14.8.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 275/5


Europos regionų komiteto nuomonė. ES miškų strategijos įgyvendinimas

(2019/C 275/02)

Pranešėjas

Ossi Martikainen (FI/ALDE), Lapinlahčio savivaldybės tarybos narys

Pamatiniai dokumentai

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažangos

COM(2018) 811 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina Europos Komisijos miškų strategijos įgyvendinimo ataskaitą, kuri buvo paskelbta 2018 m. gruodžio 7 d., ir pripažįsta, kad ji buvo reikalinga. Komitetas, remdamasis ataskaita, mano, kad miškų strategija yra naudinga įvairių politikos sričių koordinavimo priemonė. Pasiteisino strategijos prioritetinių sričių pasirinkimas ir apskritai buvo padaryta pažanga siekiant nustatytų tikslų. Tačiau tęsiant nuoseklius veiksmus regionų ir vietos lygmeniu valstybėse narėse bei plėtojant išorės santykius galima pasiekti dar daugiau;

2.

primindamas savo ankstesnę nuomonę (1), kuri daugeliu aspektų atitinka pačios Komisijos vertinimus, Komitetas ragina Komisiją toliau didinti su miškais susijusių politikos sričių ir priemonių nuoseklumą, kad būtų galima geriau atsižvelgti į visą miškų vertės grandinę, biologinę įvairovę ir įvairias funkcijas. Svarbu, kad rengiant su miškais susijusias politikos priemones, įskaitant ir tas, kurios susijusios netiesiogiai, dalyvautų Miškų nuolatinis komitetas;

3.

ragina Komisiją išnagrinėti, ar dabartinis miškų klausimų valdymas, požiūris į juos ir ES ištekliai yra tinkami ir aktualūs, taip pat koks iš tikrųjų šių išteklių poveikis vertės grandinei, atsižvelgiant į didėjančią miškų svarbą tiek tvarios pasaulinės politikos požiūriu, tiek valstybėms narėms bei jų regionams;

4.

mano, kad, atsižvelgiant į miškų sektoriui priskiriamą aiškią aplinkosauginę funkciją, laikotarpiui po 2020 m. Komisija turėtų pateikti naują, aktualią miškų strategiją, dar aktyviau atlikdama kelrodės vaidmenį. Joje reikėtų skirtingai vertinti įveistus miškus, o miško masyvų atkūrimą vietovėse, kurios gali sudykumėti, laikyti strategine būtinybe. Šiuo tikslu, be kita ko, gali reikėti iš naujo įvertinti, kaip skiriamas biudžetas ir koks jo poveikis;

5.

ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant pirmiau minėtą strategiją būtų pakankamai atstovaujama valstybėms narėms, regionams ir miškininkystės ekspertams bei organizacijoms, taip pat mokslinių tyrimų struktūroms, kad būtų pasiekta norimų rezultatų ir kad šis procesas būtų įtraukus;

6.

siekdamas įvertinti miškų strategijos įgyvendinimą, Komitetas toliau išdėsto savo požiūrį dėl tų Komisijos ataskaitoje įvardytų prioritetų, kurie yra konkrečiai susiję su RK įgaliojimais:

7.   Finansai ir administravimas

7.1.

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant ES skatinamas ir finansuojamas miškų sektoriaus priemones. Miškų savininkai ir už miškų valdymą ir administravimą atsakingi subjektai, įskaitant savivaldybes ir regionų valdžios institucijas, turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant tvarų miškų naudojimą ir savo vieningus įsipareigojimus gyventojams ir kaimo ekonomikai.

7.2.

Vietos ir regionų valdžios institucijos gali prisidėti prie miškininkystės sektoriaus priemonių nuoseklumo ir veiksmingumo didinimo ir veikti kaip sąsaja tokiomis aplinkybėmis, kai dėl struktūrinių visuomenės pokyčių daugelyje valstybių narių privati miškų nuosavybė tampa susiskaidžiusi ir fragmentiška arba jos atsisakoma. Minėtos institucijos kaip priemones galėtų apsvarstyti bendrų formų, pavyzdžiui, miškininkystės susivienijimų ir asociacijų, skatinimą ir aktyvios miškininkystės koncepcijos plėtojimą. Šiuo požiūriu vietos ir regionų valdžios institucijos turės remti bendradarbiavimą miškininkystės sektoriuje; vieša parama turi būti teikiama galimybių studijoms, vietos renginiams ir populiarinimo veiklai siekiant pasinaudoti gausiais miškų ekosistemų ištekliais ir paslaugomis.

7.3.

Miškų sektoriui reikia tinkamo finansavimo pagal BŽŪP, ypač finansuojant kaimo plėtrą, nes šias lėšas daugelis regioninių ir vietos subjektų naudoja siekdami savo regionuose sustiprinti miškininkystės veiklą ir paskatinti tvarų naudojimą. Kadangi nacionaliniu lygmeniu BŽŪP tampa lankstesnė, daugelyje regionų miškų sektorius gali atlikti dar svarbesnį vaidmenį arba priešingai – jo svarba gali sumažėti, įgyvendinant kaimo plėtros priemones. Tai svarbu užimtumui kaimo vietovėse, regionų ekonomikai ir darniam vystymuisi. Todėl dabar itin svarbu užtikrinti deramą miškininkystės priemonių finansavimą kaip kaimo plėtros finansavimo dalį pagal BŽŪP. Kad nacionalinės BŽŪP programos darytų poveikį klimatui ir aplinkai, reikia regionų ir vietos valdžios institucijų indėlio ir įvairių valdymo lygmenų bendradarbiavimo. Miškų sektoriaus finansavimo galimybės taip pat turėtų būti viešinamos kiekvienu valdymo lygmeniu, kad jomis būtų galima visapusiškai ir tinkamai naudotis.

7.4.

RK atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje Europos valstybių narių miškų kelių tinklas yra labai prastas, todėl pabrėžia, kad reikia finansuoti Europos tyrimą dėl miškų kelių tinklo įvertinimo.

7.5.

Papildomai prie ankstesnių priemonių, susijusių daugiausia su BŽŪP, miškų sektorius taip pat turi daug galimybių pasinaudoti lėšomis pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programas; be BŽŪP, miškų sektoriui taip pat turi būti leidžiama naudotis specialiomis programų „Horizontas“, LIFE+, Erasmus+, struktūrinių fondų ir Solidarumo fondo lėšomis.

8.   Vietos ir regionų ekonomika, žalioji ekonomika, užimtumas

8.1.

Miškai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant Europos ir jos regionų bioekonomiką bei biologinę įvairovę ir pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žaliosios ekonomikos. Vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų, be kita ko, prisidėti prie regionų darnaus vystymosi planų, bioekonomikos strategijų, švietimo, ekologiškai tvarios statybos, anglies dioksido sekvestracijos ilgaamžiuose medienos produktuose, atsinaujinančiosios energijos sistemos diegimo ir MVĮ verslumo skatinimo miškų sektoriuje. Kai tinkama, miškų sektoriuje reikėtų steigti regioninio bendradarbiavimo grupes, kurios apimtų ne tik miškų įmones, miškų savininkus ir regionų bei vietos valdžios institucijas, bet ir savivaldybes, regionų administravimo institucijas, regionų akademijas, universitetus ir NVO, taip pat privačias įmones, dirbančias miško žaliavą ir produktus naudojančiuose sektoriuose.

8.2.

Daugelyje Europos kaimo regionų mažėja gyventojų ir darbo vietų skaičius. Pradėjus vartoti miško produktus, pavyzdžiui, statybos ir energijos gamybos sektoriuose, didėtų užimtumas ir mokestinės pajamos retai apgyvendintuose regionuose. Tas pats pasakytina apie platesnio masto žaliąją ekonomiką, kurioje miškai taip pat yra svarbus turtas turizmo, biologinės įvairovės, rekreacijos ir piliečių gerovės požiūriu. Kadangi miškų sektorius yra trečias pagal dydį ES darbdavys (jame visoje ES dirba virš 3,5 mln. žmonių), jis daro didelį poveikį Europos socialinei ir teritorinei konvergencijai. Norint atgaivinti ir remti ekonomiką, miškų sektoriaus strategija taip pat turi būti skatinama plėtoti visus miško ekosistemų produktus ir paslaugas.

8.3.

Numatomas medienos ir biomasės paklausos augimas turi būti neatsiejamas nuo tvarios miškotvarkos, kurią bendruomeninių miškų atveju gali patvirtinti Miškų tarnyba, o privačių miškų atveju – privačios sertifikavimo sistemos.

8.4.

Skirtingi administraciniai lygmenys turėtų bendradarbiauti: geroji patirtis ir rezultatai regioniniu lygmeniu turėtų daryti įtaką ES ir valstybių narių lėšų skyrimo metodams inovacijoms ir technologijoms miškų sektoriuje finansuoti, ir susieti įvairius miškų naudojimo būdus. Tai taip pat galėtų padėti sukurti regionams skirtas veiksmingas ir prieinamesnes finansines priemones miškų sektoriui vystyti. Miškų sektoriuje būtina imtis naujų, tikslinių priemonių, kad iki 2050 m. būtų pasiektas taršos anglies dioksidu nedidinančios Europos tikslas. Vietos ir regionų valdžios institucijų užduotys ir įgaliojimai valstybėse narėse skiriasi, tačiau visur turėtų būti siekiama taikyti visapusišką ir nuoseklų strateginį požiūrį, susiejantį bendrus skirtingų lygmenų tikslus ir poreikius, be kita ko, susijusius su infrastruktūra, informacinėmis sistemomis ir keitimusi informacija, taip pat valdžios institucijų užduotimis, pavyzdžiui, leidimų išdavimu ir priežiūra. Visos valstybės narės ir ekonomikos sektoriai turėtų prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimo subalansuotai atsižvelgiant į teisingumo ir solidarumo principus.

8.5.

Komitetas mano, kad visais ES instituciniais lygmenimis reikia užtikrinti geresnį informavimą apie tvarios miškotvarkos svarbą, taip pat sudaryti galimybes plėsti, įgyvendinti ir koordinuoti informuotumo didinimo kampanijas apie miško daugiafunkciškumą ir daugeriopą naudą, kurią tvari miškotvarka suteikia ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu.

9.   Biologinė įvairovė, klimato kaita, miškų sveikata

9.1.

RK pabrėžia, kad svarbu skatinti tinkamą miškų valdymą ir integruoti žemės ir miškų ūkio politiką ir hidrogeologinę ir klimato rizikos valdymo politiką.

9.2.

RK atkreipia dėmesį į Komisijos pastabą, kad, nepaisant didelių pastangų išsaugoti skirtingus miškų ir buveinių tipus, be kita ko, per „Natura 2000“ tinklą ir įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvas, biologinės įvairovės požiūriu norimos pažangos nepasiekta. Komisija turėtų pateikti išsamesnį vertinimą, kokiose srityse buvo pasiekta rezultatų, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant teigiamų pokyčių ir ar priemonės buvo suderintos atsižvelgiant į miško buveinių paplitimą ir retumą visoje ES, ypatingą dėmesį skiriant tiems regionams, kuriuose biologinė įvairovė yra didžiausia, pavyzdžiui, atokiausiems regionams. Reikia finansuoti mokslinius tyrimus, kuriais siekiama atlikti plataus masto miškų būklės ir jų ekosisteminių paslaugų vertinimą, ypač naujose valstybėse narėse. Tai būtina siekiant išsaugoti ir sustiprinti didelės aplinkosauginės vertės gamtos paveldą šiuo tikslu plėtojant esamus ekologinius tinklus.

9.3.

Miškams tenka svarbus vaidmuo sprendžiant su klimato kaita susijusias problemas, nes juose vyksta išmetamo CO2 sekvestracija, kaupimas ir virsmas kitais elementais. Klimato poveikis turi būti laikomas kompleksine tvarios miškininkystės tema, kurioje visapusiškai atsižvelgiama į miškų galimybes: kaip galima pakeisti iškastinį kurą bei iškastines statybines medžiagas ir su jomis susijusius produktus; kokią įtaką miškotvarka daro anglies sekvestracijai, galiausiai, kaip paskatinti miškų savininkus vykdyti tvarią miškotvarką ir kaip už ją atlyginti; kokią grėsmę klimato kaita kelia miškams; kaip užtikrinti galimybes auginti vietines medžių rūšis ir kokiu mastu subalansuotai naudoti nevietines medžių rūšis ir pan.

9.4.

RK ragina Europos Komisiją visapusiškai įtraukti regionus ir savivaldybes įgyvendinant Pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR) (2) ir Reglamentą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) (3), nustatant 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus ir parengiant konkrečių iniciatyvų jiems pasiekti.

9.5.

Dėl klimato kaitos ir miškų įvairovės nykimo dideli miškų plotai gali tapti pažeidžiami dėl gaisrų, audrų, ligų ir su kenkėjais susijusių nuostolių. Tokiais galimais atvejais priimant administracinius sprendimus visada reikia pasverti, kokie kiti pavojai gali kilti nesiėmus veiksmų. Tokiems galimiems atvejams turėtų būti pasirengta nuolat atnaujinant teisės aktus, kuriais siekiama remti miškų planavimą ir užkirsti kelią tokiems nuostoliams, ir numatant finansavimą, kuris būtų skiriamas žalos prevencijai, ekstremalių situacijų, nuniokotų teritorijų valdymui, miško atkūrimo ir atsodinimo skatinimui bei ekonominių problemų, su kuriomis susiduria dideli nelaimės ištikti regionai, atsvarai. Šiuo atžvilgiu reikia regioniniu lygmeniu finansuoti galimos rizikos veiksnių žemėlapio sudarymą. Aktyvi miškininkystė gali būti naudinga prevencijos ir ankstyvojo nustatymo priemonė miškų sveikatos būklės gerinimo srityje.

9.6.

Reikėtų didinti visuomenės informuotumą apie gamtinį kapitalą ir miškų teikiamas ekosistemines paslaugas visuomenei ir, kai įmanoma, kurti glaudesnes sąsajas tarp vietos bendruomenių ir jų nuosavybei priklausančių ar nepriklausančių miškų.

9.7.

Pabrėžia, kad nelaimių rizikos valdymo srityje nepaprastai svarbu imtis principu „iš apačios į viršų“ pagrįstų veiksmų, taip pat įgyvendinti ES priemones šiems veiksmams papildyti, jei nelaimė viršija valstybės narės pajėgumus. ES priemonių, kurios ypač naudingos audrų ir miškų gaisrų atvejais, sąraše yra Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, ES solidarumo fondas ir Europos Komisijos finansuojami bandomieji projektai, kuriais siekiama pašalinti administracines ir teisines kliūtis nelaimių rizikos valdymui pasienio teritorijose.

9.8.

Skubiai reikia ES veiksmų plano dėl miškų naikinimo ir alinimo, kaip prašo Europos Parlamentas ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, kad būtų galima geriau įvertinti, kaip aplinką veikia ES produktų ir žaliavų vartojimas, kuris gali prisidėti prie miškų naikinimo ir alinimo už ES ribų. Todėl RK prašo naujos Europos Komisijos šį prašymą įtraukti į savo politinius prioritetus.

10.   Tarptautinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas miškų sektoriuje

10.1.

Svarbu, kad ES tęstų savo veiklą siekdama užtikrinti bendradarbiavimą ir pagrindą susitarimams – tiek Europos, tiek viso pasaulio mastu – dėl miškų sektoriaus ir prekybos miško produktais, taip pat įtvirtinti tvarios miškininkystės principus kaimyninėse šalyse, savo ekonominiuose išorės santykiuose ir vystymosi politikoje. Galimų įtakos sričių pavyzdžiai yra 2030 m. JT strateginis miškų planas, „Forest Europe“ ir pasauliniai tikslai miškų srityje.

10.2.

Daugelis svarbių ES miškų teritorijų yra prie jos išorės sienų, o miškų tipai, miško ekonomika ir miškams kylančios grėsmės dažnai pranoksta šias sienas. Svarbu, kad pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų veiksmingiau naudotis ES išorės santykių programomis miškų sektoriuje.

10.3.

Regionų ir vietos valdžios institucijų atstovai turi aktyviai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir stebint tarptautinius ES įsipareigojimus miškų sektoriuje, taip pat reikia nustatyti nuolatines procedūras, kad šis tikslas būtų įgyvendintas praktiškai.

10.4.

Labai svarbu būtų Europos Sąjungoje skatinti nacionalinį ir regioninį bendradarbiavimą, kad būtų lengviau keistis įgūdžiais ir didinti regionų konkurencingumą. Sustiprinti tinklai taip pat būtų geriau pasirengę suteikti paramą natūralių trikdžių, pavyzdžiui, miškų gaisrų, audrų, sausrų ir potvynių, atvejais.

11.   Švietimas ir komunikacija

11.1.

Būtina skatinti visuomenės poreikius, kurie įteisintų ir gintų pagrindinę miškų funkciją atremiant mums kylančius klimato ir ekonominius iššūkius.

11.2.

Tai galima pasiekti tik dedant ypatingas pastangas informuojant ir šviečiant apie miškų vaidmenį klimato kaitos švelninimo ir perėjimo prie gamtos ištekliais grindžiamos bioekonomikos srityse, šiuo tikslu pasitelkiant ne tik nacionalines ir tarptautines, bet ir piliečiams artimesnes – vietos ir regionų lygmens kampanijas.

11.3.

Komunikacijos ir švietimo priemonėmis pirmiausia reikėtų siekti įveikti dvi egzistuojančias kognityvines kliūtis: neigiamą požiūrį į medienos eksploatavimą turi pakeisti miškininkystės kaip tvarios miškotvarkos, grindžiamos miškų mokslu, sistemos pripažinimas, o miškų išsaugojimo priešpastatymą miškotvarkai turi pakeisti tai suderinti leidžianti tvarios miškotvarkos koncepcija.

11.4.

Komunikacijai ir švietimui skirtose grupėse turėtų dalyvauti miškininkystės srities specialistai, išmanantys tiek miškininkystės, tiek tvarios miškotvarkos sritis.

Briuselis, 2019 m. balandžio 11 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ


(1)  Europos regionų komiteto nuomonė „ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūra“ (OL C 361, 2018 10 5, p. 5).

(2)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(3)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).