Investicijų planas Europai

2015 m. Europos Komisija ir Europos investicijų banko grupė pradėjo įgyvendinti Investicijų planą Europai, kurio vienas iš svarbiausių elementų yra Europos strateginių investicijų fondas. Tai buvo naujas ir novatoriškas požiūris į finansavimą. Fondas buvo sukurtas iš pradžių ES ir Europos investicijų banko grupei užtikrinus jo pajėgumą prisiimti 21 mlrd. EUR riziką. Tai padeda pritraukti kitus, ypač privačiojo finansavimo, šaltinius. Kadangi fondo veikla neabejotinai buvo sėkminga, jis 2018 m. buvo patobulintas, jo veikla pratęsta iki 2020 m. pabaigos, o investicijų tikslas padidintas nuo 315 mlrd. EUR iki bent 500 mlrd. EUR. Dėl naujųjų taisyklių taip pat lengviau derinti finansavimą šio fondo lėšomis su Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir kitais ES finansavimo šaltiniais.

ES įsipareigojimas skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas 2018 m. davė apčiuopiamų rezultatų. Buvo viršytas Investicijų plano pirminis tikslas ir lūkesčiai ir nuo 2015 m. visoje Europoje sutelkta per 370 mlrd. EUR investicijų, iš kurių du trečdaliai – iš privačių šaltinių. Dėl Europos strateginių investicijų fondo paramos 856 000 mažųjų ir vidutinių įmonių galės lengviau gauti finansavimą. Skaičiavimai rodo, kad fondas jau padėjo sukurti daugiau kaip 750 000 darbo vietų, o iki 2020 m. jų turėtų būti sukurta dar 1,4 mln. Dėl Investicijų plano ES bendrasis vidaus produktas jau padidėjo 0,6 proc., o iki 2020 m. jis turėtų išaugti 1,3 proc.

Nuo įgyvendinimo pradžios Investicijų planas padėjo finansuoti sparčiojo plačiajuosčio interneto ryšio diegimą 15 mln. namų ūkių, renovuoti arba pastatyti pusę milijono įperkamų būstų ir pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas 30 mln. europiečių. Dėl jo buvo tiekiama atsinaujinančioji energija 7,4 mln. namų ūkių ir pagerinta geležinkelių ir miestų infrastruktūra 95 mln. ja kasmet besinaudojančių keleivių. Naudos gauna visos valstybės narės, ypač tos, kurios labiausiai nukentėjo per krizę.

Sėkmingai įgyvendinti Investicijų planą padėjo Europos investavimo konsultacijų centras, teikiantis tikslinę paramą šimtams projektų vykdytojų, ir Europos investicinių projektų portalas, suteikiantis potencialiems investuotojams galimybę lengvai naudotis brandžių projektų duomenų baze.

Ekonominė ir fiskalinė politika

Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Europoje taip pat remiami ES ekonomikos ir fiskalinio valdymo taisyklėmis. Ekonominės politikos koordinavimas ES vykdomas cikliškai kas metus; šis ciklas vadinamas Europos semestru. Jis pradedamas baigiantis kiekvieniems metams, be kita ko, paskelbiant metinę augimo apžvalgą ir pasiūlant rekomendacijas dėl euro zonos ekonominės politikos. 2018 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė šalių ataskaitas, kuriose išnagrinėti ekonominiai ir socialiniai uždaviniai kiekvienoje valstybėje narėje, išskyrus Graikiją, kuriai tebebuvo taikoma paramos stabilumui programa.

Pirmą kartą šalių ataskaitose buvo ypač pabrėžti 2017 m. lapkričio mėn. priimto Europos socialinių teisių ramsčio prioritetai. 2018 m. ypatingas dėmesys skirtas su darbo jėgos įgūdžiais susijusių uždavinių analizei ir nacionalinių socialinės apsaugos sistemų veikimui. Apskritai iš ataskaitų matyti, kad bent „tam tikra pažanga“ padaryta dėl daugiau kaip dviejų trečdalių praėjusiais metais pateiktų rekomendacijų.

Nuo Europos semestro politikos koordinavimo ciklo įgyvendinimo pradžios 2011 m. valstybės narės didžiausią pažangą padarė finansinių paslaugų, fiskalinės politikos ir fiskalinio valdymo srityse. Didelė pažanga taip pat buvo padaryta sprendžiant galimybių gauti finansavimą, užimtumo apsaugos teisės aktų ir darbo sutarčių reglamentavimo klausimus.

Gegužės mėn. Komisija, remdamasi šalių ataskaitose savo išdėstyta analize, pateikė politikos rekomendacijas kiekvienai valstybei narei. Šiose vadinamosiose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiausia dėmesio skirta ilgalaikiam tvaraus ir įtraukaus augimo pamatų stiprinimui. Komisija paragino valstybes nares pasinaudoti palankia ekonomine aplinka ir įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis gerinama verslo aplinka ir investavimo sąlygos, visų pirma produktų ir paslaugų rinkų reformas, kuriomis remiamos inovacijos, gerinamos mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės gauti finansavimą ir kovojama su korupcija.

Valstybėms narėms taip pat buvo patarta didinti savo ekonomikos atsparumą atsižvelgiant į ilgalaikius iššūkius, tokius kaip demografinės tendencijos, migracija ir klimato kaita.

Be to, Komisija rekomendavo šalims vykdyti reformas, kuriomis siekiama parengti darbo jėgą ateičiai, visų pirma būsimoms darbo formoms ir didėjančiam skaitmeninimui, mažinti pajamų nelygybę ir kurti užimtumo galimybes, visų pirma jaunimui.

Siekdama padėti valstybėms narėms vykdyti reformas, Komisija taip pat pasiūlė sukurti Reformų rėmimo programą, kurią šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir valstybės narės. Pagal programą, kurios bendras biudžetas – 25 mlrd. EUR, būtų remiamos prioritetinės reformos ir teikiama finansinė bei techninė parama ir konsultacijos.

Gegužės mėn. Komisija taip pat baigė ES fiskalinių taisyklių gairių, kurias ji paskelbė 2015 m., peržiūrą. Peržiūra parodė, kad Komisijos gairės dėl lankstumo padėjo rasti tinkamą siekių užtikrinti apdairią fiskalinę politiką ir stabilizuoti ekonomiką pusiausvyrą. Apskaičiavimai leidžia manyti, kad šis požiūris per pastaruosius ketverius metus padėjo padidinti ES bendrąjį vidaus produktą 0,8 proc. ir sukurti 1,5 mln. darbo vietų.

Prognozuojama, kad bendras deficito lygis euro zonoje 2018 m. bus sumažėjęs iki 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su aukščiausiu 6,2 proc. bendrojo vidaus produkto lygiu 2009 m. Skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis turėtų būti sumažėjęs nuo 91,8 proc. 2014 m. iki 86,9 proc. 2018 m.

Gegužės mėn. Europos Komisija taip pat ėmėsi veiksmų pagal Stabilumo ir augimo paktą. Tarp jų buvo rekomendacija nutraukti Prancūzijos perviršinio deficito procedūrą. Ją nustojus taikyti Prancūzijai, vienintelė valstybė narė, kuriai 2018 m. taikytos ES fiskalinių taisyklių vykdymo užtikrinimo procedūros, buvo Ispanija. 2011 m. tokių šalių buvo 24. Po daugelio sunkių metų Graikija sėkmingai baigė paramos stabilumui programą ir išsaugojo savo vietą euro zonoje ir Europos Sąjungoje.

Europos Komisija taip pat toliau teikė paramą po programų įgyvendinimo toms šalims, kurios gavo finansinę paramą per krizę: Airijai, Ispanijai, Kiprui, Portugalijai ir Rumunijai.

2018 m. kovo mėn. Europos fiskalinė valdyba, nepriklausomas patariamasis Europos Komisijos organas, paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl planuojamo nepriklausomos Danijos ekonomikos tarybos perkėlimo iš Kopenhagos teritorijos. 2018 m. birželio mėn. valdyba paragino valstybes nares, ypač tas, kuriose didelė valstybės skola, pasinaudoti palankia ekonomine aplinka ir stiprinti viešuosius finansus. 2018 m. spalio mėn. valdyba paskelbė savo antrąją metinę ataskaitą. Joje buvo įvertinta, kaip per 2017 m. vertinimo ciklą buvo įgyvendinamas Stabilumo ir augimo paktas – bendrai sutartos fiskalinės politikos formavimo taisyklės, – ir pateikta pasiūlymų, kaip paktą supaprastinti ir padaryti veiksmingesnį.

Lapkričio mėn. paskelbtoje Europos Komisijos metinėje augimo apžvalgoje padaryta išvada, kad 2019 m. Europos ekonomika turėtų toliau augti. Užimtumas jau išaugo iki rekordinio lygio – 239 mln. žmonių, o nedarbas sumažėjo iki prieš krizę buvusio lygio (6,8 proc.), taigi daugiau kaip 10 mln. žmonių įveikė skurdą ar socialinę atskirtį. Vis dėlto ne visi piliečiai ir šalys vienodai jaučia ekonomikos augimo naudą; dėl bendro nestabilumo ir spręstinų vidutinės trukmės bei ilgalaikių uždavinių ekonomikos augimas vis dar pažeidžiamas.

Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas

Kapitalo rinkų sąjunga yra vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų. Ji papildo bankų sąjungą ir stiprina ekonominę ir pinigų sąjungą ir tarptautinį euro vaidmenį. Kapitalo rinkų sąjunga taip pat papildo Investicijų planą Europai, nes ja stiprinama Europos ekonomika ir skatinamos investicijos darbo vietoms kurti. Jos tikslas – sutelkti ir nukreipti kapitalą visoms ES įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, kurių plėtrai ir klestėjimui būtini ištekliai.

Gegužės mėn. Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis gerinamos mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės gauti finansavimą viešosiose rinkose. Ši iniciatyva turėtų padėti ES bendrovėms lengviau ir pigiau gauti rinkos finansavimą savo plėtrai. Kitais pasiūlymais bus suteiktas postūmis tarpvalstybinei investicinių fondų rinkai ir ES padengtųjų obligacijų, kaip ilgalaikio finansavimo šaltinio, rinkai, taip pat užtikrintas didesnis tikrumas investuotojams sprendžiant su tarpvalstybiniais vertybinių popierių sandoriais ir reikalavimais susijusius klausimus. Šiuo metu nesama teisinio tikrumo dėl to, kuri nacionalinė teisė taikytina nustatant, kam priklauso reikalavimas po to, kai įvyko tarpvalstybinis jo perleidimas. Pasiūlytomis naujomis taisyklėmis paaiškinama, pagal kurią teisę tokie ginčai sprendžiami. Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turi pasirūpinti, kad šie ir kiti pasiūlymai kuo greičiau taptų teisės aktais ir kad kapitalo rinkų sąjungos idėja būtų įgyvendinta.

Komisija ir Europos investicijų fondas (kuris priklauso Europos investicijų banko grupei) taip pat pradėjo įgyvendinti Europos rizikos kapitalo fondų fondo programą, grindžiamą kvietimais pareikšti susidomėjimą. Šeši dalyvaujantys fondai, kuriems teikiama 410 mln. EUR ES parama, siekia pritraukti iki 2,1 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų. Tai savo ruožtu turėtų paskatinti apie 6,5 mlrd. EUR naujų investicijų į novatoriškas pradedančiąsias įmones ir veiklą plečiančias bendroves visoje Europoje, o šiuo metu Europoje esamo rizikos kapitalo apimtis turėtų išaugti dvigubai. Ribotos ir nevienodai išsivysčiusios ES rizikos kapitalo rinkos yra nuolat nurodomos kaip veiksnys, stabdantis inovacijas ES bendrovėse ir bendrovių plėtrą.

Birželio mėn. Komisija taip pat priėmė naujas taisykles, kuriomis skatinamos draudikų investicijos į paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais. Pakeitimas vertybiniais popieriais yra svarbus finansavimo šaltinių įvairinimo ir platesnio rizikos paskirstymo finansų rinkų dalyviams kanalas. Šios taisyklės papildo jau sutartas taisykles, kuriomis siekiama skatinti draudikų investicijas į paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais.

2018 m. pabaigoje Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl pagrindinių visos Europos asmeninės pensijos produkto elementų. Tai piliečiams skirta savanoriška taupymo pensijai sistema, taikoma ir tarpvalstybinėmis aplinkybėmis. Asmeninės pensijos produktas suteiks papildomų investavimo pensijai galimybių piliečiams, kurie to pageidauja, ir juo bus papildytos esamos valstybinių ir profesinių pensijų sistemos.

Neiškreiptos konkurencijos, remiančios ekonomikos augimą ir investicijas, skatinimas

ES konkurencijos politika pabrėžiama, kad bendrovės gali investuoti ir vykdyti veiklą bendrojoje rinkoje, jei jos laikosi ES konkurencijos taisyklių. 2018 m. Komisija toliau užtikrino konkurencijos taisyklių vykdymą namų ūkių ir įmonių labui, o kartu ir vienodas sąlygas, daugiau galimybių rinktis bei mažesnes kainas vartotojams.

Gruodžio mėn. priimtos naujos taisyklės ir priemonės, padėsiančios nacionalinėms konkurencijos institucijoms dar veiksmingiau įgyvendinti ES antimonopolines taisykles.

Apžvelgiamaisiais metais Komisija priėmė 393 sprendimus dėl susijungimų, 10 antimonopolinių sprendimų, 4 sprendimus dėl kartelių ir 219 sprendimų dėl valstybės pagalbos. Jie buvo labai naudingi ES vartotojams ir paskatino ekonomikos augimą. Komisija iš viso skyrė daugiau kaip 6,3 mlrd. EUR baudas bendrovėms, pažeidusioms ES konkurencijos taisykles, ir nurodė atitinkamoms valstybėms narėms susigrąžinti apie 1 mlrd. EUR neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos iš ją gavusių įmonių. 91 proc. valstybės pagalbos atvejų buvo išnagrinėta remiantis Bendruoju bendrosios išimties reglamentu supaprastintomis taisyklėmis, pagal kurias valstybės pagalba gali būti skiriama vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis visiškai nedalyvaujant Komisijai.

Tvarus augimas siekiant kurti darbo vietas ir padėti saugoti aplinką

Imdamasi platesnio masto veiksmų didinti Europos ekonomikos tvarumą, sausio mėn. Komisija priėmė naują Plastikų strategiją, kurios tikslas – keisti plastikų kūrimo, gamybos, naudojimo ir perdirbimo būdą. Pagal naujuosius planus visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 m. turėtų būti perdirbamos arba panaudojamos pakartotinai, būtų mažinamas vienkartinių plastikų naudojimas ir ribojamas tyčinis mikroplastikų naudojimas.

Gegužės mėn. buvo pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo siekiama spręsti į jūrą išmetamų šiukšlių problemą šalinant jų susidarymo priežastis. Pasiūlyme dėmesys sutelkiamas į dešimt dažniausiai į vandenynus patenkančių plastikinių gaminių ir į pamestus bei apleistus žvejybos įrankius. Gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl naujosios ES direktyvos dėl vienkartinių plastikinių gaminių – pasaulio lygmeniu plačiausio užmojo teisinės priemonės, kuria sprendžiama į jūrą išmetamų šiukšlių problema. Ja numatomos įvairios priemonės, taikomos skirtingoms gaminių kategorijoms. Kai bus lengvai prieinamų ir įperkamų pakaitalų, vienkartiniai plastikiniai gaminiai, pavyzdžiui, plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės arba gėrimų šiaudeliai, iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti gaminiai ir maisto produktų bei gėrimų tara, pagaminta iš polistireninio putplasčio, rinkoje bus uždrausti. Kitų gaminių atveju jų naudojimą bus siekiama riboti mažinant vartojimą nacionaliniu lygmeniu, nustatant projektavimo ir ženklinimo reikalavimus ir atliekų tvarkymo bei surinkimo įpareigojimus gamintojams.

Gegužės mėn. Taryba priėmė ir naujas atliekas reglamentuojančias taisykles, kuriomis siekiama, kad ES taptų atliekų tvarkymo ir perdirbimo lydere pasaulyje. Dabar bus reikalaujama, kad valstybės narės iki 2025 m. perdirbtų bent 55 proc. savo komunalinių atliekų, iki 2030 m. – 60 proc., o iki 2035 m. – 65 proc. Tarp kitų patvirtintų priemonių – 10 proc. viršutinė riba iki 2035 m. šalinimui sąvartynuose, privalomas atskiras biologinių atliekų surinkimas ir griežtesnės gamintojų mokėjimo už pagrindinių tinkamų perdirbti medžiagų surinkimą sistemos.

Po ES mastu vykdytos įsipareigojimų didinimo kampanijos, kuri buvo Europos plastikų strategijos dalis, Europos Komisija lapkričio mėn. pateikė preliminarų vertinimą, iš kurio matyti, kad ES pramonė yra reikšmingai įsipareigojusi perdirbti plastikus: jei įsipareigojimai būtų visiškai įvykdyti, iki 2025 m. būtų galima pagaminti ne mažiau kaip 10 mln. tonų perdirbtų plastikų. Tačiau, kalbant apie paklausą, kol kas numatoma tik 5 mln. tonų. Tai rodo, kad, norint pasiekti tikslą – sukurti tinkamai veikiančią ES perdirbtų plastikų rinką, reikės imtis daugiau veiksmų.

Toliau buvo siekiama gerinti tvarų, „žiedinį“ vandens išteklių valdymą ir užtikrinti, kad geriamas vanduo būtų saugesnis visiems europiečiams. Vasario mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėti Geriamojo vandens direktyvą, kad būtų pakelti geriamojo vandens standartai, pagerintos galimybės visiems gauti vandens, o vartotojams padėta rasti patikimos informacijos apie jo tiekimą. Šis pasiūlymas taip pat buvo atsakas į pirmąją sėkmingą Europos piliečių iniciatyvą „Right2Water“, kurią parėmė 1,6 mln. žmonių. Direktyvos tikslas – paskatinti vartotojus vietoje vandens buteliuose rinktis vandentiekio vandenį ir taip sutaupyti pinigų, sumažinti į mūsų upes ir jūras patenkančių plastiko atliekų ir pasiekti, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

2018 m. pavasarį Komisija taip pat pateikė pasiūlymus dėl tvaraus finansavimo, kuriais siekiama užtikrinti, kad finansų sektorius investuotų tvariau ir taip atliktų savo vaidmenį pereinant prie žaliosios ekonomikos.

Mėlynoji ekonomika

Mėlynoji ekonomika apima visą taisyklėmis grindžiamą, tvarią ekonominę veiklą, susijusią su mūsų vandenynais, jūromis arba pakrantės rajonais, – nuo žuvininkystės, laivų statybos ir turizmo iki vandenynų energijos ir mėlynųjų biotechnologijų. 2018 m. Komisija paskelbė pirmąją metinę šio sparčiai augančio ekonomikos sektoriaus, kurio dydis iki 2030 m. pasaulyje turėtų padvigubėti, ataskaitą. Joje pažymima, kad mėlynosios ekonomikos apyvarta sudaro daugiau kaip 560 mlrd. EUR per metus, šiame sektoriuje dirba daugiau kaip 3,5 mln. žmonių ir daugelyje šalių jis sparčiai auga. Ispanijai tenka penktadalis visų šiame sektoriuje dirbančių asmenų, po jos rikiuojasi Italija, Jungtinė Karalystė ir Graikija. Drauge šioms keturioms valstybėms narėms tenka daugiau kaip pusė su mėlynąja ekonomika susijusių darbo vietų.

Regioninė ir miestų politika

Regionai ir miestai gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas. 2018 m. ES toliau investavo į politiką, kuria regionų ir vietos lygmenimis didinamas konkurencingumas ir darbo vietų kūrimas, skatinama socialinė įtrauktis ir remiamos mažosios ir vidutinės įmonės. Įgyvendintos kelios iniciatyvos ir strategijos, kuriomis siekta skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas platesniu mastu. Be kita ko, 2018 m. imtasi naujų veiksmų, kuriais siekta padėti Europos regionams investuoti į savo nišines sritis, kuriose esama konkurencingumo potencialo (pažangioji specializacija).

Šie veiksmai apima tolesnę paramą atsiliekančių regionų iniciatyvai ir naujos iniciatyvos, skirtos pramonės pereinamojo laikotarpio regionams, įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu 2018 m. bandomiesiems veiksmams dešimtyje regionų ir dviem valstybėms narėms buvo teikiamos Europos regioninės plėtros fondo ir Europos įmonių grupių ir pramonės permainų stebėjimo centro ekspertų konsultacijos ir finansinė parama.

Komisija taip pat atrinko penkias sanglaudos politikos programas dalyvauti vykdant naują bandomąją iniciatyvą, kuria siekiama gerinti administracinius gebėjimus. Graikijos, Lenkijos, Ispanijos, Kroatijos ir Bulgarijos programoms teikiama tikslinė parama, kad būtų pagerintas jų veikimas. Europos investavimo konsultacijų centras atliko investavimo platformų atokiausiuose regionuose tyrimą, kad padėtų pagerinti jų galimybes pasinaudoti Investicijų planu. Be to, įsteigtos energetikos Reunjone ir atliekų tvarkymo Kanarų salose darbo grupės, o pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamas projektas, kuriuo siekiama skatinti mokslinių tyrimų kompetenciją visuose atokiausiuose regionuose.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Paskelbus Europos infrastruktūros tinklų priemonės derinimo kvietimą, pagal kurį dotacijos derinamos su Europos strateginių investicijų fondo, Europos investicijų banko, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba privačiojo sektoriaus investuotojų finansavimu, atrinkti 35 saugaus, netaršaus ir pažangaus judumo srities projektai, kuriems bus skirta 405 mln. EUR dotacijų. Pagal kitą kvietimą teikti pasiūlymus, kurio vertė – 290 mln. EUR, paremti projektai, kuriais siekiama plėtoti Bendrą Europos dangų ir Europos aviaciją. Maždaug 9,5 mln. EUR, kuriuos skirs Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendra įmonė (SESAR), bus finansuojama įvairi programos „U-Space“ dronų demonstravimo veikla, dėmesį sutelkiant į saugų ir patikimą dronų integravimą į aviacijos sistemą.

Pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms rasti finansavimą, naujų partnerių ir naujų rinkų

Mažosios įmonės yra ES ekonomikos pagrindas. Kiekvienais metais ES mažąsias įmones remia įvairių rūšių finansavimu ir konsultavimo paslaugomis. Pastaraisiais metais ES padarė didelę pažangą gerindama mažųjų įmonių galimybes gauti finansavimą Europoje. ES jau padėjo suteikti daugiau kaip 20,3 mlrd. EUR finansavimą maždaug 381 000 mažųjų įmonių pagal ES mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo programą (COSME). Jį papildo Europos strateginių investicijų fondas.

Mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų skatinimas

Mokslinė kompetencija ir proveržio inovacijos

Apžvelgiamaisiais metais pagal programą „Horizontas 2020“ siekiant paremti mokslinius tyrimus ir inovacijas paskelbta kvietimų teikti pasiūlymus ir vykdyti kiti veiksmai, kurių bendra vertė – 10 mlrd. EUR. Tarp pavyzdžių yra naujas kvietimas teikti pasiūlymus siekiant investuoti beveik 200 mln. EUR į naujos kartos baterijų kūrimą – tai padės skatinti tapti nuo iškastinio kuro nepriklausoma visuomene; beveik 1 mlrd. EUR skirta ekonominių ir aplinkosauginių pranašumų susiejimui remiant ES žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį; apie 200 mln. EUR numatyta pagrindinių neteisėtos migracijos priežasčių nagrinė­jimui, kurio rezultatais bus pasinaudota įgyvendinant Europos migracijos darbotvarkę.

Be to, siekiant skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą švarios energijos inovacijų finansavimo srityje, 2018 m. rudenį su Bilo ir Melindos Geitsų fondu pasirašius susitarimą buvo įsteigtas 100 mln. EUR fondas, skirtas ES novatoriams ir bendrovėms, galintiems pasiekti gerų ir tvarių rezultatų mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

2018 m. oficialiai pradėta įgyvendinti Europos atvirojo mokslo debesijos – virtualios aplinkos, kurioje galima tarpvalstybiniu mastu saugoti įvairių disciplinų duomenis, jais dalytis ir pakartotinai juos naudoti, iniciatyva. Ja maždaug 1,7 mln. tyrėjų ir 70 mln. specialistų suteikiama prieiga prie vis gausesnių atvirųjų duomenų.

ES kosmose

Remdamasi 2016 m. Europos kosmoso strategija, ES toliau plėtojo kosmoso infrastruktūrą, kuria grindžiama ekonomika ir didelė mūsų kasdienio gyvenimo dalis. 2018 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė 16 mlrd. EUR vertės Kosmoso programą, kuria būtų dar labiau stiprinama ES lyderystė kosmoso srityje.

Programa „Copernicus“ yra didžiausia pasaulyje Žemės stebėjimo duomenų teikėja, taigi ji padeda spręsti įvairias problemas, tokias kaip gaivalinės nelaimės ir klimato kaita. 2018 m. paleidus septintąjį „Copernicus“ palydovą, galime geriau stebėti vandenynus, sausumą ir atmosferą. 2018 m. pradėjus teikti ir prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos paslaugas, novatoriškos pradedančiosios įmonės ir kiti naudotojai gali lengvai gauti prieigą prie duomenų, juos tvarkyti ir parsisiųsdinti, ir tam jiems nereikia investuoti į brangią duomenų saugojimo ir tvarkymo infrastruktūrą.

Įgyvendinant ES palydovinės navigacijos programą „Galileo“ teikiamos tikslios padėties ir laiko nustatymo bei navigacijos paslaugos. Sistema gali būti naudojama naujausios kartos išmaniuosiuose telefonuose ir yra daug tikslesnė nei ankstesnės tik GPS grindžiamos sistemos. 2018 m. paleidus keturis naujus palydovus (pavadintus vaikų, laimėjusių piešinių konkursą, vardais), „Galileo“, paranki jau 500 mln. naudotojų visame pasaulyje, veikia geriau ir žengtas žingsnis link jos tapimo visiškai nepriklausoma, autonomiška palydovine padėties nustatymo sistema. „Galileo“ signalai naudojami eismo ir geležinkelių valdymo, orlaivių navigacijos, bankininkystės ir ūkininkavimo srityse, jie sudaro sąlygas savivaldžiams automobiliams.

Lapkričio mėn. JAV federalinė ryšių komisija nutarė netaikyti licencijavimo reikalavimų „Galileo“ signalų priėmimui Jungtinėse Valstijose. Tai reiškia, kad JAV piliečiai ir įmonės galės naudotis pažangiausiais metodais grindžiamais „Galileo“ palydovinės navigacijos signalais, kurių reikia naudojantis susietaisiais automobiliais, išmaniaisiais laikrodžiais, ūkininkaujant arba lėktuvų navigacijos reikmėms.

„Galileo“ tikslumas yra labai svarbus veiksnys užtikrinant sistemos „eCall“, padedančios nustatyti automobilio buvimo vietą įvykus nelaimei, veiksmingumą. Nuo 2018 m. kovo 31 d. sistema „eCall“ privaloma visiems ES naujų tipų lengviesiems automobiliams ir padeda net iki 60 proc. sutrumpinti pagalbos tarnybų reagavimo laiką. Gruodžio mėn. Komisija priėmė naujas priemones, kuriomis siekiama padėti tiksliau nustatyti į nelaimę patekusių žmonių buvimo vietą naudojantis „Galileo“ signalais, todėl gelbėjimo veiksmai bus atliekami veiksmingiau. Pagal naująsias taisykles visi ES parduodami išmanieji telefonai galės išsiųsti tikslią informaciją apie asmens, kuris skambina pagalbos numeriu 112, buvimo vietą į skambutį atsiliepiančioms pagalbos tarnyboms.

Kadangi prieiga prie kosmoso yra strategiškai svarbi, ES siekia didinti savo savarankiškumą šioje srityje. 2018 m. buvo paskelbtas konkursas, kuriuo siekiama skirti 10 mln. EUR už komerciniu požiūriu perspektyviausią lengvų palydovų paleidimo paslaugų už mažą kainą sprendimą. Pagal „InnovFin“ bandomąją kosmoso srities nuosavo kapitalo iniciatyvą telkiama apie 110 mln. EUR lėšų investicijoms į kosmoso sektorių paskatinti, didinant rizikos kapitalo, skirto MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, sumą.

Europos gynybos technologijos

2018 m. Europos Sąjunga investavo 40 mln. EUR į novatoriškų gynybos technologijų ir produktų bendrų mokslinių tyrimų finansavimą pagal gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus.

Liepos mėn. ES priėmė naują Europos gynybos pramonės plėtros programą, kad Europos gynybos pramonei būtų teikiama finansinė parama Europos lygmeniu atrinktose srityse plėtojant naujus produktus ir technologijas. 2019–2020 m. numatomas 500 mln. EUR biudžetas bendriems gynybos pajėgumų plėtojimo projektams iš dalies finansuoti.

Investicijos į žmones

2018 m. ES priėmė Rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės sistemos. Joje pateikiami kriterijai, kuriais skatinama užtikrinti geras mokymosi ir darbo sąlygas pameistriams visoje ES.

Balandžio mėn. ES supaprastino ir modernizavo „Europass“ CV, padėsiantį žmonėms prieinamiau ir suprantamiau pristatyti savo įgūdžius ir kvalifikaciją visoje bendrojoje rinkoje. Tai taip pat padės politikos formuotojams geriau prognozuoti darbo rinkos reikmes ir tendencijas.

Daugumoje valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų reformos yra itin prioritetinės, joms taip pat daug dėmesio skirta per 2018 m. Europos semestrą. Dvidešimčiai valstybių narių pateiktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos švietimo ir mokymo srityje.

Veiksmingos švietimo ir mokymo sistemos yra nepaprastai svarbios suteikiant jaunuoliams žinių, gebėjimų ir įgūdžių, kad jie galėtų rasti pasitenkinimą teikiantį darbą ir taptų aktyviais nepriklausomais piliečiais. Be to, jos atlieka svarbų vaidmenį suteikiant darbuotojams galimybę tobulinti savo įgūdžius, kad jie sugebėtų prisitaikyti prie kintančių darbo metodų ir darbo rinkos poreikių, ir padeda didinti produktyvumą ir ekonomikos augimą.

Tęsdama darbą iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, pirmąjį 2018 m. pusmetį Komisija pateikė šešias konkrečias politikos priemones. 2018 m. gegužės mėn. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, kad daugiau žmonių įgytų pagrindinius įgūdžius, kurių reikia gyvenant ir dirbant XXI amžiuje, ir Rekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo. 2018 m. lapkričio mėn. ji priėmė priemones dėl kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo. Toliau vyksta diskusijos dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros ir kalbų mokymo bei mokymosi. Toliau įgyvendinamas ir veiksmų planas, kuriuo siekiama gerinti ES piliečių skaitmeninius įgūdžius ir naudojimąsi naujomis technologijomis mokymo ir mokymosi tikslais.

Žmonių jungtys

2018-ieji Europoje buvo Europos kultūros paveldo metai, per kuriuos buvo siekiama paskatinti daugiau žmonių atrasti turtingą ir įvairų Europos kultūros paveldą ir juo domėtis bei sustiprinti Europos bendrystės jausmą. Per 7,5 mln. žmonių dalyvavo daugiau kaip 13 000 renginių, organizuotų 37 šalyse. Kad šie Europos metai darytų poveikį ir po 2018 m., gruodžio 7 d. Komisija pristatė 60 veiksmų, susijusių su kultūros paveldo rėmimu ir apsauga ilguoju laikotarpiu.

Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“, kurios biudžetas buvo daugiau kaip 2,7 mlrd. EUR, 2018 m. suteikė galimybę apie 600 000 jaunuolių ir 190 000 darbuotojų iš švietimo įstaigų ir jaunimo organizacijų dalyvauti mokymosi veikloje. Kovo mėn. Komisija mobilumo veiksmus papildė internetiniu „Erasmus+“ virtualiųjų mainų projektu, kurio tikslas – skatinti kultūrų dialogą ir skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis patobulinti bent 25 000 jaunuolių įgūdžius. Gegužės mėn. Komisija pasiūlė kitame ilgalaikiame (2021–2027 m.) biudžete padvigubinti programos „Erasmus“ finansavimą – iki 30 mlrd. EUR, todėl pagal ją parama galėtų būti skiriama triskart daugiau žmonių.

„DiscoverEU“

2018 m. liepos – spalio mėn. apie 15 000 jaunuolių turėjo galimybę pakeliauti po Europą naudodamiesi „DiscoverEU“ kelionės bilietu. Ši nauja iniciatyva padėjo jiems geriau suprasti, kokia įvairi yra Europa, džiaugtis jos kultūros turtais, susirasti naujų draugų ir įtvirtinti savo europinę tapatybę. Lapkričio mėn. jaunuoliai turėjo dar vieną galimybę pateikti paraišką dėl nemokamų bilietų kelionei 2019 m. Komisija pasiūlė po 2020 m. iniciatyvą gerokai išplėsti.

Europos solidarumo korpusas

Spalio mėn. ES priėmus atskirą Europos solidarumo korpuso teisinį pagrindą ir skyrus kitų trejų metų biudžetą, šiai iniciatyvai buvo suteiktas postūmis. Iki gruodžio mėn. pabaigos užsiregistravo beveik 100 000 jaunuolių, o 11 000 dalyvavo solidarumo veikloje visoje Europoje. Birželio mėn. Komisija pasiūlė naują Europos solidarumo korpuso programą po 2020 m., kuriai numatyta skirti 1,26 mlrd. EUR ir kuria išplečiamos teikiamos galimybės. Pagal programą 2021–2027 m. bent 350 000 jaunų europiečių vykdydami savanorišką veiklą (įskaitant paramą humanitarinės pagalbos operacijoms ES nepriklausančiose šalyse), dalyvaudami stažuotėse arba dirbdami galėtų padėti bendruomenėms, kurioms reikia pagalbos.

Žmonių sveikatos apsauga ir pagalba ekonomikai

2018 m. gruodžio mėn. Europos sveikatos ministrai priėmė Komisijos pasiūlytą rekomendaciją sustiprinti ES bendradarbiavimą kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant. Rekomendacijoje dėmesys sutelkiamas į tris pagrindinius ramsčius: nenoro skiepytis problemos sprendimą ir skiepijimo aprėpties didinimą, darnią skiepijimo politiką ES ir ES masto veiksmų koordinavimą bei indėlį į visuotinę sveikatą.

Lapkričio mėn. Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtoje ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“ raginama gerinti psichikos sveikatą ir užkirsti kelią psichikos ligoms, kurios ne tik sukelia socialinių padarinių, bet ir daug kainuoja, – apskaičiuota, kad išlaidos šioms ligoms visoje ES sudaro daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš ataskaitos taip pat matyti, kad nuolatinis tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas sulėtėjo ir kad tarp šalių ir šalių viduje esama didelių skirtumų, dėl kurių pirmiausia nukenčia žemą išsilavinimo lygį turintys gyventojai. Joje taip pat raginama kovoti su tokiais rizikos veiksniais kaip rūkymas, alkoholis ir nutukimas, mažinti priešlaikinį mirtingumą, užtikrinti visuotinį sveikatos priežiūros prieinamumą ir didinti sveikatos priežiūros sistemų atsparumą. Paskelbusi ataskaitą Komisija pradėjo antrąjį žinių ciklą „Sveikatos būklė ES“, per kurį analizuojami sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų Europos Sąjungoje lyginamieji duomenys ir įžvalgos, jais dalijamasi ir sveikatos institucijoms padedama formuoti faktais grindžiamą politiką.

Dvejų metų ciklą „Sveikatos būklė“ Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorija.

ES toliau siekė apsaugoti darbuotojų sveikatą ir saugą – buvo pateiktas pasiūlymas apriboti dar penkių vėžį sukeliančių cheminių medžiagų poveikį darbuotojams. Taip siekiama sustiprinti daugiau kaip 1 mln. darbuotojų apsaugą Europoje.

Siekiant apsaugoti bites ir apdulkintojus, buvo priimti nauji apribojimai, taikomi trijų neonikotinoidų – augalų apsaugos produktuose naudojamų į nikotiną chemiškai panašių veikliųjų medžiagų – naudojimui. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. visiškai uždrausta naudoti šiuos produktus lauke, o juos naudoti viduje leidžiama tik nuolatiniuose šiltnamiuose. Šiuos apribojimus papildė pirmoji ES iniciatyva, kuria siekiama spręsti laukinių vabzdžių apdulkintojų nykimo problemą.

Į rezultatus orientuotas ES biudžetas

2018 m. ES biudžete dėmesys buvo telkiamas į Europos prioritetų įgyvendinimą skatinant kurti darbo vietas, ypač jaunimui, ekonomikos augimą ir strategines investicijas. Juo taip pat toliau buvo remiamos pastangos spręsti migracijos ir saugumo klausimus tiek ES, tiek už jos ribų.

Beveik pusė numatytų lėšų (77,5 mlrd. EUR) skirta Europos ekonomikai stiprinti, darbo vietoms kurti ir bendrovių, tyrėjų ir universitetų konkurencingumui pasaulyje didinti. ES lėšomis buvo remiamas žemės ūkis ir kaimo vietovės (bendra žemės ūkio politika), regionai (Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas), moksliniai tyrimai ir inovacijos („Horizontas 2020“), mažosios ir vidutinės įmonės (Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa), švietimas, mokymas ir jaunimas („Erasmus+“), transporto ir skaitmeninė infrastruktūra (Europos infrastruktūros tinklų priemonė).

Įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą buvo sprendžiama jaunimo nedarbo problema skiriant 350 mln. EUR, kad jaunimui būtų teikiama parama ir sudaryta geresnių galimybių rasti darbą. 2018 m. Europos strateginių investicijų fondui buvo papildomai skirta 2 mlrd. EUR, kad būtų toliau sėkmingai telkiamos privačiosios investicijos į strateginius Europos projektus. 59,2 mlrd. EUR padėjo skatinti tvarų augimą skiriant paramą ūkininkams, žuvininkystės, klimato ir biologinės įvairovės sritims.

ES ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas

Po mėnesius trukusių konsultacijų su valstybėmis narėmis ir Europos piliečiais Komisija gegužės mėn. pateikė pasiūlymą dėl ilgalaikio 2021–2027 m. biudžeto.

Po to buvo pateiktas išsamus pasiūlymų dėl sektorių programų ir fondų rinkinys. Šis ilgalaikio biudžeto pasiūlymas yra ES ateinančio dešimtmečio tikslų, dėl kurių ES vadovai susitarė 2018 m. vasario mėn., išraiška biudžeto sumomis. Pasiūlytame biudžete naujos priemonės derinamos su moderniomis programomis, kad būtų veiksmingai įgyvendinti ES prioritetai. Juo suteikiama išteklių rasti tinkamus pagrindinių uždavinių, be kita ko, jaunimo nedarbo, migracijos, saugumo, technologinės ir skaitmeninės transformacijos, sprendimus. Į pasiūlymus įtrauktas supaprastintas biudžetas, užtikrinantis tvirtesnę sąsają su politiniais prioritetais (taip pat žr. specialų skyrių „Naujas ilgalaikis ES biudžetas“).

„InvestEU“

Atsižvelgdama į Investicijų plano Europai sėkmę Europos Komisija pasiūlė, kad visų kitame ilgalaikiame biudžete (2021–2027 m.) numatytų ES finansavimo programų modelis būtų toks pats. Šiuo metu ES siūlomas įvairias finansavimo programas apimtų viena programa – „InvestEU“. Kaip ir Investicijų plano atveju, programą „InvestEU“ sudarytų fondas, konsultacijų centras ir investicinių projektų portalas. „InvestEU“ fondui iš ES biudžeto būtų suteikta 38 mlrd. EUR garantija strategiškai svarbiems projektams visoje ES remti tokiuose sektoriuose kaip tvari infrastruktūra; moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas; mažosios ir vidutinės įmonės; socialinės investicijos ir įgūdžiai. Prognozuojama, kad per septynerius metus fondas pritrauktų daugiau kaip 650 mlrd. EUR papildomų investicijų.

Mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų skatinimas

Komisija taip pat ketina skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, kad Europa liktų pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderė. Pagal naująją programą „Europos horizontas“ 2021–2027 m. moksliniams tyrimams ir inovacijoms siūlomas 100 mlrd. EUR biudžetas. Komisija pasiūlė, kad plėtodama savo vadovaujamą vaidmenį kosmoso srityje ES į savo Kosmoso programą investuotų 16 mlrd. EUR. Komisija siūlo Europos gynybos fondui skirti 13 mlrd. EUR. Taip ES taps viena iš keturių didžiausių investuotojų į gynybos srities mokslinius tyrimus ir technologijas Europoje.

Augimą skatinantis žemės ūkis ir jūrų ekonomika

Komisija pasiūlė išlaikyti tvirtą paramą ES žemės ūkiui ir kaimo vietovėms ir 2021–2027 m. bendrai žemės ūkio politikai skirti 365 mlrd. EUR. Bendros žemės ūkio politikos pasiūlymais siekiama politiką supaprastinti ir modernizuoti, kad ji ir toliau būtų tinkama ateičiai. Be tradicinių ūkių pajamų, aprūpinimo maistu ir aplinkos apsaugos tikslų, planuose atsižvelgiama ir į naujus visuomenės reikalavimus, tokius kaip saugūs, maistingi ir tvarūs maisto produktai, kova su maisto švaistymu ir gyvūnų gerovė. Be to, planais siūloma nauja ES ir jos valstybių narių partnerystė. Nors ateityje elementai, kurių reikia bendriems ES tikslams pasiekti ir sklandžiam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti, bus apibrėžiami ES lygmeniu, valstybės narės galės rinktis ir rengti politikos priemones, kurios atitiktų jų ūkininkų ir kaimo vietovių poreikius.

Komisija taip pat pasiūlė naują 6,14 mlrd. EUR Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, kuriuo labiau remiama jūrų ekonomika ir skatinamas supaprastinimas bei didesnis dėmesys rezultatams. Fondas sudarys galimybes investuoti į naujas jūrų rinkas, technologijas ir paslaugas, tokias kaip vandenynų energija ir jūrų biotechnologijos. Daugiau paramos gaus pakrančių bendruomenės. Iš fondo taip pat toliau bus remiamas Europos žuvininkystės sektorius, ypač daug dėmesio skiriant pagalbai mažos apimties žvejybai.

Sanglaudos politikos ateitis

Sanglaudos politikos fondų, kuriems Komisija numatė 373 mlrd. EUR, pasiūlymuose dėmesys sutelkiamas į Europos ekonomikos modernizavimą, siekiant, kad ji taptų pažangesnė, žalesnė ir labiau susieta, ir į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Taisyklės taip pat būtų supaprastintos – septyniems fondams būtų taikomas vienas taisyklių rinkinys, o procedūros būtų lankstesnės.

Investicijos į žmones

Komisija pasiūlė dar labiau sustiprinti Sąjungos socialinį aspektą pasitelkiant naują, patobulintą, Europos socialinį fondą. Naujo ESF+ lėšos siektų 101,2 mlrd. EUR – tai daug didesnė viso sanglaudai skirto biudžeto dalis nei šiuo metu. Jis suteiktų daugiau matomumo socialinėms investicijoms ir padidintų jų poveikį. Visų pirma, palyginti su dabartine finansine programa, drauge sudėjus ESF+, „Erasmus“ ir Europos solidarumo korpuso iniciatyvą gali būti daugiau nei padvigubintos jaunimui remti skirtos lėšos. Pertvarkius Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, būtų išplėsta jo taikymo sritis, o viršutinė riba pakelta iki 225 mln. EUR per metus, palyginti su 170 mln. EUR per metus dabartiniu laikotarpiu.

Bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas

Iš 30 teisėkūros iniciatyvų, kurias nuo 2015 m. pateikė Europos Komisija, dėl 23 Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija jau susitarė. Kad būtų toliau kuriama bendroji skaitmeninė rinka, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų patvirtinti dar septynis Komisijos jau pateiktus pasiūlymus.

2018 m. pradėtos įgyvendinti kelios svarbios skaitmeninės srities iniciatyvos. Sausio mėn. pradėta ES masto informavimo kampanija #SaferInternet4EU dėl interneto saugos, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kibernetinės higienos. Rugsėjo mėn. įsigaliojo ES teisės aktas dėl elektroninės atpažinties (eIDAS reglamentas). Spalio mėn. valstybės narės įgyvendino taisykles, kuriomis lengvinama prieiga prie regos sutrikimų ar kitų negalių turintiems žmonėms pritaikytos spausdintinės medžiagos, o gruodžio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės, draudžiančios nepagrįstą geografinį blokavimą prekiaujant internetu bendrojoje rinkoje.

Filmai ir muzika be sienų

2018 m. balandžio mėn. įsigaliojus naujoms perkeliamumo taisyklėms, europiečiai turi galimybę visoje ES pasiekti namuose užsisakytą internetinį turinį (audiovizualinę medžiagą ir muzikos įrašus). Gegužės mėn. Komisija paskelbė, kad siekiant didinti Europos kino žiūrimumą sukurtas internetinis Europos filmų katalogas. Jo prototipas pradėjo veikti spalio mėn.

2018 m. birželio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekė politinį susitarimą dėl persvarstytų taisyklių, kuriomis siekiama sąžiningesnės reglamentavimo aplinkos visam audiovizualiniam sektoriui, įskaitant užsakomąsias paslaugas ir vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformas. Taisyklėmis skatinama europietiška audiovizualinė produkcija ir užtikrinamas audiovizualinio sektoriaus reguliavimo nepriklausomumas.

Saugesnė ir paprastesnė prekyba internetu

Gegužės mėn. pradėjo galioti prekybai internetu svarbus naujas Reglamentas dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų. Didelės tarptautinių siuntinių pristatymo kainos yra kliūtis vartotojams ir mažmenininkams (visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms), norintiems pirkti ir parduoti internetu visoje ES.

Pasitikėjimo internetu didinimas ir bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas

Įsigaliojo elektroninių operacijų vidaus rinkoje elektroninės atpažinties taisyklės, kuriomis europiečiams suteikiama nauja laisvė. Pasitikėti paskelbtąja elektronine atpažintimi reiškia saugiai naudotis visoje Europoje teikiamomis skaitmeninėmis paslaugomis – nuo registracijos užsienio universitetuose, prieigos prie elektroninių sveikatos įrašų, bendrovės registravimo ir mokesčių mokėjimo internetu iki galimybės skaitmeniniu būdu atsidaryti banko sąskaitą.

Nuo 2018 m. gruodžio mėn. taikomos naujos taisyklės, draudžiančios nepagrįstą geografinį blokavimą ir kitas diskriminacijos formas dėl kliento pilietybės, gyvenamosios arba įsisteigimo vietos. Jos leidžia asmenims ir verslo įmonėms patekti į kitų valstybių narių svetaines ir naudotis tomis pačiomis prekėmis ir paslaugomis kaip ir vietiniai vartotojai. Taip pat Komisija pateikė tarpinę ataskaitą dėl 2017 m. įsigaliojusio papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo padarinių.

Išlaisvinti visas ES duomenų ekonomikos galimybes

Pašalinus kliūtis, ES duomenų ekonomikos vertė nuo 2015 iki 2020 m. išaugtų nuo 1,9 iki 4 proc. BVP. Numatoma, kad 2020 m. ES duomenų ekonomikoje dirbs 10,4 mln. žmonių. Pašalinus esamus duomenų vietos nustatymo reikalavimus būtų sumažintos duomenų paslaugų išlaidos, o verslo įmonės galėtų lanksčiau valdyti ir analizuoti duomenis, išplėsti jų naudojimą ir rinktis įvairesnius tiekėjus.

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas jau yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis – jo padedami gydytojai greičiau ir tiksliau nustato medicininę diagnozę, o ūkininkams, auginantiems įvairias kultūras, padedama naudoti mažiau pesticidų. Jis taip pat padeda viešojo administravimo institucijoms parengti piliečiams asmeniškai skirtus atsakymus ir sumažina eismo įvykių skaičių. Dirbtinis intelektas taip pat gali padėti kovoti su klimato kaita ar numatyti grėsmes.

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė Europos metodą, kaip padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į dirbtinį intelektą, pasirengti susijusiems socialiniams ir ekonominiams pokyčiams ir užtikrinti, kad būtų sukurta tinkama etikos ir teisinė sistema, apimanti su šiomis naujomis technologijomis susijusius atsakomybės klausimus. Šiuo metodu siekiama kuo labiau padidinti investicijų poveikį ES ir nacionaliniais lygmenimis, skatinti bendradarbiavimą, keistis gerosios praktikos pavyzdžiais ir nustatyti perspektyvas, kaip bendromis jėgomis užtikrinti ES pasaulinį konkurencingumą šiame sektoriuje.

Birželio mėn. Komisija paskyrė aukšto lygio ekspertų grupę dirbtinio intelekto klausimams spręsti ir įsteigė Europos dirbtinio intelekto aljansą – internetinę įvairių suinteresuotųjų subjektų bendruomenę, kurioje gali dalyvauti visi besidomintys dirbtiniu intelektu.

Gruodžio mėn., toliau įgyvendindama balandžio mėn. komunikatą ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija pasiūlė koordinuotą planą, kurio paskirtis – skatinti „pagaminto Europoje“ dirbtinio intelekto kūrimą ir naudojimą. Planu siekiama užtikrinti nacionalinių ir ES lygmens veiksmų tarpusavio papildomumą ir sąveiką, kad būtų galima užtikrinti didžiausią veiksmingumą ir paskleisti dirbtinio intelekto naudą visoje Europoje. Plane siūlomi bendri veiksmai keturiose pagrindinėse srityse: investicijų didinimo, prieigos prie duomenų plėtojimo, gabumų puoselėjimo ir pasitikėjimo užtikrinimo. Jame taip pat pateikiama strateginė nacionalinių dirbtinio intelekto strategijų sistema. ES šalys raginamos iki 2019 m. vidurio parengti nacionalines dirbtinio intelekto strategijas, grindžiamas Europos lygmeniu atliktais darbais.

Lygiagrečiai Komisija įteikė 66 mln. EUR apdovanojimą robotikos projektams, kurie padės skaitmeninti mažąsias ir vidutines įmones visoje ES.

Gruodžio mėn. nepriklausoma 52 ekspertų grupė pateikė dirbtinio intelekto kūrimo ir naudojimo etikos gairių projektą, dėl kurio pradėtos konsultacijos per DI aljansą; 2019 m. bus pateiktas galutinis gairių variantas. 2019 m. pavasarį grupė taip pat pateiks politikos rekomendacijas.

Sukurti Europoje pasaulinės klasės superkompiuterių infrastruktūrą

2018 m. sausio mėn. Komisija paskelbė planus sukurti Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę. Šioje naujoje teisinėje ir finansavimo struktūroje bus sutelkti ES ir nacionaliniai ištekliai, siekiant sukurti superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą bei teikti paramą šios srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Jos tikslas – paversti Europą viena iš trijų pasaulinių našiosios kompiuterijos lyderių. Rugsėjo mėn. valstybės narės pritarė Komisijos pasiūlymui, ir lapkričio mėn. bendroji įmonė pradėjo veiklą. Ji kurs ir diegs šią infrastruktūrą visoje Europoje (kitame ilgalaikiame ES biudžete tam numatytas finansavimas), siekdama gerinti mokslinių tyrimų ir pramonės duomenų apdorojimo pajėgumus ir paremti superkompiuterių technologijų aparatinės ir programinės įrangos naujoves. Ji bus naudinga įvairiose srityse: nuo sveikatos priežiūros ir atsinaujinančiosios energijos iki automobilių saugos ir kibernetinio saugumo.

Geresnė prieiga prie duomenų ir jų pakartotinis naudojimas

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė išplėsti Viešojo sektoriaus informacijos direktyvą, įtraukiant valstybinių įmonių turimus duomenis, ir apriboti mokesčius už pakartotinį jų duomenų naudojimą. Tuo taip pat siekiama palengvinti galimybę pakartotinai naudoti mokslinių tyrimų duomenis, gaunamus vykdant viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus, ir įpareigoti valstybes nares plėtoti atviros prieigos politiką. Naujoms taisyklėms tam tikrais atvejais reikia techninių sprendimų, kad būtų galima realiuoju laiku teikti prieigą prie duomenų.

Balandžio mėn. 3-iajame duomenų dokumentų rinkinyje Komisija pateikė naujas rekomendacijas, kuriomis atsižvelgiama į technologijų dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo pokyčius. Jose aiškinama, kaip įgyvendinti atviros prieigos politiką atsižvelgiant į atvirojo mokslo tikslus, mokslinių tyrimų duomenis ir duomenų valdymą, Europos atvirojo mokslo debesijos kūrimą ir tekstų ir duomenų gavybą. Rekomendacijose taip pat nagrinėtos tyrėjų paskatos ir tinkamų įgūdžių ugdymas praktinei atvirojo mokslo veiklai.

Laisvas ne asmens duomenų judėjimas

Gruodžio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias be nepagrįstų apribojimų bus galima saugoti ir tvarkyti ne asmens duomenis visoje ES. Naujosiomis taisyklėmis panaikinamos laisvam duomenų judėjimui trukdančios kliūtys ir skatinamas Europos ekonomikos augimas, didinant numatomą bendrojo vidaus produkto augimą iki 4 proc. 2020 m. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie bet kokius likusius arba planuojamus duomenų vietos apribojimus, kuriuos leidžiama taikyti tik tam tikrais konkrečiais atvejais viešojo saugumo sumetimais ir laikantis proporcingumo principo. Kad ir kur ES būtų saugomi arba tvarkomi duomenys, valdžios institucijos galės gauti duomenis tikrinimo ir priežiūros kontrolės tikslais. Taisyklės taip pat skatins kurti debesijos paslaugų elgesio kodeksus, kad būtų lengviau pakeisti debesijos paslaugų teikėjus per aiškiai numatytus laiko terminus.

Neatsilikti nuo pažangos blokų grandinės srityje

Padedama Europos Parlamento, Komisija vasario mėn. įsteigė ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą. Jis stebės įvykių raidą ir skatins didinti Europos suinteresuotųjų subjektų vaidmenį blokų grandinės technologijose, kurias naudojant saugomi visame skaitmeniniame tinkle platinami informacijos blokai.

.eu aukščiausio lygio domenų vardai

Gruodžio mėn. pasiektas susitarimas dėl naujų taisyklių, kuriomis nustatomas .eu kaip aukščiausio lygio domeno vardo, sukurto 2002 m. siekiant, kad Europos įmonėms ir piliečiams būtų lengviau dalyvauti e. prekyboje ir būtų skatinama bendroji skaitmeninė rinka, vartojimas. Peržiūra siekiama perspektyvios, lanksčios ir skaidrios interneto valdymo sistemos, visapusiškai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus. Viena iš pagrindinių siūlomų naujovių – leisti ES piliečiams registruoti .eu domenų vardus visur, kur tik jie gyventų.

E. sveikata

Balandžio mėn. Komisija paskelbė sveikatos priežiūros ir slaugos skaitmeninės transformacijos siekį. Komisija rems ES bendradarbiavimą trijose prioritetinėse srityse: saugios piliečių prieigos prie jų sveikatos duomenų, įskaitant ir tarpvalstybiniu mastu, individualizuotosios medicinos ir ligų prevencijos bendrai naudojant europinius duomenis ir skaitmeninių priemonių, kuriomis suteikiama daugiau galių piliečiams ir skatinama į asmenį orientuota priežiūra. Pirmieji rezultatai – kelios pirmaujančios valstybės narės nuo 2019 m. pradžios pradės keistis e. receptais ir skaitmeninėmis pacientų duomenų santraukomis. Be to, 2018 m. lapkričio mėn. jau 19 Europos šalių buvo pasirašiusios deklaraciją dėl tarpvalstybinės prieigos prie jų genomo informacijos.

Junglumas ir skaitmeninis verslumas

Sausio mėn. Komisija patvirtino skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų namie, mokykloje ir darbe vienodai naudotis esamomis interneto galimybėmis. Iniciatyvos aprėpia tokias priemones kaip pagalba mokykloms sparčiam plačiajuosčiam interneto ryšiui įsidiegti, mokykloms skirtos naujos įsivertinimo priemonės „Selfie“, padedančios įvertinti technologijų naudojimą mokymo ir mokymosi procese, sukūrimas ir visuomenės informuotumo didinimo kampanija #SaferInternet4EU. Kampanija pradėta Saugesnio interneto dieną (vasario 6 d.) siekiant didinti informuotumą apie vaikų saugumą internete ir spręsti tokias problemas kaip patyčios kibernetinėje erdvėje, melagingos naujienos, seksualinių žinučių siuntimas ir gavimas, žalingas turinys, taip pat ugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninius įgūdžius bei skleisti gerąją patirtį kibernetinio saugumo srityje.

Lapkričio mėn. didelis žingsnis į priekį žengtas ES iniciatyva WiFi4EU, kuria siekiama sukurti viešojo belaidžio interneto centrus visos Europos bendruomenėse: paskelbtas pirmas kvietimas teikti pasiūlymus. Iniciatyvos WiFi4EU 2018–2020 m. biudžetas yra 120 mln. EUR. Ja siekiama prisidėti įrengiant belaidžio vietinio tinklo prieigos įrangą tokiose viešosiose erdvėse kaip parkai, aikštės, viešosios paskirties pastatai, bibliotekos, sveikatos centrai ir muziejai.

Investicijos į plačiajuostį ryšį

Birželio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą atnaujinti ES telekomunikacijų taisykles. Naujasis Europos elektroninių ryšių kodeksas paskatins investicijas į itin didelio pralaidumo tinklus visoje ES, įskaitant atokias ir kaimo vietoves. Į susitarimą dėl kodekso buvo įtrauktas laikotarpis (iki 2020 m.), kurį valstybėms narėms leidžiama naudotis pagrindiniais radijo dažniais, reikalingais plėtojant 5G paslaugas. Kodeksas įsigaliojo gruodžio mėn. Europos Komisija taip pat pateikė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama skatinti plačiajuosčio ryšio plėtrą atokiose ir kaimo vietovėse, kur tik 40 proc. žmonių turi greitą prieigą prie interneto, palyginti su 76 proc. visos Europos vidurkiu.

Skaitmeninių galimybių stažuotės

Ši ES finansuojama mokymo iniciatyva padės įmonėms priimti į darbą skaitmeninių įgūdžių turinčius kandidatus. Balandžio mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamą ir pagal programą „Erasmus+“ valdomą bandomąjį 6 000 stažuočių projektą kibernetinio saugumo, didžiųjų duomenų, kvantinių technologijų, mašininio mokymosi ir skaitmeninės rinkodaros srityse.

Moterys skaitmeniniame sektoriuje

Komisija pripažįsta, kad lyčių skaitmeninis atotrūkis turi didžiulį socialinį ir ekonominį poveikį, ir didindama informuotumą apie moterų įgalėjimo svarbą mūsų skaitmeninėje visuomenėje sukūrė strategiją „Moterys skaitmeniniame sektoriuje“. Jos tikslas – padėti atskleisti visą potencialų moterų indėlį į skaitmeninę ekonomiką kovojant su stereotipais žiniasklaidoje ir skatinant sektinus pavyzdžius, skatinant moterų skaitmeninius įgūdžius bei švietimą ir sudarant moterims daugiau galimybių dalyvauti skaitmeniniame versle ir diegti inovacijas.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Vasario mėn. Komisija patvirtino Vakarų Balkanų strategiją, kuria pradėtos įgyvendinti šešios pavyzdinės iniciatyvos, įskaitant ES pagalbos šešioms Vakarų Balkanų šalims partnerėms sėkmingai vykdyti skaitmeninę transformaciją. Birželio mėnesį pradėta įgyvendinti Vakarų Balkanų šalių skaitmeninė darbotvarkė, kuria siekiama suteikti regiono piliečiams skaitmeninės transformacijos naudą. Joje nustatytas požiūris mažinti tarptinklinio ryšio mokesčius, investuoti į plačiajuosčio ryšio jungtis, didinti kibernetinį saugumą, skatinti pramonės pasitikėjimą ir skaitmeninimą, stiprinti skaitmeninę ekonomiką ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Susikūrus naujajam Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansui, gruodžio mėn. pirmą kartą susirinko ES ir Afrikos Sąjungos skaitmeninės ekonomikos darbo grupė. 2019 m. birželio mėn. ji pateiks rekomendacijas, kaip sukurti visos Afrikos skaitmeninę rinką, sujungtą su ES bendrąja skaitmenine rinka.

Sąžininga skaitmeninė ekosistema

Užtikrinti sąžiningą konkurenciją interneto ekonomikoje

Sausio mėn. Komisija skyrė bendrovei „Qualcomm“ 997 mln. EUR baudą už piktnaudžiavimą savo dominuojančia padėtimi ilgalaikės raidos lustų rinkinių, kuriais išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai prisijungia prie judriojo ryšio tinklų ir leidžia laikytis 4G ilgalaikės raidos (LTE) standartų, rinkoje. Komisija taip pat leido bendrovei „Qualcomm“ įsigyti NXP – tai du pagrindiniai puslaidininkių pramonės subjektai. Žiniasklaidos sektoriuje Komisija birželio mėn. leido bendrovei „Comcast“ įsigyti bendrovę „Sky“. Telekomunikacijų sektoriuje Komisija liepos mėn. pritarė, kad bendrovė „T-mobile Austria“ įsigytų bendrovę „UPC Austria“.

Liepos mėn. Komisija skyrė bendrovei „Google“ 4,34 mlrd. EUR baudą už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą įvedant neteisėtus apribojimus „Android“ įrenginių gamintojams ir judriojo ryšio tinklo operatoriams ir taip siekiant įtvirtinti savo dominuojančią padėtį bendroje interneto paieškos rinkoje. Keturiais atskirais sprendimais Komisija skyrė baudas vartojimui skirtų elektroninių prietaisų gamintojams „Asus“, „Denon & Marantz“, „Philips“ ir „Pioneer“ – iš viso daugiau kaip 111 mln. EUR – už fiksuotų ar minimalių perpardavimo kainų nustatymą jų prekėmis internetu prekiaujantiems mažmenininkams, pažeidžiant ES konkurencijos taisykles.

Gruodžio mėn. Komisija skyrė bendrovei „Guess“ beveik 40 mln. EUR baudą už apribojimus mažmenininkams skelbti reklamą internete ir vykdyti tarpvalstybinę prekybą internetu, parduodant prekes vartotojams kitose valstybėse narėse (geografinį blokavimą), pažeidžiant ES konkurencijos taisykles.

Rugsėjo mėn. Komisija patvirtino įmonės „Apple“, kuriai priklauso antra pagal dydį Europoje srautinio muzikos siuntimosi paslauga „Apple Music“, siūlomą vienos pagrindinių muzikos atpažinimo prietaikų „Shazam“ įsigijimą. Lapkričio mėn. Komisija patvirtino bendrovės „Disney“ siūlomą bendrovės „Fox“ dalies įsigijimą (abi yra JAV įsisteigusios pasaulinės žiniasklaidos bendrovės). Leidimas duotas su sąlyga, kad bendrovė „Disney“ visapusiškai laikysis prisiimtų įsipareigojimų išspręsti Komisijos susirūpinimą sukėlusias konkurencijos problemas. Taip pat lapkričio mėn. Komisija patvirtino bendrovės „T-Mobile NL“ siūlomą bendrovės „Tele2 NL“ įsigijimą. Komisijos tyrėjai padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog siūlomas sandoris galėtų padaryti reikšmingą poveikį Nyderlandų mobiliųjų telekomunikacijų vartotojams teikiamam paslaugų lygiui arba jų kainoms.

Be to, Komisija priėmė pirmuosius sprendimus dėl valstybės pagalbos, susijusius su itin didelio pralaidumo plačiajuosčiais tinklais, suteikdama valstybėms narėms galimybių remti tokius tinklus, visų pirma specialiose tikslinėse Austrijos, Nyderlandų ir Vokietijos vietovėse.

Skaitmeninis apmokestinimas

Kovo mėn. Komisija pasiūlė reformuoti skaitmeninei veiklai taikomas ES pelno mokesčio taisykles. Naujomis priemonėmis taip pat užtikrinama, kad skaitmeninės įmonės mokėtų sąžiningus mokesčius ES: mokesčių taisyklės pritaikomos prie pastarojo meto skaitmeninės ekonomikos plėtros.

Finansinių paslaugų skaitmeninimo skatinimas

Kovo mėn. Komisija patvirtino technologijomis grindžiamų inovacijų finansinių paslaugų srityje („FinTech“) veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti finansų sektoriui pasinaudoti sparčia pažanga tokiose srityse kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos. Juo siekiama užtikrinti, kad rinkos būtų saugesnės ir lengviau prieinamos; tai būtų naudinga ir vartotojams, ir investuotojams, ir bankams, ir naujiems rinkos dalyviams. Kaip pirmą didesnį rezultatą Komisija pasiūlė naujas taisykles, kurios padėtų sutelktinio finansavimo platformoms augti visoje ES bendrojoje rinkoje, gerinant visų pirma pradedančiųjų įmonių ir kitų smulkaus verslo įmonių finansavimo galimybes. Pagal taisykles šios platformos galės teikti paraiškas dėl ES ženklo ir siūlyti savo paslaugas visoje ES, o investuotojai bus apsaugoti taikant aiškias informacijos atskleidimo, valdymo ir rizikos valdymo taisykles ir nuoseklų priežiūros metodą.

Klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumas ir skaidrumas

Balandžio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama skatinti verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumą ir skaidrumą. Jame sprendžiama žalingos prekybos praktikos, kylančios dėl netolygių verslo santykių tarp platformų ir verslo klientų, kurie jomis naudojasi tiekdami savo prekes ir paslaugas ES vartotojams, problema. Neseniai įkurtas stebėjimo centras, padedamas nepriklausomų ekspertų grupės, atidžiai stebės interneto platformų ekonomiką ir patars Komisijai dėl poreikio ateityje imtis iniciatyvų.

Stiprinti kibernetinį saugumą ir užtikrinti saugesnį internetą

2018 m. gegužės mėn. pradėta taikyti Tinklų ir informacijos sistemų saugumo direktyva. Tai pirmasis ES lygmens teisiškai privalomų taisyklių rinkinys kibernetinio saugumo srityje, kuriuo sukuriama sistema ir užtikrinamas aukštas bendras tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje ES.

Komisija pasiūlė įsteigti Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrą ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklą. Taip siekiama padėti ES išlaikyti ir plėtoti kibernetinio saugumo technologinius ir pramoninius pajėgumus, reikalingus jos bendrajai skaitmeninei rinkai apsaugoti. Tinklas prisidės prie naujų kibernetinio saugumo pajėgumų kūrimo ir platesnio masto kibernetinio saugumo gebėjimų stiprinimo valstybėse narėse. Pasiūlymas turėtų padėti ES ir valstybėms narėms laikytis aktyvios, ilgesnio laikotarpio ir strateginės perspektyvos kibernetinio saugumo srityje.

Kovoti su dezinformacija internete

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė pirmąjį kovos su internetine dezinformacija priemonių rinkinį. Viena iš jų yra rugsėjo mėn. paskelbtas bendras ES kovos su dezinformacija kodeksas, kurį pasirašančiosios šalys, tarp jų stambios interneto platformos, turi įgyvendinti prieš 2019 m. Europos rinkimus. Jos taip pat apima paramą nepriklausomam faktų tikrintojų tinklui ir kokybiškos žurnalistikos ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimą. Neseniai atskleistas „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ atvejis parodė, kad asmens duomenis galima panaudoti rinkimuose ir kad tai daro poveikį demokratinių procesų atsparumui. Rugsėjo mėn. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris paskelbė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, ir bendrą Europos kovos su dezinformacija kodeksą. Po to Komisija kreipėsi į interneto platformų ir reklamuotojų atstovus, prašydama įsipareigoti laikytis šio kodekso.

Gruodžio mėn. Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė patvirtino Kovos su dezinformacija veiksmų planą, kuris remiasi balandžio mėn. komunikatu ir Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės, įsteigtos 2015 m., kai Europos Vadovų Taryba pirmą kartą pripažino Rusijos dezinformacijos kampanijų grėsmę, darbu.

Kovos su dezinformacija veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama keturioms pagrindinėms sritims, kuriose siekiama veiksmingai stiprinti bendrus ES kovos su dezinformacija gebėjimus: a) dezinformacijos nustatymui, analizės ir viešinimo tobulinimui; b) glaudesniam institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimui; c) privačiojo sektoriaus mobilizavimui kovai su dezinformacija; d) informuotumo didinimui ir piliečių įgalinimui. Be to, atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus, 2019 m. kovo mėn. bus sukurta ES institucijų ir valstybių narių skubių pranešimų sistema.

ES ilgalaikis biudžetas (2021–2027 m.)

Siekdama išlaikyti Europos Sąjungos pirmaujančias pozicijas skaitmeninės transformacijos srityje, Komisija pasiūlė naują 9,2 mlrd. EUR biudžeto (2021–2027 m.) Skaitmeninės Europos programą. Programos lėšomis bus remiamos penkios konkrečios sritys: itin našios kompiuterinės sistemos; dirbtinis intelektas; kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas, skaitmeniniai įgūdžiai; skaitmeninė transformacija ir sąveikumas. Skaitmeninėms paslaugoms skirtoje Europos infrastruktūros tinklų priemonės dalyje numatoma stiprinti Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą (įskaitant 5G ryšį), kuri sujungtų bendruomenes visoje Europoje (3 mlrd. EUR). Šias investicijas į skaitmeninę strategiją papildys kiti fondai, tokie kaip „InvestEU“ ir regioninės plėtros ir sanglaudos politikos fondai.

Pagal programą „Europos horizontas“ bus finansuojami pramonės skaitmeniniai moksliniai tyrimai ir inovacijos (15 mlrd. EUR) ir kitos sritys, kaip antai saugumo, sveikatos, judumo, energetikos ir aplinkos. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ bus finansuojama paprogramė MEDIA ir papildomos priemonės, skirtos žiniasklaidos laisvei, pliuralizmui ir gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis remti (1,2 mlrd. EUR).

Strateginė neutralaus poveikio klimatui Europos vizija iki 2050 m.

Europoje, kaip ir kitose šalyse, sunku nebekreipti dėmesio į klimato kaitos poveikį. Temperatūra Europoje kyla greičiau nei pasaulio vidurkis. Keturis iš penkių pastarųjų metų būta ekstremalių karščio bangų, o 2018 m. buvo ypač blogi metai dėl sausrų. Temperatūra prie Šiaurės poliaračio 2018 m. vasarą buvo 5 °C aukštesnė nei įprastai, o Vidurio Europoje buvo taip sausa, kad kai kuriose Reino dalyse buvo per seklu laivams plaukti. Turime neišvengiamai prisitaikyti prie besikeičiančio klimato ir pereiti nuo laipsniško išmetamų teršalų kiekio mažinimo prie tikslo iki beveik nulio sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija patvirtino, kad reikia nedelsiant paspartinti pasaulinius veiksmus klimato srityje. Pasaulis turės iki maždaug 2070 m. pereiti prie neutralizuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio ekonomikos, kad temperatūra nekiltų daugiau kaip 1,5 °C. Siekdama būti pasauline lydere ir naudotis pradininkės padėties pranašumu, ES turėtų iki 2050 m. užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio neutralizavimą, kaip siūloma ES ilgalaikėje strategijoje.

Be to, per pastaruosius dvejus metus atvertas naujas Europos kovos su klimato kaita puslapis – ES lygmeniu intensyviai siekta priimti klimato ir energetikos srities teisės aktus, kad mūsų energetikos sistema pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Priėmusi teisės aktus ES imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų ateitį visiems.

Reaguodama į Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos raginimus, 2018 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė strateginę ilgalaikę klestinčios, modernios, konkurencingos ir neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos viziją iki 2050 m: „Švari mūsų visų aplinka“.

Strategijos tikslas – nustatyti ES klimato ir energetikos politikos kryptį ir apibrėžti ES ilgalaikį indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo tikslų užtikrinti, kad temperatūra nekiltų daugiau kaip 2 °C, kartu stengiantis, kad ji nekiltų daugiau kaip 1,5 °C. Šių tikslų ES sieks tokiomis priemonėmis: investuos į realistinius technologinius sprendimus, įgalins piliečius ir derins veiksmus pagrindinėse srityse, kaip antai pramonės politikos, finansų arba mokslinių tyrimų, taip pat užtikrins socialinį sąžiningumą, kad perėjimas būtų teisingas ir nė vienas europietis neliktų užribyje. Vykdydama šį planą ES siekia tapti pirmąja iš ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių, iki 2050 m. užtikrinsiančia neutralaus poveikio klimatui ekonomiką.

Imtis veiksmų ją įgaliojo ES piliečiai. 2018 m. lapkričio mėn. paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 93 proc. Europos piliečių įsitikinę, kad klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, o 85 proc. pritaria teiginiui, kad kova su klimato kaita ir efektyvesnis energijos naudojimas gali paskatinti Europos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Rengdama savo viziją Komisija subūrė įvairius suinteresuotuosius subjektus ir surengė viešas konsultacijas, kuriomis remtasi ją svarstant. Patvirtinus šią viziją pradėtos plačios diskusijos su sprendimų priėmėjais, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais, kaip ES gali padėti įgyvendinti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus ir kaip būtų galima užtikrinti būtinus pokyčius.

2018 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares svarstyti Komisijos strategiją, kad pirmą 2019 m. pusmetį būtų galima pateikti gaires dėl bendros krypties ir politinių prioritetų. Tai sudarytų sąlygas Europos Sąjungai parengti ilgalaikę laikotarpio iki 2020 m. strategiją, derančią su Paryžiaus susitarimu.

Pasaulinių veiksmų klimato kaitos srityje įgyvendinimas tarptautiniu mastu

Netrukus po to, kai buvo priimta ilgalaikė strategija, ir praėjus trejiems metams po Paryžiaus susitarimo priėmimo ES gruodžio mėn. Katovicuose (Lenkija) dalyvavo JT klimato kaitos konferencijoje (COP 24), kurios du pagrindiniai tikslai buvo šie: parengti griežtą ir išsamų Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo taisyklių sąvadą ir įvertinti bendrą pažangą siekiant ilgalaikių tikslų.

Pasibaigus diskusijoms Katovicuose priimtas aiškus taisyklių sąvadas, skirtas padėti praktiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą visame pasaulyje. ES itin prisidėjo prieš šio rezultato. Dirbdama su sąjungininkais tiek iš išsivysčiusių, tiek iš besivystančių šalių, ES parodė, kad šią pasaulinę problemą veiksmingiausia spręsti vadovaujantis daugiašališkumo ir tarptautinio bendradarbiavimo principais.

Taisyklių sąvadas padės Paryžiaus susitarimo šalims stebėti ir pamažu didinti savo indėlį į kovą su klimato kaita ir pasiekti ilgalaikius susitarimo tikslus.

COP 24 šalių vyriausybės ir suinteresuotieji subjektai taip pat apžvelgė, kokia pažanga padaryta siekiant Paryžiaus susitarimo su temperatūra susijusių tikslų, ir svarstė, kaip šiuo metu ir kitame nacionalinių klimato srities įsipareigojimų etape skatinti imtis platesnio užmojo klimato politikos veiksmų. Manoma, kad tai suteiks teigiamą politinį postūmį ir paskatins pasaulines diskusijas apie ilgalaikes strategijas ir poreikį sparčiau veikti.

2018 m. ES atliko labai svarbų vaidmenį aukšto lygio renginiuose, per kuriuos siekta sustiprinti pasaulinius veiksmus klimato srityje. ES kartu su Kanada ir Kinija Briuselyje surengė antrą ministrų susitikimą klimato politikos klausimais, kuriame dalyvavo 36 labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių vyriausybių atstovai. Ministrai pabrėžė daugiašališkumo svarbą ir patvirtino, kad Paryžiaus susitarimas yra neatšaukiamas ir nediskutuotinas. Liepos mėn. Kinijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Kinija dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą imtis klimato srities veiksmų ir susitarė stiprinti bendradarbiavimą apyvartinių taršos leidimų prekybos srityje. Be to, ES pradėjo labiau bendradarbiauti su Kalifornija ir Naująja Zelandija dėl anglies dioksido rinkų.

ES parodė, kad yra pasaulinė lyderė, ir ratifikavo susitarimą laipsniškai atsisakyti hidrofluorangliavandenilių, pavojingų klimato atšilimą skatinančių dujų, dažnai naudojamų šildymo ir vėsinimo įrangoje. Visuotinai įgyvendinus šį 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį susitarimą bus labai prisidėta prie Paryžiaus susitarimo tikslo.

2018 m. ES taip pat padėjo sudaryti du svarbius su klimatu susijusius susitarimus laivybos ir aviacijos sektoriuose. Balandžio mėn. Tarptautinė jūrų organizacija sutiko nustatyti aiškų tikslą iki 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 50 proc., palyginti su 2008 m. lygiu, kad šis sektorius per šį šimtmetį kuo greičiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažintų iki nulio. Birželio mėn. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija patvirtino pirmos pasaulinės sistemos, kuria siekiama mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį aviacijos sektoriuje, standartą. Susitarime nustatytos taisyklės, kuriomis remdamosi oro transporto bendrovės nuo 2019 m. galės stebėti ir tikrinti, kiek jos išmeta teršalų, ir apie tai pranešti.

ES toliau tvirtai įsipareigojusi remti klimato politiką besivystančiose šalyse. ES, jos valstybės narės ir Europos investicijų bankas tebėra didžiausi kovos su klimato kaita finansavimo viešojo sektoriaus lėšomis teikėjai, 2017 m. besivystančioms šalims kartu skyrę 20,4 mlrd. EUR.

Modernios ir plataus užmojo energetikos sąjungos sukūrimas

Siekiant kovoti su klimato kaita būtina pertvarkyti Europos energetikos sistemas. Taigi, turime pakeisti energijos gamybos ir naudojimo būdus. Todėl ES kuria mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kurioje vartotojai galės rinktis iš daugiau energijos šaltinių, naudotis patikimomis energijos kainų lyginimo priemonėmis ir gaminti bei parduoti savo pagamintą elektrą.

Švarios energijos dokumentų rinkinys

2018 m. susitarus dėl visų pasiūlymų dėl teisės aktų, įtrauktų į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, sukurta šiuolaikiška perėjimo prie švarios energijos reglamentavimo sistema ir įgyvendinamas ES tikslas tapti pasauline lydere atsinaujinančiųjų energijos šaltinių srityje ir pirmenybę teikti energijos vartojimo efektyvumui.

Tarp jų nauji ES tikslai: iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 proc. ir užtikrinti, kad bent 32 proc. visų ES energijos šaltinių būtų atsinaujinantys. Numatyta galimybė iki 2023 m. šiuos tikslus padidinti. Naujieji tikslai rodo didelius ES užmojus ir tai, kad naujos technologijos greitai kinta, o kuriant masto ekonomiką mažėja sąnaudos. Kartu jie padės iki 2030 m. sumažinti bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį maždaug 45 proc., o tai viršija ES įsipareigojimą pagal Paryžiaus susitarimą iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

Šių tikslų siekti padės ir naujos liepos mėn. įsigaliojusios Europos taisyklės, kuriomis sudaromos galimybės itin padidinti energijos vartojimo efektyvumą statybų sektoriuje, kuris yra daugiausia energijos suvartojantis sektorius Europoje. Dėl to bus galima iki 2050 m. pereiti prie mažataršio ir netaršaus pastatų ūkio.

Remiantis naujosiomis taisyklėmis ne tik bus statomi išmanesni ir ekonomiškesni pastatai, bet ir kuriamos darbo vietos renovacijų bei statybų sektoriuje.

Didėjant energijos vartojimo efektyvumui taip pat mažės energijos nepriteklius, nes sumažės sąskaitos už energiją senuose pastatuose, kuriems labiausiai reikia renovacijos. Siekdama spręsti energijos nepritekliaus problemą ES šalyse, Komisija sausio mėn. įsteigė ES energijos nepritekliaus observatoriją. Ji padės geriau įvertinti ir stebėti energijos nepritekliaus padėtį ir dalytis susijusiomis žiniomis bei geriausia patirtimi.

Gruodžio mėn. įsigaliojo teisės aktai, kurių tikslas suteikti valstybėms narėms ir ES energetikos sąjungos valdymo priemonių. Tais teisės aktais nustatomi politiniai ES šalių ir Komisijos darbo principai ir bus užtikrinta, kad būtų pasiekti 2030 m. energetikos, klimato ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai.

Gruodžio mėn. taip pat pasiektas politinis susitarimas dėl naujų geresnio ES elektros energijos rinkos veikimo taisyklių. Remiantis tomis taisyklėmis bus didinama konkurencija ir vartotojai galės aktyviau dalyvauti rinkoje ir prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos. Taip pat susitarta dėl priemonių, kuriomis siekiama geriau apsaugoti Europos piliečius nuo kritinio elektros energijos tiekimo trūkumo ir sustiprinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros vaidmenį.

Dar vienas iš energijos efektyvumo didinimo veiksmų 2018 m. buvo draudimas nuo rugsėjo 1 d. prekiauti neekonomiškomis halogeninėmis elektros lemputėmis. Dėl šio draudimo sumažės ES vartotojų elektros sąskaitos ir bus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Energetinis saugumas ir solidarumas

Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas ES vartotojams – vienas iš energetikos sąjungos strategijos tikslų. Siekdami sustiprinti tiekimo saugumą Baltijos valstybėse, Komisijos pirmininkas ir Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos vadovai pasiekė susitarimą dėl Baltijos valstybių elektros energijos tinklo sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklu iki 2025 m. Visiška Baltijos valstybių tinklų integracija į likusios Europos tinklą yra prioritetinis energetikos sąjungos uždavinys ir labai padės užtikrinti ES vienybę bei energetinį saugumą.

Atsiradus konkurencijai ir įvairesniems energijos šaltiniams ES piliečiai turės daugiau galimybių rinktis ir jiems energija bus tiekiama saugiau. Vienas iš pažangos šioje srityje pavyzdžių – gegužės mėn. pasirašytas bendras įsipareigojimas nutiesti jungiamąjį dujotiekį tarp Bulgarijos ir Serbijos. Šis dujotiekis atvers naują tiekimo maršrutą ne tik į Serbiją, bet ir į kitas pietryčių Europos regiono dalis.

Birželio mėn. Bulgarijos ir Graikijos ministrai pirmininkai pasirašė politinį pareiškimą, kuriuo pritariama, kad būtų statomas jungiamasis dujotiekis tarp šių dviejų šalių. Tarp kitų svarbių projektų, kuriais kuriamos valstybių narių jungtys, – jungiamieji dujotiekiai tarp Danijos ir Lenkijos ir Lenkijos bei Lietuvos.

Europos solidarumas energetikos srityje pabrėžtas liepos mėn. Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame Portugalijos, Prancūzijos ir Ispanijos vadovai susitarė stiprinti Pirėnų pusiasalio integraciją į Europos energijos rinką. Komisija remia reikiamos infrastruktūros statybą – į elektros perdavimo liniją, einančią per Biskajos įlanką, investuos rekordinę 578 mln. EUR sumą. Tai didžiausia iki šiol pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę energijos infrastruktūros projektui skirta investicijų suma.

Gegužės mėn. Komisija nustatė privalomus įpareigojimus Rusijos bendrovei „Gazprom“, kad Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose būtų užtikrintas laisvas dujų tiekimas konkurencingomis kainomis ir tam sudarytos sąlygos.

2018 m. naudodamasi Europos infrastruktūros tinklų priemone ES investavo 48,4 mln. EUR į aštuonis elektros energijos, dujų ir pažangiųjų tinklų infrastruktūros projektus. Daugiau nei 50 proc. tvarios energetikos ir transporto projektams numatyto 2014–2020 m. finansavimo (apie 32 mlrd. EUR) jau skirta vietos projektams. Komisijos bandomaisiais veiksmais, skirtais pereinamojo laikotarpio regionams, ir iniciatyva, skirta anglis intensyviai naudojantiems ir daug anglies dioksido išskiriantiems pereinamojo laikotarpio regionams, ES aktyviai padeda daugeliui regionų plėtoti strategijas ir vykdyti konkrečius veiksmus. Siekiant padėti Europos piliečiams gauti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių 2018 m. toliau įgyvendintas Investicijų planas Europai, pagal kurį iš viso paremti 7,4 mln. namų ūkių. Gruodžio mėn. Komisija bendrovei „Bulgarian Energy Holding“, jos patronuojamajai dujų tiekimo įmonei „Bulgargaz“ ir patronuojamajai dujų infrastruktūros įmonei „Bulgartransgaz“ (BEH grupė) skyrė 77 mln. EUR baudą už tai, kad, neleidusios konkurentams naudotis pagrindine Bulgarijos dujų infrastruktūra, jos pažeidė ES antimonopolines taisykles.

2018 m. ES patvirtino šešis elektros energijos pajėgumų mechanizmus Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurių paskirtis – užtikrinti pakankamą elektros energijos tiekimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Tarptautiniu mastu Komisija surengė keletą aukšto lygio susitikimų Irane, per kuriuos abi šalys stengėsi sustiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje. Atsižvelgdama į sudėtingas aplinkybes, susidariusias dėl JAV pasitraukimo iš Bendro visapusiško veiksmų plano dėl branduolinės energetikos Irane, Komisija tvirtino, kad sankcijų panaikinimas yra esminė susitarimo dėl branduolinės programos dalis.

Liepos mėn. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir susitarė stiprinti ES ir JAV strateginį bendradarbiavimą energetikos srityje. Jie visų pirma susitarė bendradarbiauti siekiant padidinti suskystintų gamtinių dujų importą iš Jungtinių Valstijų į ES ir taip įvairinti energijos šaltinius bei padidinti energijos tiekimo saugumą.

Ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Mažindami išmetamų teršalų kiekį investuojame į klestinčią ir tvarią Europos ekonomiką. ES sėkmingai siekia savo tikslo iki 2020 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc. 1990–2017 m. išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 22 proc., o ES ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 58 proc.

Jau sukurta ES įsipareigojimui pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinti skirta teisėkūros sistema. Bendras visos ekonomikos 2030 m. tikslas buvo paverstas konkrečiais ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir jai nepriklausančių sektorių, kaip antai transporto, pastatų, atliekų ir žemės ūkio, tikslais.

Gegužės mėn. teisės aktų leidėjai nustatė privalomus metinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ES valstybėse narėse 2021–2030 m. tikslus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai nepriklausantiems sektoriams, kurie išmeta beveik 60 proc. visų teršalų ES. Be to, priimtas ES teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas naudojant žemę išmetamas ir absorbuojamas teršalų kiekis.

Persvarstyta po 2020 m. galiosianti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Ši reforma padės sparčiau mažinti išmetamų teršalų kiekį, toliau mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir padėti energijai imliems pramonės sektoriams ir energetikos sektoriui įveikti inovacijų ir investavimo iššūkius, susijusius su perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Nuo tada, kai priimtas persvarstytas teisės aktas, rinkoje įvyko pokyčių, kurie rodo, kad labiau tikima anglies dioksido rinkos svarba įgyvendinant ES klimato tikslus ir skatinant technologinius pokyčius.

Gegužės mėn. Komisija pristatė likusias Europos transporto sektoriaus modernizavimo priemones (taip pat žr. 4 skyrių), įskaitant pirmuosius sunkiųjų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio standartus. Pagal pasiūlymą vidutinis naujų sunkvežimių išmetamas anglies dioksido kiekis 2025 m. turėtų būti 15 proc. mažesnis nei 2019 m., o siūlomas orientacinis 2030 m. sumažinimo tikslas – ne mažiau kaip 30 proc. Dėl šių tikslų gerokai sumažės transporto bendrovių, daugiausia MVĮ, sąnaudos, nes jos sunaudos mažiau degalų. Gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl griežtų taisyklių mažinti lengvųjų transporto priemonių sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir jį modernizuoti. Jie preliminariai susitarė dėl automobilių ir furgonų išmetamo anglies dioksido kiekio naujų ES standartų laikotarpiu po 2020 m. 2030 m. naujų automobilių išmetamų teršalų kiekis turės būti 37,5 proc. mažesnis, o naujų furgonų – 31 proc. mažesnis, palyginti su 2021 m. Tai padės greičiau pereiti prie netaršaus judumo ir pasirengti poveikio klimatui neutralizavimui antroje šio amžiaus pusėje. Dėl to taip pat bus lengviau įgyvendinti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir kartu gerinti oro kokybę visoje Europoje.

Yra daugiau priemonių, pavyzdžiui, visapusiškas su baterijomis susijęs veiksmų planas, padėsiantis sukurti konkurencingą ir tvarią baterijų ekosistemą Europoje. XXI amžiuje baterijų svarba automobilių pramonei prilygs degimo variklio svarbai XX amžiuje. Praėjus metams nuo tada, kai Europos Komisija paskelbė Europos baterijų aljanso veiklos pradžią, padaryta didelė pažanga kuriant baterijų gamybos pramonę Europoje – jau statomi pirmieji bandomieji gamybos objektai. Europos Komisija taip pat pasiūlė naują padangų ženklinimo sistemą, kuri galėtų padėti Europos namų ūkiams per metus vienam automobiliui sutaupyti iki 125 EUR, nes naudojant ekonomiškiausias padangas sumažėtų išlaidos degalams.

Kova su oro tarša

2018 m. gegužės mėn. ES ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų savo piliečius nuo oro taršos, ir pristatė priemones, skirtas padėti valstybėms narėms pasiekti tikslus. Pavyzdžiui, stiprinamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis palaikant dialogus švaraus oro temomis ir skiriamos ES lėšos oro kokybės gerinimo priemonėms paremti.

Be to, Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Italijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos ir Vokietijos, nes jos nesilaikė nustatytų oro kokybės ribinių verčių ir nesiėmė reikiamų priemonių, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpiau.

Nuo rugsėjo mėn. nauji automobiliai, prieš juos parduodant, įregistruojant ar naudojant Europos keliuose, turi būti patikrinti naudojant naujus privalomus išmetamų teršalų kiekio bandymus. Nauji bandymai užtikrins patikimesnius išmetamų teršalų kiekio duomenis (rezultatai bus gaunami realiomis vairavimo sąlygomis) ir padės atkurti pasitikėjimą naujų automobilių eksploatacinėmis savybėmis. Nuo 2019 m. sausio mėn. nepriklausomi subjektai, įskaitant Komisiją, galės per akredituotąsias laboratorijas ir technines tarnybas atlikti oficialiai pripažintus bandymus ir išbandyti išmetamų teršalų lygius per transporto priemonės naudojimo laikotarpį (taip pat žr. 4 skyrių).

Rugsėjo mėn. Komisija pradėjo išsamų tyrimą, kad įvertintų, ar BMW, „Daimler“ ir VW („Volkswagen“, „Audi“, „Porsche“), pažeisdamos ES antimonopolines taisykles, slapta susitarė vengti konkurencijos kuriant ir diegiant benzininių ir dyzelinių lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų valymo technologijas.

2018 m. Komisija patvirtino įvairias priemones, padedančias pereiti prie mažataršio transporto. Šios valstybės pagalbos schemos, apie kurias pranešė Vokietija ir Portugalija, yra susijusios su parama mažataršių transporto priemonių pirkimui, būtinos įkrovimo infrastruktūros kūrimui ir senesnių dyzelinių autobusų modifikavimui.

Prisitaikymas prie klimato kaitos poveikio

Be išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonių, ES toliau ėmėsi veiksmų, skirtų pasirengti neišvengiamam klimato kaitos poveikiui ir prie jo prisitaikyti. Šiuo metu 25 valstybės narės yra parengusios prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, be to, prisitaikymas prie klimato kaitos įtrauktas į ES finansavimo priemones ir iniciatyvas, pavyzdžiui, Merų paktą dėl klimato ir energetikos, kuris 2018 m. minėjo dešimtąsias metines. Šie ir kiti laimėjimai pristatyti lapkričio mėn. paskelbtoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo ataskaitoje. Be to, joje nurodomi veiksmai, kurių reikia imtis siekiant sumažinti Europos pažeidžiamumą klimato kaitos poveikiui viduje ir už jos ribų.

Tvarūs finansai

Norint pasiekti 2030 m. klimato ir energetikus tikslus, kasmet reikėtų maždaug 180 mlrd. EUR papildomų investicijų. Remdamasi Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais rekomendacijomis, Komisija paskelbė Tvaraus finansavimo veiksmų planą ir 2018 m. gegužės mėn. pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų. Toliau sėkmingai vyksta teisėkūros procesas dėl siūlomo pakeitimo, kuriuo būtų sukurta nauja lyginamųjų indeksų kategorija, sudaryta iš anglies dioksido kiekio lyginamojo indekso ir teigiamo anglies dioksido balanso lyginamojo indekso, ir dėl reglamento pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo. Komisija taip pat pasiūlė laipsniškai sukurti vienodą klasifikavimo sistemą (taksonomiją), kurioje būtų apibrėžta, ką galima laikyti aplinkos požiūriu tvaria ekonomine veikla. Priėmus šias taisykles finansų rinkos veiklos vykdytojai bus labai paskatinti investuoti į tvaresnes priemones ir užtikrinti skaidrumą, kad instituciniai ir neprofesionalūs investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo investicijų.

Spalio mėn. žengtas dar vienas svarbus žingsnis – Komisija ir Billo Gateso vadovaujama „Breakthrough Energy“ pristatė naują 100 mln. EUR vertės investicinį fondą „Breakthrough Energy Europe“, kuriuo siekiama padėti novatoriškoms Europos bendrovėms kurti ir rinkai pristatyti naujas švarios energijos technologijas. Be to, Europos Komisija patvirtino 243 mln. eurų vertės investicijų paketą, iš ES biudžeto, skiriamą remti programos LIFE projektams, kurių tikslas – apsaugoti gamtą bei aplinką ir pagerinti gyvenimo kokybę Europai pereinant prie tvaresnės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

ES ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas

Siekdama padėti siekti ES klimato tikslų, Komisija pasiūlė ne mažiau kaip 25 proc. kito ilgalaikio ES biudžeto (2021–2027 m.) skirti su klimatu susijusiems tikslams. Ji pasiūlė sustiprinti programą LIFE – vieną pirmųjų ES aplinkos ir klimato politikos finansavimo iniciatyvų – ir jai skirti 60 proc. didesnį finansavimą.

Energetikos srityje per septynerių metų laikotarpį būtų skirta 8,7 mlrd. EUR investicijoms į Europos energetikos infrastruktūros tinklus, siekiant padėti kurti tvarią ir klimato kaitos poveikiui atsparią energetikos sąjungą ir pereiti prie švarios energijos. Dar 6,07 mlrd. EUR būtų skirta tarptautiniam projektui statyti ir eksploatuoti eksperimentinę infrastruktūrą, skirtą branduolių sintezės, kaip švaraus ir tvaraus energijos šaltinio, perspektyvumui išbandyti. Be to, Komisija siūlo padidinti ES užmojus aplinkos apsaugos ir klimato politikos srityje – 40 proc. bendros žemės ūkio politikos viso biudžeto turėtų būti skirta su klimatu susijusiems tikslams įgyvendinti.

Norint pasiekti ES klimato tikslus būtina investuoti į proveržio technologijas. Pagal persvarstytą ES direktyvą dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos Inovacijų fondas veiks kartu su programa „Europos horizontas“, „InvestEU“ ir kitomis ES programomis, vykdomomis pagal ilgalaikį biudžetą. Be ES biudžeto, dešimties Vidurio ir Rytų Europos valstybių energetikos sistemoms modernizuoti ir priklausomybei nuo iškastinio kuro sumažinti taip pat bus skiriamas papildomas finansavimas iš Modernizavimo fondo. Pasiūlyme dėl naujos programos LIFE Europos Komisija pasiūlė skirti 5,45 mlrd. EUR (1,95 mlrd. EUR daugiau) projektams, kuriais remiami veiksmai aplinkos ir klimato srityse.

Žmonėms ir įmonėms naudingesnės bendrosios rinkos užtikrinimas

2018 m. ES toliau šalino laisvo prekių ir paslaugų judėjimo kliūtis ir dalijosi geriausia patirtimi, kad paremtų mažmeninės prekybos sektoriaus plėtrą.

2018 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė komunikatą, kuriame naujai įvertinta padėtis bendrojoje rinkoje, o valstybės narės paragintos atnaujinti savo politinį įsipareigojimą toliau tą padėtį gerinti. Kad būtų išnaudojamas visas jos potencialas skaitmeniniame amžiuje ir užtikrinamas tvarus ekonomikos augimas, bendroji rinka sparčiai kintančiame pasaulyje turi veikti tinkamai ir vystytis.

Tačiau šiandien siekiant didesnės integracijos reikia daugiau politinės drąsos negu prieš 25 metus. Siekiant panaikinti atotrūkį tarp pažadų ir rezultatų, reikia dėti daugiau pastangų. Komunikate pabrėžiamos trys pagrindinės sritys, kuriose reikia toliau stengtis stiprinti bendrąją rinką. Pirma, Komisija ragina valstybes nares neprarasti budrumo įgyvendinant bei taikant ES taisykles ir užtikrinant jų vykdymą ir nekurti naujų kliūčių. Antra, komunikate Europos Parlamentas ir Taryba raginami priimti visus teisės aktus, kurie buvo pasiūlyti siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą. Trečia, komunikate atkreipiamas dėmesys į dideles tolesnės ekonominės integracijos galimybes paslaugų, produktų, mokesčių ir tinklų pramonės srityse, o tam reikės politinės drąsos ir ryžto.

Komisija taip pat pristatė komunikatus dėl ES investicijų plano ir Europos darniųjų standartų. Iš jų matyti, kaip Komisijos iniciatyvos padeda gerinti kasdienį žmonių gyvenimą, klestėti įmonėms, išlaikyti Europą patrauklia investicijų paskirties vieta ir stiprinti Europos vertybes, autoritetą ir įtaką pasaulyje.

ES susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nacionalinės taisyklės nesudarytų nereikalingų kliūčių laisvam specialistų judėjimui ES. Taisyklės padės 50 mln. žmonių, t. y. 22 proc. Europos darbo jėgos, dirbančių reglamentuojamųjų profesijų srityse, kurioms reikia specialios kvalifikacijos, pavyzdžiui, inžinieriams, teisininkams ir architektams. Nuo 2020 m. ES valstybės narės turės nuodugniai vertinti planuojamų teisės aktų sąnaudas ir naudą, išnagrinėdamos, ar jie proporcingi ir pagrįsti.

Europos profesinė kortelė, išduodama nuo 2016 m. sausio mėn., padeda kvalifikuotiems specialistams teikti paslaugas visoje ES. Iš 2018 m. atlikto vertinimo matyti, kad ši kortelė, kuri šiuo metu suteikiama bendrosios praktikos slaugytojams, vaistininkams, fizioterapeutams, nekilnojamojo turto agentams ir kalnų gidams, suteikia pridėtinės vertės, palyginti su įprastais pripažinimo procesais.

ES taip pat nagrinėjo mažmeninės prekybos sektoriaus, kuriame daugiau kaip 3,6 mln. bendrovių dirba beveik 9 proc. Europos darbo jėgos, apribojimus. Dėl sparčios elektroninės prekybos ir daugiakanalės mažmeninės prekybos plėtros šiame sektoriuje vyksta dramatiški pokyčiai. Balandžio mėn. Komisija paskelbė geriausios praktikos pavyzdžių rinkinį, kuriame pasiūlė, kaip sukurti atviresnį, labiau integruotą ir konkurencingą mažmeninės prekybos sektorių. Be kita ko, rinkinyje pateikta naujų miestų centrų atgaivinimo metodų. Komisija paragino valstybes nares užtikrinti, kad dabartiniai reglamentai būtų nediskriminaciniai, pagrįsti ir proporcingi. Smulkiosios mažmeninės prekybos atgaivinimo ir modernizavimo skatinimo vadove pateikta praktinių pasiūlymų, kaip spręsti ateities uždavinius.

Siekdama pagerinti maisto tiekimo grandinės sąžiningumą ir sustiprinti ūkininkų bei mažųjų įmonių padėtį, Komisija pasiūlė uždrausti žalingiausią nesąžiningą prekybos praktiką.

Gruodžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekė politinį susitarimą dėl naujo taisyklių rinkinio, kuriuo bus užtikrinta, kad visi ES ūkininkai ir mažosios bei vidutinės žemės ūkio maisto produktų bendrovės būtų apsaugoti nuo verslo elgesio, prieštaraujančio sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams.

Siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos bendrosios rinkos taisyklės, Komisija taip pat inicijavo kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, be kita ko, profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir viešųjų pirkimų srityse bei mažmeninės prekybos sektoriuje.

Sąžiningo darbo jėgos judumo ir saugesnių darbo sąlygų užtikrinimas

2018 m. minėjome laisvo darbuotojų judėjimo steigimo reglamentų 50-ąsias metines. Šiuo metu apie 17 mln. europiečių gyvena arba dirba kitoje ES šalyje – beveik dvigubai daugiau nei prieš dešimt metų.

Komisija pasiūlė įsteigti Europos darbo instituciją, kuri informuotų piliečius ir įmones apie galimybes gyventi, dirbti ar vykdyti veiklą kitoje ES šalyje, kad būtų sustiprintas ES šalių tarpusavio bendradarbiavimas, kad būtų sąžiningai ir veiksmingai taikomos taisyklės ir tarpininkaujama sprendžiant tarpvalstybinius ginčus. Naujoji įstaiga turėtų būti sukurta 2019 m. Taip papildomas pasiūlymas tobulinti taisykles, kuriomis koordinuojamos 60 metų veikiančios piliečių socialinės apsaugos sistemos. Dėl abiejų pasiūlymų deramasi Europos Parlamente ir Taryboje.

Naujomis taisyklėmis, kuriomis siekiama apsaugoti asmenų, kuriuos darbdavys siunčia laikinai dirbti kitoje valstybėje narėje, teises, visų pirma norima užtikrinti laisvo paslaugų judėjimo ir vienodo požiūrio į darbuotojus pusiausvyrą. Taip bus užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą darbą toje pačioje vietoje ir vienodos sąlygos užsienio ir vietos bendrovėms priimančiojoje šalyje.

Bendrieji skaitmeniniai vartai. Vieno langelio principu pagrįsta dokumentų tvarkymo internetu sistema

2018 m. priimtas reglamentas dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo, kad piliečiams ir bendrovėms būtų lengviau tvarkyti dokumentus internetu. Ateityje bet kokia administracinė procedūra, kurią šiuo metu vienoje ES šalyje galima atlikti internetu, bus prieinama kitų ES valstybių narių naudotojams ES kalba, kurią supranta tarpvalstybiniai naudotojai. Internetu bus galima atlikti dvidešimt vieną esminę procedūrą: be kita ko, pateikti prašymą išduoti gimimo liudijimą arba įregistruoti automobilį. Pagal šią sistemą taip pat bus sumažinta tarpvalstybinė administracinė našta, nes bus pradėtas taikyti vadinamasis vieno langelio principas: valdžios institucijos turės pakartotinai naudoti piliečių ir bendrovių jau pateiktą informaciją, o tai gali padėti bendrovėms sutaupyti per 11 mlrd. EUR.

Stipri ir novatoriška pramoninė bazė

Stipri ir konkurencinga pramoninė bazė yra labai svarbi Europos ekonomikos ateičiai. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija siekiama suteikti galių Europos pramonei ir Europos piliečiams, kad jie galėtų pasinaudoti pramonės pertvarkymo, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo teikiamomis galimybėmis.

2018 m. ES pramonės diena parodė, kad Europos pradinė padėtis gera. ES dar kartą įrodė esanti lyderė perėjimo prie švarios ir tvarios energetikos srityje ir pradėjo pirmąjį Švarios energijos pramonės forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta trims pramonės iniciatyvoms, susijusioms su baterijomis, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir statyba.

ES paskelbė apie 10 mln. EUR vertės premiją novatoriškų e. transporto priemonių baterijų kūrėjams, taip pat surengė pirmąjį grupės „Industry 2030“ susitikimą. Tai 20 ekspertų grupė, padėsianti formuoti Europos pramonės ateities viziją. 2019 m. vasarą ji pateiks atitinkamas rekomendacijas.

ES inovacijų diegimo rezultatai ir toliau gerėja, tačiau iš 2018 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės matyti, kad reikia toliau stengtis užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulyje. Daugumoje ES šalių, visų pirma Maltoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje, tendencija buvo teigiama. ES inovacijų srityje pirmauja Švedija. ES vejasi pagrindines savo konkurentes, pavyzdžiui, Kanadą, Japoniją ir Jungtines Valstijas. Tačiau norint panaikinti šį inovacijų atotrūkį ir neužleisti lyderės pozicijos Kinijai, reikės bendrai stengtis išnaudoti Europos inovacijų potencialą.

Europa turi naudotis sparčios technologijų plėtros teikiamomis galimybėmis. ES padėjo modernizuoti Europos pramonę įvairiomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto priemonėmis ir susietojo ir automatizuoto vairavimo strategija, be to, įvertino, ar esamos mašinų ir atsakomybės taisyklės yra tinkamos. Vertinimas parodė, kad, atsižvelgiant į naujas skaitmenines technologijas ir novatoriškus produktus, jos yra tinkamos.

Supaprastintas ir atsparesnis sukčiavimui apmokestinimas

Sklandžiai veikiančiai bendrajai rinkai reikia sąžiningų ir veiksmingų mokesčių taisyklių. Atsižvelgdama į tai, Komisija nuo 2014 m. lapkričio mėn. pateikė 22 mokesčių srities pasiūlymus.

2018 m. kovo mėn. ES finansų ministrai priėmė taisykles, kuriomis siekiama didinti skaidrumą siekiant užkirsti kelią agresyviam tarpvalstybiniam mokesčių planavimui. Nuo 2020 m. liepos mėn. mokesčių tarpininkai, kaip antai mokesčių konsultantai, apskaitininkai, bankai ir teisininkai, savo klientams teikiantys sudėtingas tarpvalstybines finansines schemas, galinčias padėti išvengti mokesčių, privalės apie jas pranešti savo mokesčių institucijoms.

Komisija vykdo didžiausią per ketvirtį amžiaus PVM reformą. 2017 m. spalio mėn. ji pasiūlė pagrindinius bendros ES PVM erdvės sukūrimo principus, kad padėtų sustabdyti šiuo metu ES valstybių narių nacionaliniams biudžetams poveikį darantį tarpvalstybinį sukčiavimą PVM, kuris kasmet siekia apie 50 mlrd. EUR. 2018 m. gegužės mėn. Komisija pateikė išsamias technines priemones, padėsiančias įgyvendinti pagrindinius ES šalių tarpusavio prekybos apmokestinimo principus.

Spalio mėn. Komisija palankiai įvertino tai, kad ES šalys priėmė naujas priemones, kuriomis siekiama panaikinti ES PVM sistemos spragas. 2018 m. lapkričio mėn. įsigalioję atitinkami teisės aktai suteiks galimybę ES šalims keistis išsamesne informacija ir glaudžiau bendradarbiauti kovojant su nusikalstamomis organizacijomis.

50-osios muitų sąjungos sukūrimo metinės

2018 m. paminėtos 50-osios muitų sąjungos sukūrimo metinės. ES bendroji rinka, suteikianti galimybę bet kuriai ES įsisteigusiai įmonei parduoti savo prekes ir investuoti visoje ES be vidaus sienų, būtų neįmanoma be muitų sąjunga užtikrintos bemuitės aplinkos.

Per pastaruosius 50 metų valstybių narių muitinių vaidmuo ir atsakomybė padidėjo. Liepos mėn. paskelbus pirmąją kas dvejus metus teikiamą ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimo pažangos ataskaitą, ES valstybės narės pasirašė ES muitinės administracijų chartiją. Taip patvirtinti visuomenės apsaugos, palankesnių sąlygų prekybai kūrimo ir veikimo išvien – tiek dabar, tiek ateityje – principai.

Geresnės finansinės paslaugos

Pagal dabartines taisykles euro zonos gyventojams ar įmonėms, atliekantiems operacijas eurais, nėra skirtumo, ar lėšas jie perveda savo šalyje ar į kitą euro zonos valstybę narę. ES siekia, kad tokias pačias sąlygas turėtų ir euro zonai nepriklausančių šalių europiečiai, kai jie vykdo tarptautinius mokėjimus euro zonoje. Gruodžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo, padėsiančio vartotojų labui užtikrinti pigius pervedimus eurais visoje ES ir sąžiningesnį valiutos keitimą.

Gegužės mėn. pasiūlymu dėl naujų ES motorinių transporto priemonių draudimo taisyklių siekiama geriau apsaugoti automobilių avarijų aukas ir pagerinti draudėjų teises. Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad automobilių avarijų aukos gautų visą mokėtiną kompensaciją, net jeigu draudikas yra nemokus.

Didesnė vartotojų apsauga draudimo produktų srityje

Spalio mėn. pradėjus taikyti naująsias draudimo produktų platinimo taisykles, ES vartotojams užtikrintas didesnis aiškumas. Sugriežtintomis draudimo produktų pardavimo taisyklėmis bus sustiprinta vartotojų apsauga. Tikimasi, kad griežtesnės taisyklės bus naudingos draudėjams, taip pat draudimo bendrovėms ir paslaugų teikėjams.

Vienodų sąlygų užtikrinimas bendrojoje rinkoje

Komisijos, kaip konkurencijos institucijos, uždavinys susijungimų kontrolės srityje – užtikrinti, kad Europos Sąjungos gyventojai neprarastų galimybės naudotis konkurencijos teikiamais pranašumais, kaip antai mažesnėmis kainomis, didesniu vartotojų pasirinkimu ir gausesnėmis produktų inovacijomis.

2018 m. Komisija su tam tikromis sąlygomis pritarė tam, kad bendrovė „Bayer“ įsigytų bendrovę „Monsanto“. Šalys susitarė išspręsti visas nustatytas konkurencijos problemas, visų pirma susijusias su pasekmėmis, kurias šis susijungimas turėtų ateities inovacijoms. Be kita ko, sutarta dėl plataus teisių gynimo priemonių, įskaitant susijusių mokslinių tyrimų ir plėtros išteklių perleidimą, rinkinio.

Komisija taip pat aktyviai siekia užkirsti kelią karteliams ir už juos skiria didžiules baudas. Pagal Komisijos baudos neskyrimo arba sumažinimo programą bendrovėms suteikiama galimybė atskleisti viešai neprieinamus duomenis mainais už sumažinamas baudas. 2018 m. Komisija aštuoniems kondensatorių (naudojamų išmaniuosiuose telefonuose ir kituose prietaisuose) gamintojams skyrė 254 mln. EUR baudą už tai kad jie – drauge su prašymą neskirti baudos pateikusiu subjektu – dalyvavo kartelio veikloje. Komisija taip pat skyrė 395 mln. EUR baudą keturiems automobilių vežėjams jūra. Be to, pagal tris susitarimus kartelio bylose automobilių dalių tiekėjams skirta 151 mln. EUR vertės bauda.

ES valstybės pagalbos kontrolės tikslas – užtikrinti, kad ES šalys pasirinktoms bendrovėms nesudarytų palankesnių apmokestinimo sąlygų nei kitoms bendrovėms. Birželio mėn. Komisija nustatė, kad Liuksemburgas leido dviem grupės „Engie“ bendrovėms išvengti mokesčių už beveik visą jų pelną. Dabar Liuksemburgas privalo susigrąžinti apie 120 mln. EUR nesumokėtų mokesčių. Spalio mėn. Komisija padarė išvadą, kad Slovakijos 125 mln. EUR investicinė pagalba bendrovei „Jaguar Land Rover“ atitinka ES valstybės pagalbos taisykles. Pagalba padės plėtoti Nitros regioną ir konkurencija bendrojoje rinkoje nebus iškraipyta.

Gruodžio mėn. Komisija patvirtino 1,75 mlrd. EUR valstybės pagalbos, kuri skirta 6 mlrd. EUR vertės privačiojo sektoriaus investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas mikroelektronikos srityje paremti. Mikroelektronika yra viena iš bazinių didelio poveikio Europos ekonomikai technologijų. Šį bendriems Europos interesams svarbų projektą keturiose valstybėse narėse vykdys apie 30 bendrovių, bendradarbiaudamos su mokslinių tyrimų organizacijomis ir universitetais. Projektas turės didelės įtakos kitoms bendrovėms visoje ES.

Gruodžio mėn. Komisija nustatė, kad Gibraltaro pelno mokesčio lengvata, taikoma palūkanoms ir autoriniams atlyginimams, taip pat penki sprendimai dėl mokesčių prieštarauja ES valstybės pagalbos taisyklėms. Dabar naudos gavėjai Gibraltarui turi grąžinti apie 100 mln. EUR nesumokėtų mokesčių.

Saugaus, netaršaus ir susietojo judumo užtikrinimas

ES siekia netaršaus ir tvaraus judumo, kad apsaugotų mūsų sveikatą ir aplinką ir padidintų ES pramonės konkurencingumą.

2018 m. ES užbaigė atitinkamą reformą, siekdama užtikrinti, kad automobilių gamintojai griežtai laikytųsi visų ES saugos, aplinkosaugos ir gamybos reikalavimų. Reforma pasiūlyta po „Dieselgate“ skandalo ir papildo ES platesnę veiklą, vykdomą siekiant užtikrinti netaršų, tvarų ir konkurencingą automobilių sektorių. Naujosios taisyklės, kurios bus taikomos nuo 2020 m., gerokai padidins transporto priemonių bandymų kokybę ir nepriklausomumą, padidins automobilių, kurie jau yra ES rinkoje, patikrinimų skaičių ir sustiprins bendrą Europos priežiūros sistemą.

Įgyvendindama iniciatyvą „Europa kelyje“, ES pateikė galutinį priemonių rinkinį, kuriuo siekiama modernizuoti Europos transporto sistemą, padidinti eismo saugumą ir suteikti europiečiams galimybių naudotis mažiau taršiomis transporto priemonėmis ir pažangesniais technologiniais sprendimais.

Pagal transporto priemonių saugos taisyklių reformą numatoma, kad visos rinkai teikiamos naujų modelių transporto priemonės turės turėti naujausias pažangiąsias saugos technologijas, pavyzdžiui, avarinio stabdymo technologijas ir išmaniąją greičio palaikymo sistemą. Tai neatsiejama nuo pastangų užtikrinti saugesnę kelių infrastruktūrą. Šiuos pasiūlymus dabar galutinai svarsto valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Taip pat bus sistemingai mažinama nesaugios kelių infrastruktūros keliama rizika, įskaitant riziką pažeidžiamiems eismo dalyviams, kaip antai dviratininkams ir pėstiesiems. Pasiūlymai padės valstybėms narėms gerinti kelių eismo saugą ir visų pirma padės valstybėms narėms, kurių kelių eismo saugos rodikliai prastesni, pasivyti geresnių rezultatų pasiekusias šalis.

Perėjimas prie susietųjų ir automatizuotų automobilių padėtų užtikrinti saugesnį, mažiau taršų, įtraukesnį ir veiksmingesnį judumą. 2018 m. strategijos tikslas – užtikrinti, kad pagrindinės technologijos ir infrastruktūra būtų kuriamos Europos Sąjungoje ir kad jos būtų saugios.

Sezoninio laiko keitimo atsisakymas

Atsižvelgdama į Europos Parlamento prašymą ir didėjantį piliečių bei valstybių narių susirūpinimą, Komisija liepos mėn. pradėjo viešas konsultacijas dėl vasaros laiko susitarimų. Gauta apie 4,6 mln. atsakymų – daugiau nei per bet kurias ankstesnes viešas konsultacijas. 84 proc. respondentų pageidavo, kad sezoninio laiko keitimo būtų atsisakyta. Valstybės narės šiuos susitarimus pradėjo taikyti aštuntajame dešimtmetyje, visų pirma siekdamos taupyti energiją, tačiau ši priežastis dabar daug mažiau aktuali, nes atsirado naujų energijos vartojimo mažinimo metodų.

Tam, kad nebūtų sutrikdyta bendroji rinka, ES suderino visose valstybėse narėse galiojančias laiko keitimo taisykles. Siekdama to paties tikslo, rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl sezoninio laiko keitimo panaikinimo. Dėl to valstybės narės turėjo koordinuotai pasirinkti savo standartinį laiką (šis klausimas priklauso nacionalinei kompetencijai), nepaisant to, ar jos nori, kad jų būsimas nuolatinis standartinis laikas sutaptų su jų dabartiniu vasaros laiku ar kad jis liktų nepakitęs (dabartinis vadinamasis žiemos laikas). Dabar šis pasiūlymas svarstomas Taryboje ir Europos Parlamente.

Intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir kova su klastojimu

Pasaulyje, kuriame ES bendrovės vis labiau konkuruoja dėl inovacijų, kūrybiškumo ir kokybės, intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra veiksminga visų bendrovių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo didinimo priemonė.

Siekdama padėti Europos farmacijos bendrovėms pasinaudoti sparčiai augančiomis pasaulio rinkomis ir skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas Europos Sąjungoje, Komisija pasiūlė pakoreguoti intelektinės nuosavybės taisykles, kad ES įsteigtos farmacijos bendrovės taptų konkurencingesnės pasaulio rinkose.

Reklamos sektoriaus atstovai suvienijo jėgas, siekdami kovoti su klastojimu ir piratavimu, ir pasirašė savanorišką susitarimą mažinti pajamas iš interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių, kuriomis pažeidžiamos autorių teisės ar platinami padirbti pinigai, reklamos.

Birželio mėn. įsigaliojo naujos ES taisyklės dėl komercinių paslapčių apsaugos. Šiais pakeitimais bus atgrasoma nuo nesąžiningos konkurencijos, taip pat bus skatinamos bendradarbiavimu grindžiamos inovacijos ir dalijimasis vertingomis praktinėmis žiniomis, siekiant, kad ES taptų stipresniu ir konkurencingesniu ekonominiu regionu.

Šiuolaikiški ir tvarūs viešieji pirkimai

Kasmet daugiau kaip 250 000 valdžios institucijų Europos Sąjungoje apie 2 trln. EUR – daugiau kaip 14 proc. ES bendrojo vidaus produkto – išleidžia paslaugoms, darbams ir prekėms įsigyti. 2018 m. Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų dėl strategijos, kuria siekiama užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų geriau naudojami, bei prisidėti prie novatoriškesnės, tvaresnės, įtraukesnės ir konkurencingesnės ekonomikos. Komisija paskelbė gaires, kuriomis viešieji pirkėjai skatinami naudotis viešaisiais pirkimais kaip inovacijų skatinimo priemone, ir pateikė rekomendaciją nacionalinėms valdžios institucijoms remti MVĮ, kad jos galėtų lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl gynybos srities sutarčių. Atskiros gairės padeda išvengti dažniausių klaidų, daromų rengiant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis bendrai finansuojamus projektus.

ES ilgalaikis biudžetas (2021–2027 m.)

2018 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė naują 4 mlrd. EUR vertės programą, kuria siekiama suteikti daugiau galių vartotojams ir juos apsaugoti bei sudaryti sąlygas Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms visapusiškai naudotis gerai veikiančia bendrąja rinka. Naująja programa bus stiprinamas bendrosios rinkos valdymas, remiamas bendrovių konkurencingumas ir skatinama žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata bei gyvūnų gerovė.

Bankų sąjungos sukūrimas

Bankų sąjungos sukūrimas yra svarbus žingsnis stiprinant ES ekonominę ir pinigų sąjungą. Nuo 2014 m. rizika ES finansų sektoriuje nuolat mažėja. Šis mažėjimas turėtų sudaryti sąlygas dar labiau dalytis rizika taikant Europos indėlių garantijų sistemą. 2015 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl visos euro zonos sistemos, kuria būtų papildytos esamos nacionalines indėlių garantijų sistemos. ES teisės aktais jau užtikrinama, kad žlugus bankui visi indėliai iki 100 000 EUR būtų apsaugoti. Įsteigus vieną bendrą fondą, pagal minėtą sistemą euro zonoje būtų užtikrintas tvirtesnis ir vienodesnis draudimas.

Gruodžio mėn. ES vadovai susitarė dėl bankų sąjungai skirtos Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės sąlygų. Finansinio stabilumo priemonė bus vykdoma pasitelkiant Europos stabilumo mechanizmą ir padės didinti pasitikėjimą ES bankų sistema. Ji bus naudojama kaip kraštutinis draudimas banko stambaus masto pertvarkymo atveju.

Pastaraisiais metais bankų sektoriaus rizika ES gerokai sumažinta. Nuo 2014 m. bankai, prižiūrimi Europos Centrinio Banko, pritraukė 234 mlrd. EUR papildomo kapitalo ir turi daug didesnes likvidumo atsargas. 2018 m. gruodžio mėn. susitarta dėl naujų taisyklių, kuriomis toliau didinamas bankų atsparumas ir numatoma galimybė bankams pasitraukti iš rinkos nesukeliant išlaidų mokesčių mokėtojams.

Be to, neveiksnių paskolų (banko paskolų, kurių skolininkas negali arba nenori grąžinti) dalis gerokai sumažėjo, taip pat ir valstybėse narėse, kuriose ji buvo itin didelė. Lapkričio mėn. Europos bankininkystės institucijos koordinuojamas ES mastu vykdytas Europos bankų sektoriaus testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad Europos bankai tapo atsparesni makroekonominiams sukrėtimams. Testuoti 48 didžiausi Europos bankai, kuriems tenka maždaug 70 proc. euro zonos bankų turto, įskaitant 33 tiesiogiai Europos Centrinio Banko prižiūrimus bankus.

2018 m. kovo mėn. Komisija pateikė teisės aktus, kuriais siekiama pašalinti likusią neveiksnių paskolų naštą ir išvengti galimo jų susikaupimo ateityje ir sukurti vyriausybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistemą, kad būtų galima užtikrinti didesnį bankų vyriausybės obligacijų portfelių diversifikavimą. Padaryta pažanga dėl pasiūlymų, susijusių su neveiksniomis paskolomis, visų pirma sutarta dėl vieno svarbaus elemento: užtikrinimo, kad bankai galėtų tinkamai padengti su būsimomis neveiksniomis paskolomis susijusius nuostolius. Toliau sprendžiami kiti du klausimai: sąlygų paspartinti neteisminį užstatu užtikrintų paskolų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą sudarymo ir tolesnio neveiksnių paskolų antrinių rinkų, kuriose bankai gali kredito administratoriams ir investuotojams parduoti tokias paskolas, plėtojimo.

Valstybių narių pažanga, padaryta siekiant įsivesti eurą

Gegužės mėn. Europos Komisija pateikė tam tikrų valstybių narių pažangos, padarytos siekiant įsivesti eurą, vertinimą. Toks vertinimas teikiamas kas pusę metų. Konvergencijos ataskaita grindžiamas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas, ar valstybė narė atitinka prisijungimo prie euro zonos sąlygas. Ataskaita, paskelbta kartu su atskiru Europos Centrinio Banko atliktu vertinimu, apima septynias valstybes nares, kurios yra įsipareigojusios įsivesti eurą, tačiau to dar nepadarė. Tai Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija.

Ataskaitoje nurodyta, kad visose septyniose valstybėse narėse iš esmės pasiekta didelė nominali konvergencija, tačiau šiuo metu nė viena iš jų neatitinka visų oficialių prisijungimo prie bendros valiutos sąlygų. Nors Bulgarija ir Kroatija atitinka visus konvergencijos kriterijus, išskyrus valiutos kurso kriterijų, ataskaitoje nustatyta, kad tik Kroatijos teisės aktai visiškai atitinka Ekonominės ir pinigų sąjungos taisykles.

Kitų veiksnių peržiūra parodė, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės ekonominiu ir finansiniu požiūriu paprastai yra gerai integruotos į ES. Tačiau kai kurios vis dar yra pažeidžiamos makroekonominiu požiūriu ir (arba) turi sunkumų, susijusių su jų verslo aplinka ir institucine struktūra, o tai gali kelti pavojų konvergencijos proceso tvarumui.

Komisija yra įsipareigojusi remti valstybes nares, kurios rengiasi prisijungti prie euro zonos. Taikydama specialią darbo tvarką pagal savo struktūrinių reformų rėmimo programą, gavusi prašymą, Komisija valstybėms narėms, kurios nori įsivesti eurą, teiks tikslinę paramą. Siekiant užtikrinti visos ES gerovę ir sklandų euro zonos veikimą, labai svarbu siekti konvergencijos ir kurti tvirtas ekonomines struktūras.

Didesnis socialinis teisingumas ekonominėje ir pinigų sąjungoje

Europos socialinių teisių ramsčiu nustatyti pagrindiniai gerai veikiančių ir teisingų darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų principai. Nors siekiant padidinti atsparumą ir stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą itin svarbu daug dėmesio skirti užimtumui ir socialinei veiklai, įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį bendrai įsipareigota ir atitinkama atsakomybė prisiimta tiek Sąjungos lygmeniu, tiek valstybių narių lygmeniu pagal jų atitinkamą kompetenciją.

Stiprus socialinis aspektas yra vienas esminių ekonominės ir pinigų sąjungos elementų. 2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį. Juo turi būti remiamasi sprendžiant naujus socialinius uždavinius, siekiant kurti modernią, įtraukią ir konkurencingą visuomenę.

Nors šiuo metu lankstesnė darbo tvarka suteikia naujų darbo galimybių, ypač jaunimui, ji gali sukelti ekonominį netikrumą ir nelygybę. Laikydamasi socialinių teisių ramsčio principų, Komisija siekia užtikrinti, kad visi žmonės turėtų realią galimybę gyventi visavertį profesinį gyvenimą, galėtų dirbti deramomis darbo sąlygomis ir turėtų pakankamą socialinę apsaugą, kad ir pagal kokią darbo sutartį dirbtų. Be socialinių teisių ramsčio, 2017 ir 2018 m. Europos Komisija pasiūlė konkrečias iniciatyvas, kad šis ramstis būtų įgyvendinamas praktiškai.

Pavyzdžiui, kovo mėn. Komisija pasiūlė socialinio teisingumo dokumentų rinkinį, į kurį įtraukti pasiūlymai dėl Europos darbo institucijos, siekiant užtikrinti, kad ES sąžiningo darbuotojų judumo taisyklės būtų įgyvendinamos sąžiningai, paprastai ir veiksmingai (taip pat žr. 4 skyrių).

Į socialinio teisingumo dokumentų rinkinį taip pat įtrauktas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių. Gruodžio mėn. ministrai dėl šio pasiūlymo pasiekė politinį susitarimą. Rekomendacija siekiama padėti nestandartine užimtumo forma ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dėl savo užimtumo statuso neturi tinkamo socialinio draudimo ir dėl to jų ekonominė padėtis daug neapibrėžtesnė.

Rekomendacija apima socialinės apsaugos sistemas, konkrečiai, bedarbio pašalpas ir ligos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, invalidumo bei senatvės išmokas. Taip siekiama skatinti ES šalis užtikrinti, kad visi nestandartiniai darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys galėtų prisijungti prie socialinės apsaugos sistemų ir mokėti atitinkamas įmokas (taip siekiama pašalinti sistemines aprėpties spragas). Rekomendacija taip pat siekiama šiems asmenims, kaip sistemos dalyviams, sudaryti sąlygas kaupti tinkamas socialines išmokas ir jomis naudotis, taip pat padidinti skaidrumą socialinės apsaugos sistemų ir teisių srityse.

Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas

2017 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ši iniciatyva buvo vienas iš pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio siekių. Ja nustatomi nauji arba aukštesni būtiniausi standartai, susiję su tėvystės atostogomis, vaiko priežiūros atostogomis ir slaugos atostogomis, taip pat lankstesnėmis darbo sąlygomis. Šiuo metu vyksta Europos Parlamento ir Tarybos derybos. Gruodžio mėn. jie pasiekė preliminarų susitarimą.

Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos

2018 m. birželio mėn. valstybės narės pasiekė susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad šiuolaikinėje lanksčioje darbo rinkoje visi ES darbuotojai būtų išsamiai raštu informuojami apie pagrindines jų darbo santykių sąlygas, taip pat nustatomos naujos teisės visiems darbuotojams, įskaitant tuos, kurių užimtumo formos yra nestandartinės. 2018 m. pabaigoje Europos Parlamentas ir Taryba tęsė derybas.

Užimtumo ir socialinių problemų sprendimas

Europos socialinių teisių ramstis buvo vienas 2018 m. ekonominės politikos koordinavimo metinio ciklo, vadinamo Europos semestru, kertinių akmenų. Todėl valstybėms narėms skirtose rekomendacijose dar labiau pabrėžiama užimtumo ir socialinių problemų sprendimo svarba. Bendros užimtumo ataskaitos projekte pateikta nauja socialinių rodiklių suvestinė. Jame apžvelgiamos ES šalių tendencijos ir veiklos rezultatai šiose trijose srityse, susijusiose su 20 ramsčio principų: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti; tinkamų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos bei įtraukties.

Atsižvelgiant į teigiamas ekonomines perspektyvas, 2018 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose raginama laikytis į ateitį orientuoto požiūrio ir daugiausia dėmesio skirti tvaraus, integracinio ir ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindo kūrimui. Siekiant šio tikslo bus labai svarbu bendradarbiauti visais lygmenimis, be kita ko, su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene. Taryba rekomendacijas priėmė liepos mėn.

Parama reformoms valstybėse narėse

Nors Europos ekonomika sustiprėjo ir nuolat auga, tam, kad ji taptų stabilesnė, įtraukesnė, našesnė ir atsparesnė, reikia toliau vykdyti struktūrines reformas.

Siekdama paremti šias pastangas vykdyti reformas, 2015 m. Komisija įsteigė Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą, kuri padeda valstybėms narėms rengti, projektuoti ir įgyvendinti reformas. Parama teikiama tik pagal poreikį ir yra pritaikyta ją gaunančiai valstybei narei.

Tarnybos paslaugų paklausa gerokai viršijo lūkesčius. Iki šiol pagal struktūrinių reformų rėmimo programą ir naudodamasi kitais šaltiniais tarnyba pradėjo įgyvendinti beveik 500 techninės paramos projektų 25 ES valstybėse narėse. Pavyzdžiui, ji padėjo valstybėms narėms reformuoti švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, modernizuoti valstybės finansų valdymą, reformuoti mokesčių administracijas, didinti viešojo administravimo institucijų ir teismų sistemų veiksmingumą, plėtoti skaitmeninę ekonomiką, kurti verslui palankią aplinką ir gerinti galimybes gauti finansavimą.

Pavyzdžiui, Kroatijos teisingumo ministerija gavo paramą šalies teismų valdymui pagerinti, kad būtų sukurta veiksminga teismų sistema ir laikomasi teisinės valstybės principo. Komisija taip pat remia Slovakijos pastangas užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistema būtų veiksmingesnė ir našesnė, o Latvijai padeda įgyvendinti vidutinės trukmės mokesčių strategiją. Taip pat teikta parama, siekiant Bulgarijai padėti kurti verslui palankesnę aplinką, o Baltijos valstybėms – gerinti kapitalo rinkų veikimą regione.

Atsižvelgdama į didėjančią valstybių narių paklausą, 2017 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė padidinti struktūrinių reformų rėmimo programai teikiamą finansavimą. 2018 m. Europos Parlamentas ir Taryba pasiūlymą patvirtino, bendras programos biudžetas iki 2020 m. padidintas iki 222,8 mln. EUR. Tai leis ES reaguoti į didelį valstybių narių poreikį gauti paramą.

Sąžininga konkurencija

Per pastarąjį dešimtmetį ES valstybės pagalbos kontrolė bankų sektoriuje labai padėjo atkurti tinkamą ES bankų sektoriaus veikimą. Tam, kad galėtų gauti valstybės paramą, bankai turėjo įvykdyti restruktūrizaciją ir sutvarkyti savo balansus. Komisija taip pat padėjo spręsti likusias įsisenėjusias ES bankų problemas.

Kipre Komisija patvirtino valstybės pagalbą banko „Cyprus Cooperative Bank“ tvarkingam pasitraukimui iš rinkos finansuoti. Be kita ko, parduotos kai kurios banko „Hellenic Bank“ dalys ir panaikintos 6 mlrd. EUR vertės neveiksnios paskolos. Drauge Kiprui nustatyti privalomi įpareigojimai reformuoti teismų sistemą, kad neveiksnių paskolų problemos nedidėtų ir kad mokesčių mokėtojai nepatirtų daugiau išlaidų.

Italijoje vykdydamas restruktūrizavimo planą bankas „Banca Monte dei Paschi“ sėkmingai panaikino 24,6 mlrd. EUR blogų paskolų, naudodamasis 2016 m. pradėta taikyti Italijos garantijomis remiama schema GACS (nenaudojant valstybės pagalbos). 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. įvykdyti dar devyni su rinka suderinami GACS sandoriai: iš Italijos bankų sistemos pašalinta dar 14,4 mlrd. EUR blogų paskolų.

Komisija taip pat sėkmingai baigė valstybės pagalbos, kurią 2013 m. Slovėnijoje gavo bankas „Nova Ljubljanska Banka“, tyrimą – ji pritarė Slovėnijos pasiūlytoms priemonėms, kuriomis siekta užtikrinti, kad jis taptų gyvybingu Slovėnijos bankų rinkos veikėju.

2018 m. Komisija leido Vokietijoje banką „HSH Nordbank“ parduoti privatiems investuotojams be jokios papildomos pagalbos. Iš tiesų dauguma bankų, kuriems per krizę finansinio stabilumo sumetimais suteikta parama mokesčių mokėtojų lėšomis, dabar traukiasi iš valstybės pagalbos procedūros ir vėl tampa patrauklūs privatiems rinkos dalyviams.

Valstybės pagalbos kontrolė bankų sektoriuje ir toliau atliks savo nepriklausomą vaidmenį užtikrinant sąžiningą ir konkurencingą finansų sektorių, glaudžiai derinant veiksmus su bankų sąjungos bankų pertvarkymo sistema.

Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas

Rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris paskelbė apie planus imtis tolesnių iniciatyvų stiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Gruodžio mėn. paskelbti Komisijos pasiūlymai yra dalis Europos įsipareigojimo siekti atviros, daugiašalės ir taisyklėmis grindžiamos pasaulio ekonomikos ir gali duoti apčiuopiamos naudos Europos piliečiams ir įmonėms, įskaitant mažesnes prekybos išlaidas, didesnį pasirinkimą, geresnes galimybes gauti finansavimą, didesnį savarankiškumą ir atsparesnę pasaulio finansų sistemą.

Pasiūlymų esmė – iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti euro, kaip pasaulinės valiutos, patrauklumą, didinant Europos ekonomikos atsparumą ir jos finansų rinkų gylį, likvidumą ir veiksmingumą, visų pirma baigiant kurti kapitalo rinkų sąjungą. Pasiūlymuose taip pat raginama aktyviau naudoti eurą tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip energetikos, žaliavų ir transporto ir labiau suvienodinti atstovavimą euro zonai tarptautinėje arenoje.

ES ilgalaikis biudžetas (2021–2027 m.)

2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija pateikė du pasiūlymus, iš kurių matyti, kaip būsimas ES ilgalaikis biudžetas (2021–2027 m.) galėtų prisidėti prie stabilumo, konvergencijos ir sanglaudos euro zonoje ir ES, kartu skatindamas ekonominį veiksmingumą ir atsparumą.

Pagal siūlomą Reformų rėmimo programą bus remiamos prioritetinės reformos visose ES valstybėse narėse, o bendras biudžetas sieks 25 mlrd. EUR. Šią programą sudaro trys elementai: reformų įgyvendinimo priemonė, pagal kurią bus teikiama finansinė parama reformoms; techninės paramos priemonė, pagal kurią siekiama dalytis technine praktine patirtimi, ir specialioji konvergencijos priemonė valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą. Programa leistų ES tenkinti didelę valstybių narių paramos paklausą rengiant, projektuojant ir įgyvendinant ekonomikos augimą skatinančias reformas.

Pasiūlymas dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės padės stabilizuoti viešųjų investicijų lygį ir palengvinti spartų ekonomikos atsigavimą didelių ekonominių sukrėtimų euro zonos valstybėse narėse ir Europos valiutų kurso mechanizme dalyvaujančiose valstybėse atveju.

Darni ir pažangi prekybos politika

Pastaraisiais metais tarptautinės prekybos srityje kilo vis didesnių sunkumų: pakartotinai radosi abejonių dėl globalizacijos poveikio ir klausimų dėl prekybos susitarimų paskirties ir vertės, taip pat dėl stiprėjančio protekcionizmo. Reaguodama į tai, ES dvigubai stipriau gynė taisyklėmis pagrįstą tarptautinės prekybos sistemą, kuriai 2018 m. pritarė Pasaulio prekybos organizacija, ir glaudžiai bendradarbiavo su prekybos partneriais, kad atnaujintų tarptautinės prekybos taisykles.

ES toliau atliko pagrindinį vaidmenį Pasaulio prekybos organizacijoje. Ji dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą organizacijai ir nuolatinę paramą sprendžiant svarbius pasaulinės daugiašalės prekybos sistemos klausimus. 2018 m. rugsėjo mėn. ES pateikė koncepcijos dokumentą dėl organizacijos reformos. Jame pabrėžta, kad reikia atnaujinti subsidijų ir priverstinio technologijų perdavimo taisykles, nes dėl jų kyla vis didesnė įtampa prekybos srityje, taip pat padidinti organizacijos skaidrumą. Be to, dokumente pabrėžta, kad reikia liautis blokuoti Apeliacinio komiteto narių skyrimą, kad būtų galima taikyti organizacijos konfliktų sprendimo sistemą.

Prekybos politika taip pat turi būti veiksminga, skaidri ir pagrįsta vertybėmis. Todėl 2018 m. toliau vadovautasi pagrindiniais 2015 m. strategijos „Prekyba visiems“ principais: atvirumas kartu su aukštais standartais tebėra tinkamiausias būdas užtikrinti, kad globalizacija būtų naudinga visiems europiečiams.

ES toliau stengėsi derėtis dėl naujų prekybos susitarimų, atnaujinti esamus susitarimus ir užtikrinti, kad įmonės, darbuotojai ir vartotojai galėtų naudotis prekybos susitarimų teikiamais privalumais.

Taip pat pasistūmėta į priekį svarstant teisės aktą dėl ES siūlomos tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais sistemos. Siekiama užtikrinti, kad užsienio investicijos toliau būtų pagrindinis ES augimo šaltinis, bet kartu būtų saugomi pagrindiniai ES interesai. Lapkričio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl galutinės sistemos struktūros. Parlamentas dėl sutarto reglamento turėtų balsuoti 2019 m. vasario mėn., o Taryba netrukus po to turėtų jį priimti. Tikimasi, kad reglamentas įsigalios 2019 m. balandžio mėn.

Įgyvendindama patekimo į rinką strategiją ES šalina patekimo į rinką kliūtis visame pasaulyje ir drauge yra įsipareigojusi vykdyti darnią, taisyklėmis grindžiamą ir atsakingą prekybą.

Sauganti Europa

Europa yra atviras, bet ne naivus žemynas. ES gina savo vertybes ir interesus. Kai kiti subjektai pažeidžia pasaulines prekybos taisykles arba užsiima nesąžininga prekyba, ES prekybos politika patikimai gina Europos įmones ir darbuotojus.

Žlugus diplomatinėms pastangoms, ES nedvejodama taiko Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo mechanizmą, kad užsitikrintų savo teises, o Europos įmonės, darbuotojai ir ūkininkai galėtų visapusiškai naudotis narystės teikiamais pranašumais. 2018 m. ES pradėjo procedūras prieš Kiniją dėl technologijų perdavimo ir prieš Jungtines Valstijas dėl plieno ir aliuminio importui taikomų priemonių. Ginčų sprendimo procedūros duoda rezultatų: 2018 m. Rusija nustojo taikyti antidempingo muitus lengvosioms komercinėms transporto priemonėms iš Vokietijos ir Italijos.

Vadovaudamasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir ES teisės aktais ES pradėjo 10 naujų tyrimų dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir nustatė septynias naujas prekybos apsaugos nuo tokios praktikos priemones. Tarp šių priemonių – antidempingo muitai plienui iš Kinijos, kad jo eksporto kaina atspindėtų tikrąją rinkos vertę. ES taip pat pradėjo 17 naujų peržiūros tyrimų ir dar penkeriems metams atnaujino septynias esamas priemones.

Liepos mėn. ES nustatė laikinąsias apsaugos priemones 23 kategorijų plieno gaminių importui. Tomis priemonėmis siekiama spręsti galimo plieno prekybos nukreipimo iš kitų šalių į ES problemą, kylančią dėl Jungtinių Valstijų taikomų papildomų tarifų.

ES taip pat gina ES pramonę, kai trečiosios šalys dėl ES eksportuojamų prekių pradeda atvirus prekybos apsaugos tyrimus (antidempingo, kompensacinių ar apsaugos priemonių tyrimus). Pavyzdžiui, tokius tyrimus yra pradėjusios Jungtinės Valstijos (dėl plieno ir aliuminio, saulės baterijų, alyvuogių), Turkija (dėl padangų) ar Izraelis (dėl kakavos tepinių).

2018 m. birželio mėn. įsigaliojo atnaujinti ES antidempingo ir antisubsidijų teisės aktai. Kartu su 2017 m. gruodžio mėn. padarytais dempingo skirtumo apskaičiavimo, kai dėl valstybės kišimosi iškraipomos kainos ir sąnaudos, taisyklių pakeitimais šis atnaujintas teisės aktas yra pirmasis esminis ES prekybos apsaugos priemonių atnaujinimas nuo PPO įsteigimo 1994 m. Naujosiomis taisyklėmis ES prekybos apsaugos priemonės pritaikomos prie pasaulio ekonomikos uždavinių. Jos yra veiksmingesnės, skaidresnės, bendrovėms jas lengviau naudoti, o ES jomis remdamasi galės nustatyti didesnius muitus dempingo kaina importuojamiems produktams.

Patentai yra labai svarbi ES ekonomikos ir tarptautinės prekybos dalis – jie skatina kurti inovacijas, o prieiga prie standartų yra svarbus technologinės plėtros pagrindas. Sukurti patentų ir standartų ryšį yra ES prioritetinis uždavinys. Spalio mėn. ES įsteigė 15 ekspertų grupę esminių standartų patentų klausimais. Šie patentai yra standartizuotų technologijų dalis. Minėta grupė Europos Komisijai teikia ekspertines žinias ir rekomendacijas, kaip pagerinti jų licencijavimą. Ji pirmą kartą posėdžiavo lapkričio 12 d.

Europos eksportuotojai toliau susiduria su kliūtimis prekybai visame pasaulyje. Iš birželio mėn. paskelbtos Europos Komisijos metinės ataskaitos dėl prekybos ir investicijų kliūčių matyti, kad 2017 m. prekybos kliūčių, su kuriomis susiduria ES eksportuotojai, gerokai padaugėjo, palyginti su 2016 m.: nustatytos 396 kliūtys daugiau nei 57 šalyse. Ataskaitoje nurodyta, kad įgyvendinant Europos Komisijos patekimo į rinką strategiją pašalintos 45 kliūtys 8,2 mlrd. EUR vertės ES eksportui, t. y. daugiau nei dvigubai kliūčių, palyginti su 2016 m.

ES toliau laikosi tvirtos pozicijos dėl prekių, naudojamų mirties bausmei ir kankinimui vykdyti. Rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje susitiko Kovos su prekyba kankinimui skirtomis prekėmis aljansas, kurio viena iš steigėjų 2017 m. buvo ES. Prie Aljanso prisijungė dar šešių šalių, įskaitant Australiją ir Naująją Zelandiją, delegacijos ir jo nariai susitarė imtis priemonių apriboti ir sustabdyti prekybą prekėmis, naudojamomis mirties bausmei ir kankinimui vykdyti, ir parengti privalomą Jungtinių Tautų rezoliuciją.

Vadovaujamą vaidmenį prisiimanti Europa

Prekybos susitarimais, dėl kurių ES derėjosi arba derasi, siekiama užtikrinti, kad prekyba būtų naudinga visiems. Šie susitarimai padeda ES platinti aukštus Europos maisto saugos, darbuotojų teisių, aplinkos ir vartotojų teisių standartus toli už Europos ribų.

ES atliko pagrindinį vaidmenį Jungtinių Tautų diskusijose dėl investuotojų ginčų sprendimo su valstybėmis tvarkos pakeitimo. 2018 m. ES siekė įsteigti daugiašalį tokių ginčių sprendimo teismą. Tai didelė naujovė pasaulinio valdymo sistemoje.

Birželio mėn. už prekybą atsakinga ES Komisijos narė Cecilia Malmström Belgijos Gento miestui skyrė pirmąjį Sąžiningos ir etiškos prekybos ES miestų apdovanojimą, kuriuo pripažįstamos vietos iniciatyvos, kuriomis skatinama sąžininga ir etiška prekybos praktika.

ES ir Meksikos prekybos susitarimas

Balandžio mėn. ES ir Meksika užbaigė derybas dėl naujo prekybos susitarimo. Beveik visa ES ir Meksikos tarpusavio prekyba prekėmis, įskaitant žemės ūkio produktus, bus neapmuitinama. Paprastesnės muitinės procedūros bus naudingos ES pramonei ir žemės ūkiui.

Susitarimu nustatyti aukščiausi darbo, saugos, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartai. Jame aiškiai nurodomas atsargumo principas, pagal kurį politikos formuotojams suteikiama teisė imtis žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos arba aplinkos apsaugos veiksmų, atsižvelgiant į numanomą riziką ir, jų manymu, tinkamą lygį, net jei nėra galutinių mokslinių įrodymų.

Susitarime nustatytas įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą. Juo taip pat užtikrinama ES valstybių narių teisė savo nuožiūra organizuoti viešąsias paslaugas.

Tai pirmasis ES prekybos susitarimas, kuriuo kovojama su korupcija, kaip antai kyšininkavimu ir pinigų plovimu, privačiajame ir viešajame sektoriuose.

Pagal šį susitarimą Europos ir Meksikos įmonės gali vienodomis sąlygomis dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose viena kitos viešųjų pirkimų rinkose. Naujuoju susitarimu taip pat apsaugomos intelektinės nuosavybės teisės ir užkertamas kelias Meksikoje prekiauti 340 tradicinių ES regioninių maisto produktų ir gėrimų kopijomis.

Susitarimu pradedama prekyba paslaugomis, pavyzdžiui, finansinėmis, transporto, e. prekybos ir telekomunikacijų, be to, plataus užmojo konkurencijos ir subsidijų nuostatos padės užtikrinti vienodas sąlygas ir padidinti galimybes patekti į rinką.

Prekybos susitarimu taip pat pagerinamos investavimo sąlygos ir nustatoma nauja ES investicinių teismų sistema, kuria užtikrinamas skaidrumas ir vyriausybių teisė imtis reguliavimo ginant viešąjį interesą. ES ir Meksika susitarė siekti įsteigti daugiašalį investicinių ginčų teismą.

Ekonominės partnerystės susitarimas su Japonija

Liepos mėn. Tokijuje vykusiame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas ir Japonijos Ministras Pirmininkas Shinzō Abe pasirašė ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą, kuris yra didžiausias ir svarbiausias kada nors ES sudarytas dvišalis prekybos susitarimas.

Japonija ir ES yra tvirtai įsipareigojusios kurti demokratiją, ginti žmogaus teises, užtikrinti laisvą ir atvirą prekybą, daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Japonija yra ilgalaikė strateginė ES partnerė ir svarbi sąjungininkė tarptautinėje arenoje.

2019 m. vasario 1 d. įsigaliojus ekonominės partnerystės susitarimui bus sukurta atvira prekybos zona, kuri jungia 635 mln. gyventojų ir kuriai tenka beveik trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto. Susitarimu bus panaikintos prekybos kliūtys, jis padės ES ir Japonijai bendrai formuoti pasaulio prekybos taisykles.

Juo bus panaikinti beveik visi 1 mlrd. EUR vertės muitai, kuriuos kasmet sumoka į Japoniją eksportuojančios ES bendrovės, be to, bus pašalintos įvairios seniai egzistuojančios reglamentavimo kliūtys, pavyzdžiui, ES automobilių eksportui. Dėl to padidės ES eksportas ir bus sukurta naujų galimybių Europos bendrovėms, o tai bus naudinga piliečiams. Susitarimu bus suteikta daugiau galimybių, visų pirma pagrindinių ES žemės ūkio produktų eksporto srityje, ir užtikrinta daugiau kaip 200 tradicinių maisto produktų ir gėrimų pavadinimų apsauga Japonijos rinkoje. Remdamosi susitarimu ES įmonės galės lengviau teikti paslaugas Japonijoje. Konkurencijos ir subsidijų nuostatos padės suvienodinti sąlygas. Į susitarimą taip pat įtrauktas mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtas skyrius. Jame numatyta sukurti ryšių punktus ir teikti tikslinę informaciją mažesnėms įmonėms, o tai ypač svarbu, nes keturi iš penkių dabartinių eksportuotojų į Japoniją yra mažosios įmonės.

Susitarimu nustatyti aukščiausi darbo, saugos, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartai ir visiškai užtikrinama viešųjų paslaugų apsauga. Jame yra specialus skyrius dėl darnaus vystymosi, be to, tai pirmasis ES prekybos susitarimas, kuriame nustatytas konkretus įsipareigojimas laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos.

2018 m. ES toliau derėjosi su Japonija dėl investicijų apsaugos standartų ir ginčų sprendimo ir šiuo tikslu surengė tris posėdžius.

Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas su Kanada

2018 m. rugsėjo 21 d. suėjo vieni metai nuo tada, kai ES su Kanada pradėjo laikinai taikyti Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą.

Prekybos susitarimas gali padėti ES įmonėms kasmet sutaupyti daugiau kaip 500 mln. EUR – tai lėšos, kurios anksčiau buvo sumokamos kaip tarifai už į Kanadą eksportuojamas prekes. Beveik 99 proc. šių lėšų pradėta taupyti nuo pirmos susitarimo taikymo dienos.

Dėl paprastesnių procedūrų visos įmonės gali sutaupyti laiko ir lėšų. ES vartotojai taip pat turi daugiau galimybių rinktis ir mokėti mažesnę kainą.

Skaidrus ir įtraukus derybų procesas

Siekiant užtikrinti demokratiją, visuomenės pasitikėjimą ir atskaitomybę, 2018 m. toliau itin daug dėmesio skirta skaidrumui ir bendravimui su visuomene prekybos srityje. Šių principų turi būti laikomasi prieš derybas, derybų metu ir po jų, taip pat įgyvendinant susitarimus.

Europos Komisija toliau skelbė derybų etapų ataskaitas, pozicijos dokumentus ir prekybos susitarimų, dėl kurių derėjosi, teksto pasiūlymus. Be to, ji paskelbė daug papildomos medžiagos apie ES prekybos susitarimą su Meksika. 2018 m. Europos Komisija paskelbė antrąją išsamią metinę ataskaitą, kurioje įvertino ES prekybos susitarimų įgyvendinimą. Tai suteikė galimybę suinteresuotiesiems subjektams, pilietinei visuomenei ir kitoms ES institucijoms išnagrinėti, kaip ES įgyvendina susitarimus. Joje pateiktos išvados taip pat naudingos vykstančioms bei būsimoms prekybos deryboms.

Vasario mėn. pirmąjį iš šešių posėdžių surengė ES prekybos derybų patariamoji grupė. Šią grupę sudaro 28 organizacijos, atstovaujančios įmonėms, profesinėms sąjungoms, vartotojams ir aplinkosaugos įstaigoms, jos tikslas – skatinti dialogą ir sužinoti įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

Jungtinės Valstijos

Palaikant santykius su Jungtinėmis Valstijomis daugiausia dėmesio skirta abiem šalims rūpimiems klausimams spręsti. Birželio mėn. JAV nustatė tarifus ES plieno ir aliuminio eksportui. ES manymu, tai buvo nepagrįsta ir neteisėta ir jos vienintelė išeitis buvo nustatyti perbalansavimo priemones JAV eksportuojamoms prekėms. Siekdami palengvinti prekybą ir plėtoti teigiamą transatlantinės prekybos darbotvarkę, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir JAV Prezidentas Donaldas Trumpas susitikę liepos mėn. susitarė įsteigti vykdomąją darbo grupę. Grupės tikslas – rasti būdų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, panaikinti tarifus pramoninėms prekėms (išskyrus transporto priemones), palengvinti prekybą sojomis, padidinti prekybą suskystintomis gamtinėmis dujomis, kad būtų padidintas energetinis saugumas, ir reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją.

Nuo grupės įsteigimo pradžios buvo surengti keturi politinio lygmens susitikimai reglamentavimo klausimams aptarti. Jau yra teigiamų rezultatų. Dėl suskystintų gamtinių dujų ES įmonės pasirašė kelias ilgalaikes sutartis su JAV bendrovėmis, taip pat vykdomi nauji ES infrastruktūros ir terminalų projektai. JAV sutiko sušvelninti licencijavimo reikalavimą suskystintų gamtinių dujų eksportui į ES. Kalbant apie prekybą sojomis, JAV eksportuotojai ES rinkoje beveik padvigubino savo dalį. Kol vyksta šis procesas, abi šalys susitarė nenustatyti naujų prekybos tarifų.

Kinija

2018 m. sėkmingai įvyko ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Taip pat surengti trys derybų dėl investicijų susitarimo su Kinija raundai ir vykstant aukščiausiojo lygio susitikimui apsikeista pirmaisiais pasiūlymais dėl patekimo į rinką. Įvyko du derybų dėl susitarimo apsaugoti tradicinių maisto produktų ir gėrimų pavadinimus raundai. Kinija sutiko bendradarbiauti su ES dėl Pasaulio prekybos organizacijos reformos, kad padėtų organizacijai spręsti šių dienų uždavinius.

Kitos derybos

ES yra sudariusi prekybos susitarimus su 70 partnerių, kuriems tenka 40 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Siekdama atverti naujas rinkas Europos eksportui, ES pradėjo naujas prekybos derybas ir pasiekė gerų rezultatų šiuo metu vykstančiose derybose.

Pietinės ir rytinės kaimyninės šalys

Kovo mėn. pietinėse kaimyninėse šalyse pirmą kartą nuo 2010 m. susitiko 43 Viduržemio jūros sąjungos šalių prekybos ministrai ir atstovai, kad suteiktų naują postūmį regioninei prekybos ir investicijų darbotvarkei. Jie patvirtino tvirtesnio bendradarbiavimo įvairiuose sektoriuose ir kovos su piratavimu bei klastojimu veiksmų planus.

2018 m. surengus du derybų raundus padaryta pažanga kuriant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos zoną su Tunisu.

Birželio mėn. Europos Komisija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC) surengė antrąjį ES ir GCC dialogo prekybos ir investicijų klausimais posėdį.

Rytinėse kaimyninėse šalyse ES daugiausia dėmesio skyrė susitarimų dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimui.

Lotynų Amerika

2018 m. toliau vyko derybos su MERCOSUR šalimis (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus). Derybų tikslas – integruoti dvi svarbias regionines rinkas, sumažinti tarifus, didinti verslo galimybes MERCOSUR regione, didinti vartotojų pasirinkimo galimybes, mažinti biurokratizmą, didinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, skatinti bendras vertybes, kaip antai darnų vystymąsi, ir kurti darbo vietas.

Siekdama atnaujinti 2002 m. ES ir Čilės prekybos susitarimą ES surengė tris derybų raundus. ES pasiūlė įtraukti bandomąsias nuostatas dėl prekybos ir lyčių klausimų.

Balandžio mėn. ES baigė derybas dėl prekybos susitarimo su Meksika atnaujinimo.

Azija ir Australazija

Spalio 19 d. ES pasirašė prekybos ir investicijų susitarimus su Singapūru. Spalio mėn. Komisija perdavė su Vietnamu suderėtus prekybos ir investicijų susitarimus Tarybai patvirtinti ir Europos Parlamentui pritarti. ES surengė tris prekybos derybų su Indonezija raundus. Derybomis siekiama padidinti ES ir Indonezijos tarpusavio prekybą ir tiesiogines investicijas. Tikslas – sudaryti susitarimą, panašų į susitarimus su Singapūru ir Vietnamu.

Birželio mėn. ES pradėjo derybas dėl prekybos susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija.

2018 m. ES surengė du derybų raundus su kiekviena iš šių šalių ir paskelbė pasiūlymus dėl 18 derybinių sričių.

Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalys

Rugpjūčio mėn. Gambija tapo 14-ąja Vakarų Afrikos šalimi, pasirašiusia tarpregioninį ekonominės partnerystės susitarimą su ES. Rugsėjo mėn. po jos sekė Mauritanija (nepasirašiusi liko tik Nigerija). Gruodžio 6 d. Taryba patvirtino Samoa prisijungimą prie ekonominės partnerystės susitarimo su Ramiojo vandenyno valstybėmis. Ekonominės partnerystės susitarimai – tai ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių bei regionų prekybos ir vystymosi susitarimai. Šiuo metu tokie susitarimai praktiškai įgyvendinami su maždaug 30 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių. Šiuos susitarimus galima laikyti būsimos tarpžemyninės laisvosios prekybos erdvės sudedamosiomis dalimis. Tokia erdvė yra vienas iš naujojo Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljanso, kuris taip pat padeda Afrikai kurti žemyninę laisvosios prekybos erdvę, tikslų.

Kova su terorizmu ir nusikalstamumu Europoje

ES toliau įgyvendino 2017 m. veiksmų planą dėl viešųjų erdvių apsaugos. Jam skirtas didesnis nei 100 mln. EUR finansavimas. Po incidentų Solsberyje ir Eimsberyje (Jungtinė Karalystė) sparčiau įgyvendintas 2017 m. spalio mėn. pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms saugumo grėsmėms didinimo veiksmų planas.

2018 m. taip pat pradėtos taikyti trys esminės direktyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais, įskaitant ES keleivio duomenų įrašo direktyvą (PNR), Direktyvą dėl kovos su terorizmu ir Direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės.

Balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymų dėl kovos su teroristų finansavimu, sugriežtinant prieigą prie finansinės informacijos. Šiais pasiūlymais būtų sudarytos sąlygos teisėsaugos institucijoms laiku gauti finansinę informaciją, būtiną sunkiems nusikaltimams tirti. Naujosiomis taisyklėmis skatinamas geresnis nacionalinių teisėsaugos institucijų ir nacionalinių finansinės žvalgybos padalinių bei Europolo bendradarbiavimas. Šiuo metu pasiūlymas svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje ir jį tikimasi priimti iki 2019 m. gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė naujas taisykles, kad teroristinis turinys iš interneto būtų pašalintas per vieną valandą. Pasiūlyme išaiškinti nacionalinių valdžios institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų vaidmenys, taip pat nustatytos griežtos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama pagarba žmogaus teisėms, kaip antai žodžio laisvei, ir nustatoma teisiškai privaloma rūpestingumo pareiga.

Komisija taip pat pradėjo iniciatyvą, kuria Europos Vadovų Taryba raginama iš dalies pakeisti Sutarties 86 straipsnį, kad teisės aktų leidėjas galėtų išplėsti Europos prokuratūros kompetenciją ir ji galėtų kovoti su tarpvalstybiniu terorizmu visose valstybėse narėse. Stipresnė Europos prokuratūra, dirbdama ES lygmeniu, šalintų dabartinius kovos su terorizmu trūkumus ir nustatytų bendrą Sąjungos kovos su terorizmu strategiją, apimančią visus etapus – nuo teroristinių nusikaltimų tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos iki bylos perdavimo teismui.

Nusikaltėliai ir teroristai bendrauja trumposiomis žinutėmis, e. laiškais ir naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis. Šiuo metu daugiau nei pusės visų nusikalstamų veikų tyrimų atveju teikiamas tarpvalstybinis prašymas gauti elektroninių įrodymų iš kitose šalyse esančių paslaugų teikėjų. Tačiau beveik dviejų trečdalių iš šių nusikaltimų negalima tinkamai ištirti ar už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes tyrėjams sunku laiku gauti tokių įrodymų. Siekdama išspręsti šią problemą, balandžio mėn. Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis sudaromos sąlygos teisminėms ir teisėsaugos institucijoms lengviau susipažinti su šiais įrodymais, kad ir kur Sąjungoje jie būtų laikomi. Gruodžio mėn. Taryba patvirtino derybinę poziciją dėl siūlomo reglamento ir pradės derybas su Europos Parlamentu, kai tik jis patvirtins savo derybinę poziciją.

Lapkričio 14 d. priimtas naujas reglamentas dėl tarpvalstybinio turto įšaldymo ir konfiskavimo. Naujosiomis taisyklėmis bus sudarytos sąlygos lengviau iš vienos valstybės į kitą susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą, veiksmingiau įšaldyti ir konfiskuoti neteisėtas lėšas ir ginti aukų teises į kompensaciją.

ES susitarė patobulinti Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos teisinę sistemą ir taip panaikinti sistemos spragas bei padėti valstybėms narėms nustatyti trečiųjų šalių piliečius, dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Šiuo teisės aktu bus sukurta centralizuota sistema, kurioje bus galima nustatyti iš kurių ES šalių nacionalinių registrų galima greitai gauti išsamią informaciją apie teistumą.

Veiksmingesni kovos su pinigų plovimu teisės aktai

Nuo 2018 m. liepos mėn. galiojančiomis naujomis kovos su pinigų plovimu taisyklėmis užkertamas kelias naudotis ES finansų sistemomis pinigams plauti ar teroristams finansuoti. 2018 m. spalio mėn. ES susitarė dėl griežtesnių baudžiamosios teisės priemonių kovos su pinigų plovimu srityje. Naująja direktyva bus vienodai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir sankcijos už pinigų plovimą, užtikrinant, kad pavojingi nusikaltėliai ir teroristai už nusikaltimus visoje ES būtų baudžiami vienodai. Remiantis birželio mėn. Komisijos paskelbta metodika, pradėta vykdyti griežtesnė politika, pagal kurią nustatomos trečiųjų šalių jurisdikcijos, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemose yra strateginių trūkumų.

ES kovos su pinigų plovimu sistema yra patikima, tačiau pažvelgus į pastarojo meto su ES bankais susijusias bylas aiškiai matyti, kad yra ką tobulinti, ypač kompetentingų institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje. Rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą sustiprinti ES finansų įstaigų priežiūrą siekiant geriau šalinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes. Visų pirma pasiūlyta padidinti Europos bankininkystės institucijos įgaliojimus vykdyti finansų sektoriaus priežiūrą pinigų plovimo srityje. Pasiūlymas svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje ir jį tikimasi priimti iki 2019 m. gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Be to, balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą sudaryti sąlygas lengviau naudotis finansine ir kita informacija sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais tikslams. Šiuo pasiūlymu bus stiprinamas finansinės žvalgybos padalinių ir teisėsaugos institucijų bei pačių finansinės žvalgybos padalinių tarpusavio bendradarbiavimas.

Komisija taip pat priėmė deleguotąjį reglamentą, kuriuo priimami elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniai reguliavimo standartai ir jų funkcijas reglamentuojančios taisyklės.

Civilinė teisena

Geresnis teisminis bendradarbiavimas

Gegužės mėn. Komisija priėmė du pasiūlymus modernizuoti ir skaitmeninti teisminį bendradarbiavimą dokumentų įteikimo ir įrodymų rinkimo srityje. Šiais pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės turėtų daugiau galimybių kreiptis į teismą pagal civilinę teiseną ir kad ši procedūra jiems būtų veiksmingesnė ir pigesnė. Juos šiuo metu svarsto Taryba ir Europos Parlamentas.

Gruodžio mėn. Taryba ir Europos Parlamentas trišaliuose dialoguose pasiekė susitarimą dėl siūlomų taisyklių dėl nemokumo bylų siekiant sukurti restruktūrizavimo sistemas ir verslininkams suteikti antrą galimybę. Šia iniciatyva, kuri bus oficialiai priimta 2019 m., bus suteikta daugiau galimybių perspektyvioms finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms anksti restruktūrizuotis ir išvengti bankroto bei būtinybės atleisti darbuotojus. Be to, pagal iniciatyvą verslininkai turės galimybę iš naujo imtis verslo po bankroto.

2018 m. gruodžio mėn. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl siūlomo Reglamento „Briuselis IIa“ atnaujinimo siekiant atnaujinti vaikų apsaugos tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose taisykles ir paspartinti procedūras.

Bendrovių teisė ir prieiga prie įmonių informacijos

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė naujas taisykles, susijusias su skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimu bendrovių teisėje ir tarpvalstybinio reorganizavimo, susijungimo ir išskaidymo srityje. Tikslas – suteikti bendrovėms galimybę naudotis skaitmeninėmis priemonėmis bendraujant su valdžios institucijomis bendrovių teisės klausimais ir nustatyti suderintą procedūrą įmonėms, kurios restruktūrizuojasi ar persikelia bendrojoje rinkoje, kartu užtikrinant didesnį teisinį aiškumą ir darbuotojų, akcininkų bei kreditorių apsaugą. Derybos Europos Parlamente ir Taryboje 2018 m. vyko sėkmingai pagal didelio užmojo grafiką, kurio tikslas – pasiūlymus priimti per šią kadenciją.

2018 m. plačiai naudota Verslo registrų sąveikos sistema, padedanti lengviau surasti informaciją apie bendroves ES. Per pirmus 17 jos veikimo mėnesių atlikta daugiau kaip 372 000 informacijos apie bendroves paieškų ir pateikta daugiau kaip 241 000 užklausų dėl bendrovių duomenų.

Stipresnė asmens duomenų apsauga

2018 m. gegužės mėn. įsigaliojusiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu sukuriama tvirtesnė ir nuoseklesnė ES žmonių, įmonių ir administravimo institucijų duomenų apsaugos sistema. Sausio mėn. Komisija paskelbė gaires, kuriose paaiškinamos pagrindinės naujojo reglamento naujovės ir galimybės.

2018 m. gruodžio 11 d. įsigaliojo naujos duomenų apsaugos taisyklės, taikomos ES institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms.

Siūlomomis e. privatumo taisyklėmis siekiama užtikrinti aukštą elektroninių ryšių paslaugų naudotojų privatumo apsaugą ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams. Naujosiomis taisyklėmis sukuriama tvirta ir nuosekli duomenų tvarkymo sistema ir nuo 2002 m. galiojančios esamos taisyklėmis suderinamos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu siekiant užtikrinti piliečių teises į asmens duomenų apsaugą.

Duomenų srautai svarbūs tiek įmonėms, tiek teisėsaugai. Nustačius, kad ES nepriklausanti šalis užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį, sprendimais dėl tinkamumo sudaromos sąlygos asmens duomenims laisvai judėti tarp ES ir atitinkamos šalies verslo reikmėms ir (arba) prireikus teisėsaugos institucijoms leidžiama keistis duomenimis, kartu užtikrinant apsaugos tęstinumą.

Liepos mėn. ES ir Japonija baigė derybas dėl abipusio duomenų apsaugos tinkamumo komerciniais tikslais. Tuo pačiu metu dėl tinkamumo komerciniais tikslais vyko ES ir Pietų Korėjos derybos, kurios turėtų būti baigtos 2019 m. pradžioje.

Pagrindinės teisės ir teismų sistemos

Veiksmingesnės teisingumo sistemos ir teisinės valstybės principo laikymasis

Taikant ES teisę ir investuojant svarbu, kad teisingumo sistemos būtų veiksmingos. 2018 m. Komisija, remdamasi ES teisingumo rezultatų suvestine ir Europos semestru, skatino valstybes nares didinti teisingumo sistemų nepriklausomumą, kokybę ir veiksmingumą. Liepos mėn. Taryba pateikė rekomendacijas šiuo klausimu Kroatijai, Italijai, Kiprui, Portugalijai ir Slovakijai.

Rugsėjo mėn. Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Lenkijos, nes ji naujuoju įstatymu sumažinusi Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių pažeidė teismų nepriklausomumo principą. Teisingumo Teismas paskelbė laikinąsias priemones, kuriomis patenkinti visi Komisijos prašymai, kol Teisingumo Teismas priims galutinį sprendimą.

Naujo ilgalaikio ES biudžeto aplinkybėmis Komisija pasiūlė reglamentą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos, jei valstybėse narėse būtų trūkumų, susijusių su teisinės valstybės principo laikymusi.

Teisių apsauga ir kova su diskriminacija

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė ES masto apsaugos standartus, taikomus pranešėjams, pranešantiems apie ES taisyklių pažeidimus, kurie gali padaryti didelę žalą viešajam interesui. Juos taikant bus lengviau nustatyti ir tirti ES teisės aktų pažeidimus ir už juos bausti, taip pat ginti teises į saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę.

2017 m. ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į uždavinius, kuriuos reikia spręsti, kad žmonės galėtų praktiškai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis. Tai, be kita ko, geresnės reagavimo į neapykantos nusikaltimus, neapykantą kurstančias kalbas ir smurtą prieš moteris priemonės, taip pat Europos socialinių teisių ramsčio skatinimas. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad svarbus vaidmuo tenka laisvai ir aktyviai pilietinei visuomenei ir nepriklausomiems teismams.

Liepos mėn. Komisija išsiuntė Vengrijai oficialų pranešimą dėl jos įstatymo, kuriuo kriminalizuojama veikla, susijusi su pagalba teikiant prieglobsčio ir leidimo gyventi prašymus, taip pat dėl to, kad būtina užtikrinti ES laisvo asmenų judėjimo taisyklių ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.

Kova su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba internete ir realiame gyvenime

ES kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksas toliau davė rezultatų. 2018 m. sausio mėn. paskelbtoje trečioje kodekso vertinimo ataskaitoje teigiama, kad padaryta tolesnė pažanga greitai peržiūrint ir šalinant rasistines ir ksenofobines neapykantą kurstančias kalbas internete.

IT bendrovės pašalino vidutiniškai 70 proc. joms nurodyto turinio ir pasiekė tikslą peržiūrėti didžiąją dalį pranešimų per 24 val. (pasiektas didesnis kaip 81 proc. vidurkis). Kodeksas tapo bendru kovos su neteisėta neapykantą kurstančia kalba standartu. Prie jo 2018 m. prisijungė „Snapchat“, „Instagram“, „Google+“ ir „Dailymotion“.

Nediskriminavimas ir lygybė

Valstybės narės privalo turėti bent vieną šalyje įsteigtą organizaciją (lygybės įstaigą), kuri analizuotų ir stebėtų diskriminacijos padėtį, taip pat skatintų taikyti ir gintų vienodą požiūrį į visus šalies gyventojus. Birželio mėn. Komisija pateikė valstybėms narėms rekomenduojamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad lygybės įstaigos veiksmingai apsaugotų piliečius ir kovotų su diskriminacija.

Vienas iš Europos strategijos dėl negalios rezultatų – Komisijos pasiūlymas dėl Europos prieinamumo akto, kuriuo siekiama gerinti galimybes naudotis kasdieniniais produktais ir paslaugomis, pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais, e. knygomis, e. prekyba ir bankų paslaugomis. Šios strategijos teigiamą poveikį pajus milijonai europiečių, o įmonėms bus paprasčiau ir patraukliau kurti ir parduoti prieinamus produktus ir paslaugas. Preliminarus susitarimas pasiektas 2018 m. lapkričio mėn., o 2019 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas pasiūlymą turėtų galutinai priimti.

ES toliau skatino įvairovę ir rėmė populiarėjančias įvairovės chartijas, kurias taikant 9 000 organizacijų, kuriose dirba 15 mln. darbuotojų, visoje Europoje padedama vykdyti įvairovės politiką. Ji taip pat toliau įgyvendino veiksmus, kuriais siekiama skatinti LGBTI asmenų lygybę, – stebėjo, kaip įgyvendinami teisės aktai, finansavo projektus ir didino informuotumą.

Sausio mėn. Komisija paskelbė ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano (2011–2020 m.) išsamų vertinimą. ES aktyviai populiarino romų kultūrą balandžio mėn. vykusios ES romų savaitės renginiuose ir paminėjo romų holokaustą.

Moterys ES vis dar uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai. Siekdama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, Komisija pradėjo įgyvendinti veiksmų planą, kurio tikslas – užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį. Tikimasi iki 2020 m. padaryti didelę pažangą.

ES baigė prisijungimo prie Europos Tarybos Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo procesą. Tai svarbus žingsnis visapusiškesnės ES lygmens teisinės sistemos link siekiant nutraukti smurtą dėl lyties.

Europos Sąjungos pilietybė

Konsulinė apsauga

2018 m. gegužės mėn. pradėtos taikyti konsulinės apsaugos taisyklės, kuriomis paaiškinamos ES piliečių teisės gauti kitų ES valstybių narių ambasadų ne ES šalyse pagalbą. 2018 m. rugpjūčio mėn. pradėta vykdyti jauniems keliaujantiems europiečiams skirta informacinė kampanija apie konsulinę apsaugą.

Gegužės mėn. Komisija pasiūlė patobulinti ES laikinųjų kelionės dokumentų taisykles, kad šie dokumentai būtų saugesni ir būtų taikomos paprastesnės procedūros. Pasiūlymui pritarė Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ir jis šiuo metu svarstomas Taryboje.

Asmens tapatybės kortelės

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė patobulinti ES piliečių asmens tapatybės kortelių, teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų ir šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelių apsaugos priemones. Siūlomomis taisyklėmis bus atnaujintos apsaugos priemonės, todėl ES piliečiams bus lengviau naudotis laisvo judėjimo teisėmis. Parlamentas ir Taryba nusprendė pradėti derybas dėl pasiūlymo.

Rinkimai

Kilus „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ skandalui ir dėl dezinformavimo kampanijų, kibernetinių išpuolių ir hibridinių grėsmių padidėjus grėsmėms rinkimams, vienas iš Komisijos prioritetų tapo užtikrinti laisvus ir sąžiningus 2019 m. Europos Parlamento rinkimus.

Siekdama įveikti šias problemas, 2018 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama padėti valstybių narių valdžios institucijoms ir kitiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams bendromis pastangomis užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Numatyta konkrečių priemonių, pavyzdžiui: stiprinti bendradarbiavimą sukuriant rinkimų srities bendradarbiavimo tinklus (tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis), pateikti rekomendacijų dėl duomenų apsaugos taisyklių taikymo rinkimų aplinkybėmis, užtikrinti didesnį mokamos politinės reklamos ir pranešimų internete skaidrumą, sustiprinti kibernetinį saugumą, deramai užtikrinti, kad galiojančios rinkimų taisyklės būtų taikomos ir turiniui internete, didinti informuotumą ir taikyti tinkamas sankcijas už netinkamą asmens duomenų naudojimą siekiant sąmoningai paveikti Europos Parlamento rinkimų rezultatus.

Vartotojų apsauga

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė Naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinį, kad vartotojai galėtų visapusiškai naudotis ES jiems suteiktomis teisėmis. Naujosiomis taisyklėmis siūloma sukurti Europos kolektyvinio teisių gynimo sistemą, taikomą kai vartotojų grupės patiria žalą, ir nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama. Be to, pagal tas taisykles valstybių narių vartotojų apsaugos institucijoms turėtų būti suteikta daugiau galių bausti taisykles pažeidžiančius prekiautojus. Gruodžio mėn. Europos Parlamentas priėmė poziciją dėl Naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinio dalies, susijusios su kolektyviniu teisių gynimu, ir 2019 m. sausio mėn. planuoja priimti poziciją dėl likusių nuostatų.

Naujosiomis taisyklėmis taip pat siekiama pritaikyti vartotojų teises prie naujų technologijų. Taigi, pavyzdžiui, vartotojai, ieškodami prekių elektroninėse prekyvietėse ir platformose, bus aiškiai informuojami, ar prekiautojas moka už paieškos rezultatą. Elektroninės prekyvietės taip pat turės informuoti vartotojus apie pagrindinius algoritmus, pagal kuriuos nustatomas rezultatų eiliškumas, taip pat nurodyti, iš ko vartotojas perka.

Komisija toliau kovojo su klaidinančia komercine praktika, pavyzdžiui, prekyba produktais kaip identiškais, nors jų sudėtis arba savybės labai skiriasi. Šiuo tikslu ji, be kita ko, pasiūlė išaiškinti, kokia ES teisė taikytina įgyvendinant Naujų galimybių vartotojams iniciatyvą. Be to, Komisija paskelbė bendrus su įmonėmis parengtus bandymų metodus, kurie šiuo metu diegiami vykdant ES masto bandymų kampaniją.

Pagal liepos mėn. įsigaliojusias naujas kelionės paslaugų paketų taisykles, keliautojams bus pateikta aiški informacija, kas jiems siūloma: paketas su visiška apsauga, ar susijusių kelionės paslaugų rinkinys, kuriam taikoma mažesnė apsauga. Keliautojai taip pat turės daugiau teisių, pavyzdžiui, kai paslauga atšaukiama arba kelionių organizatorius kainą padidina daugiau kaip 8 proc.

Skundų nagrinėjimas be teismo

Taikant alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą užtikrinama, kad tais atvejais, kai vartotojui perkant kyla nesklandumų, vartotojai ir prekiautojai galėtų pasinaudoti prieinamomis ir nešališkomis ginčų sprendimo priemonėmis. 2018 m. visose ES valstybėse narėse veikė sertifikuotos ginčų sprendimo įstaigos.

Bendri vartotojų apsaugos veiksmai

Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi vartotojų apsaugos taisyklių, Komisija 2018 m. su nacionalinėmis įstaigomis vykdė įvairius bendrus veiksmus. Po „Dieselgate“ skandalo „Volkswagen“ įsipareigojo iki 2020 m. toliau nemokamai pašalinti atitinkamų automobilių defektus. Liepos mėn. buvo sutvarkyta 80 proc. paveiktų automobilių. Dar vienas bendrų pastangų pavyzdys – „Facebook“, „Twitter“ ir „Google+“ kartu dirbdamos pagerino paslaugų teikimo sąlygas daugiau kaip 250 mln. socialinių tinklų naudotojų ES. 2018 m. imtasi veiksmų prieš „AirBnB“ siekiant padidinti įmonės kainodaros skaidrumą ir paslaugų teikimo sąlygas suderinti su ES standartais.

Užtikrinimas, kad pavojingi produktai nepasiektų vartotojų

Naudojantis skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema galima greitai keistis informacija apie pavojingus rinkoje nustatytus produktus ir apie priemones, kurių imamasi, kad tokie produktai nepasiektų vartotojų, ypač vaikų. 2018 m. 31 prie sistemos prisijungusi Europos nacionalinė valdžios institucija pasidalijo 2 257 pranešimais apie pavojingus produktus.

Birželio mėn. keturios elektroninės prekyvietės – „Alibaba“ („AliExpress“ vardu), „Amazon“, „eBay“ ir „Rakuten France“ – pasirašė įsipareigojimą dėl produktų saugos ir, be kitų dalykų, įsipareigojo per dvi darbo dienas pašalinti jų svetainėse nacionalinių priežiūros institucijų aptiktus pavojingus produktus.

2017 m. metinėje skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos ataskaitoje nurodyta, kad 2017 m. pateikti 3 832 pradiniai pranešimai apie galimą maisto ar pašarų riziką, iš kurių 942 laikyti pranešimais apie didelį pavojų sveikatai.

„rescEU“

Esamas ES civilinės saugos mechanizmas yra tinkamas koordinuoto Europos masto atsako į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes pagrindas, tačiau 2018 m. kilus miškų gaisrams dar kartą tapo aišku, kad jį reikia tobulinti ir stiprinti. 2018 m. Europoje iš viso išdegė daugiau kaip 130 000 hektarų, o dėl klimato kaitos gaisrų rizika, manoma, dar padidės. 2018 m. Graikija, Švedija, Latvija ir Portugalija pasinaudojo ES civilinės saugos mechanizmu miškų gaisrams gesinti. Daugiausia (35 proc.) prašymų suteikti ES pagalbą pateikta dėl gaisrų.

2018 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba preliminariai susitarė dėl Komisijos pasiūlymo sustiprinti esamą mechanizmą. Šiuo pasiūlymu bus skatinama investuoti į nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms, telkti pagalbai skiriamas Europos civilinės saugos rezervo lėšas, taip pat ES lygmeniu sukurti papildomų civilinės saugos pajėgumų rezervą, skirtą reaguoti į nelaimes („rescEU“). „rescEU“ turės tokių išteklių kaip gaisro gesinimo orlaiviai ir sraigtasparniai ir, remiantis rizikos analize, galės būti papildytas kitais ištekliais. Visos trys institucijos yra įsipareigojusios pasiūlymą oficialiai priimti. Numatyta, kad jis įsigalios 2019 m. pirmoje pusėje.

ES ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas

Rengiant ilgalaikį 2021–2027 m. ES biudžetą Komisija pasiūlė įsteigti Teisingumo, teisių ir vertybių fondą, kurio siūlomas septynerių metų biudžetas – 947 mln. EUR. Iš fondo bus teikiama parama asmenims ir subjektams, kurie padeda puoselėti ES bendras vertybes, teises ir gausią įvairovę.

Europos migracijos darbotvarkė

2018 m. Komisija reguliariai teikė Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitas, kuriose apžvelgtos priemonės, kurių imtasi siekiant stabilizuoti srautus ir geriau valdyti ES išorės sienas. Ataskaitose apžvelgtos ES pastangos šalinti pagrindines migracijos priežastis, teikti paramą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms ir kaimyninėms šalims, patiriančioms didelį migracijos spaudimą, apsaugoti migrantus, kai jie keliauja, yra grąžinami ar priimami atgal, taip pat stiprinti teisėtus atvykimo būdus, kaip antai perkėlimą į ES.

2018 m. gruodžio mėn. ataskaitoje Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad ES visapusiškas požiūris į migraciją davė rezultatų visose srityse: neteisėtai atvykusių asmenų skaičius sumažėjo iki prieš krizę buvusio lygio, glaudžiau bendradarbiaujama su šalimis partnerėmis, išorės sienos geriau valdomos ir yra veiksmingesnių migracijos valdymo Europos Sąjungoje priemonių. Ataskaitoje padaryta išvada, kad reikia toliau dirbti visais lygmenimis tiek ES, tiek už jos ribų.

Sienų apsauga ir neteisėtų srautų šalinimas

Sienų valdymas

2018 m. toliau vyko derybos dėl 2017 m. Komisijos pasiūlymo atnaujinti Šengeno sienų kodeksą siekiant pripažinti poreikį užtikrinti piliečių saugumą ir kartu išsaugoti jų judėjimo laisvę. Siekiama pritaikyti laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo taisykles atsižvelgiant į dabartinius poreikius ir nustatyti griežtesnes procedūrines apsaugos priemones, kad vidaus sienų kontrolė tebebūtų kraštutinė priemonė.

Gruodžio mėn. Komunikate dėl migracijos Komisija paragino visiškai atkurti Šengeno erdvę be laikinos vidaus sienų kontrolės, pagrįstą tinkamai veikiančia bendra Europos prieglobsčio sistema.

2018 m. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra į pagalbą visuose migracijos maršrutuose dirbantiems nacionaliniams sienos apsaugos pareigūnams išsiuntė apie 1 350 ekspertų. Birželio mėn. valstybės narės paragino dar labiau sustiprinti Agentūros pagalbinį vaidmenį, įskaitant bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, didesnius išteklius ir didesnius įgaliojimus.

Reaguodama į tai, rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė sustiprinti Agentūrą ir iki 2020 m. sukurti nuolatines pajėgas, kurias sudarytų 10 000 operatyvinių darbuotojų. Nuolatinių pajėgų nariai turės vykdomuosius įgaliojimus ir savo įrangą, kad prireikus galėtų imtis veiksmų prie ES išorės sienų ir ES nepriklausančiose šalyse. Pasiūlymu taip pat užtikrinama, kad valstybės narės toliau galėtų savarankiškai vykdyti operacijas prie savo sienų. Iki 2018 m. pabaigos valstybės narės Taryboje susitarė dėl kai kurių Komisijos pasiūlymo nuostatų (dėl grąžinimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis). Dėl visų nuostatų tebevyksta diskusijos.

ES tęsė derybas su Vakarų Balkanų šalimis dėl operatyvinio bendradarbiavimo susitarimų dėl sienų valdymo, pagal kuriuos prireikus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos galėtų teikti pagalbą ir siųsti savo darbuotojus. Spalio mėn. ES pasirašė tokį susitarimą su Albanija ir buvo parafuoti susitarimai su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija (liepos mėn.) ir Serbija (rugsėjo mėn.). Derybos su Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina taip pat sėkmingai baigtos.

Saugumo ir sienų valdymo informacinės sistemos

2018 m. spalio mėn. įsigaliojo reglamentas, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS). Pagal naująją sistemą numatytas išankstinis keliautojų, kuriems į Šengeno erdvę leidžiama atvykti be vizos, patikrinimas siekiant nustatyti, ar jie kelia saugumo ir migracijos riziką. Ši sistema turėtų pradėtų veikti iki 2021 m. pabaigos.

2017 m. gruodžio mėn. įsigaliojus naujajam teisės aktui Komisija pradėjo įgyvendinti naująją Šengeno erdvei skirtą atvykimo ir išvykimo sistemą. Sistema sustiprins kontrolę prie ES išorės sienų, nes bus registruojama informacija apie Šengeno erdvės išorės sienas kertančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą, išvykimą ir neįleidimą. Numatoma, kad ji pradės veikti iki 2020 m. pabaigos.

Šengeno informacinės sistemos stiprinimas

Šengeno informacinė sistema padeda Šengeno šalyse vykdyti išorės sienų kontrolę ir teisėsaugos institucijoms bendradarbiauti. 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis sistema sustiprinama. Tarp pakeitimų: nauji perspėjimai dėl sprendimų grąžinti ir geresnis draudimų atvykti vykdymo užtikrinimas, prievolė įtraukti su terorizmu susijusius perspėjimus, griežtesnės nuostatos dėl dingusių vaikų ir asmenų, kuriems reikia pagalbos. Į jį taip pat įtrauktos griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės, veiksmingesnis pirštų atspaudų, delnų atspaudų ir veido atvaizdų naudojimas siekiant nustatyti asmenų tapatybę ir lengvesnė ES agentūrų prieiga.

Sąveikumas

2017 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė naujus teisės aktus dėl informacinių sistemų sąveikumo, kad sienos apsaugos pareigūnai, imigracijos pareigūnai ir teisėsaugos pareigūnai galėtų susipažinti su jiems reikalinga informacija. Iki 2018 m. pabaigos Europos Parlamentas ir valstybės narės padarė didelę pažangą ir sudarė sąlygas priimti sprendimą 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

Grąžinimas ir readmisija

Naudodamasi ES parama vien tik 2018 m. Tarptautinė migracijos organizacija padėjo 16 463 žmonėms savanoriškai grįžti namo iš Libijos. ES toliau dirba su Afrikos Sąjunga, Jungtinėmis Tautomis ir Libijos valdžios institucijomis, kad migrantai, įskaitant vaikus, nebebūtų sistemingai sulaikomi. Dėl šių pastangų iš sulaikymo centrų paleista daugiau kaip 2 700 pabėgėlių.

Rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė atlikti tikslinę Grąžinimo direktyvos peržiūrą, kuria kartu su pasiūlymu dėl naujo Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento sustiprinami Agentūros įgaliojimai grąžinimo srityje, pagerinamas ES grąžinimo politikos veiksmingumas ir kartu toliau užtikrinama, kad būtų gerbiamos pagrindinės migrantų teisės.

Siekiant paspartinti grąžinimo procedūras ir užkirsti kelią pasislėpimui bei neteisėtam antriniam judėjimui, pasiūlymu nustatoma galimybė asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, atžvilgiu prie išorės sienos taikyti supaprastintas grąžinimo procedūras. Pasiūlymu nustatoma prievolė nedelsiant priimti sprendimus grąžinti prieglobsčio prašytojus, kurių prašymas atmestas, ir panaikinti procedūrinę spragą, sudariusią lengvesnes sąlygas pasislėpti. Taip pat nustatoma neteisėtų migrantų prievolė bendradarbiauti, kai siekiama nustatyti jų tapatybę. Be to, juo suderinamos neteisėtų migrantų sulaikymo siekiant juos išsiųsti taisyklės, pavyzdžiui, nustatytas maksimalus ne trumpesnis kaip trijų mėnesių sulaikymo laikotarpis ir užtikrinta galimybė sulaikyti migrantus, keliančius pavojų viešajai tvarkai ar saugumui. Galiausiai, valstybės narės turėtų parengti nacionalines programas, kad padėtų savanoriškai grįžti norintiems neteisėtiems migrantams.

Apsauga asmenims, kuriems jos reikia

Prieglobsčio reforma

Europos Sąjunga, teikdama apsaugą tiems, kuriems jos reikia, yra ištikima savo pagrindinėms vertybėms. Per pirmuosius devynis 2018 m. mėnesius apsauga suteikta 164 055 prieglobsčio prašytojams. Dvejus metus intensyviai dirbant labai pasistūmėta į priekį dėl 2016 m. Komisijos pasiūlymų reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Priėmimui parengti penki iš septynių Komisijos pasiūlymų: Priskyrimo reglamentas, Priėmimo sąlygų direktyva, Europos prieglobsčio agentūros reglamentas, EURODAC reglamentas ir Reglamentas dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos. Kiekvienas pasiūlymas yra ne tik platesnės reformos dalis, bet ir turi aiškios naudos atskirai, todėl juos greitai priėmus būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų.

Didelė pažanga padaryta ir dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento bei Dublino reglamento, kurie yra neatsiejama perspektyvios prieglobsčio sistemos dalis. Valstybių narių prašymu galėtų būti priimtos laikinos priemonės, kurios vėliau taptų būsimo Dublino reglamento esminiais elementais ir kurios būtų naudojamos, kol tas reglamentas įsigalios. Be to, siekdama padėti rasti kompromisą, Komisija rugsėjo mėn. pasiūlė dar labiau išplėsti ES prieglobsčio agentūros įgaliojimus, priemones ir biudžetą (321 mln. EUR 2019–2020 m.), kad per visą tarptautinės apsaugos procedūrą būtų galima teikti visapusiškesnę pagalbą valstybėms narėms, kai jos to prašo. Kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra bendros ES migracijos valdymo grupės prireikus padės valstybėms narėms atlikti tokias užduotis kaip prieglobsčio prašytojų tapatybės nustatymas ir registravimas, sprendimų dėl tarptautinės apsaugos prašymų rengimas ir operatyvinė pagalba.

Migrantų antplūdžio vietos ir parama Graikijai, Italijai bei Ispanijai

Siekdama paremti Graikijos valdžios institucijas ir tarptautines organizacijas bei nevyriausybines organizacijas, valdančias pabėgėlių ir humanitarinę krizę Graikijoje, Komisija nuo 2015 m. pradžios skyrė daugiau kaip 816,4 mln. EUR skubios pagalbos. Be šio skubaus finansavimo, Graikijai jau skirta 613,5 mln. EUR pagal 2014–2020 m. nacionalines programas. Metų pabaigoje Komisija pavedė Graikijoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms, įskaitant UNICEF ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą (UNHCR), administruoti 252 mln. EUR paramą. Be to, Komisija nuolat teikia struktūrinę paramą Graikijos valdžios institucijoms – užtikrina, kad visose salose, kuriose migrantų antplūdis didžiausias, nuolat būtų darbuotojų.

2018 m. Italijai skirta daugiau kaip 35,5 mln. EUR suma. Iš viso nuo 2014 m. Italija yra gavusi 224,9 mln. EUR skubios pagalbos. Be šios skubios pagalbos, ES iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. yra skyrusi daugiau kaip 724 mln. EUR paramos Italijos nacionalinėms programoms.

Liepos mėn., atsižvelgiant į padidėjusį atvykstančiųjų srautą, Ispanijai skirta 36,01 mln. EUR skubios pagalbos siekiant padidinti priėmimo pajėgumus jos pietinėje pakrantėje ir Seutoje bei Meliljoje ir padėti grąžinti daugiau asmenų. Be šios skubios pagalbos, Ispanijai taip pat skirtas 737,5 mln. EUR finansavimas migracijos, sienų ir saugumo valdymo priemonėms, vykdomoms pagal 2014–2020 m. nacionalines programas.

Į migrantų antplūdžio valdymo centrus Italijoje ir Graikijoje atvykę migrantai buvo tinkamai identifikuoti, užregistruoti, buvo paimti jų pirštų atspaudai ir jų duomenys patikrinti atitinkamose saugumo duomenų bazėse. Gruodžio mėn. Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitoje Komisija pažymėjo, kad padėtis Graikijoje pagerėjo, tačiau Graikijos valdžios institucijos turi dėti daugiau pastangų pagerinti priėmimo sąlygas, sparčiau nagrinėti prieglobsčio prašymus ir grąžinti daugiau asmenų.

Dauguma ES valstybių narių toliau padėjo mažinti Graikijai ir Italijai tenkantį spaudimą, iš šių šalių, kurios pirmosios susiduria su migrantų antplūdžiu, perkeldamos reikalavimus atitinkančius prašytojus.

ES ir Turkijos pareiškimas

2016 m. ES ir Turkijos pareiškimas tebėra itin svarbus mažinant pavojingų neteisėtų kelionių iš Turkijos žemyninės dalies į Graikijos salas mastą, gelbstint žmones jūroje ir skatinant perkelti į ES Sirijos piliečius, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Turkija padarė puikią pažangą: būstu aprūpinta ir parama suteikta daugiau kaip 3,5 mln. registruotų Sirijos pabėgėlių, o ES parodė įsipareigojimą remti Turkiją šiai sprendžiant minėtą problemą. Glaudžiai bendradarbiaujant su Turkijos valdžios institucijomis, pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę toliau teikiama parama pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių Turkijoje poreikiams tenkinti. Taikant priemonę parama suteikta daugiau kaip 1,3 mln. pabėgėlių – kas mėnesį pervesta pinigų, 500 000 vaikų turėjo galimybę mokytis, šimtams tūkstančių suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Tam skirta 1,9 mlrd. EUR. ES taip pat pradėjo telkti antrą 3 mlrd. EUR finansinės paramos dalį.

Finansinė parama veiksmingam migracijos valdymui

Komisija skiria daug lėšų, kad paremtų nacionalines pastangas gerinti migracijos ir sienų valdymą. 2018 m. toliau didinti pajėgumai iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (576 mln. EUR), Vidaus saugumo fondo (sienos ir vizos) (567 mln. EUR) ir Vidaus saugumo fondo (policija) (92,7 mln. EUR), teikta humanitarinė ir sveikatos priežiūros pagalba ir padėta plėtoti operatyvinį bendradarbiavimą. 2014–2020 m. nacionalinėms migracijos ir saugumo priemonėms iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo numatyta skirti maždaug 5,5 mlrd. EUR, o iš Vidaus saugumo fondo (išskyrus agentūras) – 2,9 mlrd. EUR Sąjungos paramos.

2018 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba iš dalies pakeitė Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo taisykles, kad valstybės narės galėtų ir toliau naudoti lėšas, anksčiau numatytas skirti skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmui, kuris sėkmingai baigtas taikyti 2017 m. Dėl šio pakeitimo valstybės narės, naudodamos likusias lėšas, galės toliau perkelti ES arba į ES tarptautinės apsaugos prašytojus arba gavėjus, taip pat tenkinti kitus su migracija susijusius poreikius, kurie patenka į Fondo taikymo sritį.

Migracijos valdymas ir gyvybių gelbėjimas jūroje

Vykdant operaciją „Themis“ kartu su kitomis ES bendromis operacijomis ir jūrų pajėgų misijomis toliau padėta Italijai kovoti su neteisėta imigracija visoje centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. Per šias operacijas jūroje išgelbėta daugiau kaip 690 000 žmonių.

Be to, ES, padedama Turkijos institucijų ir NATO, toliau ardė neteisėtai žmones gabenančių nusikaltėlių tinklus centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Egėjo jūroje. Remiantis kovo mėn. Niamėjuje (Nigeris) priimta deklaracija sustiprintas bendradarbiavimas su partneriais Sahelyje siekiant kovoti su neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklais.

Atsižvelgdama į 2015 m. kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą, 2018 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė persvarstyti teisės aktus, kuriais nustatoma valstybių narių, ES ir Sąjungos agentūrų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tarpusavio darbo tvarka. Šio persvarstymo tikslas – užtikrinti geresnį į trečiąsias šalis migracijos srityje dirbti išsiųstų Europos darbuotojų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Tikimasi, kad Europos Parlamentas ir Taryba tarpusavio derybas pradės 2019 m. pradžioje, kad naujosios taisyklės įsigaliotų iki 2019 m. gegužės mėn. pabaigos.

Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama teisėsaugai, siekiant stiprinti kovą su neteisėtai migrantus gabenančių nusikaltėlių tinklais. Konkretūs veiksmai grindžiami tvirtesniu tiek ES, tiek nacionalinio lygmens tarpžinybiniu požiūriu, kuo geriau pasinaudojant esamų priemonių sąveika ir maksimaliai išnaudojant ES išorės priemones. Pagrindiniai tikslai – didinti Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centro veiklos ir analitinius pajėgumus, stiprinti pajėgumą kovoti su neteisėtai žmones gabenančių asmenų bendravimu internetu, plėtoti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir dalytis informacija apie nusikaltėlių tinklus.

Saugių ir teisėtų kelių į Europą stiprinimas

Sąlygų teisėtai atvykti į ES žmonėms, kuriems reikalinga apsauga, sudarymas ir darbo jėgos migracijos kelių sukūrimas yra ES visapusiško požiūrio į migraciją dalis. Tai neatsiejama nuo tvirtos politikos, kuria siekiama kovoti su neteisėtais migrantų srautais ir užtikrinti didesnę sienų apsaugą, supaprastinti prieglobsčio procedūras ir veiksmingiau grąžinti asmenis. Rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris Komisijos vardu dar kartą paragino atverti daugiau teisėtų patekimo į Europą kelių.

Perkėlimas į Europos Sąjungą

Perkėlimo į ES iniciatyvos parodė, kad žmonės, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, vietoj nesaugios ir neteisėtos migracijos gali rinktis teisėtus ir saugius atvykimo būdus. Nuo 2015 m. pagal įvairias perkėlimo į ES programas daugiau kaip 48 700 pažeidžiamiausių asmenų galėjo rasti prieglobstį ES. Tarp jų beveik 21 000 asmenų, kuriuos valstybės narės 2018 m. perkėlė į ES pagal bendrą įsipareigojimą iki 2019 m. spalio mėn. į ES perkelti daugiau kaip 50 000 asmenų, kuriems reikia apsaugos. Tai didžiausia ES iki šiol vykdyta perkėlimo į ES programa.

Poreikiais grindžiamos migracijos skatinimas

Komisija taip pat pateikė pasiūlymų sukurti patrauklesnių poreikiais grindžiamos darbo jėgos migracijos kelių. Naujoji Komisijos 2016 m. pasiūlyme pateikta ES mėlynosios kortelės programa suteikia realios papildomos naudos, palyginti su dabartine ES mėlynąja kortele, ir yra labai svarbus veiksnys kuriant patrauklią ir konkurencingesnę ekonomiką. Iki metų pabaigos ES taip pat gerokai pasistūmėjo įgyvendindama bandomuosius teisėtos migracijos projektus su pagrindiniais Afrikos partneriais. Jiems numatytas 20 mln. EUR biudžetas ir dalis projektų turėtų būti pradėti 2019 m. Jie neteisėtą migraciją pakeis saugia, tvarkinga ir gerai valdoma teisėta migracija.

Integracija

Ankstyva ir veiksminga integracija yra be galo svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad migracija būtų naudinga tiek migrantams, tiek Europos visuomenės ekonomikai ir sanglaudai. Europos Sąjunga toliau įgyvendino birželio 7 d. priimtą 2016 m. Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planą. Tai visapusiška sistema, kurios paskirtis – padėti valstybėms narėms plėtoti ir stiprinti integracijos politiką teikiant finansinę paramą ir geriausios patirties rekomendacijas. Komisija skatino taikyti įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiamą požiūrį dėl migrantų integracijos į darbo rinką stiprinimo ir teikė paramą vietoje dirbantiems integracijos proceso dalyviams, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas.

Kovo mėn. vykusiame Europos migracijos forume daugiau kaip 200 suinteresuotųjų subjektų pasidalijo sėkmingos migrantų integracijos į darbo rinką pavyzdžiais.

Vizų politika

Kai kurių ES nepriklausančių šalių piliečiai, vykdami į Šengeno erdvę, turi turėti vizą. ES sukūrė bendrą trumpalaikių vizų Šengeno erdvėje politiką, grindžiamą bendru šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizą, sąrašu ir šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašu. 2017 m. (naujausiais turimais duomenimis) 26 Šengeno valstybės išdavė 14,6 mln. trumpalaikių vizų.

Kovo mėn. Komisija pasiūlė pertvarkyti bendrą vizų politiką ir pritaikyti taisykles atsižvelgiant į kintančias saugumo problemas, su migracija susijusius uždavinius ir naujas technologinės plėtros teikiamas galimybes. Siūlomais Vizų kodekso pakeitimais siekiama supaprastinti vizų išdavimo tvarką teisėtiems keliautojams, kartu stiprinant saugumą ir mažinant neteisėtos migracijos riziką. Iki 2018 m. pabaigos Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino savo atitinkamus tarpinstitucinių derybų įgaliojimus. Teisėkūros institucijos tęsė tarpusavio diskusijas, kad derybos būtų baigtos 2019 m. pradžioje.

Gegužės mėn. Komisija pasiūlė atnaujinti Vizų informacinę sistemą, kad būtų galima geriau reaguoti į kintančius saugumo ir migracijos uždavinius ir geriau valdyti ES išorės sienas. Siūlomais pakeitimais bus sudarytos sąlygos išsamiau patikrinti prašymą išduoti vizą pateikiančius asmenis ir pašalinti saugumo ir informacijos spragas, visų pirma kiek tai susiję su valstybių narių išduodamais ilgalaikio gyvenimo šalyje dokumentais. Taip bus sukurta visiška sąveika su kitomis ES duomenų bazėmis. 2018 m. pabaigoje tebevyko diskusijos Europos Parlamente ir Taryboje siekiant užbaigti derybas 2019 m. pradžioje.

2018 m. tęstos derybos dėl ES vizų režimo supaprastinimo susitarimų su Baltarusija, Kinija ir Tunisu. Dėl vizų režimo liberalizavimo Komisija liepos mėn. patvirtino, kad Kosovas (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos) atitinka visus bevizio keliavimo į Šengeno erdvę kriterijus.

2018 m. gruodžio mėn. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl vizų režimo abipusiškumo, kuriame aprašyta dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai, susiję su Jungtinėmis Valstijomis – vienintele likusia abipusiškumo principo nesilaikančia šalimi. Bulgarijos, Kipro, Kroatijos, Lenkijos ir Rumunijos piliečiai, norėdami vykti į Jungtines Valstijas, vis dar turi turėti vizą. Komunikate įvertinta pažanga, padaryta siekiant vizų režimo abipusiškumo, t. y. šių valstybių narių pažanga tenkinant Jungtinių Valstijų teisės aktuose nustatytus būtinus reikalavimus.

ES ilgalaikis 2021–2027 m. biudžetas

2018 m. birželio mėn. Komisija pasiūlė, kokia turėtų būti specialių migracijos ir sienų valdymo finansavimo priemonių struktūra. Kartu su atitinkamoms agentūroms skirtais asignavimais siūloma skirti 34,9 mlrd. EUR, t. y. beveik trigubai daugiau, palyginti su dabartiniu 13 mlrd. EUR finansiniu paketu (įskaitant agentūras). Pasiūlymuose dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės, kurie yra Integruoto sienų valdymo fondo dalis, numatytos lanksčios sąlygos skirti lėšas atsižvelgiant į kintančius uždavinius, poreikius ir prioritetus.

Europos Sąjungos kaimynystė

Rytinės kaimyninės šalys

2017 m. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime buvo dar kartą patvirtintas ES ir jos partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – aiškus įsipareigojimas siekti partnerystės. 2018 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama reformoms tokiose srityse kaip ekonomika, griežtesnis valdymas, stipresnis junglumas ir tvirtesnė visuomenė.

2018 m. buvo ketvirtieji precedento neturinčių glaudžių ES ir Ukrainos santykių metai – liepos mėn. įvyko produktyvus aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio metu buvo pabrėžta, jog tęsiama intensyvi ES parama Ukrainos reformų programai. ES ir toliau yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė ir jos svarbiausias pagalbos šaltinis; 2018 m. teikiant šią pagalbą daugiausia dėmesio buvo skiriama užimtumo įgūdžiams, pavyzdžiui, profesinio rengimo ir mokymo reformai, ir Efektyvaus energijos vartojimo fondui.

ES ir Gruzijos santykiai, suformuoti jau ir taip plataus užmojo asociacijos susitarimu, 2018 m. tapo dar glaudesni. Lapkričio mėn. Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir kiti Europos Komisijos nariai pastate „Berlyamont“ (Briuselis) susitiko su Gruzijos vyriausybės nariais, kuriems vadovavo Ministras Pirmininkas Mamuka Bakhtadze. ES ir Gruzija susitarė dėl daugiau kaip 25 konkrečių veiksmų trijose prioritetinėse srityse: ekonomikos, prekybos ir junglumo; švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų; teisingumo ir vidaus saugumo. Šiais veiksmais bus sustiprintas bendradarbiavimas, o Gruzijos piliečiai gaus apčiuopiamos naudos.

Rusija

Kalbant apie ES santykius su Rusija, tarptautinės teisės laikymasis tebėra svarbiausias prioritetas. ES politika Rusijos atžvilgiu grindžiama šiais principais: visapusiška Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo, apimančio tarptautiniu mastu pripažintas sienas, parama; visapusišku Minsko susitarimų (priemonių rinkinys, kuriuo siekiama ilgalaikės taikos Ukrainoje, kurį pasirašė Ukrainos, Rusijos ir „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ separatistų atstovai) įgyvendinimu; santykių su mūsų rytinėmis partnerėmis stiprinimu; ES atsparumo didinimu; pasirinkto bendradarbiavimo su Rusija poreikiu ir pasiryžimu remti Rusijos pilietinę visuomenę. 2018 m. ES bendradarbiavo su Rusija saugumo klausimais, kaip antai dėl Irano ir Sirijos. ES dar kartą patvirtino savo politiką dėl neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo. ES pareiškė didžiausią susirūpinimą dėl eskalacijos Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje ir Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų.

Europos Sąjungos pietinės kaimyninės šalys

2018 m. ES toliau bendradarbiavo su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis skatindama stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą įvairiose srityse, visų pirma remdamasi naujais Europos kaimynystės politikos partnerystės su Alžyru, Egiptu, Jordanija ir Libanu prioritetais. Gegužės mėn. su Tunisu sutarta dėl 2018–2020 m. politikos prioritetų. ES remia socialinį ir ekonominį vystymąsi, gerą valdymą, žmogaus teises, saugumą ir kovą su pagrindinėmis neteisėtos migracijos priežastimis visose šio regiono šalyse.

ES taip pat aktyviai bendradarbiavo siekdama partnerystės su tarptautinėmis finansų įstaigomis ir privačiuoju sektoriumi įgyvendindama savo Europos išorės investicijų planą ir kurdama Europos darnaus vystymosi fondą, kuris apima ES vidaus investicijų planu grindžiamą finansinę garantiją, kuri padeda sumažinti investicijų riziką. Įgyvendinant šį planą remiamas privačiojo sektoriaus investicijų į mažas ir vidutines įmones, moterų verslumą, energetikos ir skaitmenines infrastruktūras bei daugelį kitų sričių telkimas siekiant prisidėti prie vietos vystymosi. Planas taip pat apima techninę pagalbą siekiant stiprinti vietos valdžios institucijas ir kovoti su korupcija. 2018 m. Egiptas, Jordanija, Marokas ir Libanas prisijungė prie Alžyro, Izraelio ir Tuniso Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA). PRIMA finansuos mokslinius tyrimus ir investicijas siekiant pagerinti tvarų žemės ūkį ir galimybes gauti vandens regione, kurį veikia klimato kaita ir žmonių skaičiaus augimas. ES toliau skatino regioninį bendradarbiavimą per Viduržemio jūros sąjungą ir Arabų Valstybių Lygą.

Vakarų Balkanai ir plėtros procesas

2018 m. ES reikšmingai sustiprino savo santykius su Vakarų Balkanais. Vasario mėn. Europos Komisija paskelbė Vakarų Balkanų strategiją dėl įtikinamos plėtros perspektyvos ir didesnio ES įsipareigojimo regionui. Šia strategija dar kartą patvirtinama ES narystės perspektyva kaip pagrindinė reformų ir modernizavimo Vakarų Balkanuose varomoji jėga. Strategijoje pateiktas išsamus 2018–2020 m. laikotarpio 57 veiksmų planas, grindžiamas šešiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis (teisinė valstybė, saugumas ir migracija, socialinis ir ekonominis vystymasis, junglumas, skaitmeninė darbotvarkė ir susitaikymas bei geri kaimyniniai santykiai). Planas jau įgyvendinamas – dauguma veiksmų pradėti vykdyti ir kai kurie užbaigti 2018 m.

Gegužės mėn. Sofijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavęs Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris dar kartą patvirtino šią perspektyvą. Jis kalbėjo: „Šiame aukščiausiojo lygio susitikime turime galimybę dar labiau sustiprinti draugiškus ryšius su Vakarų Balkanų valstybėmis, kurios palaipsniui vis labiau priartėja prie Europos Sąjungos – kiekviena valstybė to siekia savo tempu ir pastangomis. Integracija į Europos Sąjungą – tai dalijimasis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą teisinės valstybės principams, teismų nepriklausomumui ir saviraiškos laisvei, nes Europos Sąjunga pirmiausia yra vertybių ir teisės principų besilaikanti bendruomenė.“

ES taip pat pradėjo vykdyti žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programas Albanijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje; tokios programos taip pat toliau vykdomos buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Jomis padedama užtikrinti maisto saugą ir kokybę, o pragyvenimas kaime tampa patrauklesnis.

2018 m. Juodkalnija ir Serbija tęsė derybas dėl stojimo į ES. Jų bendras tempas priklauso nuo pažangos teisinės valstybės srityje, o Serbijos atveju – taip pat nuo santykių su Kosovu (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos) normalizavimo. ES palankiai įvertino dvišalį Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimą dėl pastarosios šalies pavadinimo ir ragina jį ratifikuoti. Po intensyvių pastangų vykdyti reformas Albanijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, kurias rėmė ES, Komisija rekomendavo su abiem šalimis pradėti derybas dėl narystės. ES toliau rėmė reformas Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove.

Turkija

ES ir Turkijos santykiams ir toliau kilo problemų, kadangi Turkijoje toliau prastėjo teisinės valstybės, pagrindinių žmogaus teisių ir teisminių institucijų nepriklausomumo padėtis. Todėl derybos dėl narystės iš esmės sustojo ir nebevyko ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimo darbas. Nepaisant to, tęsėsi politinis dialogas ir techninio lygio bendradarbiavimas didelio abipusio intereso srityse, tokiose kaip migracija, saugumas, prekyba, energetika, transportas ir aplinka.

Afrikos ir Europos santykiai

Naujojo Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljanso, sudaryto 2018 m. rugsėjo mėn., tikslas – ES partnerystės su Afrika pakylėjimas į naują lygį. Ši iniciatyva padės gerinti darbo vietų kūrimą Afrikoje remiant švietimą ir įgūdžius, skatinant prekybą ir telkiant investicijas į strateginius ekonomikos sektorius. Pristatydamas 2018 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį, Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris kalbėjo: „Mūsų vizijoje šis aljansas turėtų padėti vien tik per ateinančius penkerius metus Afrikoje sukurti iki 10 mln. darbo vietų. Norime sudaryti sąlygas į Afriką pritraukti daugiau privačių investicijų. Pradedame ne nuo nulio – prieš dvejus metus paskelbtas Išorės investicijų planas Afrikoje padės sutelkti daugiau kaip 44 mlrd. EUR privačiųjų ir viešųjų subjektų lėšų. Jau numatyti ir rengiami projektai pritrauks 24 mlrd. EUR.“

Ši ES ir Afrikos kaip lygių partnerių partnerystė buvo sustiprinta gruodžio mėn. Vienoje vykusiame Aukšto lygio forume, kuriame daugiausia dėmesio skirta inovacijoms, investicijoms ir darbo vietų kūrimui, švietimui ir verslo bei prekybos rėmimui. Praėjus trims mėnesiams, Afrikos ir Europos aljansas jau įgyvendino pirmuosius projektus.

Viena iš Vienoje pristatytų iniciatyvų yra ES garantija (NASIRA rizikos pasidalijimo finansinė priemonė), pirmoji tokios rūšies priemonė, įgyvendinama pagal ES Išorės investicijų planą, pagal kurią bus panaudota 75 mln. EUR ES lėšų siekiant sutelkti iki 750 mln. EUR investicijų Užsachario Afrikos ir ES pietinių kaimyninių šalių verslininkams. Tikimasi, jog taip bus sukurta 800 000 darbo vietų ir priemonė bus naudinga tiems, kuriems paprastai sunku gauti prieinamas paskolas, kaip antai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, šalies viduje perkeltiems asmenims, pabėgėliams, grąžintiems asmenims, moterims ir jaunimui. Kalbant apie mainus švietimo srityje, ES sėkmingai siekia savo 2020 m. tikslo įvykdyti 35 000 mainų.

Vien tik 2018 m. Europos Sąjunga įsipareigojo skirti daugiau kaip 540 mln. EUR verslo ir investavimo aplinkos reformoms remti, o tai gerokai daugiau nei Afrikos ir Europos aljanso įsipareigojimas padidinti ES paramą iki 300–350 mln. EUR per metus 2018–2020 m. laikotarpiu.

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi remti Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės sukūrimą ir visų pirma paskelbė, jog šiam tikslui skirs 50 mln. EUR paramos. Pirmas žingsnis žengtas gruodžio mėn. – su Jungtinių Tautų Afrikos ekonomine komisija pasirašyta 3 mln. EUR vertės programa, skirta nacionalinių įgyvendinimo strategijų rengimui siekiant sukurti žemyninę laisvosios prekybos erdvę.

Vienas iš pagrindinių Afrikos ir Europos aljanso aspektų – bendradarbiavimas Vienos susitikime įsteigtose bendrose darbo grupėse Afrikos kaimo vietovių, skaitmeninės ekonomikos, transporto ir energetikos klausimais.

Europos išorės investicijų planas taip pat duoda rezultatų: ES remia investicinius projektus šiaurės ir Užsachario Afrikoje per savo regionines investavimo platformas ir suteikė paramą investicinėms programoms tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip atsinaujinančioji energija, darnus žemės ūkis, miesto infrastruktūra, junglumas ir skaitmeninimas. Afrikos ir Europos privačiųjų sektorių dialogas taip pat plėtojamas per Afrikos tvaraus verslo platformą. Viešojo ir privačiojo sektorių dialogai, kuriais skatinamas Afrikos tvarus verslas, užmegzti šiose Afrikos šalyse: Dramblio Kaulo Krante, Etiopijoje, Maroke, Nigerijoje, Pietų Afrikoje, Tanzanijoje, Tunise ir Ugandoje.

Šiuo metu rengiami panašūs dialogai kitose 25 Afrikos šalyse. Tai padės paskatinti deramo darbo vietų kūrimą, visų pirma jaunimui ir moterims. Dialogai buvo pradėti Abidžane per 2017 m. lapkričio mėn. vykusį ES ir Afrikos verslo forumą. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio vizitas Tunise 2018 m. spalio mėn. buvo šio bendradarbiavimo dalis.

ES toliau plėtojo tikrą lygių partnerių partnerystę su Afrika. Sustiprinto ES bendradarbiavimo su Afrika taikos ir saugumo klausimais pavyzdžiai, be kita ko, yra Sahelio G 5 jungtinės pajėgos, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumas dėl taikos, saugumo ir valdymo ir ES parama siekiant saugumo ir susitaikymo Somalio pusiasalyje. Nors humanitarinė pagalba, vystomasis bendradarbiavimas ir parama siekiant taikos ir saugumo tebėra svarbios bendradarbiavimo sritys, ES itin sustiprino savo ekonominę partnerystę su Afrika. Šiandien ES ir Afrika dirba kartu kaip partnerės tokiose naujose srityse kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos ir strateginiuose ekonomikos sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis, skaitmeninimas, transportas ir energetika.

Šiaurės Amerika ir Lotynų Amerika

Tvirta ir gerai veikianti transatlantinė partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis tebėra esminis Europos saugumo ir gerovės elementas. ES tebėra įsipareigojusi siekti strateginės partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis, grindžiamos bendromis vertybėmis ir interesais, taip pat yra pasiryžusi atlikti atsakingą vaidmenį pasaulio reikaluose siekiant abipusės naudos. Pastaraisiais metais ES glaudžiai bendradarbiavo su JAV administracija ir Kongresu srityse, kuriose siekiama bendrų tikslų (Vakarų Balkanai, Ukraina, Rusija, Šiaurės Korėja, kova su terorizmu, kibernetinis saugumas ir gynyba – įskaitant NATO). ES, susidūrusi su iššūkiais, gynė savo vertybes, principus ir interesus.

Liepos mėn., po Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio ir Prezidento D. Trumpo susitikimo, ES ir JAV paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo įsipareigojama bendradarbiauti siekiant panaikinti tarifus, netarifines kliūtis ir subsidijas su automobiliais nesusijusioms pramoninėms prekėms. Jie susitarė bendradarbiauti, kad būtų sumažintos kliūtys ir padidinta prekyba paslaugomis, cheminėmis medžiagomis, vaistais, vaistiniais preparatais ir soja. Dvi šalys taip pat susitarė stiprinti strateginį bendradarbiavimą energetikos srityje.

ES sustiprino savo santykius su Kanada pasirašydama strateginės partnerystės susitarimą. ES ir Kanada toliau glaudžiai bendradarbiauja tokiose srityse kaip saugumas, gynyba ir lyčių klausimai.

ES bendradarbiavimas su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu buvo sutelktas į asociacijos susitarimų su MERCOSUR, Meksika ir Čile modernizavimą. 2018 m. susitarimas su Havana pradėjo naują ES ir Kubos bendradarbiavimo laikotarpį. ES toliau remia taikos susitarimo Kolumbijoje įgyvendinimą.

Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės

2018 m. ES sustiprino ekonominę diplomatiją ir padidino savo saugumo srities vaidmenį Azijoje; tai, be kita ko, buvo pastangos sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje. ES parengė glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų kūrimo strategiją, kurios pagrindas – kova su klimato kaita ir regionų bendradarbiavimas. Siekdama išnaudoti visą santykių potencialą, ES priėmė naują strategiją dėl Indijos ir ratifikavo ES ir Filipinų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. ES ir Tailandas užmezgė darbo dialogą, kuriuo siekiama skatinti deramas darbo sąlygas.

ES tęsė bendradarbiavimą su Kinija tokiais klausimais kaip klimato kaita ir bendri saugumo interesai, susiję, pavyzdžiui, su susitarimu su Iranu dėl branduolinės programos, Afganistanu ir Korėjos pusiasaliu. ES tuo pačiu metu užtikrino didesnį ekonominių santykių, mokslo ir technologijų abipusiškumą. ES bendradarbiavo su Kinija dėl infrastruktūros, siekė suderinti investicijas su ES strateginiais tinklais ir skatino skaidrumą, ekonominį ir socialinį tvarumą. ES skatino glaudžiau bendradarbiauti darnaus vystymosi tikslų, konfliktų sprendimo, tarptautinių taisyklių ir pagarbos žmogaus teisėms srityse.

2018 m. – ES ir Kinijos turizmo metai – buvo unikali galimybė padidinti lankytojų srautus ir investicijas abiejose šalyse. Buvo siekiama reklamuoti mažiau žinomas kryptis, gerinti kelionių ir turizmo patirtį ir sudaryti galimybes gerinti ekonominį bendradarbiavimą. Per metus įvykdyta daugiau kaip 150 iniciatyvų ir surengta renginių.

2018 m. spalio 18–19 d. Briuselyje surengtas 12-as Azijos ir Europos susitikimas, kuriame dalyvavo 51 Europos ir Azijos šalies vadovai, ES atstovai ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generalinis sekretorius.

Artimieji Rytai

ES toliau aktyviai reagavo į regione besitęsiančią krizę ir konfliktus. Visų pirma ji padėjo stabilizavimo procesui teikdama paramą JT vadovaujamiems taikos procesams Sirijoje ir Jemene, stabilizavimo procesui Irake ir siekiant rasti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą Izraelio ir Palestinos konflikte.

Sirija

2018 m. balandžio mėn. vykusioje konferencijoje „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ tarptautinė bendruomenė turėjo galimybę atnaujinti ir sustiprinti politinį, humanitarinį ir finansinį įsipareigojimą Sirijos gyventojams. ES priėmė Irakui skirtą ES strategiją, kuria remiamas šios šalies atkūrimas po kovos su „Da’esh“.

Jemenas

Jemene ES toliau rėmė JT vadovaujamą procesą ir JT specialųjį pasiuntinį Martiną Griffithsą, taip pat teikė paramą nuo krizės nukentėjusiems gyventojams.

Izraelis, Okupuotoji Palestinos Teritorija ir Artimųjų Rytų taikos procesas

ES ir toliau tvirtai rėmė Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą ir dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą. ES paskyrė Susanną Terstal nauja ES specialiąja įgaliotine Artimųjų Rytų taikos procese. ES taip pat sutiko papildomai skirti 40 mln. EUR paramą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, kad ši galėtų suteikti švietimą 500 000 Palestinos vaikų pabėgėlių, sveikatos priežiūrą daugiau kaip 3,5 mln. pacientų ir pagalbą daugiau kaip 250 000 pažeidžiamų Palestinos pabėgėlių; ši pagalba 2018 m. sudarė 146 mln. EUR.

Iranas

2018 m. ES laikėsi savo politikos dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos ir toliau remdama jo įgyvendinimą; šis susitarimas yra visuotinio ginklų neplatinimo režimo kertinis akmuo ir vienas iš svarbiausių ES, regiono ir pasaulio saugumo interesų. ES labai apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš šio susitarimo ir dėl to, jog buvo vėl nustatytos sankcijos. ES ragino Iraną visapusiškai įgyvendinti savo su branduoline veikla susijusius įsipareigojimus; šį įgyvendinimą Tarptautinė atominės energijos agentūra patvirtino keliose ataskaitose. Tuo pat metu ES toliau plėtojo santykius su Iranu, visų pirma prekybos ir investicijų, energetikos, aplinkos, švietimo, mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo civiliniame branduoliniame sektoriuje, humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių srityse. ES taip pat aktyviai bendradarbiavo su Iranu tokiais susirūpinimą keliančiais klausimais kaip regioninės problemos, balistinės raketos ir žmogaus teisės, siekdama skatinti susilaikyti ir konstruktyviai dalyvauti įvykiuose regione.

Saugumas ir gynyba

Atsižvelgiant į tai, jog gyvename nenuspėjamu laikotarpiu, Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo vidaus ir išorės saugumą. Europos gynyba yra labai svarbi net tik pačios Europos saugumui, bet ir platesniu mastu siekiant taikos ir saugumo.

Kovo mėn. pasirašytas pirmasis dotacijos susitarimas pagal gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus, kurio vertė yra 35 mln. EUR ir kuris skirtas projektui „Ocean 2020“ – pirmajam visos Europos karinių mokslinių tyrimų projektui. Tuo pat metu pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje, kurį Taryba nusprendė pradėti 2017 m. gruodžio mėn., padaryta didelė pažanga ir per visus metus pradėti įgyvendinti 34 daugiašaliai gynybos srities bendradarbiavimo projektai, įskaitant dėl karinio rengimo ir pratybų, karinių pajėgumų sausumoje, ore ir jūroje ir vis daugiau svarbos įgaunančios kibernetinės gynybos srities. Gynybos srities iniciatyva dėl karinio mobilumo gerinimo pradėta kartu su ES veiksmų planu 2018 m. kovo mėn. Liepos mėn. ES parengė Europos gynybos pramonės vystymo 2019–2020 m. laikotarpiu programą ir kitame ilgalaikiame ES biudžete (2021–2027 m.) pasiūlė 13 mlrd. EUR vertės Europos gynybos fondą siekiant sustiprinti ES kaip saugumo ir gynybos teikėjos vaidmenį.

2018 m. ES vykdė šešias karines ir 10 civilinių bendros saugumo ir gynybos politikos misijų ir operacijų už savo ribų. Ar tai būtų Afganistanas, Sahelis ar Irakas, stiprių, atsparių ir įtraukių valstybės institucijų kūrimas reikalauja investicijų į profesionalios policijos, teisėjų, gydytojų ir mokyklų administracijų rengimą, taip pat reikia patikimos ir demokratiškai valdomos kariuomenės. Todėl birželio mėn. ES taip pat pasiūlė Europos taikos priemonę, kuria padedama lengviau finansuoti jos bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas bei remti Europos partnerius. Lapkričio mėn. ES ministrai taip pat priėmė civilinį bendros saugumo ir gynybos politikos susitarimą, kurio tikslas – vykdyti pajėgesnę, veiksmingesnę ir labiau sutelktą civilinę bendrą saugumo ir gynybos politiką.

Karinės misijos yra tik viena iš ES priemonių, skirtų šiandieninėms sudėtingos saugumo aplinkos problemoms spręsti. 2018 m. valstybės narės pripažino, kad civilinių bendros saugumo ir gynybos politikos misijų vaidmuo sprendžiant saugumo problemas, įskaitant organizuotą nusikalstamumą, terorizmą ir hibridines grėsmes, yra labai svarbus. Jos nusprendė toliau stiprinti bendros saugumo ir gynybos politikos civilinį aspektą, pasirašydamos civilinį susitarimą.

Terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencija ir kova su jais

Pastaraisiais metais kova su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo prevencija buvo svarbiausi ES prioritetai, atitinkantys JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir smurtinio ekstremizmo prevencijos veiksmų planą. ES sustiprino kovai su terorizmu skirtus dialogus su Vakarų Balkanais, Turkija ir Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalimis, taip pat su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis.

Migracija

ES toliau bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais gelbėdama gyvybes, suteikdama apsaugą, sudarydama sąlygas saugiau ir teisėtai atvykti į ES ir kovodama su pagrindinėmis migracijos priežastimis. Ji ėmė aktyviau kovoti su nusikaltėlių tinklais, kurie dažnai pasinaudoja žmonių neviltimi ir užsiima neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis. 2018 m. priimti Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas dėl migracijos ir pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių.

ES pastangos padėjo: 33 000 Libijoje įstrigusių migrantų saugiau grįžti namo, 80 proc. sumažinti centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykstančių žmonių skaičių ir Nigeryje įrengti evakavimo kelią žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. evakuoti 2 105 pažeidžiami pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai. ES Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas toliau kovojo su pagrindinėmis nestabilumo, priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos priežastimis ir padėjo valdyti migraciją.

Atsakas į humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas

Dėl konflikto Sirijoje neapsakomai kenčia milijonai žmonių. Nuo karo veiksmų pradžios 2011 m. ES teikia gyvybiškai svarbią paramą Sirijos ir jos kaimyninių šalių civiliams gyventojams. 2018 m. jos humanitarinės pagalbos projektų Sirijoje, Jordanijoje, Libane, Egipte ir Turkijoje vertė sudarė 311 mln. EUR.

Tarptautiniai konfliktai gali būti išspręsti tik taikant tvirtą daugiašalę sistemą, ir beveik pusė ES humanitarinės pagalbos lėšų 2018 m. buvo skirta JT organizacijoms, visų pirma Pasaulio maisto programai, dviem JT agentūroms, dirbančioms pabėgėlių ir migracijos srityse, UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacijai. 2018 m. švietimo projektai tapo pagrindiniu ES humanitarinės pagalbos atsaku ir jų vertė sudarė 100 mln. EUR.

2018 m. Europos Sąjunga dešimt kartų panaudojo civilinės saugos mechanizmą reaguodama į staigias ekstremaliąsias situacijas Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Pavyzdžiui, kai rugsėjo mėn. pabaigoje Indoneziją užklupo keletas žemės drebėjimų ir cunamis, Europos Komisija koordinavo pastogės, elektros energijos modulių ir vandens valymo teikimą iš aštuonių skirtingų valstybių narių.

Žmogaus teisės

ES ir toliau gynė ir propagavo žmogaus teises, ypač šiuo metu, kai pagarba šioms teisėms griaunama daugelyje pasaulio šalių. ES tvirtai palaiko Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (2018 m. minėtos 70-osios jos metinės). JT Generalinės Asamblėjos pradėta iniciatyva „Geri žmogaus teisių užtikrinimo pavyzdžiai“ suvienijo šalis ir pabrėžė teigiamos praktikos žmogaus teisių srityje pavyzdžius.

Vyrų ir moterų lygybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir Europos bei tarptautinės politikos prioritetas. ES remia Jungtinių Tautų Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę. Ji taip pat siekia įgyvendinti veiksmų planą, išdėstytą darbiniame dokumente „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“.

2018 m. rinkimų stebėjimo misijos vyko į Gambiją, Kosovą (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos), Libaną, Tunisą ir Hondūrą.

ES sankcijos

Sankcijos, dažnai vadinamos ribojamosiomis priemonėmis, yra viena iš ES priemonių, kuria skatinami bendros užsienio ir saugumo politikos tikslai: taika, demokratija ir teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės laikymasis. Jos visuomet yra platesnio, visapusiškesnio politikos požiūrio, apimančio politinį dialogą ir papildomas pastangas, dalis. ES sankcijos nėra baudžiamojo pobūdžio, verčiau jos skirtos pakeisti tikslinės šalies, subjektų ar asmenų politiką ar veiklą. ES sankcijų žemėlapis pateiktas https://ec.europa.eu/fpi/what-we-do/sanctions_en.

Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais

ES turi prisiimti strateginę atsakomybę prireikus imtis veiksmų viena ir kartu su partneriais, kai tik įmanoma. Dėl šios priežasties ES stiprino savo bendradarbiavimą su kitais tarptautiniais partneriais, tokiais kaip NATO ir Jungtinės Tautos.

Jungtinių Tautų Organizacija

ES tiki, kad tam, jog pasaulis būtų stabilus ir saugus, reikalinga taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka, kurios pagrindas yra Jungtinės Tautos. 2018 m. JT Generalinėje Asamblėjoje ES delegacija (kuriai vadovavo Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas ir Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris) susitarė atnaujinti strateginę partnerystę su JT, įskaitant įsipareigojimą stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą. ES pritarė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso pasiūlytoms reformoms, pagal kurias JT XXI amžiuje atitiktų savo paskirtį. Suaktyvėjo bendradarbiavimas taikos ir saugumo srityje, visų pirma Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Sahelyje, Libijoje ir Somalyje.

Stipresnė ES ir NATO partnerystė

ES ir NATO bendradarbiavimas yra neatsiejamas ES darbo ramstis stiprinant Europos saugumą ir gynybą; tai yra Visuotinės ES strategijos įgyvendinimo dalis.

Šiuo metu įgyvendinami iš viso 74 konkretūs veiksmai įvairiose srityse; trečdalis pažangos ataskaitų paskelbta 2018 m., tai rodo sparčią pažangą ir ES ir NATO bendradarbiavimo pridėtinę vertę. Be to, ES ir NATO vykdė suderintas ir nuoseklias pratybas, kuriomis buvo siekiama pagerinti ir sustiprinti ES gebėjimą reaguoti į hibridinio pobūdžio sudėtingas krizes ir toliau plėtoti abiejų organizacijų sąveiką informuotumo apie padėtį, reagavimo į kibernetines krizes ir strateginės komunikacijos krizių atvejais srityse.

Europos Sąjunga Didžiajame septynete ir Didžiajame dvidešimtuke

Europos Sąjunga yra visateisė Didžiojo septyneto (G 7) ir Didžiojo dvidešimtuko (G 20) narė. Šiuose forumuose ES kovoja už taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, kuriai šiuo metu tenka didelis spaudimas, išsaugojimą prekybos, saugumo, klimato kaitos ir žmogaus teisių srityse. Birželio mėn. Kanadoje vykusiame G 7 susitikime vadovai deklaracijoje įsipareigojo kovoti su prekybos protekcionizmu ir modernizuoti Pasaulio prekybos organizaciją, taip pat paragino Rusiją nutraukti veiksmus, kuriais kenkiama demokratijai, ir paramą Sirijos režimui. Jie taip pat paragino Korėjos pusiasalį ir Iraną atsisakyti branduolinio ginklo. G 7 vadovai įsipareigojo bendradarbiauti siekiant integracinio augimo ir lyčių lygybės, o ES dar kartą patvirtino savo tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą. Buenos Airėse vykusiame G 20 susitikime vadovai paskelbė deklaraciją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama bendram sutarimui dėl teisingo ir darnaus vystymosi. G 20 vadovai atnaujino įsipareigojimą bendradarbiauti gerinant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir pritarė būtinybei reformuoti PPO siekiant pagerinti jos veikimą.

ES ilgalaikis biudžetas (2021–2027 m.)

ES yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja, svarbiausia beveik kiekvienos pasaulio šalies prekybos partnerė ir užsienio investuotoja. ES ilgalaikiame 2021–2027 m. biudžete padidins vystymuisi ir humanitarinei pagalbai skiriamas lėšas. Kadangi tai yra taiką ir stabilumą skatinanti Sąjunga, skleidžianti savo vertybes ir taisykles, pasaulyje, kuris tampa vis sudėtingesnis ir kuriame viskas susieta, jai kyla daug uždavinių ir atsiveria naujų galimybių. Gerovė ir taika ES kaimynystėje daro teigiamą poveikį pačios ES gerovei. Būsimame ilgalaikiame ES biudžete Komisija siūlo 26 proc., t. y. iki 123 mlrd. EUR, didinti investicijas išorės veiksmų srityje, taip pat iš esmės restruktūrizuoti ES išorės veiksmų priemones siekiant didinti nuoseklumą, remtis bendradarbiavimo veiksmingumu, supaprastinti procesus ir išnaudoti masto ekonomiją.

Šiais metais taip pat įsteigtas Europos gynybos fondas, padėsiantis valstybėms efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus, sumažinti išlaidų dubliavimąsi ir padidinti ekonominę pirkimų naudą. Šis fondas koordinuos ir sustiprins nacionalines investicijas gynybos srities moksliniams tyrimams ir gynybos įrangos bei technologijų kūrimui. Jis veiks dviejose srityse: i) mokslinių tyrimų ir ii) plėtros. Moksliniai tyrimai paprastai galėtų apimti elektroniką, metamedžiagas, šifravimo programinę įrangą ir robotiką, o plėtra galėtų būti susijusi su gynybos įranga bei technologijomis, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių technologijų ar palydovinio ryšio plėtojimu siekiant sutaupyti.

Grėsmės saugumui nepaiso sienų ir tampa vis labiau tarptautinio masto. Šių iššūkių pobūdis yra toks sudėtingas, kad jokia valstybė narė negali ar neturėtų būti priversta jų spręsti viena. Valstybių narių atsakomybė ir pastangos išlaikyti Europą saugią turėtų būti remiamos iš ES biudžeto. Pagal Komisijos pasiūlymus Tarybai ir Parlamentui ES biudžetą saugumo ir gynybos srityje sudarys apie 19,5 mlrd. EUR (13 mlrd. EUR Europos gynybos fondui ir 6,5 mlrd. EUR kariniam mobilumui pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę). Be to, pagal vyriausiosios įgaliotinės pasiūlymą Tarybai, kuriam pritarė Komisija, Europos taikos priemonei bus skirta papildoma, į ES biudžetą neįtraukta, 10,5 mlrd. EUR suma. Todėl bendros saugumo ir gynybos srities išlaidos 2021–2027 m. laikotarpiu turėtų viršyti 30 mlrd. EUR.

Europos ateitis

2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris inicijavo svarstymų dėl Europos ateities ir 27 nares turėsiančios ES procesą. ES vadovai priėmė dvi svarbias tolesnę kryptį brėžiančias deklaracijas: 2016 m. rugsėjo mėn. – Bratislavos deklaraciją, o 2017 m. kovo mėn. – Romos deklaraciją; tuo pačiu metu Komisija kartu su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis pakvietė piliečius prisidėti prie diskusijų dėl Europos ateities ir dalyvauti piliečių dialoguose bei pačių piliečių parengtose konsultacijose internete.

2017 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje pateikti penki scenarijai, kaip Sąjunga galėtų vystytis. Vėliau pateikti penki diskusijoms skirti dokumentai, kuriuose svarstyti labiausiai ES ateitį veiksiantys klausimai. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris savo 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pasiūlė Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planą.

Remdamiesi šiais dokumentais, valstybių vadovai, rengdamiesi 2019 m. gegužės mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, susitarė dėl Vadovų darbotvarkės – aktualiausių problemų ir iššūkių, kuriuos reikėtų išspręsti, sąrašo. Jau padaryta didelė pažanga: Komisija priėmė visus pasiūlymus, kurių ES vadovai prašė Bratislavoje ir Romoje, ir pateikė plačių užmojų pasiūlymų migracijos, ekonominės ir pinigų sąjungos, institucinių klausimų, mokesčių skaitmeninėje ekonomikoje, skaitmeninių klausimų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir kultūros srityse.

2018 m. vasario mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl galimybių rinkinio, kaip padidinti ES darbo veiksmingumą, be kita ko, patvirtinta ir patobulinta pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos pirmininko pareigas (vok. Spitzenkandidaten) sistema. Taip pat buvo raginama užtikrinti didesnį Europos politinių partijų ir jų nacionalinių bei regioninių partijų narių ryšių skaidrumą, kad rinkėjai galėtų lengvai suprasti, kaip jų balsai atsispindi Europos sprendimuose. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamento rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi, 2018 m. rugsėjo mėn. Komisija pristatė papildomas konkrečias priemones, kuriomis siekiama apsaugoti mūsų demokratinius procesus nuo trečiųjų šalių manipuliacijų ar privačių interesų, pavyzdžiui, pasinaudojant neteisėtai įgytais asmens duomenimis.

2018 m. rugsėjo mėn. valstybių vadovai susitarė dėl priemonių, susijusių su vidaus saugumu, o gruodžio mėn. – dėl su ekonomine ir pinigų sąjunga susijusių priemonių.

Pasirengimas Sibiu susitikimui

Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo plane Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pasiūlė Sibiu (Rumunija) surengti specialų vadovų susitikimą strateginiams klausimams dėl Sąjungos ateities aptarti. Neformalus vadovų susitikimas įvyks 2019 m. gegužės 9 d., ir jame valstybių vadovai turėtų turėti galimybę pasiųsti vilties, vienybės ir pasiryžimo žinią ir priminti mūsų bendras vertybes. Šis susitikimas taip pat bus proga pasiekti svarstymo dėl Europos ateities proceso kulminaciją – ES vadovai atnaujins įsipareigojimą užtikrinti, kad ES spręstų žmonėms iš tiesų rūpimus klausimus. Šia proga – praėjus šešioms savaitėms po planuojamo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir likus dviem savaitėms iki Europos Parlamento rinkimų – tikimasi, kad vadovai svarstys naują strateginę darbotvarkę, kurioje bus nustatyti prioritetai ir Europos Sąjungos darbo per ateinančius penkerius metus gairės.

2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pakartojo įsipareigojimą sukurti vieningesnę, stipresnę ir demokratiškesnę Europą. Rengiantis Sibiu susitikimui reikia įgyvendinti keletą tarpinių uždavinių ir pagrindinių iniciatyvų, susijusių su dešimt Komisijos politinių prioritetų, taip pat papildomus perspektyvius pasiūlymus. Trys ES institucijos – Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija – turi vadovautis trimis prioritetais, kad visa tai įgyvendintų.

• Įvykdyti tai, dėl ko susitarta ir kas pažadėta – priimti dar nepriimtus pasiūlymus dėl teisės aktų.
• Išspręsti svarbius neišspręstus uždavinius, be kita ko, užbaigti darbą migracijos srityje, sustiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą ir išspręsti augančios įtampos pasaulio prekybos sistemoje problemą.
• Suteikti Europos Sąjungai ateities perspektyvą. Atsižvelgdama į visa tai, Komisija gegužės mėn. pateikė pasiūlymą dėl kito ilgalaikio (2021–2027 m.) 27 valstybes nares turėsiančios Sąjungos biudžeto. Tam, kad Sąjunga galėtų būti veiksminga ir suvereni pasaulio veikėja, Komisija rugsėjo mėn. pasiūlė tam tikrose ES bendros užsienio ir saugumo politikos srityse daugiau naudotis kvalifikuotos balsų daugumos balsavimu. Iniciatyvos dėl Sąjungos ateities perspektyvos taip pat, be kita ko, yra tolesnis mechanizmų, kuriais apsaugomas ir ginamas teisinės valstybės principas visose valstybėse narėse, stiprinimas.

2019 m. ES darbotvarkėje dominuos trys žodžiai: įvykdymas, likimas ir demokratija.

Komisija ir Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris daugiausia dėmesio iki paskutinės kadencijos dienos skiria įvykdymui. Visi J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos dešimčia prioritetų grindžiami pasiūlymai jau pateikti, tačiau per ateinančius kelis mėnesius dar reikia priimti apie 241 pasiūlymą. Komisijos narių kolegija dirbs iš visų jėgų, kad užtikrintų, jog teisėkūros institucijos oficialiai priimtų kuo daugiau šių pasiūlymų, kad žmonių gyvenimai iš tiesų pasikeistų.

2019-ieji bus metai, kuriais Europa privalo imti savo likimą į savo rankas – tai padaryti Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris ragino savo paskutiniame pranešime apie Sąjungos padėtį. Gegužės 9 d. ypatingame aukščiausiojo lygio susitikime Sibiu (Rumunija) 27 vadovai pasitiks naują aušrą, kuri nuties kelią stipresnei, vieningesnei ir demokratiškesnei Europai.

Praėjus vos dviem savaitėms po Sibiu susitikimo, Europos gyventojai dalyvaus antruose pagal dydį rinkimuose visame pasaulyje; didesni yra tik visuotiniai rinkimai Indijoje. Demokratija ir Europos Parlamento rinkimai suteiks žmonėms galimybę pareikšti savo nuomonę dėl tokios Sąjungos, kokios jie nori, o visos įvairiausių krypčių partijos galės pateikti savo idėjas dėl ateities.

Europos Parlamentas

2018 m. Europos Parlamentas sprendė įvairius politikos klausimus priimdamas teisės aktus, kurių tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, užtikrinti, kad valstybės narės žinotų, kas kerta išorės sienas, įsteigti naują solidarumo korpusą, kad jaunimas galėtų savanoriauti ar dirbti projektuose savo šalyje ar užsienyje, skatinti aplinkos požiūriu tvarios žiedinės ekonomikos kūrimą ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jis taip pat patvirtino Europos priemonių, kuriomis kovojama su šalių visame pasaulyje vykdoma nesąžininga prekybos praktika, ir teisės aktų, kuriais sukuriamos sąžiningesnės ir veiksmingesnės taisyklės darbuotojams, komandiruojamiems dirbti į kitas ES šalis, modernizavimą.

Europos Vadovų Taryba

Vasario mėn. Europos Vadovų Taryba surengė neformalų posėdį, kuriame aptarti instituciniai klausimai, susiję su Europos Parlamento sudėtimi, tarpvalstybiniais sąrašais ir paskyrimais, įskaitant pagrindinius kandidatus (vok. Spitzenkandidaten) į Europos Komisijos pirmininko pareigas. Be to, vadovai surengė diskusiją dėl ES kito ilgalaikio biudžeto (2021–2027 m.) politinių prioritetų.

Kovo mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime daugiausia dėmesio skirta ekonomikai (visų pirma bendrosios rinkos strategijoms), prekybai, socialiniams klausimams ir pasirengimui gegužės mėn. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimui. Svarstant Vadovų darbotvarkę, taip pat buvo aptartas skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas ir užsienio santykiai. Europos Vadovų Taryba (kurioje dalyvavo 27 valstybių narių atstovai pagal 50 straipsnį) priėmė būsimų santykių su Jungtine Karalyste gaires. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime vadovai pasikeitė nuomonėmis dėl visų ekonominės ir pinigų sąjungos dalių, išskyrus bankų sąjungą ir Europos stabilumo mechanizmą.

Gegužės mėn. ES vadovai susitiko Sofijoje (Bulgarija) ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime. Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse vadovai dalyvavo dalykinėje vakarienėje Vadovų darbotvarkės klausimais, kur vyko diskusijos dėl skaitmeninių klausimų, mokslinių tyrimų ir inovacijų.

Birželio mėn. pagrindinė vadovų svarstoma tema buvo migracija. Į darbotvarkę taip pat buvo įtraukti saugumo ir gynybos, ES kito ilgalaikio biudžeto (2021–2027 m.), prekybos, Europos semestro, skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo, inovacijų ir skaitmeninės Europos klausimai. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime vadovai aptarė bankų sąjungos kūrimo užbaigimą ir būsimą Europos stabilumo mechanizmo vaidmenį. Europos Vadovų Taryba (kurioje dalyvavo 27 valstybių narių atstovai pagal 50 straipsnį) peržiūrėjo derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pažangą ir atkreipė dėmesį į tai, kad nuo kovo mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo nepadaryta esminės pažangos dėl Susitarimo dėl išstojimo projekto ir būsimų santykių.

Rugsėjo mėn. Zalcburge vykusiame neformaliame posėdyje vadovai aptarė ne tik vidaus saugumo klausimą pagal Vadovų darbotvarkę, bet ir derybas pagal 50 straipsnį. Jie taip pat apžvelgė birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų dėl migracijos įgyvendinimą.

Spalio mėn. vadovai, vykdydami tolesnius rugsėjo mėn. neformalaus posėdžio veiksmus, vėl svarstė vidaus saugumo ir migracijos klausimus. Nagrinėdami išorės santykius vadovai aptarė ES ir Afrikos santykius, ES ir Arabų Lygos aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį numatoma surengti 2019 m. vasario mėn., Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir pasirengimą Katovicuose (Lenkija) vyksiančiai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai. Vadovai taip pat surengė diskusijas dėl derybų pagal 50 straipsnį ir su ekonomine ir pinigų sąjunga susijusių klausimų.

Lapkričio mėn. buvo surengtas neeilinis Europos Vadovų Tarybos susitikimas (50 straipsnis), kad 27 ES valstybių narių vadovai galėtų patvirtinti Susitarimo dėl išstojimo projektą ir Politinę deklaraciją, kurioje nustatoma būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių sistema.

Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba aptarė kito ilgalaikio biudžeto, migracijos, bendrosios rinkos, klimato kaitos, saugumo ir gynybos, dezinformacijos, kovos su rasizmu ir ksenofobija, piliečių dialogų ir konsultacijų su piliečiais, taip pat pasirengimo strateginei darbotvarkei klausimus. Išorės santykių srityje vadovai aptarė pasirengimą ES ir Arabų Lygos aukščiausiojo lygio susitikimui, Rusijos klausimus ir ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą. Taip pat įvyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas (50 straipsnis) ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame pagrindiniai aptarti klausimai buvo euro zonos konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemonė ir euro tarptautinio vaidmens stiprinimas.

Europos Sąjungos Taryba

2018 m. Europos Sąjungos Tarybai rotacijos tvarka pirmininkavo Bulgarija ir Austrija. Pirmąjį pusmetį Bulgarija daugiausia dėmesio skyrė migracijai, saugumui, skaitmeninei ekonomikai, Vakarų Balkanams ir ekonominei ir socialinei sanglaudai. Antrąjį 2018 m. pusmetį pirmininkavusi Austrija daugiausia dėmesio skyrė migracijai, vidaus saugumui, subsidiarumui ir skaitmeninimui.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas

2018 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aktyviai dalyvavo diskusijose dėl Europos piliečių iniciatyvos ir dėl ES kito ilgalaikio 2021–2027 m. biudžeto ir rugsėjo mėn. surengė plenarinio posėdžio diskusijas, kuriose dalyvavo už biudžetą ir išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris Oettingeris. Gegužės mėn. Komitetas surengė jubiliejinį plenarinį posėdį, skirtą 60-osioms savo metinėms paminėti, ir surengė kasmetinį Pilietinės visuomenės dienų renginį, kuriame daugiausia dėmesio skirta pilietybės, demokratijos ir kultūros skaitmeninėje Europoje klausimams.

Pirmąjį 2018 m. pusmetį Europos regionų komitetas dalyvavo Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės veikloje ir padėjo spręsti klausimus, kurie yra svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms. Komitetas surengė įvairių viešų renginių ir piliečių dialogų dėl Europos ateities. Šios kampanijos pabaigoje priimta nuomonė dėl Europos ateities ir sustiprintas Sanglaudos aljansas – koalicija, kurios nariai mano, jog ES sanglaudos politika turi ir toliau būti vienas iš ES ateities ramsčių. Lapkričio mėn. Komitetas taip pat surengė devintąją Europos konferenciją apie viešą komunikaciją, skirtą kampanijai už Europą rengiantis 2019 m. Europos Parlamento rinkimams.

Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimas

2019 m. Komisijos darbo programa

Spalio mėn. Europos Komisija pristatė 2019 m. darbo programą. Joje nustatyti trys pagrindiniai ateinančių metų prioritetai: greitai susitarti su teisėkūros institucijomis dėl nepriimtų pasiūlymų dėl teisės aktų, kad būtų įvykdyta 10 politinių prioritetų; priimti keletą naujų iniciatyvų, kad būtų išspręsti likę uždaviniai, ir rengiantis 2019 m. gegužės 9 d. įvyksiančiam Sibiu aukščiausiojo lygio susitikimui pristatyti keletą iniciatyvų dėl 27 valstybes nares turėsiančios Sąjungos ateities perspektyvos, sustiprinančių stiprios, vieningos ir suverenios Europos pagrindus. Naujos iniciatyvos apima tokias sritis kaip migracija, ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas, įtampos pasaulio prekybos sistemoje mažinimas, teisinės valstybės problemų sprendimas ir susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES užbaigimas.

Subsidiarumo ir proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupė

Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupė įsteigta 2017 m.; jos tikslas – pateikti rekomendacijas, kaip geriau taikyti subsidiarumo ir proporcingumo principus, nustatyti politikos sritis, kuriose darbas galėtų būti iš naujo perduotas arba visiškai grąžintas ES valstybėms, ir rasti būdus, kaip regionines ir vietos valdžios institucijas geriau įtraukti į ES politikos kūrimą ir vykdymą. Darbo grupei pirmininkavo Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas, o jos nariai buvo nacionalinių parlamentų ir Regionų komiteto atstovai. Europos Parlamentui taip pat pasiūlyta skirti savo atstovus, tačiau jis nusprendė to nedaryti.

Liepos 10 d. darbo grupė paskelbė galutinę ataskaitą. Joje padaryta išvada, kad reikia naujo požiūrio į subsidiarumą ir proporcingumą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir parlamentai galėtų veiksmingiau prisidėti formuojant ES politiką ir rengiant naujus teisės aktus. Taikant siūlomą naują požiūrį, subsidiarumas ir proporcingumas būtų nuosekliau vertinami visais valdžios lygmenimis. Tam būtų galima naudoti pavyzdinę lentelę – kažką panašaus į kontrolinį subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi kriterijų sąrašą. Darbo grupė nenustatė kompetencijos ar politikos sričių, kurias visas ar jų dalį reikėtų galutinai perduoti valstybėms narėms.

Reaguodama į darbo grupės ataskaitą, Komisija spalio 23 d. paskelbė komunikatą „Subsidiarumo ir proporcingumo principai. Jų vaidmens stiprinimas formuojant ES politiką“. Komisija, vykdydama geresnio reglamentavimo darbotvarkės peržiūrą, ketina įgyvendinti daugelį komunikate numatytų veiksmų ir 2019 m. pavasarį paskelbs ataskaitą.

Pastangos supaprastinti teisės aktus

Atsižvelgdama į Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros prisiimtą įsipareigojimą, lapkričio mėn. Komisija pristatė metinę ataskaitą dėl 2018 m. Sąjungos įdėtų pastangų supaprastinti teisės aktus, išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir sumažinti reglamentavimo naštą. Šis darbas atliekamas vykdant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą, kurios tikslas – nustatyti galimybes supaprastinti teisės aktus ir sumažinti nereikalingų išlaidų. Kiekvieną kartą, kai Komisija siūlo peržiūrėti galiojančius teisės aktus, ji patikrina, ar juos galima supaprastinti ir ar galima panaikinti nereikalingas išlaidas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) dabartinė Komisija įgyvendino daugiau kaip 150 iniciatyvų, kuriomis siekiama supaprastinti teisės aktus ir sumažinti naštą. Vienas iš naujausių pavyzdžių – pasiūlymas iš dalies pakeisti šiuo metu galiojančias taisykles dėl PVM, kuriuo siekiama reikalavimų laikymosi išlaidas mažosioms įmonėms sumažinti 11,9 mlrd. EUR per metus (iki 56,1 mlrd. EUR per metus); tai būtų 18 proc. mažesnė suma, palyginti su dabartine padėtimi.

Šį siekį remia REFIT platforma (sudaryta iš suinteresuotųjų subjektų ir vyriausybių grupės), kuri 2018 m. paskelbė 31 nuomonę, kuriose rekomenduojama Komisijai imtis veiksmų tose srityse, kurios ypač apsunkina piliečius ir verslą.

Kitos svarbios iniciatyvos dėl supaprastinimo 2018 m. buvo vykdomos planuojant ES kitą ilgalaikį biudžetą (2021–2027 m.). Dėl naujų programų paramos gavėjams bus lengviau kreiptis dėl ES finansavimo ir gauti iš jo naudos.

Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros

2016 m. ir 2017 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija susitarė dėl dviejų bendrų deklaracijų dėl ES teisėkūros prioritetų. Jie pabrėžė 89 iniciatyvas, kurioms teisėkūros procese reikia teikti pirmenybę. Tai yra bendras trijų institucijų įsipareigojimas užtikrinti didelę pažangą ir, kai įmanoma, įvykdymą iki 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimų.

Besibaigiant pirmajam 2018 m. pusmečiui Europos Komisija buvo priėmusi visas bendrose deklaracijose dėl teisėkūros prioritetų paskelbtas iniciatyvas. Iki 2018 m. pabaigos iš 89 bendroje deklaracijoje numatytų iniciatyvų Europos Parlamentas ir Taryba politiniu lygmeniu susitarė dėl 61 iniciatyvos ar oficialiai jas priėmė. Dėl septynių iš 28 dar neužbaigtų iniciatyvų jau padaryta didelė pažanga ir dėl jų turi būti susitarta iki 2019 m. gegužės mėn. Jei teisėkūros institucijos pareikš stiprią politinę valią, iki 2019 m. gegužės mėn. bus galima susitarti dėl likusios 21 iniciatyvos.

Dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros padidėjo dabartinės įgyvendinimo aktų (komiteto procedūra) ir deleguotųjų aktų sistemos skaidrumas, atskaitomybė ir teisinis aiškumas. 2018 m. Europos Komisija tęsė derybas su Europos Parlamentu ir Taryba dėl kriterijų, pagal kuriuos pasirenkama priimti įgyvendinimo ar deleguotuosius aktus, ir dėl esamų teisės aktų suderinimo su Lisabonos sutartimi nustatyta sistema. Abu šie aspektai atitinka įsipareigojimus pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Taip pat tęsiamos derybos dėl tolesnių komiteto procedūros sistemos patobulinimų. Visų šių derybų tikslas – padidinti teisėkūros derybų teisinį stabilumą ir sumažinti nesutarimus. 2017 m. gruodžio 12 d. internete pradėjo veikti naujas deleguotųjų aktų registras – pirmoji iš tikrųjų tarpinstitucinė teisėkūros priemonė.

ES teisės taikymo stebėjimas

Veiksmingas teisės taikymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų naudotis ES teisės teikiama nauda. Bet kokia taisyklė, kad ir kaip kruopščiai suformuluota ir parengta, gali būti veiksminga, tik jeigu bus veiksmingai įgyvendinama. Todėl Komisija skiria dėmesį ne tik naujų teisės aktų pasiūlymams, bet ir užtikrinimui, kad jie būtų tinkamai taikomi ir vykdomi.

Iš 2018 m. liepos 12 d. paskelbtos 2017 m. metinės ataskaitos matyti, kad, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek sumažėjo (5,91 proc.) prieš valstybes nares pradėtų nebaigtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų. Politikos sritys, kuriose 2017 m. pradėta daugiausia pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, buvo judumas ir transportas, aplinka ir finansinis stabilumas, paslaugos ir kapitalo rinkos.

Galimybė piliečiams pareikšti nuomonę ES teisėkūros procese

Vykdant Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę patobulinta pagrindinė konsultacijų interneto svetainė „Išsakykite savo nuomonę“. Dabar plačioji visuomenė gali lengviau sekti teisėkūros procesą ir prie jo prisidėti.

Nuo svetainės veiklos pradžios 2016 m. kasmet augo apsilankymų joje skaičius ir 2018 m. pasiekė beveik 500 000. Siekdama įvertinti savo geresnio reglamentavimo metodą ir tai, kaip įvairios geresnio reglamentavimo priemonės veikia praktiškai ir padeda siekti tikslų, Komisija liepos 17 d. – spalio 23 d. paskelbė viešas konsultacijas. Buvo kviečiami dalyvauti visi piliečiai, organizacijos ir valdžios institucijos, turintys interesų ar patirties formuojant ES politiką. Iš visų valstybių narių surinkta daugiau nei 600 nuomonių. Jos, kartu su tikslinių konsultacijų su ES institucijomis ir įstaigomis rezultatais, buvo nuodugniai išnagrinėtos ir išanalizuotos. Šis procesas bus užbaigtas pirmąjį 2019 m. pusmetį.

Teisinės valstybės principo užtikrinimas

Teisinės valstybės principo laikymasis yra esminis demokratijos ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms elementas. Tačiau jis taip pat yra Europos Sąjungos, kurioje veikia bendroji rinka, vienodai taikomi teisės aktai, tinkamai naudojamas biudžetas, o valstybės narės ir jų piliečiai, pasitikėdami vieni kitais, drauge siekia bendrų tikslų, veikimo pagrindas.

Kai nepaisoma teisinės valstybės principo, didžiausias pavojus yra abipusio pasitikėjimo mažėjimas – ES sutarčių taisyklių nesilaikymas daro tiesioginį poveikį solidarumo, sanglaudos ir abipusio nacionalinių sprendimų pripažinimo pagrindui.

2018 m. Komisija toliau sprendė problemas, susijusias su teisinės valstybės principu keliose valstybėse narėse, visų pirma Vengrijoje ir Lenkijoje. Šiomis aplinkybėmis Komisija buvo priversta imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, o Lenkijos atveju – taikyti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio nuostatas.

Komisija taip pat toliau bendradarbiavo su Bulgarija ir Rumunija bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo klausimais.

Didžiausia siūlomo ilgalaikio biudžeto naujovė – sustiprintas ES finansavimo ir teisinės valstybės principo ryšys. Teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo išankstinė sąlyga. Todėl Komisija siūlo naują mechanizmą, kuriuo siekiama apsaugoti ES biudžetą nuo finansinės rizikos, susijusios su bendro pobūdžio trūkumais teisinės valstybės principo valstybėse narėse srityje. Naujosios siūlomos priemonės padėtų Sąjungai sustabdyti, sumažinti ar apriboti galimybę gauti ES finansavimą proporcingai teisinės valstybės principo nesilaikymo pobūdžiui, sunkumui ir mastui.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Bendras skaidrumo registras

Ryšių su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene palaikymas yra neatsiejama ES institucijų darbo dalis. Skaidrumas ir atskaitomybė taip pat yra labai svarbu siekiant išlaikyti Europos piliečių pasitikėjimą politiniais, teisėkūros ir administraciniais procesais Sąjungoje. Interesų atstovavimo skaidrumas yra itin svarbu tam, kad piliečiai galėtų sekti tų subjektų, kurie siekia daryti įtaką ES teisėkūros procesui, veiklą ir galimą įtaką. Dėl šios priežasties Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti dabartinį Skaidrumo registrą nauju privalomu tarpinstituciniu susitarimu, apimančiu Europos Parlamentą, Komisiją ir, pirmą kartą, Europos Sąjungos Tarybą. Derybos dėl šio dokumento su kitomis institucijomis tebevyksta.

Naujasis Komisijos narių elgesio kodeksas

Sausio 31 d. Komisija priėmė naują Europos Komisijos narių elgesio kodeksą. Keletas šio kodekso naujovių: iki dvejų metų (pirmininko atveju – iki trejų metų) pailgintas pranešimo apie veiklą po kadencijos laikotarpis, sugriežtintos taisyklės dėl Komisijos narių finansinių interesų, geresnė interesų konfliktų prevencija ir padidintas skaidrumas (pavyzdžiui, kas du mėnesius skelbiamos Komisijos narių komandiruočių išlaidos). Taip pat siekiant skaidrumo ir atskaitomybės ir kaip nustatyta naujame elgesio kodekse, Komisija skelbs metines jo taikymo ataskaitas.

Galimybė susipažinti su dokumentais

Spalio mėn. Komisija priėmė 2017 m. ataskaitą dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Iš ataskaitos matyti, kad pirminių paraiškų leisti susipažinti su dokumentais, pateiktų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, skaičius išaugo beveik 3 proc. (nuo 6 077 paraiškų 2016 m. iki 6 255 paraiškų 2017 m.), o kartotinių paraiškų skaičius išaugo 1 proc. (nuo 295 paraiškų 2016 m. iki 299 paraiškų 2017 m.). Europos Komisija neabejotinai išlieka ES institucija, gaunančia daugiausia paraiškų leisti susipažinti su dokumentais.

Tai rodo, kad ES piliečiai ir kiti paramos gavėjai aktyviai naudojasi teise susipažinti su Europos Komisijos turimais dokumentais. Pirminiame etape susipažinti su visais prašomais dokumentais arba jų dalimi buvo leista 82 proc. atvejų. O kartotiniame etape peržiūrėjus paraiškas išsamiau ar net visiškai leista susipažinti – 46 proc. atvejų. Be to, Komisija savo interneto svetainėse ir įvairiuose viešuose registruose toliau aktyviai skelbė daug dokumentų ir informacijos, apimančios visas ES veiklos sritis.

ES biudžeto kontrolė

Siekiant pagrįstai užtikrinti, kad ES lėšos būtų mokamos pagal atitinkamas taisykles ir būtų nuolat užtikrinama, kad imamasi priemonių, kuriomis užkertamas kelias klaidoms, jos aptinkamos ir ištaisomos, yra nustatyta kontrolės sistema ir veiklos rezultatų planas, padedantys labiau orientuotis į rezultatus.

Tarybai pateikus teigiamą rekomendaciją, Europos Parlamentas 2018 m. balandžio mėn. pateikė galutinį įvertinimą, kaip Komisija 2016 m. įvykdė ES biudžetą. Metine biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra Parlamentui ir Tarybai sudaromos sąlygos Komisijai nustatyti politinę atsakomybę dėl biudžeto vykdymo ir demokratiškai valdyti mokesčių mokėtojų pinigus.

Liepos mėn. Komisija paskelbė vieną finansinių ataskaitų rinkinį dėl 2017 m. ES biudžeto – viename dokumente pateikė visą turimą informaciją apie ES biudžeto vykdymą, veiklą, rezultatus, patikimą finansų valdymą ir apsaugą. Iš ataskaitų matyti, kad ES biudžetu pasiekti rezultatai atitinka Komisijos prioritetus ir kad biudžetas buvo įvykdytas tinkamai.

2018 m. Komisija padarė didelę pažangą kurdama Europos prokuratūrą, kuri bus kompetentinga 22 dalyvaujančiose valstybėse narėse nagrinėti nusikalstamą veiką, turinčią poveikio ES biudžetui, ir patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn ir kuri, tikimasi, pradės veikti iki 2020 m. pabaigos.

Spalio mėn. vienuoliktus metus iš eilės Europos Audito Rūmai ES metines sąskaitas įvertino kaip tvarkomas nepriekaištingai ir nustatė, kad jos yra teisingos ir sąžiningos. Be to, Audito Rūmai visose išlaidų srityse nustatė mažiau klaidų, nei nustatyta per praėjusius ketverius metus. Daugiau nei pusės ES išlaidų klaidų lygis net nepasiekė tokio, kurį Audito Rūmai laiko reikšmingu. Su biudžeto pajamomis susijusių klaidų nerasta.

Nacionaliniai parlamentai

2017 m. metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo ir dėl Komisijos santykių su nacionaliniais parlamentais buvo paskelbtos spalio 23 d. kartu su Komisijos komunikatu dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Iš viso 2018 m. gauta 570 nacionalinių parlamentų nuomonių, įskaitant 37 pagrįstas nuomones, pateiktas pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, kad Komisijos pateiktais teisės aktais nesilaikoma subsidiarumo principo. Komisija tęsė intensyvų politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais. Apžvelgiamaisiais metais Komisijos nariai su nacionalinių parlamentų atstovais susitiko 140 kartų – lankydamiesi valstybėse narėse arba parlamentų nariams lankantis Briuselyje. Be to, Komisijos nariai dalyvavo įvairiuose tarpparlamentiniuose posėdžiuose ir kituose renginiuose, kuriuose bendravo su nacionalinių parlamentų nariais.

Europos ombudsmenas

Europos ombudsmeno tyrimai dėl tariamai netinkamo administravimo Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose buvo susiję su tokiais klausimais kaip, be kita ko, Komisijos narių etikos kodeksas, ir visų pirma veikla baigus eiti pareigas Komisijoje, Komisijos specialiųjų patarėjų paskyrimas ir tarptautinių derybų skaidrumas. Taip pat nagrinėtos konkrečios temos, pvz., klausimai, susiję su kvietimais teikti pasiūlymus, sutartimis, pavėluotu mokėjimu, atskirais darbuotojais ir galimybe susipažinti su dokumentais. 2018 m. daugiau kaip 97 proc. visų Europos ombudsmeno sprendimų ir rekomendacijų (229) priimta nenustačius netinkamo administravimo.

Europos piliečių iniciatyva

2018 m. Komisija užregistravo septynias naujas piliečių iniciatyvas.

2018 m. kovo 28 d. paskelbta antroji kas trejus metus skelbiama ataskaita dėl Europos piliečių iniciatyvos reglamento taikymo, kurioje pateikta šios priemonės įgyvendinimo dabartinė padėtis, t. y. pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria suinteresuotieji subjektai, tačiau taip pat ir Komisijos pasiūlyme dėl naujo 2017 m. rugsėjo 13 d. priimto reglamento jau įgyvendinti ar pasiūlyti patobulinimai.

2018 m. Europos piliečių iniciatyvos dienos, kurią balandžio 10 d. surengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, proga Komisija pradėjo trejus metus truksiančią Europos piliečių iniciatyvai skirtą komunikacijos kampaniją. Ją daugiausia sudarė socialinių tinklų kampanijos trumpų vaizdo įrašų forma, taip pat renginiai valstybėse narėse, skirti potencialiems informacijos platintojams.

Gegužės 22 d. taip pat pradėjo veikti Europos piliečių iniciatyvos forumas. Šis forumas – tai internetinė bendradarbiavimo platforma, kuri padeda piliečiams, norintiems pradėti iniciatyvą, ar tiems, kurie jau koordinuoja iniciatyvą; čia supažindinama su geriausia patirtimi, padedama rasti partnerių kitose šalyse arba teikiami nepriklausomi ekspertų patarimai.

Gruodžio 12 d. pasiektas politinis susitarimas su Europos Parlamentu ir Taryba dėl Europos piliečių iniciatyvos reformos, grindžiamas 2017 m. priimtu Komisijos pasiūlymu.

Piliečių dialogai ir konsultacijos su piliečiais

Piliečių dialogai

Nuo 2015 m. daugiau kaip 400 miestų ir miestelių visoje ES įvyko beveik 1 300 piliečių dialogų. Po 2017 m. paskelbtos Baltosios knygos dėl Europos ateities labai išaugo dialogų skaičius. Siekdama išlaikyti pagreitį, 2018 m. vasario mėn. Komisija paskelbė apie savo ketinimą pasiekti tikslą – 1 000 piliečių dialogų.

2018 m. spalio 1 d. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris ir Badeno-Viurtembergo ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas Freiburge (Vokietija) dalyvavo debatuose su piliečiais 1000-ajame nuo Komisijos kadencijos pradžios piliečių dialoge.

2018 m. 27 valstybėse narėse įvyko 833 piliečių dialogai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 70 000 žmonių. Nuo 2015 m. daugiau kaip 160 000 žmonių su Komisijos pirmininku ir jo pavaduotojais, Komisijos nariais, ES pareigūnais, Europos Parlamento nariais ir nacionaliniais politikais diskutavo jiems aktualiausiais klausimais. Šių diskusijų poveikis jau matomas Komisijos ir kitų institucijų darbe. Pavyzdžiui, Komisijos pasiūlymuose dėl naujo ilgalaikio biudžeto ir vėliau vykusiose teisėkūros institucijų diskusijose atsižvelgta į debatuose dėl Baltosios knygos piliečių išsakytus prioritetus ir užmojus.

Europos Komisija rengia naujo formato piliečių dialogus, įskaitant tarpvalstybinius renginius, kuriuose dalyvauja piliečiai iš dviejų ar trijų valstybių narių, tiesiogiai vykstančius piliečių dialogus su socialinės žiniasklaidos platformų naudotojais, piliečių seminarus, kuriuose jie visą dieną aptaria temas ir vėliau vyksta dialogas, ir naujus partnerystės ryšius su kitomis institucijomis ir valstybėmis narėmis.

Pirmieji tarpvalstybiniai dialogai 2018 m. vyko pasienio miestuose su Maltos ir Italijos, Vokietijos ir Nyderlandų bei Vokietijos ir Lenkijos piliečiais. 2018 m. balandžio mėn. Blede (Slovėnija) Europos Parlamentas ir Komisija bendrai surengė jungtinį piliečių dialogą. Institucijoms atstovavo Europos Parlamento nariai Francas Bogovičius ir Tiboras Szanyi’us ir Komisijos nariai Violeta Bulc ir Philas Hoganas. Visuomenė diskutavo tokiomis temomis kaip kaimo plėtra ir pažangieji kaimai, junglumas ir bendra žemės ūkio politika.

Diskusijos dėl Europos ateities

2018 m. suintensyvėjo diskusijos dėl Europos ateities. Pagrindinis jų tikslas – išgirsti visas nuomones ir idėjas iš visos Europos ir atsižvelgti į kiekvieną iš jų. Todėl Europos Komisija nusprendė bendrauti su žmonėmis skirtingais būdais ir bendradarbiauti su visomis kitomis norinčiomis dalyvauti institucijomis bei valstybėmis narėmis. Atsiliepė daugelis. Europos Parlamentas pradėjo aukšto lygio diskusijas dėl Europos ateities su valstybių ar vyriausybių vadovais, o Europos regionų komitetas, vykdydamas kampaniją „Svarstymai apie Europą“, diskusijas perkėlė į Europos regionus, miestus ir savivaldybes.

Nuskambėjus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir kitų vadovų iniciatyvoms, kovo mėn. 27 valstybės narės susitarė dėl bendros konsultacijų dėl Europos ateities su piliečiais tvarkos, grindžiamos Europos Komisijos patirtimi.

Tam, kad paremtų šį procesą, 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dalyvavo unikalioje dalyvaujamosios demokratijos iniciatyvoje. Nepriklausoma nuomonių apklausos agentūra atrinko 96 žmonių iš 27 valstybių narių grupę – piliečių forumą – siekdama, kad joje būtų atspindėta visa socialinė ir ekonominė bei nuomonių apie ES įvairovė. Forumas darbavosi dvi dienas gegužės mėn.: diskutavo ir parengė Europos žmonėms skirtą klausimų rinkinį.

Parengtas klausimynas buvo internetinių konsultacijų, kuriose visų europiečių klausiama, kokios Sąjungos ateities jie nori, pagrindas. Iki 2018 m. pabaigos gauta daugiau kaip 77 000 atsakymų. Daugelis konsultacijų dalyvių ne tik atsakė į vadinamuosius uždaruosius klausimus dėl pagrindinių ateities uždavinių, bet ir pateikė kokybinių pastabų ir idėjų.

Internetines konsultacijas papildė spalio 24 d. – lapkričio 7 d. vykdyta „Eurobarometro“ speciali apklausa dėl Europos ateities, kurioje dalyvavo reprezentatyvi ES piliečių imtis (27 339 asmenys).

Piliečių lūkesčiai

Nepaisant dalyvių ir formų įvairovės, diskusijos vis krypsta į tam tikras temas, prie kurių nuolat grįžtama. Apskritai dalyviai Europos Sąjungą vertina palankiai. Europa jiems – problemų sprendimo raktas. Tačiau reikštas ir susirūpinimas bei nusivylimas. Dažnai keltas klausimas, kas ką turi daryti. Piliečiai linkę manyti, kad pagrindinius iššūkius efektyviausia spręsti derinant europinio ir nacionalinio lygmens veiksmus. Paprastai jie pritaria tam, kad Europos lygmeniu būtų labiau derinami tokie klausimai kaip aplinkos apsauga ir maisto sauga. Tačiau daugelis tikisi ir reikalauja reformų, kad Sąjunga taptų veiksmingesnė ir skaidresnė.

Daugiau informacijos apie piliečių dialogų ir diskusijų apie Europos ateitį turinį ir rezultatus pateikta Piliečių dialogų ir konsultacijų pažangos ataskaitoje, kurią 2018 m. gruodžio 11 d. Komisija pristatė Europos Vadovų Tarybai.