ES 2021 m.

Europos žaliojo kurso įgyvendinimas

2021 m. ES toliau kovojo su klimato kaita vykdydama plataus užmojo vidaus politiką ir glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais. Vasario mėn. Europos Komisija priėmė naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kurioje išdėstyta, kaip ji turi pasirengti neišvengiamam klimato kaitos poveikiui ir iki 2050 m. tapti atsparia klimato kaitos poveikiui. Birželio mėn. Europos Parlamentas ir valstybės narės priėmė pirmąjį Europoje Klimato teisės aktą, kuriuo į teisės aktus įtraukiami visos ekonomikos tikslai iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

Vėliau, liepos ir gruodžio mėn., Komisija pateikė keletą pasiūlymų siekdama užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi įgyvendinti savo klimato srities užmojus, peržiūrėtų esamą politiką ir pasiūlytų naujas priemones. Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, apima įvairias politikos sritis, įskaitant klimato, energetikos, transporto ir mokesčių sritis. Juose išdėstyta, kaip ES pasieks savo 2030 m. tikslą, kuris dabar yra teisiškai privalomas. Pasiūlymai buvo perduoti JT bendrajai klimato kaitos konvencijai kaip ES indėlis siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų.

ES 2030 metų klimato srities tikslai yra: socialinis klimato fondas; apyvartinių taršos leidimų taikymas kelių transportui ir pastatams; pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas; ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas elektros energetikai, pramonei, jūrų transportui ir aviacijai; reglamentas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės; energijos mokesčių direktyva; ES miškų strategija; energijos vartojimo efektyvumo direktyva; pastangų pasidalijimo reglamentas; atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva; alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas; lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos; iniciatyva fuel EU maritime ir iniciatyva refuel EU aviation.

Klimato politikos veiksmų teikiama nauda akivaizdi: galimybės užkirsti kelią kritinei klimato padėčiai arba ją sušvelninti; būsimoms kartoms – sveikesnė aplinka; švaresnis oras; vėsesni ir ekologiškesni miestai; sveikesni piliečiai; mažesnis energijos suvartojimas ir sąskaitos; didesnė energetinė nepriklausomybė; naujos technologijos ir pramonės galimybės ir daugiau erdvės gamtai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad žalioji pertvarka padės kurti naujo pobūdžio darbo vietas. Įgyvendinant tinkamą politiką, iki 2030 m. ES galėtų būti sukurta apie 1 mln. darbo vietų, o iki 2050 m. – 2 mln. darbo vietų, didinant ES konkurencingumą pasaulyje su daugeliu kitų šalių, kurios ieško klimato srities sprendimų.

ES klimato politikos nauda aiškiai viršija šios pertvarkos sąnaudas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, tačiau kyla pavojus, kad trumpuoju laikotarpiu dėl jos gali būti daromas papildomas spaudimas pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Todėl politikos priemonėmis siekiama teisingai paskirstyti kovos su klimato kaita ir prisitaikymo prie jos sąnaudas, kad būtų užtikrinta visiems teisinga pertvarka. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių Komisijos pasiūlymą dėl naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kelių transporte ir pastatuose papildo Socialinis klimato fondas. Galimo socialinio poveikio reikšmė išsamiau aptariama siūlomoje rekomendacijoje dėl teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui užtikrinimo (žr. toliau).

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pirmoji pasaulyje stambi anglies dioksido rinka. Joje nustatyta bendro tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį gali išmesti atitinkami sektoriai, riba, arba viršutinė riba. Ši viršutinė riba laikui bėgant mažinama, kad bendras išmetamųjų teršalų kiekis mažėtų. Įmonės, kurioms taikoma sistema, apyvartinius taršos leidimus perka aukcionuose arba paskirstant nemokamus apyvartinius taršos leidimus. Prireikus jos gali leidimais prekiauti tarpusavyje. Kasmet kiekviena įmonė turi pateikti tiek leidimų, kad jais visiškai padengtų savo išmetamųjų teršalų kiekį, antraip skiriamos didelės baudos.

2005 m. pradėjus taikyti sistemą, atitinkamuose sektoriuose (energijos gamybos, energijai imlios pramonės ir aviacijos Europos ekonominėje erdvėje) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo sumažintas apie 43 proc. Šie sektoriai kartu išmeta 41 proc. viso ES išmetamųjų teršalų kiekio. 2021 m. liepos mėn. Komisija, įgyvendindama Europos žaliojo kurso teisės aktų rinkinį, pasiūlė naują tikslą: iki 2030 m. apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sektorių išmetamą teršalų kiekį sumažinti 61 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Siekiant šio tikslo Komisija siūlo vienkartinį bendro apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimą ir sumažinimo normos padidinimą iki 4,2 proc. per metus, palyginti su 2,2 proc. pagal dabartinę sistemą.

Pastangų pasidalijimo sektoriuose, kurie apima kelių transporto, būstų ir žemės ūkio sektorius, 2020 metais pokytis, palyginti su 2005 metais, buvo minus 16 procentų, o 2030 metų tikslas yra minus 40 procentų. Dabartinėje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, kuri apima energetikos sektorių, energetikai imlią pramonę, skrydžius Europos ekonominėje erdvėje ir po 2022 metų laivybą, 2020 metais pokytis, palyginti su 2005 metais, buvo minus 43 procentai, o 2030 metų tikslas yra minus 61 procentas. Be to, kad šiems sektoriams taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas, Komisija pasiūlė naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skirtą konkrečiai kelių transporto ir pastatų išmetamiesiems teršalams. Naujosios sistemos teršalų išmetimo riba bus kasmet mažinama tiek, kad 2030 metais teršalų išmetimas būtų sumažintas 43 procentais, palyginti su 2005 metais.

Komisija taip pat pasiūlė pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą. Šiuo mechanizmu, suderinamu su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, užtikrinama, kad plataus užmojo klimato politikos veiksmai Europoje nesukels vadinamojo anglies dioksido nutekėjimo, kai įmonės perkelia gamybą į šalis, kuriose išmetamo teršalų kiekio taisyklės ne tokios griežtos. Laipsniškai įvedant šį mechanizmą ir kartu panaikinant nemokamus apyvartinius taršos leidimus pagal dabartinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą bus užtikrinta, kad tam tikri į ES importuojami produktai, dėl kurių išmetama daug anglies, kaip antai cementas, geležis ir plienas, aliuminis, trąšos ir elektros energija, kainuotų tiek pat, kiek tie patys produktai, pagaminti ES.

Komisija pateikė pasiūlymą sustiprinti rinkos stabilumo rezervą. Šiame rezerve atidedami tam tikri apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos galima panaudoti apyvartinių taršos leidimų pasiūlai per aukcioną koreguoti ir taip didinamas sistemos atsparumas dideliems sukrėtimams. Aviacijos sektoriuje Komisija pasiūlė palaipsniui atsisakyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimo Europos ekonominėje erdvėje skrydžius vykdančioms oro transporto bendrovėms ir pereiti prie visų šiam sektoriui skirtų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione. Komisija taip pat siūlo taikyti tarptautinei aviacijai skirtą pasaulinę išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą skrydžiams į Europos ekonominę erdvę ir iš jos.

Kad ES pasiektų savo 2030 m. išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą, sektoriai, kuriems šiuo metu apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema netaikoma, turi aktyviau siekti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Siekdama šio tikslo Komisija pasiūlė prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą taikyti ir jūrų transportui, taip pat įvesti atskirą prekybos taršos leidimais sistemą kelių transporto ir pastatų sektoriams.

Liepos mėn. Komisija taip pat pasiūlė padidinti kovos su klimato kaita inovacijų finansavimą gerokai padidinant modernizavimo ir inovacijų fondus. Fondai, finansuojami iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pajamų, atitinkamai remia mažesnes pajamas gaunančias valstybes nares joms pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir finansuoja novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kurių reikia žaliajai pertvarkai vykdyti.

Sąžiningas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos

Europos žaliojo kurso esmė – įsipareigojimas užtikrinti, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos vyktų sąžiningai ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Liepos mėn. pasiūlyta sukurti naują socialinį klimato fondą, kad pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos valstybės narės galėtų paremti labiausiai nuo iškastinio kuro priklausomus pažeidžiamus piliečius. Komisija siūlo fondą finansuoti iš ES biudžeto suma, iš esmės atitinkančia 25 proc. numatomų pajamų taikant naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą kelių transporto ir statybos sektoriams ir taip sutelkti 72,2 mlrd. EUR 2025–2032 m. laikotarpiui. Taip bus siekiama padėti valstybėms narėms remti pažeidžiamus namų ūkius ir labai mažas įmones, investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, pastatų renovaciją ir finansuoti netaršų ir mažataršį judumą. Kol šios investicijos padės sumažinti išlaidas ir išmetamųjų teršalų kiekį, fondas taip pat galės laikinai tiesiogiai finansuoti pažeidžiamų namų ūkių pajamų rėmimą.

Gruodžio mėn. Komisija paskelbė politikos gaires, kuriomis valstybės narės skatinamos imtis veiksmų siekiant teisingo ir įtraukaus perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Siūlomoje Tarybos rekomendacijoje nagrinėjami šio perėjimo užimtumo ir socialiniai aspektai. Joje ypatingas dėmesys skiriamas labiausiai nuo iškastinio kuro priklausomų asmenų ir namų ūkių, kuriems žalioji pertvarka galėtų daryti didžiausią poveikį, poreikiams tenkinti. Be to, joje valstybės narės raginamos kuo geriau panaudoti viešąjį ir privatųjį finansavimą ir glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais. Į pasiūlymą įtrauktos priemonės ir gairės, kuriomis siekiama:

• remti kokybišką užimtumą ir palengvinti perėjimą iš vienos darbo vietos į kitą;
• skatinti visiems prieinamas kokybiškas švietimo ir mokymo paslaugas;
• užtikrinti sąžiningas fiskalinių paskatų ir socialinės apsaugos sistemas;
• sudaryti palankesnes sąlygas naudotis pagrindinėmis paslaugomis už prieinamą kainą;
• koordinuoti politikos veiksmus ir ekonomiką vertinti kaip visumą, taip pat
• optimaliai panaudoti viešąjį ir privatųjį finansavimą.

Sektorių, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, teisės aktų peržiūra

Sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, ES pastangų pasidalijimo reglamentu ES ir jos valstybėms narėms nustatyti privalomi tikslai iki 2030 m. sumažinti metinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį paskirstomos valstybėms narėms pagal jų santykinę gerovę, išreikštą bendruoju vidaus produktu vienam gyventojui, ir atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą.

Liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą padidinti ES tikslą ir išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti nuo dabartinių 29 iki 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Siūlomi nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai, taip pat palyginti su 2005 m., svyruoja nuo 10 iki 50 proc.

Siūlomi tikslai yra: Bulgarijai minus 10 procentų; Rumunijai minus 12,7 procento; Kroatijai minus 16,7 procento; Latvijai minus 17 procentų; Lenkijai minus 17,7 procento; Vengrijai minus 18,7 procento; Maltai minus 19 procentų; Lietuvai minus 21 procentas; Graikijai minus 22,7 procento; Slovakijai minus 22,7 procento; Estijai minus 24 procentai; Čekijai minus 26 procentai; Slovėnijai minus 27 procentai; Portugalijai minus 28,7 procento; Kiprui minus 32 procentai; Ispanijai minus 37,7 procento, ES 27 minus 40 procentų; Airijai minus 42 procentai; Italijai minus 43,7 procento; Belgijai minus 47 procentai; Prancūzijai minus 47,5 procento; Austrijai minus 48 procentai; Nyderlandams minus 48 procentų; Danijai minus 50 procentų; Vokietijai minus 50 procentų; Liuksemburgui minus 50 procentų; Suomijai minus 50 procentų; Švedijai minus 50 procentų.

Miškai ir žemės ūkio paskirties žemė kartu užima daugiau kaip tris ketvirtadalius ES sausumos ploto. Gerai valdomi ir atsparūs miškai labai padeda siekti neutralaus poveikio klimatui, nes jie iš atmosferos pašalina anglies dioksidą (CO₂). Liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą iki 2030 m. anglies dioksido absorbavimą padidinti iki 310 mln. tonų anglies dioksido ir iki 2035 m. ES lygmeniu neutralizuoti poveikį klimatui mišriojo žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose.

Gruodžio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl tvarių anglies dioksido ciklų. Jame nustatyta, kad išmetamo anglies dioksido poveikiui atsverti ES turės sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinių anglies išteklių, plėsti gamtines anglies dioksido sankaupas didinančio ūkininkavimo mastą ir skatinti pramoninius sprendimus, kaip tvariai ir patikrinamai absorbuoti ir perdirbti anglies dioksidą.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

ES visomis jėgomis stengiasi sušvelninti klimato kaitą tiek vidaus, tiek tarptautinio masto priemonėmis, tačiau ji taip pat turi pasirengti įveikti jos neišvengiamus padarinius. Klimato kaitos poveikis jau juntamas: nuo mirtinų karščio bangų ir pražūtingų potvynių iki nualintų miškų ir dėl kylančio jūros lygio ardomų pakrančių.

Todėl vasario mėn. Komisija priėmė naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kurioje nustatyta, kaip ES iki 2050 m. gali tapti atspari klimato kaitai. Strategijos tikslai – užtikrinti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų pažangesnis, spartesnis bei sistemingesnis, ir suaktyvinti tarptautinius veiksmus. Siekiama daugiau dėmesio skirti ne planavimui, o įgyvendinimui, kuriant ir diegiant plataus masto sprendimus.

Pavyzdžiui, Europos žinių apie prisitaikymą platforma „Climate-ADAPT“ taps prieinamesnė visiems, be to, jau veikia jos specialus stebėjimo centras, kuris padės stebėti su klimato kaita susijusias grėsmes sveikatai ir užkirsti joms kelią. Kitas pavyzdys – pradėta programos „Europos horizontas“ prisitaikymo prie klimato kaitos misija. Vykdant šią pavyzdinę iniciatyvą ES regionams bus suteiktos naujausios prisitaikymo technologijos, gamtos procesais pagrįsti sprendimai ir geriausia patirtis, kad jie taptų atsparūs klimato kaitai.

Pastatų tvarumo didinimas

Pradėjus vykdyti 2020 m. strategiją „Renovacijos banga“, Komisijos užmojus padvigubinti pastatų renovacijos mastą visoje ES atspindi kelios naujos iniciatyvos. Gruodžio mėn. pasiūlius atlikti Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūrą, visų pirma siekiama užtikrinti ES pastangas mažinti savo pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro. Peržiūra užtikrinamas mažesnis pastatų energijos suvartojimas ES: didinamas jų energijos vartojimo efektyvumas atliekant esminę renovaciją. Pasiūlyme nustatomi minimalūs energinio naudingumo standartai ir reikalaujama, kad iki 2030 m. 15 proc. kiekvienos valstybės narės pastatų ūkio efektyvumas būtų padidintas nuo G bent iki F. Atlikdama peržiūrą Komisija taip pat pasiūlė, kad nuo 2030 m. netaršūs būtų visi nauji pastatai, o nuo 2027 m. – nauji viešieji pastatai.

Į Komisijos pasiūlymą dėl naujos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įtrauktas platesnio užmojo tikslas visuose ekonomikos sektoriuose iki 2030 m. sutaupyti daugiau energijos, be kita ko, renovuojant viešuosius pastatus. Pasiūlyme dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos taip pat nustatytas naujas lyginamasis standartas, pagal kurį iki 2030 m. pastatuose 49 proc. energijos būtų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir reikalaujama kasmet didinti šildymui ir vėsinimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį. Siūloma nauja pastatų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema taikoma ir krosnių kurui. Pagal naująją sistemą finansuojamas Socialinis klimato fondas teiks finansinę paramą renovacijai, kuria galės naudotis pažeidžiami namų ūkiai ir labai mažos įmonės.

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad renovacija gali paskatinti ekonomikos atsigavimą, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje ypač daug dėmesio skiriama statybų sektoriui, o daugelis valstybių narių renovaciją ir investicijas į energijos vartojimo efektyvumą įtraukė į nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus.

Naujasis europinis bauhauzas

2020 m. pradėta įgyvendinti naujojo europinio bauhauzo iniciatyva siekiama paspartinti mūsų visuomenės ir ekonomikos sektorių, pavyzdžiui, statybos ir gyvenimo būdo sektorių, pertvarką, piliečiams suteikiant galimybių naudotis įperkamomis prekėmis ar paslaugomis, pagamintomis laikantis žiediškumo principo ir išmetant mažiau anglies dioksido. Taip šia iniciatyva užtikrinama, kad Europos žaliasis kursas paskatintų apčiuopiamus pokyčius, padedančius gerinti kasdienį gyvenimą: pastatus ir viešąsias erdves, taip pat mados ir baldų sektorius. Naujasis europinis bauhauzas žaliajam kursui suteikia kultūrinį aspektą, į jį įtraukiami architektai, dizaineriai ir menininkai, kad sustiprintų savo indėlį į šią pertvarką.

Visoje Europoje ir už jos ribų vykdomi visuomeniniai projektai suteikė įkvėpimo kuriant 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Komisijos naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos koncepciją. Per sausio–liepos mėn. trukusį bendro projekto rengimo etapą sulaukta daugiau kaip 2 000 pasiūlymų. Pagal tokias ES programas, kaip „Europos horizontas“, LIFE, Bendrosios rinkos programa ir Skaitmeninė Europa, naujojo europinio bauhauzo projektams 2021–2022 m. bus skirta apie 85 mln. EUR. Be to, iniciatyva bus integruota į daugelį kitų ES programų, pavyzdžiui, į programas „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas. Komisija taip pat įsteigs naujojo europinio bauhauzo laboratoriją, kurioje dalyvaujant bendruomenei bus kuriamos, formuojamos ir išbandomos naujas priemonės, sprendimai ir politikos rekomendacijos.

Pirmųjų naujojo europinio bauhauzo premijų, įteiktų už tokius projektus, kaip „plūduriuojantis“ laukinių augalų sodas Barselonos centre ar namas be atliekų Slovėnijoje, laimėtojai parodė, kad tvarumas taip pat gali būti gražus ir įtraukus. 20 konkurso nugalėtojų paskelbti rugsėjo mėn.

Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas

Remdamasi įvairiomis 2020 m. nustatytomis strategijomis, be kita ko, dėl energetikos sistemos integravimo, jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, vandenilio ir išmetamo metano kiekio, 2021 m. Komisija ėmėsi įvairių veiksmų, kad šių idėjų pagrindu būtų parengti ES teisės aktai. Liepos ir gruodžio mėn. ji pateikė pasiūlymų perrašyti ES energetikos politikos taisykles ir paspartinti perėjimą prie švarios energijos.

Komisija pasiūlė, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų 40 proc. ES energijos rūšių derinio. Tai dvigubai daugiau nei 2020 m. ir gerokai daugiau, palyginti su ankstesniu 32 proc. tikslu. Eurostato duomenys patvirtino, kad ES nesunkiai pasiekė 2020 m. tikslus.

Į liepos mėn. pasiūlymą peržiūrėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą įtrauktos priemonės, skirtos sritims (pvz., transporto ir pastatų), kuriose pažanga buvo lėtesnė, nei tikėtasi. Be to, pasiūlymu persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą siekiama kolektyviai sumažinti energijos suvartojimą dar 9 proc., palyginti su valstybių narių įsipareigojimais 2021–2030 m. nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, ir ketinama beveik padvigubinti metinius energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus.

Kitos Europos žaliajam kursui įgyvendinti skirtų priemonių rinkinio dalys buvo pateiktos gruodžio mėn., įskaitant pasiūlymus dėl dujų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir vandenilio rinkos sukūrimo. Šie pasiūlymai dėl ES dujų rinkos palengvina perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujų vartojimo. Jais taip pat siekiama sukurti veikiančią vandenilio rinką vidutinės trukmės laikotarpiu, kartu skatinant kitas švarių dujų technologijas.

Kaip pasaulinio įsipareigojimo dėl metano, kurį ES ir 110 šalių pasirašė Glazge vykusioje Klimato kaitos konferencijoje COP26, iniciatorė, ES taip pat padėjo įsteigti Tarptautinį išmetamo metano kiekio stebėjimo centrą išmetamųjų teršalų kiekiui matuoti ir pažangai stebėti. Gruodžio mėn. buvo pateiktas pirmasis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant spręsti ES išmetamo metano kiekio problemą.

Naujos energijos vartojimo efektyvumo etiketės. Kaip atpažinti produktą, kurio energijos vartojimo efektyvumo klasė pasikeitė. Naujoje etiketėje yra QR kodas, kurį nuskaičius galima gauti daugiau informacijos apie modelį. Be to, pakeistos energijos vartojimo efektyvumo klasės. Pavyzdžiui, C klasės šaldytuvas su nauja etikete būtų buvęs priskirtas A +++ klasei su senąja etikete. Taip pat patobulintas per metus suvartojamo energijos kiekio apskaičiavimo metodas. Pavyzdžiui, naujojoje etiketėje nurodyta, kad šaldytuvas per metus suvartoja 66 kilovatvalandes, o ankstesnėje etiketėje nurodyta, kad tas pats šaldytuvas suvartoja 62 kilovatvalandes. Galiausiai šaldytuvo tūris matuojamas litrais, o naujojoje etiketėje triukšmo lygis matuojamas decibelais pagal keturių klasių skalę.

2021 m. taip pat pakeista tam tikrų buitinių gaminių (nuo skalbyklių iki elektros lempučių) ES energijos vartojimo efektyvumo etikečių skalė. Tai rodo, kad naudojant etiketę galima sėkmingai skatinti inovacijas energijos vartojimo efektyvumo srityje, nes gamintojai nori, kad jų gaminiai priklausytų aukščiausiai klasei rinkoje, o vartotojams šios etiketės daro įtaką perkant gaminius.

Liepos mėn. į Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinį taip pat įtrauktas pasiūlymas persvarstyti ES energijos mokesčių direktyvą. Tuo siekiama užtikrinti, kad energetikos produktų apmokestinimas geriau atspindėtų jų poveikį aplinkai ir padėtų siekti ES klimato kaitos tikslų. Persvarsčius direktyvą bus pašalintos kliūtys švarios energijos produktams ir technologijoms ir nustatytas didesnis taršesnių degalų apmokestinimas. Taip bus užtikrinami tinkami energetikos produktų kainų signalai, kurie padės stiprinti ekologiškas inovacijas ir investicijas į tvarią ir švarią energiją.

Reaguodama į tai, kad visame pasaulyje energijos kainos itin išaugo, spalio mėn. Komisija paskelbė komunikatą dėl priemonių rinkinio ir nurodė trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes iniciatyvas, kuriomis valstybės narės ir ES gali palengvinti namų ūkių ir įmonių padėtį. 2022 m. sausio mėn. dauguma valstybių narių jau pradėjo taikyti rinkinyje nustatytas priemones, kad sušvelnintų kainų šuolio poveikį. Gruodžio mėn. Komisija pateikė su komunikatu susijusius tolesnius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama pagerinti kaupimo naudojimą. Be to, ji skatino sukurti bendrą dujų atsargų pirkimo sistemą ir pateikė nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti valstybių narių solidarumą.

Darnus išmanusis judumas

Liepos mėn. teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinyje, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Komisija pasiūlė naujas taisykles, kad būtų skatinamas ir didinamas švaraus kuro naudojimas aviacijos ir jūrų sektoriuose („ReFuelEU Aviation“ ir „FuelEU Maritime“). Tai padės sumažinti šiuose dviejuose sektoriuose išmetamų teršalų kiekį ir paskatins inovacijas ir ekonominę veiklą ES atliekant būtiną technologinį pritaikymą ir plėtojant alternatyviųjų degalų naudojimą.

Kad būtų pasiekti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai, ES pramonės sektorius turi per labai trumpą laiką sukurti naujus tiekimo, gamybos ir saugojimo pajėgumus ir paskirstymo tinklus. Siekdama papildyti 2021 m. pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Komisija taip pat įsteigė Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų vertės grandinės aljansą, kurio tikslas – padidinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujinių ir skystųjų degalų tiekimą ir įperkamumą transporto sektoriuje, daugiausia dėmesio skiriant aviacijos ir jūrų sektoriams.

2021-aisiais – Europos geležinkelių metais pabrėžtas itin svarbus geležinkelių vaidmuo mūsų visuomenėje, sujungiant žmones ir įmones visoje ES vienu iš tvariausių ir saugiausių prieinamų būdų. Geležinkelių metais taip pat buvo išryškinta, kokių sunkumų kyla siekiant užtikrinti, kad daugiau žmonių keliautų traukiniais, daugiau įmonių vežtų savo prekes geležinkeliais ir geležinkelių sektoriuje būtų daugiau darbuotojų.

Vienas iš svarbiausių metų renginių buvo traukinio „Connecting Europe Express“ kelionė per žemyną, kuri atskleidė Europos geležinkelių sektoriaus galią ir potencialą. Per šią kelionę pasinaudota galimybe patvirtinti būtinumą dar daug nuveikti, kad geležinkeliai tinkamai prisidėtų prie žaliosios pertvarkos. Gruodžio mėn. Komisija priėmė veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti tolimojo susisiekimo keleivių vežimą geležinkeliais, ir rengia naujas krovinių vežimo geležinkeliais koridorių taisykles (taip pat žr. „Klausimai ir atsakymai. Darnaus ir išmanaus judumo strategija“). Tai padės padidinti tarpvalstybinio krovinių vežimo geležinkeliais konkurencingumą, nes bus geriau valdomi geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ir kuo geriau išnaudojama esama geležinkelių infrastruktūra, taip prisidedant prie geležinkelių sektoriaus pastangų gerinti krovinių vežimo geležinkeliais greitį, punktualumą ir patikimumą.

Gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymus dėl persvarstytų transeuropinio transporto tinklo gairių, persvarstytos Intelektinių transporto sistemų direktyvos ir naujos ES judumo mieste sistemos.

Transeuropinio transporto tinklas – tai ES geležinkelių, vidaus vandenų kelių, trumpųjų nuotolių laivybos maršrutų ir kelių tinklas. Tas tinklas jungia pagrindinius miestus, uostus, oro uostus ir terminalus. Jis labai svarbus vidaus rinkos veikimui, nes užtikrina efektyvų prekių ir keleivių vežimą. Įgyvendinus siūlomas priemones, tinklas taps ekologiškesnis, veiksmingesnis ir atsparesnis.

Dėl pažangaus judumo transportas tampa saugesnis ir tvaresnis. Persvarstant Intelektinių transporto sistemų direktyvą bus atsižvelgta į naujas judumo keliuose galimybes, judumo programėles ir susietąjį bei automatizuotą judumą. Tai paskatins sparčiau diegti naujas pažangias paslaugas siūlant, kad tam tikri itin svarbūs kelių, kelionių ir eismo duomenys, pavyzdžiui, greičio apribojimai, eismo srautų planai ar kelio darbai, būtų prieinami skaitmeniniais formatais.

Pasiūlius miesto transporto naudotojams ir visiems kitiems žmonėms naują judumo sistemą padedama spręsti kai kurias dėl intensyvios veiklos mieste kylančias judumo problemas, kaip antai spūsčių, išmetamųjų teršalų ir triukšmo.

Švaresnės ir saugesnės transporto priemonės

Lengvieji automobiliai ir furgonai kartu išmeta apie 15 proc. viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio, todėl siekiant ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų labai svarbu, kad šie sektoriai bendradarbiautų. Būtinos griežtesnės naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo anglies dioksido normos, siekiant padidinti netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičių ES keliuose. Siekdama įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, liepos mėn. Komisija pasiūlė nuo 2030 m. naujiems automobiliams ir furgonams nustatyti platesnio užmojo išmetamo anglies dioksido mažinimo tikslus:

• iki 2030 m. automobilių išmetamų teršalų kiekį sumažinti 55 proc.;
• iki 2030 m. furgonų išmetamų teršalų kiekį sumažinti 50 proc.;
• iki 2035 m. užtikrinti, kad nauji automobiliai taptų visiškai netaršūs.

Siekdama paremti Europos transporto parko žalinimą, Komisija pasiūlė Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą, kuriuo būtų užtikrinta, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų pakankamai viešojo įkrovimo ir degalų papildymo pajėgumų didėjančio netaršių automobilių ir sunkvežimių parko poreikiams tenkinti. Reglamentu taip pat būtų užtikrinta ES masto įkrovimo infrastruktūra nustatytais atstumais pagrindiniuose transporto koridoriuose, kad vairuotojai elektra ar vandenilio elementais varomas transporto priemones galėtų lengvai įkrauti arba papildyti visoje ES. Pagal siūlomas taisykles elektros energija orlaiviams, laivams ir baržoms bus tiekiama didžiuosiuose uostuose ir oro uostuose.

Veikimas pasauliniu mastu

Didžiausias temperatūros kilimas (daugiau nei trimis laipsniais) užfiksuotas Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje bei arčiausiai Pietų Amerikos esančiuose Antarkties regionuose.

COP26 klimato kaitos konferencija įvyko lapkričio 1–13 d. Glazge. Konferencijos pradžioje ES nustatė tris tikslus.

• Pirma – įsipareigoti per šį dešimtmetį sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų pasiektas tikslas visuotinį atšilimą apriboti iki 1,5 °C.
• Antra – pasiekti tikslą besivystančių ir pažeidžiamų šalių kovai su klimato kaita finansuoti per metus skirti 100 mlrd. USD.
• Trečia – pasiekti susitarimą dėl Paryžiaus susitarimo taisyklių sąvado.

Pažanga padaryta siekiant visų šių tikslų.

Pagal Paryžiaus susitarimą 195 šalys nustatė tikslą – užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų gerokai mažiau nei 2 °C, o jei įmanoma, ne daugiau kaip 1,5 °C. Prieš COP26 planeta artėjo prie pavojingos visuotinio atšilimo 2,7 °C ribos. Remdamiesi per konferenciją paskelbta nauja informacija, ekspertai apskaičiavo, kad pagal šiuo metu tikėtinus scenarijus atšilimas pasaulyje sieks apie 1,8–2,4 °C. Konferencijos išvadose šalys sutarė prireikus iki 2022 m. pabaigos peržiūrėti savo įsipareigojimus iki šimtmečio pabaigos visuotinį atšilimą apriboti iki 1,5 °C, išlaikant viršutinę Paryžiaus susitarimo užmojų ribą.

Siekdami įvykdyti šiuos pažadus COP26 dalyviai taip pat pirmą kartą susitarė aktyviau palaipsniui atsisakyti energijos, gaunamos iš anglių netaikant taršos mažinimo priemonių, ir neveiksmingų subsidijų iškastiniam kurui, taip pat pripažino, kad reikia paramos teisingai pertvarkai valdyti.

Be to, COP26 dalyviai užbaigė technines derybas dėl Paryžiaus susitarimo taisyklių sąvado, kuriame nustatyti reikalavimai visoms šalims stebėti pažangą siekiant išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų. Taisyklių sąvade taip pat nustatyta, kaip veiks tarptautinės anglies dioksido rinkos, kad būtų remiamas tolesnis pasaulinis bendradarbiavimas išmetamųjų teršalų mažinimo srityje.

Kalbant apie kovos su klimato kaita finansavimą, išsivysčiusios šalys susitarė padvigubinti kolektyvinę dalį paramos, skirtos padėti kitoms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, neviršijant 2021–2025 m. metinio 100 mlrd. USD tikslo, ir pasiekti dabartinį tikslą kuo greičiau joms skirti 100 mlrd. USD per metus. Šalys taip pat įsipareigojo susitarti dėl ilgalaikio kovos su klimato kaita finansavimo po 2025 m. Konferencijoje taip pat nuspręsta užmegzti šalių, suinteresuotųjų subjektų ir atitinkamų organizacijų dialogą, kad būtų remiamos pastangos išvengti su klimato kaita susijusios žalos, ją sumažinti ir su ja kovoti.

ES taip pat prisijungė prie šių 26-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP26) pranešimų rengimo.

• ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtas pasaulinis įsipareigojimas dėl metano. Daugiau kaip 100 šalių, sudarančių 70 proc. pasaulio ekonomikos, kuriose išmetama beveik pusė antropogeninės kilmės metano kiekio, įsipareigoja siekti bendro tikslo iki 2030 m. pasaulyje išmetamą metano kiekį sumažinti bent 30 proc., palyginti su 2020 m. lygiu.
• ES įsipareigojo per penkerius metus skirti 1 mlrd. EUR įsipareigojimui dėl pasaulio miškams skirto finansavimo remti. ES padės šalims partnerėms saugoti, atkurti ir tvariai valdyti miškus visame pasaulyje. Daugiau kaip 100 pasaulio lyderių, kurių teritorijoje yra apie 85 proc. pasaulio miškų, pažadėjo iki 2030 m. nutraukti miškų naikinimą ir pakeisti šią tendenciją priešinga.
• ES kartu su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pradėjo teisingos energetikos pertvarkos partnerystę su Pietų Afrika, kad paspartintų Pietų Afrikos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, daugiausia dėmesio skiriant elektros energijos sistemai. Partnerystė, kurios pradinis įsipareigojimas skirti 8,5 mlrd. USD (apie 7,4 mlrd. EUR) pirmajam finansavimo etapui, padės Pietų Afrikai pasiekti plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, apibrėžtus atnaujintuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose.
• ES paskelbė JT prisitaikymo prie klimato kaitos fondui skirsianti 100 mln. EUR; tai didžiausias įnašas į rekordinę 351,6 mln. USD sumą.
• Komisijos, Europos investicijų banko ir tinklo „Breakthrough Energy“ programos „Catalyst“ partnerystė – ES ir „Catalyst“ partnerystė – 2022–2026 m. padės sutelkti iki 820 mln. EUR (1 mlrd. USD), kad būtų paspartintas novatoriškų technologijų, kurios padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso plataus užmojo tikslus ir ES 2030 m. klimato srities tikslus, diegimas ir jos būtų sparčiai komercializuojamos. Tikimasi, kad kiekvienas viešųjų lėšų euras padės pritraukti tris eurus privačiųjų lėšų. Investicijos bus skirtos didelį potencialą turintiems ES projektams keturiuose sektoriuose: švariojo vandenilio; tvarių aviacinių degalų; tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro ir ilgalaikio energijos kaupimo.

Dar reikia daug nuveikti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C. Dabar ES sieks kuo greičiau įgyvendinti Glazgo konferencijos pažadus ir toliau bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas.

JT biologinės įvairovės konferencija

2021 m. sausio 26 d. nuotoliniu būdu dalyvaudama Davoso darbotvarkėje – internetiniame renginyje, kuriame susirinko verslo, vyriausybių, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės lyderiai – Pirmininkė U. von der Leyen sakė, kad JT aukščiausiojo lygio susitikimas Kunminge (Kinija) biologinės įvairovės klausimais „turės tapti tuo, kuo klimato klausimams tapo COP21. Mums reikia Paryžiaus susitarimo dėl biologinės įvairovės“. ES telkia pastangas ir bendradarbiauja su panašiais principais besivadovaujančiais partneriais siekdama, kad Kunminge vyksiančiame 15-ajame Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikime (COP15) būtų susitarta dėl plataus užmojo pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m., siekiant sustabdyti planetos augalų, gyvūnų ir ekosistemų nykimą ir šį procesą pakeisti priešingu. Per 2021 m. spalio mėn. vykusią pirmą šio aukščiausiojo lygio susitikimo dalį pademonstruotas iš esmės tvirtas bendradarbiavimas visame pasaulyje, o tai rodo didėjantį informuotumą apie neatidėliotiną poreikį įveikti ekologinę krizę. Kunmingo deklaracijos pagrindu būtina parengti konkretų susitarimą, kurį planuojama priimti 2022 m. pavasarį antroje konferencijos dalyje.

ES ir Japonijos žaliasis aljansas

Birželio mėn. ES ir Japonija paskelbė ketinančios sukurti žaliąjį aljansą, kad paspartintų šalių ekonomikos perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo. Ir Japonija, ir ES siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Tai pirmasis ES žaliasis aljansas, o glaudesnis bendradarbiavimas su Japonija padės ES sukurti pasaulinę koaliciją dėl nulinio grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Tvari gamyba ir vartojimas

2020 m. priimtas naujasis Žiedinės ekonomikos veiksmų planas yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso ramsčių. Siekiant pakeisti mūsų gamybos ir vartojimo įpročius, plane siūlomos iniciatyvos, susijusios su visu gaminių gyvavimo ciklu – nuo projektavimo ir gamybos iki vartojimo, taisymo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir išteklių grąžinimo į ekonomiką.

Komisija ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad ES savo su atliekų tvarkymu susijusių problemų neperkeltų ES nepriklausančioms šalims. Lapkričio mėn. pateiktas pasiūlymas nuodugniai peržiūrėti ES atliekų vežimo taisykles duos žiedinei ekonomikai įvairios naudos tiek ES, tiek už jos ribų.

• Pirma, pasiūlymu bus pagerintas ES perdirbimo ir pakartotinio naudojimo atliekų vidaus rinkos veikimas, siekiant paskatinti antrinių medžiagų rinką ir žiedinę ekonomiką (vežimai ES).
• Antra, sumažės atliekų eksportas ir bus užtikrinta, kad atliekos už ES ribų būtų vežamos tik tuo atveju, jei paskirties šalyse jos bus tvarkomos aplinkai saugiu būdu.
• Trečia, pasiūlymu bus kovojama su neteisėtu vežimu gerinant vykdymo užtikrinimo ir sankcijų sistemą ir didinant atliekų tiekimo grandinės skaidrumą.

Komisija pasiūlė nustatyti patvariųjų organinių teršalų atliekose ribines vertes, siekiant pašalinti arba sumažinti jų išmetimą. Taip bus užtikrinti švarūs medžiagų ciklai ir pasitikėjimas antrinių žaliavų ir iš jų gaminamų produktų rinkomis. Be to, tai užtikrins aukščiausio lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.

Tvarios maisto sistemos

Liepos mėn. Komisija kartu su 65 pramonės suinteresuotaisiais subjektais paskelbė ES atsakingos maisto verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą, kuris yra vienas iš strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ rezultatų. Kodekso paskirtis dvejopa: ES asociacijos turi skatinti savo narius siekti konkrečių tikslų, vykdyti uždavinius ir veiksmus, kad būtų veiksmingai pereinama prie darnesnio vystymosi, o pirmaujančios įmonės turi prisiimti plataus užmojo įsipareigojimus tokiose srityse kaip gyvūnų gerovė, cukraus ir druskos kiekio mažinimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas.

ES svariai prisidėjo prie pirmojo JT aukščiausiojo lygio susitikimo maisto sistemų klausimais, kurį rugsėjo mėn. sušaukė JT Generalinis Sekretorius António Guterresas. Susitikimo rezultatai – pareiškimas dėl veiksmų, maisto sistemų pertvarkymo scenarijai ir daugiau kaip 30 veiksmų koalicijų. Komisija prisideda prie scenarijų ir aktyviai dalyvaus keliose koalicijose. Kas dvejus metus bus rengiamas visuotinis susirinkimas pažangai apžvelgti.

Žemės ūkis, žuvininkystė ir kaimo vietovės

Nauja 2023–2027 m. bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) buvo priimta 2021 m. gruodžio 2 d. Antrinės teisės aktai, kuriuose išsamiai išdėstytas naujosios BŽŪP įgyvendinimas, bus priimti 2022 m. pradžioje. Nauja BŽŪP bus ekologiškesnė, teisingesnė ir lankstesnė, labiau orientuota į inovacijas siekiant užtikrinti ES gyventojų maisto saugumą. Tai bus labai svarbu siekiant Europos žaliojo kurso ir jo strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos tikslų. Iki 2021 m. pabaigos dauguma valstybių narių pateikė strateginius naujos BŽŪP įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu planus. Komisija įvertins planus, atsižvelgdama į tai, kaip jais prisidedama siekiant šiose dviejose strategijose nustatytų 2030 m. tikslų. Komisijai patvirtinus planus, jie bus pradėti taikyti 2023 m.

Kaimo vietovės sudaro 83 proc. ES teritorijos ir jose gyvena 30 proc. gyventojų. Birželio mėn. paskelbtoje ilgalaikėje ES kaimo vietovių vizijoje nagrinėjami socialiniai ir ekonominiai uždaviniai, susiję su tuo, kad iki 2040 m. kaimo vietovės būtų sustiprintos, sujungtos, atsparios ir klestinčios. Tai svarbiausios sritys siekiant ES tvarumo tikslų, jomis užtikrinamas aprūpinimas maistu ir tvarios žaliavos, gerinama vandens kokybė ir biologinė įvairovė, jos veikia kaip anglies dioksido absorbentai. Vizija siekiama atgaivinti kaimo vietoves ir persvarstyti vystymąsi atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso, ES sektorių politikos, ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio „NextGenerationEU“, teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. ir JT darnaus vystymosi tikslus, kartu kovojant su neigiamomis demografinėmis tendencijomis.

Šia vizija, bendradarbiaujant su vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, bus, be kita ko, remiama pažangioji specializacija, aplinkos apsauga, didesnis mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumas, skaitmeninimas ir socialinė įtrauktis.

Gruodžio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl tvarių anglies dioksido ciklų, kuriame išdėstyta, kaip daugiau anglies dioksido absorbuoti iš atmosferos. Išmetamo anglies dioksido poveikiui atsverti ES turės iš esmės sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinių anglies išteklių, plėsti sekvestruojančio ūkininkavimo mastą ir propaguoti pramoninius sprendimus, kaip tvariai ir patikrinamai absorbuoti ir perdirbti anglies dioksidą. Komunikate išdėstytos trumpalaikės ir vidutinės trukmės sekvestruojančio ūkininkavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama geriau atlyginti žemės valdytojams už anglies dioksido sekvestraciją ir biologinės įvairovės apsaugą. Iki 2022 m. pabaigos Komisija pasiūlys ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reglamentavimo sistemą.

8,5 procento visos ES žemės ūkio paskirties žemės ūkininkaujama ekologiškai. Vykdydama Europos žaliąjį kursą ES siekia, kad ši dalis iki 2030 metų būtų 25 procentai. Atskirų valstybių narių procentinės dalys: Belgija 6,9 procento, Bulgarija 2,3 procento, Čekija 15,2 procento, Danija 10,9 procento, Vokietija 7,7 procento, Estija 22,3 procento, Airija 1,6 procento, Graikija 10,3 procento, Ispanija 9,7 procento, Prancūzija 7,7 procento, Kroatija 6,9 procento, Italija 15,2 procento, Kipras 5 procentai, Latvija 14,8 procento, Lietuva 8,1 procento, Liuksemburgas 4,4 procento, Vengrija 5,6 procento, Malta 0,5 procento, Nyderlandai 3,7 procento, Austrija 25,3 procento, Lenkija 3,5 procento, Portugalija 8,2 procento, Rumunija 2,9 procento, Slovėnija 10,3 procento, Slovakija 10,3 procento, Suomija 13,5 procento, Švedija 20,4 procento.

Kovo mėn. Komisija priėmė Ekologinės gamybos plėtros ES veiksmų planą. Juo siekiama padėti siekti Europos žaliojo kurso tikslo iki 2030 m. 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui, taip pat gerokai padidinti ekologinės akvakultūros mastą. Tai bus daroma skatinant vartojimo paklausą, plečiant ekologiškų produktų gamybą ir pasiūlą ir didinant sektoriaus tvarumą.

Valstybės narės raginamos nustatyti tikslus ir remti ekologinės gamybos priemones pagal naująją BŽŪP ir nacionalinius veiksmų planus. Komisija taip pat ragina valstybes nares į šiuo metu peržiūrimus savo nacionalinius strateginius akvakultūros planus įtraukti ekologinės akvakultūros gamybos didinimą. Remiant tolesnę ekologinių produktų gamybos plėtrą inovacijoms, moksliniams tyrimams ir keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais visoje ES bus suteiktas didelis postūmis. Paramą ekologinei akvakultūrai bus galima gauti iš 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo.

COVID-19 krizė parodė ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus atsparumą. ES veiksmais užtikrintas tolesnis maisto tiekimo linijų veikimas ir užkirstas kelias sveikatos krizės paaštrėjimui dėl maisto trūkumo. Atsižvelgdama į didėjantį klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikį maisto gamybai, taip pat į maisto grandinės veikimui grėsmę keliančią riziką, susijusią su visuomenės sveikata, kibernetinėmis grėsmėmis ar geopolitiniais pokyčiais, lapkričio mėn. Komisija priėmė nenumatytų atvejų planą, kuriuo siekiama užtikrinti maisto tiekimą ir aprūpinimą maistu per krizes, kaip numatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“. Šis planas grindžiamas visų maisto grandinėje dalyvaujančių subjektų bendradarbiavimu, siekiant užtikrinti pasirengimą krizės metu.

Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas

2021 m. įkurtas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas remia ES bendrosios žvejybos politikos, jūrų politikos ir tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės įgyvendinimą. Fondas skatina tausų jūrų išteklių naudojimą bei valdymą ir atsparios mėlynosios ekonomikos plėtrą. Kaip pasaulinio masto vandenynų sektoriaus dalyvė ir didelė jūros gėrybių gamintoja, ES siekia apsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus ir jų išteklius, užtikrinti aprūpinimą maistu, jūrų ekonomikos konkurencingumą ir pakrančių bendruomenių pragyvenimo šaltinius. Fondas taip pat padeda siekti JT darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 („Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius“) ir įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus.

Fondo parama visų pirma skiriama novatoriškiems projektams, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos perėjimui prie tausios ir mažo anglies dioksido kiekio žvejybos; jūrų biologinės įvairovės apsaugai; kokybiškų ir sveikų jūros gėrybių tiekimui; ekonominio ir socialinio pakrantės bendruomenių gyvybingumo užtikrinimui; įgūdžių ir darbo sąlygų žvejybos ir akvakultūros sektoriuose gerinimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui sveikų, saugių ir tausiai valdomų vandenynų srityje. Bendras 2021–2027 m. biudžetas yra 6,1 mlrd. EUR.

Mėlynoji ekonomika

ES mėlynoji ekonomika, apimanti visas su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusias pramonės šakas ir sektorius, yra labai svarbi įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir Europos ekonomikos gaivinimo planą. Naujas ES požiūris į tvarią mėlynąją ekonomiką yra būtinas veiksnys siekiant ES aplinkos ir klimato tikslų. Jų siekiama skatinant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą ir uostų žalinimą, mažinant jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro; nustatant tvarios akvakultūros gaires ir atnaujinant žvejybos įrankių projektavimo, laivų perdirbimo ir jūroje esančių platformų eksploatavimo nutraukimo standartus.

Iki 2030 metų 30 procentų ES jūrų bus saugomos teritorijos. Šiuo metu jūrų elektrinės gali pagaminti 12 gigavatų atsinaujinančiųjų išteklių energijos. 2050 metų tikslas yra padidinti šį pajėgumą iki 300 gigavatų.

Be to, plėtojant naują žaliąją infrastruktūrą pakrančių zonose bus padedama išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžius, o tai bus naudinga turizmui ir pakrančių ekonomikai. Naujuoju požiūriu užtikrinamas įvairių mėlynosios ekonomikos sektorių suderinamumas, palengvinamas jų sambūvis ir ieškoma sinergijos jūrų erdvėje. Juo taip pat pabrėžiamas investicijų į mokslinius tyrimus, įgūdžius ir inovacijas poreikis.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Europos Sąjungai pakanka užmojo ir praktinės patirties, kad galėtų pirmauti pasaulyje pereinant prie žiedinės ekonomikos. Ji kartu su JT aplinkos programa ir JT pramonės plėtros organizacija vasario 21 d. įsteigė pasaulinį žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo aljansą. Aljanso tikslas – remti teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos pasaulio mastu, teisingiau naudoti išteklius ir užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą. Jis grindžiamas tarptautinėmis pastangomis, o ES tampa žaliosios pertvarkos lydere.

Aplinkosauginio pėdsako metodai

Produktų ir organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo didinimas yra esminė perėjimo prie žiedinės ekonomikos dalis, būtina siekiant kitų Europos žaliojo kurso tikslų. Gruodžio mėn. Komisija priėmė rekomendaciją dėl bendrų aplinkosauginio pėdsako metodų naudojimo kiekybiškai vertinant produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą ir apie jį pranešant. Tai padės daugeliui su aplinka susijusių sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių žmonių ir organizacijų.

Aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga

2050 m. nulinės taršos vizija

Oro, vandens ir dirvožemio taršą sumažinti iki sveikatai ir natūralioms ekosistemoms nebekenksmingo lygio, taip sukuriant aplinką be toksinių medžiagų.

Kodėl reikalingas Nulinės taršos veiksmų planas?

• Aštuntadalio ES kasmetinių mirčių priežastis – tarša.
• Tarša gali sukelti vėžį, koronarinę širdies ligą, obstrukcinę plaučių ligą, psichikos ir neurologinių sutrikimų, diabetą ir kt.
• Didžiausią žalą patiria pažeidžiamiausios grupės, todėl nelygybė dar labiau padidėja.
• Tarša yra vienas iš penkių pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių.
• Tarša kelia grėsmę daugiau kaip 1 mln. iš planetoje esančių maždaug 8 mln. augalijos ir gyvūnų rūšių išlikimui.

© GettyImages/Mario De moya F

Nulinės taršos veiksmų planas. Tikslai iki 2030 m.

© GettyImages/hirun • © GettyImages/oticki

• Oras. Ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičių sumažinti daugiau kaip 55 %.
• Vanduo. Atliekų ir plastiko šiukšlių jūroje kiekį sumažinti 50 %, o į aplinką patenkančių mikroplastikų kiekį – 30 %.
• Dirvožemis. Maistinių medžiagų praradimą ir cheminių pesticidų naudojimą sumažinti 50 %.
• Biologinė įvairovė. ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių sumažinti 25 %.
• Triukšmas. Žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto keliamo triukšmo, dalį sumažinti 30 %.
• Atliekos. Gerokai sumažinti bendrą atliekų kiekį ir 50 % – galutinių komunalinių atliekų kiekį.

Gegužės mėn. Komisija priėmė nulinės taršos veiksmų planą, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinės taršos tikslas. Tai reiškia, kad tarša bus sumažinta iki tokio lygio, kuris nebėra kenksmingas sveikatai ar natūralioms ekosistemoms. Veiksmų plane derinama visa atitinkama ES politika, kuria siekiama kovoti su oro, vandens ir dirvožemio tarša, jūrų tarša ir akustine tarša bei vartojimo produktų keliama tarša ir užkirsti jai kelią. Kartu su Europos regionų komitetu gruodžio 16 d. Komisija sukūrė nulinės taršos suinteresuotųjų subjektų platformą, kurios tikslas – suburti įvairių bendruomenių ir kompetencijos sričių žmones spręsti šias tarpusavyje susijusias problemas.

2021 m. Komisija įgyvendino kai kurias iš 80 priemonių, paskelbtų 2020 m. cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti. Siekdama strategijos tikslų, ji surengė aukšto lygio apskritojo stalo konferenciją ir palaikė dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Siekdama užtikrinti, kad kenksmingiausios cheminės medžiagos nebebūtų naudojamos vartojimo prekėse, išskyrus atvejus, kai tai būtina visuomenei, Komisija peržiūri teisės aktus ir nustato cheminės medžiagos „būtinosios reikmės“ kriterijus. Pagal programas „Europos horizontas“, LIFE, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sanglaudos fondus ir programą „InvestEU“ sukurtos finansavimo galimybės, susijusios su cheminių medžiagų poveikiu sveikatai ir žaliuoju perėjimu prie saugių ir tvarių cheminių medžiagų.

Gruodžio mėn. paskelbtoje naujausioje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Oro kokybė Europoje 2021 m.“ nustatyta, kad, nepaisant pagerėjimo, oro tarša – vis dar didelė visuomenės sveikatos problema Europoje. O Antrojoje švaraus oro apžvalgoje pabrėžiama, kad visiškai įgyvendinus švaraus oro ir klimato priemones 2030 m. pirmalaikių mirčių dėl oro taršos būtų galima sumažinti 55 proc., palyginti su 2005 m. Ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad nuveikti būtų galima daugiau, nes vis dar yra daug oro taršos mažinimo priemonių, kurių nauda visuomenei viršija jų taikymo išlaidas.

PLASTIKO IŠŠŪKIS SKAIČIAIS

80–85 % į ES paplūdimius išmestų jūros šiukšlių – plastikas.

50 % ES jūras teršiančių šiukšlių – vienkartiniai plastikiniai gaminiai.

27 % – žvejybos įrankiai su plastiku.

Plastiko padaroma žala pasaulio jūrų ekosistemoms kainuoja 13 mlrd. EUR per metus.

ES turizmo pramonė ir pakrančių bendruomenės dėl taršos plastiku kasmet praranda 630 mln. EUR.

Dėl plastiko patiriami numatomi ES žvejybos pramonės nuostoliai – 300 mln. EUR per metus.

Siekiai

Daugiau kaip 50 % sumažinti taršą, kurią sukelia 10 dažniausiai naudojamų vienkartinių plastiko gaminių.

Užkirsti kelią 3,4 mln. tonų CO₂ išmetalų kasmet.

Iki 2030 m. užkirsti kelią 22 mlrd. EUR vertės žalai aplinkai.

Mažinant išmetamų produktų kiekį sutaupyti vartotojams 6,5 mlrd. EUR per metus.

Praeitis

Nuo 2021 m. draudžiami vienkartiniai plastiko gaminiai:

stalo įrankiai

lėkštės

šiaudeliai

gėrimų maišikliai

puodeliai, maisto ir gėrimų indai (įskaitant dangtelius) iš polistireno

ausų krapštukai ir balionų lazdelės

visi gaminiai iš aerobiškai skaidaus plastiko (plačiai naudojamo pirkinių maišeliams gaminti).

Ateitis

• 2021 Aiškiai ženklinami indeliai, drėgnosios servetėlės, higieniniai įklotai, tamponai ir jų aplikatoriai, tabako gaminiai su filtrais, nurodant plastiko kiekį, tinkamus šalinimo būdus ir pavojų aplinkai.
• 2024 Dangteliai ir kamšteliai, pritvirtinti prie gėrimų taros ir butelių iki 3 litrų talpos.

• 2025 Plastikiniai buteliai iš bent 25 % perdirbto plastiko.

  77 % plastikinių butelių iki 3 litrų talpos surenkami atskirai.

• 2026 Didelio užmojo ir tvarus vienkartinių plastikinių puodelių (įskaitant dangtelius ir kamštelius) ir maisto taros naudojimo sumažinimas, palyginti su 2022 m., ES valstybėse narėse.
• 2029 90 % plastikinių butelių iki 3 litrų talpos surenkami atskirai.
• 2030 Plastikiniai buteliai iš bent 30 % perdirbto plastiko.

Plastiko atliekos kaupiasi jūrose ir vandenynuose, ES ir viso pasaulio paplūdimiuose. ES kovoja su tarša plastiku. ES taisyklėmis dėl vienkartinių plastikinių gaminių siekiama užkirsti kelią tam tikrų plastikinių gaminių poveikiui aplinkai ir jį sumažinti uždraudžiant ES rinkoje naudoti vienkartines plastikines lėkštes, stalo įrankius, šiaudelius, balionų lazdeles ir ausų krapštukus, taip pat iš polistireninio putplasčio pagamintus puodelius, maisto bei gėrimų tarą ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius. Siekdama mažinti taršą plastiku ir atliekų kiekį, ES skatina perdirbimą. Žiedinės plastikų ekonomikos aljansas vienija 300 atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir įsipareigoja užtikrinti, kad iki 2025 m. ES bent 10 mln. tonų perdirbtų plastikų virstų naujais gaminiais.

Aplinkos apsauga baudžiamosios teisės priemonėmis

Gruodžio mėn. Komisija, įgyvendindama vieną iš pagrindinių Europos žaliojo kurso įsipareigojimų, priėmė pasiūlymą stiprinti aplinkos apsaugą taikant baudžiamąją teisę. Pasiūlymu siekiama padidinti aplinkos apsaugos veiksmingumą įpareigojant valstybes nares taikyti baudžiamosios teisės priemones. Jame apibrėžiami nauji nusikaltimai aplinkai, nustatomas minimalus sankcijų lygis ir didinamas teisėsaugos bendradarbiavimo veiksmingumas. Juo valstybės narės įpareigojamos padėti žmonėms, kurie praneša apie nusikaltimus aplinkai ir bendradarbiauja su teisėsauga, ir juos remti. Šis pasiūlymas padės apsaugoti gamtą ir gamtos išteklius, taip pat visuomenės sveikatą ir gerovę.

Tarptautinė iniciatyva dėl koralinių rifų

2021 m. vasario mėn. ES prisijungė prie Tarptautinės iniciatyvos dėl koralinių rifų. Tai padės ES laikytis Tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės principų, remiant klimato politikos veiksmus ir stiprinant įsipareigojimą saugoti biologinę įvairovę. Vykdydama veiklą pagal šią iniciatyvą, ES įgyvendina savo tikslą apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas bendradarbiaudama su kitomis panašiais principais besivadovaujančiomis organizacijomis ir šalimis. Tai apima gerosios patirties taikymą tvaraus koralinių rifų ir susijusių ekosistemų valdymo, gebėjimų stiprinimo ir informuotumo didinimo srityse.

Miškai

Pasaulio miškai žalojami ir naikinami nerimą keliančiu greičiu. Apie 80 proc. pasaulio miškų naikinimo susiję su žemės ūkio plėtra, be to, ES taip pat vartoja su pasaulio miškų naikinimu siejamas prekes, pavyzdžiui, sojas, alyvpalmių aliejų, medieną, kakavą ir kavą. Lapkričio mėn. priėmusi pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama uždrausti į ES rinką patekti su miškų naikinimu siejamoms prekėms, Komisija siekia kuo labiau sumažinti ES indėlį į miškų naikinimą ir alinimą visame pasaulyje ir skatinti vartoti su miško naikinimu nesusijusių tiekimo grandinių produktus.

ES vartodami jautieną, palmių aliejų, sojas, kavą ir kakavą, taip pat naudodami medieną prisidedame prie miškų naikinimo ir alinimo visame pasaulyje. ES siekia tai pakeisti – prekėms ir produktams, dėl kurių naikinami miškai, bus užkirstas kelias į ES rinką.

© Avigator Fortuner/Shutterstock.com

Piliečiai labai palaiko ES kovos su miškų naikinimu ir alinimu veiksmus – per viešas konsultacijas dėl jų gauta 1,2 mln. atsakymų.

Miškų naikinimas ir alinimas yra svarbūs visuotinio atšilimo ir biologinės įvairovės nykimo veiksniai. Žemės ir miškų ūkio sektoriuose ir naudojant žemę kitoms reikmėms išmetama 23 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Naujojo Reglamento dėl miškų naikinimo nauda:

ES piliečiams bus užtikrinta, kad jų perkami, naudojami ir vartojami į sąrašą įtraukti produktai neprisideda prie pasaulio miškų naikinimo ir alinimo;

dėl atitinkamų prekių gamybos ir vartojimo į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekis bus sumažintas bent 32 mln. tonų per metus. Taip kasmet bus sutaupyta bent 3,2 mlrd. EUR ir išaugs miškų sektoriaus įnašas į kovą su klimato kaita;

bus kovojama ne tik su neteisėtu, bet ir su bet kokiu miškų naikinimu ir alinimu, kuriuos nulemia žemės ūkio plėtra ir prekių gamyba.

Liepos mėn. priimta nauja 2030 m. ES miškų strategija padės siekti ES biologinės įvairovės ir klimato tikslų. Joje pripažįstamas pagrindinis daugiafunkcis miškų vaidmuo, taip pat miškininkų ir su mišku susijusios vertės grandinės vaidmuo siekiant tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. ir išsaugant gyvas ir klestinčias kaimo vietoves. Strategijoje išdėstyta vizija ir konkrečios iniciatyvos, kaip pagausinti ES miškų ir pagerinti jų kokybę, investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas kaip pokyčių veiksnius, taip pat įtrauktas įsipareigojimas iki 2030 m. pasodinti dar 3 mlrd. medžių.

Taip pat labai svarbu, kad miškai būtų sveiki ir didelės biologinės įvairovės, siekiant sumažinti praėjusią vasarą vėl kelis Europos regionus nusiaubusių miškų gaisrų riziką. Prevencijos, pasirengimo ir reagavimo pastangos pagal ES civilinės saugos mechanizmą kovojant su miškų gaisrais yra neatsiejama ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti žmones ir gamtą, dalis. Komisija toliau stiprino ES miškų gaisrų gesinimo iš oro pajėgumus, siekdama šalinti šalių reagavimo į miškų gaisrus trūkumus. 2021 m. kovo mėn. Komisija taip pat paskelbė naujas sausumos miškų gaisrų prevencijos ir veiksmingo atsako gaires.

Dirvožemio strategija

Dirvožemyje yra ketvirtadalis visos planetos biologinės įvairovės, o iki 2050 m. jis turės užtikrinti maisto beveik 10 mlrd. pasaulio gyventojų. Tačiau dirvožemis ES ir toliau blogėja. Lapkričio mėn. Komisija priėmė 2030 m. ES dirvožemio strategiją kartu su misija dirvožemio būklės ir maisto srityje pagal programą „Europos horizontas“, siekdama atkurti mūsų dirvožemį ir įgyvendinti ES klimato ir biologinės įvairovės tikslus, pripažįstant pagrindinį ūkininkų ir miškininkų vaidmenį.

Geros būklės dirvožemis itin svarbus siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, plėtoti švarią ir žiedinę ekonomiką, stabdyti biologinės įvairovės nykimą, apsirūpinti sveiku maistu, saugoti žmonių sveikatą ir stabdyti dykumėjimą bei žemės degradaciją.

© LeQuangNhut/Shutterstock.com
© Photo by Becca Lavin on Unsplash
© design36/Shutterstock.com

Naujojoje ES dirvožemio strategijoje:

išdėstyta dirvožemio apsaugos, atkūrimo ir tvaraus naudojimo sistema ir konkrečios priemonės, užtikrinančios sinergiją su kitomis Europos žaliojo kurso politikos sritimis;

iškelta vizija iki 2050 m. užtikrinti geros būklės dirvožemį ir susiję tikslai su konkrečiais veiksmais iki 2030 m.;

paskelbtas naujas, būsimą teisės aktą dėl gamtos atkūrimo papildantis teisės aktas dėl geros dirvožemio būklės, kuris turėtų būti pasiūlytas iki 2023 m. ir kuriuo siekiama užtikrinti vienodas sąlygas ir aukštą aplinkos ir sveikatos apsaugos lygį.

Švarus vanduo

Dauguma ES gyvenančių žmonių jau dabar turi labai gerą prieigą prie saugaus geriamojo vandens – iš dalies dėl to, kad jau daugiau kaip 30 metų geriamojo vandens kokybė reglamentuojama ES teisės aktais. Sausio mėn. įsigaliojo peržiūrėta Geriamojo vandens direktyva. Tiesiogiai atsižvelgiant į pirmąją sėkmingą Europos piliečių iniciatyvą „Right2Water", direktyvoje numatytos priemonės, kuriomis būtų siekiama gerinti ir išlaikyti prieigą prie saugaus geriamojo vandens visiems ES gyventojams, visų pirma pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Siekiant ES nulinės taršos tikslų, joje apžvelgiami naujausi mokslo pasiekimai ir susirūpinimą keliantys teršalai.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama tokių priemonių, kaip gamtos procesais pagrįsti sprendimai, vandens naudojimo mažinimas ir stabilus švaraus vandens tiekimas, svarba. Atsižvelgdama į tai, gruodžio mėn. Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje įvertino atnaujintas valstybių narių priemonių programas pagal Vandens pagrindų direktyvą ir atnaujintus nacionalinius preliminarius potvynių rizikos vertinimus pagal Potvynių direktyvą.

Prekyba dramblio kaulu

Nepaisant draudimo prekiauti dramblio kaulu pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, pastaruoju metu brakonieriškas dramblių medžiojimas ir neteisėta prekyba dramblio kaulu pasiekė rekordinį lygį. Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė papildomų priemonių, kuriomis siekiama veiksmingai uždrausti daugumos formų ES prekybą dramblio kaulu. Nors ES nėra laikoma regionu, keliančiu susirūpinimą dėl neteisėtos prekybos dramblio kaulu, šia galiojančių ES taisyklių peržiūra dar kartą patvirtinamas ir įgyvendinamas ES įsipareigojimas imtis tolesnių veiksmų kovojant su brakonierišku dramblių medžiojimu ir neteisėta prekyba dramblio kaulu visame pasaulyje. Ji taip pat atitinka ES biologinės įvairovės strategijoje prisiimtą įsipareigojimą dar labiau sugriežtinti ES prekybos dramblio kaulu taisykles. Persvarstytomis Komisijos gairėmis dėl prekybą dramblio kaulu reglamentuojančios ES tvarkos visų pirma sustabdoma prekyba žaliaviniu dramblio kaulu ES rinkoje, o galiojančio Komisijos reglamento pakeitimais užtikrinama, kad bet kokiai likusiai prekybai antikvariniais dramblio kaulo objektais visada bus reikalingas išankstinis leidimas.

8-oji aplinkosaugos veiksmų programa

8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje daugiausia dėmesio skiriama Europos žaliojo kurso įgyvendinimo visais valdymo lygmenimis rėmimui ir pažangos stebėsenai. Programa grindžiama ilgalaike 2050 m. vizija „gyventi gerai pagal planetos išgales“; joje nustatyti šeši prioritetiniai tikslai laikotarpiui iki 2030 m.: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, žiedinė ekonomika, nulinė tarša, biologinė įvairovė ir pagrindinių pavojų aplinkai ir klimatui mažinimas.

Programoje raginama užtikrinti gerą valdymą; tvarųjį finansavimą; integruoti aplinkos klausimus į visas politikos sritis; imtis veiksmų, kuriais sudaromos sąlygos laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, ir plėtoti žinias ir inovacijas siekiant remti perėjimą prie gerovę skatinančios ekonomikos. Gruodžio mėn. siūlomą programą valstybės narės patvirtino preliminariu politiniu susitarimu.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos, padedantys įgyvendinti Europos žaliąjį kursą

Daugiau kaip 35 proc. 2021–2027 m. programos „Europos horizontas“ 95,5 mlrd. EUR biudžeto bus investuota į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant kovoti su klimato kaita ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Birželio mėn. Komisija pasiūlė naujų Europos partnerystės susitarimų klimato, energetikos ir transporto srityse rinkinį. Šiomis partnerystėmis bus pritraukta daugiau kaip 22 mlrd. EUR privačių finansinių ir nepiniginių įnašų ir skatinama kurti ir diegti naujas technologijas, medžiagas ir gaminius, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažesnis, o bendras aplinkosauginis veiksmingumas geresnis.

Rugsėjo mėn. Komisija pradėjo vykdyti penkias naujas ES misijas – tai naujas būdas bendradarbiauti siekiant spręsti didelio masto uždavinius sveikatos, klimato ir aplinkos srityse. Misijos – programos „Europos horizontas“ naujovė, originali ES politikos idėja suburti devyniems Kolegijos nariams pavaldžias Komisijos tarnybas – padės vykdyti mokslinius tyrimus siekiant įgyvendinti pagrindinius Komisijos prioritetus ir išspręsti vienus iš didžiausių šiandien visuomenei kylančių uždavinių. Misijos tiria inovacijų projektus, politikos priemones ir teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama iki 2030 m. rasti pagrindinių pasaulinių uždavinių sprendimus. 2021–2023 m. Komisija skiria beveik 2 mlrd. EUR pagal programą „Europos horizontas“ penkioms misijoms pradėti, papildomo finansavimo tikimasi iš kitų programų. Iš penkių 2021 m. rugsėjo mėn. pradėtų misijų keturiomis siekiama įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus:

• „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ (150-čiai Europos regionų ir bendruomenių bus padedama iki 2030 m. tapti atspariems klimato kaitai);
• „100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų“;
• „Atkurkime gerą mūsų vandenynų ir kitų vandenų būklę“;
• „Europos dirvožemio būklės gerinimas“ (100 gyvųjų laboratorijų ir pavyzdžių, skatinančių pradėti perėjimą prie sveiko dirvožemio).

Rugsėjo ir spalio mėn. Komisija patvirtino 1 mlrd. EUR finansavimą 73 mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, kuriais remiamas Europos žaliasis kursas. Be plataus spektro investicijų į pagrindines technologijas – nuo energijos šaltinių ir biomasės iki transporto technologijų ir infrastruktūros – kvietime teikti projektus taip pat buvo numatytos dvi į žmogų orientuotos sritys: žinių stiprinimo ir galių piliečiams suteikimo.

Tvarus finansavimas

Balandžio mėn. Komisija priėmė iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama padėti nukreipti finansavimo srautą į tvarią veiklą visoje ES. Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus nustatyti ekonominės veiklos, kuria svariai prisidedama prie Taksonomijos reglamente nustatytų klimato tikslų įgyvendinimo, techninės analizės kriterijai, nedarant reikšmingos žalos kitiems ES aplinkos tikslams. Pasiūlymu dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos siekiama pagerinti įmonių teikiamos informacijos apie tvarumą kokybę. Taip bus užtikrintas nuoseklesnis jų ataskaitų apie tvarumą teikimas, kad finansų įmonės, investuotojai ir visuomenė galėtų susipažinti su palyginama ir patikima informacija apie įmonių riziką ir poveikį tvarumui. Siekiant užtikrinti, kad finansų įmonės į savo procedūras įtrauktų informaciją apie tvarumą ir konsultacijas dėl investicijų klientams, buvo priimti šeši deleguotieji aktai, kuriais iš dalies keičiami teisės aktai dėl patikėtinio pareigų ir konsultacijų investicijų bei draudimo klausimais.

2021 m. liepos mėn. priimta tvaraus finansavimo strategija siekiama remti perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimą imantis veiksmų keturiose srityse: palankesnių sąlygų pereinamojo laikotarpio finansavimui sudarymo; įtraukesnės tvaraus finansavimo sistemos kūrimo; su finansų sektoriaus atsparumu ir poveikiu susijusio darbo stiprinimo ir prisitaikymo prie atnaujintų pasaulinių plataus užmojo tikslų.

Perėjimo prie tvarumo finansavimas

Strategijoje numatomos priemonės ir politika, padėsiantys visiems ekonomikos dalyviams finansuoti savo pertvarkos planus ir pasiekti kovos su klimato kaita ir kitus aplinkosaugos tikslus, kad ir kokia būtų jų starto pozicija.

Įtraukumas

Strategija tenkinami žmonių ir MVĮ poreikiai ir teikiama didesnių tvaraus finansavimo galimybių.

Finansų sektoriaus atsparumas ir indėlis

Strategijoje išdėstoma, kaip finansų sektorius gali prisidėti prie žaliojo kurso tikslų ir kartu didinti savo atsparumą ir kovoti su ekomanipuliavimu.

Pasauliniai užmojai

Strategijoje išdėstoma, kaip bus remiamas tarptautinis bendradarbiavimas įgyvendinant didelio užmojo pasaulinę tvarių finansų darbotvarkę.

Liepos mėn. Komisija pasiūlė reglamentą dėl Europos žaliųjų obligacijų standarto. Šiame pasiūlyme siekiama nustatyti aukštos kokybės savanorišką standartą, kurį gali taikyti visi obligacijų emitentai, kad jiems būtų lengviau finansuoti tvarias investicijas.

Žaliosiomis obligacijomis šiuo metu jau siekiama pritraukti lėšų tokiems sektoriams kaip energijos gamyba ir skirstymas, tausus būstas ir mažataršėms transporto priemonėms skirta infrastruktūra. Investuotojai jau dabar labai suinteresuoti žaliosiomis obligacijomis, bet rinka dar gali būti plečiama. Europos žaliųjų obligacijų standartu bus įtvirtintas „aukso standartas“, pagal kurį įmonės ir valdžios institucijos galės naudotis žaliosiomis obligacijomis lėšoms kapitalo rinkose pritraukti, kad galėtų finansuoti plataus užmojo investicijas ir kartu atitiktų tvarumo ir investuotojų apsaugos nuo ekomanipuliavimo reikalavimus. Visų pirma žaliųjų obligacijų emitentai įgys patikimą įrankį įrodyti, kad finansuoja ES taksonomiją atitinkančius žaliuosius projektus. Be to, obligacijų įsigyjantiems investuotojams bus paprasčiau įsitikinti, kad jų investicijos yra tvarios, todėl ekomanipuliavimo rizika sumažės.

COVID-19 pandemija pakeitė skaitmenizacijos vaidmenį ir suvokimą mūsų visuomenėje bei ekonomikoje ir paspartino jo tempą. Skaitmeninės technologijos, kurios buvo labai svarbios per krizę palaikant ekonominį ir socialinį gyvenimą ir užtikrinant nenutrūkstamą švietimą, bus lemiamas veiksnys, nuo kurio priklausys, ar po pandemijos sėkmingai pereisime prie tvarios ekonomikos ir visuomenės.

Europos Sąjunga turi sėkmingai skaitmeninei pertvarkai reikalingą viziją ir išteklių. Pagal ekonomikos gaivinimo planą „NextGenerationEU“ teikiamas didelės apimties finansavimas leis valstybėms narėms beprecedenčiu mastu ir itin intensyviai bendradarbiauti siekiant iki 2030 m. sėkmingai užbaigti skaitmeninę pertvarką.

Europos skaitmeninis dešimtmetis

ES naudojasi šia galimybe, kad per ateinančius 10 metų Europos skaitmeninis dešimtmetis taptų skaitmeninės ekonomikos pavyzdžiu visam pasauliui – ji nustato ir propaguoja skaitmeninius standartus ir vykdo skaitmeninę politiką, suteikiančią žmonėms ir įmonėms daugiau galių.

Įgyvendinant šią politiką pirmiausia bus remiamos mažųjų įmonių pastangos diegti naujas technologijas; suteikiant žmonėms pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, užtikrinama technologijų nauda; užtikrinama, kad visi turėtų prieigą prie interneto ir internetinių viešųjų paslaugų. Kartu ES toliau sieks gerinti naudojimąsi pažangiosiomis technologijomis, kaip antai kvantine ir debesijos kompiuterija ir dirbtiniu intelektu (DI), – jos gali padėti įveikti daug šiuolaikinės visuomenės patiriamų iššūkių.

Tam, kad įgyvendintume ES užmojus, reikės spręsti per pandemiją išryškėjusias problemas – nuo junglumo ir skaitmeninių įgūdžių spragų iki atotrūkio tarp skaitmenines technologijas įsisavinusių ir jų dar neįdiegusių įmonių. Skaitmenizacija suteikia daug naujų darbo galimybių. Pavyzdžiui, 2020 m. ES buvo daugiau kaip 500 000 laisvų kibernetinio saugumo ir duomenų ekspertų darbo vietų.

Pagal Europos skaitmeninės politikos kelrodį vykdomi veiksmai ir pasiekiama rezultatų, kurie leis įgyvendinti ES 2030 m. skaitmeninius tikslus. Visų pirma jais siekiama:

• sukurti gerus skaitmeninius įgūdžius turinčią visuomenę ir užtikrinti aukštą skaitmeninių technologijų specialistų kvalifikaciją;
• sukurti patikimą ir saugią skaitmeninę infrastruktūrą;
• didinti skaitmenizuotų įmonių skaičių;
• modernizuoti viešąsias paslaugas, kad jos atitiktų visuomenės poreikius.

Kalbant apie skaitmeninius įgūdžius, šiuo metu 56 procentai suaugusiųjų turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, siekiama, kad jų būtų 80 procentų. Yra 8,4 milijono IRT dirbančių specialistų, siekiama, kad jų būtų 20 milijonų. Kalbant apie skaitmeninę infrastruktūrą, šiuo metu 59 procentai namų ūkių naudojasi gigabitiniu tinklu, siekiama, kad jų būtų 100 procentų. 5G ryšys apima 14 procentų apgyvendintų vietovių, siekiama, kad jų būtų 100 procentų. Kalbant apie įmonių skaitmeninę transformaciją, šiuo metu debesijos paslaugomis naudojasi 42 procentai įmonių, siekiama, kad jų būtų 75 procentai. 14 procentų įmonių naudoja didžiuosius duomenis, siekiama, kad jų būtų 75 procentai. 25 procentai įmonių naudojasi dirbtiniu intelektu, siekiama, kad jų būtų 75 procentai. 55 procentai mažųjų ir vidutinių įmonių šiuo metu yra pasiekę bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, siekiama, kad jų būtų daugiau kaip 90 procentų. Galiausiai šiandien ES yra 112 vienaragių startuolių, o tikslas yra šį skaičių padvigubinti. Kalbant apie viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, internetinę prieigą prie pagrindinių viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, susijusių su karjera, studijomis, šeima, įprastine verslo veikla ar judėjimu iš vienos valstybės narės į kitą) turi 75 procentai piliečių ir 84 procentai įmonių, siekiama, kad jų būtų 100 procentų. Be to, ES siekia, kad 100 procentų žmonių ES turėtų prieigą prie skaitmeninių sveikatos įrašų ir 80 procentų naudotųsi skaitmenine tapatybe.

Europos Komisija jau baigia rengti pasiūlymą dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos bendros deklaracijos dėl skaitmeninių principų, kurie leistų užtikrinti, kad skaitmeninėje erdvėje būtų įgyvendinamos ES vertybės ir teisės. Pasiūlymas bus pateiktas 2022 m. Taip bus užtikrinta, kad visi pajustų, kokios naudingos yra skaitmeninės galimybės – visuotinė prieiga prie interneto, žmonių poreikius atitinkantys algoritmai bei saugi ir patikima interneto aplinka. Remiantis 2021 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykdytos specialios „Eurobarometro“ apklausos rezultatais, didžioji dauguma ES piliečių mano, kad internetas ir skaitmeninės priemonės ateityje bus labai svarbūs. Be to, dauguma laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti sėkmingą skaitmeninę pertvarką ES reikėtų nustatyti ir propaguoti Europos teises ir principus. Prieš tai Komisija dar surengė atviras viešas konsultacijas dėl skaitmeninių principų – paaiškėjo, kad šiai iniciatyvai plačiai pritariama.

Rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė planą, kaip iki 2030 m. įgyvendinti ES skaitmeninę transformaciją. Iniciatyvos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ tikslas – sukurti patikimą valdymo sistemą, kad valstybės narės galėtų dirbti drauge siekdamos sutartų tikslų ir kartu atsižvelgti į tai, kad jų pradinė padėtis yra skirtinga. Joje numatyta stebėsenos sistema, leisianti įvertinti pažangą siekiant konkrečių 2030 m. tikslų, ir kiekvienos valstybės narės daugiametės veiksmų gairės, kuriose jos pateiks jau priimtas arba planuojamas politikos kryptis ir priemones. Daugiašaliams projektams bus sutelkti ES, nacionaliniai ir privatūs ištekliai, leisiantys pasiekti rezultatų svarbiausiose srityse, kurių nė viena valstybė narė nepasiektų savarankiškai.

Daugiašaliai projektai palengvins investicijas toliau nurodytose srityse.

Bendra duomenų infrastruktūra ir paslaugos

Blokų grandinės

Mažos vartojamosios galios procesoriai

5G koridorių diegimas visoje Europoje

Našioji kompiuterija

Saugi kvantinė infrastruktūra ir kibernetinio saugumo centrų tinklas

Skaitmeninis viešasis administravimas

Skaitmeninių inovacijų centrai

Aukš­tų­jų tech­no­logijų part­nerys­tė skait­meni­niams įgū­džiams stip­rin­ti

Pasitelkiant keletą skaitmeninės partnerystės iniciatyvų plėtojamas tarptautinis skaitmeninės politikos kelrodžio dėmuo. 2021 m. birželio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime buvo paskelbta apie pradedančią veikti Prekybos ir technologijų tarybą. Per tą laiką 10 darbo grupių ėmėsi darbo, kad nustatytų galimus rezultatus per trumpąjį, vidutinį ir ilgąjį laikotarpius. Aptariama galimybė užmegzti skaitmeninę partnerystę su Japonija, be to, ES siekia užmegzti skaitmeninę partnerystę su Afrikos šalimis ir sudaryti skaitmeninį aljansą su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis.

Skaitmeninis švietimas

Rugpjūčio mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl mišriojo mokymosi siekiant remti kokybišką ir įtraukų pradinį ir vidurinį ugdymą. Taryba šią rekomendaciją priėmė vos per keturis mėnesius.

Mišrusis mokymasis gali padėti užtikrinti švietimo įtraukumą, visų pirma dėl to, kad jis lankstus. Šia sąvoka apibūdinama situacija, kai mokykla, pedagogas ar besimokantis asmuo mokymosi procese naudojasi daugiau nei vienu mokymosi metodu. Gali būti derinamos pamokos mokykloje ir kitoje fizinėje aplinkoje (kaip antai įmonėse, mokymo centruose ar nuotolinio mokymosi vietose) arba įvairios skaitmeninės ir neskaitmeninės mokymosi priemonės. Pavyzdžiui, mišrusis mokymasis gali suteikti geresnes švietimo galimybes atokių ir kaimo vietovių gyventojams, taip pat asmenims, kurie priklauso klajoklių bendruomenėms arba yra ligoninėse. Mišriojo mokymosi metodo plėtra pradinio ir vidurinio ugdymo srityje bus aptariama reguliariose Europos švietimo erdvės pažangos ataskaitose ir 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane.

Skaitmeninės Europos programa

Naujoji Skaitmeninės Europos programa, kuriai ateinantiems septyneriems metams skirtas 7,5 mlrd. EUR biudžetas, yra pirmoji ES finansavimo programa, kuria siekiama viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams sudaryti geresnes sąlygas naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Pirmųjų darbo programų, kurių vertė – 1,98 mlrd. EUR, prioritetas yra investicijos tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, debesija ir duomenų erdvės, kvantinių ryšių infrastruktūra, aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai, kibernetinis saugumas, taip pat platesnis skaitmeninių technologijų naudojimas visose ekonomikos ir visuomeninio gyvenimo srityse. Pirmieji kvietimai dalyvauti Skaitmeninės Europos programoje paskelbti lapkričio mėn. pabaigoje, o 2022 m. bus paskelbta naujų.

Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas

2020 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlytu Skaitmeninių paslaugų aktu ir Skaitmeninių rinkų aktu siekiama sukurti visiems naudotojams saugesnę ir atviresnę skaitmeninę erdvę, kurioje būtų ginamos jų pagrindinės teisės ir kurioje jie galėtų mažesnėmis kainomis naudotis kokybiškomis skaitmeninėmis paslaugomis. Dėl šių pasiūlymų tikimasi susitarti 2022 m.

Kibernetinis saugumas, duomenų apsauga ir saugumas internete

Socialiniam ir ekonominiam gyvenimui vis labiau persikeliant į internetą, kibernetiniai išpuoliai tampa įprastu reiškiniu ir padaro vis daugiau žalos. 2021 m. visame pasaulyje buvo vykdomi išpuoliai naudojantis išpirkos reikalavimo programine įranga – jais siekta destabilizuoti sveikatos priežiūros sistemas, viešojo administravimo institucijas, energijos gamybos įrenginius ir kitus itin svarbius infrastruktūros objektus. ES nėra apsaugota nuo tokių išpuolių.

Norint gerai apsiginti nuo kibernetinių išpuolių, reikia veikti išvien ir ne tik savo šalies ribose. Todėl, įgyvendindama ES kibernetinio saugumo strategiją, 2021 m. Komisija pradėjo kurti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį – naują platformą, padėsiančią stiprinti ES institucijų ir agentūrų bei valstybių narių nacionalinių institucijų bendradarbiavimą. Be to, naujasis padalinys pasitelks kibernetinio saugumo specialistų ekspertines žinias ir visai Europos Sąjungai padės reaguoti į kibernetines grėsmes. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, kad Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys galėtų pradėti veikti.

Po Reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas, priėmimo ir įsigaliojimo Komisija pradėjo bendradarbiauti su Rumunijos valdžios institucijomis steigiant šį centrą Bukarešte. Jis padės stiprinti ES kibernetinio saugumo pajėgumus, siekti labai gerų rezultatų mokslinių tyrimų srityje ir didinti Europos kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumą.

Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio tikslai

Užtikrinti koordinuotą ES atsaką į didelio masto kibernetines grėsmes, incidentus ir krizes.

Gerinti kibernetinio saugumo srities suinteresuotųjų subjektų informuotumą ir komunikaciją su plačiąja visuomene.

Užtikrinti bendrą parengtį.

Duomenų apsauga

Užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumą būtina tam, kad žmonės galėtų pasitikėti naujomis ir novatoriškomis technologijomis. Šiuo požiūriu duomenų ir privatumo apsauga yra daugelio įvairių problemų sprendimo elementas ir veiksnys, skatinantis dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką.

Tai, kad ES lyderiauja duomenų apsaugos srityje, reiškia, kad jos taisyklėmis šioje srityje galima remtis kaip skaitmeninės ekonomikos reguliavimo aukso standartu. Visų pirma, tais atvejais, kai ES nepriklausančios šalys užtikrina ES lygiaverčio lygio duomenų apsaugą, ES gali pritaikyti savo visapusiškiausią duomenų perdavimo mechanizmą – išvadą dėl tinkamumo. Šiuo pagrindu duomenys gali laisvai ir saugiai judėti tarp ES ir atitinkamos šalies, o tai palengvina prekybą ir didina reguliavimo ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo veiksmingumą, taigi yra naudinga ir piliečiams, ir įmonėms.

2019 m. su Japonija sukūrusi didžiausią pasaulyje nemokamų ir saugių duomenų srautų erdvę, ES tęsia bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais siekdama duomenų apsaugos taisyklių konvergencijos, kad būtų lengviau vykdyti duomenų perdavimą kartu užtikrinant aukšto lygio į užsienį perduodamų asmens duomenų apsaugą.

2021 m. ES priėmė du Jungtinei Karalystei skirtus sprendimus dėl tinkamumo, viename iš jų pirmą kartą aptartas baudžiamosios teisėsaugos institucijų keitimasis duomenimis. Be to, ji sėkmingai užbaigė derybas su Pietų Korėja – priimtas sprendimas dėl tinkamumo, taikytinas duomenų perdavimui, vykdomam bendradarbiaujant tiek prekybos, tiek reguliavimo srityse. 2021 m. taip pat vyko ES ir JAV derybos dėl susitarimo, kuris galėtų pakeisti privatumo skydo sistemą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pripažintą negaliojančia.

2021 m. Komisija taip pat priėmė naujas standartines sutarčių sąlygas dėl asmens duomenų tvarkymo. Šios sąlygos padeda organizacijoms laikytis duomenų apsaugos taisyklių tiek tais atvejais, kai jos paveda tvarkymo operacijas duomenų tvarkytojams ES ir (arba) Europos ekonominėje erdvėje, tiek tuomet, kai jos perduoda duomenis į užsienį.

Komisija taip pat ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų pagal ES duomenų apsaugos taisykles. Vasario mėn. Teisingumo Teismas nusprendė, kad Ispanija laiku į nacionalinę teisę neperkėlė Direktyvos dėl duomenų apsaugos teisėsaugos srityje. Teismas skyrė Ispanijai piniginę baudą. Po šio sprendimo Ispanija ėmėsi reikiamų veiksmų šiam pažeidimui pašalinti.

Europos skaitmeninė tapatybė

Daugybė žmonių jau naudojasi skaitmeninėmis piniginėmis savo išmaniuosiuose telefonuose – išsaugo jose įlaipinimo korteles keliaudami arba susikuria virtualias banko korteles, o 63 proc. ES piliečių nori, kad visoms internetinėms paslaugoms būtų naudojama viena saugi skaitmeninė atpažintis. Pagal birželio mėn. Komisijos pasiūlytas naujas taisykles europinė skaitmeninės tapatybės dėklė bus prieinama visiems ES piliečiams, gyventojams ar įmonėms, norintiems ja naudotis. Tai bus asmeninės skaitmeninės piniginės, kuriose žmonės galės saugoti ir naudoti duomenis, reikalingus įvairiausioms paslaugoms – nuo mokesčių deklaracijos pateikimo iki automobilio nuomos.

Piliečiai galės saugiai patvirtinti savo tapatybę ir dalytis elektroniniais dokumentais iš savo europinių skaitmeninės tapatybės dėklių išmaniuosiuose telefonuose. Jie turės prieigą prie internetinių paslaugų naudodamiesi visoje Europoje pripažįstama nacionaline skaitmenine atpažintimi, kuri bus pripažįstama visoje ES. Europos skaitmeninė tapatybė padės pasiekti kai kuriuos skaitmeninės politikos kelrodžio tikslus. Pavyzdžiui, iki 2030 m. visos pagrindinės viešosios paslaugos turėtų būti teikiamos internetu, visi piliečiai turėtų turėti prieigą prie elektroninių medicininių įrašų, o 80 proc. piliečių turėtų naudotis skaitmenine atpažintimi.

Pažangus junglumas

Komisija priėmė pirmąją su skaitmeninės ekonomikos sektoriui skirta Europos infrastruktūros tinklų priemonės dalimi (toliau – EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalis) susijusią darbo programą. Joje nustatyti ES remsimų priemonių, būtinų siekiant per trejus metus pagerinti ES skaitmeninio junglumo infrastruktūrą, tikslai. 2021–2023 m. šioms priemonėms bus skirta daugiau kaip 1 mlrd. EUR. Skatinant viešąsias ir privačiąsias investicijas, EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalis padės diegti gigabitinę ir 5G infrastruktūrą, pagrindiniuose ES transporto maršrutuose ir bendruomenėse įrengti 5G tinklus, susieti pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, debesijos ir kvantines paslaugas, ir galiausiai sukurti gerai veikiančias skaitmenines energetikos ir transporto sektoriaus duomenų saugojimo, dalijimosi jais ir jų tvarkymo platformas.

2021 m. įsteigta Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė, dirbanti pereinant prie 6G ryšio, priėmė savo pirmąją darbo programą, kuriai numatyta skirti maždaug 240 mln. EUR viešųjų lėšų. Bendrosios įmonės užduotis – plėtoti ES pajėgumus 6G sistemų srityje.

Geresnės sąlygos vartotojams

Atsižvelgdamos į 2020 m. rekomendaciją, kurioje raginama daugiau investuoti į plačiajuostį ryšį, kovo mėn. valstybės narės susitarė dėl bendro ES geriausios patirties priemonių rinkinio. Juo siekiama sumažinti itin didelio pralaidumo tinklų diegimo sąnaudas ir užtikrinti savalaikę, veiksmingą ir investicijoms palankią prieigą prie 5G ryšiui skirto radijo spektro.

2017 m. tarptinklinio ryšio mokesčiai buvo panaikinti – nuo tada po ES keliaujantys žmonės gali naudotis telefonu be papildomų mokesčių. Tam, kad nemokamas tarptinklinis ryšys būtų prieinamas ir toliau, vasario mėn. Komisija pasiūlė pratęsti esamų taisyklių, kurios baigia galioti 2022 m., taikymą dar 10 metų. Parlamentas ir Taryba reglamentą priėmė gruodžio mėn., jis įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Naujosiomis taisyklėmis keliautojams bus užtikrintos dar geresnės tarptinklinio ryšio paslaugos. Jos suteiks naujų privalumų, kaip antai tokią pačią judriojo ryšio duomenų perdavimo spartą ir savo šalyje, ir užsienyje, veiksmingą galimybę susisiekti su užsienio pagalbos tarnybomis ir skaidresnes karštųjų linijų ir klientų aptarnavimo numerių užsienyje išlaidas.

Vartotojų apsauga internete

Prekyba internetu pastaruosius dvidešimt metų stabiliai auga, o 2020 m. internete pirko maždaug 71 proc. vartotojų. Labai dažnai jie pirko naujų technologijų gaminius. Siekdama dėl šių pokyčių sustiprinti vartotojų teises, birželio mėn. Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti du ES taisyklių rinkinius.

Priėmus naująjį Bendros gaminių saugos reglamentą sumažėtų su šiais naujų technologijų gaminiais susijusi rizika, pavyzdžiui, galima įvairaus pobūdžio junglumo ar kibernetinio saugumo rizika. Taip pat jis padėtų mažinti galimą riziką, kylančią apsiperkant internete – pavyzdžiui, jame būtų nustatyti gaminių saugos įpareigojimai elektroninėms prekyvietėms. Naujuoju reglamentu būtų užtikrinta, kad prekyvietės vykdytų šias pareigas ir vartotojams nebūtų siūlomi arba parduodami pavojingi gaminiai. Iš esmės šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visi ES vartotojams skirti ES ir ne ES kilmės produktai, nesvarbu, ar perkami internetu, ar iš vietinės parduotuvės, būtų saugūs. Jei pavojingi gaminiai vis dėlto pasiektų vartotojus, naujosiomis taisyklėmis būtų užtikrintas greitas jų pašalinimas iš ES rinkų.

Pasiūlymu dėl persvarstytos Vartojimo kreditų direktyvos siekiama užtikrinti, kad informacija vartotojams būtų pateikta laiku, tinkamu būdu ir pritaikyta skaitmeniniams įrenginiams, kad jie gerai suprastų, ką pasirašo. Priėmus direktyvą, ji būtų taikoma naujiems rizikingiems kredito produktams ir naujiems rinkos dalyviams, taip pat būtų patobulintos taisyklės, pagal kurias vertinama, ar vartotojas galės grąžinti paskolą, įskaitant atvejus, kai toks vertinimas atliekamas sprendimą priimant automatizuotai. Pagal persvarstytą direktyvą valstybės narės būtų raginamos skatinti finansinį švietimą ir užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiamos konsultacijos skolos klausimais.

Gruodžio mėn. Komisija paskelbė gaires, kaip reikėtų aiškinti ir taikyti tris ES vartotojų teisės direktyvas: Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Vartotojų teisių direktyvą ir Kainų žymėjimo direktyvą. Jos padės valstybėms narėms, vartotojams, prekiautojams, teisėjams, teisininkams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams geriau suprasti, kaip naujoms praktikoms, visų pirma skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos kontekste, taikyti esamą ES vartotojų teisę, ir paaiškins naujus Modernizavimo direktyva padarytus šių direktyvų pakeitimus.

Metas mažinti vartotojų nepasitenkinimą ir elektros bei elektroninės įrangos atliekas

Po daugelį metų trukusio bendradarbiavimo su elektronikos sektoriumi savanoriškumo principu, kuris padėjo sumažinti mobiliųjų telefonų kroviklių tipų skaičių nuo 30 iki trijų, rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė teisės aktą dėl universalaus kroviklio visiems elektroniniams prietaisams. USB-C prievadas taps standartiniu visų išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, ausinių, nešiojamųjų garsiakalbių ir nešiojamųjų vaizdo žaidimų pultų įkrovimo prievadu. Be to, Komisija pasiūlė atsieti kroviklių ir elektroninių įtaisų pardavimą. Vieno tipo įkrovimo sprendimas bus patogesnis žmonėms ir sumažins elektroninės įrangos atliekų kiekį – tai bus svarbus indėlis į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką.

Skaitmeninio amžiaus įgūdžiai

Gegužės mėn., drauge su įvairiais partneriais valstybėse narėse Komisija sukūrė vieno langelio principu veikiančią Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų platformą – joje teikiama kokybiška informacija apie skaitmeninius įgūdžius ir susijusias iniciatyvas bei išteklius. 44 proc. ES gyventojų vis dar neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių – naujoji platforma padės mažinti šį įgūdžių atotrūkį ir stiprinti Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koaliciją ir atitinkamas 25 nacionalines koalicijas. Lapkričio mėn. Komisija 29 kalbomis paskelbė nemokamą skaitmeninių įgūdžių įsivertinimo priemonę.

Skaitmeninės technologijos pramonėje

Siekdama sustiprinti ES poziciją kuriant naujos kartos mikrolustus, liepos mėn. Komisija paskelbė apie pradedantį veikti Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljansą. Aljansas siekia sukurti projektavimo ir gamybos pajėgumus, reikalingus naujos kartos procesoriams ir elektroniniams komponentams gaminti. Jis nustatys esamas kliūtis, poreikius ir priklausomybę visose pramonės šakose ir sieks šias problemas spręsti. Aljansas sukurtas atsižvelgiant į Komisijos užmojus sustiprinti ES technologinį suverenumą iki 2030 m. padidinant jai tenkančią pasaulinės puslaidininkių gamybos dalį nuo 10 iki 20 proc. Pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie Europos lustų aktą, kuriuo siekiama sukurti pažangiausią ES lustų ekosistemą, be kita ko, gamybos srityje. Pasiūlymas buvo priimtas 2022 m. pradžioje.

Skaitmeninė transformacija

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (toliau – DI), įskaitant naujausius mašininio mokymosi metodus, naudojamas kuriant pačių įvairiausių sričių inovacijas, kurios užtikrina geresnes paslaugas, medicininę priežiūrą ir vartojimo prekes. Tačiau ES gyventojai turi pasitikėti tuo, kad DI sistemos naudojamos saugiai ir teisėtai. Nors tokios sistemos gali būti panaudotos sprendžiant įvairias šiuolaikinės visuomenės patiriamas problemas, kai kurios iš jų kelia pavojų ir, norint išvengti nepageidaujamų pasekmių, jį reikia šalinti. Pavyzdžiui, dažnai neįmanoma nustatyti, kodėl ar kaip DI sistema davė tam tikrą rezultatą, pavyzdžiui, pateikė automatizuotą sprendimą ar prognozę. Todėl gali būti sunku įvertinti, ar asmuo nebuvo atsidūręs nepagrįstai nepalankioje padėtyje, pavyzdžiui, priimant sprendimą dėl įdarbinimo arba skirstant socialinės apsaugos išmokas.

Siekdama spręsti šias ir kitas problemas, balandžio mėn. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl pirmosios pasaulyje DI teisinės sistemos ir atnaujintą kartu su valstybėmis narėmis suderintą planą. Abiem iniciatyvomis siekiama, kad Europos Sąjunga taptų pasauliniu kokybiško ir patikimo DI centru. ES požiūris bus papildytas naujomis taisyklėmis dėl mašinų gaminių, kuriomis saugos reikalavimai bus pakoreguoti taip, kad naudotojai labiau pasitikėtų įvairialypiais naujos kartos gaminiais. Jei bus priimtas naujas Bendros gaminių saugos reglamentas, jis papildys šias taisykles, sukurdamas papildomą apsaugą.

Naujasis DI reglamentas padės užtikrinti žmonių ir įmonių saugumą ir jų pagrindines teises, o visoje ES didės technologijų įsisavinimas, investicijos į jas ir susijusios inovacijos. Pasiūlyme išdėstytas rizika grindžiamas požiūris, pagal kurį didesnės rizikos DI sistemoms rekomenduojama nustatyti griežtesnius reikalavimus.

Suderintame plane nurodyti valstybių narių politikos pokyčiai ir investicijos, reikalingi siekiant įtvirtinti ES lyderystę kuriant į žmogų orientuotą, tvarų, saugų, įtraukų ir patikimą DI. Plane siūlomi bendradarbiavimo veiksmai siekiant užtikrinti, kad visi projektai būtų suderinti su DI strategija ir Europos žaliuoju kursu, kartu atsižvelgiant į naujus COVID-19 pandemijos iškeltus iššūkius.

ES jau yra finansavusi nemažai DI projektų dėl sprendimų įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, kaip antai žemės ūkio, sveikatos priežiūros ir kovos su dezinformacija.

Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansas

Duomenys yra svarbus pramoninės ekonomikos išteklius – jie vis dažniau saugomi debesijoje. Užuot kūrusios savo IT infrastruktūrą, įmonės gali naudotis kompiuteriniais ištekliais, kurių prieglobą teikia trečiosios šalys. Šis išteklių rezervas dažniausiai vadinamas debesijos kompiuterija. 2021 m. debesijos kompiuterija naudojosi 42 proc. ES įmonių (palyginti su 36 proc. 2020 m. ir 19 proc. 2016 m.). Prognozuojama, kad iki 2025 m. 80 proc. visų duomenų bus apdorojama arčiau naudotojo esančiuose išmaniuosiuose įrenginiuose, vadinamuose tinklo paribio kompiuterija, o ne dideliuose duomenų centruose kaip dabar.

Todėl naujuoju Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansu siekiama sustiprinti ES pramonės poziciją debesijos ir tinklo paribio technologijų srityje suburiant įmones, valstybes nares ir šios srities ekspertus. Aljansas padės išnaudoti debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos galimybes ir rems besiformuojančių technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir 5G, plėtrą. To bus siekiama kuriant tvarią debesijos infrastruktūrą ir užtikrinant, kad ES gyventojai galėtų geriau kontroliuoti savo duomenų naudojimą.

2018 metais 80 procentų duomenų tvarkymo ir analizės atlikta duomenų centruose ir centriniuose kompiuterijos įrenginiuose, o 20 procentų atvejų naudotasi išmaniaisiais prie tinklo jungiamais objektais. 2025 metais 20 procentų duomenų tvarkymo ir analizės bus atliekama duomenų centruose ir centriniuose kompiuterijos įrenginiuose, o 80 procentų atvejų bus naudojamasi išmaniaisiais prie tinklo jungiamais objektais.

Superkompiuteriai

Generuojant vis didesnius ir didesnius duomenų kiekius, keičiasi kompiuterijos pobūdis. Šiuo metu superkompiuteriai gali atlikti milijonus milijardų – o netrukus tai bus milijardai milijardų – operacijų per sekundę ir padeda spręsti sudėtingas problemas. Jos gali būti pačios įvairiausios – klimato kaitos poveikio analizė bei jo švelninimo būdai, įvairių sričių mokslo žinių gilinimas ar COVID-19 gydymo būdų kūrimas.

Siekiant ES pasaulinės lyderystės superkompiuterių srityje 2018 m. buvo įsteigta Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, kurios tikslas – sutelkti Europos ir nacionalinius išteklius aukščiausio lygio superkompiuteriams ir technologijoms įsigyti ir diegti. Iniciatyvoje dalyvauja ES, 27 valstybės narės, dar trys kitos šalys ir du privačiojo sektoriaus subjektai: Europos našiosios kompiuterijos technologijų platforma ir DAIRO / Didžiųjų duomenų vertės asociacija.

2021 m. liepos mėn. ES priėmė naują reglamentą, kuriuo sudaromos sąlygos naujos kartos superkompiuterius kurti Europoje. Be to, tai bus pagrindas, kuriuo remdamasi bendroji įmonė galės gauti finansavimą pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą ir EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį – šias lėšas ji toliau investuos į superkompiuterius ir kvantinę kompiuteriją ir rems ES plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės įgyvendinimą. Kartu su dalyvaujančių šalių ir privačiojo sektoriaus subjektų investicijomis bendra investicijų suma bus apie 7 mlrd. EUR.

ES įsigijo septynis pasaulinio lygio superkompiuterius. 2021 m. visu pajėgumu pradėjo veikti „Discoverer“ Bulgarijoje, „MeluXina“ Liuksemburge ir „Vega“ Slovėnijoje, o 2022 m. pradės veikti „Karolina“ Čekijoje, „Leonardo“ Italijoje, „Deucalion“ Portugalijoje ir LUMI Suomijoje.

Skaitmeniniai finansai

2021 m. kartu su teisėkūros institucijomis Komisija toliau dirbo su kriptoturto rinkų ir skaitmeninės veiklos atsparumo akto dokumentais, kuriuos ji pasiūlė 2020 m. rugsėjo mėn. kaip skaitmeninių finansų dokumentų rinkinio dalį. Be to, gruodžio mėn. valstybės narės patvirtino susitarimą su Parlamentu dėl Paskirstytojo registro technologija (PRT) grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos. Viena iš pagrindinių finansams skirtų PRT prietaikų yra kriptoturtas. Bandomąja tvarka nustatomos leidimo valdyti PRT rinkos infrastruktūrą gavimo sąlygos, apibrėžiamos PRT finansinės priemonės, kuriomis galima prekiauti, ir išsamiai apibūdinamas PRT rinkos infrastruktūros operatorių ir institucijų bendradarbiavimas. Taikant šią tvarką ES reguliavimo institucijos ir rinkos dalyviai įgis paskirstytojo registro technologijos (t. y. technologijos, naudojamos prekiaujant simbolinėmis finansinėmis priemonėmis ir atsiskaitant už jas) naudojimo patirties, taip pat jiems bus sudaryta galimybė valdyti riziką investuotojų apsaugai, rinkos vientisumui ir finansiniam stabilumui.

Tarptautinis junglumas

„EllaLink“ transatlantinis kabelis, jungiantis Sinesą Portugalijoje ir Fortalezą Brazilijoje, yra pirmasis tiesioginio didelio pralaidumo duomenų ryšio kanalas tarp Europos ir Lotynų Amerikos. ES padėjo sukurti 34 000 km ilgio skaitmeninį greitkelį, padėsiantį dvigubai greičiau keistis mokslinių tyrimų ir švietimo duomenimis. Šis svarbus laimėjimas skatins glaudesnį abiejų žemynų bendradarbiavimą per ateinančius 25 metus. Galiausiai iniciatyvos BELLA (angl. Building the Europe Link with Latin America) rezultatais, įskaitant dalijimąsi našiąja kompiuterija ir Žemės stebėjimo duomenimis, galės naudotis 65 mln. vartotojų iš daugiau kaip 12 000 Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų šalių švietimo ir mokslinių tyrimų institucijų.

Sveikesnė Europos Sąjunga

Dėl COVID-19 pandemijos visuomenės sveikata tapo vienu svarbiausių ES darbotvarkės klausimų. 2020 m. rugsėjo mėn. Pirmininkei Ursulai von der Leyen paskelbus apie ketinimą sukurti stipresnę Europos sveikatos sąjungą, Europos Komisija, remdamasi per pandemiją įgyta patirtimi, padėjo jai pagrindą.

Pasirengimas sveikatos krizėms ir reagavimas į jas

Pirmasis sveikatos sąjungos ramstis – pasirengimas krizėms ir atsakas į jas. Šiuo metu peržiūrimi ES teisės aktai dėl tarpvalstybinių grėsmių sveikatai siekiant atsižvelgti į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį. Europos vaistų agentūrai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui, kurie buvo esminės jėgos kovojant su COVID-19, suteikiama daugiau įgaliojimų reaguoti į būsimas ekstremaliąsias sveikatos situacijas. Numatyta, kad šios pagrindinės ES sveikatos agentūros teiks daugiau mokslinių rekomendacijų ir geriau koordinuos veiklą ekstremaliųjų situacijų atveju. Dėl geresnės stebėsenos ir geresnio pasirengimo bus sumažinta vaistų stygiaus rizika. Jei bus susitarta dėl Komisijos pasiūlymų, kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes, bus galima paskelbti ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją Europos Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima nustatyti tam tikras priemones siekiant stipresnio atsako.

Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, ES turi būti pasirengusi būsimoms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai. Birželio mėn. Komisija paskelbė komunikatą dėl pirmosios pandemijos metu įgytos patirties ir dėl to, kaip ja remtis siekiant pagerinti veiksmus ES ir nacionaliniu lygmenimis. Tai leis sėkmingiau numatyti riziką visuomenės sveikatai ir gerinti nenumatytų atvejų planavimą, taigi bus greičiau ir veiksmingiau imamasi bendrų veiksmų visais lygmenimis. Komunikate daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui sveikatos situacijoms ir reagavimui į jas, taip pat pateikta dešimt pirmųjų su sveikatos krize susijusių išvadų dėl to, kur ES turi imtis veiksmų.

VAIZDO SIUŽETAS. Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija.

Reaguodama į padėtį, Komisija įsteigė Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA). HERA, kuri yra pagrindinis Europos sveikatos sąjungos elementas, veiks dviem skirtingais režimais: pasirengimo ir ekstremaliosios situacijos. Apskritai ši institucija pagerins ES pagrindinių medicininių atsako priemonių (pvz., vakcinų, antibiotikų, medicinos įrangos, diagnostikos tyrimų ar asmeninių apsaugos priemonių) kūrimą, gamybą, įsigijimą ir platinimą ES.

HERA steigimo dokumentų rinkinys priimtas rugsėjo 16 d. Institucija darbą pradėjo spalio 1 d., remdamasi principais, nustatytais „HERA inkubatoriaus“, kuris pradėjo veikti 2021 m. vasario mėn., siekiant parengti ES didėjančiai koronaviruso atmainų grėsmei. HERA pradėjo veikti 2022 m. sausio 1 d., o jos 2022–2027 m. bendras preliminarus biudžetas yra 6 mlrd. EUR.

Veikdama pasirengimo režimu HERA vertins grėsmes ir rinks informaciją; skatins mokslinius tyrimus ir plėtrą; spręs rinkoje esančias problemas; užtikrins medicininių atsako priemonių tiekimą ir gerins žinias bei įgūdžius.

HERA ekstremaliosios situacijos režimo priemonės apima su krize susijusių medicininių atsako priemonių stebėseną, pirkimo organizavimą, įsigijimą ir gamybą, projekto „EU FAB“ (visada parengtų pradėti naudoti vakcinų ir vaistų gamybos pajėgumų tinklo) aktyvavimą, mokslinių tyrimų ir inovacijų esant ekstremaliajai situacijai planų aktyvavimą, su krize susijusių medicininių atsako priemonių gamybos pajėgumų sąrašo sudarymą ir tarpininkavimą siekiant skubaus finansavimo.

Institucijai bus pavesta vykdyti įvairius veiksmus tarptautiniu lygmeniu. Tai, be kita ko, yra bendradarbiavimas su pasauliniais partneriais siekiant pašalinti tarptautinės tiekimo grandinės kliūtis; pasaulinės gamybos plėtra; priežiūros pasauliniu mastu stiprinimas ir tarpininkavimas bendradarbiaujant su pasauliniais suinteresuotaisiais subjektais ir juos remiant, kad būtų užtikrinta medicininių atsako priemonių pasiūla ir prieinamumas ES valstybėms narėms ir ES nepriklausančioms šalims. Šie veiksmai taip pat yra ekspertinių žinių kaupimas, kad būtų plėtojami vietos lygmens gamybos ir platinimo pajėgumai, ir parama suteikiant prieigą prie ES finansuojamų ar ES įsigytų medicininių atsako priemonių.

HERA bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, ES agentūromis ir suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, tyrėjais, biotechnologijų įmonėmis, gamintojais ir reguliavimo institucijomis, kad greitai nustatytų ir apibūdintų naujas atmainas, prireikus pritaikytų vakcinas ir padidintų medicininių atsako priemonių gamybos pajėgumus. Pavyzdžiui, ji mobilizavo SARS-CoV-2 atmainų ekspertų grupę, kad ji patartų dėl poreikio kurti naujas ar pritaikytas vakcinas ir dėl poreikio parengti papildomas ES lygmens visuomenės sveikatos priemones dėl atsirandančių naujų atmainų. Institucija taip pat palaikė glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis ir vakcinų gamintojais, kurie pradėjo analizuoti omikron atmainą ir tikrinti savo vakcinų veiksmingumą prieš ją. Be to, HERA taip pat palaiko ryšius su ES nepriklausančiomis šalimis, siekdama nustatyti bendradarbiavimo ir mainų sritis.

Europos kovos su vėžiu planas

Antrasis sveikatos sąjungos ramstis skirtas antrajai didžiausiai mirčių ES priežasčiai. 2020 m. ES vėžys diagnozuotas 2,7 mln. žmonių; tai lėmė, kad pacientai, ligą įveikę asmenys ir jų artimieji patyrė didelę fizinę ir psichinę žalą. Vėžys taip pat yra didelė našta sveikatos ir socialinei sistemoms ir kelia pavojų ekonomikos augimui ir konkurencingumui bei darbo jėgos sveikatai. Tačiau 40 proc. vėžinių susirgimų galima išvengti, t. y. jie susiję su gyvensena (mityba, fiziniu aktyvumu, tabako vartojimu, alkoholio vartojimu ir kt.) ar aplinkos tarša, arba nuo jų yra vakcina.

2021 m. vasario mėn. priimto Europos kovos su vėžiu plano tikslas – kovoti su šia liga kiekviename etape taikant integruotą, sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką ir daugiašalį požiūrį. Jį sudaro dešimt pavyzdinių iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti padėtį – pradedant prevencija, ankstyvu nustatymu, diagnostika ir gydymu ir baigiant geresne vėžiu sergančių ir vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybe, kartu užtikrinant, kad pacientai turėtų vienodas galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Programos „Europos horizontas“ ES kovos su vėžiu misija – viena iš penkių 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbtų ES misijų – dirbs įgyvendindama Kovos su vėžiu planą, kad iki 2030 m. pagerėtų daugiau kaip 3 mln. žmonių gyvenimas užtikrinant geresnę prevenciją, veiksmingesnius gydymo būdus ir geresnę gyvenimo kokybę. Apskritai pagal programą „ES – sveikatos labui“ ir kitas ES priemones bus teikiama maždaug 4 mlrd. EUR parama valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, siekiantiems, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų patikimesnės ir geriau užtikrintų vėžio prevenciją ir priežiūrą.

Pagrindiniai veiksmai orientuoti į prevenciją, diagnostiką, gydymą ir gyvenimo kokybę. Jais siekiama mažinti aplinkos taršą ir žalingą alkoholio bei tabako vartojimą, skatinti sveikesnę gyvenseną, užtikrinti, kad iki 2025 metų 90 procentų kriterijus atitinkančių ES gyventojų turėtų galimybę atlikti atrankinę patikrą dėl krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio, iki 2030 metų paskiepyti bent 90 procentų mergaičių ES nuo žmogaus papilomos viruso ir gerokai padidinti berniukų vakcinaciją, taip pat užtikrinti, kad iki 2030 metų iki 90 procentų kriterijus atitinkančių pacientų galėtų pasinaudoti nacionalinių vėžio centrų paslaugomis. Tai įmanoma dėl 4 milijardų eurų finansavimo. Dėl pažangos ankstyvo ligos nustatymo, veiksmingų gydymo būdų ir palaikomosios priežiūros srityse ES vėžį yra įveikę daugiau kaip 12 milijonų žmonių.

ES vaistų strategija

Trečiasis ramstis – 2020 m. pradėta įgyvendinti ES vaistų strategija. Tai yra išsami ES vaistų sistemos pertvarka. Ja bus sprendžiamos ilgalaikės ES vaistų sistemos problemos, skatinamos inovacijos (įskaitant nepatenkintus medicininius poreikius) ir užtikrinama vaistų pasiūla ne tik krizinėse situacijose, bet ir įprastomis aplinkybėmis. Jos pavyzdiniai veiksmai, be kita ko, yra ES farmacijos srities teisės aktų peržiūra ir struktūrinis dialogas dėl vaistų tiekimo užtikrinimo. Pastarasis procesas prasidėjo 2021 m. vasario mėn. ir juo siekiama nustatyti politikos priemones, kuriomis būtų didinamas vaistų tiekimo grandinių atsparumas ir užtikrinamas saugus vaistų tiekimas.

Komisija kaip niekad daug investuoja į šiuos neatidėliotinus sveikatos srities prioritetus. Kovo mėn. pradėta įgyvendinti naujoji programa „ES – sveikatos labui“ yra plataus užmojo ES atsakas į COVID-19 pandemiją. Ja siekiama ne tik reaguoti į krizes, bet ir gerinti ir puoselėti sveikatą ES, stiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir gerinti prieigą prie vaistų, medicinos priemonių ir su krize susijusių produktų.

Įgyvendindama programą „ES – sveikatos labui“, ES investuos 5,3 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis) į iniciatyvas, kuriose ES lygmens veiksmai teikia papildomos vertės ir kuriomis papildoma valstybių narių politika ir siekiama vieno ar kelių minėtos programos tikslų.

Gerinti ir puoselėti žmonių sveikatą ES.

Apsaugoti ES gyventojus nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai.

Tobulinti vaistus, medicinos priemones ir su krize susijusius produktus.

Stiprinti sveikatos priežiūros sistemas.

Mūsų demokratijos stiprinimas

Demokratinės diskusijos ir tai, kaip žmonės gali gauti informacijos, pastaraisiais metais pasikeitė ir vis labiau pereina į internetinę erdvę. Be to, kaip niekada daug ES piliečių naudojasi savo ES demokratine teise balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Be to, vykdant kampanijas ES vis svarbesnė tampa politinė reklama. Siekdama atsižvelgti į šias kintančias aplinkybes ir sustiprinti demokratiją bei rinkimų sąžiningumą, lapkričio mėn. Komisija pateikė naujų pasiūlymų dėl politinės reklamos, ES piliečių, kurie naudojasi savo laisvo judėjimo teise, rinkimų teisių ir Europos politinių partijų finansavimo.

Pasiūlymai grindžiami per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus įgyta patirtimi ir jais įgyvendinami Europos demokratijos veiksmų plane ir 2020 m. ES pilietybės ataskaitoje paskelbti prioritetai. Kad būtų užtikrinta, jog 2024 m. Europos Parlamento rinkimai vyktų laikantis aukščiausių demokratijos standartų, siekiama, kad naujosios taisyklės įsigaliotų ir valstybės narės jas visapusiškai įgyvendintų iki 2023 m. pavasario.

Politinė reklama

Skaitmeninė komunikacija ir internetas suteikia daug galimybių politikams pasiekti piliečius, o piliečiams – dalyvauti demokratinėse diskusijose. Tačiau kai kurių pastarųjų rinkimų patirtis rodo, kad skaitmenizacija ir internetinė reklama kartais gali būti naudojamos manipuliavimui ir dezinformacijai (taip pat žr. 1 skyrių dėl kovos su dezinformacija).

Lapkričio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama užtikrinti didesnį politinės reklamos skaidrumą. Suderinti skaidrumo reikalavimai, be kita ko, bus susiję su tinkamos informacijos teikimu, kad piliečiai, kompetentingos institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų aiškiai identifikuoti politinę reklamą, nustatyti tiek politinės žinutės kilmę, tiek kas už tai sumokėjo. Atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodus bus leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei jie atitiks prasmingus skaidrumo reikalavimus. Todėl fiziniai asmenys turės galimybių nustatyti, ar apskritai ir kokiu būdu jie yra pasirinkti kaip politinės reklamos adresatai, ir nuspręsti, ar jie to nori, ar ne.

Šis pasiūlymas papildys Komisijos pasiūlyme dėl Skaitmeninių paslaugų akto nustatytas taisykles, kad iki 2024 m. gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų būtų parengtos specialios taisyklės.

Žiniasklaidos laisvė

908 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų buvo užpulti 23 valstybėse narėse 2020 m.

175 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai nukentėjo nuo išpuolių ar incidentų per protestus ES 2020 m.

73 % žurnalisčių patyrė smurtą internete 2020 m.

23 žurnalistai nužudyti ES nuo 1992 m.; dauguma iš jų nužudyti per pastaruosius šešerius metus.

Žiniasklaidos laisvė gyvybiškai svarbi veikiančiai demokratijai. Įgyvendindama Europos demokratijos veiksmų planą, ES imasi veiksmų, kad išsaugotų žiniasklaidos laisvę ir kovotų su jai kylančiomis grėsmėmis. Rugsėjo mėn. Komisija pateikė rekomendaciją dėl žurnalistų saugumo. Joje valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip pagerinti fizinį ir internetinį žurnalistų ir žiniasklaidos specialistų saugumą, daugiausia dėmesio skiriant naujoms internetinėms grėsmėms, visų pirma prieš žurnalistes arba mažumoms atstovaujančius ar apie jas pranešančius žurnalistus.

Kitas žingsnis – apsaugoti žurnalistus ir teisių gynėjus nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių, kuriais siekiama juos atgrasyti nuo dalyvavimo sprendžiant viešojo intereso klausimus. Spalio mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kad nustatytų šios srities problemas ir išsiaiškintų nuomones dėl to, ką reikia padaryti. Komisijos pasiūlymas dėl ES iniciatyvos šiuo klausimu turi būti pateiktas 2022 m. ES taip pat finansuoja žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo projektus. Vienas iš tokių projektų – 2021 m. rugsėjo mėn. pradėta įgyvendinti Europos žiniasklaidos nuosavybės teisių stebėjimo priemonė, kurios paskirtis – parengti konkrečioms šalims skirtą informacijos apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę duomenų bazę, įvertinti atitinkamas teisines sistemas ir nustatyti galimą riziką žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumui.

Komisija taip pat pradėjo įgyvendinti Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų plane nustatytas priemones. Pavyzdžiui, vasarą Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl Europos žurnalistikos partnerystės pagal programą „Kūrybiška Europa“. 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkei U. von der Leyen paskelbus, kad Žiniasklaidos laisvės aktas turi būti priimtas 2022 m., Komisija taip pat parengė tolesnius veiksmus.

Be to, Komisija, rengdama metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, toliau stebėjo žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėtį visose valstybėse narėse.

Teisinės valstybės principo užtikrinimas

Liepos mėn. Komisija paskelbė antrąją ES metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje yra atskiri kiekvienai valstybei narei skirti skyriai. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita parengta kaip metinis ciklas siekiant skatinti teisinės valstybės principo taikymą, užkirsti kelią problemų atsiradimui ar aštrėjimui ir jas spręsti. Ataskaita apima keturis pagrindinius ramsčius: nacionalines teisingumo sistemas; kovos su korupcija sistemas; žiniasklaidos pliuralizmą ir žiniasklaidos laisvę bei kitus institucinius klausimus, susijusius su stabdžių ir atsvarų sistema, kuri yra būtina veikiančios demokratijos sąlyga.

Šioje 2021 m. ataskaitoje apžvelgiami pokyčiai nuo ankstesnės ataskaitos ir atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį. Apskritai, iš ataskaitos matyti, kad ES valstybėse narėse įvyko daug teigiamų pokyčių, be kita ko, sprendžiami 2020 m. ataskaitoje nustatyti uždaviniai.

Tačiau kai kuriose valstybėse narėse išlieka susirūpinimas, pavyzdžiui, dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ir žiniasklaidos padėties. Pandemija taip pat parodė, kaip svarbu sugebėti užtikrinti stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą laikantis teisinės valstybės principo.

Be to, kaip Sutarčių sergėtoja, Komisija inicijavo pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Balandžio mėn. Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl Lenkijos 2019 m. įstatymo dėl teisminių institucijų ir tolesnės Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos veiklos, susijusios su bylomis dėl teisėjų. Komisija taip pat paprašė Teisingumo Teismo skirti laikinąsias priemones ir Teisingumo Teismas jas skyrė liepos 14 d.

Rugsėjo mėn. Komisija paprašė Teisingumo Teismo skirti Lenkijai pinigines baudas už kiekvieną dieną, kol nebus visiškai įgyvendinta liepos 14 d. Teisingumo Teismo nutartis dėl laikinųjų priemonių. Spalio 27 d. Teisingumo Teismas už reikalavimų nesilaikymą skyrė 1 mln. EUR baudą už kiekvieną dieną.

Pagal kitą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 2 dalį taip pat išsiuntė Lenkijai oficialų pranešimą dėl to, kad ji nesiėmė būtinų priemonių, kad visapusiškai įgyvendintų 2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad Lenkijos įstatymas dėl teisėjų drausminės tvarkos nesuderinamas su ES teise. Atsakymas išsamiai analizuojamas prieš priimant sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

Liepos mėn. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš Vengriją, susijusias su pagrindinių teisių apsauga ir nediskriminavimo principu. (Taip pat žr. 7 skyrių.)

Be pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kurias taikant siekiama ištirti konkrečius ES teisės pažeidimus, Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatyta bendresnė procedūra bendroms Sąjungos vertybėms, įskaitant teisinę valstybę, remti. Taryba vis dar dalyvauja dviejose procedūrose: 2017 m. Komisijos prieš Lenkiją inicijuotoje procedūroje ir 2018 m. Europos Parlamento prieš Vengriją inicijuotoje procedūroje, siekdama nustatyti, ar kyla akivaizdus šiurkštaus Sąjungos vertybių pažeidimo pavojus. Komisija informavo Tarybą apie 2020 ir 2021 m. naujausius pokyčius srityse, kuriems taikomi pagrįsti pasiūlymai.

ES biudžeto apsauga

2020 m. reglamentu dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo užtikrinama, kad ES galėtų geriau reaguoti į teisinės valstybės principų pažeidimus, darančius poveikį ES biudžetui. Kartu su kitomis jau taikomomis priemonėmis juo užtikrinama, kad kiekvienas euras būtų panaudotas ten, kur jo reikia, ir sukurtų pridėtinę vertę piliečiams.

Nuo reglamento įsigaliojimo 2021 m. sausio mėn. Komisija stebi padėtį visose valstybėse narėse ir renka atitinkamą informaciją. Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra vienas iš informacijos šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis siekdama nustatyti ir įvertinti teisinės valstybės principų pažeidimus pagal reglamentą. Be to, Komisijos analizėje remiamasi Teisingumo Teismo sprendimais, Europos Audito Rūmų ataskaitomis ir atitinkamų tarptautinių organizacijų išvadomis. Komisija rengia gaires, kuriomis siekiama paaiškinti kai kuriuos su reglamento veikimu susijusius elementus.

Bendravimas su piliečiais

Spalio mėn. Parlamentas ir Taryba priėmė Orhuso reglamento pakeitimą, kuriuo bus sustiprinti ES pilietinės visuomenės ir plačiosios visuomenės gebėjimai tikrinti aplinkai įtakos turinčius sprendimus. Pilietinės visuomenės organizacijos gali prašyti ES institucijų peržiūrėti savo veiksmus, kad būtų užtikrinta geresnė aplinkos apsauga ir imtasi efektyvesnių kovos su klimato kaita veiksmų.

2021 m. Komisija atsakė į dvi Europos piliečių iniciatyvas, kurių kiekvieną parėmė daugiau kaip 1 mln. ES piliečių. Dėl iniciatyvos „Minority SafePack“, susijusios su kultūrų ir kalbų įvairove, Komisija nustatė su teisėkūros procedūra nesusijusius tolesnius veiksmus, o dėl iniciatyvos „End the Cage Age“ Komisija paskelbė ketinanti iki 2024 m. pasiūlyti palaipsniui atsisakyti naudoti narvus tam tikriems ūkiniams gyvūnams. Reaguojant į 2014 m. iniciatyvą „Right2Water“, sausio mėn. įsigaliojo peržiūrėta Geriamojo vandens direktyva, o, reaguojant į 2017 m. iniciatyvą „Ban Glyphosate“, kovo mėn. pradėtas taikyti Reglamentas dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo. 2021 m. užregistruota vienuolika naujų iniciatyvų.

2021 m. Komisija surengė 116 viešų konsultacijų ir gavo 757 315 nuomonių ir 104 771 atsakymą, pateiktą naudojantis kitomis galimybėmis teikti grįžtamąją informaciją (pvz., veiksmų gairės ir aktų projektai). Komisija taip pat atsakė į visus 283 iki šiol portale „Išsakykite savo nuomonę: padėkite supaprastinti!“ gautus pasiūlymus. Rengiant Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos – aukšto lygio ekspertų grupės – metinę darbo programą, atsižvelgta į atitinkamus pasiūlymus. Grupę sudaro valstybių narių nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos regionų komiteto atstovai ir verslo bei nevyriausybinėms organizacijoms atstovaujantys suinteresuotieji subjektai. Informaciją teikia MVĮ atstovų tinklas ir jam atstovaujama grupės plenariniuose posėdžiuose.

Migracija ir prieglobstis

Rugsėjo mėn., praėjus metams nuo naujo migracijos ir prieglobsčio pakto priėmimo 2020 m. rugsėjo mėn., Komisija priėmė pirmąją jo įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Joje pažymėta, kad kol nebus atlikta visapusiška ES prieglobsčio ir migracijos sistemos reforma, ES išliks labiau pažeidžiama ir mažiau pasirengusi reaguoti į kintančias aplinkybes.

Vasario mėn., vadovaudamasi peržiūrėtu Vizų kodeksu ir laikydamasi visapusiško požiūrio į migracijos politiką, išdėstyto naujame migracijos ir prieglobsčio pakte, Komisija pateikė Tarybai pirmąjį faktinį bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis readmisijos srityje vertinimą. Prie šio pirmojo vertinimo pridėtas komunikatas, kuriame išdėstyta, kaip ES ketina stiprinti bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityje.

2021 m. balandžio mėn. Komisija priėmė pirmąją ES savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategiją, kuria siekiama padidinti savanoriškai grįžtančių asmenų dalį; šiuo siekiu prisidedama prie humaniško ir oraus grąžinimo ir padedama gerinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis readmisijos srityje. Be to, reintegracija padeda tiek iš ES valstybių narių, tiek iš ES nepriklausančių šalių grįžtantiems asmenims pasinaudoti galimybėmis savo šalyje, prisidėti prie bendruomenės vystymosi ir didinti pasitikėjimą migracijos sistema.

Strategijoje numatytos priemonės ir pateiktos gairės, kaip didinti grąžinimo tvarumą stiprinant bendradarbiavimą šalyse partnerėse. Kartu su strategija Komisija parengė ES konsultavimo grąžinimo klausimais sistemą ir Reintegracijos pagalbos priemonę, kurioje nustatyti konsultavimo grąžinimo klausimais struktūrų kūrimo reikalavimai (valstybėms narėms). Jie apima žmogiškųjų išteklių poreikius ir finansavimą, taip pat naudojimąsi nukreipimo priemone, kuri sudaro sąlygas konsultantams grąžinimo klausimais ir reintegracijos paslaugų teikėjams saugiai keistis informacija.

Po Baltarusijos mėginimų destabilizuoti ES ir jos valstybes nares sudarant palankesnes sąlygas neteisėtai migracijai ir jos sprendimo sustabdyti ES ir Baltarusijos readmisijos susitarimo taikymą, rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė sustabdyti tam tikrų vizų režimo supaprastinimo susitarimo su Baltarusija nuostatų taikymą. Šis pasiūlymas taikytinas tik vyriausybės pareigūnams, o ne eiliniams Baltarusijos piliečiams. Lapkričio mėn. Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą.

Komisija išnagrinėjo Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos finansinius ir veiklos poreikius ir skiria papildomą 200 mln. EUR sumą sienų valdymui, visų pirma reaguojant į valstybės remiamą manipuliavimą migrantais prie ES išorės sienų. Ji taip pat suintensyvino dialogą su atitinkamomis ES nepriklausančiomis šalimis, siekdama jas įspėti apie padėtį ir užtikrinti, kad jos imtųsi veiksmų, kad užkirstų kelią savo piliečiams patekti į Baltarusijos valdžios institucijų paspęstus spąstus.

Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio veikla išdėstyta lapkričio 23 d. priimtame bendrame komunikate „Reagavimas į valstybės finansuojamą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie ES išorės sienų“.

Gruodžio 1 d. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama leisti labiausiai nukentėjusioms ES valstybėms narėms savo prieglobsčio sistemas laikinai pritaikyti prie naujų realijų. Siekdama padėti Baltarusijoje įstrigusiems pažeidžiamiems asmenims, Komisija iki metų pabaigos sutelkė 700 000 EUR humanitarinės pagalbos lėšų ir yra pasirengusi skirti papildomų lėšų. ES taip pat skirs iki 3,5 mln. EUR savanoriškai iš Baltarusijos grįžtantiems asmenims remti. Be to, tokių ES agentūrų, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (anksčiau vadinta Europos prieglobsčio paramos biuru) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, darbuotojai yra pasirengę būti dislokuoti prie išorės sienų, kad prireikus padėtų ES valstybėms narėms. Jie jau dirba atitinkamose valstybėse narėse. Siekdama sukurti nuolatinę sistemą, gruodžio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą ir pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama reaguoti į manipuliavimo migrantais situacijas.

Kova su prekyba žmonėmis

72 procentų prekybos žmonėmis aukų yra moterys ir mergaitės, o 23 procentų aukų yra vyrai ir berniukai. 5 procentų aukų lytis nežinoma. Maždaug pusė aukų yra ES piliečiai. 60 procentų aukų parduodama seksualinio išnaudojimo tikslais, o 15 procentų aukų parduodama darbui.

Balandžio mėn. Komisija priėmė ES kovos su prekyba žmonėmis strategiją, kurioje laikomasi visapusiško požiūrio, apimančio visas sritis – nuo prevencijos ir aukų apsaugos iki prekiautojų žmonėmis baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo. Ją, be kita ko, sudaro teisinės, politikos ir veiklos iniciatyvos keturiose srityse: prekybą žmonėmis visų formų išnaudojimo tikslais skatinančios paklausos mažinimas, prekybos žmonėmis verslo modelio suardymas, aukų apsauga, rėmimas ir įgalėjimas, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams, ir tarptautinis matmuo. Naujai paskirta ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorė pradėjo darbą 2021 m. liepos 1 d.

Rugsėjo mėn. Komisija priėmė atnaujintą ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą (2021–2025 m.). Jame nustatytos kovos su neteisėtu žmonių gabenimu ir jo prevencijos priemonės, taip pat priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų visapusiškai apsaugotos pagrindinės migrantų teisės. Jame taip pat siūloma išplėsti neteisėtai žmones gabenantiems asmenims taikomas ribojamąsias priemones ir sugriežtinti baudžiamąsias sankcijas, taip pat siūlomos migrantų išnaudojimo prevencijos ir žinių apie neteisėtą žmonių gabenimą didinimo priemonės. Veiksmų plane atsižvelgiama į didėjantį valstybės subjektų, kurie sudaro palankesnes sąlygas neteisėtai migracijai ir naudojasi žmonėmis politiniais tikslais siekdami daryti spaudimą prie išorės sienų, kaip matyti iš 2021 m. padėties prie ES sienos su Baltarusija, vaidmenį. Komisija taip pat pristatė priemones, kuriomis siekiama didinti Direktyvos dėl sankcijų darbdaviams veiksmingumą. Jomis siekiama taikyti sankcijas darbdaviams, kurie įdarbina asmenis, neturinčius teisės pasilikti ES, apsaugoti neteisėtų migrantų teises ir numatyti patikrinimus. Priemonės bus įgyvendintos 2022 m.

Lapkričio mėn. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtu žmonių gabenimu ar prekyba žmonėmis į ES užsiimančių ar tokiai veiklai tarpininkaujančių vežėjų veiklai ir ją apriboti. Taip į ES priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms kovoti su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis, rinkinį bus įtraukta nauja priemonė.

Apsauga asmenims, kuriems jos reikia

Komisija tęsė darbą, kad pagerintų migracijos valdymą ir migrantų priėmimo bei gyvenimo sąlygas, visų pirma Graikijoje. Ji padidino paramą nacionalinėms valdžios institucijoms pasitelkdama Migracijos valdymo darbo grupę, kuri buvo įsteigta 2020 m. siekiant pagerinti migrantų priėmimo ir gyvenimo sąlygas Lesbo saloje ir šiaurinėse Egėjo jūros salose. Rugsėjo mėn. atidarytas pirmasis naujas priėmimo ir tapatybės nustatymo centras Samo saloje, o lapkričio mėn. – nauji centrai Koso ir Lero salose. 2022 m. bus atidaryti nauji centrai Chijo ir Lesbo salose. Šiems penkiems centrams statyti Komisija Graikijai skyrė 276 mln. EUR.

Komisija taip pat tarpininkauja įvairių migrantų grupių perkėlimui iš Graikijos, Italijos ir Maltos į įsipareigojimus prisiėmusias ES valstybes nares ir šį perkėlimą koordinuoja. Susijusioms organizacijoms įdėjus daug pastangų ir dėl valstybių narių solidarumo padedant Europos Komisijai 2020 ir 2021 m. iš Graikijos į kitas valstybes nares perkelta daugiau kaip 4 600 asmenų, o laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. pabaigos iš Italijos ir Maltos perkelta beveik 3 000 asmenų.

Liepos mėn. Komisija pradėjo įsipareigojimų prisiėmimo procesą, skirtą perkėlimui ir humanitariniam priėmimui 2021–2022 m. Valstybės narės įsipareigojo iš viso suteikti 60 000 perkėlimo ir humanitarinio priėmimo vietų prioritetinėms šalims ir regionams, taip pat afganistaniečiams, kuriems gresia pavojus. Savo įsipareigojimams įgyvendinti valstybės narės gali pasinaudoti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros finansine ir operatyvine parama.

Birželio mėn. pasiektas susitarimas dėl Europos prieglobsčio paramos biuro naujų įgaliojimų, kurie įsigaliojo 2022 m. pradžioje, kai biuras tapo Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra. Naujų įgaliojimų tikslas – suteikti agentūrai tvirtą teisinį, veiklos ir praktinį pagrindą, kad ji turėtų priemonių prisidėti prie valstybių narių veiksmų ir padėti joms stiprinti savo prieglobsčio ir priėmimo sistemas. 2021 m. biuras išplėtė savo pagalbos teikimo aprėptį – dabar ji teikiama Ispanijai, Latvijai ir Lietuvai (pagalba jau teikiama Graikijai, Italijai, Kiprui ir Maltai).

Neteisėtos migracijos skaičiai

2021 m. sausio–lapkričio mėn. visuose maršrutuose buvo apie 182 600 neteisėtų migrantų, palyginti su 114 400 tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. (iki 125 100 per visus tuos metus) ir šiek tiek mažiau nei 127 000 tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. (141 700 per visus metus).

Trijuose pagrindiniuose maršrutuose (vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies, centrinės Viduržemio jūros regiono dalies ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies) nuo 2014 metų pastebėta pasikartojanti neteisėto sienos kirtimo tendencija, o metinis pikas fiksuojamas maždaug vasaros pabaigoje ir per mėnesį paprastai neviršija 50 000 sienos kirtimo atvejų. Nuo 2015 metų pabaigos iki 2016 metų pradžios rytinės dalies maršrute užfiksuotas didelis pikas; 2015 metų spalio mėnesį didžiausias neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius buvo apie 230 000. Atkreipkite dėmesį į tai, kad vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas apima Atlanto (vakarinės Afrikos) maršrutą.

Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršrutas yra mirtingiausias pasaulyje – nuo 2014 m. jame užregistruota daugiau kaip 20 000 mirčių ir dingimo atvejų. 2021 m. pranešta, kad vykdami Viduržemio jūros regiono ir Vakarų Afrikos maršrutais žuvo arba dingo 2 819 migrantų, palyginti su 2 325 migrantais 2020 m.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos

Sėkmingai įgyvendintas 2019 m. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentas ir nauji Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (dar vadinamos Frontex) įgaliojimai – 2021 m. sausio 1 d. pirmą kartą dislokuotas Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinis korpusas, įskaitant pirmuosius uniformuotus ES pareigūnus.

Tikimasi, kad dislokavus nuolatinį korpusą padidės agentūros gebėjimas remti valstybes nares visose veiklos srityse, įskaitant su grąžinimu susijusią veiklą.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prie Europos Sąjungos išorės sienų vidutiniškai dislokuoja 2 000 sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnų. Agentūra taip pat labai sustiprino savo pagrindinių teisių sistemą, kaip numatyta Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente, paskirdama naują pagrindinių teisių pareigūną ir įdarbinusi pirmuosius pagrindinių teisių stebėtojus.

Integracijos ir įtraukties veiksmų plano įgyvendinimas

2021 m. ES toliau įgyvendino 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama švietimui ir mokymui, užimtumui ir įgūdžiams, sveikatos priežiūros paslaugoms ir būstui. 2021 m. naujos priemonės, be kita ko, buvo kovo mėn. užmegzta Komisijos ir Europos regionų komiteto partnerystė, kuria siekiama stiprinti bendradarbiavimą su ES miestais, regionais ir kaimo vietovėmis ir teikti jiems paramą padedant integruoti migrantus.

Įgūdžių ir talentų dokumentų rinkinys

Įgyvendinant 2020 m. naują migracijos ir prieglobsčio paktą, 2021 m. birželio mėn. pradėta įgyvendinti specialistų pritraukimo partnerystės iniciatyva, kuria siekiama stiprinti santykius su pagrindinėmis šalimis partnerėmis migracijos srityje, derinant ES darbo rinkos poreikius su tų šalių darbuotojų įgūdžiais. Siekiant užtikrinti saugius ir teisėtus migracijos būdus, partnerystėje galės dalyvauti visų lygių gebėjimų turintys studentai, absolventai ir darbuotojai. Partnerystė taip pat suteiks profesinio rengimo ir mokymo galimybių ir padės integruotis grįžtantiems migrantams.

Šengeno erdvė

Birželio mėn. Komisija priėmė Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategiją, prie kurios pridėtas pasiūlymas peržiūrėti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą. Strategijoje pasiūlyti veiksmai trijose srityse: veiksmingo ES išorės sienų valdymo, priemonių, kuriomis kompensuojamas vidaus sienų kontrolės nebuvimas, ir patikimo bendradarbiaujamojo valdymo (vertinimo, stebėsenos ir parengties).

Į strategiją įtrauktos iniciatyvos sukurti stipresnę ir visapusiškesnę Šengeno erdvę, grindžiamos per pastaruosius penkerius metus, be kita ko, COVID-19 pandemijos metu, įgyta patirtimi. Joje vertinama pažanga, padaryta diegiant vieną iš technologiškai pažangiausių sienų valdymo sistemų prie ES išorės sienų, ir numatomos tolesnės iniciatyvos šioje srityje. Joje taip pat pabrėžiamos Šengeno vidaus stiprinimo priemonės, pavyzdžiui, stiprinant policijos ir teisminį bendradarbiavimą. Galiausiai joje siūloma išplėsti Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės, į ją įtraukiant Bulgariją, Kroatiją ir Rumuniją, kurios įgyvendina daugumą Šengeno taisyklių negaudamos visos naudos, teikiamos būnant Šengeno erdvės dalimi (kartu su Kipru, kai jis sėkmingai užbaigs šiuo metu vykdomą Šengeno vertinimo procesą).

Pasiūlymu reformuoti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą siekiama, kad šis mechanizmas taptų veiksmingesnis, efektyvesnis ir spartesnis, kad jis būtų labiau orientuotas į politinį aspektą ir atitiktų savo paskirtį. Šiuo metu dėl jo vyksta derybos Taryboje. Komisija deda visas pastangas, kad proceso pažanga būtų sklandi.

Gruodžio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą. Juo siekiama užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė būtų įvedama tik kraštutiniu atveju, kartu atsižvelgiant į valstybių narių teisę tai daryti išskirtinėmis aplinkybėmis. Pasiūlymu taip pat sprendžiamos problemos, kylančios dėl manipuliavimo neteisėta migracija. Tuo pačiu metu buvo priimtas dar vienas pasiūlymas dėl manipuliavimo migracijos ir prieglobsčio srityje atvejų sprendimo.

Toliau buvo daroma pažanga diegiant bendrą ES IT struktūrą su naujomis tarpusavyje susietomis sienų valdymo, migracijos ir teisėsaugos sistemomis. Ją įdiegus, sąveikumas užtikrins, kad visos IT sistemos sąveikautų tarpusavyje ir kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų išsamią ir tikslią informaciją, kartu visapusiškai laikantis duomenų apsaugos taisyklių.

Saugumo klausimai

Toliau kyla naujų ir vis sudėtingesnių tarpvalstybinio ir tarpsektorinio saugumo grėsmių, o ES turi intensyvinti bendradarbiavimą ir koordinavimą platesnėje saugumo srityje. COVID-19 pandemijos metu išbandytas Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumas ir jos pasirengimas krizėms bei krizių valdymo sistemos. 2021 m. ES toliau įgyvendino 2020 m. saugumo sąjungos strategiją, kuria siekiama apsaugoti visus ES gyventojus ir propaguoti mūsų europinę gyvenseną, įgyvendinant naujas iniciatyvas dėl terorizmo ir radikalizacijos, organizuoto nusikalstamumo, kibernetinio saugumo ir hibridinių grėsmių.

Terorizmo ir radikalizacijos prevencija ir kova su šiais reiškiniais

Reglamentas, kuriuo siekiama spręsti teroristinio turinio sklaidos internete problemą, įsigaliojo 2021 m. birželio 7 d. ir bus visiškai pradėtas taikyti po vienų metų. Reglamentu valstybėms narėms bus suteikta galimybė prieglobos paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas ES, siųsti nurodymus pašalinti turinį. Jos taip pat galės per 1 valandą pašalinti medžiagą, kuria kurstomi ar propaguojami teroristiniai nusikaltimai, skatinama teroristinių grupių veikla arba teikiamos instrukcijos ar metodai, kaip vykdyti teroristinius nusikaltimus.

Be to, reglamente numatytos apsaugos priemonės, kurios padidins atskaitomybę ir skaidrumą taikant priemones, kuriomis pašalinamas teroristinis turinys, ir padės išvengti atvejų, kai per klaidą pašalinami teisei neprieštaraujantys pasisakymai. Juo nustatomos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų apsaugotos pagrindinės teisės ir laisvės, įskaitant išimtis dėl švietimo, žurnalistikos, meno ar mokslinių tyrimų tikslais platinamos medžiagos.

2021 m. ES interneto forumas – Komisijos pirmininkaujama platforma, vienijanti valstybes nares ir technologijų įmones aptarti, kaip teroristai naudojasi internetu, ir kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete – pristatė žinių paketą apie draudžiamas smurtines dešiniųjų ekstremistų grupes, simbolius ir manifestus, kad padėtų interneto platformoms moderuoti turinį.

Liepos mėn. Europos Komisija pateikė plataus užmojo pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama sugriežtinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles. Į rinkinį įtrauktas pasiūlymas įsteigti naują ES kovos su pinigų plovimu instituciją. Juo siekiama padėti lengviau nustatyti įtartinus sandorius ir veiklą ir pašalinti spragas, kuriomis nusikaltėliai naudojasi neteisėtai gautoms pajamoms plauti arba teroristinei veiklai finansuoti per finansų sistemą.

Šiomis priemonėmis gerokai sustiprinama esama ES sistema, atsižvelgiant į naujus ir kylančius iššūkius, susijusius su technologinėmis inovacijomis. Jie apima virtualiąsias valiutas, labiau integruotus finansinius srautus bendrojoje rinkoje ir pasaulinį teroristinių organizacijų pobūdį. Pasiūlymai taip pat padės visoje ES sukurti daug nuoseklesnę sistemą, kurioje būtų nustatytos tiesiogiai taikytinos taisyklės, pavyzdžiui, 10 000 EUR riba didelių grynųjų pinigų mokėjimams visoje ES. Taip ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems taikomos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklės, ypač veikiantiems tarpvalstybiniu mastu, bus lengviau laikytis reikalavimų.

Kovos su terorizmu koordinatorius kartu su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis ES agentūromis, atsižvelgdami į įvykius Afganistane, parengė kovos su terorizmu veiksmų planą dėl Afganistano.

Kova su organizuotu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu

Balandžio mėn. Komisija paskelbė ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją, kurioje nustatyti veiksmai, kuriais skatinamas teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas; užtikrinami veiksmingi tyrimai siekiant sudaryti organizuoto nusikalstamumo struktūras; panaikinamos pajamos iš organizuoto nusikalstamumo; teisėsaugos ir teisminės institucijos pritaikomos prie skaitmeninio amžiaus. Komisija taip pat pasiūlė priemonių, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti visomis Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos teikiamomis galimybėmis.

Visus 2021 m. Komisija ėmėsi aktyvesnių veiksmų, kad užtikrintų geresnę šaunamųjų ginklų kontrolę ES ir kaimyninėse šalyse. Komisija priėmė priemones, kuriomis valstybėms narėms bus suteikta geresnė prieiga prie informacijos, reikalingos patvirtinti prašymus įsigyti ar laikyti tam tikrus šaunamuosius ginklus (šiuo metu valstybės narės nėra sistemingai informuojamos apie atsisakymus išduoti šaunamųjų ginklų licencijas kitose ES šalyse). Spalio mėn. paskelbtoje taikymo ataskaitoje pabrėžiamas teigiamas galiojančių ES teisės aktų poveikis, visų pirma draudžiančių pavojingiausius šaunamuosius ginklus ir užkertančių kelią neteisėtam ginklų perdirbimui į mirtinus šaunamuosius ginklus. Joje taip pat nustatyti likę trūkumai, dėl kurių reikia pradėti 76 pažeidimų nagrinėjimo procedūras, taip pat sritys, kurias reikia toliau tobulinti, pavyzdžiui, Europos šaunamojo ginklo leidimo skaitmeninimas ir griežtesnė 3D ginklų spausdinimo brėžinių įsigijimo ir laikymo kontrolė.

Nusikaltėlių tinklai vykdo įvairiausią veiklą, susijusią su narkotikais, organizuotais turtiniais nusikaltimais, neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis ir kibernetiniais nusikaltimais. Jie įsiskverbia į teisėtą ekonomiką: beveik 70 procentų jų užsiima pinigų plovimu, beveik 60 procentų užsiima korupcija ir daugiau kaip 80 procentų naudojasi teisėtomis verslo struktūromis. Jie veikia tarpvalstybiniu mastu, 65 procentus nusikalstamų grupuočių sudaro skirtingų pilietybių asmenys. Jie greitai prisitaikė prie pandemijos. Nustatyta apgaulingų pasiūlymų įsigyti 1,1 milijardo vakcinų dozių, kurių bendra vertė yra 15,4 milijardo eurų.

Po 2020 m. komunikato dėl teisingumo sistemų skaitmeninimo gruodžio mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti teisingumo sistemas ES ir paspartinti tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose. Rinkinį sudaro trys pasiūlymai:

• reglamentas, kuriuo siekiama pagerinti teisminių institucijų tarpvalstybinius skaitmeninius ryšius ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose;
• Eurojusto reglamento pakeitimas siekiant sukurti teisinį pagrindą žodiniam bylų nagrinėjimui naudojant vaizdo konferencijas ir sustiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą teroristinių nusikaltimų srityje;
• reglamentas, kuriuo sukuriama bendradarbiavimo platforma siekiant padidinti jungtinių tyrimo grupių vykdomų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą ir efektyvumą tarpvalstybinėse bylose.

Šiomis iniciatyvomis siekiama įgyvendinti Komisijos užmojį sukurti tikrai veiksmingą ir atsparią Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

Atsižvelgdama į 2020 m. pasiūlymus peržiūrėti Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros įgaliojimus, gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl ES policijos bendradarbiavimo kodekso, kuriuo siekiama stiprinti valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir ES policijos pareigūnams suteikti šiuolaikiškesnių keitimosi informacija priemonių. Kodeksas, į kurį įtraukta rekomendacija dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo ir naujos keitimosi informacija taisyklės, padės pagerinti tarpvalstybines operacijas, užtikrins aiškius keitimosi informacija kanalus bei terminus ir suteiks agentūrai tvirtesnį vaidmenį.

Be to, peržiūrėtos automatinio keitimosi tam tikrų kategorijų duomenimis taisyklės padės kur kas veiksmingiau susieti nusikaltimus visoje ES. Tai padės užpildyti informacijos spragas, sustiprinti nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą ES ir didinti visų Europos gyventojų saugumą. Policijos bendradarbiavimo dokumentų rinkinį sudaro trys pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų: Tarybos rekomendacija dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo; direktyva dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija ir reglamentas dėl automatinio keitimosi duomenimis mechanizmo policijos bendradarbiavimo tikslais („Priumas II“).

Kartu su kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkiniu Komisija pateikė pasiūlymą suteikti teisėsaugos institucijoms prieigą prie būsimų sujungtų bankų sąskaitų registrų. Tai leis teisėsaugos institucijoms greitai nustatyti, ar įtariamasis turi banko sąskaitų kitose valstybėse narėse, taigi taip palengvinami finansiniai tyrimai ir turto susigrąžinimas tarpvalstybinėse bylose.

Krizių valdymas

Civilinė sauga

COVID-19 pandemija parodė, kad reikia tvirtesnio ES civilinės saugos mechanizmo, kuris leistų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į didelio masto ekstremaliąsias situacijas. 2021 m. gegužės mėn. įsigaliojo nauji teisės aktai, kuriais ES suteikiama geresnių kovos su nelaimėmis, nuo kurių vienu metu nukenčia kelios šalys, priemonių. ES taip pat padidino lėšas, skirtas civilinei saugai, kuriomis remiamos ES valstybių narių reagavimo pastangos.

Kartu su valstybėmis narėmis ES toliau plėtojo „rescEU“ apsaugos priemonių ir medicininės įrangos rezervą. Ji taip pat toliau stiprino „rescEU“ gaisrų gesinimo orlaivių ir sraigtasparnių parką, kad papildytų nacionalinius pajėgumus. Ateityje bus galima naudotis papildomais „rescEU“ pajėgumais reaguojant į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus. Be to, ES teiks didelę finansinę paramą, kad sustiprintų prevencijos ir pasirengimo priemones, kuriomis mažinama nelaimių rizika ir padedama bendruomenėms tapti atsparesnėms įvairioms krizėms.

2021 m. pagal ES civilinės saugos mechanizmą gauta rekordiškai daug pagalbos prašymų. Iš 114 prašymų 61 proc. buvo susijęs su COVID-19 pandemija.

Kadangi klimato kaita jau daro poveikį visur pasaulyje, 2021 m. vasarą pamatėme, kokios Europos vasaros gali būti ateityje. 2021 m. miškų gaisrų sezono metu ES civilinės apsaugos mechanizmas buvo panaudotas daugiausia kartų per pastaruosius 10 metų Europoje. Taip pat kaip niekad daug kartų mechanizmo pajėgumai buvo aktyvuoti vienu metu kovoti su miškų gaisrais.

Reaguodama į Viduržemio jūros regione ir Vakarų Balkanuose siaučiančius miškų gaisrus, ES pagal ES civilinės saugos mechanizmą Albanijoje, Alžyre, Graikijoje, Italijoje, Kipre, Šiaurės Makedonijoje ir Turkijoje dislokavo 16 lėktuvų ir keturis sraigtasparnius, daugiau kaip 290 transporto priemonių ir daugiau kaip 1 300 pirmųjų reaguotojų. Ekstremaliųjų situacijų operacijos buvo sustiprintos iš kosmoso pasitelkus ES „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą, kuria naudojantis parengti atnaujinti paveiktų vietovių žemėlapiai. Vien 2021 m. aktyvavus „Copernicus“ palydovų operatyvaus žemėlapių sudarymo paslaugą parengta daugiau kaip 580 pasaulio vietovių žemėlapių.

Liepos mėn. potvyniams nuniokojus keletą Europos vietovių, ES koordinavo gelbėjimo valčių, sraigtasparnių ir daugiau kaip 150 gelbėtojų iš Prancūzijos, Italijos ir Austrijos dislokavimą Belgijoje. Programos „Copernicus“ Europos perspėjimo apie potvynius sistema įspėjo valdžios institucijas apie potvynių riziką prieš prasidedant ekstremaliajai situacijai, ir Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje aktyvuota operatyvaus žemėlapių sudarymo paslauga, kad padėtų pirmiesiems reaguotojams.

2021 m. ES taip pat teikė gyvybiškai svarbią paramą nuo nelaimių visame pasaulyje nukentėjusiems asmenims, be kita ko, žmonėms Gvinėjoje po Ebolos viruso protrūkio, Haityje po žemės drebėjimo ir Kongo Demokratinėje Respublikoje po ugnikalnio išsiveržimo. Reaguodama į įvykius Afganistane, ES, pasitelkdama savo civilinės saugos mechanizmą, koordinavo ES piliečių ir kitų pažeidžiamų asmenų repatriaciją.

Kova su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų seksualiniu išnaudojimu

Liepos mėn. ES priėmė reglamentą dėl laikinos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo elektroninių ryšių privatumą reglamentuojančių taisyklių nuostatų dėl ryšių konfidencialumo ir srauto duomenų. Tai yra viena iš aštuonių ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijoje numatytų priemonių, kuriomis siekiama nustatyti visapusišką atsaką į šiuos nusikaltimus. Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama prevencinėms iniciatyvoms, kuriomis visų pirma siekiama užkirsti kelią vaikams tapti aukomis, padėti aukoms ir remti teisėsaugos institucijas, siekiant užtikrinti, kad aukos būtų greitai išgelbėtos nuo vykdomos prievartos ir kad nusikaltėliai būtų suimti.

Europos ekonomikos atsigavimas

Po pandemijos sukelto gilaus nuosmukio 2020 m., nepaisant didelio netikrumo, 2021 m. ES ekonomika ėmė sparčiai atsigauti. Sąlygas tvariam atsigavimui sudarė ES laimėjimai įgyvendinant skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją ir švelninant socialinį ir ekonominį pandemijos poveikį. Įsibėgėjant skiepijimo kampanijoms ir pradėjus švelninti ribojimus, pavasarį augimas atsinaujino ir dėl ekonomikos atvėrimo visą vasarą nemažėjo. Rudenį ES ekonomika jau buvo pasiekusi ikipandeminį lygį.

Apskritai, 2021 m. rudens Europos ekonominėje prognozėje numatoma, kad 2021 m. bendrasis vidaus produktas tiek ES, tiek euro zonoje augs 5 proc., o 2022 m. – 4,3 proc. Nors ekonomikos atsigavimo tempas ES šalyse gali įvairuoti, numatoma, kad iki 2023 m. pradžios visos ES valstybės narės pasieks ikikrizinį ekonominės veiklos lygį. Prognozuojama, kad 2022 m. stiprėjant ekonomikai galutinai atsigaus ir darbo rinka. Planuojama, kad 2022 ir 2023 m. ES bus sukurta 3,4 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis 2023 m. nukris iki 6,5 proc.

Prie spartaus ekonomikos atsigavimo prisidėjo dar pačioje krizės pradžioje nustatytos beprecedentės ES ir nacionalinio lygmens ekonomikos skatinimo priemonės, įskaitant pirmąją ES iniciatyvą sutrumpinto darbo laiko sistemoms finansuoti, – Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) (žr. 1 skyrių). Taip pat paspartintas su ilgalaikiu ES atsigavimu susijęs darbas – vasarą pradėta įgyvendinti 800 mlrd. EUR vertės ES ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ (žr. 1 skyrių). Svarbų vaidmenį ateinančiais mėnesiais ir metais skatinant privačiąsias ir viešąsias investicijas atliks Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas. Šia priemone remiamos valstybių narių reformos ir investicijos ir siekiama sušvelninti koronaviruso pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį bei užtikrinti, kad ES ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams bei galimybėms. Be to, programa „InvestEU“ teiks ES gyvybiškai svarbų ilgalaikį finansavimą ir pritrauks privačių investicijų ekonomikos atsigavimui remti.

Europos semestras – ES ekonomikos ir užimtumo politikos stebėsenos ir koordinavimo mechanizmas – 2021 m. buvo koordinavimo tikslais laikinai susietas su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Paskelbus metinę tvaraus augimo strategiją, pradėtas 2021 m. Europos semestro ciklas ir tęstas antrojo šio amžiaus dešimtmečio augimo strategijos įgyvendinimas, remiantis Europos žaliuoju kursu ir konkurencingo tvarumo koncepcija. Visuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos investicijos ir reformos, vadovaujantis Europos semestru pateiktomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, pavyzdžiui, dėl darbo rinkų, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teisingumo ir ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo.

Nors pandemijos poveikis ekonominei veiklai jau gerokai silpnesnis, COVID-19 dar neįveiktas. Ekonomikos atsigavimas labai priklauso nuo pandemijos raidos tiek ES, tiek už jos ribų. Jis taip pat priklauso nuo to, kokiu tempu pasiūla prisitaikys prie sparčių esminių paklausos pokyčių atvėrus ekonomiką. ES ekonomikos sulėtėjimą trumpalaikiu laikotarpiu gali nulemti ir augančios energijos, visų pirma dujų ir elektros, kainos.

Europos pramonės strategija

Gegužės mėn. Komisija atnaujino Europos pramonės strategiją. Taip siekta užtikrinti, kad ES pramonės užmojai derėtų su COVID-19 krizės metu įgyta patirtimi, ir drauge dar kartą patvirtinti strategijos politinius prioritetus. Atnaujinant strategiją daugiausia dėmesio skirta bendrosios rinkos pasirengimui įveikti būsimas krizes, ES strateginės priklausomybės ir silpnųjų vietų pažeidžiamose tiekimo grandinėse ir pramonės ekosistemose klausimų sprendimui, ES pramonės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos spartinimui.

Atnaujintoje strategijoje dėmesys sutelkiamas į tris svarbiausias sritis. Pirmiausia, siekiant padidinti bendrosios rinkos atsparumą, strategijoje pateikta ES 14 pramonės ekosistemų analizė ir pasiūlyta sukurti bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonę, kuri padėtų įveikti būsimų krizių poveikį laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui.

Antra, strategijoje pristatyta išsami ES strateginės priklausomybės analizė. Be kita ko, nustatyti 137 pažeidžiamiausių ekosistemų gaminiai, dėl kurių ES yra labai priklausoma nuo užsienio tiekėjų. Taip pat atliktos šešios – žaliavų, baterijų, veikliųjų vaistinių medžiagų, vandenilio, puslaidininkių bei debesijos ir pažangiųjų technologijų – išsamios analizės. Siekiant sumažinti strateginę ES priklausomybę, atnaujintoje strategijoje siūloma plėtoti diversifikuotą tarptautinę partnerystę ir drauge imtis priemonių ES pajėgumams didinti. Numatyta suburti naujus svarbiausių sričių pramonės aljansus, kurie padėtų pritraukti privačias investicijas visapusiškai laikantis ES konkurencijos taisyklių. Liepos mėn. duomenų ir debesijos technologijų bei procesorių ir puslaidininkių technologijų srityse pradėjo veikti du nauji pramonės aljansai.

Trečia, strategijoje paskelbta, kad bus imamasi veiksmų ES žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti. Į ją įtraukta naujų priemonių, padėsiančių pertvarkos siekti bendradarbiaujant su pramone, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Veiksmų jau imtasi turizmo ir energijai imlios pramonės ekosistemose, taip pat statybų sektoriuje ir socialinėje ekonomikoje. Strategija taip pat remia nuoseklią reguliacinę sistemą, padedančią siekti tikslų, susijusių su žaliuoju kursu ir Europos skaitmeniniu dešimtmečiu, be kita ko, diegiant atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir užtikrinant prieigą prie gausios, įperkamos ir švarios elektros energijos. Itin daug dėmesio skiriama mažosioms ir vidutinėms įmonėms – joms atnaujintame ir sustiprintame Europos įmonių tinkle (žr. toliau) numatyti patarėjai tvarumo klausimais ir duomenimis grindžiami verslo modeliai. Galiausiai strategijoje raginama investuoti į darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą siekiant paremti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Bendrosios rinkos puoselėjimas

Balandžio mėn. Komisija priėmė Bendrosios rinkos programą, iš kurios 4,2 mlrd. EUR biudžeto remiamas ir stiprinamas bendrosios rinkos valdymas iki 2027 m., itin daug dėmesio skiriant ekonomikos atsigavimui. Pagal šią programą sustiprinamos maisto saugos, vartotojų apsaugos, statistikos, standartizacijos ir konkurencingumo priemonės. Taip pat bus užtikrintas didesnis bendrosios rinkos veiksmingumas, o vartotojai ir įmonės gaus didesnės ekonominės naudos. Komisija paskelbė kvietimus teikti paraiškas projektams, kuriais siekiama atnaujinti ir sustiprinti Europos įmonių tinklą (pradėjusį veikti 2022 m. sausio 1 d.), ir Europos klasterių projektams, itin daug dėmesio skiriant mažųjų ir vidutinių įmonių tvarumo, skaitmenizacijos ir atsparumo rėmimui ir jų pajėgumo augti tiek bendrojoje rinkoje, tiek tarptautiniu mastu didinimui.

Naujos Bendrosios rinkos programos prioritetinės sritys.

Veiksminga bendroji rinka

• Įgyvendinti, vykdyti ir toliau plėtoti verslo teisės, konkurencijos, kovos su pinigų plovimu ir laisvo kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimo taisykles.
• Užtikrinti, kad finansinės paslaugos atitiktų vartotojų, pilietinės visuomenės ir galutinių naudotojų poreikius.
• Gerinti konkurencijos taisyklių taikymą skaitmeninėje ekonomikoje ir stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis.
• Padėti viešiesiems pirkėjams geriau panaudoti piliečių pinigus.

Europos statistika

• Finansuoti kokybiškų statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą ir taip prisidėti prie įrodymais grindžiamo sprendimų priėmimo ir vertinti poveikį.

Veiksmingi standartai

• Teikti finansinę paramą ES lygmens produktų ir paslaugų kokybės ir saugos standartams rengti.

Maisto sauga

• Užkirsti kelią gyvūnų ligoms ir augalų kenkėjams, juos kontroliuoti ir išnaikinti, drauge remiant tvarią maisto gamybą ir gyvūnų gerovę.

Vartotojų apsauga

• Užtikrinti, kad rinkoje esantys produktai būtų saugūs ir vartotojai žinotų taisykles.
• Padėti nacionalinėms institucijoms bendradarbiauti.

Konkurencingumas

Parama verslui:

• teikti finansinę paramą, kaip antai dotacijas ir MVĮ paskolų garantijas iš „InvestEU“ fondo;
• sudaryti geresnes sąlygas patekti į rinką ir sumažinti administracinę naštą;
• padėti įsisavinti inovacijas ir spręsti pasaulinius ir visuomeninius uždavinius;
• puoselėti palankią verslo aplinką ir verslumo kultūrą.

Kosmoso politika

2021 m. balandžio mėn. priimtos ES kosmoso programos biudžetas – 14,9 mlrd. EUR. Tai – didžiausia ES kosmoso iniciatyva, kuria modernizuojamos ir į vieną programą sujungiamos trys pavyzdinės ES programos – GALILEO, EGNOS (Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema) ir „Copernicus“. ES kosmoso programa, kaip kosmoso pramonės pagrindas, prisidės prie Europos lyderystės ir atsparumo kosmoso technologijų srityje.

Europos kosmoso pramonės vertė yra nuo 46 iki 54 milijardų eurų ir ji remia daugiau kaip 250 000 darbo vietų. Per ateinančius septynerius metus ji gaus 14,9 milijardo eurų ES investicijų. Orbitoje yra daugiau kaip 30 ES priklausančių palydovų. Jie naudojami žemės ūkio ir žuvininkystės efektyvumui didinti, aplinkai saugoti ir padėti kovoti su klimato kaita, gaivalinėms nelaimėms stebėti ir į jas reaguoti, sienų saugumui didinti ir kovoti su piratavimu jūroje, piliečių sveikatai gerinti ir transportui optimizuoti. Trečdalis pasaulio palydovų yra pagaminta ES.

Kosmoso reikšmė siekiant ES tikslų, tokių kaip vystymasis, konkurencingumas, tvarumas ir saugumas, nuolat didėja, todėl 2010 m. įsteigtą Europos GNSS agentūrą 2021 m. birželio mėn. pakeitė platesnę misiją vykdanti Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra. Be to, Komisija su šia nauja agentūra ir Europos kosmoso agentūra pasirašė finansinės partnerystės susitarimą.

Taikymo sritys

Žemės ūkis

ES kosmoso programa prisideda prie tiksliojo ūkininkavimo ir integruotų sprendimų. Ji padeda ūkininkams derlių padidinti daugiau kaip 10 %, sutaupyti daugiau kaip 20 % trąšoms, kurui ir pesticidams skirtų lėšų ir užtikrina autonominių mašinų veikimą.

Atsakas į gaivalines nelaimes

ES kosmoso programa padeda vykdyti gelbėjimo operacijas potvynių, gaisrų, žemės drebėjimų, uraganų ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju.

Pažangieji miestai

ES kosmoso programa labai prisideda prie miestų kartografavimo, planavimo ir infrastruktūros stebėsenos, visų pirma prie geresnio miesto transporto ir pažangaus atliekų tvarkymo.

Atsinaujinančioji energija

ES kosmoso programa padeda nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių infrastruktūros dislokaciją, įvertinti energijos gamybos potencialą ir poveikį aplinkai.

Sveikata

ES kosmoso programa padeda prognozuoti oro kokybę ir ultravioletinę spinduliuotę, darančią poveikį mūsų sveikatai.

ES kosmoso programa suteikia ypatingos svarbos infrastruktūrą, kurios reikia skaitmeninei transformacijai. Kosmoso duomenys – svarbiausia skaitmeninių inovacijų, pavyzdžiui, autonominių automobilių, išmaniųjų sprendimų ir 5G bevielio ryšio tinklų, varomoji jėga.

Kad galėtų toliau plėtoti savo kosmoso pramonę, Europai reikia didinti rizikos kapitalo prieinamumą ir konkurenciją tam tikrose kosmoso rinkose. Taip ateinančiais metais būtų padidinta Kosmoso programos technologijų pasiūla ir ES autonomija kosmoso srityje. Be to, tai padėtų sukurti daug aukštos kvalifikacijos darbo vietų kituose, kaip antai kosmoso duomenimis grindžiamų produktų ir paslaugų, sektoriuose. Nauja iniciatyva CASSINI, kurios biudžetas – 1 mlrd. EUR, pritrauks daugiau privačių investicijų ir padės novatoriškam verslui plėstis į naujas su kosmosu susijusias rinkas. Ji taip pat prisidės prie ES kosmoso pramonės augimo padėdama startuoliams geriau naudotis ES infrastruktūros generuojamais kosmoso duomenimis.

Gynybos pramonė

2021 m. vasario mėn. priimtu Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planu ES siekia stiprinti savo technologinius ir pramoninius pranašumus. Kad sustiprintų inovacijas, ji parengė didelio užmojo iniciatyvų, kuriomis tiriamas ir išnaudojamas perversminis gynybos, kosmoso ir civilinės paskirties prietaikų, kaip antai mikroprocesorių, kibernetinių bei kvantinių technologijų ir dirbtinio intelekto, potencialas.

Svarbiausi plano tikslai – didinti atitinkamų ES programų ir priemonių tarpusavio papildomumą, užtikrinti, kad ES gynybos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas teiktų ekonominės ir technologinės naudos visai visuomenei, sudaryti palankesnes sąlygas civilinės pramonės mokslinių tyrimų rezultatų ir civilinių inovacijų diegimui gynybos pramonėje. Numatyta 11 iniciatyvų, kuriomis bus reaguojama į geopolitinę konkurenciją ir stiprinamas ES technologinis suverenumas. Veiksmų plane numatyta steigti Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centrą. Be to, planuojama imtis trijų pavyzdinių projektų, apie kuriuos Komisija ketina paskelbti 2022 m. ir kurie turi potencialo paskatinti esminius pokyčius:

• bepiločių orlaivių technologijų, kuriomis didinamas ES pramonės konkurencingumas šioje itin svarbių technologijų srityje;
• saugaus kosminėmis technologijomis ir kvantiniu šifravimu grindžiamo junglumo, kuris turėtų sukurti didelės spartos ryšį ir atsparią ryšių sistemą visiems ES gyventojams;
• eismo kosmose valdymo, kad būtų išvengta susidūrimų, kurie gali kilti dėl augančio palydovų ir kosminių šiukšlių skaičiaus.

2021 m. balandžio mėn. patvirtintas Europos gynybos fondas rems jungtinius gynybos mokslinius tyrimus ir plėtrą bei padės kurti novatorišką ir konkurencingą gynybos technologijų ir pramonės bazę. Birželio mėn. priimta pirmoji metinė darbo programa suteikė galimybę skelbti kvietimą teikti paraiškas dėl 1,2 mlrd. EUR ES finansavimo.

Apskaičiuota, kad dėl nepakankamo valstybių narių bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje kasmet prarandama 25–100 mlrd. EUR.

Šiuo metu gynybos pajėgumai planuojami ir maždaug 80 % gynybos srities viešųjų pirkimų vyksta nacionaliniu lygmeniu, dėl to dubliuojami kariniai pajėgumai, o tai brangiai kainuoja.

Bendradarbiaujant valstybėms narėms plėtojami vos 9 % gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijų.

Fondas didina ES technologinį pranašumą ir pajėgumus, kurie turi lemiamos reikšmės užtikrinant atvirą strateginį savarankiškumą ir atsparumą, taigi, jis yra vienas svarbiausių saugesnės ir konkurencingesnės Europos Sąjungos veiksnių. Darbo programos tikslas – sutelkti išteklius ir sumažinti ES gynybos pramonės fragmentaciją, taip užtikrinant didesnę ekonominę naudą ir drauge kuriant moderniausias technologijas ir įrangą, kurios veikiant pavieniui būtų neįmanomos.

Naujasis fondas pakeitė dvi ankstesnes programas: gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir Europos gynybos pramonės plėtros programą. Pagal pastarąją birželio mėn. skirta 158 mln. EUR 26 naujiems gynybos pajėgumų didinimo projektams, apimantiems labai įvairias ir viena kitą papildančias sritis (pavyzdžiui, jūrų saugumo, informuotumo apie kibernetinę padėtį, antžeminės ir oro kovos).

Finansų sistemos, bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga

Atviros ir atsparios ekonomikos ir finansų sistemos

ES yra įsipareigojusi kurti atsparesnę ir atviresnę globalią ekonomiką, tinkamai veikiančias tarptautines finansų rinkas ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą.

Sausio mėn. Komisija pristatė naują strategiją, kuria siekiama ateinančiais metais didinti ES ekonomikos ir finansų sistemos atvirumą, tvirtumą ir atsparumą. Strategiją sudaro trys viena kitą papildančios dalys: euro tarptautinio vaidmens stiprinimas, ES finansų rinkų infrastruktūros atsparumo didinimas ir ES sankcijų režimo veiksmingumo gerinimas. Šia strategija siekiama suteikti ES daugiau galimybių atlikti lyderės vaidmenį valdant pasaulio ekonomiką, kartu apsaugant ją nuo nesąžiningos praktikos ir piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, nuo ne ES šalių priemonių, darančių ekstrateritorinį poveikį, arba nederamos politinės įtakos ES subjektams.

Komisija ne tik ketina baigti kurti bankų sąjungą ir daryti pažangą kuriant kapitalo rinkų sąjungą, bet ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį užmegzdama ryšius su trečiųjų valstybių partneriais tam, kad būtų skatinamas euro naudojimas, ir remdama eurais išreikštų priemonių ir lyginamųjų standartų plėtotę. Pagal priemonę „NextGenerationEU“ išleidus aukštos kokybės obligacijas eurais, kaip pasiūlyta liepos mėn., gerokai sustiprės ES kapitalo rinkos ir padidės ne tik jų likvidumas, bet ir euro patrauklumas investuotojams. Svarbesnis tarptautinis euro vaidmuo ne tik atneš naudos ES, bet ir padės padidinti visos finansų sistemos stabilumą, nes suteiks daugiau galimybių diversifikuoti užsienio valiutų atsargas ir drauge sumažinti neatsparumą išorės monetariniams sukrėtimams.

2021 m. sausio mėn. Komisija ir Europos Centrinis Bankas susitarė bendradarbiauti ir išanalizuoti skaitmeninio euro – skaitmenizuotos centrinio banko valiutos, kuri suteiktų didesnį pasirinkimą vartotojams ir įmonėms, – dizaino galimybes ir susijusį reglamentavimo poveikį. Skaitmeniniai eurai papildytų grynuosius eurus, kurie ir toliau būtų plačiai prieinami ir naudojami. Skaitmeniniai eurai – kaip potenciali papildoma, novatoriška ir saugi mokėjimo priemonė – galėtų papildyti ES skaitmeninius finansus ir mažmeninių mokėjimų strategijas. Skaitmeninis euras taip pat galėtų sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir prisidėti prie ES atviro strateginio savarankiškumo. Liepos mėn. Komisija palankiai įvertino ECB sprendimą pradėti skaitmeninio euro projekto nagrinėjimo etapą. Šiuo dvejus metus truksiančiu etapu bus analizuojamos dizaino galimybės, naudotojų reikalavimai ir finansinių paslaugų teikimas naudojantis skaitmeniniu euru. Komisija drauge su Europos Centriniu Banku nagrinėja įvairias galimybes ir vertina, kaip jos dera su ES politiniais tikslais.

Kapitalo rinkų sąjungos stiprinimas

Lapkričio mėn. priimtas kapitalo rinkų sąjungos priemonių paketas yra svarbi priemonė, padedanti skatinti tvarų ekonomikos augimą ir užtikrinti, kad ES bendrovės turėtų pakankamą prieigą prie finansavimo. Pasiūlymais siekiama investuotojams užtikrinti geresnę prieigą prie įmonių ir prekybos duomenų. Siūlomomis priemonėmis taip pat bus skatinamos ilgalaikės investicijos ir sudaromos palankesnės ir saugesnės tarpvalstybinės investicinių fondų prekybos sąlygos. Apskritai, pasiūlymais siekiama veiksmingiau suartinti ES įmones ir investuotojus, gerinti įmonių galimybes gauti finansavimą, išplėsti investavimo galimybes neprofesionaliesiems investuotojams ir toliau integruoti ES kapitalo rinkas.

Priemonių paketą sudaro keturios dalys: pasiūlymas dėl Europos bendro prieigos punkto sukūrimo, Europos ilgalaikių investicijų fondo peržiūra, Direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų peržiūra ir Finansinių priemonių rinkų reglamento peržiūra, įtraukiant ES konsoliduotą informacinę juostą.

Pasiūlymas dėl Europos bendro prieigos punkto padidintų informacijos apie ES bendroves ir ES investicinius produktus matomumą ir prieinamumą. Be to, užtikrinant ES lygmens prieigą prie informacijos, būtų mažinamas duomenų skaidymas pagal nacionalines sistemas ir drauge didinamos institucinių ir neprofesionaliųjų investuotojų investavimo galimybės. Taigi, finansavimas ES bendrovėms, visų pirma nedidelėms ar veikiančioms nedidelėse rinkose, taptų prieinamesnis. Bendras prieigos punktas taip pat kauptų bendrovių skelbiamą su tvarumu susijusią informaciją. Taip bus remiamas perėjimas prie tvarių investicijų – vieno iš Europos žaliojo kurso tikslų. Šis punktas, kaip bendra duomenų erdvė, bus ir esminė ES skaitmeninių finansų strategijos dalis.

Europos ilgalaikių investicijų fondo peržiūra sudarys sąlygas nukreipti profesionaliųjų ir neprofesionaliųjų investuotojų investicijas į skaitmeninius ir tvarius projektus ar į ilgalaikį MVĮ kapitalą, drauge užtikrinant neprofesionaliųjų investuotojų aukšto lygio apsaugą.

Direktyvos dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų peržiūra siekiama padidinti alternatyvaus investavimo fondų rinkos veiksmingumą ir integraciją. Pasiūlymu suderinamos taisyklės, susijusios su fondais, kurie teikia paskolas įmonėms. Tai palengvins skolinimą realiajai ekonomikai, geriau apsaugos investuotojus ir užtikrins finansinį stabilumą. Atliekant peržiūrą taip pat išaiškintos taisyklės dėl delegavimo, leidžiančio fondų valdytojams užsakyti paslaugas ES nepriklausančiose šalyse, nesutrikdant verslo praktikos, kuri lemia pasaulinę ES fondų sėkmę. Peržiūra bus užtikrinta adekvati ES priežiūros institucijų informacija ir koordinavimas.

ES prekybos taisyklių pakeitimais bus užtikrintas didesnis skaidrumas kapitalo rinkose. Taip pat bus užtikrintos vienodesnės sąlygos vertybinių popierių biržoms ir investiciniams bankams. Atlikus peržiūrą bus įvesta ES konsoliduota informacinė juosta, kuri suteiks investuotojams prieigą prie beveik tikralaikių prekybos duomenų, susijusių su akcijomis, obligacijomis ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, visose ES prekybos vietose. Iki šiol tokią prieigą turėjo tik keli profesionalieji investuotojai. Informacinė juosta padės investuotojams orientuotis viešosiose rinkose ir sudarys sąlygas skaidresnėms ir veiksmingesnėms akcijoms, obligacijoms ir išvestinėms finansinėms priemonėms. Vertybinių popierių biržos, visų pirma mažesnės, už informacinei juostai pateiktus duomenis gaus adekvačią įplaukų dalį.

Draudimas

Draudikai yra labai svarbūs daugelyje ES ekonomikos sričių: jie užtikrina ilgalaikį įmonių finansavimą, padeda nukreipti santaupas į finansines rinkas bei realiąją ekonomiką ir teikia gyvybiškai svarbią verslo ir namų ūkių apsaugą, įskaitant sprendimus dėl pensinių pajamų.

Rugsėjo mėn. Komisija patvirtino išsamią ES draudimo taisyklių peržiūrą („Mokumas II“). Bendras tikslas – užtikrinti, kad ES draudikai ir perdraudikai toliau investuotų ir remtų politinius ES prioritetus, visų pirma finansuotų ekonomikos atsigavimą po COVID pandemijos, prisidėtų prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo ir nukreiptų lėšas Europos žaliojo kurso įgyvendinimui. Peržiūra taip pat padės užpildyti dabartinių taisyklių spragas ir padidinti draudimo ir perdraudimo sektorių atsparumą, kad jie galėtų susidoroti su būsimomis krizėmis ir geriau apsaugoti apsidraudusiuosius.

Bankų sektoriui skirtų dokumentų rinkinys

Spalio mėn. Komisija priėmė peržiūrėtas ES bankininkystės taisykles ir taip užbaigė susitarimo „Bazelis III“ įgyvendinimą ES. Peržiūrą sudarė pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo iš dalies keičiama Kapitalo reikalavimų direktyva, pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas Kapitalo reikalavimų reglamentas, ir atskiras pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas Kapitalo reikalavimų reglamentas pertvarkymo srityje.

Šiomis naujomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad Europos Sąjungos bankai taptų atsparesni galimiems būsimiems ekonominiams sukrėtimams, o kartu prisidėtų prie ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

„Bazelis III“. Naujos vidaus modelių taisyklės

Nustačius naujas ribas bus užtikrinta, kad bankai, taikydami savo pačių skaičiavimo modelius, nenuvertintų rizikos.

Geresnė priežiūra

Priežiūros institucijos turės veiksmingesnių priemonių ES bankams, įskaitant sudėtingos struktūros bankų grupes, stebėti. Bus nustatyti būtinieji standartai ne ES šalių bankų filialams ES prižiūrėti.

Tvarumas

Bus reikalaujama, kad bankai valdymo procesuose atsižvelgtų į aplinkosauginę, socialinę ir valdymo riziką.

Sąžiningas, paprastas ir modernus apmokestinimas ir muitai

Gegužės mėn. Komisija pristatė Komunikatą „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“. Jame paskelbta apie įvairias priemones, kuriomis siekiama didinti apmokestinimo sąžiningumą ir skaidrumą bei įgyvendinti ilgalaikę ES verslo apmokestinimo sistemos viziją. Tikslas – sukurti tokią verslo mokesčių aplinką, kuri remtų ekonomikos atsigavimą, tvarų augimą ir investicijas. Tuo pačiu metu Komisija aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose dėl įmonių pelno apmokestinimo reformos, kuri galiausiai turėtų užtikrinti, kad visos bendrovės, kad ir kur jos plėtotų savo verslą, būtų apmokestinamos sąžiningai. Šių diskusijų rezultatas – 136 jurisdikcijų istorinis susitarimas dėl tarptautinės mokesčių reformos, kurį G20 finansų ministrai patvirtino liepos mėn.

2021 m. gruodžio mėn. Komisijos priimtu pasiūlymu dėl teisės akto siekiama visų pirma į ES teisės aktus greitai perkelti tarptautinį susitarimą dėl minimalaus efektyviojo tarptautinių korporacijų apmokestinimo, dar vadinamą antruoju ramsčiu. Pasiūlyme numatyta, kaip 15 proc. efektyviojo mokesčio tarifo principai bus deramai, nuosekliai ir praktiškai taikomi visoje ES.

Gruodžio mėn. Komisija priėmė naują iniciatyvą, kuria kovojama su priedangos įmonių naudojimu nederamais tikslais mokesčių srityje. Taip siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos subjektai, kurie nevykdo jokios ar beveik jokios ekonominės veiklos, negalėtų naudotis jokiomis mokesčių lengvatomis ir neužkrautų jokios finansinės naštos mokesčių mokėtojams.

2020 m. e. prekyba ES išaugo iki 757 mlrd. EUR, t. y. 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais (690 mlrd. EUR). 2020 m. buvo išskirtiniai metai, paženklinti COVID-19 pandemijos, kurios vienas iš padarinių – išaugusi e. prekybos svarba visuomenei ir ekonomikai. 2021 m. liepos mėn. įsigaliojo naujos PVM taisyklės e. prekybos srityje. Šiomis taisyklėmis siekiama supaprastinti tarpvalstybinės e. prekybos procedūras ir užtikrinti vienodas sąlygas ES ir ne ES bendrovėms ir platformoms. Be to, ES internetu perkantiems vartotojams jos užtikrina didesnį kainų ir pasirinkimo skaidrumą.

2021 m. sukūrus naują „Importo kontrolės sistemą 2“ labai padidinta muitų sąjungos apsauga nuo saugumo ir saugos grėsmių. Ši sistema padeda muitinėms veiksmingiau nustatyti per ES išorės sienas įvežamas neteisėtas prekes ir valdyti augančią nesaugių prekių, patenkančių į ES per e. prekybos kanalus, riziką.

Sąžininga konkurencija

Gyvybinga konkurencija, skatinanti rinkos dalyvius kurti inovacijas, investuoti ir didinti savo konkurencingumą, dar labiau padidina ES atsparumą. Sprendimais dėl antimonopolinės politikos, bendrovių susijungimo ir valstybės pagalbos Komisija apsaugo vartotojus nuo nesąžiningos verslo praktikos ir užtikrina jiems prieigą prie plačiausio kokybiškų ir novatoriškų gaminių asortimento sąžiningomis kainomis. Pavyzdžiui, konservatyviais Europos Komisijos skaičiavimais, dėl ES kartelių draudimo ir susijungimo intervencijų vartotojai kasmet sutaupo 14–23,3 mlrd. EUR.

Tvirtas ir nuoseklus ES konkurencijos taisyklių įgyvendinimas prisideda prie sanglaudos Europos Sąjungoje ir vienodo visų rinkos dalyvių vertinimo, taip skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą. 2021 m. Komisija toliau taikė konkurencijos taisykles visose rinkose. Kad būtų pasirengusi pokyčiams, ji taip pat vykdė intensyvesnę konkurencijos politikos priemonių peržiūrą. Vienas iš svarbių šio darbo rezultatų 2021 m. – naujos valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos srityje gairės, prisidedančios prie dar didesnio ekonomikos žalinimo, kuris yra vienas iš Komisijos politikos tikslų.

Vykdoma veikla, kaip nustatyta komunikate „Naujiems iššūkiams tinkama konkurencijos politika“, siekiama toliau remti ekonomiką pandemijos kontekste (taip pat žr. 1 skyrių), spartinti ekonomikos atsigavimą ir pakloti pagrindą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir dar atsparesnei bendrajai rinkai.

Įtrauki ekonomika

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas

Kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė veiksmų planą, kuriame išdėstė konkrečias 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo iniciatyvas. Remdamasi plataus masto viešomis konsultacijomis, per kurias raštu pateikta daugiau kaip 1 000 nuomonių, Komisija pasiūlė tris pagrindinius ES iki 2030 m. pasiektinus tikslus. Siekiama, kad bent 78 proc. 20–64 m. gyventojų turėtų darbą; kad bent 60 proc. visų suaugusiųjų kasmet mokytųsi ir kad žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant 5 mln. vaikų, skaičius sumažėtų bent 15 mln. Gegužės 7–8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai minėtus naujus tikslus patvirtino. Susitikę ES vadovai, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai įsipareigojo toliau įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir pareiškė, kad atėjo laikas teikti rezultatus.

Iki 2030 metų ES siekia, kad bent 78 procentai nuo 20 iki 64 metų žmonių turėtų darbą, 60 procentų visų suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymuose ir 15 milijonų mažiau žmonių grėstų skurdas ar socialinė atskirtis.

Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos

Siekdama milijonus darbuotojų geriau apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų darbe, birželio mėn. ES priėmė 2021–2027 m. darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą. Joje nustatomi su darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimu ateinančiais metais susiję pagrindiniai uždaviniai, tikslai bei priemonės. Programoje taip pat atsižvelgiama į kintančius darbuotojų apsaugos poreikius, atsiradusius dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, naujų darbo formų ir COVID-19 pandemijos. Be to, minėta programa ir toliau bus kovojama su įprastine rizika darbuotojų sveikatai ir saugai, pavyzdžiui, nelaimingais atsitikimais darbe arba pavojingų cheminių medžiagų poveikiu. Programa siekiama visiškai panaikinti su darbu susijusias mirtis ES.

Per skaitmenines platformas dirbančių asmenų apsauga

Skaitmeninės darbo platformos teikia darbo vietas ir pajamas maždaug 28 mln. ES gyventojų. Per pastaruosius penkerius metus platformų ekonomika išaugo penkis kartus. Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė per platformas dirbančių žmonių darbo sąlygų gerinimo priemonių. Apskaičiuota, kad dėl siūlomos direktyvos 1,7–4,1 mln. žmonių galėtų būti priskirti kitai – darbuotojų – kategorijai ir gauti deramas teises bei socialinę apsaugą. Kiti asmenys ir toliau būtų laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis ir jiems nacionaliniu lygmeniu būtų suteikta reikiama visiška autonomija ir apsauga. Direktyva taip pat būtų užtikrinta, kad darbui platformose naudojami algoritmai būtų geriau suprantami visiems, kurie dirba per platformas, ir jų atstovams, ir kad algoritmus visada kontroliuotų žmonės.

Kokios naudos teikia darbuotojo statusas?

Užtikrintas poilsio laikas ir apmokamos atostogos.

Bent minimalus nacionalinis ar sektorinis darbo užmokestis (jei toks yra).

Sauga ir sveikatos apsauga.

Nedarbo, ligos ir sveikatos priežiūros išmokos.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos.

Teisė į pensiją.

Išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.

Europos darbo institucija

2021 m. gegužės mėn. Europos darbo institucija tapo nepriklausoma nuo Komisijos. Institucija padeda užtikrinti, kad ES darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės būtų taikomos sąžiningai, paprastai ir veiksmingai ir kad asmenys bei įmonės galėtų lengviau naudotis bendrosios rinkos pranašumais.

Kova su benamyste

ES, valstybės narės ir pilietinės visuomenės organizacijos pirmą kartą įsipareigojo bendradarbiauti kovos su benamyste ES srityje. Birželio mėn. jos kartu sukūrė Europos kovos su benamyste platformą, kad paskatintų dialogą, palengvintų abipusį mokymąsi, patobulintų faktus ir stebėseną ir sustiprintų organizacijų, kovojančių su benamyste, bendradarbiavimą. Birželio mėn. Lisabonos deklaracijoje dėl naujos platformos nustatyti plataus užmojo tikslai: prieinamas, saugus ir tinkamas laikinas būstas visiems asmenims, kuriems jo reikia; pasiūlymas gauti tinkamą būstą asmenims, išleistiems iš tokių institucijų kaip kalėjimas ar ligoninė; laikinas arba pereinamojo etapo būstas, teikiamas tik jei tikrai būtina, ir kova su diskriminacija dėl benamystės. Nuo 2022 m. platformos dalyviai pradės įgyvendinti projektą, kuriuo bus siekiama suskaičiuoti benamius asmenis įvairiuose ES miestuose. Be to, bus organizuojami tarpusavio mokymosi renginiai, kuriais bus siekiama nustatyti ir skatinti įrodymais pagrįstą gerąją patirtį ir ES lėšų naudojimą.

Gausesnių galimybių jaunimui kūrimas

2021 m. gruodžio mėn. jaunimo nedarbo lygis ES buvo 14,9 proc., t. y. darbo neturėjo 2,75 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Rugsėjo mėn. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė naują iniciatyvą ALMA (Aim, Learn, Master, Achieve – siekti, mokytis, išmokti, pasiekti), kuria siekiama padidinti ES paramą jaunuoliams, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose ir yra nepalankioje padėtyje, pavyzdžiui, dėl kvalifikacijos trūkumo, negalios arba dėl to, kad jie kilę iš migrantų šeimų. ALMA padės jaunuoliams rasti kelią darbo rinkoje, nes pagal iniciatyvą individualizuotas konsultuojamasis ugdymas ir mokymas jaunuolių kilmės valstybėse narėse bus derindamas su mokomąja praktika kitose valstybėse narėse. Siekiama gerinti jaunuolių įgūdžius, žinias ir patirtį; suteikti jiems galimybę kurti naujas jungtis visoje Europoje, kurios kitu atveju nebūtų įmanomos, ir galiausiai padėti jiems patekti į darbo rinką. ALMA bus įgyvendinama iš „Europos socialinio fondo +“; numatomas metinis biudžetas – 15 mln. EUR.

VAIZDO SIUŽETAS. Per Europos solidarumo korpuso mokymus Virna aiškina, kaip ji sugalvojo savo solidarumo projekto idėją ir kaip siekė ją paversti tikrove.

Balandžio mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti naują 2021–2027 m. Europos solidarumo korpuso programą. Didesnis negu 1 mlrd. EUR biudžetas suteiks galimybių maždaug 275 000 jaunuolių padėti spręsti visuomeninius ir humanitarinius uždavinius vykdant savanorišką veiklą arba įgyvendinant savo pačių solidarumo projektus. Kadangi korpuso projektais dėmesys telkiamas į tam tikras temas, šia programa remiami visa apimantys ES politiniai prioritetai, pavyzdžiui, žalioji ir skaitmeninė pertvarka, jaunuolių įtrauktis ir dalyvavimas demokratiniuose procesuose bei jų pilietinis dalyvavimas.

Rugsėjo mėn. pradėjo veikti nauja Komisijos „Erasmus+“ programėlė, kurioje mobilūs „Erasmus+“ studentai gali rasti visą reikalingą informaciją apie studijas ir gyvenimą užsienyje. Per programėlę mobiliems studentams suteikiamas skaitmeninis Europos studento pažymėjimas. Pažymėjimas galios visoje ES ir leis aukštojo mokslo įstaigoms saugiai ir lengvai nustatyti studentų tapatybę, o studentams – naudotis įvairiomis paslaugomis. Tai svarbus žingsnis kuriant Europos švietimo erdvę. Programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“ 2021 m. išplėsta – prisijungė Kanada, Pietų Korėja ir Taivanas, taigi suteikta daugiau galimybių įgyti patirties su verslininkais užsienyje.

Rugsėjo mėn. Pirmininkė U. von der Leyen taip pat paskelbė Komisijos pasiūlymą 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais. Tikslas – paskatinti ES, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas pagerbti jaunuolius, juos remti ir įtraukti į veiklą po pandemijos. Visų pirma Europos jaunimo metai padės skatinti jaunimą dalyvauti ir įsitraukti į visų sričių ES politiką, skatinti jų asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą ir pabrėžti, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka jiems gali suteikti naujų perspektyvų.

Spalio mėn. Komisija pagal iniciatyvą „DiscoverEU“ pradėjo platinti 60 000 nemokamų traukinio bilietų. Šia iniciatyva aštuoniolikmečiams iš bet kokios aplinkos suteikiama galimybė keliauti po ES, mokytis iš kitų kultūrų, įgyti naujų draugų ir tyrinėti savo europinę tapatybę. Kadangi 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos bilietai neplatinti, 2021 m. taip pat leista dalyvauti 19-mečiams.

Socialinės ekonomikos veiksmų planas

Gruodžio mėn. Komisija pateikė veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti klestėti Europos socialinei ekonomikai ir išnaudoti jos ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą. Planas taip pat padės užtikrinti sąžiningą ir įtraukų ekonomikos atsigavimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Socialinės ekonomikos organizacijos yra subjektai, kurie daugiausia dėmesio skiria socialiniams ir aplinkos apsaugos tikslams ir didžiąją savo pelno dalį vėl investuoja į organizaciją. ES yra 2,8 mln. socialinės ekonomikos subjektų, kuriuose dirba 13,6 mln. žmonių ir kurie padeda spręsti visuomenei kylančias problemas. Šioms organizacijoms gali būti sunku kurti ir plėtoti savo veiklą, nes jos nepakankamai suprantamos ir pripažįstamos. Kad šios organizacijos augtų, klestėtų ir turėtų didesnį poveikį visuomenei, joms reikia daugiau ir geresnės paramos. Veiksmų planu siekiama palengvinti socialinės ekonomikos organizacijų steigimąsi ir plėtrą.

Žmonių žinių ir įgūdžių ugdymas

ES vis daugiau piliečių turi atnaujinti savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus, kad užpildytų spragas tarp formalaus išsilavinimo ir sparčiai kintančios visuomenės bei darbo rinkos poreikių. Gruodžio mėn. Komisija pasiūlė Tarybos rekomendacijas dėl individualių mokymosi sąskaitų ir mikrokredencialų, kaip paskelbta Europos įgūdžių darbotvarkėje ir 2020 m. komunikate dėl Europos švietimo erdvės.

Individualiąsias mokymosi sąskaitas sudaro individualios teisės į mokymą. Pasiūlymu siekiama spręsti menko suaugusiųjų dalyvavimo mokymuose problemą, mažinti įgūdžių spragas ir prisidėti prie konkurencingos ekonomikos ir socialinio teisingumo. Tuo tikslu siūloma rekomendacija siekiama šalinti pagrindines kliūtis, kurios šiuo metu trukdo žmonėms pradėti mokytis: motyvacijos, laiko ir finansavimo trūkumą. Rekomendacijoje valstybių narių bei socialinių partnerių prašoma:

• sukurti individualiąsias mokymosi sąskaitas ir visiems darbingo amžiaus suaugusiesiems suteikti teisę mokytis;
• sudaryti mokymo kursų, kurie gali būti finansuojami iš individualiųjų mokymosi sąskaitų, sąrašą ir užtikrinti, kad sąrašas būtų prieinamas per skaitmeninį registrą;
• siūlyti profesinį orientavimą ir anksčiau įgytų įgūdžių patvirtinimą, taip pat apmokamas mokymosi atostogas.

Mikrokredencialais patvirtinami trumpalaikio mokymosi, pvz., trumpalaikių kursų ar mokymų, rezultatai. Tai lankstus ir kryptingas būdas padėti žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Komisijos pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad mikrokredencialai būtų pripažįstami visose institucijose, įmonėse, sektoriuose, taip pat tarpvalstybiniu mastu. Taip siekiama užtikrinti, kad mikrokredencialai būtų kokybiški ir išduodami skaidriai, kad būtų didinamas pasitikėjimas tuo, kas jais patvirtinama.

Žmonių įgūdžių ugdymo priemonėms įgyvendinti skirta nemažai ES lėšų, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas (žr. 1 skyrių). „Europos socialinis fondas +“ yra pagrindinė ES investicijų į žmones priemonė. 2021–2027 m. jos bendras biudžetas – maždaug 99 mlrd. EUR. Priemone skatinamas aukštas kokybiško ir tvaraus užimtumo, švietimo ir mokymo lygis.

Fondu taip pat siekiama užtikrinti tinkamą ir deramą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu bei gerinti darbo sąlygas. 2021–2027 m. į „Europos socialinį fondą +“ bus integruota Užimtumo ir socialinių inovacijų programa ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas.

Kovo mėn. pradėta nauja 2021–2027 m. programa „Erasmus+“. Pagal atnaujintą programą, kuriai skirtas 26,2 mlrd. EUR biudžetas, papildytas maždaug 2,2 mlrd. EUR iš ES išorės priemonių, bus finansuojami mobilumo mokymosi tikslais ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, skirti 10 mln. įvairaus amžiaus ir kilmės europiečių. Bus siekiama, kad programa būtų dar įtraukesnė ir kad pagal ją būtų remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, kaip numatyta pagal Europos švietimo erdvės prioritetus.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir Europos mokslinių tyrimų erdvė

Lapkričio mėn. visos valstybės narės susitarė dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto ir dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo – nustatė prioritetus ir supaprastintą šios srities valdymo sistemą, įskaitant 2022–2024 m. politikos darbotvarkę. Tai padės skatinti geresnį regioninių, nacionalinių ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų bei investicijų suderinimą. Valstybės narės, konsultuodamosi su suinteresuotaisiais subjektais, nustatys ir stebės pažangą pagal bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkę. Aprėpiamos įvairios sritys: nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų vertybių ir principų iki strateginių investavimo prioritetų (pvz., į mokslinių tyrimų infrastruktūrą). Komisija rems bendrus veiksmus, kad užtikrintų ilgalaikes investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei politikos reformas.

Lygybės sąjunga

Vienodas užmokestis už vienodą darbą

Naujomis darbo užmokesčio skaidrumo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad moterys ir vyrai ES už vienodą arba vienodos vertės darbą gautų vienodą užmokestį. Kovo mėn. priimtame Komisijos pasiūlyme nustatytos įvairios priemonės, pavyzdžiui, darbo ieškančių asmenų informavimas apie darbo užmokestį, darbuotojų, atliekančių tą patį arba vienodos vertės darbą, teisė žinoti darbo užmokesčio dydį, taip pat didelių įmonių prievolė pranešti apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir pareiga atlikti vertinimą. Be to, darbdaviams nebus leidžiama klausti darbo ieškančių asmenų apie jų darbo užmokesčio istoriją ir taip bus užkertamas kelias tolesniems darbo užmokesčio skirtumams, kai asmenys keičia darbą. Pasiūlymu taip pat siekiama sustiprinti darbuotojų teisių gynimo priemones ir sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismą, pavyzdžiui, sustiprinti teisę į kompensaciją už diskriminaciją darbo užmokesčio srityje.

Vaiko teisės

Kad ES būtų tinkama gyventi naujajai europiečių kartai, 2021 m. Komisija pasiūlė išsamią naują ES vaiko teisių strategiją ir Europos vaiko garantijų sistemą. Šios svarbios politikos iniciatyvos padės apsaugoti visus vaikus ir padės jiems naudotis savo teisėmis. Abi iniciatyvos buvo grindžiamos išsamiomis konsultacijomis su piliečiais, suinteresuotaisiais subjektais ir, svarbiausia, su daugiau kaip 10 000 vaikų: ryžtingai dėtos pastangos, kad formuojant ES politiką jiems būtų skiriamas didžiausias dėmesys. Strategija taip pat pristatyta taip, kad ją galėtų lengvai perskaityti įvairaus amžiaus vaikai, turintys skirtingų skaitymo gebėjimų.

ES vaiko teisių strategija grindžiama pagrindiniu principu, kad kiekvienas vaikas Europos Sąjungoje ir netgi visame pasaulyje turėtų turėti galimybę naudotis tomis pačiomis teisėmis ir gyventi nediskriminuojamas. Strategija siekiama integruoti vaiko teises į visas atitinkamas ES ir nacionalinės politikos sritis. Numatyti tolesni veiksmai šešiose teminėse srityse:

• sąlygų sudarymas vaikams, kad jie galėtų tapti aktyviais piliečiais ir demokratinės visuomenės nariais;
• kova su vaikų skurdu ir socialinės bei ekonominės įtraukties, sveikatos ir švietimo skatinimas;
• kova su visų formų smurtu prieš vaikus ir vaikų apsaugos užtikrinimas;
• vaiko interesus atitinkančio teisingumo stiprinimas;
• parama vaikams ir jų apsauga skaitmeninės pertvarkos sąlygomis, ir
• su vaiko teisėmis susijusios ES veiklos aktyvinimas išorės veiksmų srityje.

Iš tiesų ši strategija taip pat padeda ES tapti viena pagrindinių vaiko teisių propaguotojų ir gynėjų visame pasaulyje.

Strategijoje į vieną išsamią ir nuoseklią sistemą sujungiamos visos naujos ir esamos ES teisėkūros, politikos ir finansavimo priemonės, kuriomis prisidedama prie vaiko teisių apsaugos ir skatinimo. Komisija įsipareigojo imtis veiksmų ir 2021 m. priimti Europos vaiko garantijų sistemą, o 2022 m. – atnaujintą Europos strategiją dėl vaikams geresnio interneto.

Kovo mėn. pasiūlyta Europos vaiko garantijų sistema siekiama užtikrinti, kad ES kiekvienas vaikas, kuriam gresia skurdas ar socialinė atskirtis, galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kurios yra būtinos lygioms galimybėms skatinti. Be kita ko, tai ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, švietimas ir užklasinė veikla, maitinimas bent vieną kartą sveiku maistu kasdien mokykloje, sveikatos priežiūra ir galimybė sveikai maitintis ir turėti tinkamą būstą. Taryba šią rekomendaciją priėmė vos per tris mėnesius, o valstybės narės paskyrė nacionalinius vaiko garantijų sistemos koordinatorius, kurie prižiūrės, kaip garantija įgyvendinama. Valstybės narės savo nacionalinius planus turi pateikti iki 2022 m. kovo mėn.

Kova su rasizmu

Gegužės mėn. Europos Komisija paskyrė savo pirmąjį kovos su rasizmu koordinatorių. Taip įvykdytas svarbus įsipareigojimas pagal 2020 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą. Koordinatorius bendrauja su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir akademine bendruomene, kad sustiprintų politinį atsaką kovos su rasizmu srityje. Koordinatorius taip pat palaiko glaudžius ryšius su rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančiais asmenimis ir Komisiją informuoja apie tai, kas jiems kelia susirūpinimą. Koordinatorius suvienys jėgas su įvairiomis Komisijos tarnybomis, kad vykdant užimtumo, švietimo, sveikatos ir būsto politiką, taip pat įgyvendinant tokias finansavimo programas kaip Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir „Europos socialinis fondas +“ būtų kovojama su rasizmu.

Siekdama visapusiškai kovoti su rasizmu, 2021 m. Komisija bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir lygybės įstaigomis, kad padėtų rengti nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planus ir sustiprintų koordinatoriaus veiksmų poveikį įgyvendinant ES kovos su rasizmu veiksmų planą.

Atsižvelgiant į tai, buvo sudarytas pogrupis, kurio užduotis – bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama veiksmų plano įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu. Kovo 19 d. Komisija surengė Europos aukščiausiojo lygio susitikimą kovos su rasizmu klausimais. Jį kartu rengė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija ir Europos Parlamento jungtinė kovos su rasizmu ir įvairovės grupė.

Romų lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas

Kovo mėn. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo pateiktas išsamus sąrašas priemonių, kuriomis siekiama kovoti su romų diskriminacija ir priešiškumu jiems; didinti socialinę įtrauktį; skatinti dalyvavimą ir aktyvų pilietiškumą ir užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, darbą, sveikatos priežiūrą bei būstą. Šios priemonės apima kovą su įvairių formų struktūrine romų diskriminacija ir romų galimybių įsidarbinti vietos ir regioninėse viešosiose institucijose užtikrinimą.

Ši rekomendacija yra 10 metų strateginės programos, kuria siekiama didinti romų lygybę visoje ES, dalis. Rekomendacijoje daugiau dėmesio skiriama partnerystėms ir instituciniams gebėjimams, paramai pilietinei visuomenei ir bendruomenės vystymuisi, geresniam lėšų naudojimui ir sustiprintai stebėsenai. Kova su priešiškumu romams, kaip konkrečios formos rasizmu, buvo aptarta ES aukščiausiojo lygio susitikime kovos su rasizmu klausimais ir rugsėjo mėn. vykusiame 14-ajame Europos romų įtraukties klausimų platformos posėdyje.

LGBTIQ asmenų lygybė

2020 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją, kurioje nustatyti pagrindiniai lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių ir queer asmenų lygybės skatinimo tikslai ir iniciatyvos. Nuo to laiko Komisija įsteigė Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės LGBTIQ asmenų lygybės pogrupį, kad būtų remiama ir stebima pažanga valstybėse narėse, įskaitant nacionalinių LGBTIQ asmenų lygybės veiksmų planų rengimą.

Liepos mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Vengriją ir Lenkiją, susijusias su lygybe ir pagrindinių teisių apsauga. Prieš Vengriją pradėtos bylos yra susijusios su neseniai priimtu įstatymu, kuriuo jaunesniems nei 18 metų asmenims visų pirma draudžiama arba ribojama prieiga prie turinio, kuriuo skatinamas arba vaizduojamas vadinamasis nukrypimas nuo tapatybės, atitinkančios gimus užfiksuotą lytį, lyties keitimas ar homoseksualumas, ir atsakomybės ribojimo pareiškimu, kurį nurodyta įtraukti į knygą vaikams, kurioje pateikiamas LGBTIQ turinys. Kadangi į Komisijai susirūpinimą keliančius klausimus nebuvo atsižvelgta, gruodžio 2 d. ji nusprendė išsiųsti Vengrijai pagrįstą nuomonę. Šalis turi per du mėnesius atsakyti ir ištaisyti padėtį. Priešingu atveju Komisija gali nuspręsti perduoti šios valstybės narės bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Kalbant apie Lenkiją, Komisija mano, kad šios šalies valdžios institucijos visapusiškai ir tinkamai neatsakė į jos užklausą dėl kelių Lenkijos regionų ir savivaldybių priimtų rezoliucijų dėl vadinamųjų zonų be LGBT ideologijos pobūdžio ir poveikio. Komisija gavo Lenkijos atsakymą į oficialų pranešimą ir 2021 m. pabaigoje jį nagrinėjo prieš nuspręsdama dėl tolesnių veiksmų.

Kova su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba

Gruodžio mėn. Komisija oficialiai paprašė Tarybos išplėsti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą ES nusikaltimų sąrašą, į jį įtraukiant neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus. Pamatiniame sprendime dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija baudžiamosios teisės priemonėmis reikalaujama kriminalizuoti tik rasistinę ir ksenofobinę neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus dėl, pvz., rasės, odos spalvos, religijos, kilmės, tautinės ar etninės kilmės. Kitų formų neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai, pvz., dėl lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus ir negalios, valstybėse narėse kriminalizuojami nevienodai. Pagal Tarybos sprendimą išplėsti ES nusikaltimų sąrašą Komisija ateityje galės pasiūlyti būtiniausias taisykles, pagal kurias neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai būtų kriminalizuojami dėl kitų priežasčių nei rasizmas ir ksenofobija.

Komisija tęsia darbą, kad užtikrintų tinkamą pamatinio sprendimo perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą, palaikydama dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir prireikus vykdydama pažeidimo nagrinėjimo procedūras. 2020 ir 2021 m. Komisija pradėjo procedūras prieš 13 valstybių narių.

Komisija tęsė politinį darbą kovos su rasistiniais ir ksenofobiniais neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba srityje, teikdama gaires nacionalinės valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms ir su jomis keisdamasi gerąja patirtimi Kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupėje. Kalbant apie Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso įgyvendinimą, birželio mėn. Komisija paskelbė, kad prisijungia tinklaveikos svetainė „LinkedIn“. Spalio mėn. institucija paskelbė metinio elgesio kodekso įgyvendinimo vertinimo rezultatus – jie tebėra teigiami, tačiau pažanga sulėtėjo.

Neįgaliųjų teisių strategija

87 mln. žmonių ES turi vienokią ar kitokią negalią. Prigimtinę teisę gyventi be kliūčių turi kiekvienas ir neįgalieji turi teisę į lygias galimybes, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime lygiomis teisėmis su kitais ir teisę nebūti diskriminuojami ir nepatirti smurto.

Darbą turi 50,8 % neįgaliųjų, palyginti su 75 % negalios neturinčių asmenų.

Skurdo ir socialinės atskirties grėsmė kyla 28,4 % neįgaliųjų, palyginti su 17,8 % negalios neturinčių asmenų.

Aukštąjį išsilavinimą įgyja tik 29,4 % neįgaliųjų, palyginti su 43,8 % negalios neturinčių asmenų.

52 % neįgaliųjų jaučiasi diskriminuojami.

Kovo mėn. priimta 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategija, kuri paskelbta ir lengvai skaitoma forma, siekiama užtikrinti visapusišką neįgaliųjų dalyvavimą visuomenėje. 10 metų strategija padeda spręsti įvairias neįgaliųjų problemas. Joje nustatyti veiksmai, kurių tikslas – didinti lygybę visais kasdienio gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, siekiama užtikrinti deramą gyvenimo kokybę, galimybę gyventi savarankiškai ir visapusiškai naudotis žmogaus ir ES teisėmis, pvz., laisvo judėjimo ir balsavimo teisėmis. Šia strategija taip pat skatinamos vienodos galimybės dirbti, kreiptis į teismą, gauti išsilavinimą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėti prieigą prie kultūros, sporto ir turizmo, taip pat užtikrinama apsauga nuo bet kokios formos diskriminacijos.

Pagrindinių teisių apsauga ir skatinimas pagal Chartiją

Gruodžio mėn. Komisija priėmė 2021 m. metinę ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio skirta pagrindinių teisių apsaugai skaitmeniniame amžiuje. Komisija taip pat pradėjo informuotumo didinimo kampaniją, per kurią informuota apie Chartijoje nustatytas žmonių teises ir apie tai, kur kreiptis, jei šios teisės pažeidžiamos. Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl ES vertybių propagavimo ir apsaugos pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą. Pagal šį 51 mln. EUR vertės kvietimą teikti pasiūlymus bus remiamos ES pilietinės visuomenės organizacijos, siekiančios apsaugoti ir propaguoti pagrindines teises ir vertybes. Ataskaita ir kvietimas teikti pasiūlymus yra Komisijos 2020 m. strategijos, kuria siekiama stiprinti Pagrindinių teisių chartijos taikymą ES, rezultatai.

Senėjimas ir demografija

Europa patyrė ir tebepatiria esminių demografinių pokyčių. ES tiek moterų, tiek vyrų numatoma viso gyvenimo trukmė per pastaruosius penkis dešimtmečius Europoje pailgėjo 10 metų. Politikos srityje ši visuomenę ir gyvenimo būdą keičianti tendencija turėtų būti numatoma ir į ją turėtų būti reaguojama. Sausio mėn. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl senėjimo ir pradėjo viešas diskusijas dėl senėjimo teikiamų galimybių ir keliamų uždavinių. Žaliojoje knygoje laikomasi gyvenimo ciklo požiūrio: apžvelgiamas visapusiškas senėjimo poveikis visoms kartoms ir siekiama rasti tinkamą tvarių mūsų gerovės sistemų sprendimų ir kartų teisingumo bei solidarumo pusiausvyrą.

Balandžio mėn. Komisija paskelbė Demografijos atlasą – interaktyvią priemonę demografinėms tendencijoms ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis stebėti ir vertinti. Joje pateikiami oficialūs Eurostato statistiniai duomenys ir prognozės, nauji Komisijos Jungtinio tyrimų centro parengti duomenys, taip pat duomenų istorijos konkrečiais klausimais, kuriose pateikiami įvairūs demografiniai įrodymai. Atlasas padeda užtikrinti, kad formuojant ES politiką būtų iš esmės atsižvelgiama į demografinę analizę. Birželio mėn. Taryba ir Komisija paskelbė ilgalaikės priežiūros ir pensijų adekvatumo ataskaitas, kuriose apžvelgiama vyresnio amžiaus žmonių gerovė ES ateinančiais dešimtmečiais. Prognozuojama, kad 27 ES valstybėse narėse žmonių, kuriems gali reikėti ilgalaikės priežiūros, skaičius padidės nuo 30,8 mln. 2019 m. iki 38,1 mln. 2050 m., o išlaidos ilgalaikei priežiūrai ES padidės nuo 1,7 proc. BVP 2019 m. iki 2,5 proc. BVP 2050 m.

Kaip susisiekti su ES

Asmeniškai

Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu

Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

— nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),

— šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba

— elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Kaip rasti informacijos apie ES

Internetas

Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai

Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti https://op.europa.eu/lt/publications. Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai

Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (https://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys

ES atvirųjų duomenų portale (https://data.europa.eu/euodp/lt) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais

Apie

Identifikatoriai

ES 2021 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą

Print ISBN 978-92-76-38946-0 ISSN 1725-6925 doi:10.2775/678 NA-AD-22-001-LT-C

PDF ISBN 978-92-76-38920-0 ISSN 1977-348X doi:10.2775/036285 NA-AD-22-001-LT-N

HTML ISBN 978-92-76-38895-1 ISSN 1977-348X doi:10.2775/734594 NA-AD-22-001-LT-Q

Interaktyvią šio leidinio versiją, kurioje yra nuorodos į elektroninį turinį, galima įsigyti PDF ir HTML formatu:
http://europa.eu/general-report/lt

ES 2021 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą
Europos Komisija
Komunikacijos generalinis direktoratas
Redakcinė tarnyba ir tikslinė informavimo veikla
1049 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË

ES 2021 m. Bendrasis pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą buvo priimtas Europos Komisijos 2022 m. vasario 21 d., dokumento Nr. C(2022) 959.

Europos Komisija neatsako už bet kokius su pakartotiniu naudojimu susijusius padarinius.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022

© Europos Sąjunga, 2022

Pakartotinio Europos Komisijos dokumentų naudojimo politika įgyvendinama pagal 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2011/833/ES dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo (OL L 330, 2011 12 14, p. 39).

Jeigu nenurodyta kitaip, šį dokumentą leidžiama pakartotinai naudoti pagal „Creative Commons Attribution 4.0 International“ (CC BY 4.0) licenciją
(https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/). Tai reiškia, kad pakartotinis naudojimas leidžiamas, jeigu tinkamai nurodoma autorystė ir visi pakeitimai.

Norint naudoti ar atgaminti elementus, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą.

NUOTRAUKOS IR VAIZDO MEDŽIAGA

Visos nuotraukos: © Europos Sąjunga (išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip).