Europos Audito Rūmai 2016 m. veiklos ataskaita

Cover image

Europos Audito Rūmai

Kas mes esame

Europos Audito Rūmai yra Europos Sąjungos išorės audito institucija, įsteigta audituoti ES finansus.

Liuksemburge įsikūrusi mūsų institucija turi 28 narius – po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės. Pas mus dirba apie 900 profesinių ir administracinių visų ES pilietybių darbuotojų.

Ką mes veikiame

Nuo 1977 m. Audito Rūmai padeda gerinti ES finansų valdymą, skatina atskaitomybę ir skaidrumą bei veikia kaip nepriklausomas Sąjungos piliečių finansinių interesų sergėtojas.

Mes tikriname, ar ES gerai tvarko savo atskaitomybę, ar teisingai taiko finansines taisykles ir ar užtikrina racionalų lėšų panaudojimą. Savo audito ataskaitose mes informuojame Europos Parlamentą, Tarybą, nacionalinius parlamentus ir plačiąją visuomenę apie tai, kaip panaudojami ES pinigai.

Pirmininko pratarmė

Gerbiamas skaitytojau,

2016 metai – tai metai, kai buvo smarkiai drebinami Europos Sąjungos pamatai. Augantis populizmas, mūsų piliečių gynimas nuo terorizmo, migracijos iššūkių sprendimas ir patirtas išstojimo referendumas vienoje iš mūsų valstybių narių – visa tai paliko savo žymę. Visa tai tapo daugelio piliečių tikėjimo ir pasitikėjimo mūsų bendru Europos projektu išbandymu ir mes turime dėti visas pastangas, kad užtikrintume mūsų piliečių pasitikėjimo Europos Sąjungos institucijų darbu išsaugojimą. Manau, kad svarbus vaidmuo šiuo atžvilgiu tenka geram finansų valdymui. Prie šio proceso Europos Audito Rūmų auditoriai prisideda skelbdami nepriklausomo audito ataskaitas apie ES finansų būklę. Esame įsipareigoję savo piliečiams užtikrinti, kad jie žinotų, kaip Sąjunga panaudoja jų pinigus ir kad už juos sukuriama derama vertė. Europos Sąjunga piliečių vardu turi išmintingai investuoti į politikas, programas ir projektus ten, kur galima pakeisti padėtį. Ji turi pasiekti rezultatų ir užtikrinti teisingą investicijų grąžą; tai ne tik garantuos Sąjungos tvarumą, bet taip pat suteiks jai teisėtumą ES piliečių akyse.

Ši ataskaita skirta mūsų veiklai 2016 metais. Joje taip pat pateikta informacija apie mūsų valdymą ir išteklius, kuriuos naudojome vykdydami savo misiją ir siekdami tikslų. Mes toliau auditavome ES institucijas ir kitas įstaigas, taip pat visas ES lėšas, kurios buvo skirtos valstybėms narėms, trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ir kitiems subjektams. Vykdydami Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, rengėme metines ataskaitas dėl ES biudžeto ir Europos plėtros fondų, taip pat dėl visų ES agentūrų ir daugelio kitų įstaigų visoje Sąjungoje. Mūsų šiais metais parengtos 36 specialiosios ataskaitos aprėpia daug įvairių temų.

Tam, kad mūsų darbas turėtų poveikį, yra nepaprastai svarbu pranešti mūsų pasiektas įžvalgas ES ir nacionalinio lygmens suinteresuotosioms šalims. Per šiuos metus toliau plėtojome bendradarbiavimą su Europos Sąjungos Parlamentu ir Taryba. Tačiau didžioji ES lėšų dalis yra panaudojama valstybėse narėse. Todėl yra nemažiau svarbu, kad piliečiai girdėtų apie mus ir apie mūsų darbą.

Šioje ataskaitoje nušviečiami kai kurie mūsų padaryti valdymo pokyčiai ir pokyčiai žinių valdymo sistemoje. Joje taip pat pateikta pagrindinė informacija apie mūsų personalo valdymą, finansus ir veiklos veiksmingumą per praėjusius metus, taip pat apie mūsų vykdytų vidaus ir išorės auditų rezultatus ir metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Kad galėtume ir toliau veiksmingai vykdyti savo misiją, mes taip pat tęsėme savo vidaus reformą, kaip įmanoma didindami savo darbuotojų ir jų žinių efektyvumą.

Man malonu pranešti, kad rekordinis mūsų ataskaitų ir kitų audito publikacijų skaičius 2016 metais liudija mūsų efektyvumą ir parodo mūsų pasiryžimą siekti rezultatų ir ginti finansinius ES piliečių interesus.

Linkiu Jums malonaus skaitymo!

Pirmininkas
Klaus-Heiner Lehne

Trumpa 2016 m. apžvalga

Mūsų veikla

  • Metinės ataskaitos dėl ES biudžeto ir dėl Europos plėtros fondų.
  • Penkiasdešimt dvi specialiosios metinės ataskaitos dėl įvairių visoje Sąjungoje įsikūrusių jos agentūrų ir įstaigų.
  • Trisdešimt šešios specialiosios ataskaitos, kuriose pagal įvairias valdymo temas ar biudžeto sritis nagrinėjamas veiksmingumas tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, klimato kaita, jūrų transportas, migracija ar bankų priežiūra.
  • Dvi nuomonės apie naujus ar atnaujintus ES teisės aktus, turinčius reikšmingą poveikį finansų valdymui: viena – dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), kita – dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komiteto bei vienas apžvalginis pranešimas apie 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą.
  • Posėdžiai, seminarai ir konferencijos su mūsų partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant aukšto lygio konferenciją dėl finansinių priemonių panaudojimo vykdant ES biudžetą.

Mūsų valdymas

  • Išrinkome naują pirmininką Klaus-Heiner Lehne (Vokietija).
  • Priėmėme septynis naujus mūsų institucijos narius. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Audito Rūmuose pradėjo dirbti Jan Gregor (Čekija), Mihails Kozlovs (Latvija), Janusz Wojciechowski (Lenkija), Samo Jereb (Slovėnija), Rimantas Šadžius (Lietuva), Leo Brincat (Malta) ir João Figueiredo (Portugalija); Juhan Parts (Estija).
  • Reformavome mūsų audito kolegijų sistemą, įsteigdami penktą kolegiją, atsakingą už ES finansavimą ir administravimą, ir audito kontrolės komitetą, įgaliotą užtikrinti mūsų audito darbo kokybę, ir suteikėme vienam nariui bendrą atsakomybę už mūsų metinę ataskaitą.
  • Pradėjome naudoti mūsų žinių valdymo sistemą ir, tęsdami reformą, parengėme naują visos institucijos rizikos valdymo politiką.
  • Vykdydami ES institucijų susitarimą, toliau mažinome savo darbuotojų skaičių ir diegėme vienodų galimybių politiką įdarbinimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityje.
  • Įdiegėme kokybiškos mūsų pastatų aplinkosaugos vadybos sistemą ir mūsų pastatus teigiamai įvertino ekspertai.
Mūsų išdirbiai: metinės ataskaitos, specialiosios ataskaitos, nuomonės ir apžvalginiai pranešimai

Mūsų veikla

Auditas

Auditas yra mūsų pagrindinė veikla.

Mes atliekame trijų rūšių auditus įvairiose ES biudžeto srityse:

  • finansinius auditus ir atitikties auditus – dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, kaip reikalauja teisės aktai (skirtus visų pirma patikinimo pareiškimui pagrįsti), taip pat vertinimus, ar konkrečių biudžeto sričių sistemos ir operacijos atitinka jas reglamentuojančias taisykles ir reglamentus;
  • veiksmingumo auditus – dėl ES politikų ir programų veiksmingumo ir finansų valdymo patikimumo (įskaitant racionalų lėšų panaudojimą). Šie auditai yra skirti konkrečioms valdymo ar biudžeto temoms: mes atrenkame jas remdamiesi tokiais kriterijais kaip viešasis interesas, netvarkingumo ar mažo veiksmingumo rizika bei galimybė padėtį pagerinti.

Remdamiesi mūsų audito darbo metu surinktais įrodymais, siekiame pateikti aiškias išvadas dėl ES biudžeto apskaitos ir finansų valdymo būklės, taip pat dėl konkrečių išlaidų sričių, taip pat siekiame pateikti praktines, ekonomiškai veiksmingas rekomendacijas, kaip galima būtų padėtį pagerinti. Mūsų auditoriai gauna šiuos įrodymus nagrinėdami bendrai finansuojamas politikas, programas ir projektus visoje Sąjungoje ir pasaulyje – visur, kur panaudojami ES pinigai.

Audito vizitai 2016 m.

Nors didžioji mūsų audito darbo dalis atliekama mūsų patalpose Liuksemburge, 2016 m. mūsų auditoriai taip pat atliko nemažai vizitų į nacionalines, regionines ir vietos institucijas valstybėse narėse ir pas kitus ES lėšų gavėjus Sąjungoje ir už jos ribų. Jie lankėsi ir kitose ES institucijose bei įstaigose, arba ES delegacijose, taip pat tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip JTO, kuri taip pat susijusi su ES lėšų administravimu. Šie vizitai leido mums gauti tiesioginius audito įrodymus iš institucijų, susijusių su ES lėšų valdymu, surinkimu ir mokėjimu, bei iš galutinių šių lėšų gavėjų.

Dažniausiai mūsų auditorių grupes sudaro du arba trys auditoriai, o audito vizitai paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Audito darbo dažnumas ir intensyvumas atskirose valstybėse narėse ir paramą gaunančiose šalyse priklauso nuo mūsų atliekamo audito darbo pobūdžio.

Mūsų audito vizitai ES dažnai atliekami bendradarbiaujant su atitinkamų valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis (AAI). 2016 m. mūsų auditoriai valstybėse narėse ir už ES ribų auditavo vietoje 4 246 dienas (2015 m. – 4 310 dienų).

Be to, mūsų auditoriai 2 510 dienų dirbo ES institucijose Briuselyje ir Liuksemburge, taip pat decentralizuotose agentūrose ir įstaigose visoje ES, tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip JT ar EBPO bei privačiose audito įmonėse. Dirbdami audito darbą, jei tik būdavo galimybė, jie naudojosi vaizdo konferencijomis ir kitomis informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, saugaus dalijimosi duomenimis ir dokumentais programa.

Valstybėse narėse ir už ES ribų audituota vietoje 4 246 dienas
6 756 audito dienos 2016 m.

Ataskaitos ir nuomonės

Mūsų audito ataskaitos ir nuomonės yra labai svarbi ES atskaitomybės grandinės sudėtinė dalis, kadangi jos naudojamos reikalaujant atskaitomybės – visų pirma per metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą – iš tų, kurie yra atsakingi už ES biudžeto valdymą. Pirmiausia, tai Europos Komisija, bet taip pat ir kitos ES institucijos ir įstaigos. Nacionalinės, regioninės ir vietos administracijos valstybėse narėse taip pat atlieka svarbų vaidmenį pasidalijamojo valdymo srityse, kaip antai žemės ūkio ir sanglaudos išlaidų srityje, kurioje panaudojama apie 80 % ES biudžeto lėšų.

Mes skelbiame iš esmės trijų rūšių audito ataskaitas.

  • Metines ataskaitas, kuriose daugiausia pateikiami finansinio ir atitikties audito, susijusio su Europos Sąjungos biudžetu ir Europos plėtros fondais (EPF), rezultatai, taip pat biudžeto valdymo ir veiksmingumo aspektai.
  • Specialiąsias metines ataskaitas dėl ES agentūrų, decentralizuotų įstaigų ir bendrųjų įmonių, kurios skelbiamos atskirai.
  • Specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiami atrinktų veiklos ir atitikties auditų, susijusių su konkrečiomis išlaidų ar politikos sritimis arba biudžeto ar valdymo klausimais, rezultatai.

Dar mes skelbiame nuomones dėl naujų ar atnaujintų teisės aktų, turinčių poveikį finansų valdymui, bei kitos institucijos prašymu ar mūsų pačių iniciatyva rengiamas peržiūra pagrįstas publikacijas, tokias kaip padėties apžvalgas ir apžvalginius pranešimus.

Parengtos audito ataskaitos ir nuomonės

Visas mūsų audito ataskaitas, nuomones ir kitas audito publikacijas galima rasti mūsų svetainėje (eca.europa.eu).

Metinės ataskaitos

2015 m. metinė ataskaita dėl ES biudžeto

2016 m. mūsų auditoriai, nagrinėdami, kaip buvo įgyvendintas 2015 m. biudžetas, patikrino apie 1 200 operacijų visose išlaidų srityse. Tai reiškia, kad mes įvertinome 1 200 įvairių ES lėšų panaudojimo atvejų, kai buvo remiami svarbūs infrastruktūros projektai, mažos ir vidutinės įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos, ūkininkai, studentai valstybėse narėse ar naudos gavėjai ne ES šalyse.

Ataskaitoje pateikėme patikinimą dėl to, kaip tais metais minėtos ES lėšos buvo panaudotos, ir atkreipėme dėmesį į sritis, kur joms buvo iškilusi didžiausia netvarkingo panaudojimo rizika. Be to, konkrečiai išnagrinėjome kiekvieną didelę ES veiklos sritį pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas bei pateikėme informaciją apie biudžeto ir finansų valdymą bei apie veiksmingumo aspektus trijose pagrindinėse ES biudžeto srityse. Mes taip pat išnagrinėjome, kas nulėmė klaidas, ir pateikėme naudingų ir racionalių rekomendacijų dėl padėties pagerinimo.

Mūsų 2015 m. metinė ataskaita buvo paskelbta spalio 13 d., mėnesiu anksčiau nei praėjusiais metais.

2016 m. įsteigėme aukšto lygio darbo grupę, įgaliotą išnagrinėti, kaip būtų galima labiau padidinti mūsų metinės ataskaitos pridėtinę vertę jos naudotojams, visų pirma Europos Parlamentui, pavyzdžiui, pateikiant daugiau geografinių įžvalgų, įvertinant papildomų ES biudžeto sričių veiksmingumą ir gaunant patikinimą iš vidaus kontrolės ES ir valstybių narių lygmenimis. Šiuos pasiūlymus priėmėme 2017 m. pradžioje.

Pagrindinė informacija
2015 m. ES išlaidos
145,2 milijardo eurų, apie 285 eurai kiekvienam piliečiui
Finansinės ataskaitos
patikimos, Audito Rūmai jas patvirtina
Pajamos
teisėtos ir tvarkingos, Audito Rūmai teikia palankią nuomonę
Mokėjimai
paveikti reikšmingo klaidų lygio (3,8 %), Audito Rūmai teikia neigiamą nuomonę

Pagrindinės išvados

  • 2015 m. ES finansinės ataskaitos buvo parengtos laikantis tarptautinių standartų ir visais reikšmingais aspektais atspindi tikrą ir teisingą vaizdą. Todėl mes galėjome ir šį kartą pateikti palankią nuomonę dėl jų patikimumo. Tačiau mes pateikėme neigiamą nuomonę dėl mokėjimų tvarkingumo.
  • 2015 m. mokėjimuose įvertintas klaidų lygis, kuriuo matuojamas netvarkingumas, sudarė 3,8 %. Tai pažanga, palyginti su keletu pastarųjų metų, bet šis klaidų lygis vis dar žymiai viršija mūsų 2 % reikšmingumo ribą.
  • Mes ir toliau nustatome beveik tokį pat įvertintą klaidų lygį srityse, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis (4,0 %), ir Komisijos tiesiogiai valdomose išlaidose (3,9 %). Mažiausias įvertintas klaidų lygis (0,6 %) buvo ES institucijų administracinėse išlaidose.
  • Valstybių narių institucijų ir Komisijos vykdyti taisomieji veiksmai padarė teigiamą poveikį įvertintam klaidų lygiui. Be šių veiksmų bendras įvertintas klaidų lygis būtų sudaręs 4,3 %. Nepaisant to, kad Komisija ėmėsi priemonių pagerinti savo rizikos ir taisomųjų veiksmų poveikio vertinimą, vis dar yra galimybių padėtį pagerinti.
  • Jei Komisija, valstybių narių institucijos ar nepriklausomi auditoriai būtų pasinaudoję visa jiems prieinama informacija, didelę klaidų dalį jie būtų užkardę arba aptikę ir ištaisę prieš atliekant susijusius mokėjimus.
„ES turi atgauti savo piliečių pasitikėjimą“ – pareiškė Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne (viduryje), pristatydamas mūsų metinę ataskaitą Biudžeto kontrolės komitete (CONT). Taip pat nuotraukoje: CONT pirmininkė Ingeborg Grässle ir Audito Rūmų narys Lazaros S. Lazarou.
2015 m. operacijų testavimo rezultatai pagal ES išlaidų sritis

Lentelė iš dokumento „2015 m. ES auditas glaustai“, kurį galima rasti mūsų interneto svetainėje (eca.europa.eu).

2015 m. metinė ataskaita dėl Europos plėtros fondų

Iš Europos plėtros fondų (EPF) teikiama Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo pagalba Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno valstybėms (AKR) bei užjūrio šalims ir teritorijoms. Šiuos fondus finansuoja valstybės narės ir juos atskirai nuo ES biudžeto valdo Europos Komisija, o tam tikrose pagalbos srityse – Europos investicijų bankas (EIB).

Mes nustatėme, kad 2015 m. EPF finansinės ataskaitos yra patikimos. EPF pajamos nebuvo paveiktos reikšmingo klaidų lygio. Apskritai, kaip ir ankstesniais metais, mūsų nustatytas klaidų lygis EPF išlaidose (3,8 %) atskleidė ex ante patikrų trūkumus. Klaidos, susijusios su išlaidas pateisinančių patvirtinamųjų dokumentų nebuvimu ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu, sudarė beveik du trečdalius įvertinto klaidų lygio.

Pagrindinė informacija
2015 m. EPF biudžetas
3,1 milijardo eurų
Finansinės ataskaitos
patikimos
Pajamos
be klaidų
Mokėjimai
paveikti reikšmingo klaidų lygio (3,8 %)

Mūsų metinė ataskaita dėl EPF yra skelbiama kartu su mūsų metine ataskaita dėl ES biudžeto, kurią galima rasti mūsų svetainėje (eca.europa.eu).

Specialiosios metinės ataskaitos

Visoje Sąjungoje įsikūrusios Europos agentūros, kitos įstaigos ir bendrosios įmonės vykdo specialias užduotis ES piliečiams gyvybiškai svarbiose srityse, tokiose kaip sveikatos, saugos, saugumo, laisvės ir teisingumo.

2016 m. auditavome, ar jų finansinės ataskaitos yra patikimos ir ar jose atspindimos operacijos atitinka taisykles. Rengdami savo nuomonę apie jų finansines ataskaitas, mes atsižvelgėme – kur įmanoma – į privačių audito įmonių atliktą audito darbą. Mes taip pat auditavome Sisnet ryšių infrastruktūrą, Europos mokyklas ir Europolo pensijų fondą.

Mūsų išvada dėl finansinių ataskaitų

Visų agentūrų, kitų įstaigų ir bendrųjų įmonių 2015 m. finansinės ataskaitos buvo patikimos, išskyrus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų agentūrą (FRONTEX), dėl kurios mes pateikėme sąlyginę nuomonę.

Mūsų išvada dėl operacijų

Operacijos, atspindimos jų 2015 m. finansinėse ataskaitose atitiko taisykles, išskyrus Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT) ir Bendrąją įmonę „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL), dėl kurių mes pateikėme sąlyginę nuomonę.

Visos mūsų specialiosios metinės ataskaitos, kartu su 2 santraukomis – mūsų 2015 m. atliktų agentūrų ir kitų įstaigų auditų rezultatų santrauka ir bendrųjų įmonių auditų rezultatų santrauka – yra skelbiamos mūsų svetainėje (eca.europa.eu).

Pagrindinė informacija
Audito Rūmai auditavo
41 ES agentūrą ir kitą įstaigą, 7 bendrąsias įmones, Europos mokyklas ir pan.
Bendras 2015 m. biudžetas
4,1 milijardo eurų, apie 3 % ES biudžeto
Audito Rūmai paskelbė
52 specialiąsias metines ataskaitas

Specialiosios ataskaitos

Mūsų veiksmingumo ir atitikties auditų metu nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas pristatome specialiosiose ataskaitose, kurias skelbiame visu metų laikotarpiu.

Kokioms temoms šios specialiosios ataskaitos bus skirtos, nusprendžia mūsų nariai. Programuodami savo darbą atsižvelgiame į tokius kriterijus, kaip viešasis interesas, netvarkingumo ar mažo veiksmingumo rizika bei galimybės pagerinti padėtį. Atrinkdami audito temas taip pat atsižvelgiame į mūsų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma Europos Parlamento, išsakytas nuomones.

Mūsų veiklos auditai neretai apima keletą finansinių metų, o dėl jų sudėtingo pobūdžio jiems užbaigti gali prireikti ne vienų metų. Mes nustatome šias audito užduotis, siekdami kiek įmanoma padidinti jų poveikį bei optimaliai panaudoti savo išteklius.

2016 m. dauguma mūsų specialiųjų ataskaitų buvo skirtos temoms, susijusioms su bendraisiais ES tikslais siekiant pridėtinės vertės ir augimo, taip pat su ES atsaku į globalius iššūkius, kaip antai į pagrindines energetikos ir klimato, vidaus rinkos ir migracijos problemas. Savo specialiosiose ataskaitose daugiausia dėmesio skiriame ES finansuojamų politikų, programų ir projektų veiksmingumui: visų pirma tikriname, ar rezultatai buvo pasiekti veiksmingai ir efektyviai ir ar ES finansavimu buvo sukurta pridėtinė vertė. Mes taip pat teikiame rekomendacijas, kaip padėtį pagerinti, pavyzdžiui, taupant finansus, taikant geresnius darbo metodus, vengiant švaistymo arba efektyviau siekiant numatytų politikos tikslų.

2016 metais parengėme rekordinį 36 specialiųjų ataskaitų skaičių (2015 m. – 25 specialiąsias ataskaitas). Atkreipiame dėmesį į dvi iš jų: pirma, į ataskaitą dėl išorės migracijos, kuri parodo, koks svarbus mūsų darbas, susijęs su ES lėšų panaudojimu už jos ribų; antra, į ataskaitą dėl ES jūrų transporto, parodančią, kokia rizika kyla neefektyviai naudojant Sąjungos lėšas, skirtas padidinti jos išorės konkurencingumą.

Dėmesys veiksmingumo auditui:

ES išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse iki 2014 m. (09/2016)

Reagavimo į migracijos, integracijos ir Europos saugumo iššūkius klausimas užima svarbią vietą ES ir valstybių narių politinėje darbotvarkėje ir susilaukia didelio visuomenės dėmesio Europoje ir už jos ribų. Taip pat tai yra politikos sritis, liečianti visų europiečių gyvenimą. Taigi labai svarbu, kad šiam tikslui skirtas lėšas ES panaudotų kaip galima veiksmingiau, sukurdama konkrečius ir išmatuojamus rezultatus. Nuo 2016 m. ir toliau ES išlaidų šioje srityje vertinimą laikome vienu iš mūsų prioritetų.

Mūsų pirmasis auditas šioje srityje buvo skirtas ES bendros migracijos politikos išorės dimensijos finansavimui. Mūsų auditoriai nagrinėjo, ar ES aiškiai nustatė, ką ji nori pasiekti ir ar išlaidos buvo veiksmingos ir gerai koordinuojamos.

Patikrinome 23 projektus (89 milijonų eurų finansavimas) rytinėse ir pietinėse kaimynystės šalyse – Alžyre, Gruzijoje, Libijoje, Moldovoje, Maroke ir Ukrainoje. Taip pat peržiūrėjome politikos, planavimo ir projektų dokumentus, taip pat susijusią literatūrą ir vertinimus, vykdėme pokalbius ir surinkome informaciją iš Komisijos, ES delegacijų, atsakingų nacionalinių ir vietos institucijų, galutinių naudos gavėjų, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir ekspertų grupių.

Mūsų auditoriai nustatė, kad Komisijai buvo sunku įrodyti ES išlaidų išorės migracijos politikai veiksmingumą kaimynystės šalyse.
Migracija mums išlieka prioritetas: antai 2016 metais auditavome migracijos krizės centrų prie Viduržemio jūros temą ir 2017 m. planuojame paskelbti šio audito specialiąją ataskaitą.

Apskritai finansinės priemonės nepateikė jokios aiškios strategijos, kuri būtų leidusi nustatyti jų įnašą į tikslų pasiekimą, ir dėl to buvo neaišku, ką jos ketino pasiekti ES lygmeniu. Neretai buvo sunku išmatuoti ES lėšomis pasiektus rezultatus ir buvo sunku įvertinti migracijos indėlį į vystymąsi, kuris yra vienas iš ES prioritetų. Mes taip pat nustatėme, kad buvo sudėtinga šios politikos valdymo tvarka, nepakankamas koordinavimas ir nebuvo atliekama finansavimo apžvalga, kuri konkrečiai parodytų, ką finansavo Komisija ir ką valstybės narės.

Mūsų auditoriai negalėjo nustatyti visų panaudotų sumų; mes įvertinome, kad pagal įvairias finansines priemones 2007–2014 m. laikotarpiui buvo sudaryta sutarčių, kurių suma 1,4 milijardo eurų, tačiau faktiškai išleistas sumas nustatyti galėjome tik vienos iš jų atveju. Todėl buvo sunku vertinti, koks buvo kiekvienos atskiros finansinės priemonės indėlis į migracijos politiką, kokiu mastu jos paskatino ES išorės migracijos politiką ir ar jos skyrė lėšas pagrindinėms teminėms ar geografinėms prioritetinėms sritims.

ES turėtų skirti savo išteklius toms sritims, kuriose yra didžiausias potencialas sukurti pridėtinę vertę.

Tai ypač svarbu, kadangi pagalbai ne ES šalims numatyti ištekliai tampa toli gražu nepakankami dėl greitai didėjančių poreikių po to, kai Viduržemio jūros regione, ypač po 2013 m., smarkiai išaugo nelegali migracija. Mūsų auditoriai pažymėjo, kad finansavimas buvo susiskaidęs ir kad projektai buvo pernelyg plačiai išskaidyti, kad galėtų duoti reikšmingų rezultatų atitinkamose šalyse. Tokia padėtis trukdė Europos Sąjungai užtikrinti, kad jos veiksmai ne ES šalyse darytų tikrą skatinamąjį poveikį, ar plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą su jomis opiais migracijos klausimais.

Mes pristatėme šią specialiąją ataskaitą Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui, taip pat Tarybos aukšto lygio prieglobsčio ir migracijos darbo grupei, pabrėždami, kad ES išlaidos migracijai kaimynystės šalyse gali būti veiksmingos tik tuomet, jei bus nustatyti aiškūs tikslai, jei lėšos bus skiriamos aiškiai apibrėžtiems prioritetams ir jei bus pagerinta valdymo tvarka ir koordinavimas tarp ES įstaigų ir su valstybėmis narėmis. Ataskaitoje pateiktas rekomendacijas teigiamai įvertino abi teisėkūros institucijos, kurios į jas atsižvelgs aptardamos ir nustatydamos ES išorės migracijos išlaidų politiką ateityje. Ataskaita sukėlė platų atgarsį žiniasklaidoje tiek ES viduje, tiek už jos ribų ir pasiekė – žiniasklaidos poveikio požiūriu – didžiausią poveikį iš visų mūsų šiais metais skelbtų specialiųjų ataskaitų.

Dėmesys veiksmingumo auditui:

Jūrų transportas Europos Sąjungoje: neramūs vandenys – daug neveiksmingų ir netvarių investicijų (23/2016)

Mes reguliariai nagrinėjame ES finansuojamus transporto projektus: pavyzdžiui, neseniai auditavome oro uostus, krovininį geležinkelių transportą, vidaus vandenų ar sausumos kelius. Šį kartą mūsų žvilgsnis nukrypo į ES investicijas į uostų infrastruktūrą. Jūrų transportas yra svarbi sritis ne tik ES prekybai ir konkurencingumui, bet ir mūsų verslininkams bei piliečiams. Pastaraisiais metais jūrų uostų indėlis į ES BVP buvo apie 1 % ir juose dirbo daugiau kaip 2 milijonai asmenų. Todėl yra labai svarbu, kad ES – kartu su valstybių narių institucijomis –lėšas šioms investicijoms panaudotų kaip įmanoma efektyviau ir kas šis ES finansavimas duotų rezultatų.

Mūsų auditoriai įvertino Europos Komisijos ir valstybių narių jūrų krovininio transporto strategijas ir tai, kokia ekonominė nauda buvo pasiekta ES investicijomis į uosto paslaugas, kurios per 2000–2013 m. laikotarpį sudarė 17 milijardų eurų dotacijomis ir paskolomis. Ši suma apėmė kai kurias Europos investicijų banko (EIB) finansuojamas investicijas. Jie peržiūrėjo kai kuriuos dokumentus, kaip antai ES ir valstybių narių jūrų transporto strategijas bei strateginius uostų vystymo planus, kalbino Komisijos pareigūnus, valstybių narių regioninių institucijų ir uostų direkcijų atstovus, apklausė pramonės suinteresuotąsias šalis, kaip antai uostų operatorius, bei gavo papildomos informacijos tikrindami uostus. Jie atliko patikras vietoje 19-koje uostų Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Švedijoje, taip pat specialius tyrimus aštuoniuose kituose uostuose.

Mes nustatėme, kad taikomos ilgalaikės strategijos nesudarė patikimo pagrindo uostų pajėgumams planuoti.

Nei ES, nei valstybės narės neturėjo strateginio suvokimo apie tai, kuriems uostams ar kuriems tikslams reikalingas finansavimas, nepaisant to, kad investicijų į panašias infrastruktūras finansavimas kaimyniniuose uostuose buvo neveiksmingas ir netvarus. Mes taip pat pakartotinai įvertinome penkis jau 2010 metais nagrinėtus projektus ir nustatėme, kad šie projektai duoda mažą ekonominę naudą. Šiuose uostuose ES finansuotos infrastruktūros panaudojimas, nors jie veikė beveik dešimt metų, vis dar buvo nepakankamas, o atitinkamos keturių uostų teritorijos vis dar buvo tuščios ar apytuštės, o penktasis uostas iš viso neveikė.

Mūsų auditas nustatė, kad daug investicijų yra neveiksmingos ir netvarios ir kad yra didelė iššvaistymo rizika.

Atlikdami savo auditus mes ne visuomet galime aiškiai kiekybiškai įvertinti nagrinėjimo ES finansavimo neveiksmingumą. Tačiau šį kartą mes tą padaryti galėjome. Mes nustatėme, kad 2000–2013 m. laikotarpiu trečdalis ES išlaidų, skirtų tokioms infrastruktūroms kaip ES jūrų uostų krantinės, dokai ir molai, buvo neveiksmingos ir netvarios, antai nagrinėtų projektų atveju kas trečias panaudotas euras (194 milijonai eurų) atitenka projektams, kurie dubliuoja netoliese esančias infrastruktūras, o 97 milijonai eurų yra investuojami į infrastruktūrą, kuri arba nėra panaudojama, arba daugiau nei trejus metus po projekto užbaigimo yra naudojama labai mažai.

Be to, mūsų auditoriai padarė išvadą, kad Europos jūrų transporte iki šiol nesudarytos visiems vienodos sąlygos.

Taip yra dėl to, kad nėra suderintos muitinės patikros ir nėra Komisijos gairių dėl uostų infrastruktūros ir dėl valstybės pagalbos uostams taikymo.

Pristatydami šią ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, mes pabrėžėme, kad jūrų transportas Europos Sąjungoje yra „neramiuose vandenyse“, ypač pažymėdami tai, kad yra didelė rizika, jog gali būti iššvaistyta beveik 400 milijonų eurų ES lėšų, investuotų valstybėse narėse.

Ši specialioji ataskaita buvo itin griežta. Joje Komisijai ir valstybėms narėms buvo parodyta, kaip siekti veiksmingesnio, efektyvesnio ir skaidresnio ES lėšų panaudojimo, buvo pritarta Komisijos bandymams teikti pirmenybę investicijoms į uostų sujungimą, taip pat buvo pasiūlyta atsisakyti kai kurių būsimų investicijų ir visomis turimomis teisinėmis priemonėmis kovoti su neveiksmingumu ir neefektyvumu. Mūsų rekomendacijas palankiai įvertino Parlamentas ir Taryba, kurie atsižvelgs į jas savo politinėse diskusijose dėl ES investicijų į uostų tarnybas ar panašiais atvejais.

Kaip mes tai darome su kai kuriomis savo ataskaitomis, mes pristatėme šią ataskaitą pramonės suinteresuotosioms šalims, taip pat žiniasklaidai spaudos konferencijoje Briuselyje. Be to, pristatėme ją spaudai Antverpene, antrame pagal dydį ES uoste, naujo uosto pastato atidarymo proga. Mūsų ataskaitai buvo skirtas nemažas žiniasklaidos dėmesys, ES mastu užtikrinęs viešą šio svarbaus sektoriaus finansų valdymo kontrolę.

Visų 2016 metais parengtų specialiųjų ataskaitų sąrašas pateiktas šios ataskaitos priede.

Sukčiavimo nustatymas

Nors mūsų auditai nėra specialiai skirti sukčiavimui aptikti, kartais nustatome atvejų, keliančių įtarimą, kad galėjo būti vykdoma neteisėta veika ar sukčiaujama. Mūsų institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kovojančia su ES biudžetui žalą darančiu sukčiavimu. Mes pranešame OLAF apie visus įtariamo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nelegalios veikos, turinčios įtakos ES finansų interesams, atvejus, kuriuos nustatome mūsų audito darbo metu. Tuomet OLAF nagrinėja šiuos atvejus ir nusprendžia, kokio tyrimo imtis ir, prireikus, bendradarbiauja su valstybių narių institucijomis. 2016 metais pranešėme OLAF 11 tokių įtariamo sukčiavimo atvejų, kuriuos mes nustatėme dirbdami savo 2015 ir 2016 finansinių metų patikinimo pareiškimo darbą bei atlikdami kitas audito užduotis.

Nuomonės ir kitos peržiūra pagrįstos publikacijos

Prie ES finansų valdymo gerinimo mes taip pat prisidedame savo nuomonėmis dėl didelį finansinį poveikį turinčių naujų ar peržiūrimų teisės aktų pasiūlymų. Šių nuomonių prašo kitos ES institucijos, o teisėkūros institucijos – Europos Parlamentas ir Taryba – jas panaudoja savo darbe. Mes taip pat galime savo iniciatyva skelbti dokumentus ir apžvalgas kitais klausimais.

2016 m. paskelbėme dvi nuomones, – vieną dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komiteto, kitą – dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF).

  • Nuomonė Nr. 1/2016 dėl ES Reglamento, susijusio su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komiteto sekretoriatu

Mūsų nuomonėje pritariama Komisijos pasiūlymui, kad OLAF pats nebevykdytų Priežiūros komiteto sekretoriato funkcijos – kadangi, kaip teigia šis Komitetas, sekretoriato darbuotojai turėjo vykdyti prieštaringus nurodymus, – ir kad šios funkcijos būtų perduotos Komisijai.

  • Nuomonė Nr. 2/2016 dėl pasiūlymo pratęsti ir didinti ESIF

Mūsų nuomonėje pažymima, kad Europos Komisijos planai padidinti ir pratęsti „Junkerio plano“ (kuriuo siekiama generuoti 315 milijardų eurų viešojo ir privačiojo finansavimo) pagrindą sudarantį investicijų fondą buvo parengti pernelyg skubotai ir neturint daug įrodymų, kad padidinimas yra pagrįstas. Mes nustatėme, kad dar per anksti matuoti ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai arba daryti išvadą dėl to, ar buvo pasiekti ESIF tikslai.

Nauja publikacija – apžvalginis pranešimas

2016 m. sukūrėme naują produktą – apžvalginius pranešimus, – kuriais siekiame teikti ES teisėkūros institucijoms, visų pirma Tarybai, nepriklausomas, svarbias ir savalaikes įžvalgas įvairiomis temomis. 2016 m. paskelbėme vieną tokių apžvalginių pranešimų, skirtų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrai.

Mes išnagrinėjome Komisijos komunikatą dėl laikotarpio vidurio peržiūros ir nustatėme, kad pasiūlymuose nepasinaudota nė vienu einamojo laikotarpio išlaidų vertinimu, kad iki kitos DFP bus mažai galimybių įvertinti veiksmingumą ir kad būtina nedelsiant spręsti didėjančio ES politikų finansavimo tvarkos sudėtingumo problemą. Mes patarėme Komisijai peržiūrėti ateinančios DFP rengimo tvarkaraštį, atlikti išsamią ES išlaidų peržiūrą, parengti aiškesnę, paprastesnę ir nuoseklesnę finansavimo tvarką ir pasiūlyti aukštu lygiu svarstyti ES biudžeto prioritetų temą.

Apžvalginiai pranešimai rengiami kitaip nei mūsų audito ataskaitos, juos rengiant visų pirma remiamasi mūsų plačia žinių baze. Juose apžvelgiama dabartinė nagrinėjamos temos būklė ir jie leidžia priimti pagrįstą sprendimą ir formuoti politiką remiantis patikimomis, nepriklausomomis ir nešališkomis konsultacijomis.

Mūsų nuomonės ir kitos peržiūra pagrįstos publikacijos skelbiamos mūsų svetainėje (eca.europa.eu).

Reikšmingi įvykiai

Viešojo sektoriaus atskaitomybė: geresnės finansinės ataskaitos, geresni biudžetai, geresnis lėšų panaudojimas?

2016 m. sausio 25–26 d., Liuksemburgas

Mes surengėme praktinį seminarą viešojo sektoriaus apskaitos ekspertams. Dalyviai diskutavo, ar finansinės apskaitos, biudžeto ir makroekonominės statistikos suderinimas galėtų paskatinti kurti bendrą pagrindą, paremtą bendraisiais apskaitos principais (BAP). Ekspertų komisija nagrinėjo, ar finansinės ataskaitos, nacionalinės sąskaitos ir biudžetai galėtų būti laikomi trimis vienos tikrovės versijomis. Įdomi perspektyva buvo išsakyta diskusijų sesijose, kuriose, be kita ko, buvo nagrinėjamas auditorių vaidmuo skatinant reformas arba jas koreguojant.

Konferencija ES finansinių priemonių tema

2016 m. lapkričio 15 d., Audito Rūmai, Liuksemburgas

Mes surengėme aukšto lygio konferenciją ES finansinių priemonių tema, kurioje viešojo ir privačiojo sektorių atstovai nagrinėjo, kaip finansinės priemonės gali geriausiai teikti finansinę paramą iš ES biudžeto. Konferencijoje dalyvavo: Europos Parlamento biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė Ingeborg Grässle, Europos investicijų fondo vykdomasis direktorius Pier Luigi Gilibert, Europos investicijų banko pirmininko pavaduotojas Vazil Hudák ir Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos GD generalinio direktoriaus pavaduotojas politikos, atitikties ir veiksmingumo reikalams Nicholas Martyn, kurie diskutavo šia tema su Europos Audito Rūmų nare Iliana Ivanova.

Konferencijoje buvo remiamasi mūsų specialiąja ataskaita „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“ ir mūsų nuomone dėl ESIF. Vėliau ekspertų komisijoje buvo surengtos diskusijos privataus kapitalo pritraukimo, turimų lėšų pakartotino naudojimo, valdymo išlaidų ir ESIF ir SME iniciatyvos temomis.

Audito Rūmų finansinių priemonių konferencijos ekspertų komisijos darbe dalyvavo CONT pirmininkė Ingeborg Grässle, Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne ir Audito Rūmų narė Iliana Ivanova.
CIPFA tarptautinis seminaras „Beyond base camp“.

2016 m. lapkričio 24–25 d., Audito Rūmai, Liuksemburgas

Sertifikuoto viešųjų finansų ir apskaitos instituto (CIPFA) tarptautinis seminaras buvo pagrindinis renginys viešajame sektoriuje dirbantiems finansų specialistams ir auditoriams. Su CIPFA mus sieja bendros vertybės ir aktyvus darbas gero finansų administravimo ir valdymo srityse. Šį CIPFA renginį koordinavo mūsų narys Lazaros S. Lazarou, atsakingas už metinę ataskaitą. Dalyviai apsvarstė daug įvairių klausimų, tokių kaip viešųjų finansų valdymas, tikrinimas ir auditas nenuspėjamame pasaulyje bei atskaitomybė ir geras valdymas viešųjų finansų srityje.

Šio CIPFA ir Audito Rūmų surengto seminaro ekspertų komisijoje dalyvavo Europos Audito Rūmų narys Lazaros S. Lazarou ir CIPFA tarptautinių reikalų skyriaus pirmininkas Ian Ball.

Santykiai su suinteresuotosiomis šalimis

Mūsų darbo poveikis labai priklauso nuo to, kaip mūsų audito rezultatais ir rekomendacijomis pasinaudos Europos Parlamentas, ES Taryba ir nacionaliniai parlamentai.

Parlamentas

2016 m. mūsų pirmininkas ir nariai palaikė reguliarius santykius su Europos Parlamento komitetais, ypač su Biudžeto kontrolės komitetu (CONT).

Metų pradžioje pirmininkas V. Caldeira Biudžeto kontrolės komitetui ir Komitetų pirmininkų sueigai pristatė 2016 metų darbo programą, parengtą atsižvelgiant į metines konsultacijas su Europos Parlamentu dėl ateinančių metų darbo programos. Balandžio mėn. jis dalyvavo Europos Parlamento 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo diskusijose.

2016 m. spalio mėn. naujai išrinktas pirmininkas K.-H. Lehne mūsų 2015 m. metinę ataskaitą pristatė Biudžeto kontrolės komitetui, o vėliau ir plenarinei sesijai. Lapkričio mėn. jis vėl lankėsi Biudžeto kontrolės komitete ir pristatė mūsų 2017 m. darbo programą. Tą patį mėnesį CONT atvyko su metiniu darbo vizitu į mūsų instituciją.

2016 m. mūsų nariai Biudžeto kontrolės komitetui pristatė 33 specialiąsias ataskaitas, taip pat mūsų 2015 m. metinės ataskaitos skyrių nustatytus faktus ir rekomendacijas. Papildomai jų buvo paprašyta pristatyti 12 specialiųjų ataskaitų ir metinės ataskaitos skyrių „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui“ kitiems parlamentiniams komitetams. Be to, mūsų nariai ir audito grupės buvo pakviesti pristatyti ir aptarti mūsų audito darbą įvairiuose komitetų darbo grupėse, seminaruose ir kituose parlamentiniuose renginiuose. Kaip ir ankstesniais metais, surengėme bendrą posėdį su Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu, kad aptartume bendro intereso klausimus, susijusius su šiuo metu dirbamu darbu, ir toliau bendradarbiavome su Parlamento tyrimų tarnyba, siekdami efektyviau keistis žiniomis.

2016 m. lapkričio 14 d. CONT delegacija lankėsi Audito Rūmuose Liuksemburge aptarti bendro intereso temas.

Taryba

Toliau dėjome pastangas glaudžiau bendradarbiauti su įvairiomis Tarybos sudėtimis tiek politiniais, tiek darbo klausimais.

2016 m. sausio mėn. pirmininkas V. Caldeira susitiko su Nyderlandų finansų ministru, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) pirmininku ir Eurogrupės pirmininku Jeroen Dijsselbloem. Jie aptarė, kaip buvo atsižvelgiama į mūsų 2014 m. metinę ataskaitą tvirtinant tų metų biudžeto įvykdymą, ir ES finansų valdymo sunkumus.

2016 m. spalio mėn. pirmininkas K.-H. Lehne susitiko su Slovakijos finansų ministru ir Ecofin tarybos pirmininku Peter Kažimir, o lapkričio mėn. – su Maltos finansų ministru ir būsimuoju Ekofin tarybos pirmininku Edward Scicluna aptarti mūsų 2015 m. metinę ataskaitą ir tai, kaip į ją bus atsižvelgiama tvirtinant 2015 m. biudžeto įvykdymą, taip pat ir kitus einamuosius audito darbus.

2016 m. lapkričio 7 d. Briuselyje Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne apsvarstė mūsų metinę ataskaitą su Maltos finansų ministru Edward Scicluna.

Nacionaliniai parlamentai

80 % ES biudžeto išlaidų administruoja nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos valstybėse narėse. Todėl mes esame įsipareigoję ateityje glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis – reguliariai teikti joms informaciją apie mūsų darbą, aptarti su jomis mūsų auditų rezultatus ir jų pasekmes, įskaitant mūsų teikiamas rekomendacijas. 2016 m. mūsų nariai 2015 m. metinę ataskaitą pristatė 19 valstybių narių ir daugumoje jų taip pat pristatė po keletą mūsų specialiųjų ataskaitų.

Bendradarbiavimas su aukščiausiosiomis audito institucijomis

Audito Rūmai yra ES išorės auditorius ir mes bendradarbiaujame su kitomis aukščiausiomis audito institucijomis (AAI) visų pirma per:

  • ES valstybių narių AAI ryšių palaikymo komitetą;
  • ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių AAI tinklą;
  • tarptautines viešojo audito institucijų organizacijas, visų pirma Tarptautinę aukščiausiųjų audito institucijų organizaciją (Intosai) ir jos Europos regioninę grupę (Eurosai).

ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ryšių palaikymo komitetas

ES sutartyje reikalaujama, kad Europos Audito Rūmai ir valstybių narių nacionalinės audito įstaigos bendradarbiautų pasitikėjimo dvasia ir išlikdamos nepriklausomos. Per Ryšių palaikymo komitetą mes aktyviai bendradarbiaujame su ES valstybių narių AAI: rengiamas metinis posėdis bei kuriamos įvairios darbo grupės, tinklai ir specialiosios grupės konkretiems bendro intereso klausimams spręsti.

2016 m. mes prisidėjome prie ES bankų sąjungos, struktūrinių fondų, strategijos „Europa 2020“, mokesčių politikos audito, pridėtinės vertės mokesčio bei kovos su pažeidimais ir sukčiavimu ir jų prevencijos darbo struktūrų veiklos arba patys šioje veikloje dalyvavome.

Remdami patirties ir žinių, įgytų audituojant ES lėšas, mainus, surengėme atrinktus vidaus mokymo kursus auditoriams iš nacionalinių AAI.

Taip pat koordinavome Ryšių palaikymo komiteto bendradarbiavimo pagrindo peržiūrą ir vertinimą. Komitetas susipažino su mūsų parengta ataskaita ir pritarė rekomendacijoms.

Be to, teikėme komitetui administracinę paramą, pavyzdžiui, administravome jo interneto svetainę ir teikėme administracinę pagalbą bei koordinavome jo ankstyvojo įspėjimo mechanizmą, per kurį AAI informuoja viena kitą apie svarbiausias su jų darbu susijusias naujoves.

2016 m. spalio 20–21 d. Bratislavoje Slovakijos AAI surengė metinį Ryšių palaikymo komiteto pasėdį, kuriam ji pirmininkavo ir kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta ES energetikos politikai ir klimatui. (Nuotrauka: Peter Reefe)
Tvirtesnis bendradarbiavimas ES lėšų audito klausimais

Mes nuolatos dirbame su valstybių narių AAI, siekdami sustiprinti mūsų bendradarbiavimą ES lėšų audito klausimais ir išnagrinėti galimybę atrinkti tokias auditų temas, kurios leistų mums atlikti auditą koordinuotai. 2016 m. pasirašėme susitarimo memorandumą su Kroatijos ir Lenkijos AAI dėl koordinuoto programos JASPERS audito, kurio specialioji ataskaita numatyta 2017 m. Mes taip pat toliau racionalizavome mūsų administracines procedūras, skirtas informuoti AAI apie mūsų audito vizitus ir patvirtinti faktus su mūsų audituojamaisiais valstybėse narėse.

2016 m. gegužės mėn. mūsų nariai ir auditoriai susitiko su Prancūzijos AAI (Cour des comptes), kad pasidalintų audito programomis ir suplanuotų bendrą veiklą tokiose srityse, kaip finansų ir ekonominis valdymas, transportas, aplinkosauga ir energetika, migracija ir prieglobstis ir žemės ūkis.

ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių aukščiausių audito institucijų tinklas

Su ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių AAI mes visų pirma bendradarbiaujame per tinklą, panašų į Ryšių palaikymo komiteto tinklą.

2016 m. mes toliau rėmėme šį tinklą atlikdami lygiagrečius auditus energetinio veiksmingumo ir viešųjų pirkimų temomis; pastarojo audito tema surengėme įvadinį posėdį, kuriame dalyvavo atitinkamų AAI vadovai.

Be to, aktyviai prisidėjome rengiant keletą kitų posėdžių ir vykdant su tinklu susijusią veiklą, nagrinėjant tokias temas, kaip reikšmingumas ir imties sudarymas finansinio audito srityje, veiksmingų darbo santykių palaikymas tarp AAI ir nacionalinių parlamentų, arba AAI nepriklausomumas.

Devyni auditoriai iš AAI tinklo dalyvavo mūsų 2016 m. stažuočių programoje, o dar 12 lankė mūsų vidaus mokymo kursus.

Bendradarbiavimas kitose srityse

2015 m. mes ir toliau aktyviai dalyvavome Intosai ir Eurosai darbo organų veikloje ir prie jos prisidėjome.

2016 m. surengėme savo patalpose 44-tąjį Eurosai valdybos posėdį.

2016 m. gruodžio mėn. Jungtiniuose Emyratuose vykusiame XXII Intosai kongrese Europos Audito Rūmų atstovas buvo oficialiai paskirtas Intosai profesinių standartų komiteto pirmininko pavaduotoju. Tai atspindi mūsų siekį prisidėti prie viešojo audito standartų rengimo proceso. Mes reikšmingai prisidėjome parengiant ir patvirtinant ISSAI 5600 standartą (Tarpusavio peržiūrų gairės), taip pat dalyvavome parengiant du naujus su aplinkosauga susijusius standartus (ISSAI 5110 ir 5120).

Mūsų valdymas

Audito Rūmų kolegija

Audito Rūmų kolegiją sudaro po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės: jie skiriami šešerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti. Narius, atsižvelgdama į atitinkamų valstybių narių pateiktas kandidatūras ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, skiria Taryba. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo reikalauja, kad savo pareigas jie atliktų visiškai nepriklausomai ir vadovautųsi bendru ES interesu.

Dauguma narių yra paskiriami į vieną iš penkių audito kolegijų, kuriose yra tvirtinamos ataskaitos, nuomonės ir kitos peržiūra pagrįstos publikacijos, taip pat priimami sprendimai dėl platesnių strateginių ir administracinių klausimų. Kiekvienas narys yra atsakingas už savo paties audito užduotis. Vienas narys yra skiriamas vadovauti audito kontrolės komitetui ir dar vienas – koordinuoti tarpinstitucinius santykius. Jiems talkina asmeninis kabinetas.

Jų atsakomybe parengtos ataskaitos, nuomonės ir kitos peržiūra pagrįstos publikacijos pristatomos audito kolegijai ir  (arba) visos sudėties Audito Rūmų kolegijai tvirtinti, o vėliau – Europos Parlamentui ir Tarybai.

Audito Rūmų nariai 2016 metais turėjo 24 kolegijos posėdžius. Nuotrauka iš jų 2017 m. sausio 26 d. kolegijos posėdžio.

Nariai iš savo tarpo išrenka Audito Rūmų pirmininką trejų metų kadencijai, kurią galima pratęsti. Be kitų savo pareigų pirmininkas prižiūri mūsų darbo veiksmingumą ir atstovauja mūsų institucijai išorėje. 2016 m. spalio 1 dieną Pirmininką Vítor Caldeira, kuris po devynerių metų Audito Rūmų pirmininko pareigose tapo Portugalijos AAI (Tribunal De Contas) pirmininku, pakeitė Klaus-Heiner Lehne.

2016 m. Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdama į valstybių narių pasiūlytas kandidatūras ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, paskyrė:

  • Jan Gregor (Čekija), Mihails Kozlovs (Latvija), Janusz Wojciechowski (Lenkija) and Samo Jereb (Slovėnija) Europos Audito Rūmų nariais nuo 2016 m. gegužės 7 d.;
  • Rimantą Šadžių (Lietuva) Europos Audito Rūmų nariu nuo 2016 m. birželio 16 d.;
  • Leo Brincat (Malta) ir João Figueiredo (Portugalija) Europos Audito Rūmų nariais nuo 2016 m. spalio 1 d.;
  • Juhan Parts (Estija) Europos Audito Rūmų nariu nuo 2017 m. sausio 1 d.;
  • Europos Audito Rūmų nariai Ladislav Balko (Slovakija) ir Lazaros S. Lazarou (Kipras) buvo paskirti kitai kadencijai atitinkamai nuo 2016 m. gegužės 7 d. ir lapkričio 2 d.

Europos Audito Rūmai: organizacinė struktūra 2017 m. sausio 1 d.

Pirmininkas

Klaus-Heiner LEHNE

Klaus-Heiner LEHNE

Vokietija

I kolegija

Tvarus gamtos išteklių naudojimas

Phil WYNN OWEN

Phil WYNN OWEN

Jungtinė Karalystė

Nikolaos MILIONIS

Nikolaos MILIONIS

Graikija

Janusz WOJCIECHOWSKI

Janusz WOJCIECHOWSKI

Lenkija

Samo JEREB

Samo JEREB

Slovėnija

João FIGUEIREDO

João FIGUEIREDO

Portugalija

II kolegija

Investicijos, skirtos sanglaudai, augimui ir įtraukčiai

Iliana Ivanova

Iliana IVANOVA

Bulgarija

Henri Grethen

Henri GRETHEN

Liuksemburgas

Ladislav BALKO

Ladislav BALKO

Slovakija

George Pufan

George PUFAN

Rumunija

Oskar HERICS

Oskar HERICS

Austrija

III kolegija

Išorės veiksmai, saugumas ir teisingumas

Karel PINXTEN

Karel PINXTEN

Belgija

Szabolcs FAZAKAS

Szabolcs FAZAKAS

Vengrija

Hans Gustaf WESSBERG

Hans Gustaf WESSBERG

Švedija

Ville Itälä

Ville ITÄLÄ

Suomija

Bettina JAKOBSEN

Bettina JAKOBSEN

Danija

IV kolegija

Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika

Baudilio TOMÉ MUGURUZA

Baudilio TOMÉ MUGURUZA

Ispanija

Kevin Cardiff

Kevin CARDIFF

Airija

Neven MATES

Neven MATES

Kroatija

Alex BRENNINKMEIJER

Alex BRENNINKMEIJER

Nyderlandai

Rimantas ŠADŽIUS

Rimantas ŠADŽIUS

Lietuva

V kolegija

Sąjungos finansavimas ir administravimas

Lazaros S. LAZAROU

Lazaros S. LAZAROU

Kipras

Pietro RUSSO

Pietro RUSSO

Italija

Jan GREGOR

Jan GREGOR

Čekija

Mihails KOZLOVS

Mihails KOZLOVS

Latvija

Leo BRINCAT

Leo BRINCAT

Мalta

Juhan PARTS

Juhan PARTS

Estija

Audito kokybės kontrolės komiteto
narys

Danièle LAMARQUE

Danièle LAMARQUE

Prancūzija

Audito kolegijos ir komitetai

2016 m. birželio mėn. mes reformavome kolegijas ir komitetus, kurie rengia ir priima mūsų institucijos sprendimus. Ypač pažymėtinos trys naujovės. Vykdant reformą įsteigtos:

  • penkios vienodos penkių narių kolegijos, įskaitant seniūną, kurį kiekviena kolegija išsirenka koordinuoti jos veiklą. Kolegijos nebebus atsakingos už konkrečias ES biudžeto sritis ar konkrečias įstaigas – nuo šiol kiekviena kolegija savo darbe vadovausis jai priskirta kuria nors ES politikos tema: aplinkos, ekonomikos, išorės reikalų ir vidaus valdymo.
  • naujas mūsų audito kokybės valdymo priežiūros komitetas. Audito kokybės kontrolės komitetas sudarytas iš dviejų už audito kokybės kontrolę atsakingų narių ir dviejų narių iš kolegijų, kurie skiriami mūsų pirmininko teikimu.
  • naujos pareigos ir papildomas narys mūsų administraciniam komitetui. Šis komitetas išlaikė įgaliojimą rengti mūsų sprendimus dėl strategijos, darbo programą ir organizacinę medžiagą ir prisiėmė naujus sprendimų priėmimo įgaliojimus, susijusius su kai kuriais personalo klausimais. Į komitetą, kurį sudaro jo pirmininkas, kolegijų seniūnai ir už tarpinstitucinius santykius atsakingas narys ir kuriame dalyvauja Generalinis sekretorius, paskirtas naujas narys, atsakingas už audito kokybės kontrolę.
Audito Rūmų žinių centrai: kiekviena kolegija savo darbe vadovaujasi kuria nors ES politikos tema

Mūsų kolegijų ir komitetų reforma papildo dvi kitas dideles reformas, susijusias su mūsų 2013–2017 m. strategijos įgyvendinimu; perėjimą nuo 2016 m. prie užduotimis grindžiamos organizacijos ir šiuo metu vykdomos iniciatyvos įsteigti visos institucijos tinklą, skirtą stiprinti žinių valdymą. Pagal naują užduotimis grindžiamą organizaciją audito direktoratai yra sudaryti iš valdymo komandos (direktoriaus ir pagrindinių vadybininkų) ir darbuotojų telkinio (auditorių ir asistentų).

Kiekvienai užduočiai atsakinga kolegija paskiria narį pranešėją, užduoties vadovą ir auditorių grupę. Kolegijos ir jų politikos ekspertai taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį žinių valdymo veikloje, kuriant ir saugant žinias bei jomis dalijantis. Be to, 2016 m. buvo įgyvendinta iniciatyva Skatinti audito žinias (SAŽ), kuri tapo pagrindiniu mūsų žinių valdymo proceso ramsčiu, apimančiu politikos analizes ir mūsų auditorių temines apžvalgas.

Visi reformos elementai skirti tam, kad mūsų institucija, atlikdama mūsų užduotis, taptų lankstesnė ir kad būtų geriau išnaudotos mūsų žinios, įgūdžiai ir patirtis atliekant mūsų svarbius, kokybiškus auditus tinkamu laiku. Toks yra mūsų pagrindinis 2013–2017 m. strategijos tikslas.

Veiksmingumo matavimas

Mes taikome septynis pagrindinius veiksmingumo rodiklius (PVR), leidžiančius stebėti pažangą siekiant strateginių tikslų, paremti sprendimų priėmimą ir teikti informaciją apie mūsų veiksmingumą.

Šie rodikliai yra skirti matuoti pagrindinius mūsų darbo kokybės ir poveikio elementus ir tai, kaip efektyviai ir veiksmingai mes panaudojame išteklius.

Mūsų darbo kokybė ir poveikis

Audito Rūmai savo ataskaitų kokybę ir poveikį vertina atsižvelgdami į suinteresuotųjų šalių vertinimą, ekspertų peržiūras ir atsižvelgimą į mūsų rekomendacijas. Be to, mes matuojame, kaip esame nušviečiami žiniasklaidoje.

Suinteresuotųjų šalių vertinimas

Mes paprašėme savo pagrindinių suinteresuotųjų šalių – Europos Parlamento biudžeto kontrolės komiteto ir Biudžeto komiteto, Tarybos biudžeto komiteto, pagrindinių audituojamųjų Komisijoje ir ES agentūrose bei ES AAI vadovų – įvertinti mūsų skelbiamas ataskaitas.

Suinteresuotųjų šalių vertinimas

2016 m. panašiai kaip ir ankstesniais metais, didžioji respondentų dalis įvertino mūsų ataskaitų poveikį kaip „didelį“ arba „labai didelį“.

Ekspertų peržiūros

Kiekvienais metais nepriklausomi išorės ekspertai, atlikdami kokybės vertinimą, peržiūri mūsų ataskaitų imties turinį ir pateikimą. 2016 m. peržiūrintieji ekspertai įvertino šešias specialiąsias ataskaitas (Nr. 13/2016, Nr. 14/2016, Nr. 23/2016, Nr. 25/2016, Nr. 27/2016 ir Nr. 29/2016 – žr. priedą) ir 2015 m. metines ataskaitas. Jie įvertino įvairių ataskaitų aspektų kokybę pagal keturių balų vertinimo skalę nuo „labai blogo“ (1) iki „aukštos kokybės“ (4).

Ekspertų atliekamos Audito Rūmų ataskaitų peržiūros

Pastaraisiais metais rezultatai buvo labai stabilūs, atspindintys pakankamą mūsų ataskaitų kokybę.

Atsižvelgimas į rekomendacijas

Mūsų audito ataskaitose teikiamos rekomendacijos yra pagrindinė priemonė siekiant prisidėti prie ES finansų valdymo. Kai kurias rekomendacijas galima įgyvendinti greitai, tuo tarpu kitoms dėl jų sudėtingumo prireikia daugiau laiko.

Mes sistemingai stebime, kaip audituojami subjektai įgyvendino mūsų rekomendacijas. 2016 m. pabaigoje buvo įgyvendinta 97 % 2013 m. pateiktų rekomendacijų.

2016 m. nustatėme papildomą etapą mūsų rekomendacijoms įgyvendinti, kadangi mes sistemingai nurodydavome, per kokį laikotarpį mūsų rekomendacijos turėjo būti įgyvendintos. Tuo remiantis ateityje bus lengviau stebėti, ar mūsų rekomendacijos yra įgyvendinamos laiku.

Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimas pagal pateikimo metus
Nušvietimas žiniasklaidoje

Mūsų nušvietimo žiniasklaidoje rodiklis atspindi mūsų poveikį per žiniasklaidą. Šis poveikis susijęs su strateginiu tikslu didinti informuotumą apie mūsų instituciją, mūsų dokumentus ir mūsų teikiamas audito išvadas.

2016 m. suskaičiavome daugiau nei 9 000 internetinių straipsnių, susijusių su mūsų specialiosiomis ataskaitomis, metinėmis ataskaitomis ir institucija apskritai. Apie pusė iš jų yra susiję su mūsų audito ataskaitomis, tuo tarpu likusi dalis – su institucija ir mūsų darbu apskritai. Palyginimui 2015 m. tokių internetinių straipsnių buvo 3 400. Be to, žiniasklaidoje buvo padaryta daugiau kaip 11 500 nuorodų į mūsų instituciją ir produktus: tai kone dukart daugiau nei 2015 metais.

Ne visos mūsų ataskaitos susilaukia vienodo žiniasklaidos dėmesio. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio 2016 m. susilaukė šios mūsų specialiosios ataskaitos: dėl išorės migracijos išlaidų, dėl ES pagalbos Ukrainai, dėl tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, dėl jūrų transporto ir dėl bendro priežiūros mechanizmo. Mes manome, kad reikšmingą bendrą mūsų nušvietimo žiniasklaidoje padidėjimą nulėmė keletas veiksnių: padidėjęs specialiųjų ataskaitų skaičius, išaugęs jų aktualumas ir pagerėję ryšiai su spauda, tiek su ES reikalų korespondentais Briuselyje, tiek su žurnalistais valstybėse narėse.

Žiniasklaidos pranešimų temos
2016 m. suskaičiavome 9 000 internetinių straipsnių, susijusių su mūsų darbu ir institucija.

Efektyvus ir veiksmingas išteklių panaudojimas

Mes vertiname išteklių panaudojimo efektyvumą ir veiksmingumą, atsižvelgdami į savo gebėjimą įgyvendinti darbo programą, laiku atlikti auditus ir užtikrinti savo darbuotojų profesinę kompetenciją.

Darbo programos įgyvendinimas

Mes planuojame savo auditus ir kitas užduotis savo metinėje darbo programoje ir per visus metus stebime pažangą.

2016 metais metinės ataskaitos ir specialiosios metinės ataskaitos buvo visos perengtos ir paskelbtos kaip buvo planuota. Be to, 80 % specialiųjų ataskaitų buvo paskelbtos kaip iš pradžių planuota. Palyginimui 2015 m. kaip iš pradžių planuota buvo paskelbta 69 % specialiųjų ataskaitų. Likusios buvo atidėtos ir bus paskelbtos 2017 m.

Specialiųjų ataskaitų rengimas

Per pastaruosius kelis metus mums pavyko sutrumpinti mūsų auditų atlikimo laiką. 2016 m. mes parengėme mūsų 36 specialiąsias ataskaitas, laikydamiesi mūsų nustatytų terminų – vidutiniškai 18 mėnesių. 25 iš šių specialiųjų ataskaitų (69 %) buvo parengtos per mažiau nei 18 mėnesių.

2014–2016 m. specialiųjų ataskaitų rengimo trukmė

Mes ir toliau stengsimės trumpinti mūsų specialiųjų ataskaitų rengimo laiką, laikydamiesi nustatyto termino, kuris buvo įtrauktas į naująjį Finansinį reglamentą.

Profesinis mokymas

Vadovaudamiesi Tarptautinės buhalterių federacijos paskelbtomis rekomendacijomis, siekiame kasmet vienam auditoriui suteikti vidutiniškai 40 valandų (5 dienas) profesinio mokymo laiko.

2016 m. mes ir vėl įvykdėme mūsų auditorių profesinio mokymo tikslą ir tai parodo, koks svarbus mums yra darbuotojų tobulinimas. Į skaičiavimą įtraukus kalbų kursus, – kurie reikalingi tam, kad auditoriai galėtų efektyviai dirbti savo darbą visose ES valstybėse narėse, –auditoriams 2016 m. vidutiniškai buvo suteikta 10 mokymo dienų. Įskaičiavus visus darbuotojus (t. y. ne vien auditorius), iš viso buvo suteikta 7,9 dienos mokymo.

Profesinio mokymo dienų skaičius vienam auditoriui per metus

Mūsų darbuotojai

Darbuotojų pasiskirstymas

2016 m. pabaigoje mūsų institucijoje dirbo 839 pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (917 su sutartininkais ir komandiruotais nacionaliniais ekspertais).

Mes toliau taikėme kasmetinį 1 % darbuotojų sumažinimą per 5 metų laikotarpį (2013–2017 m.), kaip numatyta 2013 m. gruodžio mėn. Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo.

Taigi 2016 m. mes sumažinome pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų skaičių nuo 872 iki 862 (neskaitant Audito Rūmų narių, sutartininkų, komandiruotų nacionalinių ekspertų ir stažuotojų). 553 darbuotojai dirbo audito kolegijose, iš jų 118 – narių kabinetuose.

Audito Rūmų darbuotojų pasiskirstymas

Įdarbinimas

Mūsų darbuotojai turi plataus spektro akademinę ir profesinę patirtį. Mūsų įdarbinimo politika grindžiama bendraisiais ES institucijų principais ir įdarbinimo sąlygomis, o darbuotojai yra nuolatiniai pareigūnai ir pagal laikinas sutartis dirbantys darbuotojai. Paprastai atvirus konkursus darbo vietoms užimti rengia Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO).2016 m. mes įdarbinome 51 darbuotoją: 19 pareigūnų, 13 laikinųjų darbuotojų, 14 sutartininkų ir 5 komandiruotus nacionalinius ekspertus. Mes taip pat suteikėme 88 trijų – penkių mėnesių stažuotes universiteto diplomą turintiems asmenims, iš jų 9 – auditoriams iš šalių kandidačių aukščiausiųjų audito institucijų. 2016 m. gruodžio 31 d. mūsų institucijoje buvo 14 laisvų etatų (1,6 % visų etatų).

Darbuotojų amžius

2016 m. gruodžio 31 d. Audito Rūmų aktyvios tarnybos darbuotojų amžiaus profilis rodo, kad maždaug pusės mūsų darbuotojų amžius neviršija 44 metų.

27 iš mūsų 67 direktorių ir pagrindinių vadybininkų yra 55 metų ar vyresni. Tai reiškia, kad per artimiausius 5–10 metų jiems išėjus į pensiją, įvyks vadovybės atsinaujinimas.

Amžiaus profilis

Lyčių pusiausvyra

Žmogiškųjų išteklių valdymo ir įdarbinimo srityje mes taikome lygių galimybių politiką. Imant visus darbuotojus, mes pasiekėme vienodą vyrų ir moterų santykį, ir 42 % mūsų auditorių ir administratorių yra moterys.

Palyginti su 2015 m., moterų vadovių dalis išaugo nuo 31 % iki 36 %. Pagal mūsų lygių galimybių veiksmų planą tolygaus lyčių pasiskirstymo siekiama visuose lygmenyse. Po paskutinių įdarbinimų 51 % visų AD 5–AD 8 lygio darbuotojų yra moterys (50 % 2015 m.). Vykstant vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovų atsinaujinimui, didėjanti AD lygio moterų darbuotojų dalis ateityje leidžia tikėtis moterų dalies padidėjimo vadovų lygmenyse.

Lyčių pusiausvyra pagal pareigų lygį

Informacija apie vadovų tautybę ir lytį pateikta kitoje diagramoje.

Pagalba auditui

Profesinis mokymas

Mes ir toliau skatinome mūsų darbuotojų nuolatinį profesinį tobulinimąsi, rengdami jiems nemokamus kursus, taip pat teikdami finansinę paramą darbuotojams, dalyvaujantiems profesinės kvalifikacijos ir diplomų įgijimo ar palaikymo programose, susijusiose su mūsų vaidmeniu ir darbu.

Mūsų tarpinstitucinio bendradarbiavimo srityje toliau tobulinome mūsų glaudų bendradarbiavimą su Europos Komisija ir Europos viešojo administravimo mokykla. Be to, papildėme mūsų siūlomus mokymo kursus e. mokymosi kursais ir toliau rengėme didelio susidomėjimo sulaukusius vidaus ir išorės specialistų pristatymus audito srities naujovių ir mūsų auditorių darbo temomis.

Mes taip pat pradėjome metų bandomąjį projektą, skirtą, bendradarbiaujant su Lotaringijos universitetu, įsteigti antros pakopos „Viešųjų organizacijų ir politikų audito“ ir magistrantūros studijų programos „Viešųjų organizacijų valdymas“ universiteto diplomus. Be to, mūsų kasmetinės mokymo dienos proga į mūsų instituciją atvyko auditoriai iš šešių aukščiausiųjų audito institucijų pristatyti mūsų darbuotojams savo metodikas.

Vertimas

Mūsų Vertimo ir kalbos paslaugų direktoratas išvertė ir suredagavo 230 640 puslapių, tai yra 16 % daugiau nei 2015 m. ir iki šiol tai geriausias mūsų rezultatas. Tęsdami savo „Aiškios kalbos kampaniją“, surengėme konferenciją ir praktinius seminarus su dokumentų rengimu susijusiems darbuotojams, kuriems anglų kalba nėra gimtoji. Vertėjai padėjo audito grupėms suredaguoti keletą ataskaitų. Be to, mūsų auditoriai suteikė kalbos paslaugų auditoriams 34 audito vizitų vietoje metu, kurios sudarė 30 savaičių (palyginti su 26 audito vizitais ir iš viso 26 savaitėmis 2015 m.); be to, jie vertėjavo žodžiu mūsų renginiuose.

Informacinės technologijos

2016 m. Informacijos ir technologijų direktoratas tapo Informacijos, darbo aplinkos ir inovacijos direktoratu, kurį sudaro informacinių technologijų, informacijos valdymo (biblioteka ir archyvai) ir pastatų infrastruktūrų tarnybos. Šis pertvarkymas buvo atsakas į poreikį atsižvelgti tiek į fizinius, tiek į skaitmeninius komponentus, kai buvo kuriamos veikla pagrįstos darbo vietos.

Mes pakeitėme ir atnaujinome visą savo duomenų centrų saugojimo infrastruktūrą, padidinome interneto prieigos ir filtro pajėgumus, perėjome nuo elektroninio pašto „Lotus Notes“ sistemos prie „Outlook“ sistemos ir pradėjome atnaujinti ar keisti kai kurias žmogiškųjų išteklių valdymo sistemas.

Visi šie pokyčiai ir išdirbiai buvo pasiekti deramai atsižvelgiant į valdymo rizikas bei užtikrinant operacijų saugumą ir veiklos tęstinumą.

Pastatai

Šiuo metu mes turime tris pastatus (K1, K2 ir K3) ir nuomojamės biuro patalpas savo veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių centrui Liuksemburge. Mes taip pat nuomojamės posėdžių salę ir tris kabinetus Europos Parlamente Briuselyje ir kabinetą Strasbūre.

K1 pastatas

K1 pastatas pradėtas eksploatuoti 1988 metais. Jame yra kabinetų 310-iai darbuotojų ir posėdžių salių. Požeminiuose aukštuose įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, techninės patalpos, saugojimo zonos, biblioteka ir pagrindinė archyvo patalpa, o visas viršutinis aukštas yra skirtas techninėms infrastruktūroms.

2008 m. K1 pastatas buvo modernizuotas, kad atitiktų taikomus nacionalinius sveikatos, saugos ir aplinkosaugos standartus. Kur buvo įmanoma, K1 pastato technologija buvo pritaikyta, suderinant ją su K2 ir K3 pastatų technologija. Taigi dabar visi trys pastatai yra optimaliai suderinti ir veikia kaip vienas integruotas techninis kompleksas.

Mes esame įsipareigoję toliau gerinti mūsų darbo aplinką, siekdami padidinti mūsų darbo efektyvumą. 2016 m. viename K1 pastato aukšte įrengėme atviras darbo erdves, leisiančias mums įgyti naudingos patirties būsimoms veikla pagrįstoms darbo vietoms K2 pastate.

Šiuo metu atliekame galimybių tyrimus, kurių tikslas atnaujinti pastatą aplinkosaugos reikalavimų požiūriu.

K2 pastatas

K2 pastatas pradėtas eksploatuoti 2003 metais. Požeminiuose aukštuose įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, techninės ir saugojimo patalpos bei sporto centras. Visas viršutinis aukštas skirtas techninėms infrastruktūroms. Likusiuose aukštuose įrengti kabinetai 241 darbuotojui, posėdžių salės, viena konferencijų salė su vertimo žodžiu kabinomis, vaizdo konferencijų salės, kavinė ir nedidelė virtuvė.

K2 pastatui išduotas naudojimo leidimas (atitikties sertifikatas) iki 2017 m. pabaigos. Atėjus šiam laikui, bus būtina gauti naują leidimą ir modernizuoti pastatą, pritaikant jį prie galiojančių sveikatos, saugos ir aplinkosaugos standartų. Kaip 2014 m. kovo mėn. susitarė Taryba ir Europos Parlamentas, mes padengsime šio modernizavimo išlaidas iš biudžeto, kuris liko prieš keletą metų įvykdžius K3 pastato statybos projektą.

K3 pastatas

K3 pastatas pradėtas eksploatuoti 2012 metais. Požeminiuose aukštuose įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, techninės ir saugojimo patalpos, iškrovimo vietos, atliekų saugyklos, spaustuvė, virtuvės ir archyvai. Pirmame aukšte yra valgykla, kavinė ir mokymo kabinetai. Pastate taip pat yra kabinetai 503 darbuotojams, posėdžių salės ir IT centras. Šeštame aukšte yra priėmimo salės, virtuvė ir techninės infrastruktūros. K3 pastatas turi „labai gerą“ BREEAM sertifikatą, kuris gautas taikant pasaulyje pirmaujantį tvarių pastatų projektavimo ir vertinimo metodą.

Kaip ir visoms kitoms ES institucijoms, mums nepaprastai svarbu užtikrinti darbuotojų saugą. 2016 m. mes pradėjome vykdyti mūsų institucijos saugumo stiprinimo projektą, numatantį naujos tvoros pastatymą, vaizdo stebėjimo sistemų pagerinimą, bagažo skenerių ir saugių sukamųjų durų įrengimą prie pastatų įėjimų, naujo saugumo kontrolės centro ir išorės akreditavimo ir prieigos kontrolės centro darbuotojams ir svečiams sukūrimą. Projektas buvo įgyvendinamas pagal planą. Bagažo skeneriai ir saugios sukamosios durys jau įrengti ir veikia. Projekto infrastruktūros komponentai bus užbaigti iki 2017 m. pabaigos.

Aplinkosaugos vadyba

Kaip ES institucija, mes manome, jog mūsų pareiga taikyti patikimos aplinkosaugos vadybos principus visose mūsų veiklos srityse. 2014 m. pradėjome įgyvendinti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir 2016 m. mūsų institucija gavo teigiamą rekomendaciją EMAS sertifikatui gauti. Be to, už savo aplinkosaugos vadybos sistemą mes gavome ISO 14 001:2004 sertifikatą.

2016 m. antrus metus iš eilės analizavome, kiek dėl mūsų veiklos susidaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų, siekdami sistemingai mažinti mūsų išmetamo CO2 kiekį. Šio anglies pėdsako tyrimo rezultatus galite rasti mūsų svetainėje (eca.europa.eu).

2016 m. mes pradėjome taikyti mūsų specialiųjų ataskaitų e. publikavimą: dabar jos skelbiamos internete ir platinamos elektroniniu būdu.

Mūsų atskaitomybė

Finansinė informacija

Mes esame finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Mūsų biudžetas išskirtinai skirtas administracinėms išlaidoms. 2016 m. jis sudarė apie 137,6 milijono eurų, kitaip sakant, mažiau nei 0,1 % visų ES išlaidų arba 1,5 % visų administracinių išlaidų. Jo bendras įvykdymo lygis buvo 99 %.

2016 m. biudžeto įvykdymas (tūkstančiais eurų)
2016 FINANSINIAI METAIGalutiniai asignavimaiĮsipareigojimaiPanaudota įsipareigojimų /
asignavimų dalis (%)
Mokėjimai
1 antraštinė dalis: Su institucija susiję asmenys
10 – Institucijos nariai11 54011 09196 %10 970
12 – Pareigūnai ir laikinasis personalas98 00097 62999 %97 629
14 – Kitas personalas ir išorės paslaugos5 0994 99398 %4 918
162 – Komandiruotės3 3553 14694 %2 460
161+163+165 – Kitos su institucijai dirbančiais asmenimis susijusios išlaidos2 5942 55998 %1 996
Iš viso 1 antraštinėje dalyje120 588119 41899 %117 973
2 antraštinė dalis: Pastatai, kilnojamas turtas, įranga ir kitos veiklos išlaidos
20 – Nekilnojamas turtas4 8434 843100 %2 014
210 – ITT8 2418 241100 %4 361
212 + 214 + 216 – Kilnojamas turtas ir susijusios išlaidos86480593 %696
23 – Einamosios administracinės išlaidos42739392 %235
25 – Posėdžiai, konferencijos70663089 %471
27 – Informacija ir leidyba1 8881 73792 %1 182
Iš viso 2 antraštinėje dalyje16 96916 64998 %8 959
Iš viso137 557136 06799 %126 932

2017 m. biudžetas

2017 m. biudžetas yra 2,7 % didesnis, palyginti su 2016 m.

2017 m. biudžetas
BIUDŽETAS2017 (tūkstančiais eurų)2016 (tūkstančiais eurų)
1 antraštinė dalis: Su institucija susiję asmenys
10 – Institucijos nariai11 30010 885
12 – Pareigūnai ir laikinasis personalas103 63298 881
14 – Kitas personalas ir išorės paslaugos5 1014 946
162 – Komandiruotės3 4503 600
161+163+165 – Kitos su institucijai dirbančiais asmenimis susijusios išlaidos2 7882 559
Iš viso 1 antraštinėje dalyje126 271120 801
2 antraštinė dalis: Pastatai, kilnojamas turtas, įranga ir kitos veiklos išlaidos
20 – Nekilnojamas turtas3 2164 911
210 – ITT7 4087 347
212 + 214 + 216 – Kilnojamas turtas ir susijusios išlaidos925882
23 – Einamosios administracinės išlaidos438439
25 – Posėdžiai, konferencijos676706
27 – Informacija ir leidyba2 3062 401
Iš viso 2 antraštinėje dalyje14 96916 686
Iš viso141 240137 557

Rizikos valdymas

2016 m. mes pradėjome taikyti integruoto rizikos valdymo politiką. Dabar kiekvienas mūsų direktoratas vertina su jo veikla susijusias rizikas, kurias mes paržiūrime ankstyvame etape, kad galėtume parengti šių rizikų valdymo veiksmų planus.

Mes atsižvelgiame į šiuos planus rengdami ir vykdydami mūsų vidaus patikras, užtikrindami, kad jos būtų ekonomiškai veiksmingos. Mūsų vidaus kontrolės sistemos sudaro pagrindą mūsų Generalinio sekretoriaus teikiamam metiniam patikinimui dėl mūsų darbo patikimumo, kuris yra pateiktas šioje veiklos ataskaitoje ir bus panaudotas vykdant kitų metų rizikos vertinimus.

Vidaus ir išorės auditai

Vidaus auditas

Mūsų Vidaus audito tarnyba (VAT) pataria mūsų institucijai, kaip valdyti rizikas, teikdama nuomones dėl valdymo ir vidaus kontrolės sistemų kokybės. Jos veiklą prižiūri audito komitetas, sudarytas iš trijų mūsų institucijos narių ir vieno išorės eksperto. Komitetas reguliariai stebi, kaip vykdomos įvairios užduotys, nustatytos VAT metinėje darbo programoje ir užtikrina jos nepriklausomumą.

2016 m. VAT išnagrinėjo mūsų ataskaitų teikimo sistemą, sutarčių valdymą, IT investicijas bei bibliotekos ir archyvo tarnybų valdymą. Ji taip pat peržiūrėjo, kaip įgyvendinama mūsų nauja rizikos valdymo politika, ir stebėjo, kaip atsižvelgiama į jos rekomendacijas, taip užtikrindama veiksmų planų įgyvendinimą.

Mūsų vidaus audito veiklos rezultatus mes taip pat kasmet pranešame Europos Parlamentui ir Tarybai.

Išorės auditas

Mūsų metinių finansinių ataskaitų auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius. Tai svarbus mūsų institucijos bruožas – taikyti savo atžvilgiu tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kokius taikome audituojamiems subjektams. Išorės auditoriaus – PricewaterhouseCoopers Sàrl – ataskaita dėl mūsų 2015 m. finansinių ataskaitų buvo paskelbta 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Išorės auditoriaus nuomonės – 2015 finansiniai metai
Dėl finansinės būklės ataskaitų:

„Mūsų nuomone, šios finansinės būklės ataskaitos, atsižvelgiant į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas 2012 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau – finansinis reglamentas) bei 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 dėl finansinio reglamento taikymo taisyklių, tikrai ir teisingai atspindi Europos Audito Rūmų finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų finansinius rezultatus, pinigų srautus ir grynojo turto pokyčius.“

Dėl išteklių panaudojimo ir kontrolės procedūrų:

„Remdamiesi šioje ataskaitoje apibūdintais mūsų darbo rezultatais, galime teigti, kad neaptikome jokių faktų, kurie leistų manyti, kad visais reikšmingais aspektais, vadovaujantis pirmiau aprašytais kriterijais:

  • Audito Rūmams skirti ištekliai nebuvo panaudoti pagal paskirtį;
  • įdiegtos kontrolės procedūros nesuteikia garantijų, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti finansinių operacijų atitiktį galiojančioms taisyklėms ir teisės aktams.“

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Kaip ir kitoms ES institucijoms mums taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. 2016 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas patvirtino mūsų Generaliniam sekretoriui mūsų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymą, – tai reiškė, kad mūsų 2014 m. finansinės ataskaitos buvo uždarytos ir patvirtintos.

Mes kruopščiai išnagrinėjome visus per patvirtinimo procedūrą iškilusius su mūsų audito ir valdymo pareigomis susijusius klausimus, ėmėmės atitinkamų veiksmų ir pranešėme apie savo taisomuosius veiksmus Europos Parlamentui.

Įgaliotojo leidimus duodančio pareigūno deklaracija

Aš, toliau pasirašęs, Europos Audito Rūmų generalinis sekretorius, kaip įgaliotasis leidimus duodantis pareigūnas:

  • tvirtinu, kad šioje ataskaitoje pateikta informacija teisinga ir tiksli;
  • su pakankamu patikinimu konstatuoju, kad:
    • šioje ataskaitoje aprašytai veiklai skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais;
    • įdiegtos kontrolės procedūros suteikia būtinas garantijas dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo ir užtikrina tinkamą įtariamo ar galimo sukčiavimo atvejų nagrinėjimą;
    • kontrolės nauda padengia jos sąnaudas.

Šis patikinimas yra grindžiamas mano profesine nuovoka ir turima informacija, tokia kaip perįgaliotų leidimus duodančių pareigūnų ataskaitos ir deklaracijos, vidaus auditoriaus ataskaitos ir ankstesnių finansinių metų išorės auditoriaus ataskaitos.

Tvirtinu, kad aš nežinau nieko, kas nebuvo paskelbta šioje ataskaitoje ir kas galėtų turėti neigiamų pasekmių institucijos interesams.

Priimta Liuksemburge 2017 m. vasario 16 d.

Generalinis sekretorius
Eduardo Ruiz García

Priedas. 2016 m. specialiosios ataskaitos

  • Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis? (01/2016)
  • 2014 m. ataskaita dėl atsižvelgimo į Europos Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas (02/2016)
  • Kova su eutrofikacija Baltijos jūroje: būtinos tolesnės, veiksmingesnės priemonės (03/2016)
  • Europos inovacijos ir technologijos institutas turi keisti savo veiklos būdus ir struktūros elementus, kad pasiektų numatytą poveikį (04/2016)
  • Ar Komisija užtikrino veiksmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą? (05/2016)
  • Gyvūnų ligų ribojimui skirtos likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos (06/2016)
  • Europos išorės veiksmų tarnybos pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymas (07/2016)
  • Krovininis geležinkelių transportas Europos Sąjungoje: vis dar netinkamame kelyje (08/2016)
  • ES išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse iki 2014 m. (09/2016)
  • Būtina toliau daryti pažangą, siekiant užtikrinti veiksmingą perviršinio deficito procedūros vykdymą (10/2016)
  • Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos administracinių gebėjimų stiprinimas: sudėtingomis aplinkybėmis padaryta nedidelė pažanga (11/2016)
  • Agentūrų dotacijų naudojimas: ne visuomet tinkamas arba jo veiksmingumas nėra įrodytas (12/2016)
  • ES pagalba, skirta stiprinti viešąjį administravimą Moldovoje (13/2016)
  • Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje (14/2016)
  • Ar Komisija veiksmingai valdė nuo konfliktų nukentėjusiems Afrikos Didžiųjų ežerų regiono gyventojams teikiamą humanitarinę pagalbą? (15/2016)
  • ES švietimo tikslai: programos suderintos, bet yra su veiklos rezultatų vertinimu susijusių trūkumų (16/2016)
  • ES institucijos gali padaryti daugiau, kad sudarytų palankesnes sąlygas dalyvauti jų viešuosiuose pirkimuose (17/2016)
  • ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema (18/2016)
  • ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio (19/2016)
  • Administracinių gebėjimų stiprinimas Juodkalnijoje: padaryta pažanga, bet daugelyje pagrindinių sričių reikia geresnių rezultatų“ (20/2016)
  • ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų gebėjimams stiprinti. Bendrasis auditas (21/2016)
  • Nuo 2011 m. Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje įgyvendinant ES branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programas padaryta tam tikra pažanga, tačiau dar laukia itin svarbūs neišspręsti uždaviniai (22/2016)
  • Jūrų transportas Europos Sąjungoje: neramūs vandenys – daug neveiksmingų ir netvarių investicijų (23/2016)
  • Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant gerinti informuotumą ir užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi sanglaudos politikos srityje (24/2016)
  • Žemės sklypų identifikavimo sistema: naudinga žemės ūkio paskirties žemės atitikties reikalavimams nustatymo priemonė, tačiau jos valdymą dar būtų galima patobulinti (25/2016)
  • Padidinti kompleksinės paramos veiksmingumą ir padaryti ją paprastesnę tebėra didelė problema (26/2016)
  • Valdymas Europos Komisijoje – geriausia patirtis? (27/2016)
  • Tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai valdymas Europos Sąjungoje: imtasi reikšmingų priemonių, tačiau reikia nuveikti daugiau (28/2016)
  • Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti (29/2016)
  • ES paramos prioritetiniams sektoriams Hondūre veiksmingumas (30/2016)
  • Bent vieną iš penkių ES biudžeto eurų išleisti klimato politikai – vykdomas plataus užmojo darbas, bet yra didelė rizika, kad tikslai nebus pasiekti (31/2016)
  • ES pagalba Ukrainai (32/2016)
  • Sąjungos civilinės saugos mechanizmas: reagavimo į nelaimes už ES ribų koordinavimas buvo iš esmės veiksmingas (33/2016)
  • Kova su maisto atliekomis: galimybė pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą maisto tiekimo grandinėje (34/2016)
  • Paramos biudžetui naudojimas, siekiant geriau sutelkti vidaus pajamas Užsachario Afrikoje (35/2016)
  • 2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programų užbaigimo tvarkos vertinimas (36/2016)

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Tviteris: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PrintISBN 978-92-872-6672-9ISSN 1831-1296doi:10.2865/683028QJ-AA-17-001-LT-C
PDFISBN 978-92-872-6652-1ISSN 2315-3997doi:10.2865/278294QJ-AA-17-001-LT-N
HTML ISSN 2315-3997doi:10.2865/75200QJ-AA-17-001-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2017

Atgaminti leidžiama, jei nurodomas šaltinis.

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti šią nuotrauką būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektą:

* © Cour des comptes – Elombard

Šias nuotraukas kopijuoti leidžiama, jei nurodomas autorių teisių subjektas, šaltinis ir fotografo vardas ir pavardė (kai nurodyta):

* © European Union, 2016; Šaltinis: EP

* © European Union, 2015; Šaltinis: EK – Garso ir vaizdo tarnyba; Oliver Bunic

* © Malta Perm. Rep.

Šis leidinys parengtas 23 kalbomis ir tokiais formatais:

PDF

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti: