Šalies ataskaita
Stebėsenos priemonių rinkinys - Lietuva1. Mokytojo profesija
Mokytojų trūkumas – ilgalaikė problema ir esama rizikos, kad ateityje jis dar padidės. 2021 m. apie 36 proc.1 visų ikimokyklinio ugdymo mokytojų buvo vyresni nei 55 metų, tad tikėtina, kad per artimiausius 10 metų jie sulauks pensinio amžiaus. Nors, remiantis Eurostato bazinėmis projekcijomis, iki 2030 m. mokinių (0–16 m.) skaičius sumažės 12 proc.2, numatoma, kad reikės pakeisti daugumą pensinio amžiaus mokytojų. 2021 m. Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA, 2021 m.) prognozavo, kad iki 2025 m. trūks 2 000–3 000 ikimokyklinio ugdymo mokytojų; tikslus skaičius priklauso nuo demografinių tendencijų, švietimo politikos ir socialinės bei ekonominės padėties. 2021 m. šalyje trūko pradinio ugdymo, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų. Taip pat nepakako ikimokyklinio ugdymo mokytojųbei švietimo pagalbos specialistų, tačiau numatoma, kad jų trūkumas dar labiau išaugs netrukus po to, kai bus pradėtos įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo reforma, kuria siekiama užtikrinti prieinamumą visiems vaikams, ir įtraukiojo ugdymo (žr. 4 skirsnį) reforma.
Mokytojų skaičius skiriasi priklausomai nuo dalyko ir geografinės vietovės. 2021 m. didelis pradinio ugdymo mokytojų trūkumas buvo užfiksuotas Kauno rajone, o perteklius – Šilalės rajone. Šiame rajone buvo gana daug fizinio ugdymo ir dailės mokytojų, bet darbo pasiūlymų jiems buvo mažai. Siekdama pagerinti pasiūlos ir paklausos atitiktį, 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sukūrė darbo paieškos platformą, kurioje mokyklos gali užregistruoti laisvas darbo vietas, o mokytojai – ieškoti darbo. Vis dėlto ne visos mokyklos ja naudojasi (Valstybės kontrolė, 2023 m.). Nors kaimo vietovėse yra gana didelė mokytojų paklausa, nedaug mokytojų priima pasiūlymus jose dirbti. Mokyklos vieta, darbo krūvis ir užmokestis – vieni svarbiausių mokytojų sprendimą priimti darbo pasiūlymą lemiančių veiksnių. 2021 m. kaimo vietovėse mažiau mokytojų (38 proc.) dirbo visą darbo laiką, taigi ir gavo mažesnį atlyginimą, palyginti su miesto vietovėse dirbančiais mokytojais (54 proc.). Mažesnė darbo visą darbo laiką pasiūla prisideda prie to, kad kaimo vietovėse yra ribotas mokytojų skaičius.
Imtasi tam tikrų veiksmų siekiant atnaujinti mokytojų darbo jėgą. Nors mokytojų, kuriems liko dirbti mažiau nei 2 metus, rodiklis nuo 2015–2016 mokslo metų padidėjo 4 procentiniais punktais, 2022–2023 mokslo metais jų buvo tik 11,4 proc. 2021 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija supaprastino mokytojų kvalifikacijos reikalavimus, kad mokytojais galėtų dirbti mokytojo kvalifikacijos neturintys motyvuoti specialistai. Be to, nuo 2021 m. pedagogikos studentams, kurie specializuojasi mokyti paklausiausius dalykus, skiriamos tikslinės stipendijos. Tačiau stojančiųjų į pedagogiką skaičius 2021–2022 m. nepakito ir mažai studentų (11,8 proc.3) studijuoja prioritetinius dalykus, o tai rodo, kad dabartinės paskatos nėra visiškai efektyvios. 2022 m. 66 proc. pedagogikos studijų absolventų tapo mokytojais, bet iš jų tik 20 proc.4 įsidarbino kaimo vietovėse. 2021 m. Vyriausybė pradėjo skirti stipendijas paskutinio kurso pedagogikos studentams, kurie iš anksto su mokykla ar savivaldybe pasirašo trejų metų darbo sutartį. Tačiau 2022 m. sutartį pasirašė tik 2,8 proc. studentų (83)5.
Lietuva siekia, kad mokytojo profesija taptų patrauklesnė, kaip numatyta 2021–2030 m. švietimo plėtros programoje, tačiau vis dar susiduriama su sunkumais. Dėl 2018 m. įdiegto fiksuoto darbo užmokesčio modelio (Europos Komisija, 2019 m.) nuo 2019 m. ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimas padidėjo 70 proc.6 ir tikimasi, kad 2024 m. jis dar augs. Ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimas buvo padidintas tam, kad būtų toks pats, kaip ir mokytojų. Taip pat tikimasi, kad padidės švietimo pagalbos specialistų atlyginimas. Siekiama, kad iki 2024 m. jų darbo užmokestis būtų 30 proc. didesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Vis dėlto mokytojų atlyginimai skirtingose mokyklose gali reikšmingai skirtis, priklausomai nuo mokyklos vietos bei dydžio ir pavienių mokyklų vadovų sprendimų7. Dabartinis darbo užmokesčio didėjimas yra mažiausias ES, o karjeros galimybės nepadeda užtikrinti, kad darbo užmokestis gerokai padidėtų. Dabartinė karjeros sistema (Europos Komisija, 2019 ir 2022 m.) yra viena iš priežasčių, kodėl jauni absolventai nėra suinteresuoti rinktis mokytojo profesiją: trūksta aiškaus atsakomybių apibrėžimo kiekviename lygmenyje; vertinimo procesas atliekamas mokyklos lygmeniu, nevykdoma pakankama stebėsena ir vertinimas; karjeros progresas yra labai lėtas (NŠA, 2020; NŠA, 2021b). Iš išorės vertinimų matyti, kad aukštesnė kvalifikacija ne visada užtikrina geresnę mokymo kokybę, o tos pačios kategorijos mokytojų veiklos rezultatai labai skiriasi (NŠA, 2020 m.). Lietuvoje dedamos pastangos reformuoti karjeros sistemą ir iki metų pabaigos tikimasi parengti pasiūlymą.
Mokytojų kompetencijų ugdymas Lietuvoje nėra sistemingai planuojamas ir įgyvendinamas siekiant pagerinti mokymo praktiką ir mokinių pasiekimus. Dalyvaudami pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo sistemoje mokytojai neįgyja reikiamų kompetencijų (NŠA, 2021b; Valstybės kontrolė, 2023 m.). Vis dėlto imtasi tam tikrų veiksmų siekiant patobulinti mokymo kokybę ir patenkinti svarbiausius poreikius (žr. 4 skirsnį). Rengiamos mokytojų mokymo programos trijose pagrindinėse srityse: matematikos, pagrindinių įgūdžių ir įtraukties. Be to, siekdama spręsti mokytojų paklausos klausimą (Europos Komisija, 2019 m.), Lietuva investuoja į mokytojų IRT kompetencijų gerinimą visais švietimo lygmenimis, įskaitant aukštojo mokslo lygmenį, įgyvendindama „EdTech“ projektą (žr. 2 langelį). Pagal nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą iki 2026 m. bent 1 000 profesinio mokymo mokytojų turės patobulinti savo kompetencijas. 2022 m. profesinio mokymo mokytojai galėjo teikti prašymus dėl trumpų apsilankymų kitose profesinio mokymo įstaigose, kad galėtų mokytis ir susipažinti su naujomis technologijomis bei įranga.
1 langelis. Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos kėlimas
Naudodamasi Europos socialinio fondo lėšomis, nuo 2018 m. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Lietuva investavo apie 3 mln. EUR į mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokymą. Tuo siekta suteikti jiems galimybę geriau padėti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, kuriems būdingi elgesio ir emocijų sutrikimai, agresyvus elgesys ar patyčios kitų mokinių atžvilgiu.
Nacionalinė švietimo agentūra į šią iniciatyvą įtraukė 34 mokyklas ir apie 4 000 mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų.
Imamasi tam tikrų veiksmų siekiant sudaryti geresnes darbo sąlygas tyrėjams ir akademiniams darbuotojams. Tyrėjo profesija nėra patraukli: dauguma kvalifikuotų tyrėjų, praleidę tam tikrą laiką užsienyje, negrįžta į savo universitetus, o dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio sunku pritraukti tyrėjų iš užsienio (STRATA, 2022 m.). Lietuva planuoja apibrėžti tyrėjo karjerą pagal patirtį ir mokslinės veiklos pasiekimus (pradedantysis, patvirtintas, pripažintas ir pirmaujantysis tyrėjas). Lietuvos mokslo taryba nustatys privalomas kiekvieno lygmens tyrėjo kompetencijas. Taip pat rengiamos dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės. Patrauklesnė akademinė karjera ir akademinių darbuotojų kompetencijų tobulinimas prisidėtų prie bendro tikslo pagerinti mokslo ir studijų kokybę šalies aukštosiose mokyklose (žr. 6 skirsnį).
Nuorodos į Stebėsenos priemonių rinkinio skirsnį:
2. Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra
Dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programose ir toliau didėja ir beveik priartėjo prie ES vidurkio. 2021 m. 92,1 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus dalyvavo ikimokyklinio ugdymo sistemoje (ES vidurkis – 92,5 proc.). Nuo 2013 m. jų dalyvavimas padidėjo 8,7 procentinio punkto. Dalyvavimo lygis didėja kartu su vaikų amžiumi ir yra beveik visuotinis (94,6 proc., palyginti su 96,2 proc. ES lygmeniu) tarp vyresnių nei 5 metų vaikų. Tikimasi, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. jis dar labiau išaugs dėl planuojamų priemonių, kuriomis siekiama palaipsniui padidinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą (Europos Komisija, 2021 m.). Nuo 2015 m. oficialios vaikų priežiūros ar ugdymo įstaigas lankančių vaikų iki 3 metų skaičius padidėjo 13,1 proc. punktų8 Tačiau 2022 m. šis rodiklis siekė 22,8 proc., t. y. buvo mažesnis už ES vidurkį (48,6 proc.) ir 2030 m. užsibrėžtą nacionalinį tikslą (30,5 proc.) (žr. 1 pav.).
1 pav. Oficialios vaikų priežiūros ar ugdymo įstaigas lankantys vaikai iki 3 metų ir patikslinti Barselonos tikslai
Siekis spręsti nepakankamos dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje pusiausvyros ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros teikimo klausimus tebėra vienas pagrindinių prioritetų. Kaip matyti iš nacionalinių duomenų9, nors apskritai dalyvavimo rodiklis gerėja, jis tebėra mažesnis kaimo vietovėse ir tarp vaikų iš šeimų, kurioms gresia skurdo ar socialinės atskirties rizika (Europos Komisija, 2022 m.). Ministerija planuoja pradėti informacinę kampaniją apie ikimokyklinio ugdymo pridėtinę vertę, siekdama skatinti tėvus, ypač tuos, kuriems kyla socialinė rizika, leisti savo vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nuo 2022 m. vaikams iš socialinės rizikos šeimų10 privaloma dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. 2020–2021 mokslo metais tik 75 vaikai iš socialinės rizikos šeimų nuo 3 iki 6 metų dalyvavo privalomoje ikimokyklinio ugdymo programose. Lietuva siekia 2024 m. šį skaičių padidinti iki 1 500. 2022 m. privalomoje ikimokyklinio ugdymo programose 66011 vaikų. Viešųjų vietų trūkumas miesto vietovėse tebekelia sunkumų, ypač Vilniaus miesto savivaldybėje ir rajone, kuriuose nuo 2018 m. daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų, taip pat ir dėl vidaus migracijos (NŠA, 2022 m.; UNICEF, 2021 m.). 2022–2027 m. Lietuva ketina investuoti į aktyvesnį dalyvavimą privalomoje ikimokyklinio ugdymo programose, taip pat į galimybių ir kokybės gerinimą. Dalis šių investicijų bus skirta pažeidžiamų vaikų įtraukčiai. Vis dėlto riboti valdymo gebėjimai savivaldybės lygmeniu (NŠA, 2021a) gali trukdyti siekti šių tikslų. Kad pasiektų tikslą iki 2025 m. užtikrinti visų vaikų (2–5 m.) galimybę dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose, Lietuvos savivaldybės suplanavo pastatyti 19 naujų vaikų darželių ir atnaujinti 144 dabartines švietimo įstaigas (NŠA, 2022 m.). Rengiamos priešmokyklinio ugdymo gairės dėl programų turinio.
Nuorodos į Stebėsenos priemonių rinkinio skirsnį:
3. Mokyklinis ugdymas
Ministerija parengė 2023–2030 m. planą, kaip pagerinti rezultatus matematikos srityje. Planu, parengtu konsultuojantis su ekspertais, siekiama pagerinti pradinių ir vidurinių mokyklų mokinių matematikos pasiekimus ir spręsti problemą, susijusią su prastais 2022 m. nacionalinių standartizuotų baigiamųjų egzaminų rezultatais. Plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama: i) pagerinti mokymą ir mokymąsi, remiantis moksliniais tyrimais ir kuriamomis naujomis IT priemonėmis, kurios geriau atitinka mokinių mokymosi poreikius; ii) suteikti papildomą mokymo pagalbą prastų rezultatų pasiekusiems mokiniams; iii) padėti daugiau mokytojų atnaujinti jų matematikos ir vertinimo kompetencijas. Imantis šių veiksmų kartu bus įgyvendinamos savivaldybės ir mokyklos lygmenimis sukurtos priemonės. Pagal naują mokymo programą, kuri turi būti pradėta įgyvendinti 2023–2024 mokslo metais, matematikos mokymui pradinėje mokykloje bus skiriama daugiau laiko. Pavasarį ministerija taip pat įkūrė ekspertų grupę, kurios tikslas – nustatyti, kaip padidinti mokinių susidomėjimą mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) gebėjimais ir karjera šiose srityse. Pasinaudojus ES fondų lėšomis, nuo 2022 m. Lietuvoje veikia septyni regioniniai STEAM centrai, o dar trys bus įsteigti trijuose didžiausiuose miestuose. Šiose laboratorijose mokiniai gali atlikti įvairius tiriamuosius darbus ir dar labiau patobulinti savo STEAM gebėjimus.
Remiantis 2021 m. Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS) duomenimis, 14 proc. penktos klasės mokinių12 skaitymo gebėjimai yra prasti. Nors tiek berniukų, tiek mergaičių rezultatai yra geresni už PIRLS tarptautinį atskaitos tašką (500 skalės taškų), mergaičių rezultatai yra 21 tašku geresni nei berniukų (Europos Komisija, 2023 m.). Tai rodo didelį lyčių atotrūkį, kuris, kaip matyti iš 2018 m. PISA duomenų, aukštesnėse klasėse didėja (EBPO, 2019b). Remiantis 2021 m. PIRLS, skaitymo gebėjimams neigiamą įtaką daro patiriamos patyčios: apie 13 proc. penktos klasės mokinių Lietuvoje teigia, kad kas savaitę patiria patyčias, ir jie surenka 66 taškais mažiau nei patyčių nepatiriantys mokiniai – tai didžiausias sumažėjimas visoje ES (žr. 2 pav.) Ši sąsaja 2018 m. PISA tyrimo rezultatuose taip pat buvo akcentuota kalbant apie penkiolikmečius (Europos Komisija, 2021 m.). Nors ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos paprastai nėra problema ir 2022 m. šis rodiklis buvo 4,8 proc., t. y. gerokai mažesnis už ES vidurkį (9,6 proc.), šiam teigiamam rezultatui gali kilti grėsmė ilguoju laikotarpiu. Remiantis 2021 m. PIRLS, 18,6 proc. penktos klasės mokinių mokykloje nesijaučia savi (pritampantys), o tai gali prisidėti prie prasto mokyklos lankymo (EBPO, 2019c) ir mokyklos nebaigimo. Gegužės mėn. patvirtinti Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriuose numatyta nauja politika siekiant užtikrinti geresnį mokyklos lankomumą.
2 pav. Patiriamų patyčių dažnumas ir jo sąsaja su skaitymo gebėjimais, 2021 m. PIRLS
Imtasi veiksmų, siekiant užtikrinti, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galėtų lankyti bendrojo ugdymo mokyklas. Kaip numatyta 2021 m. Švietimo įstatymo pakeitimuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirinko aštuonias veikiančias specialiąsias mokyklas, tapsiančias regioniniais specialiojo ugdymo centrais ir nuo 2024 m. teiksiančias pagalbą mokykloms visoje šalyje. Centrai parinkti pagal geografinę padėtį, pagalbos specialistų kompetenciją ir jau vykdomą veiklą. Juose ir toliau bus ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Centrai taip pat organizuos mokymus, padėsiančius pagerinti bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų ir mokytojų kompetencijas, teiks metodinę pagalbą ir pagalbą tėvams. 2022–2023 mokslo metais buvo surengti mokymai mokytojams, pagalbos specialistams ir savivaldybių konsultantams. Savivaldybėms skirta papildomų lėšų, kad šios galėtų įdarbinti daugiau specialistų. 2023–2024 mokslo metais 100 bandomųjų klasių išbandys įtraukius modelius. Šiuo metu esama reikšmingų skirtumų tarp mokyklų dėl įtraukiojo ugdymo ir infrastruktūros, o tinkamai pasirengusių darbuotojų trūkumas taip pat kelia problemų.
2 langelis. „EdTech“ projektas. Siekiant labiau skaitmeninio švietimo Lietuvoje
Siekiant pagerinti mokymosi rezultatus ir stiprinti skaitmenines kompetencijas, 2022 m. Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti „EdTech“ projektą, finansuojamą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis (biudžetas – 30 mln. EUR). Šį projektą valdo Nacionalinė švietimo agentūra. Įgyvendinant projektą vykdoma įvairi veikla, kaip antai: švietimo įstaigoms – nuo vaikų darželių iki universitetų – suteikiamos skaitmeninės priemonės; išbandomi inovatyvūs skaitmeniniai mokymosi sprendimai – nuo karjeros planavimo ir asmeninio tobulėjimo programų iki žaidybinimo sprendimų; vykdomi internetiniai skaitmeninių kompetencijų tobulinimo mokymai, parengti pagal ES skaitmenines sistemas „DigComp2.2“ bei „DigCompEdu“ ir skirti mokytojams bei akademiniams darbuotojams siekiant patobulinti jų mokymo praktiką. Kaip numatyta nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, iki 2024 m. bent 3 000 mokytojų ir akademinių darbuotojų bus baigę mokymus apie IT kompetencijas ir bent 500 mokytojų bus įgiję IRT magistro laipsnį.
Įgyvendinant projektą taip pat siekiama sustiprinti skaitmeninę ekosistemą, raginant startuolius ir skaitmeninius novatorius išbandyti savo švietimo technologijas bei inovatyvius sprendimus mokyklose ir jais pasidalinti, taip pat organizuojant stažuotes Lietuvos ir užsienio mokyklose.
Nuorodos į Stebėsenos priemonių rinkinio skirsnį:
4. Profesinis mokymas
Lietuva ir toliau deda pastangas, kad profesinis mokymas būtų patrauklesni ir atitiktų darbo rinkos poreikius. Nors nuo 2020 m. vidurinį profesinį mokymą renkasi šiek tiek daugiau asmenų, jų skaičius tebėra gerokai mažesnis už 2021 m. ES vidurkį (25,6 proc.13, palyginti su 48,7 proc.). Galimybė profesinio mokymo įstaigų absolventams (ISCED 3 ir 4 lygmenų) mokytis darbo vietoje taip pat yra mažesnė (2022 m. – 46,7 proc.14, palyginti su 60,1 proc.). Lietuvoje profesinio mokymo įstaigas neseniai baigusių absolventų (ISCED 3 ir 4 lygmenų) tikimybė įsidarbinti (71,6 proc.15) yra mažesnė nei aukštųjų mokyklų absolventų (91,2 proc.) – tai vienas didžiausių atotrūkių ES 2022 m. (19,6 procentinio punkto, palyginti su 7,0 procentiniais punktais).
Naudodama EGADP paramą, Lietuva nuo 2022 m. deda pastangas sustiprinti pameistrystę, kad perėjimas iš mokyklos į darbo rinką būtų sklandesnis. Pameistriams suteikiama galimybių dirbant įgyti darbo rinkai aktualesnių įgūdžių, o darbdaviai gali įdarbinti darbuotojus, kurie geriau atitinka jų poreikius. Šiuo metu pameistriai sudaro tik apie 5,2 proc. visų pagal profesinio mokymo programas besimokančių studentų16, nes mažosios ir vidutinės įmonės dėl išlaidų paprastai neinvestuoja į pameistrystę. Finansavimas iš ES lėšų padės sumažinti darbdavių patiriamas išlaidas ir ES lėšomis bus bendrai finansuojamas pameistrių darbo užmokestis. Pasitelkiant 2022 m. sukurtą profesinio mokymo pažangai skirtą platformą ir padedant socialiniams partneriams bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams, toliau tęsiamas darbas siekiant atnaujinti profesinio mokymo programas ir parengti profesinius standartus (Europos Komisija, 2022 m.).
Siekiant padidinti profesinio mokymo įstaigų absolventų įsidarbinamumą, reformuota priėmimo į profesines mokyklas sistema. Nuo 2023–2024 mokslo metų profesinės mokyklos turės daugiau laisvės nuspręsti, kiek studentų priimti į profesinio mokymo programas. Šiuo pokyčiu siekiama, kad profesinio mokymo programos labiau atitiktų regiono darbo rinkos poreikius, ir padidinti regiono darbdavių įsitraukimą planuojant priėmimą į mokyklas. Ministerija finansuos tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritį ir regioną.
Nuorodos į Stebėsenos priemonių rinkinio skirsnį::
5. Aukštasis išsilavinimas
Pradėta kolegijų tinklo pertvarka. Lietuvoje yra vienas didžiausių ES aukštąjį išsilavinimą įgijusių 25–34 metų asmenų rodiklis (2022 m. – 58,2 proc., palyginti su 42,0 proc.), tačiau kokybė ir atitiktis darbo rinkos poreikiams tebekelia sunkumų. Įgyvendindama dabartines reformas (Europos Komisija, 2022 m.), Vyriausybė siekia skatinti sukurti veiksmingesnę ir efektyvesnę institucinę struktūrą, kuri atitiktų dėl demografinių pokyčių mažėjančius stojančiųjų, ypač į kolegijas17, rodiklius ir kokybiškesnių studijų bei mokslinių tyrimų poreikį. Nors labai skiriasi kolegijų dydis ir prioritetinės sritys, tik 47 proc. (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023 m.) kolegijų absolventų randa darbą, atitinkantį jų išsilavinimo lygį. Kolegijos pritraukia ir įdarbina tik nedidelę dalį visą darbo laiką dirbančių akademinių darbuotojų18 ir joms visoms trūksta pajėgumų, kad galėtų reikšmingai prisidėti prie Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos (EBPO, 2023 m.). Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama skatinti pertvarkyti šalies kolegijas, kuriose tradiciškai dėstomos į profesiją orientuotos ISCED 6 lygmens programos, o nuo 2022 m. – ir ISCED 5 lygmens programos. Tobulinant misijas, sukuriant veiklos rezultatais grindžiamą finansavimo sistemą (Europos Komisija, 2022 m.) ir pirmą kartą reikalaujant, kad kolegijos vykdytų taikomuosius tyrimus, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama paskatinti plano lėšomis finansuojamus kolegijų susijungimus, kad šios institucijos pritaikytų programas prie vietos poreikių ir ugdytų kvalifikuotus specialistus. Gerų mokslinių tyrimų rezultatų pasiekusios kolegijos galės pasiūlyti profesines magistrantūros studijas (ISCED 7 lygmens), kurių šiuo metu Lietuvoje nėra, ir jos galėtų būti vadinamos taikomųjų mokslų universitetais. Siekiama, kad į valstybines kolegijas iki 2029 m. įstotų bent 1 200 studentų, kad bent 76 proc. absolventų rastų jų kvalifikaciją atitinkantį darbą per 12 mėnesių nuo studijų baigimo ir kad bent 50 proc. akademinių darbuotojų dirbtų visą darbo laiką. Nuo 2029 m. kolegijų ir taikomųjų mokslų universitetų finansavimas priklausys nuo taikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ekspertų vertinimo. Valstybinės kolegijos savo pasiūlymus dėl susijungimų ir pertvarkos pristatė 2023 m. balandžio mėn. Liepos mėn. Vyriausybė patvirtino priemonių, skirtų ministerijos pateiktam planui įgyvendinti, projektą. Lietuva siekia atnaujinti tinklą iki 2024–2025 mokslo metų pradžios.
Susijungus kolegijoms automatiškai nebus sutaupyta lėšų ir nepagerės kokybė. Kad pasiektų šių tikslų, susijungiančios institucijos turėtų viena kitą papildyti programomis ir (finansiniais, infrastruktūros ir žmogiškaisiais) ištekliais (Rocha et al., 2018 m.; Ripoll-Soler, 2019 m.). Be to, pasirodo, kad taikomųjų mokslinių tyrimų plėtra kelia sunkumų, nes, norint pasiekti 2029 m. tikslus, ją reikia atlikti greitai, o tam reikia pakankamo finansavimo ir žmogiškųjų išteklių – daugiausia naujų tyrėjų, atliekančių į praktiką orientuotus tyrimus. Šiuo metu kolegijose ne visą darbo laiką dirba sąlyginai daug akademinių darbuotojų (EBPO, 2023 m.), o geresnės įdarbinimo sąlygos ir skatinamasis šių tyrėjų karjeros modelis gali padėti pasiekti, kad ši karjera taptų patrauklesnė. Siekiant skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus taip pat reikia pripažinti šią veiklą (ir poveikį, kurį ja siekiama daryti) kuriant mokslinių tyrimų vertinimo ir darbuotojų vertinimo sistemas (EBPO, 2023 m.) – kitas, nei naudojamos universitetuose. Šiuo metu Lietuva rengia taikomųjų mokslinių tyrimų vertinimo procesą, o bandomasis vertinimas bus atliktas 2023 m. pabaigoje. Siekiant 2022 m. pertvarkyti kolegijas ir įsteigti taikomųjų mokslų universitetus, sukurti ISCED 5 lygmens trumposios pakopos programas ir įvykdyti analogiškas reformas profesinėse mokyklose (žr. 5 skirsnį), reikia sukurti aiškias skirtingų švietimo lygmenų ir labiau į profesiją orientuotų programų trajektorijas, vengti sutapimų ir užtikrinti, kad aukštojo išsilavinimo tinklo reforma būtų efektyvi ir padidintų veiksmingumą.
Šiuo metu Lietuvoje nėra mikrokredencialų naudojimo konkretaus teisinio pagrindo. Mikrokredencialų naudojimas yra priimtinas, o jų patvirtinimas grindžiamas aukštųjų mokyklų, siūlančių modulį ar programą, kokybės užtikrinimo sistema ir akreditavimo procesu. Paprastai universitetas, rengdamas ir patvirtindamas mikrokredencialų modulį ar programą, turėtų taikyti tokią pačią procedūrą, kaip ir bet kuriai oficialiai švietimo programai. Kadangi nėra aiškios ir išsamios sistemos, neaišku, kaip reikėtų išduoti ir įvertinti mikrokredencialus, o dėl to neišnaudojamas galimas šios priemonės potencialas sprendžiant įgūdžių trūkumo klausimą.
Nuorodos į Stebėsenos priemonių rinkinio skirsnį:
6. Suaugusiųjų mokymasis
Dalyvavimas suaugusiųjų mokymosi programose yra gana vangus. 2022 m. Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą programose dalyvavo 8,5 proc. 25–64 metų suaugusiųjų (ES – 11,9 proc.)19. Po 2020 m. atlikto STRATA tyrimo paaiškėjo, kad mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis vis dar yra neįprastas. Apie 30 proc. gyventojų (25–64 m.) nebūtų linkę mokytis net esant reikiamoms sąlygoms ir galimybėms (STRATA, 2020 m.). Susidomėjimas nuolatiniu mokymusi galėtų padidėti, jeigu pagerėtų mokymo kokybė. Šiuo metu norint vykdyti neformalųjį suaugusiųjų mokymą nereikia turėti konkrečios kvalifikacijos, o mokytojai neturi teisės į nuolatinį profesinį tobulėjimą.
Dalyvavimas neformaliojo švietimo programose remiamomis ES fondų lėšomis. 2020–2023 m. 30 iš 60 savivaldybių dalyvavo Europos socialinio fondo projekte, kuriuo siekta sustiprinti bendrų kompetencijų ugdymą dalyvaujant neformaliojo švietimo programose (biudžetas – 9,1 mln. EUR). Įgyvendinant projektą parengta 50 neformaliojo švietimo programų, o mokymuose dalyvavo 3 200 asmenų. Įgyvendindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Lietuva parengė paramos mokymuisi programą, kuria iki 2026 m. galėtų pasinaudoti apie 15 000 asmenų, siekiančių įgyti didelės pridėtinės vertės kvalifikacijų ir kompetencijų.
Buvo pakeistas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. Pakeitimais siekta reformuoti mokymosi visą gyvenimą modelį, sustiprinant suskaidytą įgūdžių tobulinimo sistemą ir sukuriant individualiomis mokymosi paskyromis grindžiamą elektroninę sistemą. 2023 m. gegužės mėn. buvo patvirtintas individualių mokymosi paskyrų sistemos aprašas ir planuojama, kad sistema pradės veikti iki 2023 m. pabaigos. Sukūrus elektroninę sistemą naudotojai galės ne tik rasti informacijos apie mokymosi galimybes, bet ir tiesiogiai registruotis į programas. Sistemoje taip pat bus aiškiai pateikta informacija apie valstybės siūlomas priemones, skirtas kompetencijoms tobulinti. Geresnis informavimas apie mokymosi visą gyvenimą veiklą taip pat gali padėti didinti informuotumą apie tolesnio mokymosi svarbą ir padidinti jo patrauklumą. Lietuva taip pat toliau siekia didinti suaugusiųjų švietimo programų ir aukštųjų mokyklų bei kitų organizacijų modulių įvairovę.
Nuorodos į Stebėsenos priemonių rinkinio skirsnį:
Nuorodos
- Mokyklų tobulinimo centras (2022 m.). Mokinių, tėvų ir pedagogų nuomonės apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokykloje tyrimas. Prieiga per internetą: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2022/12/Tyrimas_itraukusis_202206_compressed.pdf.
- Europos Komisija (2019 m.), Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Lietuva.
- Europos Komisija (2020 m.), Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Lietuva.
- Europos Komisija (2021 m.), Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Lietuva.
- Europos Komisija (2022 m.), Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis. Lietuva.
- Europos Komisija (2023 m.). Children’s reading competence and well-being in the EU: an EU comparative analysis of the PIRLS results (liet. Vaikų skaitymo gebėjimai ir gerovė ES: PIRLS rezultatų ES lyginamoji analizė). Europos Sąjungos leidinių biuras. Prieiga per internetą: https://data.europa.eu/doi/10.2766/820665.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (2023 m.). Kolegijų tinklo stiprinimas: stiprės koleginės studijos, reikalavimai studentams priklausys nuo pasirinktų studijų. Pranešimas spaudai, 2023 m. birželio 14 d.
- Valstybės kontrolė (2023 m.). Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas.
- Nacionalinė švietimo agentūra (2020 m.). Kokias karjeros galimybes turi mokytojai? (Kokias karjeros galimybes turi mokytojai?)
- Nacionalinė švietimo agentūra (2021a). Ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybės Lietuvos savivaldybėse.
- Nacionalinė švietimo agentūra (2021b). Svarbūs žingsniai didinant mokytojo profesijos prestižą.
- Nacionalinė švietimo agentūra (2021c). J. Šiugždinienė: sisteminiai sprendimai mokytojų stygiui spręsti bus priimti nedelsiant. Švietimo naujienos, 2021 m. spalio 20 d. Prieiga per internetą: https://www.svietimonaujienos.lt/siugzdiniene-sisteminiai-sprendimai-mokytoju-stygiui-spresti-bus-priimti-nedelsiant/. Nacionalinė švietimo agentūra (2022 m.). Ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros Lietuvos savivaldybėse galimybių studija.
- Nacionalinė švietimo agentūra (2023 m.). Augant mokytojų poreikiui, daugėja norinčiųjų jais tapti, daugiau absolventų ateina į mokyklas.
- Švietimo naujienos, 2023 m. balandžio 19 d. (svietimonaujienos.lt).
- EBPO (2019a). Working and Learning Together: Rethinking Human Resource Policies for Schools, OECD Reviews of School Resources (liet. Dirbti ir mokytis drauge. Persvarstant mokyklų žmogiškųjų išteklių politiką. EBPO mokyklų išteklių apžvalgos), OECD Publishing, Paris. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1787/b7aaf050-en.
- EBPO (2019b). PISA 2018 Results (Volume I): What Students Know and Can Do (liet. 2018 m. PISA rezultatai (I tomas). Ką studentai žino ir moka daryti), PISA, OECD Publishing, Paris. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1787/5f07c754-en.
- EBPO (2019c). PISA 2018 Results (Volume III): What School Life Means for Students’ Lives (liet. 2018 m. PISA rezultatai (III tomas). Ką mokinių gyvenimui reiškia mokykla), PISA, OECD Publishing, Paris. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1787/acd78851-en.
- EBPO (2023 m.). Resourcing higher education in Lithuania – Thematic policy brief. Refining institutional missions and profiles (liet. Aukštojo mokslo stiprinimas Lietuvoje. Teminė politikos santrauka. Tobulinant institucijų misijas ir profilius).
- Ripoll-Soler, C. ir de-Miguel-Molina, M., (2019 m.). Higher education mergers in Europe: a comparative study of the post-merger phase (liet. „Aukštųjų mokyklų susijungimai Europoje. Laikotarpio posusijungimo lyginamasis tyrimas“). Tertiary Education and Management, 25, p. 255–271.
- Rocha, V., Teixeira, P. N., ir Biscaia, R. (2019 m.). Mergers in European Higher Education: Financial Issues and Multiple Rationales (liet. „Aukštųjų mokyklų susijungimai Europoje. Finansiniai klausimai ir kelios priežastys“). Higher Education Policy, 32(2), 185–202. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1057/s41307-017-0076-2.
- STRATA (2020 m.). Mokymasis visą gyvenimą. Įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas. Vyriausybės strateginės analizės centras. Prieiga per internetą: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2020-metai/svietimo-politika/20200108-MVG.pdf.
- STRATA (2021 m.). Pedagogų poreikio prognozavimas. Rezultatų apžvalga. Vyriausybės strateginės analizės centras. Prieiga per internetą: 20210318-pedagogu-poreikio-prognozavimas-rezultatu-apzvalga.pdf (strata.gov.lt).
- STRATA (2022 m.). Švietimo ir įgūdžių iššūkių sprendimo galimybių studija. Vyriausybės strateginės analizės centras. Prieiga per internetą: Svietimo-ir-igudziu-issukiu-sprendimo-galimybiu-studija.pdf (strata.gov.lt).
- UNICEF (2021 m.). In-depth analysis of policies, programmes, services, budgets and mechanisms to combat child poverty and social exclusion in Lithuania (liet. Išsami kovos su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi Lietuvoje politikos, programų, paslaugų, biudžeto ir mechanizmų analizė).
Visas pastabas ar klausimus siųskite e. paštu
Leidinio informacija
- Katalogo numerisNC-AN-23-017-LT-Q
- ISBN978-92-68-06187-9
- ISSN2466-9997
- DOI10.2766/89654