11.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/21


Europos Bendrijų Komisijos 2005 m. kovo 22 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-134/05)

(2005/C 143/30)

Proceso kalba: italų

2005 m. kovo 22 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Komisijos Teisės tarnybos nario E. Traversa, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad:

1.

įpareigodama gauti vietinės policijos vadovo (Questore) suteikiamą leidimą skolų išieškojimo neteisminiu būdu veiklos vykdymui;

2.

nustatydama leidimo galiojimą tik tos provincijos teritorijoje, kurioje jis buvo išduotas;

3.

susiedama skolų išieškojimo neteisminiu būdu veiklos vykdymą su leidime konkrečiai nurodytomis vietovėmis;

4.

įpareigodama vykdant veiklą provincijoje, kurioje subjektas neturi leidimo, suteikti įgaliojimą atstovui, turinčiam leidimą;

5.

įpareigodama subjektus matomoje vietoje pateikti klientams teikiamų paslaugų sąrašą;

6.

numatydama, kad vietinės policijos vadovas (Questore) turi teisę nustatyti leidimo išdavimui papildomus reikalavimus;

7.

apribodama subjektų laisvę nustatyti tarifus;

8.

pripažindama skolų išieškojimo veiklą nesuderinama su Įstatyminiame dekrete Nr. 385/93 numatyta bankine ir kreditavimo veikla;

Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB sutarties 43 ir 49 straipsnius ir

priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.

Policijos vadovo išduodamo leidimo reikalavimas yra nesuderinamas su EB sutarties 49 straipsniu, kadangi jis yra taikomas vienodai visiems kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems paslaugų teikėjams, tačiau neatsižvelgiant į šių paslaugų teikėjų jų kilmės valstybės narės teisės aktuose numatytų įpareigojimų, siekiant apsaugoti tą patį viešąjį interesą, laikymąsi.

2.

Šiuo metu Italijos teritorija yra suskirstyta į 103 provincijas. Tai reiškia, kad Bendrijos subjektas, ketinantis įsisteigti Italijoje ir išplėsti savo veiklą didelėje Italijos teritorijos dalyje, turi pateikti tiek prašymų išduoti leidimus, kiek yra provincijų, į kurias padalinta vietovė, kurioje subjektas nori vykdyti veiklą, ir net 103 prašymų tuo atveju, jei jis norėtų įsisteigti ir vykdyti veiklą visoje Italijos teritorijoje.

3.

Bendrovė, norinti įsisteigti Italijoje ir vykdyti veiklą tam tikro dydžio teritorijoje, turi ne tik gauti įvairius leidimus, bet taip pat įsigyti tiek patalpų, kiek ji gavo leidimų ir kiek jie apima provincijų. Šis įpareigojimas yra akivaizdžiai neproporcingas, atsižvelgiant į išlaidas, kurias dėl jo patiria subjektai, ir kurios nėra būtinos veiklos vykdymui. Be to, numatytas reikalavimas turėti patalpas prilygsta reikalavimui vykdantiems veiklą pagal tarpvalstybinių paslaugų teikimo sistemą subjektams įsisteigti.

4.

Teisėtai savo veiklą vykdantis subjektas turi galėti ją vykdyti visoje Italijos teritorijoje, neprivalėdamas sudaryti įgaliojimo sutarties su tarpininku tuo atveju, kai šis subjektas nori vykdyti savo veiklą už provincijos, kurioje veikti jis gavo leidimą, ribų. Iš tiesų toks tarpininkas, dirbantis tame pačiame veiklos sektoriuje, yra galimas įgaliotojo konkurentas ir, be to, naudojimuisi tarpininko paslaugomis pačiam įgaliotojui reikia papildomo laiko ir išlaidų.

5.

Įpareigojimas gerai matomoje patalpos vietoje pateikti paslaugų sąrašą reiškia, kad subjektas neišvengiamai turi nagrinėjamos veiklos vykdymui skirtas patalpas. Pagal Teisingumo Teismo praktiką numatytas reikalavimas turėti patalpas prilygsta reikalavimui vykdantiems veiklą pagal tarpvalstybinių paslaugų teikimo sistemą subjektams įsisteigti.

6.

Kiekvienam provincijos policijos vadovui (Questore) suteikta galimybė taikyti „papildomus reikalavimus“ leidimui išieškoti skolas, nepatikslinant išsamiau, neatitinka Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų skaidrumo ir objektyvumo sąlygų, net jeigu Questore įgaliojimai yra apriboti įstatymu ir jo siekiamu tikslu.

7.

Tarifo nustatymo laisvės apribojimai yra kliūtis tiek įsisteigimo laisvei, tiek paslaugų teikimo laisvei. Iš tiesų naujas į minėtą rinką siekiantis patekti subjektas turi įsipareigoti konkurentų atžvilgiu, o šių paslaugų kaina yra svarbiausias veiksnys, siekiant susirasti klientų.

8.

Dėl Italijos teisės aktuose numatyto neatitikimo su bankine ir kreditavimo veikla kitų valstybių narių banko ir kreditų subjektams yra draudžiama Italijoje vykdyti skolų išieškojimo veiklą, remiantis EB sutarties garantuojamomis įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas.