10.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 241/21


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2008 m. rugpjūčio 5 d.

kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/721/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 ir 153 straipsnius,

kadangi:

(1)

Trys moksliniai komitetai buvo įsteigti Komisijos sprendimu 2004/210/EB (1) su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2007/263/EB (2): Vartotojų produktų mokslinis komitetas (VPMK), Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas (SAPMK), Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (ANNPSMK).

(2)

Tam tikri SAPMK uždaviniai buvo perduoti vykdyti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECMA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (3), todėl šio komiteto kompetencijos sritis reikėtų peržiūrėti.

(3)

Trijų mokslinių komitetų veiklos patirtis rodo, kad reikia keisti ir tobulinti komitetų struktūrą ir darbo tvarką.

(4)

Trijų mokslinių komitetų, įsteigtų Komisijos sprendimu 2004/210/EB, narių kadencija buvo pratęsta Komisijos sprendimu 2007/708/EB (4) ir baigsis 2008 m. gruodžio 31 d. Tų komitetų nariai eina pareigas, kol jie bus pakeisti arba jų paskyrimas atnaujintas.

(5)

Todėl siekiant aiškumo reikia pakeisti Sprendimą 2004/210/EB nauju sprendimu.

(6)

Pagrįsti ir laiku teikiami moksliniai patarimai yra labai svarbūs rengiant Komisijos pasiūlymus, sprendimus ir formuojant politiką, susijusią su vartotojų sauga, visuomenės sveikata ir aplinka. Todėl reikalinga lanksti konsultacinė struktūra, kuri užtikrintų, kad būtų paprasčiau naudotis labai kvalifikuota ir kompetentinga mokslininkų patirtimi.

(7)

Mokslinių komitetų patarimai klausimais, susijusiais su vartotojų sauga, visuomenės sveikata ir aplinka, turi būti grindžiami aukščiausios kokybės, nepriklausomumo ir nešališkumo bei skaidrumo principais, kaip apibūdinta Komisijos komunikate „Komisijos atliekamas specialių žinių rinkimas ir naudojimas: principai ir gairės. Žinių tobulinimas siekiant geresnės politikos“ (5), ir jie turi būti teikiami laikantis rizikos vertinimo gerosios patirties principų.

(8)

Svarbu, kad moksliniai komitetai kuo geriau naudotųsi kompetentingos mokslinės patirties, kurios gali prireikti konkrečiam klausimui spręsti, galimybėmis ES ir ne tik joje. Tam reikėtų įkurti mokslinių konsultantų grupę, apimančią reikiamas komitetų kompetencijos sritis.

(9)

Konsultacinio padalinio reorganizacija turi padidinti lankstumą ir leisti patarti Komisijai nustatytų kompetencijos sričių klausimais, taip pat dėl atsirandančių ir nustatomų naujų grėsmių sveikatai ir klausimais, kurie nėra priskiriami kitų Bendrijos rizikos vertinimo įstaigų kompetencijai, be to, turi sudaryti galimybes duoti patarimą skubiai, jei būtina, užtikrinti visišką skaidrumą ir suderinamumą bei bendradarbiavimą su kitomis Bendrijos įstaigomis ir atitinkamomis mokslinėmis organizacijomis.

(10)

Nepriklausomų mokslinių konsultacijų poreikis mokslinių komitetų kompetenciją atitinkančiose esamose ir naujose Bendrijos atsakomybės srityse tikriausiai ir toliau didės. Todėl reikia sustiprinti mokslinių konsultacijų teikimo rizikos vertinimo klausimais padalinių struktūrą, jų sudėtį ir taikyti veiksmingesnę darbo tvarką.

(11)

Įsteigtos įvairios Bendrijos įstaigos, kurios be kitų uždavinių turi vertinti riziką įvairiose srityse. Reikia užtikrinti mokslinių komitetų ir tokių įstaigų veiklos suderinamumą ir siekti geriau koordinuoti jų veiklą. Be to, moksliniai komitetai turi dirbti efektyviau, dalydamiesi informacija ir žiniomis bei bendradarbiaudami su kitomis mokslo įstaigomis ir organizacijomis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

(12)

Mokslinių komitetų darbo tvarką reikėtų tobulinti, be vidaus veiklos organizuojant mokslinius posėdžius ir seminarus bei steigiant tinklus.

(13)

Išsaugant visišką nepriklausomumą, svarbu užtikrinti mokslinių komitetų veiklos atvirumą ir skaidrumą ir nustatyti atitinkamą dialogo su suinteresuotosiomis šalimis tvarką.

(14)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingi atvirumas ir skaidrumas turėtų būti užtikrinti laikantis visų Bendrijos teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos ir visuomenės teisės susipažinti su dokumentais reikalavimų, įskaitant komercinio konfidencialumo apsaugą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Konsultacinis padalinys ir jo kompetencijos sritys

1.   Įsteigiamas mokslinio rizikos vertinimo vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityse konsultacinis padalinys. Šiam padaliniui priskiriami:

a)

Vartotojų produktų mokslinis komitetas (VPMK);

b)

Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas (SAPMK);

c)

Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas (ANNSPMK);

d)

Rizikos vertinimo mokslinių konsultantų grupė (toliau – grupė), kuri rems mokslinių komitetų veiklą pagal atitinkamas šio sprendimo nuostatas.

2.   Konsultacinio padalinio kompetencijos sritys nustatytos I priede, nepažeidžiant Bendrijos teisės aktais kitoms įstaigoms, susijusioms su rizikos vertinimu, visų pirma Europos maisto saugos tarnybai, Europos vaistų vertinimo agentūrai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos ligų kontrolės centrui, priskirtos kompetencijos.

2 straipsnis

Paskirtis

1.   Komisija prašo mokslinių komitetų nuomonės Bendrijos teisėje nustatytais atvejais.

2.   Komisija taip pat gali prašyti šių komitetų nuomonės šiais klausimais:

a)

labai svarbiais vartotojų saugai, visuomenės sveikatai ir aplinkai; ir

b)

neatitinkančiais kitų Bendrijos institucijų įgaliojimų.

3.   Skubiais atvejais Komisija taip pat gali prašyti mokslinių komitetų duoti skubų patarimą dėl su konkrečiais pavojais susijusių mokslinių žinių.

4.   Komisija gali prašyti mokslinio komiteto nustatyti mokslinių tyrimų poreikius ir įvertinti mokslinių tyrimų rezultatus pagal jo kompetencijos sritis.

5.   Komisijos pageidavimu arba veikdami savo iniciatyva ir Komisijai pritarus, moksliniai komitetai gali organizuoti teminius seminarus, siekdami persvarstyti turimus duomenis ir mokslines žinias, susijusias su specialiais pavojais arba platesnio pobūdžio rizikos vertinimo klausimais. Komisijos pageidavimu jie teikia šių seminarų ataskaitas, dokumentus dėl pozicijų ar išvadas.

Šiuose seminaruose be komitetų narių gali dalyvauti grupės moksliniai konsultantai ir nepriklausomi ekspertai, įskaitant panašias užduotis atliekančių Bendrijos, nacionalinių ar tarptautinių įstaigų ekspertus.

Šiuos seminarus organizuoja mokslinių komitetų sekretoriatas. Sekretoriatas prireikus organizuoja ir užtikrina šių seminarų ataskaitų, dokumentų dėl pozicijų ar išvadų sklaidą.

6.   Komisija gali prašyti mokslinių komitetų dalyvauti teminiuose tinkluose su kitomis Bendrijos įstaigomis ar mokslinėmis organizacijomis, siekiant stebėti ir prisidėti prie mokslinių žinių, susijusių su pavojais pagal I priede nurodytas kompetencijos sritis, plėtojimo.

7.   Moksliniai komitetai atkreipia Komisijos dėmesį į savo kompetencijos sričiai priklausančią specifinę arba atsirandančią naują problemą, kuri, jų manymu, gali kelti tikrą ar potencialų pavojų vartotojų saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai, priimdami ar kreipdamiesi į Komisiją memorandumais ar pareiškimais dėl pozicijų. Komisija gali nuspręsti skelbti tokius memorandumus ir pareiškimus ir nustato, kokių veiksmų reikia imtis, įskaitant mokslinės nuomonės tuo klausimu prašymą.

2   SKYRIUS

MOKSLINIŲ KOMITETŲ IR KONSULTACINĖS GRUPĖS SUDĖTIS

3 straipsnis

Mokslinių komitetų narių skyrimas

1.   VPMK, SAPMK ir ANNSPMK (kiekvieną iš jų) sudaro ne daugiau kaip 17 narių ir pačių komitetų iniciatyva gali būti įtraukta ne daugiau kaip 5 grupės moksliniai konsultantai, siekiant padėti komiteto darbui konkrečiais klausimais ar specifinėse srityse.

2.   Mokslinių komitetų nariai skiriami Komisijos, remiantis jų kompetencija ir geografiniu pasiskirstymu, siekiant, kad būtų atspindėta visų pirma Europos mokslo klausimų ir požiūrių įvairovė. Komisija nustato kiekvieno komiteto narių skaičių, atsižvelgdama į poreikius.

Kiekvieno mokslinio komiteto nariai yra vienos ar kelių tam komitetui nustatytų kompetencijos sričių moksliniai ekspertai ir visi kartu aprėpia plačiausią įmanomą sričių įvairovę.

3.   Komisija mokslinių komitetų narius skiria iš tinkamų kandidatų sąrašo, paskelbto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir Komisijos interneto svetainėje paskelbus kvietimą dalyvauti.

4.   Mokslinio komiteto narys negali būti skiriamas daugiau kaip vieno iš 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų komitetų nariu.

4 straipsnis

Konsultacinės grupės steigimas

1.   Grupę sudaro moksliniai konsultantai, kurie yra vienos ar kelių 1 priede nurodytų ar susijusių kompetencijos sričių ekspertai ir visi kartu apima plačiausią įmanomą sričių įvairovę.

2.   Komisija grupės mokslinius konsultantus skiria iš tinkamų kandidatų sąrašo, paskelbto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir Komisijos interneto svetainėje paskelbus kvietimą dalyvauti.

3.   Komisija, atsižvelgdama į mokslinių konsultacijų poreikį, gali bet kada priimti sprendimą dėl grupės mokslinių konsultantų skaičiaus pakeitimo.

5 straipsnis

Kadencijos

1.   Mokslinių komitetų nariai yra skiriami trejiems metams ir ne ilgiau kaip trims kadencijoms iš eilės tame pačiame komitete. Jie savo pareigas eina tol, kol pakeičiami kitais arba jų kadencija pratęsiama.

Siekiant užtikrinti patirties tęstinumą, išimties tvarka Komisija gali pratęsti mokslinio komiteto narių kadenciją ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui.

Nariai, užbaigę tris iš eilės kadencijas kuriame nors moksliniame komitete, turi teisę būti kito mokslinio komiteto nariai.

2.   Jeigu narys neatitinka narystės kriterijų, nustatytų 12 straipsnyje nurodytose darbo tvarkos taisyklėse, arba pareiškia norą atsistatydinti, Komisija gali nutraukti jo narystę ir vietoje jo paskirti grupės konsultantą.

3.   Grupės moksliniai konsultantai skiriami penkeriems metams, o jų kadencija gali būti atnaujinta.

3   SKYRIUS

KONSULTACINIO PADALINIO VEIKLA

6 straipsnis

Pasinaudojimas grupės parama

1.   Kiekvienas mokslinis komitetas gali nuspręsti įtraukti į savo sudėtį kaip asocijuotus narius ne daugiau kaip penkis grupės mokslinius konsultantus mokslinei nuomonei parengti. Šie asocijuoti nariai dalyvauja komiteto veikloje ir diskusijose, susijusiose su svarstomu klausimu, atlikdami tas pačias funkcijas ir turėdami tą pačią atsakomybę ir teises kaip ir atitinkamo komiteto tikrieji nariai.

2.   Kiekvienas mokslinis komitetas gali nuspręsti pakviesti ir kitus grupės mokslinius konsultantus mokslinei nuomonei parengti. Šie konsultantai dalyvauja su svarstomu klausimu susijusioje veikloje, bet jų funkcijos ir atsakomybė ribojami nuomonės parengimu.

3.   Grupės moksliniai konsultantai mokslinių komitetų taip pat gali būti kviečiami padėti jiems duoti skubius patarimus Komisijos prašymu pagal 2 straipsnio 3 dalį arba dalyvauti 2 straipsnio 5 dalyje nurodytuose teminiuose seminaruose.

4.   Grupės moksliniai konsultantai gali būti Komisijos kviečiami dalyvauti moksliniuose posėdžiuose arba suteikti Komisijos tarnyboms ad hoc informacijos konkrečiais klausimais.

7 straipsnis

Darbo grupės

1.   Moksliniai komitetai gali sukurti darbo grupes konkrečioms užduotims, susijusioms su mokslinių nuomonių rengimu, spręsti. Šios darbo grupės kuriamos visų pirma tada, kai reikia nepriklausomos specialios patirties konkrečiu klausimu.

2.   Komisijai pritarus moksliniai komitetai gali kviestis asocijuotus narius, kitus grupės mokslinius konsultantus, įvairių sričių nepriklausomus ekspertus, taip pat kitų Bendrijos įstaigų ekspertus, kurie, jų manymu, turi atitinkamų mokslinių žinių ir specialios patirties, kad prisidėtų prie jų veiklos.

3.   Darbo grupėms pirmininkauja jas sušaukusio mokslinio komiteto narys, ir jos tam komitetui atsiskaito bei gali skirti pranešėją iš grupės narių. Ypatingai sudėtingiems daugiadalykio pobūdžio klausimams gali būti skiriamas daugiau negu vienas pranešėjas.

4.   Kai klausimas yra bendras daugiau negu vienam moksliniam komitetui, prireikus sukuriama bendra darbo grupė, kurią sudaro atitinkamų komitetų nariai, asocijuoti nariai, grupės moksliniai konsultantai ir nepriklausomi ekspertai.

8 straipsnis

Stažuotojų dalyvavimas

Komisijai pritarus ir pagal 12 straipsnyje nurodytas darbo tvarkos taisykles moksliniai komitetai gali leisti stažuotojams dalyvauti jų posėdžiuose, siekdami prisidėti prie rizikos vertinimo srities pajėgumo ugdymo.

9 straipsnis

Specialūs reikalavimai

1.   Komisija gali reikalauti, kad mokslinis komitetas mokslinę nuomonę patvirtintų per nurodytą laiką.

2.   Komisija gali reikalauti bendros nuomonės tais klausimais, kurie nėra priskiriami tik vieno mokslinio komiteto kompetencijai ar kuriuos turėtų nagrinėti daugiau negu vienas komitetas. Jei gautas Komisijos prašymas dėl bendros nuomonės, tą nuomonę moksliniai komitetai taip pat gali priimti 11 straipsnyje nurodytos tarpkomitetinės koordinavimo grupės iniciatyva.

3.   Komisija prašyme dėl mokslinės nuomonės gali nurodyti vykdyti konsultacijas, klausymus ar bendradarbiauti su kitomis mokslinėmis įstaigomis, jei, jos nuomone, tai būtina rengiant tą nuomonę. Komitetas, pritarus Komisijai, taip pat gali nuspręsti organizuoti konsultacijas ir klausymus, jeigu to reikia nuomonei galutinai parengti.

4.   Mokslinis komitetas gali prašyti papildomos informacijos iš suinteresuotųjų šalių mokslinei nuomonei galutinai parengti. Mokslinis komitetas gali nustatyti galutinį terminą jam reikalingai informacijai pateikti. Tokiu atveju mokslinis komitetas gali nuspręsti suspenduoti savo darbą rengiant atitinkamą mokslinę nuomonę. Jei reikalinga informacija per tą terminą nepateikiama, komitetas gali patvirtinti savo nuomonę remdamasis turima informacija.

10 straipsnis

Pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų rinkimai

1.   Kiekvienas mokslinis komitetas iš savo narių išrenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Rinkimai vyksta paprasta komiteto narių balsų dauguma. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencija yra treji metai ir gali būti atnaujinama.

2.   Mokslinių komitetų pirmininko ir pirmininko pavaduotojų rinkimų tvarka nustatoma 12 straipsnyje nurodytose darbo tvarkos taisyklėse.

11 straipsnis

Mokslinių komitetų veiklos koordinavimas

Tarpkomitetinė koordinavimo grupė, kurią sudaro mokslinių komitetų pirmininkai ir pirmininkų pavaduotojai, užtikrina trijų mokslinių komitetų veiklos koordinavimą pagal 12 straipsnyje nurodytas darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1.   Komisijos siūlymu ir jai pritarus moksliniai komitetai priima bendras darbo tvarkos taisykles.

2.   Darbo tvarkos taisyklėmis užtikrinama, kad komitetai savo užduotis atliks laikydamiesi aukščiausios kokybės, nepriklausomumo ir skaidrumo principų ir atsižvelgdami į teisėtus prašymus dėl komercinio konfidencialumo bei rizikos vertinimo principus, kurie gali būti nustatyti Komisijos, atsižvelgiant į patirtį ir vykdomą tos srities politiką.

3.   Darbo tvarkos taisyklės visų pirma apima II priede išvardytus klausimus.

13 straipsnis

Balsavimo taisyklės

1.   Moksliniai komitetai priima nuomones, skubius patarimus, memorandumus ir (arba) pareiškimus dėl pozicijų visų atitinkamo komiteto narių, įskaitant asocijuotus narius, balsų dauguma.

2.   Kiekvienas mokslinis komitetas visus kitus klausimus sprendžia savo narių balsų dauguma.

3.   Apskaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytą balsų daugumą neskaičiuojami tų komiteto narių, kurie atsistatydino arba kurių narystė buvo nutraukta pagal 5 straipsnio 2 dalį, balsai.

14 straipsnis

Nuomonių skirtumai, veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitomis Bendrijos, nacionalinėmis ar tarptautinėmis įstaigomis

1.   Moksliniai komitetai padeda Komisijai ir prisideda veiklos pradžioje nustatydami:

a)

veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikius ir galimybes;

b)

galimus ar faktinius mokslinių nuomonių skirtumus su kitomis atitinkamomis panašias užduotis atliekančiomis Bendrijos, nacionalinėmis ar tarptautinėmis įstaigomis bendrais ar specialiais rizikos vertinimo klausimais.

Jie padeda Komisijai išvengti nuomonių skirtumų, juos išspręsti ar patikslinti ir nustatyti bei palaikyti bendradarbiavimo ryšius su šiomis įstaigomis.

2.   Komisija gali imtis iniciatyvos prašyti ir organizuoti bendrą mokslinių komitetų ir panašias užduotis atliekančių Bendrijos, nacionalinių ar tarptautinių įstaigų darbą. Ji visų pirma gali prašyti mokslinių komitetų parengti bendras nuomones su kitomis Bendrijos įstaigomis, joms pritarus.

3.   Tais atvejais, kai nustatomas esminis nesutarimas moksliniais klausimais ir atitinkama įstaiga yra Bendrijos įstaiga, susiję moksliniai komitetai Komisijos prašymu bendradarbiauja su šia įstaiga, siekdami išspręsti nesutarimą arba pateikti Komisijai bendrą dokumentą, išaiškinantį ginčytinus mokslinius klausimus ir nustatantį abejones dėl turimų duomenų. Dokumentas skelbiamas viešai.

4   SKYRIUS

PRINCIPAI

15 straipsnis

Nepriklausomumas

1.   Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai, kiti grupės moksliniai konsultantai ir nepriklausomi ekspertai skiriami asmeniškai. Jie negali deleguoti savo atsakomybės kitam asmeniui.

2.   Mokslinių komitetų nariai, grupės moksliniai konsultantai ir darbo grupėse dalyvaujantys nepriklausomi ekspertai įsipareigoja veikti nepriklausomai nuo jokios išorinės įtakos.

Tam jie pateikia pasižadėjimą veikti visuomenės labui ir interesų deklaraciją, kurioje nurodo, ar yra bet kokių tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nepriklausomumui.

Tokios deklaracijos surašomos raštu. Mokslinių komitetų nariai ir grupės moksliniai konsultantai teikia kasmetines deklaracijas.

3.   Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai, kiti moksliniai konsultantai ir nepriklausomi ekspertai, dalyvaujantys darbo grupių veikloje, kiekviename posėdyje pareiškia apie bet kurį konkretų interesą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nepriklausomumui darbotvarkėje svarstomais klausimais.

16 straipsnis

Skaidrumas

1.   Mokslinių komitetų veikla vykdoma labai skaidriai. Visų pirma, Komisija nedelsdama savo interneto svetainėje skelbia:

a)

moksliniams komitetams skirtą prašymą dėl nuomonių;

b)

mokslinių komitetų, tarpkomitetinės koordinavimo grupės ir darbo grupių posėdžių darbotvarkes ir protokolus;

c)

mokslinių komitetų priimtas mokslines nuomones ir skubius patarimus, įskaitant mažumos nuomones ir darbo grupių narių, kurie pateikė atitinkamą nuomonę, pavardes; mažumos nuomonės susiejamos su jas pateikusiais nariais ar konsultantais;

d)

bendras mokslinių komitetų darbo tvarkos taisykles;

e)

mokslinių komitetų narių ir grupės mokslinių konsultantų pavardes, kiekvieno nario ir konsultanto trumpą gyvenimo aprašymą;

f)

mokslinių komitetų narių, grupės mokslinių konsultantų ir darbo grupėje dirbusių nepriklausomų ekspertų interesų deklaracijas.

2.   1 dalyje nurodytos skaidrumo taisyklės taikomos pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmens apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokio duomenų judėjimo (6) ir 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (7) reikalavimus, ypač dėl komercinio konfidencialumo.

17 straipsnis

Konfidencialumas

Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai ir nepriklausomi ekspertai neatskleidžia informacijos, gautos dirbant moksliniuose komitetuose, teminiuose seminaruose, vienoje iš darbo grupių ar dalyvaujant kitoje su šio sprendimo taikymu susijusioje veikloje, kai jiems pranešama, kad ši informacija yra konfidenciali.

5   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Komisijos mokslinių komitetų sekretoriatas

1.   Mokslinių komitetų ir jų darbo grupių, tarpkomitetinės koordinavimo grupės ir kiti posėdžiai, seminarai ar kiti su šio sprendimo taikymu susiję renginiai šaukiami Komisijos.

2.   Komisija organizuoja mokslinių komitetų ir jų darbo grupių bei kitos šio sprendimo taikymu susijusios veiklos mokslinį ir administracinį sekretoriatą.

3.   Sekretoriatas atsakingas už mokslinių komitetų efektyviai veiklai, atitikties darbo tvarkos taisyklėms stebėsenai, visų pirma dėl aukščiausios kokybės, nepriklausomumo ir skaidrumo reikalavimų laikymosi, informacijai apie komitetų veiklą teikti ir dialogui su suinteresuotosiomis šalimis užtikrinti, įskaitant komitetų klausymų organizavimą, nuomonėms ir kitiems viešiems dokumentams skelbti reikalingą mokslinę ir administracinę paramą. Be to, sekretoriatas padeda komitetams ir organizuoja bei taiko nuomonių kokybės kontrolę, kaip nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, kiek tai susiję su jų išbaigtumu, nuoseklumu, aiškumu, atitiktimi prašymams ir redagavimo standartams.

4.   Sekretoriatas užtikrina mokslinių komitetų veiklos mokslinį ir techninį koordinavimą ir, jei būtina, jų veiklos koordinavimą su kitomis Bendrijos, nacionalinėmis ir tarptautinėmis įstaigomis, taip pat taiko suinteresuotųjų šalių dialogo procedūras pagal darbo tvarkos taisykles ir teikia informaciją apie komitetų veiklą.

19 straipsnis

Išmokos ir atlygiai

Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai, konsultacinės grupės moksliniai konsultantai ir nepriklausomi ekspertai turi teisę į atlygį už dalyvavimą komitetų posėdžiuose, teminiuose seminaruose, darbo grupių ir Komisijos organizuotuose kituose posėdžiuose bei renginiuose ir pranešėjo konkrečiu klausimu pareigas, kaip nustatyta III priede.

Kelionės ir pragyvenimo išlaidas apmoka Komisija.

20 straipsnis

Mokslinių komitetų keitimas

Moksliniai komitetai, įsteigti pagal šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalį, pakeičia esamus mokslinius komitetus, įsteigtus Sprendimu 2004/210/EB, tokia tvarka:

a)

Vartotojų saugos mokslinis komitetas pakeičia Vartotojų produktų mokslinį komitetą;

b)

Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas pakeičia to paties pavadinimo komitetą;

c)

Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas pakeičia to paties pavadinimo komitetą.

21 straipsnis

Panaikinimai

1.   Sprendimas 2004/210/EB panaikinamas.

Tačiau trys komitetai, įsteigti tuo sprendimu, atlieka savo užduotis tol, kol pradės veikti šiuo sprendimu įsteigti moksliniai komitetai.

2.   Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą; nuorodos į komitetus, įsteigtus panaikintu sprendimu, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiuo sprendimu įkurtus komitetus.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugpjūčio 5 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė


(1)  OL L 66, 2004 3 4, p. 45.

(2)  OL L 114, 2007 5 1, p. 14.

(3)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1; pataisyta OL L 136, 2007 5 29, p. 3.

(4)  OL L 287, 2007 11 1, p. 25.

(5)  COM(2002) 713, galutinis, 2002 m. gruodžio 11 d.

(6)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(7)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.


I PRIEDAS

KOMPETENCIJOS SRITIS

1.   Vartotojų produktų mokslinis komitetas

Jis teikia nuomones su visų tipų grėsmėmis (cheminėmis, biologinėmis, mechaninėmis ir kitomis fizinėmis grėsmėmis) sveikatai ir saugai, keliamomis vartotojams skirtų ne maisto produktų (pavyzdžiui, kosmetikos produktai ir jų sudedamosios dalys, žaislai, audiniai, drabužiai, asmens higienos ir namų ūkio produktai, kaip antai, plovikliai ir pan.) ir paslaugų (pvz., tatuiruočių darymas, dirbtinės saulės vonios ir pan.) susijusių klausimų.

2.   Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas

Jis teikia nuomones dėl pavojų sveikatai ir aplinkai, susijusių su aplinkoje esančiais teršalais ir kitais biologiniais bei fiziniais veiksniais ar besikeičiančiomis fizinėmis sąlygomis, kurios gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai, pvz., oro kokybe, vandeniu, atliekomis ir dirvožemiu, taip pat gyvavimo ciklo vertinimu aplinkos požiūriu. Komitetas taip pat nagrinėja su biocidų toksiškumu ir ekotoksiškumu susijusius sveikatos ir saugos klausimus.

Nepažeidžiant Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) suteiktos kompetencijos, Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK) ir kitos Europos rizikos vertinimo agentūros gali būti prašomi Komisijos apsvarstyti, bendradarbiaujant su kitomis Europos agentūromis ir visų pirma ECHA, su cheminių, biocheminių ir biologinių junginių, kurių naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių žmonių sveikatai ir aplinkai, toksiškumo ir ekotoksiškumo vertinimu susijusius klausimus. Be to, komitetas nagrinės klausimus, susijusius su cheminių medžiagų, įskaitant šių medžiagų mišinius, pavojaus sveikatai ir aplinkai vertinimo metodikos aspektais, kiek tai reikalinga pagrįstiems ir nuosekliems savo kompetencijos sričių patarimams teikti, taip pat siekdamas padėti spręsti atitinkamus klausimus, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Europos agentūromis.

3.   Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas

Jis teikia nuomones klausimais, susijusiais su atsirandančiomis ar naujai nustatomomis grėsmėmis sveikatai ir aplinkai, ir plataus pobūdžio, sudėtingais ir daugiadalykiais klausimais, reikalaujančiais visapusiško pavojaus vartotojų saugai ar visuomenės sveikatai vertinimo, ir su jais susijusiais klausimais, kurių neaprėpia kitos Bendrijos rizikos vertinimo įstaigos.

Galimų veiklos sričių pavyzdžiai: galimi pavojai, susiję su rizikos veiksnių sąveika, sinerginis poveikis, kumuliatyvinis poveikis, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, naujos technologijos, kaip antai nanotechnologijos, medicinos prietaisai, įskaitant tuos, kuriuose naudojamos gyvūnų ir (arba) žmogaus kilmės medžiagos, audinių inžinerija, kraujo produktai, vaisingumo mažėjimas, endokrininių organų vėžys, fiziniai pavojai, kaip antai triukšmas ir elektromagnetiniai laukai (iš mobiliųjų telefonų, siųstuvų ir elektroniniais prietaisais kontroliuojamos namų aplinkos), bei naujų pavojų vertinimo metodikos. Komitetas taip pat gali būti prašomas nagrinėti pavojaus, susijusio su visuomenės sveikatą lemiančiais veiksniais ir neužkrečiamomis ligomis, klausimus.


II PRIEDAS

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

Bendros darbo tvarkos taisyklės, kurias moksliniai komitetai turi priimti pagal 12 straipsnį, visų pirma apima šiuos klausimus:

1.   Mokslinių komitetų veiklos koordinavimas

a)

atsakingo už mokslines nuomones tais klausimais, kurie nėra priskiriami tik vieno mokslinio komiteto kompetencijai ar kuriuos turėtų nagrinėti daugiau negu vienas komitetas, mokslinio komiteto skyrimas;

b)

bendrų nuomonių, skubių patarimų, memorandumų ir (arba) pareiškimų dėl pozicijos priėmimas;

c)

mokslinių komitetų koordinavimo, įskaitant reikalus, susijusius su rizikos vertinimo derinimu ir tarpkomitetinės koordinavimo grupės veikimu, užtikrinimo procedūros.

2.   Sprendimų procedūros komitetuose

a)

mokslinio komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojų rinkimai;

b)

nuomonių priėmimo tvarka:

įprastomis sąlygomis,

rašytine tvarka įprastomis sąlygomis, ir

nuomonių tvirtinimo pagal paspartintą rašytinę tvarką, jei dėl reikalo skubumo reikalinga;

c)

skubaus patarimo, kurio prašo Komisija pagal 2 straipsnio 3 dalį, suteikimo tvarka; kuria būtina užtikrinti komiteto teikiamo patarimo kokybę ir tinkamą priėmimą;

d)

memorandumų ir dokumentų dėl pozicijos priėmimas, siekiant atkreipti Komisijos dėmesį į specifines ar atsirandančias naujas problemas.

3.   Mokslinio darbo organizavimas

a)

mokslinių komitetų darbo grupių, įskaitant bendras darbo grupes, kūrimas ir darbo organizavimas;

b)

grupės mokslinių konsultantų paslaugų panaudojimas komitetų veikloje ir nepriklausomų ekspertų įtraukimas;

c)

pranešėjų skyrimas ir jų užduočių, susijusių su mokslinių komitetų nuomonių projektų rengimu, apibūdinimas;

d)

mokslinių nuomonių forma ir turinys bei procedūros, užtikrinančios ir tobulinančios jų darnumą bei redagavimo standartus;

e)

posėdžių, teminių seminarų ir tinklų organizavimas ir dalyvavimas juose;

f)

stažuotojų įtraukimas.

4.   Komiteto narių, asocijuotų ir kitų grupės mokslinių konsultantų, nepriklausomų ekspertų ir stažuotojų pareigos

a)

narystės kriterijai ir sąlygos, kuriomis narystė komitete nutrūksta;

b)

17 straipsnyje nustatytų konfidencialumo reikalavimų įgyvendinimas;

c)

narių, asocijuotų ir kitų grupės mokslinių konsultantų bei nepriklausomų ekspertų atsakomybė ir pareigos, susijusios su jų santykiais su prašymų teikėjais, specialių interesų grupėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

d)

sąlygos ir tvarka, pagal kurią komiteto narys, asocijuotas ar kitas mokslinis konsultantas ar nepriklausomas ekspertas turėtų būti pašalinti iš diskusijų ir (arba) balsavimo konkrečiu komitete ar darbo grupėje svarstomu klausimu, jei esama pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo.

5.   Santykiai su trečiosiomis šalims

a)

nesutampančių nuomonių su panašias užduotis atliekančiomis Bendrijos, nacionalinėmis ir tarptautinėmis įstaigomis nustatymo, sprendimo ar išsiaiškinimo procedūros, įskaitant keitimąsi informacija ir bendrų posėdžių organizavimą;

b)

mokslinio komiteto atstovavimas išorės veikloje, ypač santykiuose su kitomis panašią veiklą vykdančiomis Bendrijos ar tarptautinėmis įstaigomis;

c)

dialogo su suinteresuotosiomis šalimis organizavimo tvarka, visų pirma gamintojų ar specialiomis interesų grupių ar kitų suinteresuotųjų šalių klausymų organizavimas;

d)

mokslinių nuomonių ir kitų dokumentų skelbimas.


III PRIEDAS

ATLYGIS

Mokslinių komitetų nariai, grupės moksliniai konsultantai ir nepriklausomi ekspertai turi teisę gauti toliau nurodytą atlygį už dalyvavimą mokslinių komitetų veikloje.

 

Už dalyvavimą posėdžiuose:

300 EUR už kiekvieną visą dalyvavimo dieną arba 150 EUR už dalyvavimą rytiniame ar popietiniame mokslinio komiteto, darbo grupės arba išoriniame posėdyje, susijusiame su mokslinio komiteto darbu.

 

Už pranešėjo klausimu, kai reikia ne mažiau kaip vienos dienos nuomonės projektui parengti, pareigas, Komisijai iš anksto raštu sutikus:

300 EUR.

Tais atvejais, kai visiškai pateisinama, ir atsižvelgiant į biudžeto galimybes, ši suma gali būti padidinta iki 600 EUR už klausimus, kurie siejami su itin dideliu darbo krūviu.

Komisija reguliariai vertins poreikį pritaikyti šį atlygį prie kainų indeksų, kitose Europos įstaigose ekspertams mokamo atlygio pokyčių ir komitetų narių, asocijuotų narių, kitų mokslinių konsultantų ir nepriklausomų ekspertų darbo krūvio. Pirmasis vertinimas įvyks 2009 m.