26.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/50


Kvietimas pateikti pastabas pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos, susijusios su savidraudos bendrovių apmokestinimu Lichtenšteine

(2009/C 72/05)

2008 m. rugsėjo 24 d. Sprendimu Nr. 620/08/COL, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, ELPA priežiūros institucija pradėjo procedūrą pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį. Lichtenšteino valdžios institucijos buvo apie tai informuotos, joms nusiuntus minėto sprendimo kopiją.

ELPA priežiūros institucija kviečia ELPA valstybes, ES valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo teikti pastabas dėl minėtos priemonės šiuo adresu:

EFTA Surveillance Authority

Registry

35, rue Belliard

1040 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Šios pastabos bus perduotos Lichtenšteino valdžios institucijoms. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKA

2007 m. kovo 14 d. Institucija pradėjo bylą, nusiųsdama Lichtenšteino valdžios institucijoms prašymą suteikti informacijos.

Remdamosi 1997 m. gruodžio 18 d. Lichtenšteino Mokesčių įstatymo pakeitimu (1), Lichtenšteino valdžios institucijos įvedė specialias mokesčių taisykles, taikomas savidraudos bendrovėms.

Pagal Mokesčių įstatymo 82a straipsnio 1 dalį savidraudos bendrovės moka kapitalo mokestį, kurį sudaro 1 ‰ bendrovės nuosavo kapitalo. Jei kapitalas viršija 50 mln., mokesčio tarifas sumažinamas iki 0,75 ‰, o kapitalui, viršijančiam 100 mln., – iki 0,5 ‰. Įprastas kapitalo mokesčio tarifas yra 2 ‰.

Įstatymo 82a straipsnis, skaitomas kartu su 73 straipsniu, reiškia, kad savidraudos bendrovės nemoka jokio pajamų mokesčio.

Be to, remiantis Mokesčių įstatymo 88d straipsnio 3 dalimi, savidraudos bendrovių akcijoms ar jų dalims netaikomas mokestis už kuponus, kuris parastai sudaro 4 %.

Pradine Institucijos nuomone, savidraudos bendrovės yra EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos įmonės. Jos teikia paslaugas vienai arba ypač ribotai bendrovių grupei. Draudimas yra paslauga, kuri iš principo priklauso ekonominei veiklai. Savidraudos bendrovė paprastai gauna pajamas už teikiamas paslaugas. Net jei paslauga teikiama tik vienam klientui ar ribotai klientų grupei, tai nereiškia, kad bendrovė neužsiima ekonomine veikla.

Pradine Institucijos nuomone, atleidimas nuo pajamų mokesčio ir sumažintas kapitalo mokestis taip pat atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas sąlygas, pagal kurias tai gali būti laikoma valstybės pagalba.

Dalinis ar visiškas atleidimas nuo mokesčių reiškia, kad eikvojami valstybės ištekliai. Bendrovėms suteikiamas pranašumas jas atleidžiant nuo mokesčių, kurie paprastai turėtų būti išskaičiuojami iš jų biudžeto. Minėtos bendrovės teikia paslaugas, kuriomis naudojasi EEE susitarimo susitariančiosios šalys, todėl šios paslaugos susijusios su tarpvalstybine konkurencija. Šios priemonės yra selektyvios, nes jos taikomos tik tam tikrai įmonių grupei. Institucija nenustatė, kad šis selektyvumas galėtų atitikti mokesčių sistemos vidinę logiką.

Dėl mokesčio už kuponus galima pateikti panašius argumentus. Vis dėlto yra vienas skirtumas: mokestis už kuponus yra išskaičiuojamasis mokestis. Atleidimas nuo mokesčio už kuponus suteikia privalumų savidraudos bendrovių savininkams. Šie savininkai paprastai yra (didelės) įmonės. Taigi tokios įmonės iš šios pagalbos priemonės gauna tiesioginės naudos. Be to, galima manyti, kad savidraudos bendrovės, kurios atleidžiamos nuo mokesčių už kuponus, gauna ir netiesioginės naudos. Jos yra patrauklesnės investuotojams ir dėl šios priemonės kapitalas tampa lengviau prieinamas.

Paramos priemonės, apibrėžtos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, paprastai yra nesuderinamos su EEE sutarties veikimu, nebent EEE susitarimo 61 straipsnio 2 arba 3 dalyse leidžiama nuo jų nukrypti. Pradine Institucijos nuomone, nei vienas šiose nuostatose numatytų nukrypimų negali būti taikomas savidraudos bendrovių apmokestinimui Lichtenšteine. Kadangi šios priemonės buvo priimtos po Lichtenšteino prisijungimo prie EEE sutarties, bet kuri su šia sutartimi nesuderinama pagalba paprastai turėtų būti susigrąžinama.

Išvada

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EEE susitarimo 1 straipsnio 2 dalį. Suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo pastabas per mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.


(1)  1997 m. gruodžio 18 d. Įstatymas dėl Lichtenšteino Mokesčių įstatymo pakeitimo; 1998 m. Teisės aktų leidinys Nr. 36.