15.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 13/13


2010 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje dėl Europos arešto orderio, išduoto dėl Gaetano Mantello, vykdymo

(Byla C-261/09) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Europos arešto orderis - Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR - 3 straipsnio 2 punktas - Ne bis in idem - „Tos pačios veikos“ sąvoka - Galimybė vykdančiajai teisminei institucijai atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį - Galutinis sprendimas išduodančioje valstybėje narėje - Narkotinių medžiagų laikymas - Prekyba narkotinėmis medžiagomis - Nusikalstamas susivienijimas)

2011/C 13/20

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Stuttgart

Šalis pagrindinėje byloje

Gaetano Mantello

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Stuttgart — 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 t., 6 sk., p. 34) 3 straipsnio 2 punkto aiškinimas — Principas non bis in idem nacionaliniu lygmeniu — Galimybė vykdančiajai teisminei institucijai atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, susijusį su veikomis, dėl kurių orderį išdavusioje valstybėje narėje jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas — Sąvoka „ta pati veika“ — Situacija, kai visos veikos, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis, orderį išdavusios valstybės narės tyrimo institucijoms buvo žinomos per pirmąjį baudžiamąjį procesą, tačiau dėl taktinių tyrimo priežasčių jomis nebuvo remtasi.

Rezoliucinė dalis

Išduodant ir vykdant Europos arešto orderį 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 3 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka „ta pati veika“ yra autonominė Sąjungos teisės sąvoka.

Tokiomis aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai išduodančioji teisminė institucija, atsakydama į vykdančiosios teisminės institucijos pagal pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą dėl informacijos, taikydama savo nacionalinę teisę ir nepažeisdama su pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta sąvoka „ta pati veika“ susijusių reikalavimų, tiesiogiai nurodė, kad ankstesnis nuosprendis pagal jos teisinę sistemą nėra galutinis teismo sprendimas dėl jos arešto orderyje nurodytų veikų ir todėl nėra kliūtis vykdyti persekiojimą pagal šį arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija neturi jokio pagrindo dėl šio nuosprendžio taikyti Pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punkte numatytą privalomo nevykdymo pagrindą.


(1)  OL C 220, 2009 9 12.