21.8.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 283/3


Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2019/C 283/03)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias)

ES Nr. PGI-GR-02387–2018 1 10

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias)

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Graikija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) yra minkštas sūris, gaminamas iš varškės, išgaunamos iš pasterizuoto arba žalio ožkų ar avių pieno arba šių rūšių pieno mišinio po fermentacijos. Sūris bent vieną dieną brandinamas sūryme, o paskui – bent vieną mėnesį vyno nuosėdose, vadinamose possia. Possia – tirštas, aromatingas virto raudonojo vyno drumzlių, kitaip – nuosėdų, mišinys.

Fizinės savybės

Spalva – viduje visiškai baltas. Išorėje vyno nuosėdos sūriui suteikia rausvą atspalvį. Spalvos intensyvumas priklauso nuo vyno nuosėdų spalvos ir nuo to, kiek laiko sūris jose buvo brandinamas.

Forma – raižytas, ilgas, nesimetriškas cilindras su ryškiais, sūrio formos tyrovoli, naudojamos varškei nusunkti, paliktais įspaudais.

Konsistencija – minkštas sūris.

Cheminės savybės

Mažiausias riebalų kiekis sausojoje medžiagoje – 43 % m/m.

Didžiausias vandens kiekis – 56 %.

Juslinės savybės

Stipraus vyno aromato, švelniai rūgštaus skonio.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žaliavos

Sūris „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) yra gaminamas iš nustatytoje vietovėje gaunamo pasterizuoto arba žalio ožkų ar avių pieno arba ožkų ir avių pieno mišinio. Pienas negali būti sutirštintas ir jo sudėtyje negali būti šių medžiagų: pieno miltelių, sutirštinto pieno, kazeino druskų, dažiklių, konservantų arba kitų priedų. Pieno sudėtyje negali būti antibiotikų, pesticidų arba kitų kenksmingų medžiagų.

Sūriui „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) gaminti naudojamas avių ir (arba) ožkų pienas turi būti gaunamas tik iš tradiciškai Koso saloje auginamų ir prie salos prisitaikiusių avių ir ožkų veislių. To priežastis – šių gyvulių duodamas pienas pasižymi konkrečiomis jo kokybę lemiančiomis savybėmis, susijusiomis su išskirtiniu salos mikroklimatu ir turtinga natūralių ganyklų augmenija, kuri sudaro dalį gyvulių kasdienio raciono.

Sūriui brandinti naudojamos vyno nuosėdos (possia) turi būti ruošiamos tik iš leistinų vyninių veislių vynuogių, užaugintų nustatytoje geografinėje vietovėje. Nuosėdos turi būti ruošiamos vietos vyndarių, taikant tradicinius, iš kartos į kartą perduodamus metodus. Sūriui gaminti naudojamos possia turi būti geros kokybės ir labai aromatingos. Jos gali būti naudojamos tokios, kokios buvo išgautos, arba atskiestos vynu.

Sūrio gamybai naudojamas tradiciniu arba komerciniu būdu pagamintas gyvulių šliužo fermentas.

Pašarai

Turtinga laukinių ganyklų, kuriose kasdien ganosi gyvuliai, augmenija sudaro didžiąją dalį jų raciono. Nuo gegužės iki rugsėjo mėn. augmenija ganyklose būna visiškai išdžiūvusi. Todėl per šį laikotarpį, kai pieno primelžiama mažiau, dalį gyvulių raciono sudaro sudžiūvusi pievų žolė, vietos ganyklose augantys augalai ir iš grūdų arba ankštinių augalų (vikių, miežių, avižų) gaminami pašarai. Minėti ankštiniai augalai auginami nustatytoje vietovėje esančiuose laukuose. Gyvuliai papildomai šeriami ne šioje vietovėje užaugintais pašarais, pavyzdžiui, kukurūzų burbuolėmis ir stambiaisiais pašarais. Spalį ir lapkritį, naujagimių žindymo mėnesiais, kai natūralios augalijos ištekliai yra menki, o gyvulių mitybos poreikiai išauga, kartu su sausais pašarais, pavyzdžiui, šienu arba kukurūzais, gyvuliams šerti naudojami alyvmedžių lapai. Apytikriai nuo gruodžio iki balandžio mėn., nujunkius naujagimius, pieno primelžiama daugiau. Šiuo laikotarpiu gyvuliai ganosi ganyklose ir minta laukine vietos augmenija, kuri suveša dėl žiemos ir pavasario lietaus. Į šią augmeniją įeina: šilinis viržis (Erica manipuliflora), šalavijas (Salvia triloba), dygusis paraipstis (Calicotome villosa), stambiažvynio porūšio šiurkščiojo ąžuolo (Quercus macrolepis) gilės ir kt. Žiemą gyvuliai šeriami ir sausais pašarais, kurie gaunami ne iš nustatytos vietovės.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Sūriui „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) gaminti naudojamos žaliavos, t. y. avių ir ožkų pienas bei vyno nuosėdos (possia), turi būti išgaunamos nustatytoje geografinėje vietovėje. Šio reikalavimo laikomasi dėl 3.3 punkte išvardytų priežasčių. Nustatytoje geografinėje vietovėje atliekami ir perdirbimo bei gamybos veiksmai: iš avių ir ožkų pieno suformuojamas sūris, kuris vėliau brandinamas vietoje paruoštose vyno nuosėdose (possia) tol, kol pagaminamas sūris „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias).

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Sūris „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) turi būti pakuojamas nustatytoje geografinėje vietovėje. Taip apsaugoma produkto kokybė. Šis sūris turi būti pakuojamas jo gamybos vietovėje, nes Kosas yra sala, o produktas – trapus. Jis turi būti pakuojamas iškart, kai tik yra pagaminamas, kad būtų išsaugomos visos vyno nuosėdų suteiktos savybės. Bet koks nesupakuoto produkto gabenimas gali pakenkti jo kokybei.

Pažymėtina, kad pirkėjai sūrio „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) su gamintojo etikete gali įsigyti nustatytoje geografinėje vietovėje, o paskui produktą perpakuoti ar pjaustyti už vietovės ribų, jei užtikrinamas atsekamumas.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Nustatytoji geografinė vietovė apima visą Koso salą. Administraciniu požiūriu Koso sala yra Koso regioninio vieneto Pietų Egėjo regione dalis.

5.   Ryšys su geografine vietove

Sūrio „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) ryšį su geografine Koso salos aplinka lemia konkrečios su jo kokybe susijusios savybės, taip pat geras produkto vardas.

Kose vyrauja Viduržemio jūros klimatas, kuriam būdingos karštos, sausos vasaros ir švelnios, lietingos žiemos. Bendras visos salos kraštovaizdis yra labai įvairus – jį sudaro skirtingos kalnuotos bei kalvotos vietovės ir lygumos. Salos topografija atlieka svarbų vaidmenį, nes kalnuose iškrenta palyginti didelis kritulių kiekis. Oro sąlygos kalnuose daro poveikį žemesnių salos vietovių, kuriose gausu šaltinių ir vyrauja lygumos, hidrologijai ir aplinkai.

Avis ir ožkas Koso saloje vis dar augina klajokliai piemenys, o tai reiškia, kad dieną gyvuliai ganosi laukinėse ganyklose ir tik naktį yra uždaromi laikinuose aptvaruose. Gyvuliai ganosi nedidelio pajėgumo ganyklose, tačiau šiose auga itin turtinga augmenija.

Salos florą sudaro maždaug 1 000 skirtingų augalų rūšių. Projekto „Corine žemės danga-2000“ duomenimis, saloje gausu pavienių natūralių ganyklų, iš kurių pažymėtinos yra dvi. Vienos iš šių ganyklų, esančios salos rytuose, plotas siekia 1 119 ha. Kitos, esančios tarp Pilės, Antimachijos ir Kardamenos, – 400 ha.

Iš ganyklose augančių augalų rūšių pažymėtinos šios: šilinis viržis, čiobrelis, raudonėlis, dašis, šalavijas, laukinė italinė levanda, ditrichija (Dittrichia viscosa), mirta, plėnūnė, akenis (Ballota acetabulosa), lėpštas (Calicotome villosa), Sarcopoterium spinosum, paprastoji jonažolė, švitrūnas, Fumana thymifolia, perluotis (Anthyllis hermanniae), prožirnis (Genista acanthoclada), dažinė mėlžolė, oleandras, žemuoginis arbutas, rozmarinas, liucerna (Medicago arborea), pistacija (Pistacia) ir laukinis alyvmedis.

Sukurti šį unikalų, plačiai žinomą ir vertinamą sūrį taip pat padėjo vietos gamintojų bėgant metams sukaupta ir iš kartos į kartą perduodama sūrio „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) gamybos patirtis ir specialios žinios, kaip ruošti vyno nuosėdas (possia) ir naudoti varškei nusunkti skirtas sūrio formas (tyrovoli).

Sūriui „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) būdingos savybės:

a)

juslinės savybės (stiprus vyno aromatas ir švelniai rūgštus skonis);

b)

savita forma ir spalva (raižytas, ilgas, nesimetriškas cilindras su ryškiais įspaudais, viduje visiškai baltas, o išorėje – rausvo atspalvio);

c)

dėl jam būdingų savybių sūris „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) itin gerai vertinamas vietos bendruomenėje Koso saloje ir likusioje Graikijos dalyje. Tai matyti iš to, kad šis sūris daugybę kartų minimas interneto svetainėse (jose žymūs virtuvės šefai dalinasi tradiciniais receptais ir šį sūrį pristato) ir vietos laikraščių straipsniuose.

Gamybos procesas unikalus pirmiausia dėl to, kad sūris brandinamas vyno nuosėdose (possia), paruoštose vietos vynmedžių augintojų taikant tradicinius, šimtmečius naudojamus metodus.

Būtent brandinant sūrį „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) vyno nuosėdose jam suteikiama daugiausia specifinių juslinių savybių, ypač švelniai rūgštus skonis ir stiprus vyno aromatas. Saloje gyvuojanti kokybiško vyno gamybos tradicija lemia gerą naudojamų vyno nuosėdų kokybę. Tai akivaizdu, nes Kose gaminamas įvairių rūšių vynas yra žymimas saugomomis geografinėmis nuorodomis.

Sūriui gaminti naudojamo pieno kokybę lemia specifinis saloje vyraujantis Viduržemio jūros klimatas, taip pat augmenijos įvairovė laukinėse po salą išsibarsčiusiose ganyklose, kur ganosi tradiciškai Kose auginamų veislių avys ir ožkos, per daugiau nei šimtmetį prisitaikiusios prie salos aplinkos. Įrodyta, kad pieninių gyvulių ėdalas veikia juslines jų duodamo pieno savybes. Taip yra todėl, kad augaluose, kuriais minta gyvuliai, esančios aromatinės medžiagos patenka į pieną.

Sūriui „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) būdingą formą (ilgo cilindro raižytu paviršiumi su ryškiais įspaudais) suteikia varškei nuvarvinti naudojama forma tyrovoli. Tyrovoli – tai tradicinis iš ilgų, Kose augančių nendrių pinamas krepšys. Varškei nuvarvinti taip pat gali būti naudojamos vamzdžio pavidalo formos su skylutėmis, pagamintos iš su maistu tinkamo naudoti plastiko. Šios formos sūryje „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) palieka specifinius įspaudus ir jam suteikia savitą formą.

Rausvą sūrio paviršiaus spalvą lemia vyno nuosėdos (possia), kuriose sūris brandinamas.

Sūris „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) labai ilgą laiką užima svarbią vietą Koso salos gyventojų gyvenime ir mityboje, o per specifinį gamybos procesą naudojamos vietos gamintojų iš kartos į kartą perduodamos žinios ir patirtis. Tai įrodo produkto gerą vardą ir tradicinį pobūdį.

Koso sūrio „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) geras vardas yra iš esmės susijęs su saloje gaminamų vynų, kurių nuosėdos buvo ir iki šiol yra naudojamos ruošiant garsiąsias possia, į kurį panardinamas ir kuriame brandinamas iš ožkų ir (arba) avių pieno gaminamas baltas sūris, geru vardu. Iš tikrųjų, žodis possia, reiškiantis vyno nuosėdas, kuriose sūris brandinamas, sudaro dalį produkto pavadinimo „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) [„Koso vyno sūris“ / „Vyno nuosėdų sūris“]. Būtent brandinant sūrį vyno nuosėdose yra sustiprinamos sūrio kokybinės savybės.

Dėl savo išskirtinių savybių sūris „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) pelnė ypatingai gerą vardą vietos bendruomenėje Koso saloje ir likusioje Graikijos dalyje. Tai matyti iš to, kad šis sūris daugybę kartų minimas su graikų virtuve ir tradiciniais receptais susijusiose interneto svetainėse, vietos laikraščių straipsniuose, ir iš to, kad jį giria žymūs virtuvės šefai. Pastaraisiais metais Graikijoje sūris „Κρασοτύρι Κω“ (Krasotiri Ko)/„Τυρί της Πόσιας“ (Tiri tis Possias) parduodamas supakuotas dideliuose prekybos centrų tinkluose, o jo pardavimo apyvarta sparčiai auga. Sūris yra įtrauktas į graikiškų pusryčių meniu salos viešbučiuose ir į Pietų Egėjo regiono produktų krepšelį, kuris daugiausia susideda iš SKVN žymimų produktų. Tai patvirtina gerą sūrio vardą Graikijos rinkoje.

Gerą produkto vardą ir glaudų jo ryšį su Koso sala taip pat įrodo šie šaltiniai:

2013 m. rugsėjo 27 d. laikraštyje To Vima tis Ko išspausdintas straipsnis „Kai Kosas eksportavo sūrį“, kuriame aprašomas sūrio Krasotiri eksportas iš Koso turkų ir italų okupacijų metais ir vėliau iki 1960 m.

„Turkų ir italų valdymo metais gyvulių aptvarus perkėlus į kalnus ir čia suklestėjus gyvulininkystei taip pat buvo gaminamas didelis kiekis sūrio. Dalis šio sūrio buvo eksportuojama. Į Kosą niekada nebuvo importuojamas užsienyje pagamintas sūris… Sūrius nardinome į „possa“ (raudonas vyno nuosėdas)… mirkėme sūrius į „possa“ ir gaudavome raudoną sūrį… Prekiautojai ir osmanų pareigūnai neišparduotus sūrius dėdavo į statines su „possa“ ir žiemą juos parduodavo arba eksportuodavo. Valdant turkams daug sūrio buvo eksportuojama.“

Iš šios ištraukos matyti, kad sūrio pelnytas geras vardas buvo susijęs su ypatingu gamybos metodu – brandinimu vyno nuosėdose. Šios šimtmečių senumo gamybos tradicijos laikomasi iki šiol.

Sūris minimas Koso draugijos „Filitas“ leidžiamo žurnalo „Ta Koaka“ (apie Koso salos istoriją, archeologiją ir tautosaką) 7 tome (2003 m.):

„Daug XVIII ir XIX a. per Kosą keliavusių svetimšalių minėjo gausius salos vynuogynus ir puikų vyną, kurio nuosėdos naudotos garsiosioms „possa“ gaminti. Galbūt žodis „possa“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „possum“, reiškiančio „aš galiu“ arba „tai įmanoma“. Salos piemenys mirkydavo įvairius sūrius vyno nuosėdose. Tai buvo daroma ne tik siekiant užtikrinti, kad sūriai ilgiau išsilaikytų, bet ir suteikti jiems unikalų puikiųjų „tiri tis possas“ skonį.“

2004 m. išleistoje knygoje „Sūrio gamyba“ pienininkystės srities dėstytojas G. P. A. Anifadaki rašo, kad Krasotiri, dar žinomas kaip vyno nuosėdų sūris, gaminamas Kose, yra panardinamas į vyno nuosėdas.

Interneto svetainėje www.gastronomos.gr. minimas Kose gaminamas sūris Krasotiri, laikomas senovinio vyno nuosėdų sūrio šiuolaikiniu variantu.

Interneto svetainėje www.olivemagazine.gr minimas neįprastas Kose gaminamo sūrio Krasotiri skonis.

Interneto svetainėje www.aegeanews.gr rašoma apie Pietų Egėjo regiono 2014–2020 m. produktų krepšelį, į kurį įtrauktas sūris Krasotiri Ko.

Žymaus graikų maisto žinovo interneto svetainėje (mirsinicooking) paskelbtame straipsnyje rašoma apie specifines sūrio Krasotiri juslines savybes.

Apie sūrį Krasotiri (jo išskirtinį skonį, spalvą, gamybos procesą) rašoma garsaus graikų virtuvės šefo Ilio Mamalakio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje.

Interneto svetainėje Athinorama-unami publikuotame straipsnyje apie sūrį Krasotiri Ko, pavyzdžiui, rašoma, kad sūris Krasotiri mena šimtmečius Kose gyvuojančią tradiciją.

Argiro Hartofili knygoje „Tradiciniai ir šiuolaikiniai Koso receptai“ pateiktas sūrio pyragaičių tiropita, kuriems naudojamas vyno nuosėdų sūris, gamybos receptas.

2015 m. spalio 15 d. per SKAI televiziją rodyta laida apie geriausią tradicinį salos produktą – Krasotiri.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.minagric.gr/images/stories/docs/agrotis/POP-PGE/prodiagrafes_krasotiri_ko210119.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.