Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis 2021

Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis 2021

ES tikslų švietimo ir mokymo srityje apžvalga

Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) apibrėžti vidutinių Europos rezultatų švietimo ir mokymo srityje orientaciniai lygiai (ES lygmens tikslai), kurie turėtų padėti siekti Rezoliucijoje nustatytų strateginių prioritetų.

Pažangos, padarytos siekiant nustatytų tikslų, periodinė stebėsena, užtikrinama sistemiškai renkant ir analizuojant tarptautiniu lygmeniu palyginamus duomenis, yra labai svarbi siekiant, kad politikos formavimas būtų grindžiamas faktais.

Valstybės narės susitarė siekti toliau nurodytų septynių ES lygmens tikslų. Toliau aprašytas kiekvienas iš šių tikslų, pateikiami ES ir nacionaliniai duomenys ir trumpa analizė (septynių tikslų duomenys taip pat pateikiami daugiakalbiame „Excel“ faile ir specialiame Eurostato puslapyje, kuriame rasite ir atnaujintus bei pritaikomus duomenų rinkinius, grafikus ir žemėlapius).

ES lygmens tikslas. Iki 2030 m. penkiolikmečių, kurių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai nepakankami, dalis turėtų būti mažesnė nei 15 %.

GERIAUSIŲ REZULTATŲ ES PASIEKĖ:
Skaitymas: Estija, Airija, Suomija
Matematika: Estija, Lenkija, Danija
Gamtos mokslai: Estija, Suomija, Lenkija

2018 Tendencija 2018 Tendencija 2018 Tendencija
Skaitymas   Matematika   Gamtos mokslai  
ES 22,5 2,8 22,9 0,2 22,3 4,5
Belgija 21,3 3,6 19,7 0,6 20,0 2,0
Bulgarija 47,1 6,1 44,4 -2,7 46,5 7,7
Čekija 20,7 -2,4 20,4 -2,0 18,8 1,5
Danija 16,0 0,8 14,6 -2,5 18,7 2,1
Vokietija 20,7 2,2 21,1 2,4 19,6 4,8
Estija 11,1 -2,2 10,2 -2,5 8,8 0,5
Airija 11,8 -5,4 15,7 -5,2 17,0 1,8
Graikija 30,5 9,2 35,8 5,4 31,7 6,4
Ispanija 23,2 3,6 24,7 0,9 21,3 3,1
Prancūzija 20,9 1,1 21,3 -1,2 20,5 1,2
Kroatija 21,6 -0,8 31,2 -2,0 25,4 6,9
Italija 23,3 2,3 23,8 -1,2 25,9 5,3
Kipras 43,7 : 36,9 : 39,0 :
Latvija 22,4 4,8 17,3 -5,3 18,5 3,8
Lietuva 24,4 0,0 25,6 -0,8 22,2 5,2
Liuksemburgas 29,3 3,3 27,2 3,3 26,8 3,1
Vengrija 25,3 7,7 25,6 3,3 24,1 10,0
Malta 35,9 -0,4 30,2 -3,5 33,5 1,0
Nyderlandai 24,1 9,8 15,8 2,4 20,0 6,8
Austrija 23,6 : 21,1 : 21,9 :
Lenkija 14,7 -0,3 14,7 -5,8 13,8 0,7
Portugalija 20,2 2,6 23,3 -0,5 19,6 3,1
Rumunija 40,8 0,4 46,6 -0,4 43,9 2,5
Slovėnija 17,9 -3,3 16,4 -4,0 14,6 -0,2
Slovakija 31,4 9,2 25,1 4,1 29,3 10,0
Suomija 13,5 5,4 15,0 7,1 12,9 6,9
Švedija 18,4 1,0 18,8 -2,3 19,0 -0,1
Islandija 26,4 9,6 20,7 3,7 25,0 7,1
Norvegija 19,3 4,3 18,9 0,7 20,8 5,0
Šveicarija 23,6 6,8 16,8 3,3 20,2 6,2
Juodkalnija 44,4 -5,1 46,2 -12,3 48,2 -5,4
Šiaurės Makedonija 55,1 : 61,0 : 49,5 :
Serbija 37,7 4,9 39,7 -0,9 38,3 3,9
Turkija 26,1 1,6 36,7 -5,5 25,2 -4,8
PAŽVELKIME ĮDĖMIAU. Vis dar sunku sumažinti mokinių, kurie negali atlikti pagrindinių matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo užduočių, skaičių. 2012–2015 m. ES iš tiesų dar labiau nutolo nuo savo pagrindinių įgūdžių tikslo. Daugumoje šalių mokinių iš migrantų šeimų rezultatai paprastai prastesni nei mokinių iš kitų šeimų – tai rodo, kad investicijos į lygias galimybes visiems mokiniams tebėra vienas iš svarbiausių ES prioritetų.

Šaltinis: OECD (PISA 2009, 2018 m.).
Pastaba. Nepakankami pasiekimai reiškia, kad pagal PISA skalę nepasiekiama 2 lygio skaitymo, matematikos ar gamtos mokslų srityje. Ši tendencija rodo 2009–2018 m. pokytį procentiniais punktais. Negalima visiškai užtikrinti 2018 m. Ispanijos PISA skaitymo duomenų ir ankstesnių PISA vertinimų duomenų palyginamumo. Daugiau informacijos pateikiama 2021 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio 2.2.1 skirsnyje (ec.europa.eu/education/monitor).

ES lygmens tikslas. Iki 2030 m. aštuntokų, kurių kompiuterinis ir informacinis raštingumas nepakankamas, dalis turėtų būti mažesnė nei 15 %.

GERIAUSIŲ REZULTATŲ ES PASIEKĖ: Čekija, Danija, Lenkija

Metai Prastai besimokantys Berniukai Mergaitės
Čekija 2013 15,0 17,3 12,8
Danija 2018 16,2 21,6 10,7
2013 21,4 24,1 18,6
Vokietija 2018 33,2 36,5 29,6
2013 29,2 32,9 25,3
Prancūzija 2018 43,5 49,2 37,8
Kroatija 2013 35,9 40,0 31,6
Lietuva 2013 45,1 49,1 40,9
Liuksemburgas 2018 50,6 55,4 45,0
Nyderlandai 2013 26,4 29,9 22,5
Lenkija 2013 25,3 27,6 23,0
Portugalija 2018 33,5 36,0 30,8
Slovėnija 2013 35,8 44,1 27,2
Slovakija 2013 32,8 36,3 29,3
Suomija 2018 27,3 33,7 20,7
Norvegija 2013 24,0 : :
PAŽVELKIME ĮDĖMIAU. Per pastaruosius dvejus metus COVID-19 krizė pabrėžė tiek pagrindinių, tiek aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių svarbą palaikant mūsų ekonomiką ir visuomenę. Visų pirma skaitmeniniai įgūdžiai tapo būtina dalyvavimo mokymosi, darbo ir socializacijos veikloje per daugelį izoliavimo laikotarpių sąlyga. Siekiant paremti skaitmeninę transformaciją, šiuos įgūdžius reikia ugdyti nuo ankstyvo amžiaus. Iš 2013 ir 2018 m. Tarptautinio kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimo (angl. ICILS) duomenų matyti, kad dar reikia padaryti tam tikrą pažangą siekiant 2030 m. ES lygmens tikslo ir kad yra spragų, kurias reikėtų pašalinti.

Šaltinis: IEA (ICILS 2013, 2018 m.).
Pastaba. Nepakankami pasiekimai apibrėžiami kaip rezultatai, nesiekiantys 2 lygio (492 balai) pagal ICILS kompiuterinio ir informacinio raštingumo skalę. Italija dalyvavo 2018 m. ICILS tyrime, tačiau testai buvo atlikti mokslo metų pradžioje, todėl rezultatai nėra palyginami su kitų šalių rezultatais ir nėra rodomi. Pastabas apie šalis žr. 2013 m. ICILS ir 2018 m. ICILS tyrimų atitinkamų tarptautinių ataskaitų 3.4 lentelėje.

ES lygmens tikslas. Iki 2030 m. bent 96 % vaikų nuo trejų metų amžiaus iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus turėtų dalyvauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje.

GERIAUSIŲ REZULTATŲ ES PASIEKĖ: Prancūzija, Airija, Belgija
DIDŽIAUSIĄ PAŽANGĄ 2013-2019 M. PADARĖ: Kipras, Airija, Lenkija

2019 Tendencija 2019
Iš viso   3 metų 4 metų ir vyresni
ES 92,8 1,0 87,8 95,1
Belgija 98,3 0,0 97,9 98,5
Bulgarija 79,9 -3,9 71,6 82,7
Čekija 86,3 9,5 77,6 90,7
Danija 97,7 0,1 96,5 98,3
Vokietija 94,0 -1,8 90,4 95,8
Estija 91,5 1,9 87,3 92,9
Airija 100,0e 17,6 99,2e 100,0e
Graikija 68,8 -16,5 34,9 85,6
Ispanija 97,3 0,7 96,1 97,8
Prancūzija 100,0p 0,0 100,0p 100,0p
Kroatija 79,4 11,8 71,5 81,8
Italija 93,6 -3,7 91,1 94,8
Kipras 90,1 20,7 76,0 97,0
Latvija 94,1 2,8 89,1 95,9
Lietuva 89,6 6,2 84,5 91,3
Liuksemburgas 88,4 -1,5 69,0 97,9
Vengrija 92,9 4,6 87,2 95,8
Malta 91,9 -7,5 89,0 94,9
Nyderlandai 90,5 -3,6 76,9 97,2
Austrija 89,9 3,4 77,8 96,0
Lenkija 90,3e 13,9 77,6e 94,5e
Portugalija 92,2d 3,5 83,7d 96,6
Rumunija 78,6 -5,5 71,0 82,3
Slovėnija 92,1 4,2 89,1 93,6
Slovakija 77,8 5,5 69,3 82,6
Suomija 88,8 8,8 80,4 91,4
Švedija 95,6 0,6 93,4 96,3
Islandija 96,8 0,7 96,3 97,0
Norvegija 97,1 0,4 96,4 97,4
Šveicarija 49,4 2,7 2,4 73,3
Juodkalnija : : : :
Šiaurės Makedonija 42,3 12,6 34,8 45,9
Serbija 67,3 4,2 57,3 :
Turkija 43,2 : 10,7 59,6
PAŽVELKIME ĮDĖMIAU. 2019 m. 92,8 proc. vaikų nuo trejų metų amžiaus iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios amžiaus dalyvavo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje. Per pastaruosius penkerius metus šio rodiklio augimas pastebimas daugumoje šalių. Šį tikslą reikėtų vertinti kartu su politikos gairėmis dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybės. Valstybės narės siekia didinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros prieinamumą ir gerinti darbuotojų bei mokymo programų kokybę.

Šaltinis: Eurostatas, UOE, duomenų kodas internete [educ_uoe_enra21]; educ_uoe_enra20 (3 metai); educ_uoe_enra10 (4 metai ir vyresni)].
Pastaba. Amžius, nuo kurio pradedamas privalomas pradinis ugdymas, įvairiose šalyse skiriasi. Daugiau informacijos pateikiama 2021 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio 2.3 skirsnyje (ec.europa.eu/education/monitor). Ši tendencija rodo 2013–2019 m. pokytį procentiniais punktais.

ES lygmens tikslas. Iki 2030 m. anksti iš švietimo ir mokymo sistemos pasitraukusių asmenų dalis turėtų būti mažesnė nei 9 %.

GERIAUSIŲ REZULTATŲ ES PASIEKĖ: Kroatija, Graikija, Slovėnija
DIDŽIAUSIĄ PAŽANGĄ 2010–2020 M. PADARĖ: Portugalija, Ispanija, Graikija

2020 Tendencija 2020
Iš viso   Vyrai Moterys
ES 9,9 -3,9 11,8 8,0
Belgija 8,1 -3,8 10,2 5,9
Bulgarija 12,8 0,2 13,4 12,1
Čekija 7,6 2,7 7,5 7,6
Danija 9,3 -2,2 11,7 6,8
Vokietija 10,1bp -1,7 11,8bp 8,3bp
Estija 7,5 -3,5 9,2 5,8
Airija 5,0 -6,9 5,4 4,7
Graikija 3.8 -9.7 4,4 3,1
Ispanija 16,0 -12,2 20,2 11,6
Prancūzija 8,0 -4,7 9,7 6,3
Kroatija 2,2u -3,0 2,4u 2,0u
Italija 13,1 -5,5 15,6 10,4
Kipras 11,5 -1,2 15,0 8,4
Latvija 7,2 -5,7 9,5 4,7
Lietuva 5,6 -2,3 7,7 3,4u
Liuksemburgas 8,2 1,1 10,7 5,7
Vengrija 12,1 1,3 12,9 11,3
Malta 12,6 -8,8 14,7 10,2
Nyderlandai 7,0 -3,1 8,7 5,3
Austrija 8,1 -0,2 10,0 6,3
Lenkija 5,4 0,0 7,0 3,7
Portugalija 8,9 -19,4 12,6 5,1
Rumunija 15,6 -3,7 14,7 16,6
Slovėnija 4,1 -0,9 4,6u 3,4u
Slovakija 7,6 2,9 7,7 7,4
Suomija 8,2 -2,1 9,4 7,0
Švedija 7,7 1,2 9,0 6,3
Islandija 14,8b -7,8 17,8b 11,6b
Norvegija 9,9 -7,5 11,6 8,0
Šveicarija 4,0 -2,7 4,7 3,3
Juodkalnija 3,6 : : :
Šiaurės Makedonija 5,7 -9,8 5,7 5,8
Serbija 5,6 -2,7 5,4 5,8
Turkija 26,7 -16,4 27,5 25,8
PAŽVELKIME ĮDĖMIAU. Jaunimo, pasitraukusio iš švietimo ir mokymo sistemos nebaigus vidurinio mokslo, dalies mažinimas tebėra vienas iš ES prioritetų. Vaikinai yra linkę nebaigti mokymosi dažniau nei merginos, o užsienyje gimę jaunuoliai neturi palankių sąlygų. Daugelyje valstybių narių esama didelių regioninių skirtumų.

Šaltinis: Eurostatas, ES darbo jėgos tyrimas, duomenų kodas internete [edat_lfse_14].
Pastaba. Rodiklis apima 18–24 metų amžiaus asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip ISCED 2 išsilavinimą, ir nebesimokančius formaliojo ar neformaliojo švietimo ir mokymo sistemoje. Ši tendencija rodo 2010–2020 m. pokytį procentiniais punktais.

ES lygmens tikslas. Iki 2030 m. 25–34 metų amžiaus asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalis turėtų būti ne mažesnė kaip 45 %.

GERIAUSIŲ REZULTATŲ ES PASIEKĖ: Liuksemburgas, Airija, Kipras
DIDŽIAUSIĄ PAŽANGĄ 2010–2020 M. PADARĖ: Austrija, Liuksemburgas, Portugalija

2020 Tendencija 2020
Iš viso   Vyrai Moterys
ES 40,5 8,3 35,2 46,0
Belgija 48,5 4,7 40,8 56,2
Bulgarija 33,0 5,5 27,2 39,1
Čekija 33,0 10,4 26,1 40,4
Danija 47,1 9,5 39,0 55,5
Vokietija 35,1bp 9,1 33,9bp 36,4bp
Estija 43,1 4,9 32,7 54,7
Airija 58,4 8,8 54,5 62,2
Graikija 43,7 13,1 36,7 51,0
Ispanija 47,4 7,1 41,3 53,5
Prancūzija 49,4 6,7 45,9 52,8
Kroatija 36,6 10,8 27,5 45,8
Italija 28,9 8,1 22,9 35,0
Kipras 57,8 9,7 47,3 67,8
Latvija 44,2 9,5 33,8 55,3
Lietuva 56,2 9,9 45,6 68,1
Liuksemburgas 60,6 16,4 55,0 66,3
Vengrija 30,7 4,6 25,3 36,4
Malta 40,1 15,8 36,3 44,7
Nyderlandai 52,3 12,0 47,5 57,1
Austrija 41,4 20,7 37,3 45,7
Lenkija 42,4 5,3 32,7 52,6
Portugalija 41,9 16,4 34,6 49,0
Rumunija 24,9 4,2 21,7 28,3
Slovėnija 45,4 14,1 35,8 56,6
Slovakija 39,0 15,0 29,3 49,2
Suomija 43,8 4,6 35,9 52,2
Švedija 49,2 6,9 40,6 58,3
Islandija 41,7b 5,5 34,0b 50,4b
Norvegija 50,9 5,9 41,7 60,6
Šveicarija 53,0 15,6 50,8 55,3
Juodkalnija 40,4 : 35,9 45,0
Šiaurės Makedonija 37,7 15,9 31,6 44,1
Serbija 32,6 13,7 26,1 39,3
Turkija 36,2 19,4 35,5 36,8
PAŽVELKIME ĮDĖMIAU. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis ES yra didelė, tačiau tarp šalių ir jų viduje esama didelių skirtumų. Vidutiniškai ES yra didelis atotrūkis tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių moterų ir vyrų skaičiaus – aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau moterų. Reikia skubiai skirti dėmesio aukštojo mokslo socialiniam aspektui, visų pirma remti nepalankioje padėtyje esančių grupių dalyvavimą.

Šaltinis: Eurostatas, ES darbo jėgos tyrimas, duomenų kodas internete [edat_lfse_03].
Pastaba. Rodiklis apima 25–34 metų asmenis, sėkmingai baigusius ISCED 5–8 lygmens programas. Ši tendencija rodo 2010–2020 m. pokytį procentiniais punktais.

ES lygmens tikslas. Neseniai profesinio rengimo ir mokymo įstaigas baigusių absolventų, kurie profesinio rengimo ir mokymo laikotarpiu naudojasi mokymosi darbo vietoje galimybėmis, dalis iki 2025 m. turėtų būti bent 60 %.
Mokymasis darbo vietoje padeda jaunimui ir suaugusiesiems sklandžiau pereiti iš mokyklos ar nedarbo į darbo rinką. Vis dėlto duomenys, kuriais grindžiamas ES lygmens tikslas iki 2030 m., bus prieinami tik nuo 2022 m. Profesinio rengimo ir mokymo srityje kitos svarbios rodiklių sritys yra susijusios su neseniai profesinio rengimo ir mokymo įstaigas baigusių absolventų įsidarbinimo galimybėmis ir mobilumu mokymosi tikslais jų formaliojo švietimo laikotarpiu. Iš pirmųjų matyti, kad 2020 m. 76,1 % neseniai profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų dirbo – tai daugiau nei jų bendraamžiai, įgiję vidutinio lygio bendrąjį išsilavinimą. 
ES lygmens tikslas. Iki 2025 m. bent 47 % 25–64 metų amžiaus suaugusiųjų turėtų būti dalyvavę mokymosi programose per paskutinius 12 mėnesių.

COVID-19 pandemija sustabdė jau ir taip lėtą suaugusiųjų mokymosi pažangą ES. Tačiau pandemija suteikė postūmį suaugusiųjų mokymuisi kaip politikos tikslui. Valstybės narės susitarė dėl EEE tikslo iki 2025 m. užtikrinti bent 47 proc. suaugusiųjų mokymąsi. 2021 m. Porto aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinus Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, prie jo pridėtas tikslas iki 2030 m. pasiekti 60 % lygį. Abu tikslai grindžiami nauju suaugusiųjų mokymosi vertinimo metodu, kuris pirmą kartą bus taikomas 2022 m.

Dalyvavimas suaugusiųjų mokymesi buvo ankstesnių ES bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginių programų tikslas, tačiau visada daugiausia dėmesio buvo skiriama siauram keturių savaičių laikotarpiui iki tyrimo pradžios. Kita vertus, dabartinis ES lygmens tikslas susijęs su dvylika mėnesių iki tyrimo.

Per dvylikos mėnesių ataskaitinį laikotarpį galima įvertinti visą mokymosi patirtį ir pateikti suaugusiųjų dalyvavimo mokymesi apžvalgą, kuri geriau atspindi šiandienos realią padėtį. Iš tiesų, suaugusieji vis dažniau lanko (labai) trumpus kursus, seminarus ir kitų formų mokymosi renginius, rengiamus įmonėse, rinkoje arba kelių lygmenų valdžios institucijų ir įvairių paslaugų teikėjų – nuo specializuotų centrų iki socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų. Į tokį dalyvavimą negali būti atsižvelgiama taikant keturių savaičių laikotarpį, tačiau tikėtina, kad jis bus įtrauktas perėjus prie dvylikos mėnesių laikotarpio.

Bendrosios pastabos
Šioje brošiūroje nurodytos procentinių punktų tendencijos ir pažanga apskaičiuojami dešimtųjų tikslumu ir neatmetant nutrūkusių tarpinių eilučių.
: = duomenų nėra arba jie nepatikimi dėl labai mažos imties dydžio
b = nutrūkusi laiko eilutė
d = apibrėžtis skiriasi
e = įvertis
p = preliminarūs duomenys
u = nepatikimi duomenys

ES lygmens tikslai
2021 m. vasario mėn. priimtoje Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) apibrėžti vidutinių Europos rezultatų švietimo ir mokymo srityje orientaciniai lygiai.

ISCED – Tarptautinis standartizuotas švietimo klasifikatorius (2011 m.)
0 Ikimokyklinis ugdymas
1 Pradinis ugdymas
2 Pagrindinis ugdymas
3 Vidurinis ugdymas
4 Profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą
5 Tretinio mokslo trumpojo ciklo studijų programos
6 Bakalauro arba lygiavertis lygmuo
7 Magistro arba lygiavertis lygmuo
8 Doktorantūros ar lygiavertis lygmuo

Valstybės narės, pasiekusios ES lygmens tikslą atitinkamais metais

Daugiau aprašymų, analizės ir pastabų žr. 2021 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį (ec.europa.eu/education/monitor).