2017 m. vasario mėn.

KOKIĄ PROBLEMĄ REIKIA SPRĘSTI?

Europos energetikos sąjunga

Europiečiams reikia saugios, tvarios ir įperkamos energijos. Gyvename taip, kad be energijos neįmanoma teikti būtiniausių kasdienių paslaugų, be kurių mes patys ir mūsų įmonės negalime vykdyti veiklos. Energijos mums reikia apšvietimui, šildymui, transportui ir pramonės gamybai. Ji būtina ne tik mūsų pagrindiniams poreikiams patenkinti, bet ir tam, kad veiktų mūsų skalbyklės, kompiuteriai, televizoriai ir visi kiti daiktai, kuriais dabar naudojamės beveik nesusimąstydami. Tačiau užtikrinti, kad visi dabar ir ateityje galėtume už prieinamą kainą gauti tiek energijos, kiek mums reikia, nėra taip lengva. Toliau išdėstytos mums kylančios pagrindinės problemos.

Rinkų sujungimas

Daugiau kaip pusę mums reikalingos energijos importuojame

Europos Sąjungoje suvartojamas penktadalis pasaulio energijos, bet nuosavų išteklių yra palyginti mažai. Tai turi didžiulį poveikį mūsų ekonomikai. ES yra didžiausia energijos importuotoja pasaulyje, importuojanti 53 proc. jai reikalingos energijos už maždaug 400 mlrd. EUR per metus.

Būdami priklausomi nuo nedidelio skaičiaus šalių, tiekiančių mums energiją, esame pažeidžiami, jei tiekimas sutriktų. Taip jau yra buvę, pavyzdžiui, kai tam tikroms šalims buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Turime daugiau dėmesio skirti naujiems, atsinaujinantiems ir švariems energijos ištekliams, pavyzdžiui, gaminti elektrą iš vėjo, vandens ar saulės energijos, naudodami vėjo jėgaines, užtvankas ir saulės baterijų plokštes.

Europa taip pat siekia išlikti konkurencinga pasaulinėms energijos rinkoms pereinant prie švaresnės energijos. ES siekia ne vien prisitaikyti prie šio perėjimo prie švarios energijos, bet ir jam vadovauti.

Neturime europinės infrastruktūros

Daugelis elektros tinklų ir dujotiekių yra nutiesti nacionalinėms reikmėms ir nėra tinkamai sujungti tarpvalstybiniu lygmeniu. Elektra ir dujos turėtų laisvai tekėti visą Europą išraizgiusiais tinklais.

Energija taip pat turi būti perduodama vartotojams, kartais net kitame žemyne arba už jūros. Tam būtinas jėgainių, pajėgių daugelį dešimtmečių be perstojo gaminti energiją, tinklas. Todėl reikia didžiulių techninių, logistinių ir finansinių išteklių.

Vis dėlto nesant galimybių patekti į visos Europos rinką, investuotojai vengia investuoti į energetikos infrastruktūrą. Todėl gali būti delsiama investuoti į naujas jėgaines, kuriomis būtų pakeisti seni ir susidėvėję įrenginiai.

KOKIŲ VEIKSMŲ IMASI ES?

2030 m. ES klimato ir energetikos sričių tikslai

Nuo 2010 m. ES buvo iškėlusi tikslus iki 2020 m. bent 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pasiekti, kad bent 20 proc. visos suvartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir užtikrinti, kad būtų sutaupoma ne mažiau kaip 20 proc. energijos.

Siekdama šių tikslų, ES gali prisidėti prie kovos su klimato kaita ir oro tarša, sumažinti savo priklausomybę nuo užsienio šalių tiekiamo iškastinio kuro ir užtikrinti, kad vartotojams ir įmonėms energija būtų įperkama.

Remiantis padarytos pažangos vertinimu, ES sėkmingai siekia su atsinaujinančiąja energija susijusio savo 2020 m. tikslo. 2014 m. atsinaujinančioji energija jau sudarė 16 proc.

Perėjimas prie švarios energijos ekonomikos

ES valstybių ar vyriausybių vadovai taip pat susitarė siekti, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių būtų gaunama bent 27 proc. energijos.

ES šalys susitarė iki 2030 m. pasiekti bent 27 proc. energijos vartojimo efektyvumą ir bent 40 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Siekdama užtikrinti, kad ES pajėgtų išspręsti jai kylančius uždavinius, 2015 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė energetikos strategiją. Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama penkioms pagrindinėms sritims:

  • tiekimo užtikrinimui,
  • energijos vidaus rinkos plėtrai,
  • energijos vartojimo efektyvumo didinimui,
  • išmetalų kiekio mažinimui,
  • moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Tiekimo užtikrinimas

ES turi tapti mažiau priklausoma nuo iš kitų šalių importuojamos energijos. Vadinasi, reikia geriau ir efektyviau naudotis turimais energijos vidaus ištekliais, taip pat naudoti daugiau kitokių išteklių ir tiekimo būdų.

2016 m. vasario mėn. Komisija pristatė energetinio saugumo užtikrinimo priemonių rinkinį, skirtą tiekimo pertrūkių poveikiui sumažinti. Pirmą kartą nustatytas solidarumo principas, pagal kurį, ištikus didelei krizei, kraštutiniu atveju kaimyninės valstybės narės padėtų užtikrinti dujų tiekimą namų ūkiams ir pagrindinėms socialinėms tarnyboms.

Energijos vidaus rinkos plėtra

Energija turėtų laisvai tekėti visoje ES, tam neturi būti techninių ar reguliavimo kliūčių. Tik tada energijos tiekėjai galės laisvai konkuruoti ir namų ūkiams bei įmonėms nustatyti palankiausias energijos kainas. Jei energijos tiekimas bus laisvas, taip pat bus lengviau pagaminti daugiau energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių.

2016 m. taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonę tarpvalstybinei energetikos infrastruktūrai skirta 800 mln. EUR. 2014–2020 m. iš viso numatyta 5,35 mlrd. EUR.

Šie pinigai investuojami į tokius projektus kaip „Balticconnector“ – pirmąjį Suomiją ir Estiją jungiantį dujotiekį. Kai iki 2020 m. juo ims tekėti dujos, šiuo projektu rytinė Baltijos jūros regiono dalis bus susieta su visa ES energijos rinka ir Suomija nebepriklausys nuo vienintelio dujų tiekėjo.

Pinigų skirta ir dujotiekiui „Midcat“ tiesti – kai bus nutiestas, šis dujotiekis padės sujungti Ispanijos ir Portugalijos dujų rinkas su visos Europos rinka.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Siekiant sumažinti Europos sąskaitas už importuojamą energiją ir energetinę priklausomybę, energijos reikėtų vartoti mažiau. Taigi visi energiją vartojantys daiktai – nuo automobilių ir skalbyklių iki šildymo sistemų ir biuro įrangos – turėtų būti projektuojami taip, kad jų energijos vartojimas būtų mažesnis.

2016 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėtų teisės aktų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, kuris padėtų pereiti prie švarios energijos sistemos. Į rinkinį įtraukta priemonių švarios energijos srities inovacijų diegimui spartinti, Europos pastatams renovuoti siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, taip pat gaminių energijos vartojimo efektyvumui didinti ir vartotojų informavimui gerinti.

Išmetalų kiekio mažinimas

ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti bent 40 proc. ir kartu modernizuoti ES ekonomiką ir kurti darbo vietas bei užtikrinti augimą visiems Europos piliečiams.

Su klimatu susiję siektini rezultatai

ES itin daug nuveikė tarpininkaudama, kad 2015 m. gruodžio mėn. būtų priimtas pasaulinis susitarimas dėl kovos su klimato kaita. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje 195 šalių vyriausybės susitarė siekti, kad pasaulio klimato atšilimas šiame amžiuje būtų gerokai mažesnis nei 2 °C. 2016 m. spalio mėn. ES oficialiai patvirtino Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir lapkričio mėn. jis įsigaliojo. Tai reiškia, kad ES (ir kitos pasaulio šalys) privalo imtis reikiamų veiksmų, kad sumažintų išmetalų kiekį.

2016 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė nustatyti privalomus metinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo 2021–2030 m. rodiklius, kuriuos valstybės narės turėtų pasiekti transporto, pastatų, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriuose, ir kartu pateikė mažataršio transporto strategiją.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

2014–2020 m. pagal ES mokslinių tyrimų programą nebranduolinės energetikos tyrimams skirta beveik 6 mlrd. EUR. 2015 m. rugsėjo mėn. Komisija patvirtino strateginį energetikos planą, kuris padės spręsti su ES energetikos sistemos transformacija susijusius uždavinius. Jame daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kurie padėtų ES tapti pasaulio lydere atsinaujinančiosios energijos srityje ir kurti efektyviai energiją vartojančias sistemas.

Pirmaujant alternatyviosios energetikos technologijų srityje ir sumažinus energijos vartojimą atsivers didžiulių eksporto ir pramonės galimybių. Tai taip pat padės skatinti augimą ir kurti daugiau darbo vietų.

Pereinant prie švarios energijos sistemos atsinaujinantieji ištekliai bus labai svarbūs. Europa yra išsikėlusi tikslą kartu pasiekti, kad 2030 m. bent 27 proc. galutinės suvartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių. 2030 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių bus pagaminama pusė ES elektros. Iki 2050 m. gaminant elektrą turėtų būti visiškai neišmetama anglies dioksido.

Šis leidinys parengtas 24 kalbomis ir tokiais formatais:

PDF PRINT
  • Europos Komisija
  • Komunikacijos generalinis direktoratas
  • Piliečių informavimas
  • 1049 Bruxelles/Brussel
  • BELGIQUE/BELGIË