamus iš biudžeto;
• Kroatijos Respublikos arba vietos ir regioninio savivaldos vieneto įsteigtus juridinius asmenis ir Kroatijos Respublikai arba vietos ir regioniniams savivaldos vienetams nuosavybės teise priklausančius juridinius asmenis;
• įmones ir kitus juridinius asmenis, kurių akcijų ar vienetų kontrolinį akcijų paketą ir (arba) lemiamą įtaką vadovavimui turi Kroatijos Respublika arba vietos ir regioninis savivaldos vienetas;
• juridinius asmenis (dukterines įmones), steigiančius juridinius asmenis, kurių steigėjas yra Kroatijos Respublika arba vietos ir regioninis savivaldos vienetas;
• juridinius asmenis, kurie savo veiklai užtikrina lėšas iš privalomų įmokų, narystės mokesčių ar kitų įstatyme nustatytų pajamų;
• politines partijas, nepriklausomus vietos ir regionų savivaldos vienetų atstovus ir atstovaujamųjų organų narius, kaip nustatyta įstatyme, kuriuo reglamentuojamas politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimas;
• Kroatijos Respublikos juridinius asmenis, kurie naudoja Europos Sąjungos, tarptautinių finansinių mechanizmų ir kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų lėšas viešiesiems poreikiams finansuoti.
• Be pirmiau minėtų audituojamų subjektų, Kroatijos nacionalinis bankas taip pat yra audituojamasis subjektas pagal Valstybinės audito institucijos įstatymo IV antraštinę dalį.

VAI audito jurisdikcijai priklauso maždaug 16 195 subjektai.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Remiantis Kroatijos Respublikos Konstitucija, VAI yra aukščiausioji Respublikos audito institucija, kuri veikia savarankiškai ir nepriklausomai.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VAI ir Parlamento santykius reglamentuojanti teisinė sistema išdėstyta Valstybinės audito institucijos įstatyme, Politinės veiklos, rinkimų kampanijų ir referendumų finansavimo įstatyme ir Kroatijos parlamento darbo tvarkos taisyklėse.

VAI teikia Parlamentui metinę darbo ataskaitą, valstybės biudžeto vykdymo audito ataskaitą ir audito ataskaitas (atskirai arba teminių ataskaitų grupę). Ataskaitos aptariamos atitinkamų komitetų posėdžiuose ir plenarinėse sesijose. Prieš prasidedant diskusijoms dėl audito ataskaitų komitetuose ar plenarinėse sesijose, Parlamentas reikalauja, kad vyriausybė pateiktų savo nuomonę.

Parlamento Finansų ir valstybės biudžeto komitetas, taip pat kiti komitetai, atsižvelgdami į audito temą, aptaria audito ataskaitas dalyvaujant generaliniam auditoriui ir VAI atstovams. Tada atitinkamas komitetas priima išvadą dėl audito ataskaitų.

Po diskusijų plenarinėje sesijoje Parlamentas padaro išvadą, kuria vyriausybė įpareigojama per tam tikrą laikotarpį apsvarstyti VAI rekomendacijų įgyvendinimą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

VAI būstinė yra Zagrebe; ji turi 20 regioninių biurų. Ji veikia visoje Kroatijos teritorijoje.

Centriniame biure departamentai sugrupuoti pagal subjektų tipą ir audito tipą, įskaitant teisinius, žmogiškųjų išteklių ir apskaitos departamentus bei vidaus audito departamentą. Viešieji ryšiai ir tarptautinis bendradarbiavimas patenka į centrinio biuro darbo sritį.

VAI veikla, užduotys ir atsakomybė yra apibrėžta Valstybinės audito institucijos įstatyme ir Valstybinės audito institucijos nuostatuose.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 294 etato ekvivalentai (2022 m.) (83,7 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 15,0 %; ♀ 85,0 %. Vidutinis amžius: 48,3

BIUDŽETAS

• VAI finansuojama iš Kroatijos Respublikos valstybės biudžeto.
• VAI savarankiškai planuoja savo darbui reikalingas lėšas, o Kroatijos parlamentas jas nustato valstybės biudžete.
• 12,4 milijono eurų (2022 m.)
• 0,057 % viso valstybės biudžeto (2022 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

VAI nepriklausomai planuoja ir atlieka savo auditus vadovaudamasi savo metine programa ir darbo planu. Parlamentas gali paprašyti, kad auditai būtų įtraukti į VAI darbo planą, tačiau praktiškai tai daroma retai.

Metinę audito programą ir darbo planą, taip pat rekomendacijas dėl metinės programos ir darbo plano rengimo tvirtina generalinis auditorius. Metinėje programoje ir darbo plane numatyti privalomi auditai ir kitų dalykų auditai.

Valstybės biudžeto vykdymo auditas yra privalomas auditas, pagrįstas Valstybinės audito institucijos įstatymo nuostatomis, o kiti privalomi auditai yra nustatomi pagal Politinės veiklos,rinkimų kampanijų ir referendumų finansavimo įstatymo nuostatas.

Kitų dalykų, kurie patenka į VAI įgaliojimų sritį, auditai nustatomi remiantis Valstybinės audito institucijos įstatyme nustatytais kriterijais. Tai:

• rizikos vertinimas;
• finansinė audito dalykų svarba;
• ankstesnių auditų rezultatai (pateikta nuomonė);
• surinkta informacija apie subjektų operacijas ir valdymą ir
• kiti VAI vidaus taisyklėse nustatyti kriterijai (neįgyvendintos rekomendacijos ir skelbimas žiniasklaidoje).

— AUDITO METODAI

VAI atlieka šiuos auditus:

• finansinius auditus, kurie apima dokumentų, ataskaitų, vidaus kontrolės sistemų ir vidaus audito, apskaitos, finansinių procedūrų ir kitų įrašų nagrinėjimą, siekiant patikrinti, ar finansinės ataskaitos atitinka tikrąją ir teisingą finansinę padėtį, o finansinės veiklos rezultatai atitinka pripažintus apskaitos standartus ir principus, ir
• atitikties auditus, kurie apima finansinių operacijų tikrinimą teisėto lėšų panaudojimo atžvilgiu;
• veiklos auditus, kurių metu vertinamas operacijų ekonomiškumas ir efektyvumas ir tai, kaip veiksmingai įgyvendinami bendrieji tikslai arba atskirų finansinių operacijų, programų ir projektų tikslai.

VAT auditus atlieka pagal tarptautinius audito standartus (TAAIS) ir savo etikos kodeksą. Ji naudoja veiklos ir finansinio audito vadovus bei gaires.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI ataskaitos yra šios:

• metinė darbo ataskaita, kurioje pateikiami VAI audito darbo ataskaitiniu laikotarpiu ir kitos jos veiklos rezultatai;
• audito ataskaitos apie finansinius, atitikties ir veiklos auditus ir
• audito ataskaitos dėl teminių auditų, kurios vienu metu skelbiamos kartu su viena audito ataskaita ir kuriose pateikiami atskirų auditų tam tikrose srityse (pavyzdžiui, ligoninių arba nacionalinių parkų audito) rezultatai.

VAI savo interneto svetainėje skelbia pranešimus apie naujas audito ataskaitas ar kitą veiklą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Visos audito ataskaitos jas baigus rengti skelbiamos interneto svetainėje. Tuo pat metu paskelbiamas pranešimas spaudai ir rengiama spaudos konferencija.

VAI audito ataskaitas pateikia Parlamentui iš karto po jų užbaigimo ir paskelbimo.

VAI interneto svetainėje skelbia savo metinę darbo ataskaitą ir strateginius bei metinius planus (metinė darbo ataskaita paskelbiama tik tada, kai apie ją informuojamas Parlamentas).

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

VAI, vykdydama savo užduotis, bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis, nepažeidžiant jos savarankiškumo ir nepriklausomumo. Pagal šį reikalavimą Valstybinė audito institucija bendradarbiauja su teisminėmis ir valstybinėmis įstaigomis.

Audito ataskaitas pateikus Parlamentui, jos pateikiamos prokuratūrai.

VAI Vidaus reikalų ministerijai jos prašymu taip pat pateikia reikalingas audito ataskaitas ir turimus dokumentus.

Po to, kai buvo atlikti politinių partijų, vietos valdžios vienetų atstovaujamųjų organų nepriklausomų atstovų ir narių, išrinktų iš rinkėjų sąrašų, auditai, VAI privalo informuoti prokuratūrą apie visus įstatymo pažeidimus. Institucija bendradarbiauja su Valstybine rinkimų komisija, mokesčių administracija, Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuru, Vidaus reikalų ministerija ir teismais bei kitomis valstybinėmis įstaigomis.

VAI palaiko glaudžius ryšius su kitomis nacionalinėmis AAI ir tarptautinėmis audito organizacijomis ir aktyviai dalyvauja jų organų ir darbo grupių veikloje. VAI taip pat bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis profesinėmis organizacijomis, įstaigomis ir institucijomis, akademine bendruomene ir plačiąja visuomene.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Latvijos Respublikos valstybinė audito institucija (VAI) atlieka finansinius, atitikties ir veiklos auditus, siekdama patikrinti:

• valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, įskaitant ES finansinės pagalbos lėšų ir kitų tarptautinių organizacijų ar institucijų lėšų įsisavinimą;
• veiksmus, susijusius su valstybės ir vietos valdžios nuosavybe.

VAI kasmet teikia Parlamentui audito nuomonę dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų įgyvendinimo ir nuomones dėl to, ar metines finansines ataskaitas tinkamai parengė ministerijos ir kitos centrinės valdžios institucijos.

VAI teikia ataskaitą Parlamentui ir Ministrų kabinetui:

• dėl finansinių auditų tikrintuose subjektuose, dėl kurių VAI pateikė sąlyginę ar neigiamą nuomonę arba atsisakymą pateikti nuomonę;
• dėl visų veiklos auditų ir
• dėl ypač svarbių ir reikšmingų nustatytų faktų.

Jei atliekant auditus nustatomi kokie nors teisinių standartų pažeidimai, VAI privalo apie tai informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas. VAI turi teisę atgauti audito metu nustatytus nuostolius, padarytus valstybės arba vietos valdžios biudžetui ir patirtus dėl asmens netinkamos veiklos, jeigu tas asmuo savanoriškai neatlygina nuostolių ir jei audituojamas subjektas ar jo aukštesnė institucija nesiima veiksmų, kad atgautų nuostolius.

Siekiant pašalinti auditų metu nustatytus trūkumus, VAI yra įgaliota teikti rekomendacijas audituojamiems subjektams ir prižiūrėti, kaip jos įgyvendinamos.

Ji turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Latvijos Respublikos Konstitucija (1922 m.);
• Valstybinės audito institucijos įstatymas (2002 m.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

VAI audituoja:

• valstybines institucijas (14 ministerijų ir joms pavaldžias institucijas, 12 centrinių valstybinių institucijų);
• vietos valdžios skyrius (36 savivaldybėse ir 7 pagrindiniuose miestuose) ir jiems pavaldžias institucijas;
• valstybės arba vietos valdžios valdomas įmones arba privačias bendroves, susijusias su valstybės nuosavybe;
• kitas komercines bendroves, draugijas, fondus ir fizinius asmenis: 1) jei valstybės ar vietos valdžios institucijų ištekliai yra jų žinioje arba jų prižiūrimi, 2) jei jie yra finansuojami valstybės ar vietos valdžios lėšomis arba 3) jei jie vykdo valstybės ar vietos valdžios institucijų viešuosius pirkimus.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Latvijos VAI yra generalinio auditoriaus vadovaujama nepriklausoma kolegiali aukščiausioji audito institucija.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

VAI yra viena iš šešių Latvijos konstitucinių institucijų. Ji yra visiškai nepriklausoma ir įsteigta kaip kolegiali aukščiausioji audito institucija, kuri yra pagrindinis valstybės finansų kontrolės sistemos elementas, atstovaujantis viešuosius interesus, teikiantis nepriklausomą patikinimą dėl teisėto, teisingo, ekonomiško, efektyvaus ir veiksmingo centrinės ir vietos valdžios išteklių naudojimo, skatinantis patikimą finansų valdymą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą viešajame sektoriuje.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VAI savo ataskaitas ir nuomones teikia Latvijos Parlamentui (Saeima) ir Ministrų kabinetui.

PARLAMENTAS

VAI glaudžiai bendradarbiauja su įvairiais Parlamento komitetais, tačiau daugiausia su Viešųjų išlaidų ir audito komitetu, kuris yra pagrindinis VAI ataskaitų gavėjas. VAI informuoja šį komitetą apie visų atliktų auditų rezultatus, atitinkamų sektorių veiklos trūkumus ir audito metu nustatytų reglamentavimo nuostatų pažeidimus, taip pat rekomendacijų įgyvendinimo pažangą. Komitetas savo ruožtu taip pat stebi, kaip įgyvendinamos VAI rekomendacijos.

Generalinis auditorius kartą per metus teikia Saeima ataskaitas apie valstybinės audito institucijos veiklą.

MINISTRŲ KABINETAS

VAI savo ataskaitas ir audito nuomones teikia Ministrų kabinetui. VAI Ministrų kabinetui teikia ataskaitas dėl audituojamų subjektų atliktų finansinių auditų, dėl kurių VAI pateikė sąlyginę nuomonę ar neigiamą nuomonę, ar atsisakymą pateikti nuomonę, taip pat ataskaitas dėl visų veiklos auditų ir visų ypač svarbių ir reikšmingų nustatytų faktų.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

VAI valdo generalinis auditorius (pirmininkas) ir VAI taryba, kurią sudaro penkių audito departamentų ir Audito ir metodikos departamento direktoriai.

KADENCIJA

4 metai, leidžiama eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

ATRANKA

Tarybos narius, rekomendavus generaliniam auditoriui, skiria Parlamentas.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Generalinis auditorius administruoja ir valdo VAI darbą, įskaitant Generalinio auditoriaus tarnybą, Paramos skyrių ir kanceliariją, kuri yra atsakinga už VAI finansinį planavimą ir apskaitą, įrašų tvarkymo organizavimą, priežiūrą ir informacines technologijas.

VAI tarybą sudaro Generalinis auditorius (pirmininkas) ir šeši Tarybos nariai, kurie yra audito departamentų direktoriai. Taryba patvirtina daugumą dokumentų, kuriais reglamentuojami VAI veiklos rezultatai.

VAI turi penkis audito departamentus ir audito metodikos departamentą, kurie atlieka auditą, taip pat rengia, atnaujina ir įgyvendina VAI audito metodiką. Kiekvieną audito departamentą sudaro direktorius ir du ar trys audito sektoriai. Audito departamentai atlieka auditus pagal metinį audito planą, kurį patvirtino VAI taryba. Kiekvienas Audito departamentas yra atsakingas už tam tikrus nustatytus audituojamus subjektus ir audito sritis.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 164 etato ekvivalentai (2024 m. vasario 29 d.) (maždaug 76 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 20 %; ♀ 80 %. Vidutinis amžius: 45

BIUDŽETAS

• 8,1 milijono eurų (2024 m.)
• Apie 0,07 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Audito darbas planuojamas metams, jį tvirtina VAI taryba.

VAI bendrosios audito darbo programos rengimą sudaro šie etapai:

• VAI strategijos parengimas;
• audito sričių strateginis vertinimas;
• audito temų rengimas;
• VAI darbo plano parengimas.

VAI darbo planas skirtas tik vidaus naudojimui, tačiau Parlamento pirmininkas informuojamas apie per metus planuojamas audito kryptis.

Audito padaliniai pagal šį planą atlieka darbą. Padalinių direktoriai ir sektorių vadovai priima sprendimus dėl konkrečios audito apimties, audito klausimų ir audito išteklių paskirstymo.

— AUDITO METODAI

VAI atlieka:

• finansinius auditus, skirtus įvertinti, ar finansinės būklės ataskaitos parengtos pagal atitinkamus reglamentus;
• atitikties ir veiklos auditus, skirtus įvertinti, ar audituojamas subjektas veikia pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ar jis vykdo savo operacijas ir sandorius ekonominiu ir veiksmingu būdu.

VAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais (TAAIS). Sprendimai dėl konkrečių principų ir metodų priimami VAI nuožiūra. Audituojami subjektai gali reaguoti į VAI audito metu nustatytus faktus. Jie taip pat privalo teikti rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

Yra sukurtas išsamus nuolatinės vidaus ir išorės kokybės kontrolės pagrindas.

VAI taip pat naudoja savo pačios parengtus finansinius, veiklos ir atitikties audito vadovus, praktines audito gaires ir specialias vidaus procedūras. Šie dokumentai skirti naudoti tik institucijos viduje.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI skelbia:

• nuomonę dėl finansinės ataskaitos, susijusios su valstybės biudžeto ir vietos valdžios biudžetų vykdymu;
• nuomones, ar metines ataskaitas tinkamai parengė ministerijos ir kitos centrinės valdžios institucijos;
• veiklos ir atitikties audito ataskaitas;
• diskusijoms skirtus dokumentus, pagrįstus atliktų veiklos ir atitikties auditų nustatytais faktais, ir
• VAI metinę ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

VAI įstatyme nustatyta, kad VAI reguliariai informuoja plačiąją visuomenę ir piliečius apie atliktus auditus, skelbdama visas audito ataskaitas ir nuomones savo interneto svetainėje po to, kai jos įsigalioja. Dažniausi audito informacijos platinimo kanalai yra oficiali VAI interneto svetainė ir visuomenės žiniasklaida – žurnalistai ir socialinė žiniasklaida („Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“). Su audito ataskaitų skelbimu visada kartu pateikiami pranešimai spaudai arba rengiamos spaudos konferencijos. Kai kuriais atvejais, kai audituota tema sulaukia didesnio visuomenės susidomėjimo, parengiamos vizualiai prieinamos ir lengvai suprantamos audito ataskaitų ir garso ir vaizdo produktų santraukos, kad jas būtų galima naudoti informacijos tikslais. Be audito rezultatų, visuomenė taip pat informuojama apie audito rekomendacijų įgyvendinimo pažangą. Apie tai daugiausia pranešama socialinėje žiniasklaidoje. Audito ataskaitų santraukos pateikiamos VAI svetainėje anglų kalba.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

VAI sudėtyje yra Viešojo bendradarbiavimo taryba, kurią sudaro įvairių akademinių sričių ir privačiojo bei viešojo sektorių ekspertai ir kuri skatina bendradarbiavimą su visuomene. Tarybos veikloje dalyvauja piliečiai pasirenkant audito temas, ji stebi, ar temos yra įtrauktos į darbo programą ir kaip ji yra įgyvendinama, ir užtikrina, kad audito rezultatai būtų platinami ir paaiškinami visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams.

VAI glaudžiai bendradarbiauja su akademiniu sektoriumi, pavyzdžiui, su Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje, kad Latvijos Respublikoje būtų užtikrintas viešojo sektoriaus auditorių sertifikavimo sistemos taikymas.

VAI bendradarbiauja su privačiojo sektoriaus auditoriais, visų pirma su Latvijos sertifikuotų auditorių asociacija, nuolat stiprindama sistemą, kad galėtų veiksmingai naudotis sertifikuotų auditorių darbu VAI finansinių auditų savivaldybėse metu.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Aukščiausioji audito institucija (lenk. Najwyższa Izba Kontroli, NIK) atlieka vyriausybės administravimo įstaigų, Lenkijos nacionalinio banko, valstybės juridinių asmenų ir kitų valstybės organizacinių vienetų veiklos auditą, susijusį su teisėtumu, ekonominiu atsargumu, veiksmingumu ir stropumu. NIK gali atlikti vietos valdžios institucijų, vietos valdžios juridinių asmenų ir kitų vietos valdžios organizacinių vienetų veiklos auditą, susijusį su teisėtumu, ekonominiu apdairumu ir stropumu.

NIK taip pat gali atlikti kitų organizacinių vienetų ar verslo subjektų veiklos auditą dėl jų valstybės ar viešojo turto ar išteklių naudojimo teisėtumo ir tvarkingumo ir finansinių įsipareigojimų valstybei vykdymo.

NIK turi teisę susipažinti su visa reikalinga informacija ir jos darbuotojai gali laisvai patekti į audituojamų įstaigų patalpas ir susipažinti su atitinkamais dokumentais ir kita medžiaga. NIK turi teisę apklausti liudytojus iš audituojamų ar kitų įstaigų, gauti jų įrodymus, reikalauti, kad audituojamų įstaigų darbuotojai žodžiu arba raštu pateiktų paaiškinimus, kreiptis pagalbos į ekspertus ir specialistus ir dalyvauti audituojamų įstaigų vadovybės posėdžiuose.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucija

1994 m. gruodžio 23 d. iš dalies pakeistas aukščiausiosios audito institucijos (NIK) aktas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NIK, be kita ko, audituoja:

• biudžetines institucijas (pavyzdžiui, ministerijas ir valstybines agentūras);
• tikslinius valstybės fondus;
• viešųjų finansų sektoriaus vykdomąsias agentūras ir kitus valstybinius juridinius subjektus;
• valstybinius bankus, įskaitant Lenkijos nacionalinį banką;
• vietos savivaldos įstaigas;
• kitus subjektus, naudojančius viešąsias lėšas, įskaitant ne viešųjų finansų sektoriaus institucijas.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Audito tarnyba, kuriai vadovauja pirmininkas, ir kuri veikia kolegialiai, t. y. yra speciali institucija, vadinama NIK Taryba, dalyvaujanti svarbiausių dokumentų tvirtinimo procese ir juos tvirtinanti.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NIK yra aukščiausioji valstybės audito įstaiga, nepriklausoma nuo vyriausybės, bet pavaldi Parlamento žemiesiems rūmams (Seimui).

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NIK teikia ataskaitas Seimui ir bendradarbiauja su beveik visais Seimo komitetais, kurie peržiūri daugumą NIK audito ataskaitų, atsižvelgiant į jų veiklos sritį. Seimo valstybės audito komitetas taip pat peržiūri NIK audito ataskaitas ir teikia nuomones dėl NIK biudžeto ir pasiūlymus dėl potencialių NIK audito sričių, kurias teikia kiti Seimo komitetai (40–60 per metus). NIK taip pat informuoja valstybės audito komitetą apie savo metinį darbo planą.

Seimas peržiūri pagrindines NIK ataskaitas – metinę veiklos ataskaitą ir valstybės biudžeto vykdymo bei pinigų politikos gairių analizę.

Seimas ir jo audito organai gali nurodyti NIK atlikti auditą, tačiau tokie atvejai yra reti (1–3 per metus).

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NIK pirmininkas ir taryba sudaro NIK valdymo organą. Tai – kolegialus organas, kurį sudaro 19 narių, NIK pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, generalinis direktorius ir 14 narių: septyni teisės arba ekonomikos srities mokslininkai (jie yra, nepriklausomi nuo NIK), ir septyni organizacinių audito skyrių direktoriai arba NIK pirmininko patarėjai.

KADENCIJA

Pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir generalinis direktorius eina pareigas NIK taryboje jų kadencijos laikotarpiu, o kiti nariai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

ATRANKA

14 NIK tarybos narių skiria Seimo maršalka (pirmininkas) NIK pirmininko prašymu, gavus Seimo valstybės audito komiteto nuomonę.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NIK yra suskirstyta į audito skyrius (14 departamentų ir 16 regioninių filialų) ir administravimo bei paramos departamentus (4). Konkrečių regioninių filialų, turinčių tokį patį statusą kaip ir audito departamentai, veiklos teritorijos atitinka Lenkijos administracinį pasiskirstymą (regionus).

Audito departamentų ir regioninių filialų auditus prižiūri NIK pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 1 587 etato ekvivalentai (2022 m.) (71 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 52 %; ♀ 48 %. Vidutinis amžius: daugiau nei 41 metai (auditoriai)

BIUDŽETAS

• NIK biudžetas: 332 milijonai PLN (maždaug 71 milijonas eurų (2022 m. gruodžio mėn.)
• Skyrimas. NIK taryba priima NIK biudžeto projektą. Finansų ministras jį įtraukia į valstybės biudžeto projektą, kurį vėliau svarsto ir tvirtina parlamentas.
• Apie 0,067 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NIK savo auditus planuoja pagal savo ketverių metų strategiją, kuri apima vystymosi planus, misiją, tikslus ir strategines iniciatyvas, jų įgyvendinimo ir jų įgyvendinimo pažangos stebėsenos priemones ir trejų metų audito veiklos strategiją, taip pat pagal metinį darbo planą. Valstybės biudžeto vykdymo auditas, kaip pirmoji, konstitucinė ir teisės aktais nustatyta NIK pareiga, yra audito planavimo prioritetas.

Darbo planas yra kelis mėnesius trukusio daugiaetapio planavimo proceso rezultatas. Darbo plano projektą parengia audito planavimo grupė, jis grindžiamas atrinktomis audito temomis, kurias pasiūlė organizacinio audito skyriai. Grupės nariai dalyvauja susitikimuose su visų organizacinių audito skyrių atstovais, kad aptartų savo pasiūlymus. Jie taip pat rengia diskusijas dėl audito temų, kurias pateikė organizacinių audito skyrių direktoriai, NIK pirmininko patarėjai ir kiti auditoriai. Tada darbo plano projektas perduodamas iniciatyviniam komitetui, kuris įgaliojamas daryti papildomus pakeitimus. Iniciatyvinis komitetas taip pat atsakingas už metinio darbo plano technines ir organizacines priemones.

NIK stebi teisės aktų pakeitimus, analizuoja statistinius duomenis ir tikrina vyriausybės planus bei programas, taip pat pranešimus spaudai bei gyventojų skundus. Šiuo stebėjimu labai prisidedama prie metinio ir ilgalaikio planavimo. Šiuo pagrindu ji gali parengti darbo planą ir nustatyti audito prioritetus.

Prieš atrenkant siūlomas audito sritis, atliekama išsami rizikos analizė, kuri, be kita ko, grindžiama tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, EBPO, Pasaulio banko, ES Tarybos ar Europos Audito Rūmų, ataskaitomis ir leidiniais, nacionalinės strategijos dokumentais, viešojo sektoriaus finansiniais planais, statistiniais duomenimis, NIK gautais skundais, apklausų rezultatais ir žiniasklaidos pranešimais.

— AUDITO METODAI

NIK atlieka finansinį, tvarkingumo ir veiklos auditą (planuojamą ir ad hoc), taip pat integruotus auditus, apimančius visas tris sritis.

NIK naudoja audito standartus, pagrįstus Lenkijos teise, INTOSAI audito standartais, INTOSAI audito standartų Europos įgyvendinimo gairėmis, Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) standartais ir savo ilgalaike patirtimi.

Šiais standartais grindžiamose metodikos gairėse (audito vadove) pateikiamos išsamios instrukcijos, kaip atlikti auditą.

NIK etikos kodeksas atitinka tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NIK skelbia:

• valstybės biudžeto vykdymo ir pinigų politikos gairių analizę (metinę ataskaitą);
• nuomones Ministrų Tarybai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;
• audito ataskaitas po kiekvieno subjekto audito;
• visų planuotų auditų ir kai kurių ad hoc auditų apibendrintas ataskaitas (informaciją apie audito rezultatus);
• metines veiklos ataskaitas;
• analizes, kaip naudojami su teisėkūra ir teisės aktų taikymu susiję audito metu nustatyti faktai, ir
• metinius darbo planus.

NIK taip pat rengia:

• pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų (de lege ferenda pasiūlymus);
• piliečių prašymų ir skundų analizę.

Atsižvelgimas į audito rezultatus:

• NIK audituotas įstaigas informuoja apie nustatytus faktus ir rekomendacijas ir sistemingai tikrina, ar jos į juos atsižvelgia. Šių patikrų rezultatai pateikiami tolesnių veiksmų ataskaitose.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AUDITO REZULTATŲ SKELBIMAS

NIK savo audito ataskaitas, susijusius dokumentus ir informaciją apie savo dabartinę veiklą skelbia savo interneto svetainėje (www.nik.gov.pl) ir viešosios informacijos biuletenyje (https://bip.nik.gov.pl/).

NUŠVIETIMAS ŽINIASKLAIDOJE

NIK daugelį metų vykdė aktyvią informavimo politiką, kad visuomenė galėtų kuo objektyviau ir kuo plačiau susipažinti su NIK auditais ir veikla.

BENDRAVIMAS SU PILIEČIAIS

NIK turi teisinį įsipareigojimą teikti informaciją apie savo organizaciją, veiklą, produktus ir t. t. ir sudaro piliečiams galimybę teikti prašymus, pavyzdžiui, dėl auditų. Visos audito ataskaitos (išskyrus konfidencialias) skelbiamos NIK interneto svetainėje. Be to, NIK kas du mėnesius skelbia leidinį „Valstybės kontrolė“.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NIK glaudžiai bendradarbiauja su kitomis, nacionalinėmis ar vietos, kontrolės, audito ir tikrinimo įstaigomis (jos pateikia NIK savo auditų rezultatus ir bendrai atlieka kai kuriuos NIK vadovaujamus auditus).

NIK taip pat nuolat bendradarbiauja su universitetais ir mokslinių tyrimų institucijomis ir sistemingai konsultuojasi su išorės specialistais, be kita ko, sudarydama ekspertų grupes.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (VK) įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose.

VK prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant VK įstatyme nustatytus uždavinius.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnis „Valstybės kontrolė“ (LR Konstitucija, priimta 1992 m.);
• Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas (priimtas 1995 m., nauja redakcija 2021 07 01).

VALSTYBĖS KONTROLĖS KOMPETENCIJA

VK audituoja:

• Valstybės kontrolės įstatyme nurodytus metinių ataskaitų rinkinius;
• valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą;
• Lietuvos Respublikoje gaunamą Europos Sąjungos finansinę paramą.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja valstybės kontrolierius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

VK yra nepriklausoma Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija, oficialiai nesusijusi su kitomis valdžios institucijomis.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VK yra atskaitinga Seimui ir padeda jam vykdyti parlamentinę kontrolę. Todėl Seimas ir VK palaiko glaudžius ryšius.

Aktyviausi ryšiai palaikomi su Seimo Audito komitetu. Šis komitetas svarsto VK valstybinio audito ataskaitas ir savo sprendimais prisideda prie valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo. Atliekant biudžeto politikos kontrolę ryšiai palaikomi su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, kuris svarsto jam pateiktas VK ataskaitas ir išvadas.

Seimas gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius.
Taip pat skiriami valstybės kontrolieriaus pavaduotojai. Šiuo metu pareigas eina trys valstybės kontrolieriaus pavaduotojai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu, Valstybės kontrolėje sudaroma taryba, valstybės kontrolieriaus patariamoji institucija.

KADENCIJA

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami penkeriems metams, tas pats asmuo skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

ATRANKA

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus į pareigas skiria Respublikos Prezidentas valstybės kontrolieriaus teikimu.

Valstybės kontrolės tarybos personalo sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina valstybės kontrolierius.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

VK yra institucija, kuri vienu metu vykdo tris funkcijas:

• aukščiausiosios audito institucijos;
• Europos Sąjungos investicijų audito institucijos ir
• fiskalinės institucijos.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičiai: 237 darbuotojai, (2024 m. vasario 1 d.) (64 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 24 %; ♀ 76 %. Vidutinis amžius: 49 metai

BIUDŽETAS

• 10,395 milijono eurų (2024 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

VK auditai, vertinimai planuojami metiniame veiklos plane. Planavimo etapu yra stebima viešojo sektoriaus veikla, renkami duomenys, analizuojamos esamos ir galimos rizikos. Audito temas gali pasiūlyti ir suinteresuotosios šalys.

Reaguojant į vykstančius pokyčius, audito planas gali būti keičiamas.

— AUDITO METODAI

VK atlieka finansinį, atitikties ir veiklos auditą. Visa taikoma metodologija atitinka TAAIS ir tarptautinę gerąją praktiką.

Audituojami subjektai turi teisę teikti pastabas dėl valstybinio audito ataskaitų projektų.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VK kiekvienais metais skelbia:

• veiklos ataskaitą;
• finansinio audito išvadas ir ataskaitas dėl:
  • valstybės metinių ataskaitų rinkinio;
  • valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio;
  • Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio;
  • Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio;
  • nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio;
• veiklos ir atitikties audito ataskaitas;
• rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas;
• vertinimų išvadas ir (arba) ataskaitas, apžvalgas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Savo metinę veiklos ataskaitą, visas audito ir vertinimų išvadas ir (arba) ataskaitas, taip pat valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas VK teikia Seimui.

Visos audito, vertinimų ataskaitos ir išvados, VK metinė veiklos ataskaita skelbiamos VK interneto svetainėje. Valstybinių auditų, biudžeto politikos stebėsenos ir Europos Sąjungos investicijų audito rezultatų duomenys visuomenei prienami ir Lietuvos atvirų duomenų portale.

Valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus – rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas – galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės ir Lietuvos atvirų duomenų portalo atviruosiuose duomenyse.

VK veikla grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

VK bendradarbiauja su Seimu, Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais, Vidaus auditorių asociacija ir Savivaldybių kontrolierių asociacija, dalydamasi patirtimi ir rengdama bendrus standartus.

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Valstybine mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybės duomenų agentūra, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Lietuvos auditorių rūmais ir Vidaus auditorių asociacija.

Siekiant užtikrinti VK auditų kokybę, institucijoje atliekami reguliarūs ekspertiniai veiklos vertinimai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

—TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Liuksemburgo audito rūmai (LAR) kontroliuoja valstybės priemonių, administravimo įstaigų ir tarnybų finansų valdymą. Audito rūmai taip pat turi teisę tikrinti kitas viešąsias įstaigas, jei joms netaikoma kita teisės aktuose nustatyta finansinio audito sistema. Galiausiai Audito rūmai gali tikrinti, kaip naudojamos viešosios lėšos, skirtos konkretiems tikslams viešojo sektoriaus juridiniams asmenims ir fiziniams bei juridiniams asmenims privačiame sektoriuje, siekdami nustatyti, ar jos naudojamos pagal paskirtį.

Vykdydami savo pareigas, LAR turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kurie, jų nuomone, yra reikalingi. Be audito darbo, su LAR gali konsultuotis Parlamentas, siekdamas pateikti nuomonę dėl teisės akto projekto.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Konstitucijos 119 straipsnis (2023 m. liepos 1 d.);
• Audito rūmų įstatymas (1999 m. birželio 8 d.), su pakeitimais.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

LAR audituoja:

• priemones, administravimą ir valstybines paslaugas,
• ministerijas,
• vyriausybės agentūras,
• kitas viešąsias įstaigas;
• viešojo ir privačiojo sektorių subjektus, finansuojamus iš valstybės dotacijų;
• politines partijas.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

LAR yra nepriklausoma institucija.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Ryšiai su Parlamentu (Deputatų Rūmais) yra konsultaciniai. LAR visas ataskaitas teikia Parlamentui. Be to, su LAR gali būti konsultuojamasi rengiant teisės aktus. Parlamentas taip pat gali prašyti LAR atlikti su konkrečia tema susijusį auditą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

LAR vadovauja kolegija, kurią sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir trys patarėjai.

KADENCIJA

6 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

LAR kolegijos narius skiria Didysis Hercogas Parlamento, kuris parengia kandidatų sąrašą, siūlymu.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

LAR priima sprendimus kolegialiu pagrindu balsų dauguma. Tuo atveju, kai priimamas atskiras sprendimas, pirmininkas pirmininkauja posėdžiams ir turi lemiamą balsą.

LAR sudaro audito ir administracinis skyriai. Audito skyrių sudaro keturi audito departamentai, kurių kiekvienam vadovauja narys.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius:  30 (2024)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 66,7 %; ♀ 33,3 %

BIUDŽETAS

• 5,295 milijono eurų (2024 m.)
• Į valstybės biudžetą įtraukta nuostata dėl LAR išlaikymo pagal jų sąmatą.

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

LAR savarankiškai priima sprendimus dėl savo metinės darbo programos. Planavimo procedūrą nustato LAR kolegija, kuri patvirtina savo darbo programą ankstesnių metų pabaigoje.

Parlamentas gali prašyti LAR atlikti auditus kai kuriose srityse.

— AUDITO METODAI

LAR atlieka finansinius ir veiklos auditus.

Atliekant auditą LAR pateikia nustatytus faktus audituojamiems subjektams, kurie gali atsakyti per nustatytą laikotarpį, prieš pateikiant ataskaitas Parlamentui.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

LAR skelbia:

• bendrą valstybės sąskaitų ataskaitą;
• specialiąsias ataskaitas dėl konkrečių finansų valdymo sričių, parengtas LAR iniciatyva arba Parlamento prašymu, ir
• nuomones dėl teisės aktų projektų ir biudžeto valdymo.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

LAR teikia metines ataskaitas ir specialiąsias ataskaitas Parlamentui, taip pat jas skelbia savo interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

LAR glaudžiai bendradarbiauja su audituojamais subjektais ir atitinkamomis ministerijomis.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Maltos nacionalinė audito institucija (NAI) yra nacionalinė audito institucija, atsakinga už centrinės ir vietos valdžios institucijų išorės auditą. Jos privaloma funkcija – atlikti centrinės valdžios institucijų finansinius ir atitikties auditus.

Be to, ji gali atlikti bet kokios srities, susijusios su valdžios sektoriaus finansais, nuosavybe ar lėšomis, kurias valdo arba kontroliuoja bet kuris vyriausybės departamentas ar įstaiga, s auditus.

NAI taip pat gali tikrinti viešojo sektoriaus institucijų ar įstaigų, kurios administruoja, valdo arba naudoja tiesiogiai ar netiesiogiai vyriausybei priklausančias lėšas, sąskaitas ir (arba) veiklą. Ji gali atlikti tolesnį įmonių ar kitų subjektų, kurių didžioji akcijų dalis priklauso vyriausybei, operacijų auditą.

Pagal NAI teisės aktus, NAI yra įgaliota atlikti veiklos auditus, kad būtų įvertintas viešojo sektoriaus programų, funkcijų, iniciatyvų ar kitos viešojo sektoriaus veiklos ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas.

NAI taip pat atsakinga už vietos valdžios įstaigų auditą. Šiuo tikslu ji skiria privačius auditorius, kad jie atliktų vietos tarybų auditą, ir teikia jiems techninę ir administracinę paramą.

NAI turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Maltos Konstitucijos 108 straipsnis (1964 m.)
• Generalinio auditoriaus ir nacionalinės audito institucijos aktas (1997 m.)
• Atstovų Rūmų įsakymas Nr. 120 (1995 m.)
• Vietos valdžios aktas (1995 m)

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• ministerijas: 21 (privaloma);
• visus vyriausybės departamentus ir tarnybas (privaloma);
• vietos valdžios institucijas (privaloma pagal vietos valdžios aktą) pagal pirmiau nurodytus įgaliojimus;
• viešojo sektoriaus institucijas ar įstaigas, administruojančias, valdančias ar naudojančias tiesiogiai ar netiesiogiai vyriausybei priklausančias lėšas (neprivaloma, nebent konkrečiai nurodyta atitinkamuose teisės aktuose);
• kitas įstaigas, kurios valdo arba naudoja vyriausybės lėšas (neprivaloma, nebent konkrečiai nurodyta atitinkamuose teisės aktuose);
• įmones ar kitus subjektus, kurių didžioji akcijų dalis priklauso vyriausybei (neprivaloma).

Pastaba. NAI visų pirma yra įpareigota atlikti centrinės valdžios finansinius ir atitikties auditus, ji taip pat gali atlikti bet kokio pobūdžio auditą centrinės ir vietos valdžios institucijose, taip pat kitose įstaigose, kurios valdo arba administruoja viešąsias lėšas. Tačiau viešojo sektoriaus subjektus ir kitus ne centrinės valdžios subjektus audituoja privačiojo sektoriaus auditoriai.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra vyriausybės išorės auditorius. Atlikdama savo auditus ji yra visiškai nepriklausoma. Generalinis auditorius neturi būti pavaldus jokiam asmeniui.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Generalinis auditorius tiesiogiai atsiskaito Atstovų Rūmų pirmininkui.

Parlamento Viešosios apskaitos komitetas (VAK) ir už finansus atsakingas ministras gali prašyti NAI atlikti tyrimus visais klausimais, kurie patenka į jos įgaliojimų sritį. Kalbant apie vietos valdžios teisės aktus, už vietos valdymą atsakingas ministras taip pat gali paprašyti generalinio auditoriaus atlikti tyrimus vietos tarybose.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Nors nėra oficialios valdymo struktūros, generaliniam auditoriui padeda generalinio auditoriaus pavaduotojas ir trys jo padėjėjai.

ATRANKA

Generalinį auditorių ir jo pavaduotoją skiria pirmininkas, kaip nurodyta pirmiau.

Generalinio auditoriaus padėjėjai skiriami pagal vidaus ir (arba) išorės kvietimus teikti paraiškas. Vidaus valdyba (kurios vienas narys yra visiškai nepriklausomas nuo NAI) rengia interviu su kandidatais ir teikia ataskaitas dėl jų tinkamumo šioms pareigoms. Generalinis auditorius paskiria laimėjusį kandidatą, remdamasis šios valdybos rekomendacija.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI yra suskirstyta į keturis skyrius, kurių trims vadovauja generalinio auditoriaus padėjėjas. Tai yra:

• finansinio ir atitikties audito skyrius, kuris yra atsakingas už vyriausybės finansinės ataskaitos analizę, už kai kurių vyriausybės ministerijų ir departamentų, vietos valdžios institucijų ir kai kurių nevyriausybinių organizacijų auditą;
• veiklos audito skyrius, kuris yra atsakingas už veiklos (racionalaus lėšų panaudojimo) auditus;
• specialusis audito ir tyrimų skyrius, kuris yra atsakingas už tyrimų ataskaitas, kurių paprastai prašo Viešosios apskaitos komitetas arba už finansus atsakingas ministras;
• IRT skyrius, kuris yra atsakingas už IT auditus ir IT paramos kitiems NAI audito skyriams teikimą, kai jie atlieka atitinkamus auditus.

Be audito skyrių, yra dar vienas – finansų ir administravimo skyrius, kuriam vadovauja vadovas, atsakingas už finansus, administravimą ir žmogiškuosius išteklius.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 58 etato ekvivalentai (2023 m. gruodžio mėn.) (78 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 41 %; ♀ 59 %. Vidutinis amžius: 46

BIUDŽETAS

• 4,2 milijono eurų (2023 m.)
• NAI biudžetas yra visiškai finansuojamas iš bendrojo Maltos biudžeto
• Apie 0,06 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAI gali pasirinkti audito temas savo nuožiūra. VAK ir už finansus atsakinga ministerija taip pat gali ją paraginti atlikti su viešosiomis lėšomis susijusius tyrimus. Nors NAI paprastai sutinka patenkinti tokius prašymus, ji to daryti neprivalo.

NAI rengia metinius audito planus: visų pirma ji sudaro konkrečiais metais planuojamų atlikti auditų sąrašą, kurį vėliau tvirtina generalinis auditorius ir jo pavaduotojas.

Atrinkdama audito sritis, kurios bus įtrauktos į metinę audito programą, NAI atsižvelgia į skirtingus kriterijus, kaip antai numanomas rizikas, susijusias su nagrinėjamu dalyku, klausimo aktualumą, socialinį ir finansinį reikšmingumą arba Parlamento ir valdžios institucijų, žiniasklaidos ar viešojo intereso mastą. NAI neseniai įdiegė vyriausybės ministerijoms skirtą rizikos vertinimo sistemą. Dabar ji toliau plėtojama, kad apimtų korporacijas, viešąsias agentūras ir kitus rizikos elementus. Tokia praktika užtikrinamas labiau subalansuotas auditų spektras.

— AUDITO METODAI

NAI atlieka finansinius auditus, atitikties auditus, veiklos auditus, tyrimų auditus ir IT auditus.

Finansinės ir atitikties ataskaitos skelbiamos kasmet ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo finansinių metų pabaigos (gruodžio 31 d.). Kitos ataskaitos skelbiamos, kai tik jos baigiamos rengti.

Be to, NAI kasmet metų pabaigoje skelbia metinę vietos valdžios auditorių audito ataskaitose nustatytų faktų santrauką (ji vadinasi „Generalinio auditoriaus ataskaita dėl vietos valdžios institucijų darbo“).

NAI savo auditus atlieka vadovaudamasi tarptautiniais audito standartais ir turi savo finansinio bei atitikties ir veiklos audito vadovus.

Be to, atlikdama veiklos auditą, NAI vadovaujasi problemų analizės ir išvadų rengimo (IADC) metodu, pagal kurį ji išanalizuoja klausimą ir parengia išvadas.

Taip pat ji turi savo profesinio elgesio kodeksą, kurio privalo laikytis jos darbuotojai.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• metinę ataskaitą dėl viešųjų sąskaitų;
• metinę ataskaitą dėl vietos valdžios institucijų veiklos;
• metines ataskaitas dėl tolesnių veiksmų auditų;
• NAI metinę ataskaitą ir finansines ataskaitas;
• atskiras ataskaitas dėl veiklos auditų, tyrimų ataskaitų ir pirmiau nenurodytas kitų rūšių audito ataskaitas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAI teikia visas savo audito ir kitas ataskaitas Atstovų Rūmų pirmininkui. Kiekviename leidinyje pateikiama santrauka, kurioje glaustai apibendrinama ataskaita, taip pat pridedamas pranešimas spaudai, kuriame pateikiamos pagrindinės atitinkamos ataskaitos mintys. NAI visas ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje ir Facebook puslapyje po to, kai jos pateikiamos Atstovų Rūmų pirmininkui.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI palaiko glaudžius dvišalius ryšius su nemažai kitų ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų. Ji yra ne tik INTOSAI, EUROSAI ir Europos Sąjungos ryšių palaikymo komiteto, bet ir Tautų sandraugos generalinių auditorių tinklo narė.

NAI taip pat aktyviai dalyvauja keliuose tarptautiniuose tinkluose, visų pirma EUROSAI IT darbo grupės ir EUROSAI Aplinkosaugos audito darbo grupės veikloje.

Ji taip pat bendradarbiauja su Maltos universitetu ir yra keleto vyriausybės komitetų narė, turinti stebėtojo teises.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Nyderlandų audito rūmai (NAR) tikrina, ar centrinė valdžia mokesčių mokėtojų pinigus išleidžia racionaliai, ekonomiškai ir apdairiai. Jiems teisės aktais nustatyta užduotis – atlikti vyriausybės pajamų ir išlaidų auditą, už kurį jie kartą per metus atsiskaito Parlamentui „atskaitomybės dieną“ (trečiąjį gegužės trečiadienį). Remdamasis NAR nuomone, Parlamentas gali nuspręsti, ar patvirtinti, kad vyriausybė įvykdė biudžetą. Be to, NAR atsiskaito Parlamentui už atskirus auditus, todėl Parlamento nariai gali nustatyti, ar atitinkamo ministro politika yra veiksminga.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Nyderlandų Konstitucijos 76, 77 ir 78 straipsniai (1814 m.);
• Vyriausybės sąskaitų aktas (2016 m.).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAR audituoja:

• 23 valstybės biudžeto skirsnius, daugiausia ministerijas ir valstybės fondus;
• daugiau nei 100 juridinių subjektų (jų grupių) su teisės aktais nustatytomis pareigomis.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAR yra centrinės valdžios išorės auditorius. Jie yra nepriklausoma įstaiga ir turi konstitucinį statusą kaip Aukščiausioji valstybės taryba (nacionalinė viešoji įstaiga, įsteigta siekiant apsaugoti demokratinę teisinę valstybę).

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Profesiniai ryšiai tarp NAR ir Nyderlandų parlamento yra pagrįsti bendradarbiavimu. Institucijų lygmeniu valdyba reguliariai rengia susitikimus su Parlamento nuolatiniu finansų komitetu. Jų darbuotojai taip pat bendrauja kasdien.

NAR skelbia savo audito metu nustatytus faktus, daugiausia ataskaitų ir raštų forma, juos siųsdami Parlamentui. Prieš paskelbiant audito ataskaitą, Parlamentui siūloma galimybė surengti privatų informacinį posėdį. Jei Parlamentas priima pasiūlymą, atsakingam ministrui taip pat siūloma surengti privatų informacinį posėdį.

Kartais Parlamentas kviečia NAR dalyvauti parlamentiniuose klausymuose, atsižvelgdamas į jų konkrečią kompetenciją.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NAR vadovauja valdyba, kurią sudaro pirmininkas ir du nariai. Valdybos nariai bendrai priima visus sprendimus.

Kiekvienas valdybos narys veikia kaip pranešėjas apie NAR darbo dalį, o pirmininkas prižiūri visą organizaciją.

NAR taip pat turi du išorės, neeilinius valdybos narius, kurie gali būti kviečiami dalyvauti tam tikroje veikloje, pavyzdžiui, prižiūrėti auditus, vykdyti išorės veiklą arba pavaduoti valdybos narius.

KADENCIJA

Visi NAR valdybos nariai skiriami visam gyvenimui iki teisės aktais nustatyto 70 metų pensinio amžiaus.

ATRANKA

Valdybos narius skiria valstybės vadovas. Sprendimą dėl skyrimo bendrai rengia valdyba ir parlamentas.

Valdyba, remdamasi atvira įdarbinimo procedūra, atrenka bent keturis kandidatus. Kandidatų sąrašas pateikiamas Nyderlandų parlamentui. Parlamento šis sąrašas nesaisto. Tada parlamentas pateikia trijų kandidatų sąrašą valstybės vadovui, o šis paskiria kandidatą, gavusį didžiausią parlamento paramą.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAR valdybai talkina organizacija, kuriai vadovauja generalinis sekretorius, kuris skiriamas pagal įstatymus ir kurį prisaikdina valstybės vadovas. NAR turi valdymo grupę, kuriai vadovauja generalinis sekretorius ir kurią sudaro šeši audito direktoriai ir vienas paramos paslaugų direktorius. Ši valdymo grupė atsakinga už organizacijos kokybę ir auditus.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 280 etato ekvivalentų (2024 m. vasario mėn.) (62,5 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 49 %; ♀ 51 %. Vidutinis amžius: 45,3

BIUDŽETAS

• 44,3 milijono eurų (2024 m.)
• 0,01 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų (2024 m.)

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Nors NAR savo iniciatyva nusprendžia, kuriuos auditus atlikti, parlamentas, ministrai ir valstybės sekretoriai gali paprašyti NAR atlikti auditą.

NAR vykdo nuolatinę audito programą, kuri peržiūrima keletą kartų per metus, atsižvelgiant į strateginio dialogo sesijų rezultatus. Dalis NAR audito pajėgumų skiriama daugiametėms audito programoms, kuriose dėmesys sutelkiamas į temas, kurios laikomos finansiškai ir socialiai svarbiomis.

NAR pagal pirmumą suskirsto audito sritis, kuriose jie gali suteikti pridėtinės vertės dėl savo specialiųjų įgaliojimų, pavyzdžiui, teisės tikrinti konfidencialią informaciją, jų nepriklausomumo ir nešališkumo, arba kai jokia kita organizacija negali atlikti auditų atitinkamose srityse.

— AUDITO METODAI

NAR atlieka finansinius ir veiklos auditus.

Jie eksperimentuoja su naujais audito metodais ir būdais, taip pat su naujomis skelbimo formomis.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAR skelbia:

• metinę ataskaitą;
• audito ataskaitas;
• tikslines ataskaitas;
• biudžeto raštus;
• interneto bylas;
• informacijos suvestines.

NAR perduoda savo audito metu nustatytus faktus ir sukauptą patirtį vyriausybei, parlamentui ir subjektams, atsakingiems už jų audituojamų subjektų valdymą.

NAR savo leidinius riboja prieš visuotinius rinkimus, jų metu ir po jų, kol sudaromas naujas kabinetas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAR skelbia ataskaitas savo interneto svetainėje ir informaciją apie savo leidinius socialinėje žiniasklaidoje.

Trečiąjį gegužės trečiadienį (žinomą kaip atskaitomybės diena) NAR pateikia nepriklausomą nuomonę dėl centrinės valdžios sąskaitų ir einamojo valdymo, finansų valdymo ir politikos informacijos kokybės, kurią ministrai teikia parlamentui.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAR aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi žiniomis su Nyderlandų Karalystės audito institucijomis. Šios institucijos apima institucijas nuo vietos audito įstaigų ir audito komitetų iki Nyderlandų Karibų regiono audito institucijų.

Be to, NAR aktyviai prisideda tarptautinėje audito bendruomenėje. Jie turi didelės patirties stiprinant institucijų vystymąsi, įgyvendinant gebėjimų stiprinimo projektus su aukščiausiomis audito institucijomis užsienyje. NAR taip pat bendradarbiauja ir dalijasi konkrečia patirtimi su giminingomis institucijomis, be to, jie yra INTOSAI, EUROSAI, ES ryšių palaikymo komiteto ir Pasaulinio audito lyderystės forumo institucinis narys.

Glaudaus bendradarbiavimo pavyzdžiai yra bendri arba lygiagretūs NAR ir kitų aukščiausiųjų audito institucijų atliekami auditai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Pagal Konstituciją ir Įstatymą, Portugalijos audito rūmai (Tribunal de Contas de Portugal, TCP):

• kontroliuoja viešųjų pajamų ir išlaidų bei valstybės skolos teisėtumą ir tvarkingumą;
• pateikia nuomonę dėl bendrųjų valstybės sąskaitų ir autonominių regionų sąskaitų, o nuo 2023 m. tvirtins bendrąsias valstybės sąskaitas;
• vertina viešųjų finansų valdymą ir
• užtikrina finansinių įsipareigojimų vykdymą.

TCP turi teisę susipažinti su visa informacija, kurios jai reikia savo darbui atlikti, o audituojami subjektai privalo bendradarbiauti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Portugalijos Respublikos Konstitucija (1976 m.): 107, 209(c), 214 ir 216 straipsniai;
• Įstatymas dėl Tribunal de Contas organizacijos ir veikimo: 1997 m. rugpjūčio 26 d. įstatymas 98/97;
• Biudžeto pagrindų įstatymas: 2015 m. rugsėjo 11 d. įstatymas Nr. 151/2015, 66 straipsnio 6 punktas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

TCP audituoja:

• valstybę ir įvairias jos institucijas;
• Azorų ir Madeiros autonominius regionus ir įvairias jų institucijas;
• vietos institucijas ir jų asociacijas ar federacijas, įskaitant metropolines zonas;
• viešuosius institutus;
• socialinės apsaugos institucijas;
• viešąsias asociacijas, viešųjų subjektų asociacijas arba mišrias viešųjų ir privačių subjektų asociacijas, kurias daugiausia finansuoja viešieji subjektai arba vykdo jų valdymo kontrolę;
• valstybei priklausančias įmones;
• regionines įmones;
• savivaldybių įmones;
• visus subjektus, susijusius su valstybės lėšomis, nesvarbu, ar jie gauna dotacijas, ar iš dalies priklauso valstybei;
• įmones, turinčias koncesijas valdyti valstybei priklausančias įmones, arba įmones, kurių akcijų dalis yra valstybės kapitalas, arba mišrias privačias ir valstybines įmones, kurias kontroliuoja viešasis sektorius, koncesijas arba viešąsias paslaugas valdančias įmones ir įmones, turinčias viešųjų darbų koncesijų; ir
• kitus subjektus, kurie gauna naudos iš viešųjų lėšų arba jas valdo.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegialaus teismo modelis su audito ir jurisdikcinėmis funkcijomis, jį sudaro pirmininkas ir 18 narių (tokio pat statuso kaip ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai).

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Pagal Konstituciją, TCP yra aukščiausiasis teismas, todėl tai yra suvereni institucija, lygi su Respublikos prezidentu, Parlamentu, vyriausybe ir kitais teismais. Tai – nepriklausoma aukščiausioji audito institucija, atsakinga už išorės finansų kontrolę (auditą), tikrinanti vyriausybės atliekamą valstybės biudžeto vykdymą.

TCP nariai, kurie yra teisėjai, yra nenušalinami ir negali būti atsakingi už savo sprendimus, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

TCP yra nepriklausomi nuo visų kitų institucijų. Tačiau teisės aktuose nustatytos bendradarbiavimo procedūros, kurios apima, bet neapsiriboja šiomis nuostatomis:

• Parlamentas ir vyriausybė gali prašyti, kad TCP atliktų konkrečių subjektų ar finansinių subjektų auditus, tačiau prašomas veiksmas nėra privalomas TCP;
• Parlamentas gali paprašyti, kad jam būtų siunčiamos esamos ataskaitos;
• Parlamentas gali paprašyti TCP pateikti informaciją, gautą atliekant auditus;
• TCP audito ataskaitos ir metinė ataskaita paprastai skelbiamos ir siunčiamos Parlamentui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

TCP yra savivaldos institucija.

Pirmininkas yra institucijos vadovas.

TCP turi teisę nustatyti savo biudžetą ir taip pat turi finansinį savarankiškumą valdyti savo biudžetą. Biudžetą tvirtina Parlamentas.

Teismo plenariniame posėdyje, kuriame dalyvauja pirmininkas ir visi nariai, priimami sprendimai dėl TCP metinio biudžeto projekto ir strateginio plano.

KADENCIJA

Nariai skiriami visam gyvenimui.

ATRANKA

Nariai priimami viešojo konkurso tvarka, jam vadovauja atrankos komisija.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

TCP yra sudaryti iš trijų kolegijų ir dviejų regioninių kolegijų (atitinkamai Azorų ir Madeiros saloms). Šias audito kolegijas sudaro audito ir administraciniai departamentai.

Be to, TCP turi vidaus audito departamentą, už kurį tiesiogiai atsako TCP pirmininkas ir audito standartų komisija.

TCP nariai skiriami į skirtingas kolegijas pagal kriterijus, susijusius su jų akademinėmis kvalifikacijomis ir profesine karjera .

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 577 (2023 m. gruodžio mėn.)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 29,8 %; ♀ 70,2 %. Vidutinis amžius: 52
• Audito srityje dirbančių darbuotojų dalis: 57,8 %

BIUDŽETAS

• TCP finansuojami iš valstybės bendrojo biudžeto ir iš nuosavų išteklių (audituojamų subjektų mokesčiai).
• Bendras biudžetas (2024 m.): 29,9 milijono eurų
• 0,026 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

TCP kas trejus metus patvirtina strateginį planą, parengiamą po įtraukaus proceso, kurio rezultatas – SSGG (pagrindinių stiprybių, silpnybių, galimybių, uždavinių ir grėsmių) analizė ir rizikos analizė, kurioje apibrėžiami tikslai ir prioritetai.

Tuo pačiu strateginiu laikotarpiu TCP taip pat patvirtina trejų metų audito programą, pagal kurią parengiamas vidutinės trukmės laikotarpio veiklos planas – apibendrinantis atitinkamo laikotarpio metinių planų dokumentas.

Be to, TCP visiškai nepriklausomai patvirtina išsamią metinę darbo programą.

— AUDITO METODAI

TCP atlieka įvairių rūšių auditus.

Taikomi metodai ir metodikos nustatyti TCP audito vadovuose, kuriuose atsižvelgiama į tarptautinius audito standartus (TAAIS) ir tarptautiniu mastu pripažintą geriausią patirtį.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

TCP skelbia visas savo ataskaitas ir sprendimus, visų pirma:

• nuomones dėl bendrųjų valstybės sąskaitų ir autonominių regionų sąskaitų;
• audito ataskaitas ir
• metinę veiklos ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

TCP savo interneto svetainėje viešai skelbia ataskaitas, sprendimus, susijusius dokumentus, informaciją apie veiklą ir renginius.

Be to, TCP gali nuspręsti skelbti savo ataskaitas Portugalijos oficialiajame leidinyje ir platinti jas per žiniasklaidą. Bendrauti su visuomene TCP taip pat naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

TCP yra INTOSAI valdybos, EUROSAI ir Portugališkai kalbančių šalių AAI organizacijos (OISC / CPLP) narys, taip pat Lotynų Amerikos ir Karibų AAI organizacijos (OLACEFS) asocijuotasis narys. TCP dar eina EUROSAI etikos tinklo pirmininko pavaduotojo pareigas. Šis tinklas pakeičia Audito ir etikos darbo grupę. Jam vadovauja Kroatijos AAI. TCP dalyvauja įgyvendinant AAI gebėjimų stiprinimo projektus, visų pirma portugališkai kalbančiose šalyse, ir yra Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL), Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) ir Tarptautinės nanotechnologijų laboratorijos (INL) išorės auditorius ir Eurokontrolės auditorių valdybos narys.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Prancūzijos audito rūmai (CDC), kartu su 23 regioninėmis ir teritorinėmis sąskaitų kolegijomis (CRTC) – 13 žemyninėje Prancūzijoje ir 10 užjūryje keturiose skirtingose vietose, – yra atsakingi už:

• viešųjų sąskaitų vertinimą ir nuobaudų skyrimą valstybės apskaitos pareigūnams arba jų veiklos patvirtinimą;
• visų viešųjų organizacijų ir viešųjų lėšų ar joms lygiaverčių lėšų atitikties ir veiklos auditų atlikimą;
• valstybės ir socialinės apsaugos finansinių sąskaitų sertifikavimą;
• viešosios politikos krypčių vertinimą.

Reikšminga reforma baigėsi 2023 m. sausio 1 d. Šia reforma nustatoma bendra valstybės apskaitos pareigūnų ir leidimus suteikiančių pareigūnų sistema, panaikinanti valstybės apskaitos pareigūnų asmeninę ir piniginę atsakomybę, išskyrus tam tikras užjūrio teritorijas, ir iš naujo apibrėžiant pažeidimus, kurie iki šiol buvo pateikti Biudžeto ir finansų drausmės teismui (CDBF) – nebeegzistuojančiam organui. Finansų teisėjai nebenagrinės sąskaitų, bet teis sunkiausių finansinių nusikaltimų vykdytojus – tiek viešuosius apskaitos pareigūnus, tiek leidimus suteikiančius pareigūnus. Ir toliau bus taikomas pagrindinis leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno atskyrimo principas. Reforma taip pat nustatyta visų CDC ataskaitų skelbimo politika ir iš naujo apibrėžta metinės ataskaitos aprėptis. Ji, pavyzdžiui, galėtų apimti užduotis, atrinktas po viešų konsultacijų.

Veiklos ir atitikties auditai daugiausia skirstomi į organizacinius auditus (konkretaus subjekto) ir teminius tyrimus (su viešuoju valdymu ar viešąja politika susijusia tema).

CDC ir CRTC veikia kaip Prancūzijos finansinių bylų teismai. Jie turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kurie reikalingi jų pareigoms atlikti.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Prancūzijos Konstitucija (47–2 straipsnis);
• Finansinių bylų teismų kodeksas;
• konkretūs audito įstatymai ir teisės aktai.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

CDC ir CRTC audituoja:

• visą valstybės valdymą ir sąskaitas;
  • Respublikos Prezidentūros, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato finansines ataskaitas;
  • ministerijas (centrines administracijas, nacionalinio lygmens atsakomybės padalinius ir decentralizuotus padalinius);
  • vyriausybės agentūras ir jų teritorinį tinklą;
  • valstybės įmones;
• socialinio draudimo valdymą ir sąskaitas;
• vietos valdžios institucijų (nuo regioninio iki savivaldybių lygmens) ir jų agentūrų, valstybinių ligoninių, vidurinių mokyklų ir t. t. valdymą ir sąskaitas;
• privatiems subjektams skiriamas viešąsias lėšas;
• labdaros organizacijų naudojamas lėšas, jei jos yra dovanojamos per viešąsias kampanijas;
• privačių subjektų naudojamas lėšas, jei tokios lėšos gaunamos iš privačių, neapmokestinamų dotacijų.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali AAI su jurisdikcine funkcija.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

CDC yra nepriklausomi nuo vyriausybės ir parlamento ir išlaiko vienodą atstumą nuo jų abiejų.

CDC pirmasis pirmininkas taip pat pirmininkauja:

• Aukščiausiajai viešųjų finansų tarybai (pranc. Haut Conseil des finances publiques, HCFP);
• Privalomųjų įmokų tarybai (pranc. Conseil des prélèvements obligatoires, CPO);
• Apeliaciniam finansinių bylų teismui (pranc. Cour d'appel financière, CAF).

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

CDC yra nepriklausomi nuo vyriausybės ir parlamento. Jie teikia vyriausybei ir parlamentui savo audito ataskaitas kartu su rekomendacijomis.

CDC tvirtina abiejų parlamento rūmų sąskaitas.

Vykdydamas savo vertinimo ir stebėsenos užduotis, parlamentas glaudžiai bendradarbiauja su CDC, kad įgyvendintų CDC rekomendacijas. Parlamentas ir Ministras Pirmininkas gali paprašyti CDC atlikti kai kuriuos auditus. Parlamentas taip pat gali pavesti CDC įvertinti viešąją politiką.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

CDC vadovauja kolegija, kurią sudaro pirmasis pirmininkas ir kolegijų pirmininkai. Generalinis prokuroras (kuris yra nepriklausomas) dalyvauja šios kolegijos posėdžiuose.

CRTC vadovauja pirmininkai, kurie yra CDC nariai. CRTC vyriausiajai tarybai pirmininkauja pirmasis pirmininkas.

KADENCIJA

Pirmasis pirmininkas ir kolegijų pirmininkai yra magistratai, o jų kadencija yra ribojama tik teisės aktais nustatytu pensiniu amžiumi.

ATRANKA

Kolegijų pirmininkai ir generalinis prokuroras skiriami Respublikos Prezidento dekretu, kurį parengia Ministrų Taryba Ministro Pirmininko pasiūlymu.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

CDC sudaro šešios sektorinės kolegijos, ginčų nagrinėjimo kolegija, strateginio planavimo ir leidybos departamentas ir generalinis sekretoriatas.

Generalinis prokuroras, generaliniai advokatai ir regioniniai finansų prokurorai yra nepriklausomi nuo CDC ir CRTC ir veikia kaip prokurorai (pareikalavimai pradėti teismines procedūras, nustatyti faktai dėl visų finansinių bylų teismų ataskaitų, nuomonės dėl jų organizavimo ir metodų, ryšiai su teisminėmis institucijomis ir t. t.).

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Iš viso: 1 803 (2022 m.), 68 % dirba audito srityje (819 CDC ir 984 CRTC)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 49 %; ♀ 51 %, vidutinis amžius: 49,10

BIUDŽETAS

• 232,13 milijono eurų (2022 m.) (51 % – CDC, 49 % – CRTC)
• < 0,007 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Pirmasis pirmininkas, paprašęs generalinio prokuroro nuomonės, nustato bendrą CDC organizacinę struktūrą, planuoja auditus bei vertinimus ir paskirsto išteklius įvairioms kolegijoms. Programos suskirstymas į skirtingus auditus atliekamas kiekvienos kolegijos grupės lygmeniu.

Toks procesas taikomas kiekvienoje CRTC.

Audito temos pasirenkamos remiantis rizikos vertinimais, įvairių įstaigų privalomų organizacinių auditų tvarkaraščiais, audito patirtimi ir atsižvelgiant į viešojo intereso lygmenį. Pagal 2020–2025 m. strateginį planą, nuo 2023 m. visuomenei prieinamoje platformoje sudarytos sąlygos piliečiams dalyvauti kai kuriuose audito planavimo procesuose.

Šiuo metu ir iki 2023 m. sausio 1 d. (žr. pirmiau pateiktą informaciją apie reformą) teisminė veikla susijusi su pasirinktomis finansinėmis sąskaitomis, kurios turi būti audituojamos ir vertinamos per kelerių metų laikotarpį.

— AUDITO METODAI

Visų rūšių auditai grindžiami metodais, kuriuos nustatė CDC / CRTC pagal tarptautinius standartus.

Teisminė veikla vykdoma laikantis griežtų darbo tvarkos taisyklių.

CDC viešosios politikos vertinimo metodika išdėstyta praktinėse gairėse ir mokymo kursų metu.

Visų rūšių veikla atitinka kolektyvinės atsakomybės ir prieštaravimų procedūros principus.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

CDC skelbia:

• bendrąją metinę ataskaitą 15–20 temų, kuri taip pat pateikiama Respublikos Prezidentui;
• metinę valstybės biudžeto vykdymo ir praėjusių metų rezultatų ataskaitą;
• metinio valstybės finansinių ataskaitų už praėjusius metus tvirtinimo dokumentą;
• metinį valstybės finansų padėties ir perspektyvų einamaisiais metais vertinimą;
• metinę praėjusių metų socialinės apsaugos sistemos biudžeto vykdymo ataskaitą ir metinio atitinkamų finansinių ataskaitų patvirtinimo dokumentą;
• metinę praėjusių metų vietos viešųjų finansų ataskaitą;
• 5–10 teminių ataskaitų kasmet;
• greitųjų auditų ataskaitas, kurių kiekvieną sudaro apie 20 puslapių; atliekant greituosius auditus taikoma pagreitinta naujų viešosios pagalbos priemonių analizės procedūra ir pateikiamos atitinkamos naudingos pastabos bei komentarai;
• visas ataskaitas dėl privačių labdaros organizacijų dotacijų panaudojimo;
• visas pagrindines vyriausybei nusiųstas ataskaitas (adresuotas ministrams).

2021 m. CDC taip pat paskelbė keletą pranešimų apie svarbias struktūrines problemas, darančias poveikį Prancūzijai. Šiose išsamiose naujausių darbų ir naujų produktų santraukose analizuojami dideli ateinančių kelerių metų uždaviniai ir nurodomos galimos priemonės, kuriomis būtų galima pasinaudoti šiems iššūkiams įveikti. Jie padeda sutelkti viešas diskusijas piliečių apmąstymams svarbiu metu, kartu stengiantis suderinti veiksmingą viešąją politiką ir paramą tvariam augimui.

Atliekant greituosius auditus taikoma pagreitinta procedūra, kurią taikant analizuojamos naujos viešosios pagalbos priemonės ir pateikiama tolesnių naudingų komentarų ir pastabų.

CRTC skelbia:

• savo valdymo audito ataskaitas, kurios siunčiamos vietos valdžios institucijoms;
• kai kurias CDC bendrosios metinės ataskaitos ataskaitas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

CDC turi konstitucinę pareigą informuoti visuomenę. Jie nurodo, kad apie jų darbą vis daugiau informuojama žiniasklaidoje (33 000 citatų spaudoje (2022 m.), iš kurių 23 300 buvo skirtos vien CDC), jų interneto svetainėje (daugiau kaip 2,1 milijono apsilankymų (2022 m.) ir 1,4 milijono unikalių lankytojų) ir socialiniuose tinkluose (183 500 sekėjų). Finansinių bylų teismai paskelbė 1 362 ataskaitas, iš kurių 1 256 buvo skirtos CRTC.

CDC visas savo pagrindines ataskaitas siunčia vyriausybei ir parlamentui ir skelbia jas viešai.

Parlamentas gauna ir naudoja CDC šešias metines ataskaitas ir jų temines ataskaitas. CDC taip pat skelbia informaciją apie tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į jų rekomendacijas.

CDC skelbia visas labdaros fondų ataskaitas.

CRTC siunčia savo valdymo audito ataskaitas vietos valdžios institucijoms, kurios turi jas garsiai perskaityti Tarybos posėdžiuose, kuriuose gali dalyvauti visuomenė ir žiniasklaida.

CDC ir CRTC savo nutartis ir sprendimus priima viešuose posėdžiuose. Jie skelbia anotuotos jurisprudencijos rinkinius.

— BENDRADARBIAVIMAS

CDC glaudžiai bendradarbiauja su CRTC, kurios savarankiškai atlieka savo darbą. CDC su CRTC yra atsakingi už atliekamus tyrimus pasidalijamosios kompetencijos srityse.

NCDC bendradarbiauja su parlamento komitetais, Valstybės Taryba, teisminėmis institucijomis (per generalinį prokurorą), kitomis nepriklausomomis administracinėmis institucijomis ir vyriausybinėmis bendrosiomis inspekcijomis.

Tarptautiniu lygmeniu CDC bendradarbiauja su kitomis AAI dėl dvišalių iniciatyvų (pavyzdžiui, poriniai projektai, teminis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimo susitarimai) ir dalyvauja daugiašalių organizacijų, pavyzdžiui, ES AAI ryšių palaikymo komiteto, EUROSAI, INTOSAI ir AISCCUF (prancūzakalbių AAI asociacijos) veikloje. Bendradarbiaudami su kitomis AAI arba savo pačių iniciatyva CDC atlieka daug tarptautinių lyginamųjų tyrimų, kurie sistemingai papildo auditus, ir savo ruožtu atsako į panašius prašymus (kasmet atliekama daugiau kaip 120 tyrimų).

CDC taip pat yra teisės aktais paskirti atlikti kelių tarptautinių organizacijų audito.

CDC pirmasis pirmininkas yra trijų tarptautinių organizacijų auditorius: Europos Tarybos (iki 2024 m. liepos 1 d.), Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Jungtinių Tautų (JT). 2023 m. lapkričio 21 d. jis buvo išrinktas Jungtinių Tautų, specializuotųjų agentūrų ir Tarptautinės atominės energijos agentūros išorės auditorių grupės pirmininku.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Rumunijos Audito rūmai (RAR) atlieka valstybinio ir viešojo sektoriaus finansinių išteklių nustatymo, valdymo ir naudojimo auditą. Jie savo veiklą vykdo savarankiškai, kaip nustatyta Konstitucijoje, ir yra tarptautinių AAI organizacijų narė.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Rumunijos Konstitucija (1991 m., peržiūrėta 2003 m.)
• Įstatymas Nr. 94/1992 dėl Audito rūmų organizavimo ir veiklos, paskelbtas iš naujo, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

RAR audituoja:

• viešąsias institucijas ir įstaigas;
• administracinius ir teritorinius vienetus (apskričių tarybas, miestų, miestelių ir savivaldybių merus);
• Rumunijos nacionalinį banką;
• valstybės įmones;
• komercines įmones, kurių didžioji kontrolinio akcijų paketo dalis atskirai arba kartu priklauso valstybės, vietos ar regioninės valdžios institucijoms, viešosioms įstaigoms arba autonominėms administracijoms;
• socialinio draudimo įstaigas, valdančias valstybės turtą ar fondus;
• juridinius asmenis, kuriems suteiktos vyriausybės garantijos už paskolas arba subsidijos ar kita centrinių ir vietos viešojo administravimo institucijų arba kitų viešųjų institucijų valstybės finansinė pagalba.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

RAR yra nepriklausoma valstybinė institucija, atskaitinga tik Parlamentui.

RAR yra aukščiausioji audito institucija, atliekanti valstybės ir viešojo sektoriaus finansinių išteklių nustatymo, valdymo ir naudojimo auditą.

Parlamento prašymu RAR tvirtina valstybės biudžeto projektą ir teisės aktų projektus viešųjų finansų ir apskaitos srityje, taip pat projektus, dėl kurių būtų gauta mažiau pajamų ar būtų patirta daugiau išlaidų, nei numatyta biudžeto akte. Jie taip pat tvirtina vyriausybės arba ministerijų specializuotų įstaigų, už kurias jos atsakingos, įsteigimą.

Ginčai, kylantys dėl RAR veiklos, sprendžiami teismuose.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

RAR Parlamentui teikia metinę ataskaitą dėl metinių finansinių ataskaitų, kuriose parodoma, kaip naudojamas valstybės biudžetas. Ataskaitoje pateikiamos audito išvados ir rekomendacijos.

Parlamentas yra vienintelė institucija, galinti prašyti RAR atlikti viešojo sektoriaus auditus.

RAR yra vienintelė institucija, atliekanti abiejų Parlamento rūmų ir Vyriausybės biudžetų vykdymo auditus.

RAR rengia ir tvirtina savo biudžetą ir siunčia jį vyriausybei įtraukti į valstybės biudžeto projektą, kuris pateikiamas tvirtinti Parlamentui. Tačiau pagal metinio biudžeto tvirtinimo procedūrą Vyriausybė ar Parlamentas gali vykdyti intervencinius veiksmus dėl RAR plenumo patvirtinto biudžeto.

Specialus Parlamento komitetas tikrina, kaip RAR naudoja savo biudžetą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

RAR vadovauja 18 narių, vadinamųjų sąskaitų patarėjų, plenumas; juos pagal Konstituciją ir Institucijos organizavimo ir veiklos įstatymą skiria Parlamentas.

Pirmininkas yra atsakingas už RAR vykdomąjį valdymą. Jam padeda du pavaduotojai, kuriuos Parlamentas skiria iš sąskaitų patarėjų.

KADENCIJA

Trečdalis plenumo keičiamas kas trejus metus.

9 metai, kadencija negali būti pratęsta.

ATRANKA

RAR narius skiria Parlamentas nustatytam devynerių metų laikotarpiui. Jie nepriklausomai atlieka savo pareigas ir gali būti atleisti iš pareigų tik pagal Institucijos organizavimo ir veiklos įstatyme nustatytas sąlygas. Sąskaitų patarėjai yra valstybės aukštas pareigas einantys asmenys ir jiems taikomi tokie patys teisiniai apribojimai, kaip ir teisėjams. RAR nariai savo kadencijos metu negali priklausyti politinei partijai ar vykdyti viešąją politinio pobūdžio veiklą.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

RAR yra centralizuotai suskirstyti į 12 audito skyrių (vieno iš skyrių darbas susijęs su veiklos auditais), koordinavimo ir metodikos generalinį direktoratą, teisės klausimų generalinį direktoratą, viešųjų pirkimų kontrolės generalinį direktoratą ir generalinį sekretoriatą, kuris teikia paramą konkrečiose institucijos darbo srityse. Regioniniu lygmeniu RAR sudaro 42 apskričių audito rūmai ir Bukarešto miesto audito rūmai. RAR taip pat veikia nepriklausoma audito institucija, atliekanti Rumunijai skirtų ES lėšų auditą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 1 966 etatai (2024 m.), įskaitant 1 617 konkrečiai audito ir kontrolės veiklai skirtų etatų (82,25 % audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 37,14 %; ♀ 62,86 %. Vidutinis amžius: 49 metai ir 2 mėnesiai

BIUDŽETAS

• RAR finansuojami iš valstybės biudžeto.
• 105,5 milijono eurų (2024 m.), įskaitant administracines išlaidas
• Apie 0,13 % visų valstybės biudžeto išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

RAR priima sprendimus dėl savo darbo programų.

Vykdomas tiek metinis, tiek daugiametis planavimas. Darbo programas tvirtina plenumas.

Daugiametės darbo programos apima trejų metų laikotarpį.

— AUDITO METODAI

RAR atlieka:

• biudžeto vykdymo ataskaitų finansinį auditą;
• subjektų, projektų, procedūrų ar operacijų, susijusių su viešosiomis išlaidomis, veiklos auditus;
• atitikties auditus.

Auditai atliekami laikantis INTOSAI standartų ir remiantis teisinėmis taisyklėmis, vadovais ir gairėmis, parengtomis konkrečiai veiklai, taip pat kitomis vidaus taisyklėmis.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

RAR teikia Parlamentui metinę viešą ataskaitą dėl praėjusių finansinių metų konsoliduoto bendrojo biudžeto valdymo ataskaitų audito.

Metinė vieša ataskaita yra svarbiausias ir labiausiai matomas RAR skelbiamas dokumentas. Joje pateikiama institucijos pagrindinių audito metu nustatytų faktų, išvadų ir rekomendacijų santrauka.

RAR taip pat rengia metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie jų strategiją, įgaliojimus, atsakomybę, misiją ir ryšius su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiami atitinkamų metų duomenys ir informacija apie tai, kaip buvo organizuojami RAR, jų darbas, darbuotojų mokymas, profesinės veiklos kalendorius, rezultatai, tarptautinė veikla ir žmogiškieji bei finansiniai ištekliai.

Kartą per metus RAR patariamosioms vietos valdžios institucijoms teikia ataskaitas dėl vietos viešųjų finansų. Šios ataskaitos yra apskričių audito rūmų atlikto vietos ir regioninės valdžios biudžetų audito rezultatas.

RAR rengia audito ataskaitas savo iniciatyva svarbiausiose viešojo intereso srityse. Jie jas siunčia Parlamentui ir kitoms suinteresuotosioms šalims.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

RAR ataskaitos ir kiti leidiniai, taip pat metinės viešos ataskaitos ir metinės veiklos ataskaitos santraukos anglų kalba pateikiami elektroniniu būdu oficialioje institucijos interneto svetainėje (www.curteadeconturi.ro).

RAR metinė ataskaita skelbiama Rumunijos oficialiojo leidinio A III-a dalyje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Tarptautiniu lygmeniu RAR palaiko ryšius su kitomis AAI, keisdamiesi patirtimi, dalyvaudami konferencijose, seminaruose, darbo grupėse ir skelbdami atitinkamas studijas tarptautiniuose žurnaluose.

RAR taip pat dalyvauja bendruose audituose ir audituose, atliekamuose bendradarbiaujant su kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis aplinkos audito, atliekų surinkimo ir savivaldybių audito srityse.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

—TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Slovakijos Respublikos aukščiausioji audito institucija (AAI) atlieka valstybės, vietos valdžios institucijų ir Europos Sąjungos lėšų ir turto valdymo auditą. Ji taip pat atlieka valstybės pajamų auditą ir užtikrina, kad būtų teisingai renkami muitai ir mokesčiai.

Atlikdama savo auditus, ji turi teisę apsilankyti visose vietose ir susipažinti su visais dokumentais, kurių jai reikia auditui atlikti.

AAI ne tik vykdo savo audito veiklą, bet Slovakijos nacionalinio banko prašymu dalyvauja nepriklausomo išorės auditoriaus siūlymo Slovakijos nacionalinio banko galutinių finansinių ataskaitų auditui procese.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Slovakijos Respublikos Konstitucijos 60–63 straipsniai (1992 m.);
• Slovakijos Respublikos AAI aktas Nr. 39/1993.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

VAI audituoja:

• valdžios įstaigas;
• ministerijas: 14;
• centrines valstybines administracijos įstaigas;
• valstybines institucijas;
• juridinius asmenis, kuriuos įsteigė centrinės valdžios institucijos arba kitos valstybinės administracijos įstaigos;
• vietos valdžios įstaigas ir didesnius teritorinius vienetus, jų biudžetines organizacijas ir juose įsteigtus juridinius asmenis;
• valstybės specialiosios paskirties vienetus ir
• privačius asmenis ir juridinius asmenis, kurie gauna nacionalines, viešąsias, Europos ir kitas užsienio lėšas.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Vestminsterio tipo (monokratinė) struktūra, neturinti jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

AAI yra nepriklausoma valstybinė įstaiga.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

AAI kasmet teikia Parlamentui apibendrinamąją visų auditų rezultatų ataskaitą. Ji taip pat teikia išsamias audito ataskaitas atitinkamiems Parlamento komitetams.

Remiantis Parlamento rezoliucija, AAI gali būti nurodyta atlikti konkretų auditą pagal savo kompetenciją. AAI privalo atlikti tokį auditą.

AAI teikia nuomones dėl pasiūlymų dėl Slovakijos Respublikos valstybės biudžeto ir galutinių valstybės sąskaitų ir jas pateikia Parlamentui.

Pirmininką ir du jo pavaduotojus renka ir atšaukia Parlamentas.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

AAI veiklai vadovauja pirmininkas kaip teisės aktų nustatyta institucija, kuriam padeda du pavaduotojai.

KADENCIJA

Pirmininko pavaduotojų kadencija yra septyneri metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą.

ATRANKA

Pirmininko pavaduotojus slaptu balsavimu renka Nacionalinės Tarybos nariai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

AAI būstinę Bratislavoje sudaro Audito skyrius, Analizės ir inovacijų skyrius ir Pirmininko tarnyba, teikianti pagalbines paslaugas. Taip pat yra septyni regioniniai padaliniai regioniniuose centruose, kurie atlieka regionų, rajonų ir vietos savivaldybių savivaldos auditą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 298 (2023 m.) (75 % audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 35 %; ♀ 65 %. Vidutinis amžius: 48

BIUDŽETAS

• 14,4 milijono eurų (2024 m.)
• 0,04 % bendrų valdžios sektoriaus išlaidų

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

AAI planuoja savo audito darbą metiniuose audito planuose, kuriuos patariamoji valdyba tvirtina remdamasi trejų metų pagrindų planu.

Auditų sąrašas daugiausia sudarytas remiantis rizikos analize, AAI strateginiais tikslais ir visuomenės pasiūlymais.

— AUDITO METODAI

AAI atlieka trijų pagrindinių rūšių auditus:

• finansinius auditus;
• atitikties auditus ir
• veiklos auditus.

Remdamasi audito rezultatais, AAI siunčia ataskaitos projektą audituojamam subjektui, kuris gali pareikšti savo nuomonę, ir tai bus įtraukta į galutinę ataskaitą kaip ataskaitos pakeitimas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI skelbia:

• metinę ataskaitą;
• finansinio audito ataskaitas;
• atitikties audito ataskaitas;
• veiklos audito ataskaitas ir
• apibendrinamąją visų auditų rezultatų ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

AAI siunčia visas savo audito ataskaitas audituojamam subjektui ir Parlamentui bei atitinkamiems jo komitetams. AAI informuoja Respublikos Prezidentą, Ministrą pirmininką ir Parlamento pirmininką apie esminius nustatytus faktus.

Be to, galutinės ataskaitos santrauka skelbiama AAI interneto svetainėje.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

AAI bendradarbiauja su daugeliu institucijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Nacionaliniai partneriai yra universitetai, valdžios institucijos, pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra, Audito rūmai, Slovakijos Respublikos antimonopolinė tarnyba ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

AAI nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos tikslas – prisidėti prie metodikų ir darbo kokybės gerinimo, taip pat prie geresnio AAI įgaliojimų vykdymo Slovakijos Respublikoje.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Slovėnijos Respublikos audito rūmai (AR) stebi valstybės sąskaitas, valstybės biudžetą ir visas viešąsias pajamas ir išlaidas.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Slovėnijos Respublikos Konstitucijos 150 ir 151 straipsniai (SR oficialusis leidinys Nr. 33/91I, Nr. 42/97 – UZS68, Nr. 66/00 – UZ80, Nr. 24/03 – UZ3a, 47, 68, Nr. 69/04 – UZ14, Nr. 69/04 – UZ43, Nr. 69/04 – UZ50, Nr. 68/06 – UZ121, 140, 143, Nr. 47/13 – UZ148, Nr. 47/13 – UZ90, 97, 99, Nr. 75/16 – UZ70a ir Nr. 92/21 – UZ62a)
• Audito rūmų aktas (SR oficialusis leidinys Nr. 11/01 ir Nr. 109/12).

Aktai, pagal kuriuos Audito rūmai naudojasi savo įgaliojimais, negali būti ginčijami teisme ar kitose valstybinėse institucijose.

Valstybinės įstaigos, vietos valdžios institucijos ir viešųjų lėšų naudotojai privalo atitinkamai atsižvelgti į AR nuomonę dėl jų ekonominės veiklos.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

AR audituoja:

• visus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, arba jų padalinius;
• visus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurie:
  • gavo pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, valstybės biudžeto arba vietos valdžios institucijos biudžeto;
  • teikia viešąsias paslaugas arba tiekia viešąsias gėrybes koncesijos pagrindu;
  • yra įmonė, bankas arba draudimo bendrovė, kurioje didžioji akcijų dalis priklauso valstybinei arba vietos valdžios institucijai;
• fizinius asmenis, kurie:
  • gavo pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, valstybės biudžeto arba vietos valdžios institucijos biudžeto;
  • teikia viešąsias paslaugas arba tiekia viešąsias gėrybes koncesijos pagrindu.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Audito rūmų pirmininkas atstovauja Audito rūmams ir kalba jų vardu kaip Audito rūmų vadovas ir generalinis auditorius. Audito rūmai atlieka centrinių ir vietos viešojo administravimo institucijų, valstybės valdomų įmonių ir valdžios institucijų, savivaldybių ir kitų viešųjų lėšų gavėjų auditą. Audito rūmai neturi jurisdikcinių įgaliojimų.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

Audito rūmai yra nepriklausomi atlikdami savo pareigas ir laikosi Konstitucijos ir kitų įstatymų.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Audito rūmai visas savo audito ataskaitas siunčia Valstybės Susirinkimui, kuriam taip pat pateikia metinę veiklos ataskaitą.

Teisės aktų nustatyta tvarka Audito rūmai savarankiškai sprendžia, kuriuos auditus ji atliks per tam tikrą laikotarpį.

Nustatydami tam tikrais kalendoriniais metais atliktinus auditus, Audito rūmai apsvarsto Valstybės Susirinkimo narių ir jo darbo grupių, centrinės valdžios, ministerijų ir vietos bendruomenių institucijų pasiūlymus. Jie turi apsvarstyti bent penkis Valstybės Susirinkimo pasiūlymus, iš kurių bent du – opozicijos narių, o kiti du – parlamentinių darbo grupių.

Valstybės Susirinkimas pasirenka išorės auditorių atlikti Audito rūmų finansinės būklės ataskaitų auditą.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

Audito rūmams vadovauja pirmininkas. Audito Rūmų nariai yra pirmininkas ir du pavaduotojai.

KADENCIJA

9 metai, gali būti pratęsta.

ATRANKA

Valstybės Susirinkimas absoliučia balsų dauguma, remdamasis Respublikos prezidento pasiūlymu, skiria Audito rūmų pirmininko pavaduotojus.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Pirmininkas yra valstybės generalinis auditorius, jis atstovauja AR ir yra atsakingas už jų veiklą. Kai jo nėra, įgaliojimus perima pirmasis pirmininko pavaduotojas. Pirmininkui leidus jis kartu su antruoju pirmininko pavaduotoju vykdo valstybės generalinio auditoriaus užduotis. Departamentai sudaryti pagal viešojo sektoriaus veiklos sritis ir jiems vadovauja aukščiausieji valstybės auditoriai.

Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai sudaro Senatą. Šis, be kitų užduočių, Valstybės Susirinkimui pritarus, tvirtina Audito rūmų darbo tvarkos taisykles.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 123,75 etato ekvivalento (2023 m. gruodžio 31 d.) (70,0 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 24,0 %; ♀ 76,0 %. Vidutinis amžius: 49,2 metai

BIUDŽETAS

• AR biudžetas (2023 m.): 8 295 400 eurų
• 0,051 % viso biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos pirmininkas parengia Audito rūmų programą, pagal kurią kitais kalendoriniais metais Audito rūmai vykdys savo audito įgaliojimus. Programa jos vykdymo metais gali būti keičiama ar pildoma, ir iki kalendorinių metų, kuriems ji skirta, pabaigos užtikrinamas jos konfidencialumas.

— AUDITO METODAI

AR atlieka įvairių rūšių auditus:

• audituojamų subjektų veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo siekiant nustatytų tikslų ir programų rezultatų veiklos auditus; jie atrenkami remiantis tokiais kriterijais kaip jų galimas indėlis į geresnį finansų valdymą, viešąjį interesą, prastų rezultatų riziką ir pažeidimus;
• finansinius ir atitikties auditus dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (skirtus patikinimo pareiškimui pagrįsti), taip pat vertinimus, ar konkrečių biudžeto sričių sistemos ar operacijos atitinka taikomas taisykles ir reglamentus.

Auditai dažnai yra šių dviejų audito rūšių derinys.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

AR skelbia:

• audito ataskaitas;
• tolesnių veiksmų ataskaitas;
• metinę veiklos ataskaitą;
• nuomones;
• atrinktus atsakymus į prašymus pateikti pastabas.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Audito Rūmai apie savo darbą informuoja:

• veiklos ataskaitoje, kurią jie teikia Valstybės Susirinkimui;
• spaudos konferencijose ir kitais žiniasklaidos kanalais;
• internetu skelbiamose audito ataskaitose;
• internetu skelbiamais pranešimais apie vykdomas užduotis;
• pranešimais spaudai;
• pagrindinėse nuomonėse jos kompetencijai priklausančiais klausimais.

AR savo metinę veiklos ataskaitą teikia Valstybės Susirinkimo pirmininkui. Tuomet ataskaita aptariama Viešųjų finansų kontrolės komiteto posėdyje, kuriame gali dalyvauti žurnalistai ir kiti žiniasklaidos atstovai.

Visos audito ataskaitos ir tolesnių veiksmų ataskaitos skelbiamos AR interneto svetainėje kitą dieną po to, kai jos oficialiai patvirtinamos ir pateikiamos audituojamam (-iems) subjektui (-ams) ir Valstybės Susirinkimui.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

AR daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų teikiama objektyvi ir patikima informacija apie viešųjų lėšų panaudojimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geresniam viešųjų paslaugų valdymui ir teikimui. Šiuo tikslu jie bendradarbiauja su įvairiais viešojo sektoriaus subjektais ir palaiko glaudžius darbo ryšius su Valstybės Susirinkimu ir jo komitetais. Siekdami skatinti gerą valdymą ir skleisti savo nustatytus faktus platesnei auditorijai, AR dažnai dalyvauja profesinių asociacijų ar viešųjų įstaigų organizuojamuose renginiuose.

 

 

Šiems tikslams pasiekti padeda efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė, skaitmeninimo ir naujų technologijų naudojimas, taip pat darbuotojų profesionalumas, motyvacija ir gerovė.

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Suomijos nacionalinė audito institucija (NAI) yra nepriklausoma institucija, kuri atlieka centrinės valdžios finansų teisėtumo ir tinkamumo auditą ir prižiūri fiskalinę politiką, rinkimų kampanijų bei politinių partijų finansavimą ir Skaidumo registro naudojimą. Jos veikla apima visus centrinės valdžios sektoriaus finansus ir pagal Suomijos Konstituciją jai suteiktos didelės teisės gauti informaciją.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Suomijos Konstitucija (1919 ir 1999 m.);
• Suomijos nacionalinės audito institucijos įstatymas (676/2000);
• Įstatymas dėl Suomijos nacionalinės audito institucijos teisės atlikti tam tikrų kredito pervedimų tarp Suomijos ir Europos Bendrijų auditą (353/1995);
• Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir dėl valdžios sektoriaus išlaidų ribų įgyvendinimo įstatymas (869/2012);
• Įstatymas dėl rinkimų kandidatų finansavimo (273/2009);
• Politinių partijų įstatymas (10/1969);
• Socialinės rūpybos zonų įstatymas (611/2021);
• Socialinių, sveikatos priežiūros ir gelbėjimo operacijų organizavimo Ūsimos regione įstatymas (Laki sosiaali- ja terveydenhuollon sekä pelastustoimen järjestämisestä Uudellamaalla) (615/2021);
• Skaidrumo registro įstatymas (430/2023).

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI audituoja:

• vyriausybę ir ministerijas;
• vyriausybės įstaigas ir tarnybas;
• nebiudžetines lėšas;
• valstybines įmones ir valstybės valdomas įmones;
• centrinės valdžios pervedimus ir subsidijas, išmokėtas savivaldybėms, įmonėms ir kitiems subjektams;
• gerovės paslaugų srityse ir grupėse veikiančius subjektus ir fondus;
• Helsinkio miesto sveikatos, socialines ir gelbėjimo paslaugas;
• lėšų pervedimus tarp Suomijos ir Europos Sąjungos.

NAI neaudituoja:

• Parlamento finansų;
• lėšų, už kurias atsakingas Parlamentas;
• Suomijos banko ir Finansų priežiūros institucijos;
• Socialinio draudimo įstaigos.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nepriklausoma nacionalinė audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra su Parlamentu susieta nepriklausoma institucija, kuri atlieka valdžios sektoriaus finansų valdymo bei biudžeto vykdymo auditą ir prižiūri fiskalinės politikos taisykles. Be to, ji prižiūri rinkimų kampanijų ir politinių partijų finansavimą, taip pat Skaidrumo registro naudojimą.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

NAI vaidmuo ir funkcijos bei teisė susipažinti su informacija nustatyti Suomijos Konstitucijoje. NAI susieta su Parlamentu nuo 2001 m. Ji priima nepriklausomus sprendimus dėl to, ką, kaip ir kada audituoti. Generalinis auditorius priima sprendimą dėl audito ir priežiūros plano. NAI įgaliojimai neapima Parlamento veiklos.

Parlamentas savo plenarinėje sesijoje išrenka NAI generalinį auditorių. Jį nušalinti gali taip pat tik Parlamentas (Institucijos komisijos siūlymu). Auditorius, kuris audituoja Parlamento finansines ataskaitas, taip pat atlieka NAI finansinių ataskaitų auditą.

Parlamentas užduotis NAI gali pavesti tik įstatymu.

Kaip teisės aktų leidėjas, jis nustato NAI vaidmenį ir užduotis, patvirtina jos pasiūlymą dėl biudžeto, sprendžia dėl jos išteklių kaip valstybės biudžeto dalies ir aptaria jos metinę ataskaitą.

NAI rengia metines ataskaitas dėl centrinės valdžios finansų valdymo būklės, fiskalinės politikos ir rinkimų kampanijų bei politinių partijų finansavimo skaidrumo. Be to, kiekvienų metų rugsėjo mėn. NAI Parlamentui pateikia savo metinę veiklos ataskaitą. NAI taip pat kasmet teikia dvi atskiras ataskaitas: gegužės mėn. teikia atskirą praėjusių metų centrinės valdžios galutinių finansinių ataskaitų ir vyriausybės metinės ataskaitos audito ataskaitą, o gruodžio mėn. – atskirą ataskaitą dėl fiskalinės politikos stebėsenos.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

NAI generalinis auditorius tvirtina audito ir priežiūros planą ir priima sprendimus dėl Parlamentui teikiamų ataskaitų ir audito gairių.

Generaliniam auditoriui padeda NAI valdyba valdymo klausimais ir priimant sprendimus dėl bendros politikos. Valdyba aptaria itin svarbius ir plataus masto klausimus, susijusius su NAI valdymu ir veikimu, taip pat pagrindinius klausimus, susijusius su operacijų koordinavimu.

Be generalinio auditoriaus, valdybą sudaro skyrių direktoriai, du audito vadovai, ryšių vadovas ir žmogiškųjų išteklių vadovas. NAI darbuotojai iš savo tarpo taip pat gali išsirinkti savo atstovą, kuris gali tapti valdybos nariu ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Prireikus generalinis auditorius į valdybą gali kviesti laikinuosius arba nuolatinius ekspertus.

KADENCIJA

Valdyba yra nuolatinis organas, numatytas darbo tvarkos taisyklėse. Darbuotojų atstovo valdyboje kadencija yra treji metai, o kiti valdybos nariai skiriami visam laikui.

ATRANKA

Valdybos sudėtis nustatoma pagal darbo tvarkos taisykles, kurias tvirtina generalinis auditorius.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI darbuotojai skiriami į tris skyrius: Audito skyrių, Stebėsenos ir priežiūros skyrių ir Bendrų paslaugų skyrių.

Fiskalinės politikos stebėsena (vykdoma Stebėsenos ir priežiūros skyriuje) yra nepriklausoma NAI funkcija. Prižiūrima, kaip laikomasi fiskalinę politiką reglamentuojančių taisyklių, ir nustatomi bei įgyvendinami fiskalinės politikos tikslai.

 

Be to, pagal Suomijos nacionalinės audito institucijos įstatymą, NAI turi Patariamąją tarybą, į kurią narius skiria generalinis auditorius, ir Sankcijų ir nuobaudų valdybą.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 142 visu etatu dirbantys darbuotojai ir 9 ne visu etatu dirbantys darbuotojai (2023 m.) (69 % metinių darbo vienetų skiriami pagrindinei veiklai)
• Lyčių pusiausvyra: vyrai 43 %; moterys 58 %. Vidutinis amžius: 47,6

BIUDŽETAS

• 17 milijonų eurų (2023 m.)
• 0,02 % viso valdžios sektoriaus biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

NAI veiklos nepriklausomumas apima nepriklausomą audito darbo planavimą ir sprendimų dėl darbo metodų priėmimą. Audito ir priežiūros darbas grindžiamas NAI priimtu audito ir priežiūros planu. Planas apima ketverių metų laikotarpį (2024–2027 m.). Audito ir priežiūros planas rengiamas kartą per metus, tačiau prireikus per metus gali būti atnaujinamas.

2024–2030 m. NAI strategijoje daugiausia dėmesio skiriama veiksmingam ir efektyviam pagrindinių institucijos užduočių vykdymui. NAI strateginė misija – užtikrinti tvarų viešųjų finansų valdymą ir efektyvią bei skaidrią centrinės valdžios veiklą.

Vykdydama audito ir priežiūros veiklą, NAI

• stiprina valdymo atskaitomybę prieš nacionalinį parlamentą ir piliečius;
• rengia patikimą ir aktualią informaciją su centrinės valdžios finansais ir finansų valdymu susijusiais klausimais;
• remia efektyvų ir teisėtą valdymą.

NAI audito temų planavimas grindžiamas audito srities stebėsena. Tai apima stebėjimą, kaip institucijos valdo finansus, siekiant gauti patikinimą dėl jų darbo tvarkingumo, veiksmingumo ir teisėtumo. Stebėsena taip pat apima su centrinės valdžios finansais susijusios galimos rizikos ir probleminių klausimų stebėjimą. Stebėsenos tikslas – gauti naudingos informacijos apie centrinės valdžios finansų būklę, kad būtų galima nukreipti NAI išteklius ir pasirinkti audito temas. Stebėsena atliekama taip, kad apimtų pagrindines audito srities dalis teisėtumo, tvarkingumo ir veiksmingumo atžvilgiu.

Įvairių audito tipų aprašymai, bendrieji audito veiklos tikslai, išteklių planai ir kokybės valdymas, taip pat darbuotojų kompetencijos ugdymo planai pateikiami NAI veiklos ir finansų plane.

— AUDITO METODAI

NAI audito darbas skirstomas į vykdomus auditus, metinius auditus ir metinius auditus, kurių temos kasmet kinta. Vykdomi auditai yra finansiniai auditai ir susiję atitikties auditai. Įvairūs auditai yra veiklos auditai, fiskalinės politikos auditai, atitikties auditai ir įvairias audito rūšis apimantys auditai (vadinamieji daugiarūšiai auditai). NAI pasirenka audito temas pagal jų aktualumą centrinės valdžios finansams, atsižvelgdama į šioje srityje nustatytą veiklos ir teisėtumo riziką.

Auditai atliekami vadovaujantis NAI parengtomis ir TAAIS audito standartais pagrįstomis audito gairėmis. NAI audito vadovai yra viešai skelbiami ir su jais galima susipažinti NAI interneto svetainėje.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• savo metines ataskaitas, metines finansines ataskaitas, audito ir priežiūros planus, finansų ir veiksmų planus;
• galutinių centrinės valdžios sektoriaus finansinių ataskaitų audito ataskaitas;
• savo finansinių, atitikties, veiklos, įvairiarūšių ir fiskalinės politikos auditų ataskaitas;
• fiskalinės politikos stebėsenos vertinimus ir ataskaitas;
• atskiras ataskaitas Parlamentui, įskaitant NAI metinę ataskaitą, praėjusių metų galutinių centrinės valdžios finansinių ataskaitų ir vyriausybės metinės ataskaitos audito ataskaitą, fiskalinės politikos stebėsenos ataskaitą, rinkimų kampanijų finansavimo stebėsenos ataskaitą ir politinių partijų finansavimo stebėsenos ataskaitą;
• politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo stebėsenos ataskaitas;
• Skaidrumo registro veiklos ir stebėsenos ataskaitas;
• tolesnių veiksmų ataskaitas;
• apžvalginius pranešimus, nuomones, perspektyvas ir išsamią analizę.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAI atlikti auditai ir kiti su NAI susiję leidiniai bei klausimai skelbiami jos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie būsimus auditus ir leidinius. Be to, pagal atskirą susitarimą rengiami žiniasklaidos pranešimai, tinklaraščiai ir kita komunikacijos medžiaga.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI bendradarbiauja ir palaiko aktyvų dialogą su suinteresuotaisiais ir audituojamais subjektais. NAI bendradarbiauja su suinteresuotaisiais subjektais nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Jos atstovai ne tik atlieka audito darbą, bet ir gali dirbti kaip ekspertai, pavyzdžiui, parlamentiniuose komitetuose ir vyriausybės darbo grupėse. Be to, NAI dalyvauja diskusijose dėl viešųjų finansų ir administravimo tobulinimo.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Švedijos nacionalinė audito institucija (NAI) yra parlamentinės kontrolės struktūros dalis ir vienintelė įstaiga, kuri gali atlikti visų valstybės finansų auditą. Atlikdama visos vykdomosios valdžios grandinės auditą, ji užtikrina, kad Švedijos parlamentas (Riksdagas) gautų koordinuoto ir nepriklausomo valstybės finansų ir vyriausybės veiklos audito rezultatus.

Be to, NAI atstovauja Švedijai tarptautiniu mastu viešojo audito skatinimo ir plėtojimo srityse, ir jai Riksdago yra pavesta bendradarbiauti su besivystančių šalių AAI, siekiant sustiprinti jų audito įgūdžius ir gebėjimus.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Vyriausybės aktas (1809 m. Konstitucija, pakeista 1974 m.);
• Valstybinės veiklos audito aktas (2002 m.);
• Aktas, kuriame pateikiami nurodymai Švedijos nacionalinei audito institucijai;
• papildomi išsamūs teisės aktai.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

NAI suteikti įgaliojimai audituoti:

• vyriausybės, vyriausybės tarnybų, teismų ir visų ministerijų bei vyriausybės agentūrų sąskaitas;
• parlamento administraciją ir agentūras;
• Karališkuosius rūmus ir Karališkųjų Jurgordeno parkų administraciją;
• valstybės valdomas ar kontroliuojamas ribotos atsakomybės bendroves;
• Švedijos paveldėjimo patikos fondus, kurie yra iš dalies ar visiškai įsteigti ar valdomi valstybės institucijų, ir
• bendroves, kurių daugiau kaip 50 % nuosavybės priklauso valstybei.

Atlikdama finansinius auditus, NAI tikrina:

• visas vyriausybės sąskaitas, įskaitant vyriausybės tarnybų ir agentūrų sąskaitas, išskyrus valstybinius pensijų fondus (AP-fonderna);
• parlamento administraciją ir ombudsmeną, Švedijos banką (Riksbanken) ir Švedijos banko trijų šimtų metų fondą;
• Karališkuosius rūmus ir Karališkųjų Jurgordeno parkų administraciją.

Be to, NAI gali paskirti auditorius įmonėms arba fondams, kurių daugiau kaip 50 % nuosavybės priklauso valstybei.

NAI taip pat gali dalyvauti atliekant tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Švedija, auditus.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Nuo vyriausybės nepriklausoma audito institucija, kuriai vadovauja generalinis auditorius.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

NAI yra nuo Švedijos parlamento nepriklausoma organizacija ir yra parlamentinės kontrolės struktūros dalis.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

Parlamentas sprendžia dėl NAI audito veiklos aprėpties ir jos vykdymo tikslingumo bei dėl jos metinių dotacijų.

Parlamentas taip pat vertina pačios NAI efektyvumą ir kasmet paskiria išorės auditorių, kuris atlieka NAI auditą, bei parlamentinę priežiūros ir ryšių palaikymo tarybą (Švedijos nacionalinės audito institucijos parlamentinę tarybą).

NAI finansinių auditų ataskaitas teikia vyriausybei, o veiklos auditų ataskaitas – parlamentui; parlamentas savo ruožtu perduoda jas vyriausybei, kad ši raštu pateiktų nuomonę dėl audito. Tolesnės priežiūros ataskaita siunčiama Parlamento nuolatiniam finansų komitetui.

Jei NAI randa trūkumų, ji apie juos praneša ir paprastai pateikia rekomendacijas. Su atitinkamais subjektais konsultuojamasi jau audito proceso metu, jie privalo atsakyti į klausimus. Atlikdama savo darbą, NAI turi teisę susipažinti su visa informacija.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

NAI sudaro vienas veiklos audito departamentas ir vienas finansinio audito departamentas.

Keturi kiti departamentai yra atsakingi už tarptautinius ryšius, komunikaciją, teisines paslaugas ir valdymo paramą.

NAI taip pat turi Parlamentinę tarybą, Mokslo tarybą ir Vidaus audito skyrių.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 319 etato ekvivalentų (2024 m.) (69 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 39 %; ♀ 61 %. Vidutinis amžius: 45

BIUDŽETAS

• 438,4 milijono SEK (39,1 milijono eurų), iš kurių 50 milijonų SEK (4,5 milijono eurų) skirta tarptautiniam vystomajam bendradarbiavimui (2024 m.)
• Maždaug 0,03 % viso 2024 m. valstybės biudžeto

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Pagal parlamento nustatytą sistemą dėl audito darbo aprėpties ir tikslų, NAI savarankiškai nusprendžia, kurias temas audituoti.

Audito tikslai pagrįsti reikšmingo iškraipymo rizikos analize ir audituojamo subjekto santykiniu finansiniu dydžiu. Tačiau jei nedidelis iškraipymas gali pakenkti pasitikėjimui centrine valdžia, jį taip pat galima laikyti reikšmingu.

Kitas audito tikslas – skatinti vystymąsi apskritai, kad visuomenė gautų veiksmingą valstybės investicijų grąžą. Veiklos auditų atveju kaip papildomi kriterijai vertinami audito pridėtinė vertė, laikas ir įgyvendinamumas.

Be planavimo, NAI turi atlikti metinį konsoliduotų vyriausybės sąskaitų ir agentūrų finansinį auditą.

— AUDITO METODAI

NAI atlieka metinį finansinį auditą, kad įvertintų finansinės būklės ataskaitų tikslumą, ir veiklos auditus, kad įvertintų operacijų efektyvumą. NAI taiko tarptautinius standartus ir vidaus gaires dėl audito veiklos, komunikacijos ir etikos klausimų.

Visoms ataskaitoms taikoma vidaus ir išorės kokybės kontrolė.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

NAI skelbia:

• metinę veiklos ataskaitą;
• metinę audito ataskaitą;
• veiklos audito ataskaitas;
• finansinio audito nuomones ir ataskaitas;
• audito ataskaitą, kurioje peržiūrima tarpinė ataskaita (audito sertifikatą);
• metinę tolesnės priežiūros ataskaitą.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

NAI visas ataskaitas skelbia savo interneto svetainėje, ji taip pat reguliariai apie savo darbą skelbia pranešimus spaudai. NAI naudoja įvairius ryšių kanalus, įskaitant kai kurias socialinės žiniasklaidos priemones.

Ji taip pat skelbia informacinį biuletenį suinteresuotiesiems piliečiams ir suinteresuotosioms šalims.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

NAI vykdo įvairią tarptautinę veiklą ir atstovauja Švedijai tarptautiniu mastu. Parlamentas taip pat įgaliojo NAI pagal Švedijos pagalbos sistemą remti kitų šalių audito institucijų vystymąsi.

NAI skirtas specialus biudžeto asignavimas tarptautiniam vystymuisi, kurį ji naudoja, kad prisidėtų prie skaidrumo, demokratinio vystymosi ir parlamentinės kontrolės stiprinimo šalyse partnerėse. Šis bendradarbiavimas vyksta dvišaliu pagrindu ir įgyvendinant regioninius projektus. NAI veikla turi būti orientuota į bendradarbiavimo partnerio profesinės audito kompetencijos ir asmenų gebėjimų panaudoti savo įgūdžius stiprinimą ir į darbuotojų gebėjimų susiejimą su veiklos efektyvumu. NAI gali rengti bazinius mokymus audito klausimais, tęstinius mokymus specializuotose srityse, padėti stiprinti kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę, taip pat prisidėti stiprinant organizacijos vadovavimo, strateginio planavimo, komunikacijos ir kitus gebėjimus.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

Vengrijos valstybinė audito institucija (VAI) yra aukščiausia Nacionalinės Asamblėjos finansinio ir ekonominio audito įstaiga, atskaitinga Nacionalinei Asamblėjai. VAI turi bendruosius įgaliojimus atlikti viešųjų lėšų ir valstybės bei vietos valdžios turto valdymo auditą nepriklausomai nuo jokios kitos organizacijos.

VAI atsakinga už centrinio biudžeto vykdymo, viešųjų finansų valdymo, viešųjų lėšų panaudojimo ir nacionalinio turto valdymo auditą. Savo auditus ji atlieka pagal teisėtumo, tikslingumo ir veiksmingumo kriterijus. Remdamasi savo nustatytais faktais, VAI kartu su kompetentinga institucija gali pradėti procedūrą prieš audituojamus subjektus ir atsakingus asmenis. VAI ataskaitos, nustatyti faktai ir išvados negali būti užginčyti teismuose ar kitose institucijose.

Remdamasi savo audito patirtimi, VAI padeda Nacionalinei Asamblėjai, jos komitetams ir audituojamiems subjektams, teikdama savo nustatytus faktus, pasiūlymus, patariamąsias nuomones ir rekomendacijas, taip pat atlikdama analizes bei tyrimus.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI, KURIAIS NUSTATOMAS VAI STATUSAS

• Vengrijos pagrindinis įstatymas;
• 2011 m. VAI įstatymas Nr. LXVI.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI IR SRITYS

• įstaigos, valdančios centrinio biudžeto išlaidų kategorijas, į šias biudžeto kategorijas patenkančios biudžetinės įstaigos, vietos valdžios institucijos, mažumų savivaldos institucijos ir jų asociacijos;
• iš centrinio biudžeto finansuojamos ekonominės organizacijos (institucijos);
• vietos valdžios institucijos, nacionalinės ir vietos mažumos savivaldos institucijos, viešieji fondai, viešosios įstaigos, visuomeninės naudos siekiančios organizacijos, ekonominės organizacijos, asociacijos, fondai ir kiti paramą gaunantys subjektai;
• ekonominės organizacijos, kurios visiškai arba iš dalies priklauso valstybei arba vietos valdžios institucijoms;
• ekonominių organizacijų, kurios visiškai arba iš dalies priklauso valstybei arba vietos valdžios institucijoms, turto valdymas;
• pirkimai, finansuojami pagal valdžios sektoriaus finansų posistemius ir sutartis, susijusias su šiems posistemiams priklausančiu turtu;
• atitiktis valdžios sektoriaus finansams taikomoms apskaitos taisyklėms, valdžios sektoriaus finansų vidaus kontrolės sistemos veikimas;
• centrinio biudžeto įvykdymo patvirtinimas;
• valstybinės ir vietos mokesčių institucijų apmokestinimo ir kita veikla, iš kurios gaunamos pajamos, muitinės veikla;
• Vengrijos nacionalinio banko valdymas ir veikla, nesusijusi su jo pagrindinėmis užduotimis, teisės aktų ir įstatų laikymasis;
• politinių partijų valdymas;
• Nacionalinės Asamblėjos politinių partijų frakcijoms sumokėto finansinio įnašo panaudojimas;
• bažnyčių asociacijoms, juridiniams bažnyčios subjektams, mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, sveikatos, labdaros, socialinės gerovės, šeimos, vaikų ir jaunimo apsaugos, kultūros ir sporto veiklą, išskyrus religinę veiklą, vykdančioms organizacijoms suteiktos paramos įgyvendinimas;
• duomenys apie nacionalinio saugumo tarnybų specialių veiklos biudžetų naudojimą;
• asociacijos ir fondai, vykdantys veiklą, galinčią turėti įtakos visuomeniniam gyvenimui.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Oficialių įgaliojimų neturinti administracinė organizacija, už kurios veiklą visa atsakomybė tenka pirmininkui.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

VAI savo pareigas vykdo būdama pavaldi Nacionalinei Asamblėjai. Nacionalinei Asamblėjai teikiamoje metinėje ataskaitoje VAI pirmininkas teikia informaciją apie praėjusių metų audito veiklą, operacijas ir valdymą, taip pat apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į audito metu nustatytus faktus.

VAI tenka nepriklausoma išlaidų kategorija centrinio biudžeto struktūroje, o šią išlaidų kategoriją valdančio organo teises įgyvendina VAI pirmininkas.

RYŠIAI SU PARLAMENTU / VYRIAUSYBE

VAI pirmininkas yra Fiskalinės tarybos narys. VAI remia Tarybos darbą atlikdama analizes bei tyrimus ir suteikdama Tarybai galimybę su jais susipažinti.

Audito veiklą ji vykdo remdamasi pirmininko patvirtintu metiniu audito planu. VAI pirmininkas informuoja Nacionalinę Asamblėją apie audito planą ir visus jo pakeitimus. Remdamasi pirmininko sprendimu, VAI gali atlikti audito plane nenurodytus auditus. Apie šiuos auditus Nacionalinei Asamblėjai pranešama VAI metinėje ataskaitoje.

VAI privalo atlikti auditą remdamasi Nacionalinės Asamblėjos sprendimu. Auditą ji gali atlikti ir Vyriausybės, NATO, Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės organizacijos, kurios narė Vengrija yra, prašymu, taip pat vykdydama įsipareigojimus, kylančius iš Parlamento arba Vyriausybės sudarytos tarptautinės sutarties, arba remdamasi atskiru pirmininko sprendimu.

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Visa atsakomybė už VAI veiklą tenka pirmininkui. Aukščiausio rango pareigūnai yra pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai. Nacionalinė Asamblėja renka pirmininką, o šis 12 metų kadencijai paskiria pirmininko pavaduotojus. Audito veikla vykdoma per audito direktoratus, kurių audito veikla apima viešųjų finansų centrinį ir vietos lygmenis, viešąsias lėšas gaunančius valdžios sektoriui nepriklausančius subjektus, viešojo turto valdymą ir veiklos auditus. Audito direktoratams vadovauja audito direktoriai, o audito darbo veiklos kryptis nustato direktoriams atsakingi audito vadovai.

Direktoratų audito veikla vykdoma pasitelkiant strategines, metodines, rizikos vertinimo ir kokybės užtikrinimo funkcijas, kurioms vadovauja koordinavimo direktorius. Be auditų, centrinis analizės skyrius vykdo teisės aktuose numatytas VAI analitines funkcijas. Prie VAI veiklos užtikrinimo prisideda ir kiti skyriai (teisės, finansų, IT, administravimo, personalo, ryšių ir tarptautinių reikalų).

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Skaičius: 523,81 etato ekvivalento (2024 m. vasario 29 d.) (74,25 % dirba audito srityje).
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 38,53 %; ♀ 61,47 %. Vidutinis amžius: 47,76 metai

BIUDŽETAS

• 15,3 milijardo Vengrijos forintų (2024 m.) (40,3 milijono eurų)
• Biudžeto planavimas: VAI parengia savo biudžeto projektą, kuris turi būti pateiktas Nacionalinei Asamblėjai kaip centrinio biudžeto įstatymo projekto dalis, vyriausybei neatliekant jokių pakeitimų.
• < 0,04 % visų valdžios sektoriaus išlaidų; 0,02 % BVP.

AUDITO DARBAS

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

• Audito veiklą VAI vykdo remdamasi pirmininko patvirtintu metiniu audito planu ir vadovaudamasi audito taisyklėmis bei standartais. Remdamasi pirmininko sprendimu, VAI gali atlikti audito plane nenurodytus auditus.
• Audito dažnumą nustato įstatymas, o nesant atitinkamų teisės aktų nuostatų – pirmininkas.
• VAI turi sistemą, pagal kurią atrenkamos audito sritys ir subjektai ir suteikiamas pagrindas šiems auditams, daugiausia dėmesio skiriant pridėtinei vertei.
• VAI savo auditus atlieka remdamasi Nacionalinės Asamblėjos sprendimu. Pagal VAI įstatymą, gavę prašymą, auditą gali atlikti ir kiti subjektai.

— AUDITO METODAI

Savo audito taisykles ir standartus VAI rengia pagal INTOSAI tarptautinius audito standartus, pritaikydama juos prie nacionalinių teisinių ir audito sistemų, ir užtikrina, kad jie būtų nuolat peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į kintančią aplinką.

VAI metinis audito planas viešai skelbiamas VAI interneto svetainėje (www.asz.hu). Informacija apie audito tikslus, taikomus audito metodus ir kriterijus, kuriais VAI grindžia savo išvadas, audituojamiems subjektams teikiama paskelbtuose audito dokumentuose ir jiems atsiųstoje audito programoje. Audito metu audituojamo subjekto ir duomenų subjekto pateiktą informaciją VAI vertina remdamasi audito programoje nustatytais audito kriterijais.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

VAI skelbia:

• nuomonę dėl centrinio biudžeto įstatymo projekto;
• centrinio biudžeto vykdymo ataskaitą;
• audito ataskaitas (užtikrindama įslaptintos informacijos apsaugą);
• metinę informaciją apie savo veiklą ir institucijos veikimą;
• teisiškai neprivalomas rekomendacijas;
• kai kurias savo atliktas analizes.

VAI turi teisinę pareigą remti Fiskalinės tarybos darbą atliekamomis analizėmis. Vykdydama šią pareigą VAI kasmet atlieka keletą analizių biudžeto būklės ir tam tikrais fiskalinės politikos klausimais.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

Siekdama kuo geriau pasinaudoti savo darbu ir profesine patirtimi, VAI itin didelį dėmesį teikia atvirai ir aiškiai komunikacijai su audituojamais subjektais ir apie savo darbą aiškiu ir prieinamu būdu praneša Nacionalinei Asamblėjai ir visuomenei. VAI administruoja vengrų ir anglų kalbomis rengiamą interneto svetainę, per kurią visuomenę informuoja apie savo veiklą ir užtikrina teisės aktais nustatytos viešo skelbimo pareigos vykdymą. Interneto svetainėje VAI skelbia visas savo ataskaitas ir analizes ir kartu pateikia glaustus prioritetinių auditų aprašymus. Be to, svetainėje pateikiama informacija apie reguliavimo aplinką, kuria apibrėžiama VAI veikla, darbo organizavimas ir veikimas, taip pat apie profesinius audito standartus. Kad užtikrintų atitiktį teisės aktams, audituojami subjektai gali remtis interneto svetainėje pateiktomis gairėmis, vadovais ir savikontrolės testais.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ORGANIZACIJOMIS

Bendradarbiaudama su išorės organizacijomis partnerėmis ir remdamasi jų ekspertinėmis žiniomis, VAI užtikrina nuolatinį profesinį tobulėjimą ir kartu didina savo darbo kokybę ir patikimumą. Kad savo užduotis atliktų veiksmingiau ir efektyviau, ji sudaro bendradarbiavimo susitarimus su profesiniais partneriais ir palaiko ryšius su nacionalinėmis audito įstaigomis.

VAI dalyvauja vidaus ir tarptautiniuose profesiniuose renginiuose ir atidžiai stebi tarptautinių profesinių audito standartų pasikeitimus ir tarptautiniuose forumuose svarstomus aktualius klausimus, kad galėtų toliau tobulinti savo audito veiklą ir metodiką, o kartu ir organizacinį veikimą.

VAI dalyvauja tarptautinėje veikloje ir taip stiprina savo vaidmenį tarptautinėje audito bendruomenėje. VAI visų pirma palaiko ryšius su INTOSAI, EUROSAI, EURORAI, Europos Sąjungos institucijomis ir kitomis organizacijomis, NATO Tarptautine auditorių taryba ir Višegrado šalių aukščiausiosiomis audito institucijomis, kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir nuolat tobulinamos jos audito taisyklės ir metodai.

 

 

BENDROJI INFORMACIJA

— TEISINIS PAGRINDAS

ĮGALIOJIMAI

Vokietijos AAI (Bundesrechnungshof, BRH) audituoja visas federalines pajamas ir išlaidas, taip pat biudžeto ir finansų valdymo patikimumą ir tvarkingumą. Tai apima nenumatytiems atvejams skirtas lėšas ir žvalgybos tarnybų išlaidas.

Ji turi visas teises patekti į bet kurią įstaigą ir gauti visą informaciją, jei to reikia jos audito darbui atlikti, įskaitant nefederalinius subjektus, kurie gauna federalines lėšas arba renka federalinės vyriausybės pajamas.

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

• Konstitucija (114 straipsnio 2 dalis) (1949 m.);
• Federalinis biudžeto kodeksas (88 straipsnis ir tolesni straipsniai) (1969 m.);
• Biudžeto principų aktas (53 straipsnis ir tolesni straipsniai) (1969 m.);
• Federalinių audito rūmų aktas.

AUDITUOJAMI SUBJEKTAI

BRH gali patekti į visas institucijas ar įstaigas, kurios valdo federalines lėšas, pavyzdžiui:

• vyriausybės ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas;
• valstybės agentūras;
• socialinės apsaugos institucijas;
• valstybės įmones;
• federalinių dotacijų gavėjus;
• konstitucinių institucijų administracinius vienetus.

— STRUKTŪRA

AAI TIPAS

Kolegiali struktūra be jurisdikcinės funkcijos.

AAI VIETA VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

BRH yra aukščiausioji federalinė institucija, kuri yra tokio paties hierarchinio lygmens kaip federalinės ministerijos.

Ji yra visiškai nepriklausoma, ir nei įstatymų vykdomoji, nei leidžiamoji valdžia neturi galių BRH duoti nurodymų ar pavesti atlikti konkretų audito darbą. Tačiau parlamentas gali kreiptis į BRH prašydamas atlikti tam tikrus auditus.

BRH pirmininkas ex officio eina Federalinės veiklos komisijos nario pareigas. Eidamas šias pareigas jis teikia rekomendacijas, ataskaitas ir nuomones, siekdamas padidinti federalinio administravimo efektyvumą. Jis taip pat gali konsultuoti parlamentą teisės aktų klausimais.

RYŠIAI SU PARLAMENTU IR VYRIAUSYBE

Atlikdama audito ir konsultavimo darbą, BRH teikia paramą abejiems parlamento rūmams ir federalinei vyriausybei. Parlamentas, tvirtindamas federalinės vyriausybės biudžeto įvykdymą, remiasi BRH metine ataskaita.

BRH teikia ataskaitas ir federalinės vyriausybės įstatymų vykdomajai valdžiai, ir įstatymų leidžiamajai valdžiai ir gali teikti konsultacijas iki galutinio sprendimo priėmimo.

Ji taip pat dalyvauja federalinės finansų ministerijos ir šakinių departamentų derybose dėl biudžeto ir gali teikti pastabas dėl kiekvieno biudžeto skirsnio. Be to, ji teikia konsultacijas biudžeto vykdymo metu.

AUDITO DARBAS

— ORGANIZACIJA

VADOVAS

VALDYMO ORGANAS

BRH sprendimus paprastai priima kolegialūs organai, kuriuose visada būna padalinio vadovas ir audito srities vadovas (dviejų narių kolegija), o kai kuriais atvejais įtraukiamas ir pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas (trijų narių kolegija). BRH nariai naudojasi teisminiu nepriklausomumu.

Tam tikrų rūšių sprendimus, pavyzdžiui, dėl metinėje ataskaitoje pateiktų pastabų, priima Senatas, kuris yra BRH aukščiausias sprendimus priimantis organas.

KADENCIJA

Padalinių vadovai yra valstybės tarnautojai. Jų kadencija yra apribota teisės aktais nustatytu valstybės tarnautojų pensiniu amžiumi, kuris šiuo metu yra 67 metai.

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

BRH sudaro 10 padalinių: 9 audito padaliniai, kuriuose yra 48 audito skyriai, ir Pirmininko tarnyba, atsakinga už valdymo užduotis.

— IŠTEKLIAI

DARBUOTOJAI

• Iš viso: 1 050 (2024 m.) (80 % dirba audito srityje)
• Lyčių pusiausvyra: ♂ 57 %; ♀ 43 %. Vidutinis amžius: > 51

BIUDŽETAS

• 192 milijonai eurų (2024 m.)
• 0,04 % viso federalinio biudžeto

— AUDITO DARBO PLANAVIMAS

Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Senatas ir visi kolegialūs organai yra įtraukti į BRH strateginį ir darbo planavimą.

BRH audito skyriai reguliariai atlieka savo audito srities rizikos ir užduočių analizę, kuria grindžiamas vidutinės trukmės audito planas, taip pat ateinančių 3–5 metų audito strategija.

Skyriai koordinuotai planuoja savo audito užduotis metiniuose audito planuose, o šie planai sudaro BRH bendro audito plano pagrindą.

BRH gali laisvai nuspręsti dėl parlamento ar parlamento komitetų pateiktų audito prašymų.

— AUDITO METODAI

BRH vykdo veiklos, atitikties ir finansinius auditus, tiek ex post, tiek realiuoju laiku, ir aktyviai teikia konsultacijas. Ji nepriklausomai nustato audito darbo tvarkaraštį ir pobūdį ir gali atlikti darbą vietoje.

Pagrindinė užduotis – veiklos auditai. Jie paprastai atliekami kaip integruotas auditas, apimantis atitikties ar finansinio audito elementus. Kaip papildomą strateginį audito kriterijų BRH naudoja tvarumą.

BRH darbas taip pat apima toliau nurodytų rūšių auditus.

• Atrankiniai auditai: jie apima išsamius tyrimus, kuriais siekiama surinkti įrodymus dėl tam tikro vyriausybės veiklos ar operacijos aspekto.
• Horizontalieji auditai: jų metu, atlikus reprezentatyvią valdžios institucijų atranką, tiriamas konkretus dalykas, siekiant parengti audito metu nustatytus faktus dėl tam tikros vyriausybės veiklos ir operacijų srities.
• Žvalgomieji tyrimai: tai priemonė, padedanti gauti įžvalgų apie konkrečias problemines sritis, procedūras ar pokyčius. Jais nesiekiama pateikti galutinio vyriausybės veiklos ir operacijų vertinimo, tačiau jie yra tinkamas būdas pasirengti naujoms audito užduotims.
• Tolesnių veiksmų auditai: per juos nustatoma, ar kompetentingos institucijos ėmėsi veiksmų, susijusių su ankstesnių auditų metu nustatytais faktais arba parlamento rezoliucijomis.
• Valdymo auditai: padeda susidaryti išsamų audituojamos įstaigos biudžeto ir finansų valdymo vaizdą.
• Auditai realiuoju laiku: suteikia BRH galimybę atskirai ir kiekvienu projekto etapu išnagrinėti daugybę atskirų sprendimų, susijusių su didelėmis programomis. Taikydama šį metodą ji gali anksti nustatyti trūkumus ir laiku informuoti sprendimus priimančias institucijas.

REZULTATAI

— ATASKAITOS IR KITI LEIDINIAI

BRH skelbia:

• vadovybės raštus su audito metu nustatytais faktais, kuriuos ji siunčia audituojamoms įstaigoms, kad jos pateiktų pastabas;
• metinę ataskaitą, kurią sudaro pagrindinis (I) ir papildomas (II) tomai. I tomas kasmet skelbiamas rudenį, o II tomas – kitų metų pavasarį. Kartu jie sudaro naujausia informacija pagrįstą parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagrindą;
• konsultacines ataskaitas;
• specialios paskirties ataskaitas.

BRH bet kuriuo metu teikia informaciją abejiems parlamento rūmams ir federalinei vyriausybei konkrečiomis aktualiomis temomis.

Be to, pirmininkas, vykdydamas Federalinės veiklos komisijos nario funkciją, skelbia „Gerosios praktikos vadovus išorės finansų kontrolės srityje“ ir ekspertines nuomones.

BRH į savo vadovybės raštus ir ataskaitas įtraukia rekomendacijas, kaip pagerinti padėtį, ir teikia komentarus aktualiais klausimais, pavyzdžiui, dėl teisės aktų projektų ir pagrindinių viešųjų pirkimų projektų, arba teikia ekspertines nuomones.

— INFORMACIJOS SKLAIDA

BRH pristato savo metinę ataskaitą visuomenei ir savo interneto svetainėje skelbia savo veiklos produktus (įskaitant pastabas, specialiąsias ataskaitas ir galutinius audito raštus).

Ten taip pat skelbiami pirmininko darbo rezultatai, susiję su jo kaip Federalinės veiklos komisijos nario pareigomis.

— BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Kadangi Vokietijos valdžios struktūra yra federalinė, regioninės audito institucijos ir savivaldybės audito tarnybos atlieka kitų valdžios lygmenų auditą. Tačiau federalinės vyriausybės ir šešiolikos federalinių žemių finansų sistemos yra labai susijusios, todėl BRH ir nepriklausomos žemių regioninės audito institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama programoms, kurias bendrai finansuoja federalinė vyriausybė ir federalinės žemės, arba atsakomybės sritims, kurias centrinė vyriausybė perdavė žemėms.

 

 

KONTAKTINĖ INFORMACIJA

KAIP SUSISIEKTI SU EUROPOS AUDITO RŪMAIS

EUROPEAN COURT OF AUDITORS
12, rue Alcide De Gasperi
1615 Luxembourg
LIUKSEMBURGAS

Tel.: +352 4398 – 1
Užklausos: www.eca.europa.eu/lt/contact
Interneto svetainė: eca.europa.eu
       LinkedIn: EUAuditors
       https://x.com/EUAuditors
       Facebook: EUAuditors
       Instagram: #EUAuditors
 Youtube: @EUAuditors

KUR RASTI INFORMACIJOS APIE EUROPOS AUDITO RŪMUS

Interneto svetainė: eca.europa.eu
Skaidrumo platforma: https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/Transparency-portal-home.aspx

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai

Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti internetu (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

Telefonu arba raštu

Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696,
• naudodami šią formą: european-union.europa.eu/contact-eu/write-us_lt.

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas

Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (european-union.europa.eu).

ES leidiniai

ES leidinius galite peržiūrėti arba užsisakyti adresu op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos dokumentų centrą (european-union.europa.eu/contact-eu/meet-us_lt).

ES teisė ir susiję dokumentai

Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (eur-lex.europa.eu).

ES atvirieji duomenys

Portale data.europa.eu suteikiama prieiga prie ES institucijų, įstaigų ir agentūrų atvirųjų duomenų rinkinių. Šiuos duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Be to, portale suteikiama prieiga prie daugybės Europos šalių duomenų rinkinių.

AUTORIŲ TEISĖS

© Europos Sąjunga, 2024 m.

Europos Audito Rūmų (EAR) pakartotinio naudojimo politika įgyvendinama pagal Europos Audito Rūmų sprendimą Nr. 6–2019 dėl atvirųjų duomenų politikos ir pakartotinio dokumentų naudojimo.

Jeigu nenurodyta kitaip (pavyzdžiui, atskiruose pranešimuose dėl autorių teisių), ES priklausantis Audito Rūmų turinys yra licencijuojamas pagal licenciją „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas yra leidžiamas, jeigu tai tinkamai pažymima ir nurodomi padaryti pakeitimai. Pakartotinai naudojantis subjektas negali iškreipti pirminės dokumentų prasmės ar minties. Audito Rūmai nėra atsakingi už bet kokius pakartotinio naudojimo padarinius.

Jūs privalote išsiaiškinti papildomas teises, jeigu tam tikrame turinyje vaizduojami privatūs asmenys, kurių tapatybę galima nustatyti, pavyzdžiui, Audito Rūmų darbuotojų nuotraukose, arba jame pateikti trečiųjų asmenų kūriniai. Kai gaunamas leidimas, juo panaikinamas ir pakeičiamas pirmiau minėtas bendrasis leidimas ir jame aiškiai nurodomi naudojimo apribojimai.

Siekiant naudoti ar atgaminti turinį, kuris nepriklauso ES, gali reikėti prašyti leidimo tiesiogiai iš autorių teisių turėtojų.

Programinei įrangai ar dokumentams, kuriems taikomos pramoninės nuosavybės teisės, pavyzdžiui, patentams, prekių ženklams, registruotiems dizainams, logotipams ir pavadinimams, Audito Rūmų pakartotinio naudojimo politika netaikoma ir leidimai dėl jų jums nesuteikiami.

Europos Sąjungos institucijų europa.eu domeno svetainėse pateikiamos nuorodos į trečiųjų asmenų svetaines. Audito Rūmai jų nekontroliuoja, todėl raginame peržiūrėti jose pateiktas privatumo ir autorių teisių politikas.

Europos Audito Rūmų logotipo naudojimas

Europos Audito Rūmų logotipas negali būti naudojamas be išankstinio Europos Audito Rūmų sutikimo.

Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024 m.

HTML	ISBN 978-92-849-5125-3 doi:10.2865/6085539 QJ-01-25-019-LT-Q