Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje C‑278/09

dėl Tribunal de grande instance de Paris (Prancūzija) 2009 m. liepos 6 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. liepos 16 d., pagal EB 68 ir 234 straipsnius pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Olivier Martinez ,

Robert Martinez

prieš

MGN Ltd ,

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė C. Toader (pranešėja), teisėjai P. Kūris ir L. Bay Larsen,

generalinė advokatė E. Sharpston,

kancleris R. Grass,

susipažinęs su generalinės advokatės nuomone,

priima šią

Nutartį

Sprendimo motyvai

1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 2 straipsnio ir 5 straipsnio 3 punkto išaiškinimu.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp O. Martinez ir R. Martinez, Prancūzijos rezidentų, ir bendrovės MGN Ltd (toliau – MGN ), įsteigtos Jungtinėje Karalystėje, siekiant nustatyti, koks teismas turi jurisdikciją nagrinėti minėtų asmenų šiai bendrovei pareikštą ieškinį dėl atsakomybės.

Teisinis pagrindas

2. EB 61 straipsnyje nustatyta:

„Kad būtų palaipsniui sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, Taryba nustato:

< ... >

c) priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, kaip numatyta (EB) 65 straipsnyje;

< ... > “

3. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje numatyta:

„1. Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.

2. Asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje jie nuolat gyvena, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės.

4. Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte nustatyta:

„Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:

< ... >

3) civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, [teisme];

< ... > “

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

5. 2008 m. rugpjūčio 28 d. O. Martinez ir R. Martinez Tribunal de grande instance de Paris iškėlė MGN bylą siekdami, kad iš šios bendrovės būtų priteista atlyginti žalą. Ieškinyje jie tvirtina, kad patalpinus internete – minėtos bendrovės sukurtoje interneto svetainėje, informaciją ir nuotraukas, buvo pažeistos jų asmeninės teisės.

6. MGN , remdamasi Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsniu ir 5 straipsnio 3 punktu, pateikė prieštaravimą dėl minėto teismo jurisdikcijos. Šios bendrovės teigimu, tuo atveju, kai žalą sukėlęs įvykis atsirado dėl skelbimo spaudoje, laikytina, kad jis įvyko visose vietose, kur šis skelbimas buvo išplatintas. Todėl, kai kalbama apie internetą, kuris dėl savo techninių savybių yra visiems prieinamas ir jame galima naršyti esant bet kokioje valstybėje narėje, galima laikyti, kad žalą sukėlęs įvykis, apie kurį kalbama pagrindinėje byloje, įvyko tik vienos valstybės narės teritorijoje tik tuo atveju, kai su šia teritorija yra pakankamas, esminis ar reikšmingas ryšys. Nagrinėjamu atveju tarp patalpinimo internete, dėl kurio kilo ginčas, ir tariamai Prancūzijoje patirtos žalos nėra jokio pakankamo ryšio.

7. Ieškovų pagrindinėje byloje teigimu, ryšį su Prancūzijos teritorija įrodo tai, kad O. Martinez yra prancūzas, faktinės bylos aplinkybės susiklostė Prancūzijoje, kad jos neabejotinai svarbios Prancūzijos visuomenei ir gali sukelti pasekmių šioje teritorijoje. Taip pat jie nurodo, kad nors pateiktas straipsnis, kuris buvo patalpintas internete, parašytas anglų k., Prancūzijos visuomenė jį gerai supranta.

8. Kadangi remdamasis Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio ir 5 straipsnio 3 punkto tekstu kompetentingas nacionalinis teismas negali išspręsti klausimo byloje, kurią turi išnagrinėti, Tribunal de grande instance de Paris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar < ... > Reglamento Nr. 44/2001 < ... > dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 2 straipsnį ir 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti kaip suteikiančius valstybės narės teismui jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl asmeninių teisių pažeidimo, tikėtina, padaryto patalpinus informaciją ir (arba) nuotraukas kitoje valstybėje narėje interneto svetainėje, sukurtoje bendrovės, kuri turi buveinę pastarojoje valstybėje, arba tai padarius bet kurioje kitoje valstybėje narėje, bet kuriuo atveju kitoje nei pirmoji valstybė narė:

– tik su sąlyga, kad ši interneto svetainė prieinama šioje pirmojoje valstybėje,

– tik tokiu atveju, kai tarp žalą sukėlusio įvykio ir šios pirmosios valstybės teritorijos egzistuoja pakankamas, esminis ar reikšmingas ryšys, ir šiuo antruoju atveju, jeigu šis ryšys gali atsirasti dėl:

– prisijungimų prie ginčijamo puslapio šioje pirmojoje valstybėje narėje skaičiaus, išreikšto absoliučiais dydžiais ar kaip santykio, palyginti su visais prisijungimais prie minėto puslapio,

– asmens, kuris skundžiasi dėl savo asmeninių teisių pažeidimo, ar apskritai suinteresuotųjų asmenų gyvenamosios vietos ar pilietybės,

– kalbos, kuria skelbiama ginčijama informacija, ar bet kurio kito dalyko, kuris galėtų įrodyti svetainės redaktoriaus norą kreiptis būtent į pirmosios valstybės visuomenę,

– vietos, kur įvyko nurodyti faktai ir (arba) kur padarytos nuotraukos, kurios, tikėtina, vėliau buvo patalpintos internete,

– kitų kriterijų?“

Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos

9. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Teismo jurisdikcijai arba jeigu jis yra akivaizdžiai nepriimtinas, išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.

10. Reikia pastebėti, kad pateikdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą Tribunal de grande instance de Paris remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu. Kadangi ši sutartis dar neįsigaliojo, reikia konstatuoti, kad pagal dabar galiojančią Bendrijos teisę laikytina, jog prašymas buvo pateiktas remiantis EB 68 ir 234 straipsniais.

11. Iš EB 68 straipsnio 1 dalies matyti, kad EB 234 straipsnis EB sutarties IV antraštinei daliai taikomas remiantis šia antraštine dalimi Europos bendrijos institucijų priimtų teisės aktų išaiškinimo klausimui iškilus nacionalinio teismo, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau neskundžiami teismine tvarka, nagrinėjamoje byloje.

12. Nagrinėjamu atveju prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su Reglamentu Nr. 44/2001, kuris buvo priimtas remiantis EB 61 straipsnio c punktu, esančiu Sutarties trečiosios dalies IV antraštinėje dalyje. Tokiomis aplinkybėmis tik nacionalinis teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau neskundžiami teismine tvarka, gali kreiptis į Teisingumo Teismą dėl šio reglamento išaiškinimo.

13. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Tribunal de grande instance de Paris pagrindinėje byloje priimti sprendimai dėl teismų jurisdikcijos pagal nacionalinę teisę gali būti toliau skundžiami teismine tvarka.

14. Taigi, kadangi į Teisingumo Teismą kreipėsi EB 68 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos neatitinkantis nacionalinis teismas, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti Reglamento Nr. 44/2001.

15. Todėl remiantis Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalimi reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai akivaizdžiai nepriklauso atsakyti į Tribunal de grande instance de Paris pateiktą klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nutaria:

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Tribunal de grande instance de Paris pateiktą klausimą byloje C‑278/09.